–

MM, atstovaujamo Rechtsanwalt C. Schneider,

–

Austrijos vyriausybės, atstovaujamos A. Posch ir J. Schmoll,

–

Belgijos vyriausybės, atstovaujamos C. Jacob ir L. Van den Broeck,

–

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. K. Bulterman ir P. P. Huurnink,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos E. Schmidt ir F. van Schaik,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo ir kuria panaikinama Direktyva 2001/37/EB (OL L 127, 2014, p. 1) 2 straipsnio 40 punkto, 13 straipsnio 1 dalies c punkto ir 23 straipsnio 2 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Bundesminister für Soziales, Gesundheit, Pflege und Konsumentenschutz (federalinis sveikatos apsaugos, socialinių reikalų, priežiūros ir vartotojų apsaugos ministras, Austrija) (toliau – ministras) ir MM, tabako produktų didmenomis prekiaujančios bendrovės valdytojo, ginčą dėl Bezirkshauptmannschaft Grieskirchen (Gryskircheno apskrities administracinė institucija, Austrija) (toliau – administracinė institucija) skirtos baudos MM po to, kai buvo pateikti rinkai tabako gaminiai, kurių pakuotės vieneto ženklinimas neatitinka reikalavimų dėl tų gaminių pateikimo.

Teisinis pagrindas

Sąjungos teisė

Direktyva 2014/40

3

Direktyvos 2014/40 8 ir 59 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

4

Šios direktyvos 1 straipsnis „Dalykas“ suformuluotas taip:

5

Minėtos direktyvos 2 straipsnyje „Terminų apibrėžtys“ nurodyta:

6

Tos pačios direktyvos 13 straipsnyje „Gaminio pateikimas“ nustatyta:

7

Direktyvos 2014/40 23 straipsnio „Bendradarbiavimas ir vykdymo užtikrinimas“ 2 ir 3 dalyse numatyta:

Reglamentas (ES) 2019/1020

8

2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019, p. 1), 12, 14 ir 43 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

9

Reglamento Nr. 2019/1020 1 straipsnio „Dalykas“ 1 dalyje nustatyta:

10

Šio reglamento 2 straipsnio „Taikymo sritis“ 1 dalyje numatyta:

11

To reglamento 3 straipsnyje „Terminų apibrėžtys“ nustatyta:

12

To paties reglamento 16 straipsnio „Rinkos priežiūros priemonės“ 3 dalyje nustatyta:

13

Reglamento 2019/1020 I priede „Sąjungos derinamųjų teisės aktų sąrašas“ išvardyti Sąjungos aktai, kuriems taikomi to reglamento 2 straipsnyje nurodyti Sąjungos derinamieji teisės aktai. To priedo 55 punkte nurodyta Direktyva 2014/40.

Austrijos teisė

14

Pagrindinėje byloje taikomos Tabak- und Nichtraucherinnen- bzw. Nichtraucherschutzgesetz (Tabako ir nerūkančiųjų apsaugos įstatymas) (BGBl. I, 431/1995) redakcijos (BGBl. I, 66/2019) (toliau – Tabako įstatymas) 1 straipsnyje nurodyta:

15

Remiantis šio Tabako įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktu, draudžiama pateikti rinkai „tabako ir susijusius gaminius, kurie neatitinka 4–10e straipsnių arba teisės aktų, priimtų“ pagal šį įstatymą.

16

Tabako įstatymo 5d straipsnis suformuluotas taip:

17

Tabako įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta:

Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

18

2022 m. gegužės 30 d. sprendimu administracinė institucija skyrė MM, kuris yra bendrovės, veikiančios kaip prekybos tabako gaminiais didmenininkė, valdytojas, 1 000 eurų administracinę baudą (kuri, jei nebus sumokėta, gali būti pakeista alternatyviąja laisvės atėmimo bausme) už tai, kad ta bendrovė tabako kiosko valdytojui patiekė cigarečių, ant kurių vienetinio pakelio buvo užrašai „puikiai subalansuotas [skonis]“ ir „lėtai vytintas [tabakas]“, kurie laikomi nuorodomis į skonį, o taip pažeidžiamas Tabako įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas, aiškinamas atsižvelgiant į to įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 5d straipsnio 1 dalies 3 punktą.

19

MM pareiškė ieškinį dėl to sprendimo Landesverwaltungsgericht Oberösterreich (Aukštutinės Austrijos federalinės žemės administracinis teismas, Austrija). 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimu tas teismas tenkino šį ieškinį, panaikino 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą ir nutraukė MM iškeltą administracinio nusižengimo bylą.

20

Tas teismas nusprendė, kad priimtame sprendime administracinė institucija rėmėsi aplinkybe, jog tabako gaminių tiekimas tabako kiosko valdytojui reiškė „pateikimą rinkai“, kaip tai suprantama pagal Tabako įstatymo 1 straipsnio 2 punktą. Kadangi šioje nuostatoje pakartota Direktyvos 2014/40 2 straipsnio 40 punkte išdėstyta sąvokos „pateikimas rinkai“ apibrėžtis, ta institucija nusprendė, jog ši sąvoka turi būti aiškinama siaurai, kaip reiškianti gaminių, neatsižvelgiant į jų pagaminimo vietą, teikimą esantiems vartotojams už mokestį ar nemokamai. Kadangi šioje direktyvoje neapibrėžta, ką reiškia toks „teikimas“, tas teismas nusprendė, kad reikia remtis tos direktyvos 2 straipsnio 41 punkte esančios sąvokos „mažmeninės prekybos vieta“ apibrėžtimi.

21

Tuo remiantis galima teigti, kad gaminys turi būti laikomas „pateiktu rinkai“, kai jį galima įsigyti mažmeninės prekybos vietose arba nuotolinio pardavimo būdu. Taigi „teikimui“ priskiriamas tabako gaminių sandėliavimas turint tikslą tiesiogiai pateikti vartotojams, t. y. paskutiniame etape prieš parduodant vartotojams, kai pardavimas įprastai vyksta tabako kioske.

22

Tuo remdamasis Landesverwaltungsgericht Oberösterreich (Aukštutinės Austrijos federalinės žemės administracinis teismas, Austrija) padarė išvadą, kad MM valdoma bendrovė nevykdė aptariamų tabako gaminių „pateikimo rinkai“, nes ji juos pateikė mažmeninės prekybos vietai, kuri yra įmonė, o ne vartotojas.

23

Administracinė institucija dėl 2022 m. rugsėjo 1 d. sprendimo pateikė kasacinį skundą Verwaltungsgerichtshof (Aukščiausiasis administracinis teismas, Austrija), t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Vėliau vietoj administracinės institucijos į šią bylą įstojo ministras.

24

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, jog tam, kad būtų galima priimti sprendimą pagrindinėje byloje, jam reikia nuspręsti, ar draudimas pateikti rinkai tabako gaminį, kurio vieneto pakuotės ženklinimas pažeidžia tiek Sąjungos, tiek nacionalinėje teisėje nustatytus reikalavimus dėl to gaminio pateikimo, taikomas nuo to momento, kai didmenininkas tą produktą pateikia mažmeninės prekybos vietai, ar tik nuo to momento, kai tas gaminys mažmeninės prekybos vietoje pateikiamas vartotojui.

25

Tas teismas šiuo klausimu nurodo, kad, remiantis Direktyvos 2014/40 23 straipsnio 2 dalimi, valstybės narės užtikrina, jog šios direktyvos neatitinkantys tabako ir susiję gaminiai nebūtų pateikiami rinkai. Remiantis tos direktyvos 2 straipsnio 40 punktu, sąvoka „pateikimas rinkai“ reiškia gaminių, neatsižvelgiant į jų pagaminimo vietą, teikimą Sąjungoje esantiems vartotojams už mokestį ar nemokamai, įskaitant nuotolinį pardavimą. Tačiau pačioje direktyvoje nepateikta sąvokos „gaminių teikimas“ apibrėžtis, kuri vis dėlto yra esminė aiškinant minėtą sąvoką „pateikimas rinkai“.

26

Tokiomis aplinkybėmis tas teismas pažymi, pirma, kad pagal Direktyvos 2014/40 2 straipsnio 40 punkto versiją vokiečių kalba sąvoka „pateikimas rinkai“ gali būti aiškinama ir kaip apimanti gaminio tiekimą į mažmeninės prekybos vietą.

27

Antra, 2023 m. kovo 9 d. Sprendimo Pro Rauchfrei II (C‑356/22, EU:C:2023:174) 20 punkte Teisingumo Teismas nusprendė, kad, remiantis įprasta toje nuostatoje vartojamo žodžio „teikimas“ reikšme, tabako gaminys turi būti laikomas „pateiktu rinkai“, kai vartotojai gali jį įsigyti. Taip yra tik tuo atveju, jei šis gaminys paruoštas parduoti, net kai jis dar neįsigytas ir už jį dar nesumokėta.

28

Vis dėlto byla, kurioje buvo priimtas tas sprendimas dėl kitos tos pačios direktyvos nuostatos aiškinimo, buvo susijusi su sąvokos „pateikimas rinkai“ taikymu specifinei tabako gaminių pardavimo vartotojams mažmeninės prekybos vietoje formai, o ne didmenininko vykdomam teikimui į mažmeninės prekybos vietą, kaip yra pagrindinėje byloje. Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą, ar tame sprendime Teisingumo Teismo pateiktas išaiškinimas turi būti suprantamas taip, kad tabako gaminių „pateikimas rinkai“ visada ir neatsižvelgiant į aptariamą tos direktyvos nuostatą reiškia, kad tabako gaminys pateikiamas vartotojui tiesiogiai, o ne ankstesnėje tiekimo grandinės stadijoje.

29

Trečia, tas teismas pažymi, kad, priešingai nei Austrijos teisės aktų leidėjas, Vokietijos teisės aktų leidėjas, apibrėždamas sąvoką „pateikimas rinkai“, pažymėjo, jog gaminių teikimas apima bet kurį gaminio, skirto platinti, vartoti ar naudoti Sąjungos rinkoje, tiekimą vykdant komercinę veiklą. Taigi Vokietijos teisės aktų leidėjas nustatė Reglamento (EB) Nr. 2019/1020 3 straipsnio 2 punkte vartojamos sąvokos „pateikimas rinkai“ apibrėžtį, kad būtų užtikrinta atitiktis tarp esminių nuostatų ir rinkos priežiūros priemonių.

30

Šiomis aplinkybėmis Verwaltungsgerichtshof (Aukščiausiasis administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

Dėl prejudicinio klausimo

31

Pagal suformuotą jurisprudenciją nacionaliniams teismams ir Teisingumo Teismui bendradarbiaujant, kaip numatyta SESV 267 straipsnyje, pastarasis nacionaliniam teismui turi pateikti naudingą atsakymą, kuris leistų išspręsti jo nagrinėjamą bylą. Tokiu atveju Teisingumo Teismas prireikus turi performuluoti jam pateiktus klausimus. Šiuo atžvilgiu jis turi iš visos nacionalinio teismo pateiktos informacijos ir, be kita ko, iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą motyvuojamosios dalies atrinkti Sąjungos teisės klausimus, aiškintinus atsižvelgiant į bylos dalyką (šiuo klausimu žr. 1978 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Redmond, 83/78, EU:C:1978:214, 26 punktą; 2000 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Roquette Frères, C‑88/99, EU:C:2000:652, 18 punktą ir 2024 m. balandžio 30 d. Sprendimo M.N. (EncroChat), C‑670/22, EU:C:2024:372, 78 punktą).

32

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, neginčytina, kad MM valdoma bendrovė pateikė į mažmeninės prekybos vietą tabako gaminių, kurių pakuotės vienetas buvo paženklintas elementais ar požymiais, nurodančiais skonį, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/40 13 straipsnio 1 dalies c punktą. Tačiau remiantis ta nutartimi negalima teigti, jog tos nuostatos aiškinimas būtų reikalingas, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galėtų priimti sprendimą dėl ginčo pagrindinėje byloje.

33

Tokiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad pateiktu klausimu tas teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Direktyvos 2014/40 23 straipsnio 2 dalis, aiškinama atsižvelgiant į jos 2 straipsnio 40 punktą, turi būti aiškinama taip, jog valstybėms narėms nustatyta pareiga užtikrinti, kad į rinką nebūtų pateikiami tabako gaminiai, kurių pakuotės vieneto ženklinimas pažeidžia reikalavimus dėl tų gaminių pateikimo, apsiriboja tų gaminių pateikimo vartotojams mažmeninės prekybos vietoje stadija.

34

Remiantis Direktyvos 2014/40 23 straipsnio 2 dalimi, valstybės narės užtikrina, kad tabako ir susiję gaminiai, neatitinkantys šios direktyvos ir joje numatytų įgyvendinimo ir deleguotųjų aktų, nebūtų pateikiami rinkai. Tos direktyvos 2 straipsnio 40 punkte sąvoka „pateikimas rinkai“ apibrėžta kaip gaminių, neatsižvelgiant į jų pagaminimo vietą, teikimą Sąjungoje esantiems vartotojams už mokestį ar nemokamai, įskaitant nuotolinį pardavimą.

35

Remdamasis ta nuostata Teisingumo Teismas nusprendė, kad reikia pripažinti, jog tabako gaminys laikomas „pateiktu rinkai“, jeigu vartotojai gali jį įsigyti, t. y. jeigu tas gaminys yra parduodamas (šiuo klausimu žr. 2023 m. kovo 9 d. Sprendimo Pro Rauchfrei II, C‑356/22, EU:C:2023:174, 20 punktą).

36

Tačiau toks sąvokos „pateikimas rinkai“ aiškinimas, grindžiamas įprasta Direktyvos 2014/40 2 straipsnio 40 dalies vartojamo žodžio „teikimas“ reikšme, neleidžia, kaip išvados 46 ir 49 punktuose iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, nustatyti, ar valstybės narės, siekdamos laikytis tos direktyvos 23 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, privalo vykdyti priežiūrą tik pardavimo vartotojui mažmeninės prekybos vietoje stadijoje, ar tą priežiūrą jos taip pat turi vykdyti ankstesnėje tiekimo grandinės stadijoje.

37

Beje, šios nuostatos versija vokiečių kalba, kuria remiasi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas ir kuri, be kita ko, skiriasi nuo tos nuostatos versijų prancūzų ar anglų kalbomis, juo labiau negali būti lemiama. Iš tiesų, pagal suformuotą jurisprudenciją vienoje Sąjungos teisės nuostatos kalbinių redakcijų vartojama formuluotė negali būti vienintelis šios nuostatos aiškinimo pagrindas ar įgyti prioriteto prieš redakcijas kitomis kalbomis (šiuo klausimu žr. 1969 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Stauder, 29/69, EU:C:1969:57, 3 punktą ir 2024 m. kovo 21 d. Sprendimo Cobult, C‑76/23, EU:C:2024:253, 25 punktą).

38

Taigi, kad būtų galima atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą, reikia atsižvelgti į Direktyvos 2014/40 23 straipsnio 2 dalies kontekstą ir teisės aktu, kuriame išdėstyta ta nuostata, siekiamus tikslus (šiuo klausimu žr. 2019 m. sausio 30 d. Sprendimo Planta Tabak, C‑220/17, EU:C:2019:76, 60 punktą).

39

Dėl Direktyvos 2014/40 23 straipsnio 2 dalies konteksto reikia pažymėti, pirma, kad ši nuostata taikoma kompleksiškai, nes ja siekiama, kad tabako gaminiai ir susiję gaminiai, kurie neatitinka kurios nors tos direktyvos nuostatos, įskaitant joje numatytus įgyvendinimo aktus ir deleguotuosius aktus, nebūtų pateikiami rinkai.

40

Antra, siekiant užtikrinti tos nuostatos veiksmingumą, pagal tos direktyvos 23 straipsnio 3 dalį iš valstybių narių reikalaujama nustatyti sankcijų, taikytinų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, sistemą ir imtis visų tų sankcijų vykdymui užtikrinti būtinų priemonių. Kaip pažymėjo generalinis advokatas išvados 55 punkte, sankcijų sistema sukurta visoms Direktyvos 2014/40 nuostatoms ir taikoma visoms tiekimo grandinės stadijoms, taigi ji taikoma ne tik reikalavimų neatitinkančių tabako gaminių tiekimui vartotojams mažmeninės prekybos vietose.

41

Jeigu tokiomis aplinkybėmis Direktyvos 2014/40 23 straipsnio 2 dalyje valstybėms narėms nustatyta pareiga būtų aiškinama taip, kad ji taikoma tik tabako gaminių pateikimui vartotojams, toks aiškinimas ne tik būtų nesuderinamas su to paties 23 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe skirti sankcijas už visus tos direktyvos nuostatų neatitinkančius veiksmus ir jas taikyti visoms tiekimo grandinėms stadijoms, bet ir pažeistų valstybėms narėms nustatytos pareigos vykdyti priežiūrą veiksmingumą, taigi ir pačią direktyvą.

42

Trečia, šios valstybėms narėms nustatytos pareigos aiškinimą, kad ta pareiga taikoma visose tiekimo grandinės stadijose, neapsiribojant vienintele tabako gaminių tiekimo mažmeninės prekybos vietoje stadija, taip pat patvirtina platesnis reguliavimo kontekstas, prie kurio priskiriama Direktyva 2014/40.

43

Tokiu atveju remiantis Reglamento 2019/1020 2 straipsniu ir to reglamento I priedo 55 punktu galima teigti, kad tas reglamentas taikomas gaminiams, kuriems taikoma Direktyva 2014/40. To paties reglamento 1 straipsnyje nustatyta, kad Reglamento 2019/1020 tikslas yra stiprinti gaminių, kuriems taikomi į jo taikymo sritį patenkantys Sąjungos derinamieji teisės aktai, rinkos priežiūrą, kad į Sąjungos rinką būtų tiekiami tik reikalavimus atitinkantys gaminiai.

44

Remiantis Reglamento 2019/1020 3 straipsnio 2 punktu, sąvoka „pateikimas rinkai“ turi būti suprantama kaip „gaminio tiekimas Sąjungos rinkai pirmą kartą“, t. y. remiantis to reglamento 3 straipsnio 1 punktu, pirmasis „gaminio, skirto platinti, vartoti ar naudoti Sąjungos rinkoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba be jo“.

45

Taigi Direktyvos 2014/40 23 straipsnio 2 dalyje valstybėms narėms nustatytos pareigos aiškinimas taip, jog ta pareiga taikoma tik tabako gaminių tiekimui vartotojams mažmeninės prekybos vietoje, neatitinka Reglamento 2019/1020 dalyko. Juo labiau taip yra dėl to, kad, kaip galima teigti remiantis to reglamento 12 ir 14 konstatuojamosiomis dalimis, tas reglamentas taikomas visiems ūkio subjektams, kurie dalyvauja tiekimo grandinėse ir kuriems tiesiogiai taikomi tame reglamente nurodyti Sąjungos derinamieji teisės aktai.

46

Be to, to paties reglamento 43 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad rinkos priežiūros institucijos veikia vadovaudamosi ekonominės veiklos vykdytojų, galutinių naudotojų ir visuomenės interesais siekdamos, kad tų teisės aktų laikymasis būtų užtikrintas vykdant reikiamas patikras visoje tiekimo grandinėje. Viena iš rinkos priežiūros priemonių, kurią gali taikyti tos institucijos, yra Reglamento 2019/1020 16 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyta galimybė neleisti gaminio pateikti į rinką.

47

Iš Direktyvos 2014/40 23 straipsnio 2 dalies konteksto matyti, kad toje nuostatoje nurodyta valstybėms narėms nustatyta pareiga negali būti aiškinama taip, kad ji taikoma tik tabako gaminių tiekimui vartotojams mažmeninės prekybos vietoje.

48

Tokį aiškinimą taip pat pagrindžia sveikatos ir vartotojų apsaugos tikslas, kurio siekiama ta direktyva.

49

Ši direktyva grindžiama SESV 114 straipsniu ir, kaip nustatyta jos 1 straipsnyje, ja siekiama dvejopo tikslo – sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam tabako ir susijusių gaminių vidaus rinkos veikimui, pagrindu laikant aukštą žmonių, ypač jaunimo, sveikatos apsaugos lygį (2016 m. gegužės 4 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba, C‑358/14, EU:C:2016:323, 80 punktas, taip pat 2019 m. sausio 30 d. Sprendimo Planta Tabak, C‑220/17, EU:C:2019:76, 38 punktas). Sąjungos teisės aktų leidėjo siekis užtikrinti aukštą sveikatos ir vartotojų apsaugos lygį nedviprasmiškai išreikštas Direktyvos 2014/40 8 ir 59 konstatuojamosiose dalyse.

50

Jeigu Direktyvos 2014/40 23 straipsnio 2 dalyje valstybėms narėms nustatyta pareiga vykdyti priežiūrą būtų taikoma tik tabako gaminių tiekimo vartotojams mažmeninės prekybos vietoje stadijoje, kiltų, kaip pažymėjo generalinis advokatas išvados 69 punkte, didelis pavojus, kad vartotojams gali būti pateikti reikalavimų neatitinkantys, taigi ir jų sveikatai žalingi gaminiai.

51

Kad būtų pasiektas tikslas užtikrinti aukštą sveikatos ir vartotojų apsaugos lygį, ši pareiga vykdyti priežiūrą reiškia, kad kontrolė turi būti vykdoma visose tiekimo grandinės stadijose ir kad turi būti užtikrinta, jog per kiekvieną operaciją, dėl kurios gaminys galiausiai pateikiamas vartotojams, valstybės narės tikrins, ar laikomasi Direktyvoje 2014/40 nustatytų reikalavimų.

52

Atsižvelgiant į visus išdėstytus motyvus, į pateiktą klausimą reikia atsakyti: Direktyvos 2014/40 23 straipsnio 2 dalis, siejama su jos 2 straipsnio 40 punktu, turi būti aiškinama taip, jog valstybėms narėms nustatyta pareiga užtikrinti, kad į rinką nebūtų pateikiami tabako gaminiai, kurių pakuotės vieneto ženklinimas pažeidžia reikalavimus dėl tų gaminių pateikimo, neapsiriboja tų gaminių pateikimo vartotojams mažmeninės prekybos vietoje stadija.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.