–

Gesellschaft für musikalische Aufführungs- und mechanische Vervielfältigungsrechte eV (GEMA), atstovaujamos Rechtsanwalt F. Seifert,

–

Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos R. Bénard ir E. Timmermans,

–

Austrijos vyriausybės, atstovaujamos G. Kunnert, A. Posch ir J. Schmoll,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos J. Samnadda ir G. von Rintelen,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, 2001, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 230) 3 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacijos Gesellschaft für musikalische Aufführungs- und mechanische Vervielfältigungsrechte eV (GEMA) ir daugiabučio namo valdytojo GL ginčą dėl šio tariamai padarytų autorių teisių pažeidimų, jo eksploatuojamuose butuose suteikiant galimybę naudotis televizoriais su kambarine antena, leidžiančia priimti signalus ir transliuoti programas, visų pirma muzikos programas.

Teisinis pagrindas

Tarptautinė teisė

3

Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (PINO) 1996 m. gruodžio 20 d. Ženevoje priėmė PINO autorių teisių sutartį (toliau – ATS), ji buvo patvirtinta Europos Bendrijos vardu 2000 m. kovo 16 d. Tarybos sprendimu 2000/278/EB (OL L 89, 2000, p. 6; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 33 t., p. 208) ir Europos Sąjungoje įsigaliojo 2010 m. kovo 14 d. (OL L 32, 2010, p. 1).

4

ATS 8 straipsnyje „Teisė viešai paskelbti“ nustatyta:

5

1996 m. gruodžio 20 d. PINO diplomatinėje konferencijoje buvo priimti ATS suderinti paaiškinimai.

6

Suderintas ATS 8 straipsnio paaiškinimas išdėstytas taip:

Sąjungos teisė

7

Direktyvos 2001/29 4, 9, 10, 23 ir 27 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

8

Šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

Vokietijos teisė

9

Klostantis pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms taikytinos redakcijos 1965 m. rugsėjo 9 d. Gesetz über Urheberrecht und verwandte Schutzrechte – Urheberrechtsgesetz (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, BGBl. 1965 I, p. 1273) 15 straipsnyje numatyta:

Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

10

GEMA, kolektyvinio autorių teisių muzikos srityje administravimo organizacija, remdamasi autorių teisėmis, pareiškė Amtsgericht Potsdam (Potsdamo apylinkės teismas, Vokietija), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, ieškinį GL (eksploatuojančiai daugiabutį, kuriame yra 18 butų) dėl žalos atlyginimo, motyvuodama tuo, kad pažeisdamas pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnį šiuose butuose suteikia galimybę naudotis televizoriais su kambarinėmis antenomis, leidžiančiomis priimti signalus ir transliuoti tuose butuose programas, be kita ko, muzikos programas.

11

Tam teismui kyla abejonių dėl to, ar toks padarymas prieinamo yra viešas paskelbimas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalį, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad aptariamame daugiabutyje nėra „centrinės antenos“, leidžiančios transliuoti signalus šiuose butuose.

12

Šiomis aplinkybėmis jis pažymi, kad 2006 m. gruodžio 7 d. Sprendime SGAE (C‑306/05, EU:C:2006:764) Teisingumo Teismas nustatė, kad nors fizinių priemonių teikimas savaime nereiškia „viešo paskelbimo“ pagal šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalį, viešbučių atliekamas signalo išplatinimas viešbučių kambariuose gyvenantiems klientams per televizorius, nepaisant gaunamo signalo transliavimo technikos, yra viešas paskelbimas. 2010 m. kovo 18 d. Nutartyje Organismos Sillogikis Diacheirisis Dimiourgon Theatrikon kai Optikoakoustikon Ergon (C‑136/09, EU:C:2010:151) Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad viešbutis atlieka „viešą paskelbimą“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, kai įrengia televizorius savo įstaigos kambariuose ir prijungia juos prie šios įstaigos „centrinės antenos“, dėl kurios šie aparatai gali priimti transliuojamas programas. Vis dėlto iš 2020 m. balandžio 2 d. Sprendimo Stim ir SAMI (C‑753/18, EU:C:2020:268) matyti, kad radijo imtuvų naudojimas nuomojamuose automobiliuose nėra laikytinas viešu paskelbimu.

13

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad ši jurisprudencija neleidžia tiksliai atsakyti į klausimą, ar tai, kad butų valdytojas suteikia galimybę naudotis televizoriais su kambarinėmis antenomis, leidžiančiomis priimti signalus ir transliuoti programas šiuose butuose, nors nėra „centrinės antenos“, yra viešas paskelbimas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalį.

14

Atsižvelgdamas į visa tai Amtsgericht Potsdam (Potsdamo apylinkės teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

Dėl prejudicinio klausimo

15

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad šioje nuostatoje vartojama sąvoka „viešas skelbimas“ apima atvejį, kai daugiabučio su nuomojamais butais valdytojas suteikia televizorius su kambarinėmis antenomis, kurios be jokio kito įsikišimo priima signalus ir leidžia transliuoti programas.

16

Reikia priminti, kad pagal Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalį valstybės narės nustato autoriams išimtinę teisę leisti arba uždrausti bet kokį savo kūrinių viešą paskelbimą laidais ar bevielėmis ryšio priemonėmis, įskaitant jų padarymą viešai prieinamų tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.

17

Kaip ne kartą yra nusprendęs Teisingumo Teismas, pagal šią nuostatą autoriai turi prevencinio pobūdžio teisę, kuri jiems suteikia galimybę įsiterpti tarp galimų jų kūrinio naudotojų ir viešo paskelbimo, kurį šie naudotojai gali ketinti atlikti, siekiant jį uždrausti (2016 m. gegužės 31 d. Sprendimo Reha Training, C‑117/15, EU:C:2016:379, 30 punktas ir 2023 m. balandžio 20 d. Sprendimo Blue Air Aviation, C‑775/21 ir C‑826/21, EU:C:2023:307, 44 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

18

Kadangi Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalyje sąvoka „viešas paskelbimas“ tiksliau neapibrėžiama, jos prasmę ir apimtį reikia nustatyti atsižvelgiant į šia direktyva siekiamus tikslus ir į aiškinamos nuostatos kontekstą (2023 m. balandžio 20 d. Sprendimo Blue Air Aviation, C‑775/21 ir C‑826/21, EU:C:2023:307, 45 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

19

Kiek tai susiję su tikslais, Teisingumo Teismas ne kartą yra priminęs, kad, kaip pabrėžta Direktyvos 2001/29 23 konstatuojamojoje dalyje, sąvoka „viešas paskelbimas“ pagal Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalį turi būti suprantama plačiai, kaip apimanti bet kokį kūrinio transliavimą ar retransliavimą laidais ar bevielėmis priemonėmis, įskaitant transliavimą per radiją ar televiziją, visuomenės nariams, nesantiems toje vietoje, iš kurios skelbiama. Iš minėtos direktyvos 4, 9 ir 10 konstatuojamųjų dalių matyti, kad jos pagrindinis tikslas yra nustatyti aukšto lygio autorių apsaugą, leidžiančią jiems gauti teisingą atlygį už kūrinių naudojimą, visų pirma kai jie viešai paskelbiami (2023 m. balandžio 20 d. Sprendimo Blue Air Aviation, C‑775/21 ir C‑826/21, EU:C:2023:307, 46 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

20

Kiek tai susiję su nagrinėjamos nuostatos kontekstu, iš Direktyvos 2001/29 27 konstatuojamosios dalies, kurioje iš esmės pakartotas ATS 8 straipsnio suderintas paaiškinimas, matyti, kad „vien tik fizinių priemonių teikimas viešam paskelbimui savaime nereiškia viešo paskelbimo pagal šią direktyvą“ (šiuo klausimu žr. 2020 m. balandžio 2 d. Sprendimo Stim ir SAMI, C‑753/18, EU:C:2020:268, 33 punktą).

21

Pagal suformuotą jurisprudenciją sąvoka „viešas paskelbimas“, kaip ji suprantama pagal šio 3 straipsnio 1 dalį, apima du kumuliacinius elementus, t. y. kūrinio „paskelbimo veiksmą“ ir šio kūrinio paskelbimą „viešai“, o tai reiškia individualų vertinimą (2016 m. gegužės 31 d. Sprendimo Reha Training, C‑117/15, EU:C:2016:379, 37 punktas ir 2023 m. balandžio 20 d. Sprendimo Blue Air Aviation, C‑775/21 ir C‑826/21, EU:C:2023:307, 47 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

22

Atliekant tokį vertinimą svarbu atsižvelgti į kelis papildomus, nesavarankiškus ir tarpusavyje susijusius kriterijus. Šiuos kriterijus reikia taikyti tiek atskirai, tiek atsižvelgiant į jų tarpusavio sąveiką, nes įvairiose konkrečiose situacijose jų intensyvumas gali labai skirtis (2016 m. gegužės 31 d. Sprendimo Reha Training, C‑117/15, EU:C:2016:379, 35 punktas ir 2023 m. balandžio 20 d. Sprendimo Blue Air Aviation, C‑775/21 ir C‑826/21, EU:C:2023:307, 48 punktas, taip pat jame nurodyta jurisprudencija).

23

Tarp šių kriterijų Teisingumo Teismas ne kartą yra išskyręs būtiną paslaugų teikėjo vaidmenį ir jo veiksmų sąmoningumą. Jis atlieka „paskelbimo veiksmą“, kai suteikdamas savo klientams prieigą prie saugomo kūrinio veikia labai gerai žinodamas savo elgesio pasekmes, ir būtent tuomet, kai, nesant tokio veiksmo, klientai iš esmės negalėtų pasinaudoti skelbiamu kūriniu (2016 m. gegužės 31 d. Sprendimo Reha Training, C‑117/15, EU:C:2016:379, 46 punktas, 2023 m. balandžio 20 d. Sprendimo Blue Air Aviation, C‑775/21 ir C‑826/21, EU:C:2023:307, 49 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

24

Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad viešo paskelbimo, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalį, komercinis pobūdis nėra nereikšmingas, net jei šis pobūdis nebūtinai yra sąlyga, dėl kurios galima konstatuoti tokio paskelbimo buvimą (šiuo klausimu žr. 2023 m. balandžio 20 d. Sprendimo Blue Air Aviation, C‑775/21 ir C‑826/21, EU:C:2023:307, 50 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

25

Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad visuomenės „imlumas“ gali būti svarbus, nes saugomų kūrinių transliavimas yra komercinio pobūdžio, kai naudotojas dėl jo gali gauti ekonominės naudos, susijusios su įstaigos, kurioje jis transliuoja, patrauklumu ir didesniu lankomumu, o šio komercinio pobūdžio nėra, kai tikslinė visuomenė neteikia jokios reikšmės tokiam transliavimui (šiuo klausimu žr. 2016 m. gegužės 31 d. Sprendimo Reha Training, C‑117/15, EU:C:2016:379, 50–52 punktus).

26

Taigi iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad, taikant Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalį, visų pirma būtinas naudotojo vaidmuo, suteikiant savo klientams prieigą prie saugomų kūrinių, ir sąmoningas jo veiksmų pobūdis, visų pirma, jeigu jie yra komercinio pobūdžio, leidžia atskirti „viešą paskelbimą“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, ir „tik fizinių priemonių teikimą“, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 27 konstatuojamąją dalį.

27

Atsižvelgdamas į šiuos iš suformuotos jurisprudencijos kylančius principus Teisingumo Teismas nusprendė, kad nei nuomojamame automobilyje įrengto radijo imtuvo (toks imtuvas be papildomo nuomos bendrovės įsikišimo leidžia priimti antžemines transliacijas, pasiekiamas automobilio buvimo zonoje), nei garso įrangos ir prireikus programinės įrangos, leidžiančios transliuoti foninę muziką, teikimas nėra „paskelbimo veiksmai“. Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją tokie veiksmai yra „priemonių tiekimas“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29 27 konstatuojamąją dalį (šiuo klausimu žr. 2020 m. balandžio 2 d. Sprendimo Stim ir SAMI, C‑753/18, EU:C:2020:268, 34 punktą ir 2023 m. balandžio 20 d. Sprendimo Blue Air Aviation, C‑775/21 ir C‑826/21, EU:C:2023:307, 69 punktą).

28

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad jei vien dėl aplinkybės, jog įrangos naudojimas yra būtinas tam, kad visuomenė galėtų veiksmingai naudotis kūriniu, tokio kūrinio padarymas prieinamo būtų automatiškai kvalifikuojamas kaip „viešas paskelbimas“, bet koks „fizinių priemonių teikimas viešam paskelbimui“ būtų laikomas tokiu veiksmu, nors pagal Direktyvos 2001/29 27 konstatuojamąją dalį, kuri iš esmės sutampa su suderintu ATS 8 straipsnio paaiškinimu, tai aiškiai nelaikoma viešu paskelbimu (šiuo klausimu žr. 2023 m. balandžio 20 d. Sprendimo Blue Air Aviation, C‑775/21 ir C‑826/21, EU:C:2023:307, 68 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

29

Atvirkščiai, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad kavinės-restorano, viešbučio, SPA įstaigos ar reabilitacijos centro valdytojai atlieka paskelbimą, jeigu sąmoningai savo klientams perduoda saugomus kūrinius, savanoriškai teikdami signalą per savo patalpose įrengtus televizijos ar radijo imtuvus (žr., be kita ko, 2006 m. gruodžio 7 d. Sprendimo SGAE, C‑306/05, EU:C:2006:764, 46 punktą; 2011 m. spalio 4 d. Sprendimo Football Association Premier League ir kt., C‑403/08 ir C‑429/08, EU:C:2011:631, 196 punktą; 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo OSA, C‑351/12, EU:C:2014:110, 26 punktą ir 2016 m. gegužės 31 d. Sprendimo Reha Training, C‑117/15, EU:C:2016:379, 55 ir 56 punktus).

30

Šioje jurisprudencijoje Teisingumo Teismas iš esmės nustatė, kad jeigu įstaigos valdytojas savanoriškai suteikia savo klientams signalus ir televizijos ar radijo aparatus, kurie leidžia transliuoti šiuose signaluose užkoduotas programas ir yra įrengti keliose šios įstaigos vietose, pagal Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalį tai yra „viešo paskelbimo“ veiksmai, neatsižvelgiant į tai, kokia signalo perdavimo technika naudojama.

31

Nagrinėjamu atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinėje byloje aptariamo daugiabučio valdytojas butų nuomininkams suteikia galimybę naudotis televizoriais su kambarinėmis antenomis, kurios, kaip nustatyta, priima signalus ir leidžia šiuose butuose transliuoti programas, įskaitant muzikos.

32

Nors būtent nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta šio sprendimo 19–30 punktuose, turi nustatyti, ar daugiabučio valdytojas, kaip antai aptariamas pagrindinėje byloje, atlieka „viešo paskelbimo“ veiksmą, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalį (šiuo klausimu žr. 2012 m. kovo 15 d. Sprendimo Phonographic Performance (Ireland), C‑162/10, EU:C:2012:141, 39 punktą), Teisingumo Teismas turi jam pateikti naudingas gaires, kad šis galėtų priimti sprendimą nagrinėjamoje byloje (šiuo klausimu žr. 2022 m. gegužės 5 d. Sprendimo BV, C‑570/20, EU:C:2022:348, 44 punktą).

33

Šiuo klausimu, pirma, reikia konstatuoti, kaip tai padarė generalinis advokatas savo išvados 40 ir 50 punktuose (su sąlyga, kad tai patikrins prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), kad daugiabučio namo valdytojas, aprūpindamas šiuos butus televizoriais ir kambarinėmis antenomis, kurios be jokio papildomo įsikišimo priima signalus ir leidžia į šiuos butus transliuoti programas, įskaitant muzikos, sąmoningai atlieka veiksmą, siekdamas suteikti savo klientams prieigą prie tokių programų nuomojamuose butuose nuomos laikotarpiu, nesvarbu, ar jie pasinaudoja šia galimybe, ar ne (šiuo klausimu žr. 2017 m. birželio 14 d. Sprendimo Stichting Brein, C‑610/15, EU:C:2017:456, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

34

Be to, šio valdytojo veiksmai, suteikiant savo klientams prieigą prie transliuojamų kūrinių, turi būti laikomi papildoma paslauga, teikiama siekiant gauti tam tikrą pelną.

35

Šios paslaugos teikimas daro įtaką pagrindinėje byloje aptariamų butų standartui, taigi jų nuomos kainai (šiuo klausimu žr. 2012 m. kovo 15 d. Sprendimo SCF, C‑135/10, EU:C:2012:140, 90 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), arba, kaip pažymėta šio sprendimo 25 punkte, jų patrauklumui, taigi ir naudojimosi jais dažniui. Taigi reikia konstatuoti, kad tokios paslaugos siūlymas leidžia nustatyti, kad paskelbimas yra komercinio pobūdžio, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 24 ir 25 punktuose nurodytą jurisprudenciją.

36

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui atliekant vertinimą, neturi reikšmės jo paties nurodyta aplinkybė, kad pagrindinėje byloje aptariami televizoriai yra prijungti prie „kambarinės“ antenos, o ne prie „centrinės“ antenos, aptartos byloje, kurioje priimta 2010 m. kovo 18 d. Nutartis Organismos Sillogikis Diacheirisis Dimiourgon Theatrikon kai Optikoakoustikon Ergon (C‑136/09, EU:C:2010:151).

37

Iš tiesų tokio skirtumo tarp centrinių ir kambarinių antenų darymas neatitiktų technologinio neutralumo principo, pagal kurį teisės akte turi būti bendrai nustatytos asmenų teisės ir pareigos, kad nebūtų sudarytos palankesnės sąlygos naudoti vienas technologijas kitų sąskaita (šiuo klausimu žr. 2022 m. kovo 24 d. Sprendimo Austro-Mechana, C‑433/20, EU:C:2022:217, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

38

Antra, tam, kad patektų į sąvokos „viešas paskelbimas“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalį, apimtį, reikia, kad saugomi kūriniai iš tikrųjų būtų paskelbti viešai. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pažymėjo, kad sąvoka „viešai“ apima neribotą potencialių adresatų skaičių, todėl tai yra pakankamai didelis asmenų skaičius (2023 m. balandžio 20 d. Sprendimo Blue Air Aviation, C‑775/21 ir C‑826/21, EU:C:2023:307, 51 ir 52 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).

39

Taigi sąvoka „viešai“ apima tam tikrą de minimis ribą, todėl į šią sąvoką neįtraukiamas labai mažas ar net nedidelis skaičius atitinkamų asmenų. Siekiant nustatyti tokį skaičių, reikia atsižvelgti ne tik į tai, kiek asmenų turi prieigą prie to paties kūrinio tuo pat metu, bet ir į tai, kiek iš jų turi prieigą paeiliui (šiuo klausimu žr. 2016 m. gegužės 31 d. Sprendimo Reha Training, C‑117/15, EU:C:2016:379, 43 ir 44 punktus ir 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Nederlands Uitgeversverbond ir Groep Algemene Uitgevers, C‑263/18, EU:C:2019:1111, 68 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

40

Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodo asmenų, kurie tuo pat metu ar paeiliui gali turėti prieigą prie kūrinių, skaičiaus, jis tik pažymi, kad pagrindinėje byloje aptariamame daugiabutyje yra 18 butų. Konkrečiai, tas teismas nenurodo, ar butai nuomojami trumpalaikės nuomos pagrindu, be kita ko, turistų apgyvendinimo tikslais, o tai gali turėti įtakos asmenų, kurie paeiliui gali turėti prieigą prie aptariamų kūrinių, skaičiui.

41

Pagal šio sprendimo 31 punkte nurodytą jurisprudenciją būtent nacionalinis teismas turi nustatyti, ar saugomi kūriniai iš tikrųjų yra paskelbti „viešai“, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 38 ir 39 punktuose nurodytą jurisprudenciją, o Teisingumo Teismas turi jam pateikti naudingas gaires šiuo klausimu.

42

Kaip savo išvados 36 punkte pažymėjo generalinis advokatas, jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuotų, kad pagrindinėje byloje aptariami butai nuomojami trumpam laikui, kaip turistų apgyvendinimo vietos, jų nuomininkai turėtų būti laikomi „visuomene“, nes jie, kaip ir viešbučio klientai, kartu sudaro neribotą potencialių gavėjų skaičių (šiuo klausimu žr. 2012 m. kovo 15 d. Sprendimo Phonographic Performance (Ireland), C‑162/10, EU:C:2012:141, 41 ir 42 punktus).

43

Trečia, iš suformuotos jurisprudencijos matyti, jog tam, kad būtų laikomas „viešai paskelbtu“ pagal Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalį saugomas kūrinys turi būti paskelbtas taikant specialų techninį būdą, kuris skirtųsi nuo naudotų iki šiol, arba, jei taip nėra, jis turi būti paskelbtas „naujai visuomenei“, t. y. visuomenei, į kurią teisių turėtojai dar neatsižvelgė, kai leido pradinį viešą savo kūrinio paskelbimą (2021 m. birželio 22 d. Sprendimo YouTube ir Cyando, C‑682/18 ir C‑683/18, EU:C:2021:503, 70 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

44

Kaip savo išvados 59 punkte pažymėjo generalinis advokatas, daugiabutyje esančių butų, nuomojamų trumpam laikui ir, be kita ko, turistų apgyvendinimo tikslais, nuomininkai gali būti tokia „nauja“ visuomenė, nes šie asmenys, nors yra televizijos transliacijos aprėpties zonoje, neturėtų prieigos prie transliuojamų kūrinių, jeigu šio daugiabučio namo valdytojas neatliktų veiksmų, t. y. šiuose butuose neįrengtų televizorių su kambarinėmis antenomis (šiuo klausimu žr. 2016 m. gegužės 31 d. Sprendimo Reha Training, C‑117/15, EU:C:2016:379, 46 ir 47 punktus).

45

Vis dėlto, kaip savo išvados 60 punkte pažymėjo generalinis advokatas, jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuotų, kad pagrindinėje byloje aptariami butai nuomininkams nuomojami pagal ilgalaikę nuomą, nuomininkai negalėtų būti laikomi „nauja visuomene“, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 43 punkte nurodytą jurisprudenciją.

46

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į prejudicinį klausimą reikia atsakyti: Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad šioje nuostatoje vartojama sąvoka „viešas paskelbimas“ apima atvejį, kai daugiabučio su nuomojamais butais valdytojas sąmoningai suteikia televizorius su kambarine antena, kuri be jokio papildomo įsikišimo priima signalus ir leidžia transliuoti programas, jeigu šių butų nuomininkai gali būti laikomi „nauja visuomene“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti tas teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.