<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<!DOCTYPE C_Doc_Ref SYSTEM "CNC.dtd">
<C_Doc_Ref C_Langue="lt" C_Version_doc="4.0" C_Debut_ID="LT62014C0593">
   <Properties>
      <Property name="Juridiction">C</Property>
      <Property name="NumeroOrdre">0593</Property>
      <Property name="Annee">2014</Property>
      <Property name="Formation">C</Property>
      <Property name="Langue">LT</Property>
      <Property name="MessInFileNumber">L_Cnc_Mess_De.xml</Property>
      <Property name="DtFilename">TRA-DT-DE-CONCL-C-0593-2014-201603498-01_00.xml</Property>
      <Property name="TypeDoc">CNC</Property>
      <Property name="NatureAff">RP</Property>
      <Property name="CreatedFrom">Litige</Property>
      <Property name="EP_Mode">0</Property>
      <Property name="EP_ModeText">DEF</Property>
      <Property name="EP_Titre1"/>
      <Property name="EP_Titre2">VORLÄUFIGE FASSUNG VOM 19/04/2016</Property>
      <Property name="EP_Titre3">VORLÄUFIGE FASSUNG VOM 16/12/2015</Property>
      <Property name="EP_Mention">0</Property>
      <Property name="EP_Mention_Texte">Zur Veröffentlichung bestimmt</Property>
      <Property name="EP_IsMention_Texte">0</Property>
      <Property name="Version"/>
      <Property name="EP_Version">0</Property>
      <Property name="EP_FormJug_Footer"/>
      <Property name="EP_FormJug_ID">-</Property>
      <Property name="EP_FormJug_Texte"/>
      <Property name="NEW">0</Property>
      <Property name="FileDoc">Document2</Property>
      <Property name="TypeOrd"/>
      <Property name="TOC_Position_NotVademecum">0</Property>
      <Property name="NumProc">1</Property>
      <Property name="TypeProc">P</Property>
      <Property name="NumSuite">1</Property>
      <Property name="LitFilePath">C:\Users\ldz\AppData\Local\Temp\canevas\Litige.xml</Property>
      <Property name="Created">Canevas 3.8.8 K 16/12/2015 17:39:45</Property>
      <Property name="FootNotes">False</Property>
      <Property name="EP_Titre0"/>
      <Property name="EP_DocDeTravail">0</Property>
      <Property name="SectionType1">CNC</Property>
      <Property name="SectionData1">§77;pos=23971:lng=LT</Property>
      <Property name="Filename">^CONVERSION^lsav@TRA-DOC-LT-CONCL-C-0593-2014-201603498-06W70</Property>
      <Property name="serveur_nom">Doc2XML_2003_TRAD_SUIVI2</Property>
      <Property name="serveur_config_path">C:\Documents and Settings\gti_prod\Application Data\Doc2XML\PR_Doc2XML_2003_TRAD_SUIVI2.xml</Property>
      <Property name="watch">O:\GTiWebTools\Automates\Suivi_II\conversion\doc2xml_trad\In\</Property>
      <Property name="QuotationMark_Open">„</Property>
      <Property name="QuotationMark_Close">“</Property>
      <Property name="serveur_nom">Doc2XML_2003_PC_TRAD SV2_PUB</Property>
      <Property name="serveur_config_path">C:\Documents and Settings\gti_prod\Application Data\Doc2XML\PR_Doc2XML_2003_SV2_PUB.xml</Property>
      <Property name="watch">P:\GTiWebTools\Automates\Suivi_II\conversion\doc2xml_pub\In\</Property>
   </Properties>
   <C_Header_Gauche>
      <blockquote id="A010000000">
         <para style="header" id="A150000000">GENERALINĖS ADVOKATĖS J. KOKOTT IŠVADA – BYLA C-593/14</para>
      </blockquote>
   </C_Header_Gauche>
   <C_Header_Droit>
      <blockquote id="A010000001">
         <para style="header" id="A150000001">MASCO DENMARK IR DAMIXA</para>
      </blockquote>
   </C_Header_Droit>
   <C_Footer_Gauche>
      <blockquote id="A010000002">
         <para style="footer" id="A150000002">I-12</para>
      </blockquote>
   </C_Footer_Gauche>
   <C_Footer_Droit>
      <blockquote id="A010000003">
         <para style="footer" id="A150000003">
            <emphasis role="tab" id="A400000000"/>I-11</para>
      </blockquote>
   </C_Footer_Droit>
   <Affaire>
      <Introduction>
         <section id="A000000000">
            <para style="36Centre" id="A150000004">GENERALINĖS ADVOKATĖS</para>
            <para style="36Centre" id="A150000005">JULIANE KOKOTT IŠVADA,</para>
            <para style="36Centre" id="A150000006">pateikta 2016 m. gegužės 12 d.<footnote role="fNote" id="A110000000">
                  <number>1</number>
                  <para style="40FootnoteLangue" id="A150000007"> –	Originalo kalba: vokiečių.</para>
               </footnote>
            </para>
            <para style="38Centregrasgrandespacement" id="A150000008">
               <emphasis role="bold" id="A400000001">Byla C‑593/14</emphasis>
            </para>
            <para style="37Centregras" id="A150000009">
               <emphasis role="bold" id="A400000002">Masco Denmark ApS,</emphasis>
            </para>
            <para style="37Centregras" id="A150000010">
               <emphasis role="bold" id="A400000003">Damixa ApS</emphasis>
            </para>
            <para style="37Centregras" id="A150000011">
               <emphasis role="bold" id="A400000004">prieš</emphasis>
            </para>
            <para style="37Centregras" id="A150000012">
               <emphasis role="bold" id="A400000005">Skatteministeriet</emphasis>
            </para>
            <para style="39Centreespacement" id="A150000013">(<emphasis role="italc" id="A400000006">Vestre Landsret</emphasis> (Vakarų regiono apeliacinis teismas, Danija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</para>
            <para style="71Indicateur" id="A150000014">
               <phrase role="QuotationMark_Open" id="A410000000">„</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000001">Mokesčių teisė </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000002">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000003"> Įsisteigimo laisvė (EB 43 straipsnis) </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000004">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000005"> Nacionalinis pelno mokestis </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000006">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000007"> Pajamos iš palūkanų </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000008">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000009"> Paskolos dukterinei bendrovei </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000010">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000011"> Atleidimas nuo mokesčių, kai draudžiama atskaityti pakankamai kapitalo neturinčios dukterinės bendrovės palūkanas </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000012">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000013"> Patronuojančiosios bendrovės, turinčios dukterinių bendrovių nerezidenčių </phrase>
               <phrase role="Separator" id="A410000014">–</phrase>
               <phrase role="motcle" id="A410000015"> Kitos valstybės narės draudimas atskaityti palūkanas</phrase>
               <phrase role="QuotationMark_Close" id="A410000016">“</phrase>
            </para>
         </section>
      </Introduction>
      <C_Conclusions role="page break">
         <C_Conc_Txt>
            <section id="B000000000">
               <title style="03Titre1" id="B200000000">
                  <number>I –</number>
                  <titlecontent id="B300000000">
                     <emphasis role="bold" id="B400000000">Įžanga</emphasis>
                  </titlecontent>
               </title>
               <blockquote id="B010000000">
                  <title id="B210000000">
                     <number>1.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="B150000000">Tarptautinei bendruomenei kurį laiką daug rūpesčių kėlė tarptautinių grupių strategijos, susijusios su mokesčių vengimu. Klasikinė galimybė perkelti pelną iš vienos valstybės į kitą, siekiant sumažinti mokesčius, yra užsienyje esančių dukterinių bendrovių finansavimas teikiant joms paskolas vietoj nuosavo kapitalo. Taip tampa įmanoma iš dalies išvengti dukterinės bendrovės pelno apmokestinimo jos rezidavimo valstybėje, o mokesčius mokėti patronuojančiosios bendrovės rezidavimo valstybėje, pasinaudojant galimai palankesnėmis sąlygomis pajamų iš palūkanų forma.</para>
               </blockquote>
               <blockquote id="B010000001">
                  <title id="B210000001">
                     <number>2.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="B150000001">Su šia galimybe perkelti pelną susijęs nagrinėjamas Danijos prašymas priimti prejudicinį sprendimą. Danija draudžia atskaityti palūkanas vadinamosioms pakankamai kapitalo neturinčioms dukterinėms bendrovėms, t. y. toms, kurių atveju laikoma, kad jų patronuojančioji bendrovė turėtų suteikti joms daugiau nuosavo kapitalo. Taikant draudimą atskaityti palūkanas, Danijoje reziduojančių dukterinių bendrovių pelnas, nesumažintas išmokėtomis pernelyg didelėmis palūkanomis, apmokestintinas Danijoje. Tačiau, siekiant išvengti dvigubo išmokamų palūkanų apmokestinimo Danijoje, tokiu atveju nuo mokesčių atleidžiamos Danijoje reziduojančios patronuojančiosios bendrovės atitinkamos pajamos iš palūkanų.</para>
               </blockquote>
               <blockquote id="B010000002">
                  <title id="B210000002">
                     <number>3.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="B150000002">Vis dėlto Danijoje reziduojančios patronuojančiosios bendrovės negali pasinaudoti tokiu atleidimu nuo mokesčių, jeigu jų dukterinė bendrovė reziduoja kitoje valstybėje narėje, kurioje jai taip pat taikomas draudimas atskaityti palūkanas. Teisingumo Teismas dabar turės išaiškinti, ar toks teisinis reguliavimas, kuriuo siekiama užkirsti kelią pelno perkėlimui, yra suderinamas su įsisteigimo laisve. Šiuo klausimu pirmiausia bus kalbama apie Teisingumo Teismo praktikos, susijusios su tiesioginiais mokesčiais, nuoseklumo išsaugojimą.</para>
               </blockquote>
            </section>
            <section id="B000000001">
               <title style="03Titre1" id="B200000001">
                  <number>II –</number>
                  <titlecontent id="B300000001">
                     <emphasis role="bold" id="B400000001">Teisinis pagrindas</emphasis>
                  </titlecontent>
               </title>
               <section id="B000000002">
                  <title style="28Titresansnumero2" id="B200000002">
                     <titlecontent id="B300000002">
                        <emphasis role="italc" id="B400000002">Sąjungos teisė</emphasis>
                     </titlecontent>
                  </title>
                  <blockquote id="B010000003">
                     <title id="B210000003">
                        <number>4.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000003">Laikotarpiu, kuris susijęs su ginču pagrindinėje byloje, įsisteigimo laisvė EB 43 straipsnyje<footnote role="fNote" id="B110000000">
                           <number>2</number>
                           <para style="footnotetext" id="B150000004"> –	Europos Bendrijos steigimo sutartis, iš dalies pakeista Amsterdamo sutartimi (OL C 340, 1997, p. 173).</para>
                        </footnote> (dabar – SESV 49 straipsnis<footnote role="fNote" id="B110000001">
                           <number>3</number>
                           <para style="footnotetext" id="B150000005"> –	Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (OL C 326, 2012, p. 47).</para>
                        </footnote>) buvo reglamentuojama taip:</para>
                     <para style="02AlineaAltA" id="B150000006">„Vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis vienos valstybės narės nacionalinių subjektų įsisteigimo laisvės kitos valstybės narės teritorijoje apribojimai uždraudžiami. Draudžiami ir apribojimai vienos valstybės narės nacionaliniams subjektams, įsisteigusiems kitos valstybės narės teritorijoje, steigti atstovybes, padalinius ar dukterines bendroves.</para>
                     <para style="02AlineaAltA" id="B150000007">Įsisteigimo laisvė apima ir teisę imtis savarankiškai dirbančių asmenų veiklos bei ja verstis, taip pat steigti ir valdyti įmones, būtent bendroves ar firmas, apibūdintas 48 straipsnio antrojoje pastraipoje, tomis pačiomis sąlygomis, kurios įsisteigimo šalies teisės aktuose yra nustatytos jos pačios subjektams, ir laikantis kapitalui skirto skyriaus nuostatų.“</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000004">
                     <title id="B210000004">
                        <number>5.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000008">EB 48 straipsnyje (dabar – SESV 54 straipsnis) įsisteigimo laisvės taikymo sritis išplečiama:</para>
                     <para style="02AlineaAltA" id="B150000009">„Bendrovės arba firmos, įkurtos pagal valstybės narės teisę ir Sąjungoje turinčios savo registruotas buveines, centrinę administraciją ar pagrindinę verslo vietą, šiame skyriuje prilyginamos tos valstybės narės pilietybę turintiems fiziniams asmenims.</para>
                     <para style="02AlineaAltA" id="B150000010">&lt;…&gt;“</para>
                  </blockquote>
               </section>
               <section id="B000000003">
                  <title style="28Titresansnumero2" id="B200000003">
                     <titlecontent id="B300000003">
                        <emphasis role="italc" id="B400000003">Nacionalinė teisė</emphasis>
                     </titlecontent>
                  </title>
                  <blockquote id="B010000005">
                     <title id="B210000005">
                        <number>6.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000011">Danijoje reziduojančių bendrovių pajamos, į kurias įeina ir pajamos iš palūkanų, Danijos Karalystėje apmokestinamos pelno mokesčiu.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000006">
                     <title id="B210000006">
                        <number>7.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000012">Danijoje reziduojančiai bendrovei, kuri yra grupės narė, pagal Danijos įstatymo dėl įmonių apmokestinimo (<emphasis role="italc" id="B400000004">Selskabsskattelov</emphasis>, toliau – SEL) 11 straipsnio 1 dalį iš esmės neleidžiama traktuoti išmokamų palūkanų kaip veiklos išlaidų, kalbant apie įsipareigojimus grupės viduje, jeigu jai nepakanka kapitalo. Kapitalo nepakankamumas yra tuomet, jeigu bendrovės įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis yra didesnis nei 4:1.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000007">
                     <title id="B210000007">
                        <number>8.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000013">Jeigu taikomas SEL 11 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas atskaityti palūkanas, pagal šios nuostatos 6 dalį atitinkamos kreditoriaus gaunamos palūkanos neapmokestinamos.</para>
                  </blockquote>
               </section>
            </section>
            <section id="B000000004">
               <title style="03Titre1" id="B200000004">
                  <number>III –</number>
                  <titlecontent id="B300000004">
                     <emphasis role="bold" id="B400000005">Pagrindinė byla</emphasis>
                  </titlecontent>
               </title>
               <blockquote id="B010000008">
                  <title id="B210000008">
                     <number>9.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="B150000014">Pagrindinė byla susijusi su Danijoje taikomo pelno mokesčio apskaičiavimu Danijoje reziduojančiai bendrovei <emphasis role="italc" id="B400000006">Damixa ApS</emphasis> (toliau – <emphasis role="italc" id="B400000007">Damixa</emphasis>) už 2005 ir 2006 metus, pirmiausia atsižvelgiant į tam tikras palūkanas. Tuo metu <emphasis role="italc" id="B400000008">Damixa</emphasis> buvo <emphasis role="italc" id="B400000009">Masco Denmark ApS</emphasis>, su kuria ji, kaip vienos grupės narės dukterinė bendrovė, buvo bendrai apmokestinama ir kuri dėl šios priežasties taip pat yra pareiškėja pagrindinėje byloje.</para>
               </blockquote>
               <blockquote id="B010000009">
                  <title id="B210000009">
                     <number>10.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="B150000015">
                     <emphasis role="italc" id="B400000010">Damixa</emphasis> buvo suteikusi paskolą savo Vokietijoje reziduojančiai dukterinei bendrovei <emphasis role="italc" id="B400000011">Damixa Armaturen GmbH</emphasis>, kurios 100 proc. akcijų ji valdė. 2005 ir 2006 m. ji iš to gavo iš viso 9 584 745 DKK palūkanų. Apmokestinant jos Vokietijoje reziduojančią dukterinę bendrovę, palūkanos nebuvo pripažintos veiklos išlaidomis, o buvo traktuojamos kaip išmokėti dividendai dėl to, kad pagal Vokietijos įstatymus jai nepakako kapitalo (įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis daugiau nei 1,5).</para>
               </blockquote>
               <blockquote id="B010000010">
                  <title id="B210000010">
                     <number>11.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="B150000016">Danijos mokesčių administratorius šiuo atveju nemato galimybės pagal SEL 11 straipsnio 6 dalį atleisti nuo mokesčio gaunamas palūkanas. Jo teigimu, atleisti nuo mokesčio galima tik tuomet, jeigu skolininko išmokamas palūkanas pagal SEL 11 straipsnio 1 dalį yra draudžiama atskaityti. Tačiau šis draudimas atskaityti palūkanas taikomas tik bendrovėms, kurios moka mokesčius Danijoje, vadinasi, paprastai tik Danijoje reziduojančioms bendrovėms.</para>
               </blockquote>
               <blockquote id="B010000011">
                  <title id="B210000011">
                     <number>12.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="B150000017">
                     <emphasis role="italc" id="B400000012">Damixa</emphasis> savo ruožtu mano, kad ši teisės norma pažeidžia jos įsisteigimo laisvę. Jos teigimu, atleisti ją nuo mokesčio iš esmės atsisakoma tik todėl, kad jos dukterinė bendrovė, iš kurios ji gavo palūkanų, reziduoja kitoje valstybėje narėje.</para>
               </blockquote>
            </section>
            <section id="B000000005">
               <title style="03Titre1" id="B200000005">
                  <number>IV –</number>
                  <titlecontent id="B300000005">
                     <emphasis role="bold" id="B400000013">Procesas Teisingumo Teisme</emphasis>
                  </titlecontent>
               </title>
               <blockquote id="B010000012">
                  <title id="B210000012">
                     <number>13.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="B150000018">Bylą nagrinėjantis <emphasis role="italc" id="B400000014">Vestre Landsret</emphasis> (Vakarų regiono apeliacinis teismas, Danija), remdamasis SESV 267 straipsniu, 2014 m. gruodžio 19 d. pateikė Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:</para>
                  <para style="02AlineaAltA" id="B150000019">„Ar EB sutarties 43 straipsniu, siejamu su 48 straipsniu, draudžiama valstybei narei neleisti atleisti nuo mokesčio bendrovės rezidentės pajamų iš palūkanų tuo atveju, kai kitoje valstybėje narėje įsteigta tai pačiai grupei priklausanti susijusi bendrovė neturi teisės atskaityti atitinkamų palūkanų išlaidų pagal šios valstybės narės taisykles dėl apribojimo atskaityti palūkanas kapitalo nepakankamumo atvejais (kaip nagrinėjamuoju atveju), kai valstybė narė leidžia atleisti nuo mokesčio bendrovės rezidentės pajamas iš palūkanų tais atvejais, kai tai pačiai grupei priklausančiai susijusiai bendrovei toje pačioje valstybėje narėje neleidžiama atskaityti atitinkamų palūkanų išlaidų pagal nacionalines taisykles dėl apribojimo atskaityti palūkanas kapitalo nepakankamumo atvejais (kaip nagrinėjamuoju atveju)?“</para>
               </blockquote>
               <blockquote id="B010000013">
                  <title id="B210000013">
                     <number>14.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="B150000020">Teisingumo Teisme šiuo klausimu pastabas raštu ir 2016 m. kovo 3 d. įvykusiame posėdyje pastabas žodžiu pateikė pareiškėjos pagrindinėje byloje, Danijos Karalystė ir Europos Komisija.</para>
               </blockquote>
            </section>
            <section id="B000000006">
               <title style="03Titre1" id="B200000006">
                  <number>V –</number>
                  <titlecontent id="B300000006">
                     <emphasis role="bold" id="B400000015">Teisinis vertinimas</emphasis>
                  </titlecontent>
               </title>
               <blockquote id="B010000014">
                  <title id="B210000014">
                     <number>15.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="B150000021">Užduodamas prejudicinį klausimą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar tai yra suderinama su įsisteigimo laisve, kai valstybė narė atleidžia nuo mokesčio palūkanas, kurias patronuojančioji bendrovė gavo iš savo dukterinės bendrovės, jeigu atitinkamos dukterinės bendrovės išmokamoms palūkanoms pagal šios valstybės narės mokesčių teisės aktus dėl kapitalo nepakankamumo taikomas draudimas palūkanas atskaityti, tačiau neatleidžia jų nuo mokesčio tuo atveju, jeigu dukterinė bendrovė reziduoja kitoje valstybėje narėje, kurioje kapitalo nepakankamumo atveju taip pat draudžiama iš mokesčių atskaityti išmokamas palūkanas.</para>
               </blockquote>
               <section id="B000000007">
                  <title style="04Titre2" id="B200000007">
                     <number>A –</number>
                     <titlecontent id="B300000007">
                        <emphasis role="italc" id="B400000016">Įsisteigimo laisvės ribojimas</emphasis>
                     </titlecontent>
                  </title>
                  <blockquote id="B010000015">
                     <title id="B210000015">
                        <number>16.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000022">Pagal EB 43 straipsnį, taikomą kartu su EB 48 straipsniu, vienos valstybės narės nacionalinių subjektų įsisteigimo laisvės kitos valstybės narės teritorijoje apribojimai uždraudžiami. Toks draudimas taikomas ne tik priimančiajai valstybei, bet ir bendrovės kilmės valstybei<footnote role="fNote" id="B110000002">
                           <number>4</number>
                           <para style="footnotetext" id="B150000023"> –	Be kitų, žr. sprendimus <emphasis role="italc" id="B400000017">Daily Mail ir General Trust</emphasis> (81/87, EU:C:1988:456, 16 punktas), <emphasis role="italc" id="B400000018">National Grid Indus</emphasis> (C‑371/10, EU:C:2011:785, 35 punktas), <emphasis role="italc" id="B400000019">Nordea Bank Danmark</emphasis> (C‑48/13, EU:C:2014:2087, 18 punktas) ir <emphasis role="italc" id="B400000020">Sparkasse Allgäu</emphasis> (C‑522/14, EU:C:2016:253, 20 punktas).</para>
                        </footnote>. Todėl laikoma, kad įsisteigimo laisvė ribojama neleistinu būdu, jeigu kilmės valstybė narė jos teritorijoje reziduojančiai patronuojančiajai bendrovei, kuri turi dukterinę bendrovę užsienyje, sukuria nepalankesnes sąlygas, palyginti su bendrove, kuri turi dukterinę bendrovę rezidentę<footnote role="fNote" id="B110000003">
                           <number>5</number>
                           <para style="footnotetext" id="B150000024"> –	Be kitų, žr. sprendimus <emphasis role="italc" id="B400000021">X ir Y</emphasis> (C‑200/98, EU:C:1999:566, 27 ir 28 punktai), <emphasis role="italc" id="B400000022">Papillon</emphasis> (C‑418/07, EU:C:2008:659, 31 ir 32 punktai), <emphasis role="italc" id="B400000023">SCA Group Holding ir kt.</emphasis> (C‑39/13–C‑41/13, EU:C:2014:1758, 23–27 punktai), <emphasis role="italc" id="B400000024">Nordea Bank Danmark</emphasis> (C‑48/13, EU:C:2014:2087, 19 punktas) ir <emphasis role="italc" id="B400000025">Groupe Steria</emphasis> (C‑386/14, EU:C:2015:524, 15 punktas).</para>
                        </footnote>.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000016">
                     <title id="B210000016">
                        <number>17.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000025">Nagrinėjamu atveju iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad <emphasis role="italc" id="B400000026">Damixa</emphasis> taikomos tokios nepalankesnės sąlygos. Jos palūkanoms, gautoms iš užsienyje reziduojančios dukterinės bendrovės, netaikomas atleidimas nuo mokesčio, nors jos dukterinė bendrovė mokestiniais tikslais negali traktuoti palūkanų kaip veiklos išlaidų, bet jeigu tai būtų Danijoje reziduojanti dukterinė bendrovė, kuriai taip pat nebūtų leidžiama atskaityti palūkanų, jai būtų taikomas atleidimas nuo mokesčio.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000017">
                     <title id="B210000017">
                        <number>18.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000026">Galiausiai vis dėlto tokia teisės norma, kaip Danijos teisės norma, neriboja <emphasis role="italc" id="B400000027">Damixa</emphasis> įsisteigimo laisvės, nes dėl nepalankesnės padėties, kurioje ji atsiduria, kalta ne tik Danijos Karalystė. Toks požiūris išplaukia iš teismų praktikoje įtvirtinto autonomijos principo (žr. toliau 1 dalį) ir nekelia abejonių netgi atsižvelgiant į byloje <emphasis role="italc" id="B400000028">Manninen</emphasis> pradėtą formuoti teismo praktiką (žr. toliau 2 dalį).</para>
                  </blockquote>
                  <section id="B000000008">
                     <title style="05Titre3" id="B200000008">
                        <number>1.</number>
                        <titlecontent id="B300000008">Autonomijos principas</titlecontent>
                     </title>
                     <blockquote id="B010000018">
                        <title id="B210000018">
                           <number>19.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000027">Teisingumo Teismas yra ne kartą nusprendęs, kad pagrindinės laisvės nereiškia, jog valstybė narė, taikydama savo mokesčių teisės aktus, privalo atsižvelgti į neigiamas pasekmes, kurių gali atsirasti dėl kitos valstybės narės aktų<footnote role="fNote" id="B110000004">
                              <number>6</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000028"> –	Žr. sprendimus <emphasis role="italc" id="B400000029">Krankenheim Ruhesitz am Wannsee‑Seniorenheimstatt</emphasis> (C‑157/07, EU:C:2008:588, 49 punktas) ir <emphasis role="italc" id="B400000030">K</emphasis> (C‑322/11, EU:C:2013:716, 79 punktas).</para>
                           </footnote>. Juk pagal nusistovėjusią teismų praktiką įsisteigimo laisvė negali būti traktuojama taip, kad valstybė narė savo mokesčių teisės nuostatas privalo sieti su kitos valstybės nuostatomis, kad visais atvejais būtų užtikrintas apmokestinimas, naikinantis skirtumus, išplaukiančius iš nacionalinės mokesčių teisės aktų<footnote role="fNote" id="B110000005">
                              <number>7</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000029"> –	Sprendimai <emphasis role="italc" id="B400000031">Deutsche Shell</emphasis> (C‑293/06, EU:C:2008:129, 43 punktas), <emphasis role="italc" id="B400000032">Krankenheim Ruhesitz am Wannsee‑Seniorenheimstatt</emphasis> (C‑157/07, EU:C:2008:588, 50 punktas) ir <emphasis role="italc" id="B400000033">National Grid Indus</emphasis> (C‑371/10, EU:C:2011:785, 62 punktas); šiuo klausimu žr. taip pat sprendimus <emphasis role="italc" id="B400000034">Columbus Container Services</emphasis> (C‑298/05, EU:C:2007:754, 51 punktas) ir <emphasis role="italc" id="B400000035">X</emphasis> (C‑686/13, EU:C:2015:375, 33 punktas), priimtus dėl pasirinkimo iš skirtingų įsisteigimo valstybių narių; dėl dvigubo apmokestinimo žr. sprendimus <emphasis role="italc" id="B400000036">CIBA</emphasis> (C‑96/08, EU:C:2010:185, 28 punktas), <emphasis role="italc" id="B400000037">Komisija / Vengrija</emphasis> (C‑253/09, EU:C:2011:795, 83 punktas) ir <emphasis role="italc" id="B400000038">X</emphasis> (C‑302/12, EU:C:2013:756, 29 punktas); be to, dėl mokesčių ataskaitų reikalavimų žr. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000039">Sparkasse Allgäu</emphasis> (C‑522/14, EU:C:2016:253, 31 punktas); papildomai dėl laisvo kapitalo judėjimo žr. sprendimus <emphasis role="italc" id="B400000040">Block</emphasis> (C‑67/08, EU:C:2009:92, 31 punktas) ir <emphasis role="italc" id="B400000041">Banco Bilbao Vizcaya Argentaria</emphasis> (C‑157/10, EU:C:2011:813, 39 punktas).</para>
                           </footnote>.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000019">
                        <title id="B210000019">
                           <number>20.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000030">Galiausiai šis „autonomijos principas“<footnote role="fNote" id="B110000006">
                              <number>8</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000031"> –	Kalbėdamas apie šiuos principus, Teisingumo Teismas daug kartų minėjo valstybių narių „tam tikrą autonomiją“ tiesioginių mokesčių teisės srityje; žr. sprendimus <emphasis role="italc" id="B400000042">Columbus Container Services</emphasis> (C‑298/05, EU:C:2007:754, 51 punktas), <emphasis role="italc" id="B400000043">Block</emphasis> (C‑67/08, EU:C:2009:92, 31 punktas) ir <emphasis role="italc" id="B400000044">Komisija / Vengrija</emphasis> (C‑253/09, EU:C:2011:795, 83 punktas).</para>
                           </footnote> reiškia, kad valstybė narė nepažeidžia pagrindinių laisvių tokiu atveju, kai nepalankesnis tarpvalstybinių aplinkybių traktavimas atsiranda tik atsižvelgiant į kitos valstybės narės mokesčių teisės aktus. Atskirų valstybių narių mokesčių teisės aktai turi būti traktuojami autonomiškai<footnote role="fNote" id="B110000007">
                              <number>9</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000032"> –	Ir atvirkščiai – valstybės narės teisės norma pažeidžia pagrindines laisves ir tuo atveju, jeigu jos nulemtą nepalankesnį traktavimą kompensuoja kitos valstybės narės teisės norma; šiuo klausimu žr. mano išvadą sujungtose bylose <emphasis role="italc" id="B400000045">SCA Group Holding ir kt.</emphasis> (C‑39/13–C‑41/13, EU:C:2014:104, 50 punktas ir jame nurodyta teismo praktika); šiuo klausimu žr. taip pat Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000046">Amurta</emphasis> (C‑379/05, EU:C:2007:655, 78 punktas).</para>
                           </footnote>.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000020">
                        <title id="B210000020">
                           <number>21.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000033">Pavyzdžiui, remdamasis šiuo principu Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad valstybės narės neprivalo pritaikyti savo mokesčių sistemos pagal tai, ar kita valstybė narė taip pat apmokestina tą patį reiškinį<footnote role="fNote" id="B110000008">
                              <number>10</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000034"> –	Žr. sprendimus <emphasis role="italc" id="B400000047">Block</emphasis> (C‑67/08, EU:C:2009:92, 28–31 punktai) ir <emphasis role="italc" id="B400000048">CIBA</emphasis> (C‑96/08, EU:C:2010:185, 28 punktas).</para>
                           </footnote>.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000021">
                        <title id="B210000021">
                           <number>22.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000035">Vertindamas vadinamąjį persikėlimo apmokestinimą (<emphasis role="italc" id="B400000049">exit taxation</emphasis>), Teisingumo Teismas, taip pat remdamasis autonomijos principu, yra nusprendęs, kad valstybė narė neprivalo atsižvelgti į įmonės turto vertės sumažėjimą po buveinės perkėlimo į kitą valstybę narę, priklausomai nuo to, ar priimančioji valstybė savo mokesčių teisės aktuose yra numačiusi, kad į tokį vertės sumažėjimą reikia atsižvelgti<footnote role="fNote" id="B110000009">
                              <number>11</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000036"> –	Žr. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000050">National Grid Indus</emphasis> (C‑371/10, EU:C:2011:785, 61 ir 62 punktai).</para>
                           </footnote>.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000022">
                        <title id="B210000022">
                           <number>23.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000037">Be to, pagal autonomijos principą atsižvelgimas į nuostolius tarpvalstybiniu lygmeniu negali priklausyti nuo to, ar kita valstybė narė savo mokesčių teisės aktuose yra numačiusi, kad dukterinė bendrovė nerezidentė neturi teisės perkelti nuostolių<footnote role="fNote" id="B110000010">
                              <number>12</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000038"> –	Žr. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000051">Komisija / Jungtinė Karalystė</emphasis> (C‑172/13, EU:C:2015:50, 33 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).</para>
                           </footnote> ar kad į nuostolius, patirtus parduodant ten esantį nekilnojamąjį turtą, apskritai neatsižvelgiama<footnote role="fNote" id="B110000011">
                              <number>13</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000039"> –	Žr. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000052">K</emphasis> (C‑322/11, EU:C:2013:716, 79–81 punktai).</para>
                           </footnote>.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000023">
                        <title id="B210000023">
                           <number>24.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000040">Visais šiais atvejais dėl nevienodo požiūrio į tarpvalstybines aplinkybes mažų mažiausiai taip pat kalta ir kita valstybė narė, todėl toks požiūris yra apmokestinimo kompetencijos pasidalijimo tarp valstybių narių<footnote role="fNote" id="B110000012">
                              <number>14</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000041"> –	Šiuo klausimu žr. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000053">Krankenheim Ruhesitz am Wannsee‑Seniorenheimstatt</emphasis> (C‑157/07, EU:C:2008:588, 51 ir 52 punktai).</para>
                           </footnote> arba lygiagretaus jos įgyvendinimo<footnote role="fNote" id="B110000013">
                              <number>15</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000042"> –	Šiuo klausimu žr. sprendimus <emphasis role="italc" id="B400000054">Kerckhaert ir Morres</emphasis> (C‑513/04, EU:C:2006:713, 20 punktas) ir <emphasis role="italc" id="B400000055">CIBA</emphasis> (C‑96/08, EU:C:2010:185, 25 punktas).</para>
                           </footnote> padarinys. Tačiau vien dėl dviejų valstybių narių teisės nuostatų bendro veikimo negalima teigti, kad viena iš šių valstybių narių, sukurdama nepalankesnes sąlygas, riboja vieną iš pagrindinių laisvių<footnote role="fNote" id="B110000014">
                              <number>16</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000043"> –	Tai, kad autonomijos principo poveikis nereiškia vienos iš pagrindinių laisvių ribojimo, yra nustatyta sprendimuose <emphasis role="italc" id="B400000056">Columbus Container Services</emphasis> (C‑298/05, EU:C:2007:754, 50–54 punktai), <emphasis role="italc" id="B400000057">Block</emphasis> (C‑67/08, EU:C:2009:92, 23–31 punktai), <emphasis role="italc" id="B400000058">X</emphasis> (C‑686/13, EU:C:2015:375, 33–35 punktai) ir <emphasis role="italc" id="B400000059">Sparkasse Allgäu</emphasis> (C‑522/14, EU:C:2016:253, 24–32 punktai); tai, kad autonomijos principu galima pateisinti ribojimą, nustatyta sprendimuose <emphasis role="italc" id="B400000060">Deutsche Shell</emphasis> (C‑293/06, EU:C:2008:129, 41–44 punktai), <emphasis role="italc" id="B400000061">National Grid Indus</emphasis> (C‑371/10, EU:C:2011:785, 50–64 punktai), <emphasis role="italc" id="B400000062">Komisija / Vengrija</emphasis> (C‑253/09, EU:C:2011:795, 81–83 punktai) ir <emphasis role="italc" id="B400000063">K</emphasis> (C‑322/11, EU:C:2013:716, 74–82 punktai).</para>
                           </footnote>.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000024">
                        <title id="B210000024">
                           <number>25.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000044">Šiuo požiūriu tarpvalstybinių aplinkybių dvigubas apmokestinimas, taikomas dviejų valstybių narių, yra puikus pavyzdys, kuris pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką nėra pagrindinių laisvių pažeidimas<footnote role="fNote" id="B110000015">
                              <number>17</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000045"> –	Žr. sprendimus <emphasis role="italc" id="B400000064">Damseaux</emphasis> (C‑128/08, EU:C:2009:471, 34 punktas), <emphasis role="italc" id="B400000065">CIBA</emphasis> (C‑96/08, EU:C:2010:185, 28 punktas), <emphasis role="italc" id="B400000066">Haribo Lakritzen Hans Riegel ir Österreichische Salinen</emphasis> (C‑436/08 ir C‑437/08, EU:C:2011:61, 170 punktas) ir <emphasis role="italc" id="B400000067">X</emphasis> (C‑302/12, EU:C:2013:756, 29 punktas).</para>
                           </footnote>, nors neigiamos pasekmės vidaus rinkai yra akivaizdžios. Tačiau tokį neigiamą poveikį vidaus rinkai, atsirandantį dėl dviejų valstybių narių autonomiškų veiksmų, galima pašalinti ne taikant pagrindines laisves, o tik priimant atitinkamus teisės aktus Sąjungos lygmeniu<footnote role="fNote" id="B110000016">
                              <number>18</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000046"> –	Žr. sprendimus <emphasis role="italc" id="B400000068">Kerckhaert ir Morres</emphasis> (C‑513/04, EU:C:2006:713, 22 punktas), <emphasis role="italc" id="B400000069">Columbus Container Services</emphasis> (C‑298/05, EU:C:2007:754, 45 punktas), <emphasis role="italc" id="B400000070">Block</emphasis> (C‑67/08, EU:C:2009:92, 30 punktas) ir <emphasis role="italc" id="B400000071">CIBA</emphasis> (C‑96/08, EU:C:2010:185, 27 punktas).</para>
                           </footnote> arba (kaip šiuo metu taikomas kitas, ne toks geras, sprendimas) valstybėms narėms pasirašant dvišales arba daugiašales sutartis<footnote role="fNote" id="B110000017">
                              <number>19</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000047"> –	Žr. sprendimus <emphasis role="italc" id="B400000072">Deutsche Shell</emphasis> (C‑293/06, EU:C:2008:129, 41 ir 42 punktai) ir <emphasis role="italc" id="B400000073">Krankenheim Ruhesitz am Wannsee‑Seniorenheimstatt</emphasis> (C‑157/07, EU:C:2008:588, 48 ir 49 punktai).</para>
                           </footnote>.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000025">
                        <title id="B210000025">
                           <number>26.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000048">Nagrinėjamu atveju nepalankesnio požiūrio į <emphasis role="italc" id="B400000074">Damixa</emphasis> tarpvalstybinį padalinį <emphasis role="italc" id="B400000075">conditio sine qua non</emphasis> (būtinoji sąlyga) yra ta, kad užsienio (Vokietijos) mokesčių teisės aktuose, taikomuose jos dukterinei bendrovei, reglamentuojamas draudimas atskaityti palūkanas. Be šio reglamentavimo, už kurį atsakinga kita valstybė narė, nebūtų įmanoma konstatuoti nepalankesnio požiūrio į tarpvalstybines aplinkybes, palyginti su vidaus situacija. Juk, nesant kitos valstybės narės nustatyto draudimo atskaityti palūkanas, užsienyje esanti dukterinė bendrovė, mokėdama mokesčius, galėtų patronuojančiajai bendrovei <emphasis role="italc" id="B400000076">Damixa</emphasis> išmokėtas palūkanas nurodyti, kaip įprasta, kaip veiklos išlaidas. Tačiau patronuojančiosios bendrovės, kurių dukterinės bendrovės gali atskaityti išmokėtas palūkanas kaip veiklos išlaidas, pagal nagrinėjamą Danijos mokesčių teisės nuostatą neturi teisės pasinaudoti savo gautų palūkanų atleidimu nuo mokesčio.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000026">
                        <title id="B210000026">
                           <number>27.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000049">Vis dėlto jei nagrinėjamu atveju darytume prielaidą, kad Danijos teisės nuostatos riboja įsisteigimo laisvę, tuomet Danijos Karalystė – jeigu šis ribojimas būtų pateisinamas – atleidimą nuo mokesčio tarpvalstybinių aplinkybių atveju turėtų susieti su tuo, ar kita valstybė narė savo apmokestinamiesiems asmenims draudžia atskaityti palūkanas. Tai aiškiai prieštarautų suformuotai teismo praktikai, susijusiai su autonomijos principu.</para>
                     </blockquote>
                  </section>
                  <section id="B000000009">
                     <title style="05Titre3" id="B200000009">
                        <number>2.</number>
                        <titlecontent id="B300000009">Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000077">Manninen</emphasis>
                        </titlecontent>
                     </title>
                     <blockquote id="B010000027">
                        <title id="B210000027">
                           <number>28.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000050">Su šiuo autonomijos principu suderinamas ir Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000078">Manninen</emphasis>
                           <footnote role="fNote" id="B110000018">
                              <number>20</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000051"> –	Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000079">Manninen</emphasis> (C‑319/02, EU:C:2004:484).</para>
                           </footnote>, apie kurio reikšmę atsakant į prejudicinį klausimą bylos dalyviai intensyviai diskutavo, nors jis ir buvo priimtas dar 2004 m., <emphasis role="italc" id="B400000080">prieš </emphasis>tai, kai Teisingumo Teismo praktikoje buvo suformuluotas autonomijos principas.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000028">
                        <title id="B210000028">
                           <number>29.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000052">Sprendime <emphasis role="italc" id="B400000081">Manninen</emphasis> Teisingumo Teismas, nagrinėdamas nacionalinių akcininkų pajamų iš dividendų apmokestinimą, nustatė laisvo kapitalo judėjimo pažeidimą. Nacionalinės mokesčių teisės aktuose iš esmės buvo numatyta galimybė suteikti akcininkams pajamų mokesčio, kurį bendrovė, kurioje jie turi akcijų, jau buvo sumokėjusi už išmokėtą pelną, dydžio mokesčio kreditą. Vis dėlto šia priemone, taikoma siekiant išvengti dvigubo bendrovės pelno apmokestinimo, negalėjo pasinaudoti užsienyje reziduojančių bendrovių akcininkai. Įskaityti užsienyje reziduojančių bendrovių kitoje valstybėje narėje sumokėto pelno mokesčio nebuvo galima. Teisingumo Teismas konstatavo, kad dėl to nepagrįstai ir nepateisinamai ribojamos tarpvalstybinės investicijos.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000029">
                        <title id="B210000029">
                           <number>30.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000053">Kalbant apie nagrinėjamą atvejį, remiantis šiuo sprendimu būtų galima argumentuoti, kad ir padidintas dukterinės bendrovės apmokestinimas, atsirandantis dėl draudimo atskaityti palūkanas, yra mokestis, kurį, neapmokestinant akcininko iš palūkanų gautų pajamų, galima „įskaityti“ šalies viduje reziduojančiam akcininkui, t. y. patronuojančiajai bendrovei. Toks palyginimas reikštų, kad ir nagrinėjamu atveju, kaip ir Sprendime <emphasis role="italc" id="B400000082">Manninen</emphasis>, reikėtų laikyti, jog ribojama įsisteigimo laisvė, nes užsienio bendrovių akcijų laikymo atveju „įskaitymas“ yra neįmanomas. Tai sukeltų abejonių dėl autonomijos principo galiojimo.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000030">
                        <title id="B210000030">
                           <number>31.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000054">Tiesa, reikėtų pabrėžti, kad Teisingumo Teismas, grįsdamas savo tuometinį sprendimą, nacionalinės teisės nuostatą, dėl kurios vyko ginčas, aiškiai interpretavo taip, kad bendrovės pelno mokesčio įskaitymas į jos akcininko mokėtiną pajamų mokestį galiausiai reiškia, kad akcininkas yra atleidžiamas nuo mokesčio, mokamo nuo pajamų iš dividendų<footnote role="fNote" id="B110000019">
                              <number>21</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000055"> –	Žr. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000083">Manninen</emphasis> (C‑319/02, EU:C:2004:484, 20 ir 44 punktai).</para>
                           </footnote>. Vadinasi, atitinkama valstybė narė buvo viena atsakinga už nepalankesnį požiūrį į užsienio bendrovių akcijas, kurias valdant pajamos iš dividendų nebuvo atleidžiamos nuo mokesčių. Taip interpretuojant, Sprendimas <emphasis role="italc" id="B400000084">Manninen</emphasis> gerokai skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo. Juk Danijoje taikomas patronuojančiųjų bendrovių atleidimas nuo mokesčių galioja ne bendrai, o tik tuomet, kai jų dukterinėms bendrovėms taikomas draudimas atskaityti palūkanas, o tai dukterinių bendrovių nerezidenčių atveju priklauso nuo kitos valstybės narės mokesčių teisės aktų.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000031">
                        <title id="B210000031">
                           <number>32.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000056">Vis dėlto taip interpretuoti Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000085">Manninen</emphasis> galėtų trukdyti ta aplinkybė, kad Teisingumo Teismas nemano, jog atitinkama valstybė narė privalo ir bendrovės nerezidentės akcininkui išmokamus dividendus visiškai atleisti nuo mokesčio. Veikiau pagal nusistovėjusią teismo praktiką į akcininko mokėtiną mokestį galima įskaityti tik toje valstybėje narėje, kurioje yra bendrovės buveinė, faktiškai sumokėtą pelno mokestį<footnote role="fNote" id="B110000020">
                              <number>22</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000057"> –	Žr. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000086">Manninen</emphasis> (C‑319/02, EU:C:2004:484, 54 punktas); taip pat, be kitų, žr. sprendimus <emphasis role="italc" id="B400000087">Test Claimants in the FII Group Litigation</emphasis> (C‑446/04, EU:C:2006:774, 70 punktas), <emphasis role="italc" id="B400000088">Meilicke ir kt.</emphasis> (C‑292/04, EU:C:2007:132, 15 punktas), <emphasis role="italc" id="B400000089">Haribo Lakritzen Hans Riegel ir Österreichische Salinen</emphasis> (C‑436/08 ir C‑437/08, EU:C:2011:61, 61 punktas) ir <emphasis role="italc" id="B400000090">Meilicke ir kt.</emphasis> (C‑262/09, EU:C:2011:438).</para>
                           </footnote>. Šiuo aspektu galima būtų įžvelgti prieštaravimą autonomijos principui, nes šio įskaitymo apimtis priklauso nuo užsienyje taikomo mokesčio dydžio, vadinasi, nuo kitos valstybės narės mokesčių teisės aktų.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000032">
                        <title id="B210000032">
                           <number>33.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000058">Vis dėlto tariamas prieštaravimas išnyksta suvokus, kad Teisingumo Teismas tokiu būdu tik padėjo valstybei narei pasirinkti priemonę, padėsiančią pašalinti nustatytą pažeidimą. Atitinkama valstybė narė, siekdama išvengti laisvo kapitalo judėjimo pažeidimo, neprivalo numatyti, kad ir užsienio bendrovių akcijos yra neapmokestinamos, veikiau pakanka tik įskaityti konkretų užsienyje sumokėtą pelno mokestį<footnote role="fNote" id="B110000021">
                              <number>23</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000059"> –	Žr. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000091">Manninen</emphasis> (C‑319/02, EU:C:2004:484, 46 punktas).</para>
                           </footnote>. Tai, kad pagal nuo Sprendimo <emphasis role="italc" id="B400000092">Manninen </emphasis>priėmimo pradėtą formuoti teismo praktiką pagrindinės laisvės <emphasis role="italc" id="B400000093">nereiškia</emphasis>, jog privaloma įskaityti užsienyje sumokėtą mokestį <emphasis role="italc" id="B400000094">per se </emphasis>(atsižvelgiant į kitos valstybės mokesčių teisės aktus), yra akivaizdu pirmiausia dėl to, kad akcininkas tarpvalstybinių aplinkybių atveju privalo būti kiek įmanoma atleistas nuo pajamoms iš dividendų taikomo mokesčio, tačiau neturi teisės susigrąžinti užsienyje sumokėto pelno mokesčio permokos<footnote role="fNote" id="B110000022">
                              <number>24</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000060"> –	Žr. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000095">Test Claimants in the FII Group Litigation</emphasis> (C‑446/04, EU:C:2006:774, 52 punktas).</para>
                           </footnote>.</para>
                     </blockquote>
                  </section>
                  <section id="B000000010">
                     <title style="05Titre3" id="B200000010">
                        <number>3.</number>
                        <titlecontent id="B300000010">Išvados</titlecontent>
                     </title>
                     <blockquote id="B010000033">
                        <title id="B210000033">
                           <number>34.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000061">Taigi tokia teisės nuostata, kaip Danijos teisės nuostata, pagal kurią pajamos iš palūkanų atleidžiamos nuo mokesčio, priklausomai nuo to, ar egzistuoja draudimas atskaityti palūkanas, nėra įsisteigimo laisvės ribojimas ir nepažeidžia EB 43 ir 48 straipsnių.</para>
                     </blockquote>
                  </section>
               </section>
               <section id="B000000011">
                  <title style="04Titre2" id="B200000011">
                     <number>B –</number>
                     <titlecontent id="B300000011">
                        <emphasis role="italc" id="B400000096">Alternatyva: galimo ribojimo pateisinimas</emphasis>
                     </titlecontent>
                  </title>
                  <blockquote id="B010000034">
                     <title id="B210000034">
                        <number>35.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000062">Jeigu Teisingumo Teismas nagrinėjamu atveju vis dėlto laikytų, kad <emphasis role="italc" id="B400000097">Damixa</emphasis> įsisteigimo laisvė pažeidžiama, reikėtų dar patikrinti, ar šis nepalankesnis požiūris pateisinamas.</para>
                  </blockquote>
                  <blockquote id="B010000035">
                     <title id="B210000035">
                        <number>36.</number>
                     </title>
                     <para style="01PointAltN" id="B150000063">Nepalankesnį požiūrį į <emphasis role="italc" id="B400000098">Damixa</emphasis> galima būtų pateisinti tuo, kad jos atveju draudimas atskaityti dukterinės bendrovės išmokėtas palūkanas taikomas apmokestinant gautą pelną <emphasis role="italc" id="B400000099">užsienyje</emphasis>, o ne taikant Danijos pelno mokesčio sistemą.</para>
                  </blockquote>
                  <section id="B000000012">
                     <title style="05Titre3" id="B200000012">
                        <number>1.</number>
                        <titlecontent id="B300000012">Apmokestinimo kompetencijos pasidalijimas tarp valstybių narių</titlecontent>
                     </title>
                     <blockquote id="B010000036">
                        <title id="B210000036">
                           <number>37.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000064">Pirmiausia prisimintinas Teisingumo Teismo nusistovėjusioje praktikoje pripažintas pateisinamasis pagrindas – išsaugoti apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą tarp valstybių narių<footnote role="fNote" id="B110000023">
                              <number>25</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000065"> –	Be kitų, žr. sprendimus <emphasis role="italc" id="B400000100">Marks &amp; Spencer</emphasis> (C‑446/03, EU:C:2005:763, 45 punktas), <emphasis role="italc" id="B400000101">National Grid Indus</emphasis> (C‑371/10, EU:C:2011:785, 45 punktas) ir <emphasis role="italc" id="B400000102">Finanzamt Linz</emphasis> (C‑66/14, EU:C:2015:661, 41 punktas).</para>
                           </footnote>. Pagal jį valstybės narės turi teisę naudotis joms priskirta apmokestinimo kompetencija ir ją ginti<footnote role="fNote" id="B110000024">
                              <number>26</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000066"> –	Konkrečiai žr. mano išvadą byloje <emphasis role="italc" id="B400000103">Nordea Bank Danmark</emphasis> (C‑48/13, EU:C:2014:153, 38–41 punktai ir juose nurodyta teismo praktika).</para>
                           </footnote>. Remiantis šiuo principu priimtos priemonės – tai daugiau nei vien tik valstybės narės interesas išvengti mokestinių pajamų sumažėjimo (šis interesas <emphasis role="italc" id="B400000104">per se</emphasis> nėra privalomas bendrojo intereso pagrindas)<footnote role="fNote" id="B110000025">
                              <number>27</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000067"> –	Be kitų, žr. sprendimus <emphasis role="italc" id="B400000105">ICI</emphasis> (C‑264/96, EU:C:1998:370, 28 punktas), <emphasis role="italc" id="B400000106">Manninen</emphasis> (C‑319/02, EU:C:2004:484, 49 punktas) ir <emphasis role="italc" id="B400000107">Komisija / Austrija</emphasis> (C‑10/10, EU:C:2011:399, 40 punktas).</para>
                           </footnote>, nes jomis siekiama užkirsti kelią nepagrįstam apmokestinamo objekto perkėlimui iš vienos valstybės narės į kitą.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000037">
                        <title id="B210000037">
                           <number>38.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000068">Nagrinėjamas atvejis ypatingas tuo, kad apmokestinimo kompetencija tarp valstybių narių, kaip įprasta, nustatyta ne sutartimi ar vienašališkai<footnote role="fNote" id="B110000026">
                              <number>28</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000069"> –	Be kitų, žr. sprendimus <emphasis role="italc" id="B400000108">Aberdeen Property Fininvest Alpha</emphasis> (C‑303/07, EU:C:2009:377, 25 punktas), <emphasis role="italc" id="B400000109">National Grid Indus</emphasis> (C‑371/10, EU:C:2011:785, 45 punktas) ir <emphasis role="italc" id="B400000110">Finanzamt Linz</emphasis> (C‑66/14, EU:C:2015:661, 41 punktas).</para>
                           </footnote>, bet Sąjungos teisės aktu. Juk palūkanos, kurias <emphasis role="italc" id="B400000111">Damixa</emphasis> gavo iš savo Vokietijoje reziduojančios dukterinės bendrovės, akivaizdžiai patenka į Direktyvos 2003/49/EB<footnote role="fNote" id="B110000027">
                              <number>29</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000070"> –	2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyva 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių (OL L 157, 2003, p. 49; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 380).</para>
                           </footnote> taikymo sritį. Pagal šios direktyvos 1 straipsnio 1 ir 2 dalis teisė apmokestinti tokias palūkanas suteikiama palūkanų gavėjo valstybei narei, o palūkanos šaltinio valstybėje neapmokestinamos.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000038">
                        <title id="B210000038">
                           <number>39.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000071">Nors pagal Direktyvos 2003/49 4 straipsnio 1 dalies a punktą šaltinio valstybei nėra draudžiama išimties tvarka apmokestinti išmokėtas palūkanas kaip pelno paskirstymą, kaip tai galima padaryti uždraudžiant palūkanas atskaityti, ir nors dukterinės bendrovės apmokestinimas, kuris tiesiogiai susijęs su draudimu atskaityti palūkanas, nepatenka į 1 straipsnio 1 dalies taikymo sritį<footnote role="fNote" id="B110000028">
                              <number>30</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000072"> –	Žr. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000112">Scheuten Solar Technology</emphasis> (C‑397/09, EU:C:2011:499, 30 ir 31 punktai).</para>
                           </footnote>, direktyvoje aiškiai nustatyta, kad kompetencija apmokestinti tarpvalstybiniu lygmeniu išmokamas palūkanas turi priklausyti palūkanų gavėjo valstybei narei<footnote role="fNote" id="B110000029">
                              <number>31</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000073"> –	Žr. ir Direktyvos 2003/49 4 konstatuojamąją dalį.</para>
                           </footnote>.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000039">
                        <title id="B210000039">
                           <number>40.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000074">Vis dėlto šios nagrinėjamu atveju Danijos Karalystei tenkančios apmokestinimo kompetencijos nebūtų laikomasi, jeigu tai, kad šaltinio valstybė narė, kaip antai Vokietijos Federacinė Respublika, uždrausdama atskaityti palūkanas, apmokestina išmokamas palūkanas, reikštų, kad Danija privalo atsisakyti savo apmokestinimo kompetencijos numatydama atleidimą nuo mokesčių ir tokiais atvejais. Pagrindinės laisvės privalomai taikomos ir Sąjungos mokesčių teisės aktams, tokiems kaip Direktyva 2003/49<footnote role="fNote" id="B110000030">
                              <number>32</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000075"> –	Šiuo klausimu dėl 1990 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvos 90/435/EEB dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (OL L 225, 1990, p. 6; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 147) žr. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000113">Groupe Steria</emphasis> (C‑386/14, EU:C:2015:524, 39 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).</para>
                           </footnote>. O jeigu jau pagrindinių teisių pažeidimas mokesčių teisėje turi būti pateisinamas valstybių narių apmokestinimo kompetencijos pasidalijimu<footnote role="fNote" id="B110000031">
                              <number>33</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000076"> –	Konkrečiai žr. mano išvadą byloje <emphasis role="italc" id="B400000114">Nordea Bank Danmark</emphasis> (C‑48/13, EU:C:2014:153, 35–37 punktai ir juose nurodyta teismo praktika).</para>
                           </footnote>, šis pateisinimas juo labiau turi galioti kalbant apie pasidalijimą Sąjungos lygmeniu.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000040">
                        <title id="B210000040">
                           <number>41.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000077">Kadangi nematyti, kad, siekiant išvengti apmokestinimo kompetencijos perkėlimo į šaltinio valstybę pažeidžiant Direktyvoje 2003/49 įtvirtintą pasidalijimą, egzistuotų švelnesnė priemonė nei nagrinėjamo atleidimo nuo mokesčių taikymas tik dukterinių bendrovių rezidenčių išmokamoms palūkanoms, tai reiškia, kad šią priemonę galima pateisinti siekiu išsaugoti apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą tarp valstybių narių.</para>
                     </blockquote>
                  </section>
                  <section id="B000000013">
                     <title style="05Titre3" id="B200000013">
                        <number>2.</number>
                        <titlecontent id="B300000013">Mokesčių darna</titlecontent>
                     </title>
                     <blockquote id="B010000041">
                        <title id="B210000041">
                           <number>42.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000078">Be to, dukterinių bendrovių nerezidenčių neatleidimas nuo mokesčio gali būti pateisinamas ir mokesčių darnos<footnote role="fNote" id="B110000032">
                              <number>34</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000079"> –	Be kitų, žr. sprendimus <emphasis role="italc" id="B400000115">Bachmann</emphasis> (C‑204/90, EU:C:1992:35, 28 punktas), <emphasis role="italc" id="B400000116">Manninen</emphasis> (C‑319/02, EU:C:2004:484, 42 punktas), <emphasis role="italc" id="B400000117">Papillon</emphasis> (C‑418/07, EU:C:2008:659, 43 punktas), <emphasis role="italc" id="B400000118">SCA Group Holding ir kt.</emphasis> (C‑39/13–C‑41/13, EU:C:2014:1758, 33 punktas) ir <emphasis role="italc" id="B400000119">Timac Agro Deutschland</emphasis> (C‑388/14, EU:C:2015:829, 39 punktas).</para>
                           </footnote> išsaugojimu.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000042">
                        <title id="B210000042">
                           <number>43.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000080">Dėl to mokesčių lengvatą ir jos kompensavimą tam tikru apmokestinimu turi sieti tiesioginis ryšys<footnote role="fNote" id="B110000033">
                              <number>35</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000081"> –	Žr. sprendimus <emphasis role="italc" id="B400000120">Svensson ir Gustavsson</emphasis> (C‑484/93, EU:C:1995:379, 18 punktas), <emphasis role="italc" id="B400000121">ICI</emphasis> (C‑264/96, EU:C:1998:370, 29 punktas), <emphasis role="italc" id="B400000122">Rewe Zentralfinanz</emphasis> (C‑347/04, EU:C:2007:194, 62 punktas), <emphasis role="italc" id="B400000123">Test Claimants in the FII Group Litigation</emphasis> (C‑35/11, EU:C:2012:707, 58 punktas) ir <emphasis role="italc" id="B400000124">Timac Agro Deutschland</emphasis> (C‑388/14, EU:C:2015:829, 39 punktas).</para>
                           </footnote>. Be to, turi būti įvertinamas lengvatos ir naštos ryšio tiesioginis pobūdis, atsižvelgiant į mokesčių teisės nuostata siekiamą tikslą<footnote role="fNote" id="B110000034">
                              <number>36</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000082"> –	Žr. sprendimus <emphasis role="italc" id="B400000125">Deutsche Shell</emphasis> (C‑293/06, EU:C:2008:129, 39 punktas), <emphasis role="italc" id="B400000126">Presidente del Consiglio dei Ministri</emphasis> (C‑169/08, EU:C:2009:709, 47 punktas) ir <emphasis role="italc" id="B400000127">Timac Agro Deutschland</emphasis> (C‑388/14, EU:C:2015:829, 39 punktas); žr. ir Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000128">Manninen</emphasis> (C‑319/02, EU:C:2004:484, 43 punktas).</para>
                           </footnote>. Tokiomis aplinkybėmis turinčiajam teisę į pagrindinę laisvę lengvata gali būti nesuteikiama, jeigu jam netaikoma mokesčių našta, kuri tiesiogiai sieja valstybės narės apmokestinimo sistemą su siekiama mokesčių lengvata.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000043">
                        <title id="B210000043">
                           <number>44.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000083">Toks tiesioginis ryšys nagrinėjamu atveju sieja Danijoje patronuojančiosios bendrovės gautoms pajamoms iš palūkanų taikomą atleidimą nuo mokesčio ir Danijoje dukterinei bendrovei taikomą draudimą atskaityti išmokėtas palūkanas. Tai reiškia, kad <emphasis role="italc" id="B400000129">Damixa</emphasis> siekia, jog nuo mokesčių būtų atleistos jos pajamos iš palūkanų, nors jos dukterinei bendrovei nėra tiesiogiai taikoma mokesčių našta, t. y. draudimas Danijoje atskaityti palūkanas.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000044">
                        <title id="B210000044">
                           <number>45.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000084">Netrukdo tokios išvados daryti ir tai, kad Teisingumo Teismas daug kartų yra konstatavęs, jog tiesioginio ryšio mokesčių darnos prasme nėra, be kita ko, tuomet, kai kalbama apie skirtingus apmokestinamuosius asmenis<footnote role="fNote" id="B110000035">
                              <number>37</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000085"> –	Žr. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000130">F. E. Familienprivatstiftung Eisenstadt</emphasis> (C‑589/13, EU:C:2015:612, 83 punktas ir jame nurodytą teismo praktika).</para>
                           </footnote>. Juk, kaip jau esu minėjusi kitoje byloje<footnote role="fNote" id="B110000036">
                              <number>38</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000086"> –	Žr. mano išvadą byloje <emphasis role="italc" id="B400000131">Manninen</emphasis> (C‑319/02, EU:C:2004:164, 50–65 punktai).</para>
                           </footnote>, tokiais atvejais išimties tvarka toks tiesioginis ryšys vis dėlto gali egzistuoti, jeigu, kaip ir nagrinėjamu atveju, identiškas ekonominis procesas turi simetrišką poveikį dviem apmokestinamiesiems asmenims. Visų pirma Sprendime <emphasis role="italc" id="B400000132">Papillon</emphasis> Teisingumo Teismas yra netiesiogiai pripažinęs tokį požiūrį, kuris yra aktualus ir nagrinėjamoje byloje. Tame sprendime jis konstatavo, kad mokesčių lengvatą, atsirandančią dėl grupės rezultatų konsolidavimo, ir mokesčių naštą, atsirandančią dėl tam tikrų procesų grupės viduje neutralizavimo, sieja tiesioginis ryšys<footnote role="fNote" id="B110000037">
                              <number>39</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000087"> –	Žr. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000133">Papillon</emphasis> (C‑418/07, EU:C:2008:659, 45–50 punktai).</para>
                           </footnote>. Šioje byloje mokesčių lengvata ir našta buvo susijusios su skirtingomis vienos grupės bendrovėmis.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000045">
                        <title id="B210000045">
                           <number>46.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000088">Atleidimo nuo mokesčio netaikymas dukterinėms bendrovėms nerezidentėms, kurioms užsienyje yra taikomas draudimas atskaityti palūkanas, pagal naujausią teismo praktiką taip pat yra proporcingas. Teisingumo Teismas šiuo aspektu yra nusprendęs, kad atsižvelgimas ir į užsienio aplinkybes, kurioms netaikomas nacionalinis apmokestinimas, prieštarautų teisės nuostatos tikslui – kaip ir nagrinėjamu atveju – užkirsti kelią dvigubam apmokestinimui pagal vienos valstybės narės mokesčių sistemą<footnote role="fNote" id="B110000038">
                              <number>40</number>
                              <para style="footnotetext" id="B150000089"> –	Žr. Sprendimą <emphasis role="italc" id="B400000134">Komisija / Vengrija</emphasis> (C‑253/09, EU:C:2011:795, 81 ir 82 punktai).</para>
                           </footnote>.</para>
                     </blockquote>
                     <blockquote id="B010000046">
                        <title id="B210000046">
                           <number>47.</number>
                        </title>
                        <para style="01PointAltN" id="B150000090">Taigi nagrinėjamo atleidimo nuo mokesčio taikymą tik iš dukterinių bendrovių rezidenčių, kurioms taikomas nacionalinis draudimas atskaityti palūkanas, gautoms pajamoms iš sumokėtų palūkanų taip pat galima pateisinti siekiu išsaugoti mokesčių darną.</para>
                     </blockquote>
                  </section>
               </section>
            </section>
         </C_Conc_Txt>
         <C_Conc_Conc>
            <section id="C000000000">
               <title style="03Titre1" id="C200000000">
                  <number>VI –</number>
                  <titlecontent id="C300000000">
                     <emphasis role="bold" id="C400000000">Išvada</emphasis>
                  </titlecontent>
               </title>
               <blockquote id="C010000000">
                  <title id="C210000000">
                     <number>48.</number>
                  </title>
                  <para style="01PointAltN" id="C150000000">Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, siūlau į <emphasis role="italc" id="C400000001">Vestre Landsret</emphasis> (Vakarų regiono apeliacinis teismas, Danija) klausimą atsakyti taip:</para>
                  <para style="02AlineaAltA" id="C150000001">EB 43 straipsniui, taikomam kartu su EB 48 straipsniu, neprieštarauja valstybės narės teisės nuostata, pagal kurią bendrovė rezidentė neatleidžiama nuo mokesčio už pajamas iš palūkanų tuo atveju, kai kitoje valstybėje narėje reziduojanti susijusi bendrovė negali pasinaudoti mokesčio atskaita dėl atitinkamų palūkanų išlaidų pagal šios valstybės narės taisykles dėl apribojimo atskaityti palūkanas kapitalo nepakankamumo atvejais, kai leidžiama atleisti nuo mokesčio bendrovės rezidentės pajamas iš palūkanų tais atvejais, kai susijusiai bendrovei, reziduojančiai toje pačioje valstybėje narėje, neleidžiama atskaityti atitinkamų palūkanų išlaidų pagal nacionalines taisykles dėl apribojimo atskaityti palūkanas kapitalo nepakankamumo atvejais.</para>
               </blockquote>
            </section>
         </C_Conc_Conc>
      </C_Conclusions>
   </Affaire>
</C_Doc_Ref>