<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><JUDGMENT xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.JUDGMENT><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-236/20</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62020CJ0236</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2022:263">EU:C:2022:263</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>15</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>15</PAGE.TOTAL><AUTHOR>CJ</AUTHOR></BIB.JUDGMENT><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC"><DATE ISO="20220407">2022 m. balandžio 7 d.</DATE> sprendimas – Byla C‑236/20</HT></P><P><HT TYPE="SC">Ministero della Giustizia ir kt. (Italijos taikos teisėjų statusas)</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo Teismo</HT> (pirmoji kolegija) <HT TYPE="UC">sprendimas</HT></P><P><DATE ISO="20220407">2022 m. balandžio 7 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="STAR" NOTE.ID="E0001"><P>Proceso kalba: italų.</P></NOTE></P></TI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Socialinė politika</KEYWORD><KEYWORD>Bendrasis ETUC, UNICE ir CEEP susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis</KEYWORD><KEYWORD>2 ir 4 punktai</KEYWORD><KEYWORD>UNICE, CEEP ir ETUC bendrasis susitarimas dėl darbo ne visą darbo dieną</KEYWORD><KEYWORD>4 straipsnis</KEYWORD><KEYWORD>Nediskriminavimo principas</KEYWORD><KEYWORD>Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje</KEYWORD><KEYWORD>Taikos teisėjai ir bendrosios kompetencijos teismų teisėjai</KEYWORD><KEYWORD>5 punktas</KEYWORD><KEYWORD>Priemonės, kuriomis siekiama nubausti už piktnaudžiavimą paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis</KEYWORD><KEYWORD>Direktyva 2003/88/EB</KEYWORD><KEYWORD>7 straipsnis</KEYWORD><KEYWORD>Mokamos kasmetinės atostogos</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><JUDGMENT.INIT><P>Byloje C‑236/20</P><P>dėl <HT TYPE="ITALIC">Tribunale amministrativo regionale per la Emilia Romagna</HT> (Emilijos-Romanijos regiono administracinis teismas, Italija) <DATE ISO="20200527">2020 m. gegužės 27 d.</DATE> nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo <DATE ISO="20200604">2020 m. birželio 4 d.</DATE>, pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje</P></JUDGMENT.INIT><PARTIES><PLAINTIFS><P><HT TYPE="BOLD">PG</HT></P></PLAINTIFS><AGAINST>prieš</AGAINST><DEFENDANTS><P><HT TYPE="BOLD">Ministero della Giustizia,</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">CSM – Consiglio Superiore della Magistratura,</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">Presidenza del Consiglio die Ministri,</HT></P><P>dalyvaujant:</P><P><HT TYPE="BOLD">Unione Nazionale Giudici di Pace (Unagipa),</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">TR,</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">PV,</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">Associazione Nazionale Giudici di Pace – ANGDP,</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">RF,</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">GA,</HT></P><?PAGE NO="2"?><P><HT TYPE="BOLD">GOT Non Possiamo Più Tacere,</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">Unione Nazionale Italiana Magistrati Onorari – UNIMO,</HT></P></DEFENDANTS></PARTIES><PREAMBLE><PREAMBLE.INIT><P>TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),</P><P>kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Arabadjiev (pranešėjas), teisėjai I. Ziemele, T. von Danwitz, P. G. Xuereb ir A. Kumin,</P><P>generalinė advokatė J. Kokott,</P><P>kancleris A. Calot Escobar,</P></PREAMBLE.INIT><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,</VISA></GR.VISA><GR.CONSID><CONSID><P>išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:</P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>PG, atstovaujamo <HT TYPE="ITALIC">avvocati</HT> L. Serino, E. Lizza ir G. Romano,</P></ITEM><ITEM><P>PV ir <HT TYPE="ITALIC">Associazione Nazionale Giudici di Pace – ANGDP</HT>, atstovaujamų <HT TYPE="ITALIC">avvocati</HT> G. Guida ir V. De Michele,</P></ITEM><ITEM><P><HT TYPE="ITALIC">Unione Nazionale Giudici di Pace</HT> (Unagipa) ir TR, atstovaujamų <HT TYPE="ITALIC">avvocati</HT> G. Guida, V. De Michele ir F. Visco,</P></ITEM><ITEM><P>RF, atstovaujamo <HT TYPE="ITALIC">avvocati</HT> B. Nascimbene ir F. Rossi Dal Pozzo,</P></ITEM><ITEM><P>Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos <HT TYPE="ITALIC">avvocati dello Stato</HT> F. Sclafani ir A. Vitale,</P></ITEM><ITEM><P>Europos Komisijos, atstovaujamos B.-R. Killmann ir D. Recchia,</P></ITEM></LIST></CONSID></GR.CONSID><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinės advokatės nuomone, nagrinėti bylą be išvados,</VISA></GR.VISA><PREAMBLE.FINAL>priima šį</PREAMBLE.FINAL></PREAMBLE><CONTENTS.JUDGMENT><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Sprendimą</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1</NO.P><TXT>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 20, 21, 31, 33, 34 ir 47 straipsnių, <DATE ISO="19970606">1997 m. birželio 6 d.</DATE> sudaryto Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną (toliau – Bendrasis susitarimas dėl darbo ne visą darbo dieną), įtraukto į <DATE ISO="19971215">1997 m. gruodžio 15 d.</DATE> Tarybos direktyvos 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, sudaryto tarp UNICE, CEEP ir ETUC (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="014" PAGE.FIRST="9" DATE.PUB="1998">OL L 14, 1998, p. 9</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 267), iš dalies pakeistos <DATE ISO="19980407">1998 m. balandžio 7 d.</DATE> Tarybos direktyva 98/23/EB (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="131" PAGE.FIRST="10" DATE.PUB="1998">OL L 131, 1998, p. 10</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 278) (toliau – Direktyva 97/81), priedą, 4 straipsnio, <DATE ISO="19990318">1999 m. kovo 18 d.</DATE> sudaryto Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (toliau – Bendrasis susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis), esančio <DATE ISO="19990628">1999 m. birželio 28 d.</DATE> Tarybos direktyvos 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių<?PAGE NO="3"?> konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="175" PAGE.FIRST="43" DATE.PUB="1999">OL L 175, 1999, p. 43</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 368), priede, 2, 4 ir 5 punktų, <DATE ISO="20001127">2000 m. lapkričio 27 d.</DATE> Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="303" PAGE.FIRST="16" DATE.PUB="2000">OL L 303, 2000, p. 16</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79), 1 ir 2 straipsnių ir <DATE ISO="20031104">2003 m. lapkričio 4 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="299" PAGE.FIRST="9" DATE.PUB="2003">OL L 299, 2003, p. 9</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 381) 7 straipsnio išaiškinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2</NO.P><TXT>Šis prašymas pateiktas nagrinėjant PG, <HT TYPE="ITALIC">Giudice di pace</HT> (taikos teisėjas), ginčą su <HT TYPE="ITALIC">Ministero della Giustizia</HT> (Teisingumo ministerija, Italija), <HT TYPE="ITALIC">Consiglio Superiore della Magistratura</HT> (Aukščiausioji teismų taryba, Italija) ir <HT TYPE="ITALIC">Presidenza del Consiglio dei Ministri</HT> (Ministrų Tarybos Prezidiumas, Italija) dėl atsisakymo pripažinti, kad tarp PG ir Teisingumo ministerijos egzistuoja valstybės tarnybos darbo santykiai visą ar ne visą darbo dieną.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Bendrasis susitarimas dėl darbo ne visą darbo dieną</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3</NO.P><TXT>Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną 2 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>Taikymo sritis<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/> numatyta:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>1. Šis susitarimas taikomas ne visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams, kurie sudarė darbo sutartį arba kurių darbo santykius apibrėžia kiekvienoje valstybėje narėje galiojantys įstatymai, kolektyvinės sutartys arba praktika.</P><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></P></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4</NO.P><TXT>Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>1. Darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo dieną, negali būti sudaromos blogesnės darbo sąlygos, negu panašiems darbuotojams, dirbantiems visą darbo dieną, tik dėl tos priežasties, kad jie dirba ne visą darbo dieną, nebent šis nevienodas požiūris yra objektyviai pagrįstas.</P><P>2. Prireikus taikomas <HT TYPE="ITALIC">pro rata temporis</HT> principas.<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/></P></QUOT.S></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Bendrasis susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5</NO.P><TXT>Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 2 punkte <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>Taikymo sritis<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/> numatyta:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>1. Šis susitarimas taikomas pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams, kurių darbo sutartį arba darbo santykius apibrėžia kiekvienos valstybės narės teisė, kolektyvinės sutartys ar praktika.</P><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/></P></QUOT.S></NP.ECR><?PAGE NO="4"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6</NO.P><TXT>Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 4 punkte <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>Nediskriminavimo principas<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/> nurodyta:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>1. Pagal terminuotas sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti taikomos mažiau palankios darbo sąlygos negu panašiems nuolatiniams darbuotojams vien dėl to, kad jie sudarė terminuotas darbo sutartis ar palaiko terminuotus darbo santykius, nebent ši nevienoda traktuotė yra objektyviai pagrįsta.</P><P>2. Tam tikrais atvejais taikomas <HT TYPE="ITALIC">pro rata temporis</HT> (proporcingo laiko) principas.</P><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/></P></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7</NO.P><TXT>Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 5 punkte <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>Piktnaudžiavimo prevencijos priemonės<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/> numatyta:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>1. Kad būtų neleidžiama piktnaudžiauti paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ar nustatant terminuotus darbo santykius tais atvejais, kai nėra lygiaverčių teisinių priemonių, neleidžiančių piktnaudžiauti, valstybės narės, pasitarusios su socialiniais partneriais pagal nacionalinę teisę, kolektyvines sutartis ar praktiką, ir (arba) socialiniai partneriai, atsižvelgdami į konkrečių sektorių ir (arba) darbuotojų kategorijų reikmes, nustato vieną ar kelias iš toliau nurodytų priemonių:</P><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>objektyvias priežastis, pateisinančias tokių sutarčių ar [darbo] santykių atnaujinimą;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>maksimalią bendrą paeiliui sudaromų terminuotų darbo sutarčių ar nustatomų [terminuotų] darbo santykių trukmę;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>tokių sutarčių ar santykių atnaujinimo skaičių.</TXT></NP></ITEM></LIST></P><P>2. Valstybės narės, pasitarusios su socialiniais partneriais, ir (arba) socialiniai partneriai tam tikrais atvejais nustato, kokiomis sąlygomis terminuotos darbo sutartys ar [terminuoti darbo] santykiai:</P><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>laikomi <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>sudarom[omis] ar nustatomais paeiliui<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/>;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>laikomi neterminuotomis sutartimis ar [neterminuotais] santykiais.<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/></TXT></NP></ITEM></LIST></P></QUOT.S></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Direktyva 2003/88</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8</NO.P><TXT>Direktyvos 2003/88 7 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>Kasmetinės atostogos<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="007.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į bent keturių savaičių mokamas kasmetines atostogas pagal nacionalinės teisės aktais ir (arba) praktika nustatytas teisės į tokias atostogas ir jų suteikimo sąlygas.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="007.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Minimalus kasmetinių mokamų atostogų laikas negali būti pakeistas kompensacija, išskyrus tuos atvejus, kai yra nutraukiami darbo santykiai.<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="5"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Italijos teisė</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9</NO.P><TXT>Konstitucijos 106 straipsnyje įtvirtintos esminės nuostatos dėl skyrimo į teisėjų pareigas:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>Teisėjai skiriami konkurso būdu.</ALINEA><ALINEA>Pagal teismų sistemos įstatymą gali būti skiriami arba renkami garbės teisėjai, kurie gali vykdyti vienam teisėjui pavestas užduotis.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10</NO.P><TXT>Pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos <DATE ISO="19911121">1991 m. lapkričio 21 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Legge n. 374 – Istituzione del giudice di pace</HT> (Įstatymas Nr. 374 dėl taikos teisėjų instituto sukūrimo) (GURI paprastasis priedas Nr. 278, <DATE ISO="19911127">1991 m. lapkričio 27 d.</DATE>, p. 5; toliau – Įstatymas Nr. 374/1991) numatyta:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><ARTICLE IDENTIFIER="001"><TI.ART><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>1 straipsnis</TI.ART><ALINEA>Taikos teisėjo instituto sukūrimas ir pareigos</ALINEA></ARTICLE><PARAG IDENTIFIER="001.001"><NO.PARAG>1.</NO.PARAG><ALINEA>Sukūriamas taikos teisėjo institutas; vadovaudamasis šio įstatymo nuostatomis taikos teisėjas vykdo teisingumą civilinėse ir baudžiamosiose bylose, taip pat atlieka mediatoriaus funkcijas civilinėse bylose.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="001.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Taikos teisėjo pareigas vykdo teismų sistemai priklausantis garbės teisėjas.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;</ALINEA></PARAG><ARTICLE IDENTIFIER="004"><TI.ART>4 straipsnis</TI.ART><ALINEA>Paskyrimas</ALINEA></ARTICLE><PARAG IDENTIFIER="004.001"><NO.PARAG>1.</NO.PARAG><ALINEA>Taikos teisėjų funkcijoms atlikti teikiami garbės teisėjai skiriami Respublikos prezidento dekretu, pasitarus su Aukščiausiąja teismų taryba, pagal teritoriją kompetentingos teismų tarybos, kurią papildo penki atstovai, paskirti apeliacinio teismo veiklos teritorijos advokatų ir prokurorų tarybų bendru sutarimu, siūlymu.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;</ALINEA></PARAG><ARTICLE IDENTIFIER="010"><TI.ART>10 straipsnis</TI.ART><ALINEA>Taikos teisėjo užduotys</ALINEA></ARTICLE><PARAG IDENTIFIER="010.001"><NO.PARAG>1.</NO.PARAG><ALINEA>Taikos teisėjas privalo atlikti užduotis, tenkančias bendrosios kompetencijos teismų teisėjams. &lt;…&gt;</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;</ALINEA></PARAG><ARTICLE IDENTIFIER="011"><TI.ART>11 straipsnis</TI.ART><ALINEA>Taikos teisėjui mokėtina kompensacija</ALINEA></ARTICLE><?PAGE NO="6"?><PARAG IDENTIFIER="011.001"><NO.PARAG>1.</NO.PARAG><ALINEA>Taikos teisėjas eina garbės pareigas.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="011.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Garbės teisėjai, einantys taikos teisėjų pareigas, gauna <FT TYPE="NUMBER">70000</FT> [Italijos lirų (ITL) (apie 35 EUR)] kompensaciją už kiekvieną posėdį civilinėje arba baudžiamojoje byloje, net jeigu tai nėra žodinis bylos nagrinėjimas, ir už tvirtinimą apostile, taip pat <FT TYPE="NUMBER">110000</FT> ITL [apie 55 EUR] už bet kokią kitą paskirtą ir užbaigtą arba iš registro išbrauktą bylą.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="011.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Be to, jie gauna <FT TYPE="NUMBER">500000</FT> ITL [apie 250 EUR] kompensaciją už kiekvieną faktinio darbo mėnesį, siekiant atlyginti mokymosi, perkvalifikavimo ir bendrąsias funkcijų atlikimo išlaidas.</ALINEA></PARAG><ALINEA>&lt;…&gt;</ALINEA><PARAG IDENTIFIER="011.004A"><NO.PARAG>4 bis.</NO.PARAG><ALINEA>Šiame straipsnyje numatytos kompensacijos gali būti sumuojamos su pensijomis ir su darbo santykių pasibaigimu susijusiomis išmokomis, neatsižvelgiant į tai, kaip jos vadinamos.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="011.004B"><NO.PARAG>4 ter.</NO.PARAG><ALINEA>Šiame straipsnyje numatytos kompensacijos per metus negali viršyti <FT TYPE="NUMBER">72000</FT> EUR sumos neatskaičius mokesčių.<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11</NO.P><TXT>PG nuo <DATE ISO="20020703">2002 m. liepos 3 d.</DATE> iki <DATE ISO="20160531">2016 m. gegužės 31 d.</DATE> nepertraukiamai ėjo <HT TYPE="ITALIC">Giudice di pace</HT> (taikos teisėjas) pareigas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12</NO.P><TXT>Pagrindinėje byloje PG teigė, kad taikos teisėjai ir bendrosios kompetencijos teismų teisėjai vykdo tokias pačias funkcijas, ir prašė pripažinti jo teisę į visą darbo dieną ar ne visą darbo dieną dirbančio teismų valstybės tarnautojo teisinį statusą. PG taip pat reikalavo atkurti jo ekonomines, socialines ir socialinio draudimo srities teises.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad pagal nacionalinės teisės nuostatas, skirtingai nei bendrosios kompetencijos teismų teisėjų atveju, taikos teisėjo darbo santykiai neturi valstybės tarnybos darbo santykiams būdingų bruožų. Iš to išplaukia, kad taikos teisėjas negali naudotis jokia socialine apsauga ar socialiniu draudimu, taip pat kiek tai susiję su sveikatos, motinystės ir šeimos apsauga ar teise į atostogas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14</NO.P><TXT>Tačiau, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, taikos teisėjai atlieka teismines funkcijas, panašias į bendrosios kompetencijos teismų teisėjų funkcijas ir bet kuriuo atveju į kitų viešojo administravimo darbuotojų funkcijas. Tai, kad taikos teisėjams mokamas darbo užmokestis formaliai vadinamas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>kompensacija<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/>, neturi reikšmės. Nepateisinamas ir nepagrįstas terminuotų darbo santykių atnaujinimas ir sistemingas taikos teisėjų įgaliojimų pratęsimas lemia darbo santykių, kurie Italijos teisėje įvardijami kaip garbės santykiai ir nuo kurių negali atgrasyti jokios veiksmingos sankcijos, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>įtvirtinimą<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Tribunale amministrativo regionale per la Emilia Romagna</HT> (Emilijos-Romanijos regiono administracinis teismas, Italija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>1.</NO.P><TXT>Ar pagal [Chartijos] 20, 21, 31, 33 ir 34 straipsnius, [prie Direktyvos 1999/70 pridėto Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 2 ir 4 punktus], [prie Direktyvos 97/81 pridėto Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną 4 straipsnį], [Direktyvos 2003/88] 7 straipsnį ir [Direktyvos 2000/78] 1 straipsnį ir 2 straipsnio 2 dalies<?PAGE NO="7"?> a punktą draudžiama taikyti tokias teisės nuostatas, kaip Italijos teisės nuostatos, konkrečiai numatytas [Įstatyme Nr. 374/1991] ir Įstatyminiame dekrete Nr. 92/2016, kaip jos nuosekliai aiškintos jurisprudencijoje, pagal kurias <HT TYPE="ITALIC">giudici di pace</HT> (taikos teisėjai), kaip <HT TYPE="ITALIC">giudici onorari</HT> (garbės teisėjai), ne tik nėra prilyginami <HT TYPE="ITALIC">giudici togati</HT> (bendrosios kompetencijos teismo teisėjai) atlyginimų ir socialinės apsaugos ir socialinio draudimo požiūriu, bet jiems taip pat netaikoma jokia socialinė apsauga ir socialinis draudimas, užtikrinami viešajame sektoriuje pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Ar pagal Europos Sąjungos principus dėl teisėjų vykdomų funkcijų autonomiškumo ir nepriklausomumo, konkrečiai [Chartijos] 47 straipsnį, draudžiama taikyti nacionalinės teisės, kaip antai Italijos, nuostatas, pagal kurias taikos teisėjai, kaip garbės teisėjai, ne tik nėra prilyginami bendrosios kompetencijos teismų teisėjams atlyginimų, socialinės apsaugos ir socialinio draudimo požiūriu, bet jiems taip pat netaikoma jokia socialinė apsauga ir socialinis draudimas, užtikrinami viešajame sektoriuje pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Ar pagal [Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis] 5 punktą draudžiama taikyti nacionalinės teisės, kaip antai Italijos, nuostatas, pagal kurias taikos teisėjų, kaip garbės teisėjų, skyrimą į pareigas terminuotam laikotarpiui, kai jau buvo paskirta į tas pareigas aštuoneriems metams (2 kartus po ketverius metus), galima sistemingai pratęsti dar ketveriems metams nenumatant jokios veiksmingos ir atgrasomosios sankcijos, kai darbo santykiai nepakeičiami į neterminuotus darbo santykius?<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16</NO.P><TXT>Priėmęs <DATE ISO="20200716">2020 m. liepos 16 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Governo della Repubblica italiana</HT> <HT TYPE="ITALIC">(Italijos taikos teisėjų statusas)</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑658/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:572">EU:C:2020:572</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), Teisingumo Teismas kreipėsi į <HT TYPE="ITALIC">Tribunale amministrativo regionale per la Emilia-Romagna</HT> (Emilijos-Romanijos regiono administracinis teismas) su klausimu, ar, atsižvelgdamas į šį sprendimą, jis neketina atsiimti savo prašymo priimti prejudicinį sprendimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17</NO.P><TXT><DATE ISO="20201028">2020 m. spalio 28 d.</DATE> prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad ji neatsiima savo prašymo, nes Teisingumo Teismas priėmė sprendimą ne dėl visų Sąjungos teisės ir ginčijamų nacionalinės teisės nuostatų atitikties aspektų. Šio teismo teigimu, svarbu, kad Teisingumo Teismas išsamiai išnagrinėtų taikos teisėjo funkcijas Italijos teisinėje sistemoje, nes, to nepadarius, nacionalinis teismas gali turėti pernelyg didelę diskreciją.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl prejudicinių klausimų</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl klausimų priimtinumo</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18</NO.P><TXT>Primintina, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją, šiam teismui ir nacionaliniams teismams bendradarbiaujant, kaip numatyta SESV 267 straipsnyje, tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes turi įvertinti tai, ar jo sprendimui priimti būtinas prejudicinis sprendimas, ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Todėl iš principo Teisingumo Teismas turi priimti sprendimą tuo atveju, kai pateikiami klausimai susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu (<DATE ISO="20200917">2020 m. rugsėjo 17 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Burgo Group</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑92/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:733">EU:C:2020:733</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19</NO.P><TXT>Tuo remiantis reikia daryti išvadą, kad klausimams dėl Sąjungos teisės taikoma svarbos prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prašymo tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba jeigu Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus (<DATE ISO="20200917">2020 m. rugsėjo 17 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Burgo Group</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑92/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:733">EU:C:2020:733</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20</NO.P><TXT>Šiuo klausimu reikia priminti, jog tam, kad Teisingumo Teismas galėtų pateikti nacionaliniam teismui naudingą Sąjungos teisės išaiškinimą, Teisingumo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnio c punkte, be kita ko, nurodyta, kad prašyme priimti prejudicinį sprendimą turi būti išdėstytos priežastys, kurios paskatino prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą iškelti klausimą dėl tam tikrų Sąjungos teisės nuostatų išaiškinimo ar galiojimo, ir ryšys, kurį jis nustatė tarp šių nuostatų ir pagrindinėje byloje taikomų nacionalinės teisės aktų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21</NO.P><TXT>Kalbant apie pirmąjį klausimą, pažymėtina, kad nutartis dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą neatitinka šių reikalavimų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22</NO.P><TXT>Iš minėtos nutarties neaišku, kodėl pagal Chartijos 33 ir 34 straipsnius ir Direktyvos 2000/78 nuostatas gali būti draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kaip aiškinamos nacionalinėje jurisprudencijoje, pagal kurias taikos teisėjams, kaip garbės teisėjams, netaikoma tokia pati atlyginimo, socialinės apsaugos ir socialinio draudimo sistema kaip bendrosios kompetencijos teismų teisėjams ir todėl jiems netaikoma jokia socialinė apsauga ir socialinis draudimas, kuriais naudojasi viešojo sektoriaus darbuotojai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23</NO.P><TXT>Dėl antrojo klausimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodo priežasčių, dėl kurių jis suabejojo nagrinėjamų teisės nuostatų atitiktimi taikos teisėjų vykdomų teisminių funkcijų autonomijos ir nepriklausomumo principams. Nacionalinis teismas tik nurodo, kad dėl teisėjo nešališkumo ir nepriklausomumo reikia, jog visiems teisėjams būtų užtikrintos pagrindinės teisės į tarnybos tęstinumą, tinkamą atlygio sistemą ir teisės į gynybą drausminėse ir iš dalies drausminėse bylose paisymą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24</NO.P><TXT>Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos, kad galėtų naudingai atsakyti į dalį pirmojo ir antrojo klausimų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25</NO.P><TXT>Vadinasi, pirmasis prejudicinis klausimas turi būti pripažintas nepriimtinu tiek, kiek juo prašoma išaiškinti Chartijos 33 ir 34 straipsnius ir Direktyvą 2000/78, o antrasis prejudicinis klausimas turi būti pripažintas nepriimtinu visas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl pirmojo klausimo</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26</NO.P><TXT>Pirma, reikia pažymėti, kad nacionalinis teismas savo pirmuoju klausimu neprašo atskirai išaiškinti Chartijos 20, 21 ir 31 straipsnių; jais remiasi tik grįsdamas prašymą išaiškinti Direktyvą 2003/88, Bendrąjį susitarimą dėl darbo ne visą darbo dieną ir Bendrąjį susitarimą dėl darbo pagal terminuotas sutartis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27</NO.P><TXT>Taigi šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Direktyvos 2003/88 7 straipsnis, Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną 4 straipsnis ir Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 4 punktas turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, nenumatančios taikos<?PAGE NO="9"?> teisėjams nei teisės į 30 dienų mokamas kasmetines atostogas, nei į nuo darbo santykių priklausančią socialinės apsaugos ir socialinio draudimo sistemą, kaip antai numatytą bendrosios kompetencijos teismų teisėjams.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28</NO.P><TXT>Kaip jau minėta šio sprendimo 13 punkte, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismų teisėjų darbo santykiai yra valstybės tarnybos darbo santykiai, o taip nėra taikos teisėjų, kurie pagal nagrinėjamas teisės nuostatas priskiriami <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>garbės<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/> teisėjams, darbo santykių atveju. Tokiomis aplinkybėmis taikos teisėjai, kaip PG, neturi teisės į mokamas atostogas ir jokią socialinę apsaugą ar socialinį draudimą, taip pat kiek tai susiję su sveikatos, motinystės ir šeimos apsauga.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29</NO.P><TXT>Šiuo atžvilgiu iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad taikos teisėjų darbo santykiai skiriasi nuo bendrosios kompetencijos teismų teisėjų darbo santykių keliais esminiais aspektais, t. y. įdarbinimu, padėtimi viešojo administravimo organizacinėje sistemoje, nesuderinamumo ir išimtinumo, kiek tai susiję su vykdomomis funkcijomis, sistema, darbo užmokesčiu, darbo santykių trukme, visišku ir išimtiniu pareigų pobūdžiu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30</NO.P><TXT>Iš pradžių reikia priminti, kad <DATE ISO="20200716">2020 m. liepos 16 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Governo della Repubblica italiana (Italijos taikos teisėjų statusas)</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑658/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:572">EU:C:2020:572</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) Teisingumo Teismas iš esmės nusprendė, kad Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 2 punkto 1 dalyje vartojama sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>pagal terminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/> turi būti aiškinama taip, kad ji apima terminuotam laikotarpiui paskirtus taikos teisėjus, kurie vykdydami savo funkcijas atlieka realų ir faktinį darbą, kuris nėra nei visiškai nereikšmingas, nei pagalbinis, už kurį gauna atlyginamojo pobūdžio kompensacijas, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31</NO.P><TXT>Vadinasi, šiuo atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar PG patenka į <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>pagal terminuotą darbo sutartį dirbančio darbuotojo<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/> sąvoką, kaip tai suprantama pagal Bendrąjį susitarimą dėl darbo pagal terminuotas sutartis, ir (arba) <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>ne visą darbo dieną dirbančio darbuotojo<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/> sąvoką, kaip ji suprantama pagal Bendrąjį susitarimą dėl darbo ne visą darbo dieną.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32</NO.P><TXT>Reikėtų priminti, kad Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 4 punkto 1 dalyje įtvirtintas draudimas pagal terminuotas sutartis dirbantiems darbuotojams taikyti mažiau palankias darbo sąlygos negu panašiems nuolatiniams darbuotojams vien dėl to, kad jie sudarė terminuotas darbo sutartis, nebent šis nevienodas požiūris yra objektyviai pagrįstas (<DATE ISO="20200716">2020 m. liepos 16 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Governo della Repubblica italiana (Italijos taikos teisėjų statusas)</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑658/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:572">EU:C:2020:572</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0136">136</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33</NO.P><TXT>Be to, siekiant pašalinti darbuotojų, dirbančių ne visą darbo dieną, diskriminaciją, palyginti su darbuotojais, dirbančiais visą darbo dieną, Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną 4 straipsniu draudžiama darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo dieną, sudaryti blogesnes darbo sąlygas nei atitinkamiems darbuotojams, dirbantiems visą darbo dieną, vien dėl to, kad jie dirba ne visą darbo dieną, nebent šis nevienodas požiūris yra objektyviai pagrįstas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34</NO.P><TXT>Kadangi Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną 4 straipsnio 1 ir 2 dalių ir Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 4 punkto 1 ir 2 dalių formuluotės iš esmės yra tapačios, reikia pažymėti, kad su viena iš šių nuostatų susijusios pastabos <HT TYPE="ITALIC">mutatis mutandis</HT> taikomos ir kitai nuostatai.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="10"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas nusprendė, kad Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 4 punkto 1 dalimi siekiama taikyti nediskriminavimo principą pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams, kad darbdavys nenustatytų tokių darbo santykių siekdamas, jog šie darbuotojai negalėtų pasinaudoti teisėmis, kuriomis naudojasi pagal neterminuotas darbo sutartis dirbantys darbuotojai (<DATE ISO="20200716">2020 m. liepos 16 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Governo della Repubblica italiana (Italijos taikos teisėjų statusas)</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑658/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:572">EU:C:2020:572</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0137">137</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36</NO.P><TXT>Dėl to paties Bendrojo susitarimo 4 punkte nurodytų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>darbo sąlygų<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/> Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad jos apima sąlygas, susijusias su darbo užmokesčiu ir pensijomis, mokamomis dėl darbo santykių, išskyrus sąlygas dėl pensijų, išplaukiančių iš teisės aktuose numatytos socialinės apsaugos sistemos (<DATE ISO="20080415">2008 m. balandžio 15 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Impact</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑268/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:223">EU:C:2008:223</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0134">134</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama socialinės apsaugos ir socialinio draudimo sistema patenka į minėto Bendrojo susitarimo 4 punkto taikymo sritį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38</NO.P><TXT>Be to, kadangi <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>darbo sąlygos<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/>, kaip tai suprantama pagal Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas darbo sutartis 4 punkto 1 dalį, apima darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, įskaitant jų dydį, teisę į kasmetines mokamas atostogas, taip pat sąlygas, susijusias su pensijomis, kurios priklauso dėl darbo santykių, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar, atsižvelgiant į įvairius veiksnius, pavyzdžiui, darbo pobūdį, mokymo sąlygas ir darbo sąlygas, PG teisminės užduotys vykdant taikos teisėjo pareigas buvo panašios į bendrosios kompetencijos teismų teisėjo užduotis (<DATE ISO="20200716">2020 m. liepos 16 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Governo della Repubblica italiana (Italijos taikos teisėjų statusas)</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑658/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:572">EU:C:2020:572</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0143">143</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0147">147</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39</NO.P><TXT>Jei nustatoma, kad atsižvelgiant į Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas 4 punktą taikos teisėjo, kaip antai PG, padėtis yra panaši į bendrosios kompetencijos teismų teisėjų padėtį, dar reikia patikrinti, ar yra objektyvi priežastis, pateisinanti nevienodą požiūrį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40</NO.P><TXT>Šiuo klausimu primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>objektyvios priežastys<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/> pagal Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalį turi būti suprantama kaip neleidžianti pateisinti nevienodo požiūrio į darbuotojus, dirbančius pagal terminuotas ir neterminuotas darbo sutartis, remiantis tuo, kad toks požiūris yra numatytas bendroje ar abstrakčioje teisės normoje, pavyzdžiui, įstatyme ar kolektyvinėje sutartyje (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20200716">2020 m. liepos 16 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Governo della Repubblica italiana (Italijos taikos teisėjų statusas)</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑658/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:572">EU:C:2020:572</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0150">150</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą jurisprudenciją).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41</NO.P><TXT>Remiantis taip pat suformuota jurisprudencija, ši sąvoka reikalauja, kad konstatuotas nevienodas požiūris būtų pateisinamas tiksliais ir konkrečiais veiksniais, kurie apibūdina atitinkamą darbo sąlygą, atsižvelgiant į konkrečias jos taikymo aplinkybes ir remiantis objektyviais ir skaidriais kriterijais, kad būtų įvertinta, ar šis nevienodas požiūris atitinka tikrus poreikius, leidžia pasiekti numatytą tikslą ir yra būtinas jam įgyvendinti. Šiuos veiksnius gali lemti, be kita ko, ypatingas užduočių, kurioms atlikti terminuotos sutartys buvo sudarytos, pobūdis ir ypatumai arba prireikus teisėto valstybės narės socialinės politikos tikslo siekimas (<DATE ISO="20200716">2020 m. liepos 16 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Governo della Repubblica italiana (Italijos taikos teisėjų statusas)</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑658/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:572">EU:C:2020:572</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0151">151</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="11"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas <DATE ISO="20200716">2020 m. liepos 16 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Governo della Repubblica italiana (Italijos taikos teisėjų statusas)</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑658/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:572">EU:C:2020:572</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0156">156</REF.NP.ECR> punkte</REF.DOC.ECR> dėl pateisinimo, susijusio su konkurso, kuris iš pradžių buvo specialiai rengiamas dėl bendrosios kompetencijos teismų teisėjų patekimo į teismų sistemą ir kuris nėra taikomas skiriant taikos teisėjus, konstatavo, kad, atsižvelgiant į valstybių narių turimą diskreciją dėl viešosios administracijos organizavimo tvarkos, jos iš principo gali, nepažeisdamos nei Direktyvos 1999/70, nei Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, numatyti skyrimo į teisėjų pareigas ir darbo sąlygas, taikomas tiek bendrosios kompetencijos teismų teisėjams, tiek taikos teisėjams.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43</NO.P><TXT>Vis dėlto, nepaisant šios diskrecijos, valstybės narės savo nustatytus kriterijus turi taikyti skaidriai ir jiems turi būti numatyta kontrolės galimybė, siekiant, kad pagal terminuotas sutartys dirbantys darbuotojai nebūtų nepalankiai vertinami, remiantis vien jų sutarčių trukme arba darbo santykiais, kurie pagrindžia jų stažą ir profesinę patirtį (<DATE ISO="20200716">2020 m. liepos 16 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Governo della Repubblica italiana (Italijos taikos teisėjų statusas)</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑658/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:572">EU:C:2020:572</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0157">157</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44</NO.P><TXT>Kai toks nevienodas požiūris kyla dėl būtinybės atsižvelgti į objektyvius reikalavimus, susijusius su darbo vietomis, į kurias norint įdarbinti vykdoma įdarbinimo procedūra, ir nesusijusius su darbuotojo ir jo darbdavio apibrėžta darbo santykių trukme, jį galima pateisinti atsižvelgiant į Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 4 punkto 1 ir (arba) 4 dalis. Šiuo klausimu laikytina, kad tam tikrą nevienodą požiūrį į pagal neterminuotas sutartis dirbančių darbuotojus, įdarbintus konkurso būdu, ir pagal terminuotas sutartis dirbančius darbuotojus, įdarbintus pagal skirtingą procedūrą nei numatyta pagal terminuotas sutartis dirbantiems darbuotojams, iš esmės galėtų pateisinti reikalaujamos kvalifikacijos skirtumai ir užduočių, kurias jie turi atlikti, pobūdis (<DATE ISO="20200716">2020 m. liepos 16 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Governo della Repubblica italiana (Italijos taikos teisėjų statusas)</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑658/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:572">EU:C:2020:572</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0158">158</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0159">159</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45</NO.P><TXT>Taigi Teisingumo Teismas nusprendė, kad Italijos vyriausybės nurodyti tikslai, kuriais siekiama atspindėti bendrosios kompetencijos teismų teisėjų profesinės veiklos skirtumus, gali būti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>objektyvi priežastis<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/>, kaip ji suprantama pagal Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas 4 punkto 1 ir (arba) 4 dalis, jeigu jie atitinka tikrus poreikius, leidžia pasiekti numatytą tikslą ir yra būtini jam įgyvendinti (<DATE ISO="20200716">2020 m. liepos 16 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Governo della Repubblica italiana (Italijos taikos teisėjų statusas)</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑658/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:572">EU:C:2020:572</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0160">160</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46</NO.P><TXT>Šiuo klausimu Teisingumo Teismas konstatavo, kad taikos teisėjų ir bendrosios kompetencijos teisėjų įdarbinimo procedūrų skirtumai, o visų pirma ypatinga svarba, kuri nacionalinės teisės sistemoje ir konkrečiau Italijos Konstitucijos 106 straipsnio 1 dalyje teikiama konkursams, specialiai rengiamiems bendrosios kompetencijos teismų teisėjams įdarbinti, veikiausiai rodo ypatingą užduočių, kurias jie turi atlikti, pobūdį ir skirtingą šioms užduotims vykdyti reikalaujamos kvalifikacijos lygį. Bet kuriuo atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi tuo tikslu įvertinti esamus kokybinius ir kiekybinius veiksnius, susijusius su taikos teisėjų ir bendrosios kompetencijos teismų teisėjų funkcijų vykdymu, jiems taikomus laiko apribojimus ir įpareigojimus ir bendrai visas reikšmingas aplinkybes ir faktus (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20200716">2020 m. liepos 16 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Governo della Repubblica italiana (Italijos taikos teisėjų statusas)</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑658/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:572">EU:C:2020:572</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0161">161</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47</NO.P><TXT>Taigi iš šios jurispreudencijos matyti, kad pradinio konkurso, specialiai rengiamo dėl bendrosios kompetencijos teismų teisėjų patekimo į teismų sistemą, egzistavimas, kuris nėra rengiamas skiriant taikos teisėjus, leidžia neleisti pastariesiems naudotis visomis bendrosios kompetencijos teismų teisėjų teisėmis.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="12"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48</NO.P><TXT>Vis dėlto atsižvelgiant į šią jurisprudenciją ir ypač į patikrinimus, kurie priklauso vien tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo kompetencijai, kaip tai nurodyta <DATE ISO="20200716">2020 m. liepos 16 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Governo della Repubblica italiana (Italijos taikos teisėjų statusas)</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑658/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:572">EU:C:2020:572</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0161">161</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir priminta šio sprendimo 46 punkte, reikia konstatuoti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės pažymėjo, kad šių dviejų kategorijų darbuotojams taikomos patekimo į teismų sistemą tvarkos skirtumas negali pateisinti to, kad garbės teisėjai negali iš viso naudotis mokamomis kasmetinėmis atostogomis, taip pat socialine apsaugos ir socialinio draudimo sistema, kuria naudojasi panašioje situacijoje esantys bendrosios kompetencijos teismų teisėjai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49</NO.P><TXT>Pirma, dėl teisės į atostogas reikia priminti, kad pagal Direktyvos 2003/88 7 straipsnio 1 dalį <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>[v]alstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į bent keturių savaičių mokamas kasmetines atostogas<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50</NO.P><TXT>Be to, iš Direktyvos 2003/88 nuostatų ir iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad nors valstybės narės turi savo vidaus teisės aktuose apibrėžti naudojimosi teise į mokamas kasmetines atostogas ir jos įgyvendinimo sąlygas, jos negali nustatyti jokių tiesiogiai iš šios direktyvos išplaukiančios teisės atsiradimo sąlygų (<DATE ISO="20200625">2020 m. birželio 25 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Varhoven kasatsionen sad na Republika Bulgaria et Iccrea Banca</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑762/18 ir C‑37/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:504">EU:C:2020:504</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0056">56</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51</NO.P><TXT>Be to, reikėtų priminti, kad pagal Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną 4 straipsnio 2 dalį prireikus taikomas <HT TYPE="ITALIC">pro rata temporis</HT> principas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad darbo ne visą darbo laiką atveju pagal Sąjungos teisę nedraudžiama nei pagal <HT TYPE="ITALIC">pro rata temporis</HT> principą apskaičiuoti senatvės pensijų (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20031023">2003 m. spalio 23 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Schönheit ir Becker</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑4/02 ir C‑5/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:583">EU:C:2003:583</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0090">90</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0091">91</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>), nei pagal šį principą apskaičiuoti mokamų kasmetinių atostogų (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20100422">2010 m. balandžio 22 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zentralbetriebsrat der Landeskrankenhäuser Tirols</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑486/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:215">EU:C:2010:215</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20121108">2012 m. lapkričio 8 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Heimann ir Toltschin</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑229/11 ir C‑230/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:693">EU:C:2012:693</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>). Iš tiesų bylose, kuriose buvo priimti šie sprendimai, atsižvelgimas į darbo laiko trukmę, kuri yra trumpesnė už visą darbo dieną dirbančio darbuotojo darbo laiko trukmę, buvo pripažintas objektyviu kriterijumi, leidžiančiu proporcingai sumažinti atitinkamų darbuotojų teises (<DATE ISO="20141105">2014 m. lapkričio 5 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Österreichischer Gewerkschaftsbund</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑476/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2332">EU:C:2014:2332</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0023">23</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53</NO.P><TXT>Todėl su sąlyga, kad nacionalinis teismas atliks patikrinimus, kurie priklauso vien tik jo kompetencijai, manytina, kad, nors tam tikras nevienodas požiūris gali būti pateisinamas reikalaujamos kvalifikacijos skirtumais ir užduočių, kurias turi atlikti bendrosios kompetencijos teismų teisėjai, pobūdžiu, pagal Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 4 punktą arba Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną 4 straipsnį nebūtų leidžiama taikos teisėjams visiškai nesuteikti teisės į atostogas ir netaikyti jokios socialinės apsaugos bei socialinio draudimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 2003/88 7 straipsnis, Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną 4 straipsnis ir Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 4 punktas turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, nenumatančios taikos teisėjams teisės nei į 30 dienų mokamas kasmetines atostogas, nei į nuo darbo santykių priklausančią socialinės apsaugos ir socialinio draudimo sistemą, kaip antai numatytą bendrosios kompetencijos teismų<?PAGE NO="13"?> teisėjams, jeigu šie taikos teisėjai patenka į <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>ne visą darbo dieną dirbančio darbuotojo<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/> sąvoką, kaip ji suprantama pagal Bendrąjį susitarimą dėl darbo ne visą darbo dieną, ir (arba) į <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>pagal terminuotą darbo sutartį dirbančio darbuotojo<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/> sąvoką, kaip ji suprantama pagal Bendrąjį susitarimą dėl darbo pagal terminuotas sutartis, ir jų padėtis yra panaši į bendrosios kompetencijos teismo teisėjų.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl trečiojo klausimo</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55</NO.P><TXT>Trečiuoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 5 punktas turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias terminuoti darbo santykiai gali būti pratęsiami ne daugiau kaip tris kartus paeiliui, kiekvieną kartą ketveriems metams ir neviršijant bendros šešiolikos metų trukmės, ir kuriose nenumatyta galimybė veiksmingai ir atgrasomai nubausti už piktnaudžiavimą atnaujinant darbo santykius.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56</NO.P><TXT>Pirma, reikėtų priminti, kad Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 5 punkte numatyta, kad valstybės narės priima priemones, susijusias su paeiliui sudaromų terminuotų darbo sutarčių arba nustatomų darbo santykių pratęsimų skaičiumi ir (arba) bendra maksimalia tokių sutarčių ar darbo santykių trukme.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57</NO.P><TXT>Pažymėtina, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamam ginčui taikytinose Italijos teisės nuostatose iš tiesų buvo nustatytas ribotas paeiliui pratęsiamų darbo sutarčių skaičius ir maksimali šių terminuotų sutarčių trukmė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58</NO.P><TXT>Šiuo atžvilgiu, remiantis suformuota jurisprudencija, nors valstybės narės turi diskreciją pasirinkti priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui, tačiau tai negali kvestionuoti Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis tikslo ar veiksmingumo (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20210211">2021 m. vasario 11 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">M. V. ir kt. (Viešajame sektoriuje paeiliui sudaromos terminuotos sutartys)</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑760/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:113">EU:C:2021:113</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0056">56</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59</NO.P><TXT>Antra, būtina išnagrinėti, ar sankcija už galimą piktnaudžiavimą atitinka Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 5 punkte numatytus reikalavimus tuo atveju, jei pagal Italijos teisės nuostatas neleidžiama darbo santykių pakeisti į neterminuotą darbo sutartį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60</NO.P><TXT>Pagal suformuotą jurisprudenciją Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 5 punkte nenustatyta valstybių narių pareiga numatyti terminuotų darbo sutarčių pakeitimą į neterminuotas darbo sutartis (<DATE ISO="20131212">2013 m. gruodžio 12 d.</DATE> Nutartis <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Papalia</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑50/13</NO.CASE>, nepaskelbta Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:873">EU:C:2013:873</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0016">16</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), taip pat neapibrėžtos konkrečios sankcijos, taikytinos nustačius piktnaudžiavimus (<DATE ISO="20210211">2021 m. vasario 11 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">M. V. ir kt. (Viešajame sektoriuje paeiliui sudaromos terminuotos darbo sutartys)</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑760/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:113">EU:C:2021:113</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0057">57</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61</NO.P><TXT>Todėl nacionalinės valdžios institucijos turi priimti proporcingas, veiksmingas ir atgrasomąsias priemones, kad būtų užtikrintas visiškas pagal Bendrąjį susitarimą dėl darbo pagal terminuotas sutartis priimtų normų veiksmingumas, ir šiuo tikslu gali numatyti terminuotų sutarčių keitimą neterminuotomis sutartimis. Vis dėlto, jei piktnaudžiaujama paeiliui nustatant terminuotus darbo santykius, turi būti galima taikyti priemonę, kuri tinkamai nubaustų už tokį piktnaudžiavimą ir panaikintų pažeidimo pasekmes (<DATE ISO="20210211">2021 m. vasario 11 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">M. V. ir kt. (Viešajame sektoriuje paeiliui sudaromos terminuotos darbo sutartys)</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑760/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:113">EU:C:2021:113</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0057">57</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0059">59</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="14"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62</NO.P><TXT>Tam, kad nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kuriomis draudžiama tik viešajame sektoriuje paeiliui sudaromas terminuotas sutartis pakeisti neterminuotomis darbo sutartimis, galėtų būti laikomos atitinkančiomis Bendrąjį susitarimą dėl darbo pagal terminuotas sutartis, atitinkamos valstybės narės teisinėje sistemoje minėtame sektoriuje turi būti kita veiksminga priemonė, kuri leistų išvengti piktnaudžiavimo paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ir prireikus už jį nubausti (<DATE ISO="20180307">2018 m. kovo 7 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Santoro</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑494/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:166">EU:C:2018:166</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63</NO.P><TXT>Kadangi Teisingumo Teismas neturi spręsti dėl nacionalinės teisės nuostatų aiškinimo, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar atitinkamų nacionalinės teisės nuostatų taikymo sąlygos ir faktinis įgyvendinimas yra tinkami, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ar nustatant terminuotus darbo santykius ir prireikus už tai būtų baudžiama (<DATE ISO="20210211">2021 m. vasario 11 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">M. V. ir kt. (Viešajame sektoriuje paeiliui sudaromos terminuotos darbo sutartys)</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑760/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:113">EU:C:2021:113</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0061">61</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64</NO.P><TXT>Nagrinėjamu atveju iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktos informacijos matyti, kad Italijos teisinėje sistemoje nėra jokios nuostatos, pagal kurią būtų galima veiksmingai ir atgrasomai bausti už piktnaudžiavimą atnaujinant terminuotus darbo santykius, kaip tai suprantama pagal Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 5 punktą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65</NO.P><TXT>Taigi, nesant sankcijų, neatrodo, kad būtų galima būtų užkirsti kelią piktnaudžiavimui paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ar nustatant terminuotus darbo santykius ir prireikus už tai nubausti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į trečiąjį klausimą reikia atsakyti, kad Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 5 punkto 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ja draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias terminuoti darbo santykiai gali būti pratęsiami ne daugiau kaip tris kartus paeiliui, kiekvieną kartą ketveriems metams ir neviršijant bendros šešiolikos metų trukmės, ir kuriose nenumatyta galimybė veiksmingai ir atgrasomai nubausti už piktnaudžiavimą atnaujinant darbo santykius.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl bylinėjimosi išlaidų</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67</NO.P><TXT>Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><JURISDICTION><INTRO>Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:</INTRO><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><DATE ISO="20031104">2003 m. lapkričio 4 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų 7 straipsnis, <DATE ISO="19970606">1997 m. birželio 6 d.</DATE> sudaryto Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, įtraukto į <DATE ISO="19971215">1997 m. gruodžio 15 d.</DATE> Tarybos direktyvos 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, sudaryto tarp UNICE, CEEP ir ETUC, iš dalies pakeistos <DATE ISO="19980407">1998 m. balandžio 7 d.</DATE> Tarybos direktyva 98/23/EB, priedą, 4 straipsnis ir <DATE ISO="19990318">1999 m. kovo 18 d.</DATE> sudaryto Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, esančio <DATE ISO="19990628">1999 m. birželio 28 d.</DATE> Tarybos direktyvos 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos<?PAGE NO="15"?> pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, priede, 4 punktas turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, nenumatančios taikos teisėjams teisės nei į 30 dienų mokamas kasmetines atostogas, nei į nuo darbo santykių priklausančią socialinės apsaugos ir socialinio draudimo sistemą, kaip antai numatytą bendrosios kompetencijos teismų teisėjams, jeigu šie taikos teisėjai patenka į <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>ne visą darbo dieną dirbančio darbuotojo<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/> sąvoką, kaip ji suprantama pagal Bendrąjį susitarimą dėl darbo ne visą darbo dieną, ir (arba) į <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>pagal terminuotą darbo sutartį dirbančio darbuotojo<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/> sąvoką, kaip ji suprantama pagal Bendrąjį susitarimą dėl darbo pagal terminuotas sutartis, ir jų padėtis yra panaši į bendrosios kompetencijos teismo teisėjų.</HT></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><DATE ISO="19990318">1999 m. kovo 18 d.</DATE> sudaryto Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 5 punkto 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ja draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias terminuoti darbo santykiai gali būti pratęsiami ne daugiau kaip tris kartus paeiliui, kiekvieną kartą ketveriems metams ir neviršijant bendros šešiolikos metų trukmės, ir kuriose nenumatyta galimybė veiksmingai ir atgrasomai nubausti už piktnaudžiavimą atnaujinant darbo santykius.</HT></TXT></NP></ITEM></LIST></JURISDICTION></CONTENTS.JUDGMENT><SIGNATURE.CASE><SIGNATORY><P>Parašai.</P></SIGNATORY></SIGNATURE.CASE></JUDGMENT>