<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><JUDGMENT xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.JUDGMENT><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-348/16</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62016CJ0348</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:591">EU:C:2017:591</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>11</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>11</PAGE.TOTAL><AUTHOR>CJ</AUTHOR></BIB.JUDGMENT><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><DATE ISO="20170726">2017 M. LIEPOS 26 D.</DATE> SPRENDIMAS – BYLA C 348/16</P><P>SACKO</P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo Teismo</HT> (antroji kolegija) <HT TYPE="UC">sprendimas</HT></P><P><DATE ISO="20170726">2017 m. liepos 26 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="STAR" NOTE.ID="E0001"><P>Proceso kalba: italų.</P></NOTE></P></TI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Prieglobsčio politika</KEYWORD><KEYWORD>Direktyva 2013/32/ES</KEYWORD><KEYWORD>12, 14, 31 ir 46 straipsniai</KEYWORD><KEYWORD>Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija</KEYWORD><KEYWORD>47 straipsnis</KEYWORD><KEYWORD>Teisė į veiksmingą teisminę gynybą</KEYWORD><KEYWORD>Skundas dėl sprendimo atmesti tarptautinės pagalbos prašymą</KEYWORD><KEYWORD>Galimybė teismui priimti sprendimą neišklausius prašytojo</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><JUDGMENT.INIT><P>Byloje C‑348/16</P><P>dėl <HT TYPE="ITALIC">Tribunale di Milano</HT> (Milano teismas, Italija) <DATE ISO="20160614">2016 m. birželio 14 d.</DATE> nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo <DATE ISO="20160622">2016 m. birželio 22 d.</DATE>, pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje</P></JUDGMENT.INIT><PARTIES><PLAINTIFS><P><HT TYPE="BOLD">Moussa Sacko</HT></P></PLAINTIFS><AGAINST>prieš</AGAINST><DEFENDANTS><P><HT TYPE="BOLD">Commissione Territoriale per il riconoscimento della protezione internazionale di Milano</HT></P></DEFENDANTS></PARTIES><PREAMBLE><PREAMBLE.INIT><P>TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),</P><P>kurį sudaro kolegijos pirmininkas M. Ilešič, teisėjai A. Prechal (pranešėja), A. Rosas, C. Toader ir E. Jarašiūnas,</P><P>generalinis advokatas M. Campos Sánchez‑Bordona,</P><P>kancleris A. Calot Escobar,</P></PREAMBLE.INIT><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,</VISA></GR.VISA><GR.CONSID><CONSID><P>išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:</P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>M. Sacko, atstovaujamo advokato S. Santilli,</P></ITEM><ITEM><P>Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos <HT TYPE="ITALIC">avvocato dello Stato</HT> L. D’Ascia,</P></ITEM><ITEM><P>Belgijos vyriausybės, atstovaujamos C. Pochet ir M. Jacobs,</P></ITEM><ITEM><P>Čekijos vyriausybės, atstovaujamos J. Vláčil ir M. Smolek,</P></ITEM><ITEM><P>Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos D. Colas ir E. Armoët,</P></ITEM><ITEM><P>Vengrijos vyriausybės, atstovaujamos M. M. Tátrai, M. Z. Fehér ir G. Koós,</P></ITEM><?PAGE NO="2"?><ITEM><P>Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,</P></ITEM><ITEM><P>Europos Komisijos, atstovaujamos M. Condou‑Durande ir C. Cattabriga,</P></ITEM></LIST></CONSID></GR.CONSID><GR.VISA><VISA>susipažinęs su <DATE ISO="20170406">2017 m. balandžio 6 d.</DATE> posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,</VISA></GR.VISA><PREAMBLE.FINAL>priima šį</PREAMBLE.FINAL></PREAMBLE><CONTENTS.JUDGMENT><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P>Sprendimą</P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1</NO.P><TXT>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl <DATE ISO="20130626">2013 m. birželio 26 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="180" PAGE.FIRST="60" DATE.PUB="2013">OL L 180, 2013, p. 60</REF.DOC.OJ>) 12, 14, 31 ir 46 straipsnių išaiškinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2</NO.P><TXT>Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Malio piliečio Moussa Sacko ginčą su <HT TYPE="ITALIC">Commissione Territoriale per il riconoscimento della Protezione internazionale di Milano</HT> (Milano teritorinė tarptautinės apsaugos suteikimo komisija, toliau – teritorinė komisija) dėl to, kad pastaroji atmetė jo tarptautinės apsaugos prašymą, kaip jis apibrėžtas Direktyvos 2013/32 2 straipsnio b punkte.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P>Teisinis pagrindas</P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P>Sąjungos teisė</P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3</NO.P><TXT>Direktyvoje 2013/32 nustatyta bendra tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarka pagal <DATE ISO="20111213">2011 m. gruodžio 13 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="337" PAGE.FIRST="9" DATE.PUB="2011">OL L 337, 2011, p. 9</REF.DOC.OJ>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4</NO.P><TXT>Direktyvos 2013/32 18 ir 20 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><CONSID><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0001" ID="QS0001"/>(18)</NO.P><TXT>tiek valstybės narės, tiek tarptautinės apsaugos prašytojai yra suinteresuoti, kad sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų būtų priimami kuo skubiau, nedarant poveikio tinkamo ir išsamaus nagrinėjimo atlikimui;</TXT></NP></CONSID><P>&lt;…&gt;</P><CONSID><NP><NO.P>(20)</NO.P><TXT>griežtai apibrėžtais atvejais, kai tikėtina, kad prašymas neturi pagrindo arba kyla didelių nacionalinio saugumo arba viešosios tvarkos problemų, valstybės narės turėtų galėti paspartinti nagrinėjimo procedūrą, visų pirma nustatydamos trumpesnius, bet pagrįstus, terminus tam tikriems procesiniams veiksmams, nedarant poveikio tinkamam ir išsamiam nagrinėjimui ir prašytojo veiksmingai galimybei naudotis šio[je] direktyvoje numatytais pagrindiniais principais ir garantijomis;<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/></TXT></NP></CONSID></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5</NO.P><TXT>Šios direktyvos 2 straipsnis <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0002" ID="QS0002"/>Terminų apibrėžtys<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/> suformuluotas taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0003" ID="QS0003"/>Šioje direktyvoje:</P><P>&lt;…&gt;</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>prašytojas – tarptautinės apsaugos paprašęs trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, dėl kurio dar nepriimtas galutinis sprendimas;</TXT></NP></ITEM></LIST><?PAGE NO="3"?><P>&lt;…&gt;</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>f)</NO.P><TXT>sprendžiančioji institucija – bet kokia pusiau teisminė arba administracinė institucija valstybėje narėje, atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą ir kompetentinga priimti pirmosios instancijos sprendimus tokiais atvejais;</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/></P></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6</NO.P><TXT>Minėtos direktyvos II skyriaus <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0004" ID="QS0004"/>Pagrindiniai principai ir garantijos<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/> 12 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0005" ID="QS0005"/>Prašytojams numatytos garantijos<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="012.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0006" ID="QS0006"/>1.</NO.PARAG><ALINEA><P>Atsižvelgdamos į III skyriuje numatytas procedūras valstybės narės užtikrina, kad visi prašytojai galėtų naudotis šiomis garantijomis:</P><P>&lt;…&gt;</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>kai būtina, jiems suteikiamos vertimo žodžiu paslaugos pateikiant savo argumentus kompetentingoms institucijoms. Valstybės narės mano, kad būtina suteikti tas paslaugas bent tuomet, kai prašytojas turi dalyvauti pokalbyje, kaip nurodyta 14–17 ir 34 straipsniuose, ir tinkamas bendravimas negali būti užtikrintas nesuteikus tokių paslaugų. Tuo atveju ir kitais atvejais, kai kompetentingos institucijos kviečia prašytoją, už tas paslaugas sumokama iš valstybės lėšų;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>neatimama galimybė jiems bendrauti su [Jungtinių Tautų vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru (JTVPK)] arba bet kokia kita organizacija, teikiančia teisinius patarimus prašytojams ar kitas konsultacijas pagal atitinkamos valstybės narės teisę;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>d)</NO.P><TXT>pagal 23 straipsnio 1 dalį suteikiama galimybė jiems, ir, jei taikytina, jų patarėjams teisės klausimais ar kitiems patarėjams susipažinti su informacija, nurodyta 10 straipsnio 3 dalies b punkte, ir ekspertų pateikta informacija, nurodyta 10 straipsnio 3 dalies d punkte, jeigu sprendžiančioji institucija atsižvelgė į tą informaciją priimdama sprendimą dėl jų prašymo;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>e)</NO.P><TXT>apie sprendžiančiosios institucijos sprendimą dėl jų prašymo jiems pranešama per pagrįstą laiką. Jeigu prašytojui teisiškai atstovauja patarėjas teisės klausimais arba kitas patarėjas, valstybė narė gali pasirinkti pranešti apie sprendimą pastarajam, o ne prašytojui;</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;</P></ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="012.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Taikant V skyriuje numatytas procedūras, valstybės narės užtikrina, kad visiems prašytojams būtų užtikrintos garantijos, lygiavertės nurodytosioms 1 dalies b–e punktuose.<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7</NO.P><TXT>Šios direktyvos 14 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0007" ID="QS0007"/>Asmeninis pokalbis<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/> 1 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0008" ID="QS0008"/>Prieš sprendžiančiajai institucijai priimant sprendimą, prašytojui suteikiama galimybė atvykti asmeninio pokalbio dėl tarptautinės apsaugos prašymo su asmeniu, pagal nacionalinę teisę kompetentingu vykdyti tokius pokalbius. Asmeninius pokalbius dėl tarptautinės apsaugos prašymo esmės vykdo sprendžiančiosios institucijos darbuotojai. Ši pastraipa nedaro poveikio 42 straipsnio 2 dalies b punktui.<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8</NO.P><TXT>Direktyvos 2013/32 17 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0009" ID="QS0009"/>Asmeninių pokalbių ataskaitos ir įrašai<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="017.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0010" ID="QS0010"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Valstybės narės užtikrina, kad būtų parengta išsami ir faktinė kiekvieno asmeninio pokalbio ataskaita, kurioje būtų pateikiama visa esminė informacija, arba stenograma.</ALINEA></PARAG><?PAGE NO="4"?><PARAG IDENTIFIER="017.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Valstybės narės gali numatyti asmeninio pokalbio garso arba garso ir vaizdo įrašą. Kai daromas toks įrašas, valstybės narės užtikrina, kad kartu su prašytojo byla būtų prieinamas jo įrašas arba stenograma.</ALINEA></PARAG><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9</NO.P><TXT>III skyrius <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0011" ID="QS0011"/>Pirmosios instancijos procedūros<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/> pradedamas 31 straipsniu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0012" ID="QS0012"/>Nagrinėjimo procedūra<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/>; jame numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="031.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0013" ID="QS0013"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Valstybės narės svarsto tarptautinės apsaugos prašymus nagrinėjimo procedūros metu pagal II skyriaus pagrindinius principus ir garantijas.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="031.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Valstybės narės, nedarydamos poveikio tinkamo ir išsamaus nagrinėjimo principui, užtikrina, kad nagrinėjimo procedūra būtų baigta kuo greičiau.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="031.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Valstybės narės užtikrina, kad nagrinėjimo procedūra būtų baigta per šešis mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.</ALINEA></PARAG><P>&lt;…&gt;</P><PARAG IDENTIFIER="031.008"><NO.PARAG>8.</NO.PARAG><ALINEA><P>Valstybės narės gali nustatyti, kad nagrinėjimo procedūra pagal II skyriaus pagrindinius principus ir garantijas gali būti paspartinta ir (arba) pagal 43 straipsnį vykdoma pasienyje arba tranzito zonose, jeigu:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>prašytojas, pateikdamas savo prašymą ir nurodydamas faktus, iškėlė tik tokius klausimus, kurie nėra svarbūs nagrinėjant, ar jis priskirtinas prie tarptautinės apsaugos gavėjų remiantis Direktyva 2011/95/ES, arba</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>prašytojas atvyko iš saugios kilmės šalies, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, arba</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>prašytojas suklaidino institucijas, pateikdamas klaidingą informaciją ar netikrus dokumentus arba nepateikdamas svarbios informacijos ar dokumentų apie savo tapatybę ir (arba) pilietybę, kurie galėjo neigiamai paveikti sprendimą, arba</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>d)</NO.P><TXT>tikėtina, kad prašytojas iš nesąžiningų paskatų sunaikino ar išmetė tapatybės ar kelionės dokumentą, kuris būtų padėjęs nustatyti jo tapatybę arba pilietybę, arba</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>e)</NO.P><TXT>prašytojas pateikė akivaizdžiai nenuoseklius ir prieštaringus, akivaizdžiai klaidingus ar neįtikimus nusiskundimus, kurie prieštarauja tinkamai patikrintai informacijai apie kilmės šalį, todėl jo reikalavimai tampa akivaizdžiai neįtikinami, kiek tai susiję su jo priskyrimu prie tarptautinės apsaugos gavėjų remiantis Direktyva 2011/95/ES, arba</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>f)</NO.P><TXT>prašytojas pateikė paskesnį tarptautinės apsaugos prašymą, kuris nėra nepriimtinas pagal 40 straipsnio 5 dalį, arba</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>g)</NO.P><TXT>prašytojas prašo apsaugos tik siekdamas atidėti arba sužlugdyti anksčiau priimto sprendimo arba sprendimo, kuris bus priimtas artimiausiu laiku, vykdymą, kuriuo remiantis jis būtų išsiųstas iš šalies, arba</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>h)</NO.P><TXT>prašytojas neteisėtai atvyko į valstybės narės teritoriją arba neteisėtai joje išbuvo ilgesnį laiką ir be rimtos priežasties nepranešė apie save institucijoms arba neatidėliodamas nepaprašė tarptautinės apsaugos, esant tokioms jo atvykimo aplinkybėms, arba</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>i)</NO.P><TXT>prašytojas atsisako vykdyti pareigą leisti paimti jo pirštų atspaudus &lt;…&gt;, arba</TXT></NP></ITEM><?PAGE NO="5"?><ITEM><NP><NO.P>j)</NO.P><TXT>prašytojas dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės narės nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai, arba jis pagal nacionalinės teisės aktus buvo prievarta išsiųstas dėl rimtų priežasčių, susijusių su visuomenės saugumu arba viešąja tvarka.</TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></PARAG><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10</NO.P><TXT>Direktyvos 2013/32 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0014" ID="QS0014"/>Nepagrįstų prašymų atvejais, kai taikomos 31 straipsnio 8 dalyje išvardytos aplinkybės, valstybės narės gali taip pat laikyti prašymą akivaizdžiai nepagrįstu, jeigu taip apibrėžta nacionalinės teisės aktuose.<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11</NO.P><TXT>Šios direktyvos V skyriaus <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0015" ID="QS0015"/>Apeliacinės procedūros<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/> vieninteliame 46 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0016" ID="QS0016"/>Teisė į veiksmingą teisių gynimo priemonę<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="046.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0017" ID="QS0017"/>1.</NO.PARAG><ALINEA><P>Valstybės narės užtikrina, kad prašytojai turėtų teisę į veiksmingą teisių gynimo priemonę, kuria galėtų naudotis teisme, kad galėtų apskųsti:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>sprendimą, priimtą dėl tarptautinės apsaugos prašymo, įskaitant sprendimą:</TXT><P><LIST TYPE="roman"><ITEM><NP><NO.P>i)</NO.P><TXT>laikyti prašymą nepagrįstu, kad būtų suteiktas pabėgėlio statusas ir (arba) papildomos apsaugos statusas;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>ii)</NO.P><TXT>laikyti prašymą nepriimtinu pagal 33 straipsnio 2 dalį;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>iii)</NO.P><TXT>priimtą valstybės narės pasienyje arba tranzito zonose, kaip aprašyta 43 straipsnio 1 dalyje;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>iv)</NO.P><TXT>nevykdyti nagrinėjimo pagal 39 straipsnį;</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>atsisakymą atnaujinti prašymo nagrinėjimą po jo nutraukimo pagal 27 ir 28 straipsnius;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>sprendimą panaikinti tarptautinę apsaugą pagal 45 straipsnį.</TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></PARAG><P>&lt;…&gt;</P><PARAG IDENTIFIER="046.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Kad būtų laikomasi 1 dalies, valstybės narės užtikrina, jog taikant veiksmingą teisių gynimo priemonę būtų numatytas išsamus ir <HT TYPE="ITALIC">ex nunc</HT> faktinis ir teisinis tarptautinės apsaugos poreikių nagrinėjimas, įskaitant, atitinkamais atvejais, nagrinėjimą pagal Direktyvą [2011/95], bent vykdant apeliacines procedūras [bent nagrinėjant skundus] pirmosios instancijos teisme.</ALINEA></PARAG><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P>Italijos teisė</P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12</NO.P><TXT>Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Italijos tarptautinę apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytas administracinis etapas, per kurį ekspertų kolegija nagrinėja prašymus ir per kurį išklausomas prašytojas, ir teisminis etapas, kai sprendimu nepatenkintas prašytojas gali užginčyti neigiamą administracinės institucijos sprendimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad teisminiame etape teismas gali atmesti arba patenkinti skundą neišklausęs prašytojo, jeigu jį jau išklausė kompetentinga administracinės valdžios institucija, atsakinga už nagrinėjimo procedūrą. Toks sprendimas visų pirma priimamas, kai prašymai akivaizdžiai nepagrįsti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, toks taikytinų nacionalinės teisės nuostatų aiškinimas pirmiausia grindžiamas <DATE ISO="20110901">2011 m. rugsėjo 1 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">decreto legislativo n. 150 – Disposizioni complementari al codice di procedura civile in materia di riduzione e semplificazione dei procedimenti civili di cognizione, ai sensi dell’articolo 54 della legge <DATE ISO="20090618">18 giugno 2009</DATE>, n. 69</HT> (Įstatyminis<?PAGE NO="6"?> dekretas Nr. 150, kuriame pateikiamos papildomos civilinio proceso kodekso nuostatos dėl civilinių bylų nagrinėjimo sutrumpinimo ir supaprastinimo, kaip tai suprantama pagal <DATE ISO="20090618">2009 m. birželio 18 d.</DATE> Įstatymo Nr. 69 54 straipsnį; GURI Nr. 220, <DATE ISO="20110921">2011 m. rugsėjo 21 d.</DATE>; toliau – Įstatyminis dekretas Nr. 150/2011), iš dalies pakeisto <DATE ISO="20150818">2015 m. rugpjūčio 18 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">decreto legislativo n. 142 – Attuazione della direttiva 2013/33/UE recante norme relative all’accoglienza dei richiedenti protezione internazionale, nonché della direttiva 2013/32/UE, recante procedure comuni ai fini del riconoscimento e della revoca dello status di protezione internazionale</HT> (Įstatyminis dekretas Nr. 142, kuriuo įgyvendinama Direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, ir Direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos; GURI Nr. 214, <DATE ISO="20150915">2015 m. rugsėjo 15 d.</DATE>) 19 straipsniu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15</NO.P><TXT>Įstatyminio dekreto Nr. 150/2011 19 straipsnio 9 dalyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0018" ID="QS0018"/>Per šešis mėnesius nuo skundo pateikimo teismas, remdamasis priimant sprendimą turimais įrodymais, priima nutartį, kuria atmeta skundą arba suteikia pareiškėjui pabėgėlio ar asmens, kuriam suteikta papildoma apsauga, statusą.<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, teismas gali iš karto atmesti arba patenkinti skundą, visų pirma jei mano, kad galima priimti sprendimą, remiantis byloje jau esančiais įrodymais, ir šio sprendimo nepakeistų dar vienas pokalbis su pareiškėju.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17</NO.P><TXT>Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad jo aiškinimą patvirtino <HT TYPE="ITALIC">Corte suprema di cassazione</HT> (Kasacinis Teismas, Italija), <DATE ISO="20160608">2016 m. birželio 8 d.</DATE> nutartyje nusprendęs, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0019" ID="QS0019"/>tarptautinės apsaugos procedūros atveju teismas nėra įpareigotas išklausyti prieglobsčio prašytojo<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P>Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas</P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18</NO.P><TXT>M. Sacko atvyko į Italiją <DATE ISO="20150320">2015 m. kovo 20 d.</DATE> ir iš karto pateikė tarptautinės apsaugos prašymą. <DATE ISO="20160310">2016 m. kovo 10 d.</DATE> teritorinė komisija, įsteigta prie <HT TYPE="ITALIC">Prefettura di Milano</HT> (Milano prefektūra, Italija), surengė pokalbį su M. Sacko dėl jo situacijos ir šio prašymo motyvų. Per pokalbį paaiškėjo, kad išvykti iš Malio M. Sacko paskatino labai pablogėjusi jo materialinė padėtis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19</NO.P><TXT>Administraciniu sprendimu, apie kurį suinteresuotajam asmeniui pranešta <DATE ISO="20160405">2016 m. balandžio 5 d.</DATE>, teritorinė komisija atmetė M. Sacko pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą ir atsisakė jam suteikti tiek pabėgėlio, tiek papildomos apsaugos statusą, pažymėjusi, kad šis prašymas pagrįstas vien ekonominiais, o ne su patiriamu persekiojimu susijusiais motyvais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20</NO.P><TXT><DATE ISO="20160503">2016 m. gegužės 3 d.</DATE> M. Sacko prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą sprendimą; jame pakartojo tarptautinės apsaugos prašyme nurodytus motyvus ir bendrais bruožais apibūdino padėtį Malyje, tačiau nenurodė, kaip ji paveikė jo asmeninę padėtį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad ketina atmesti M. Sacko pateiktą skundą kaip aiškiai nepagrįstą ir prieš tai neketina jo išklausyti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22</NO.P><TXT>Vis dėlto, kilus abejonių dėl tokio sprendimo suderinamumo su Sąjungos teise, konkrečiai su Direktyvos 2013/32 12, 14, 31 ir 46 straipsniais, <HT TYPE="ITALIC">Tribunale di Milano</HT> (Milano teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0020" ID="QS0020"/>Ar Direktyva 2013/32/ES (konkrečiai jos 12, 14, 31 ir 46 straipsniai) turi būti aiškinama taip, kad ja leidžiama tokia kaip Italijos procedūra (numatyta Įstatyminio dekreto Nr. 150/2011 19 straipsnio 9 dalyje), per kurią teisminei institucijai, į kurią kreipėsi prieglobsčio prašytojas, kurio prašymą<?PAGE NO="7"?> administracinė institucija, paskirta nagrinėti prieglobsčio prašymus, visapusiškai išnagrinėjusi ir surengusi pokalbį, atmetė, leidžiama atmesti teismui pateiktą skundą iš karto, dar kartą neišklausius pareiškėjo, jeigu jo skundas yra aiškiai nepagrįstas ir neigiamas administracinės institucijos sprendimas negali būti pakeistas?<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P>Dėl prejudicinio klausimo</P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23</NO.P><TXT>Prejudiciniu klausimu <HT TYPE="ITALIC">Tribunale di Milano</HT> (Milano teismas) iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyva 2013/32, konkrečiai jos 12, 14, 31 ir 46 straipsniai, aiškintina taip, kad pagal ją nacionaliniam teismui, kuriam pateiktas skundas dėl sprendimo atmesti aiškiai nepagrįstą tarptautinės apsaugos prašymą, draudžiama atmesti tokį skundą neišklausius paties prašytojo, ypač jeigu jį jau išklausė administracinė institucija ir, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, nekyla jokių abejonių dėl sprendimo atmesti prašymą pagrįstumo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24</NO.P><TXT>Pirmiausia pažymėtina, kad, kaip pabrėžia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nė vienoje iš prašomų išaiškinti nuostatų nėra aiškiai įtvirtinto įpareigojimo teismui, kuriam pateiktas Direktyvos 2013/32 46 straipsnyje numatytas skundas, jį nagrinėti žodinio proceso tvarka.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25</NO.P><TXT>Pirma, Direktyvos 2013/32 II skyriaus <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0021" ID="QS0021"/>Pagrindiniai principai ir garantijos<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/> 12 straipsnyje išdėstytos prašytojams suteikiamos garantijos ir jos aiškiai atskirtos: 1 dalyje nurodytos garantijos, taikytinos tik šios direktyvos III skyriuje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0022" ID="QS0022"/>Pirmosios instancijos procedūros<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/> numatytoms procedūroms, o 2 dalyje – garantijos, taikytinos direktyvos V skyriuje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0023" ID="QS0023"/>Apeliacinės procedūros<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/> numatytoms procedūroms. Tačiau, nors direktyvos 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0024" ID="QS0024"/>valstybės narės užtikrina, kad visiems prašytojams būtų užtikrintos garantijos, lygiavertės nurodytosioms 1 dalies b–e punktuose<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/>, prašytojo teisė pateikti pastabas vykstant žodiniam procesui nenumatyta baigtiniame šių garantijų sąraše.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26</NO.P><TXT>Antra, Direktyvos 2013/32 14 straipsnyje, taip pat esančiame jos II skyriuje, sprendžiančiajai institucijai iš tiesų nustatyta pareiga prieš priimant sprendimą suteikti prašytojui galimybę atvykti asmeninio pokalbio dėl tarptautinės apsaugos prašymo su asmeniu, pagal nacionalinę teisę kompetentingu rengti tokius pokalbius. Vis dėlto iš šios nuostatos, siejamos su Direktyvos 2013/32 2 straipsnio f punktu, formuluotės matyti, kad ši pareiga taikoma tik institucijai, atsakingai už tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą ir kompetentingai dėl šių prašymų priimti pirmosios instancijos sprendimus, taigi netaikoma apeliacinėms procedūroms.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27</NO.P><TXT>Trečia, Direktyvos 2013/32 III skyriaus <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0025" ID="QS0025"/>Pirmosios instancijos procedūros<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/> 31 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad iš esmės tokios procedūros turi būti baigtos per šešis mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos; šį terminą galima pratęsti šios direktyvos 31 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais pagrindais. Direktyvos 31 straipsnio 8 dalyje numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai valstybėms narėms leidžiama laikantis II skyriuje numatytų pagrindinių principų ir garantijų nuspręsti paspartinti nagrinėjimo procedūrą ar ją vykdyti pasienyje arba tranzito zonose. Be kita ko, tai taikoma tuo atveju, jeigu prašytojas iškėlė tik tokius klausimus, kurie nėra svarbūs nagrinėjant, ar jis priskirtinas prie tarptautinės apsaugos gavėjų pagal Direktyvą 2011/95.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28</NO.P><TXT>Ketvirta, Direktyvos 2013/32 V skyriaus <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0026" ID="QS0026"/>Apeliacinės procedūros<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/> vieninteliame 46 straipsnyje numatyta teisė į veiksmingą teisių gynimo priemonę, kuria galima pasinaudoti teisme ir apskųsti sprendimą atmesti tarptautinės apsaugos prašymą, įskaitant sprendimus, kuriais prašymas pripažintas aiškiai nepriimtinu ar nepagrįstu. Kad šią teisę būtų galima įgyvendinti, valstybės narės pagal direktyvos 46 straipsnio 3 dalį turi užtikrinti, jog, taikant veiksmingą teisių gynimo priemonę, būtų numatytas išsamus ir <HT TYPE="ITALIC">ex nunc</HT> faktinis ir teisinis nagrinėjimas, atitinkamais atvejais įskaitant tarptautinės apsaugos poreikių nagrinėjimą pagal Direktyvą 2011/95, bent nagrinėjant skundus pirmosios instancijos teisme. Vis dėlto nei Direktyvos 2013/32 46 straipsnyje, nei kitose jos nuostatose nenumatyta, kad teisme, kuriam pateiktas skundas, turėtų būti surengtas žodinis nagrinėjimas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29</NO.P><TXT>Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją valstybių narių teismai, vadovaudamiesi ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu lojalaus bendradarbiavimo principu, turi užtikrinti teisės subjektams pagal Sąjungos teisę suteikiamų teisių teisminę apsaugą, be to, ESS 19 straipsnio 1 dalyje valstybės narės įpareigojamos numatyti teisių gynimo priemones, būtinas veiksmingai teisminei apsaugai Sąjungos teisei priklausančiose srityse užtikrinti (<DATE ISO="20161108">2016 m. lapkričio 8 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Lesoochranárske zoskupenie VLK</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑243/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:838">EU:C:2016:838</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0050">50</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>; taip pat šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20170209">2017 m. vasario 9 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">M</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑560/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:101">EU:C:2017:101</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą teismo jurisprudenciją).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30</NO.P><TXT>Ši valstybėms narėms nustatyta pareiga atitinka teisę, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0027" ID="QS0027"/>Teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/>, pagal kurį kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20170516">2017 m. gegužės 16 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Berlioz Investment Fund</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑682/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:373">EU:C:2017:373</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31</NO.P><TXT>Darytina išvada, kad nustatant, kas turi būti būdinga Direktyvos 2013/32 46 straipsnyje numatytam skundui, reikia atsižvelgti į Chartijos 47 straipsnį, kuriame patvirtintas veiksmingos teisminės gynybos principas (pagal analogiją dėl <DATE ISO="20051201">2005 m. gruodžio 1 d.</DATE> Tarybos direktyvos 2005/85/EB, nustatančios būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="326" PAGE.FIRST="13" DATE.PUB="2005">OL L 326, 2005, p. 13</REF.DOC.OJ>), 39 straipsnio žr. <DATE ISO="20151217">2015 m. gruodžio 17 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Tall</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑239/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:824">EU:C:2015:824</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0051">51</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32</NO.P><TXT>Minėtą pagal Sąjungos teisę subjektams suteikiamų teisių veiksmingos teisminės gynybos principą sudaro įvairūs elementai, be kita ko, apimantys teisę į gynybą, šalių procesinį lygiateisiškumą, teisę kreiptis į teismą, taip pat teisę gauti teisinę pagalbą, būti ginamam ir atstovaujamam (<DATE ISO="20121106">2012 m. lapkričio 6 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Otis ir kt</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑199/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:684">EU:C:2012:684</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33</NO.P><TXT>Viena vertus, dėl Direktyvos 2013/32 III skyriuje numatytų pirmosios instancijos procedūrų reikia priminti, kad pareiga paisyti sprendimų adresatų, kurių interesams šie sprendimai turi didelę įtaką, teisės į gynybą iš principo tenka valstybių narių administracinėms institucijoms, kai jos imasi priemonių, patenkančių į Sąjungos teisės taikymo sritį (<DATE ISO="20130910">2013 m. rugsėjo 10 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">G. ir R.</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑383/13 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:533">EU:C:2013:533</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20141211">2014 m. gruodžio 11 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Boudjlida</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑249/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2431">EU:C:2014:2431</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34</NO.P><TXT>Konkrečiau, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad teisė būti išklausytam per bet kokią procedūrą, kuri yra neatsiejama nuo teisės į gynybą – bendrojo Sąjungos teisės principo – įgyvendinimo, užtikrina kiekvienam asmeniui galimybę deramai ir realiai pareikšti savo nuomonę per administracinę procedūrą iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20141211">2014 m. gruodžio 11 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Boudjlida</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑249/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2431">EU:C:2014:2431</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20170209">2017 m. vasario 9 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">M</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑560/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:101">EU:C:2017:101</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35</NO.P><TXT>Taisykle, jog asmeniui, kurio nenaudai priimamas sprendimas, turi būti sudaryta galimybė pateikti pastabas prieš jį priimant, visų pirma siekiama užtikrinti, kad tas asmuo turėtų galimybę ištaisyti klaidą ar pateikti su asmenine situacija susijusių įrodymų, dėl kurių sprendimas būtų priimtas, nepriimtas arba būtų nulemtas vienoks ar kitoks jo turinys (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20141105">2014 m. lapkričio 5 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mukarubega</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑166/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2336">EU:C:2014:2336</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20141211">2014 m. gruodžio 11 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Boudjlida</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑249/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2431">EU:C:2014:2431</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą teismo jurisprudenciją).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36</NO.P><TXT>Kita vertus, dėl Direktyvos 2013/32 V skyriuje numatytų apeliacinių procedūrų pažymėtina, jog siekiant užtikrinti, kad teise pateikti tokį skundą būtų galima veiksmingai naudotis, reikia, kad nacionalinis teismas galėtų patikrinti, ar pagrįsti motyvai, dėl kurių kompetentinga administracinė valdžios institucija nusprendė, kad tarptautinės apsaugos prašymas yra nepagrįstas ar pateiktas piktnaudžiaujant (pagal analogiją, kiek tai susiję su Direktyva 2005/85, žr. <DATE ISO="20110728">2011 m. liepos 28 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Samba Diouf</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑69/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:524">EU:C:2011:524</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0061">61</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37</NO.P><TXT>Taigi nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad jeigu per tokį skundo nagrinėjimo procesą, kaip numatytas Direktyvos 2013/32 V skyriuje, prašytojas neišklausomas, apribojama jo teisė į gynybą, kuri yra Chartijos 47 straipsnyje įtvirtinto veiksmingos teisminės gynybos principo dalis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38</NO.P><TXT>Tačiau pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją pagrindinės teisės, kaip antai teisės į gynybą, užtikrinimas, įskaitant teisę būti išklausytam, nėra absoliučios, joms gali būti taikomi apribojimai su sąlyga, kad jie iš tikrųjų atitinka bendrojo intereso tikslus, kurių siekiama nagrinėjama priemone, ir, atsižvelgiant į siekiamą tikslą, nėra neproporcingas ir netoleruotinas kišimasis, pažeidžiantis užtikrinamų teisių esmę (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20130910">2013 m. rugsėjo 10 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">G. ir R</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑383/13 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:533">EU:C:2013:533</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>, <DATE ISO="20141211">2014 m. gruodžio 11 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Boudjlida</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑249/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2431">EU:C:2014:2431</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20160707">2016 m. liepos 7 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Lebek</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑70/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:524">EU:C:2016:524</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39</NO.P><TXT>Chartijos 47 straipsnyje užtikrinamos teisės būti išklausytam aiškinimą, pagal kurį ji nėra absoliuti, patvirtina Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kuria remiantis aiškintinas minėtas 47 straipsnis, kadangi jo pirma ir antra pastraipos atitinka <DATE ISO="19501104">1950 m. lapkričio 4 d.</DATE> Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį ir 13 straipsnį (<DATE ISO="20160630">2016 m. birželio 30 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Toma ir Biroul Executorului Judecătoresc Horațiu‑Vasile Cruduleci</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑205/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:499">EU:C:2016:499</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR> ir juose nurodyta teismo jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40</NO.P><TXT>Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra pažymėjęs, kad šios konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nenustatyta absoliuti pareiga surengti viešą teismo posėdį ir pagal ją nebūtinas žodinis bylos nagrinėjimas visose stadijose, ir nusprendęs, kad taip pat nei Chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje, nei kitose jos nuostatose nenustatyta tokia pareiga (<DATE ISO="20150604">2015 m. birželio 4 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Andechser Molkerei Scheitz / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑682/13 P</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:356">EU:C:2015:356</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>, kuriame daroma nuoroda į <DATE ISO="20061123">2006 m. lapkričio 23 d.</DATE> EŽTT sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Jussila prieš Suomiją</HT>, CE:ECHR:2006:1123JUD007305301, 41 punktą).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41</NO.P><TXT>Be to, Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimą reikia vertinti atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno nagrinėjamo atvejo aplinkybes, visų pirma į nagrinėjamo akto pobūdį, jo priėmimo aplinkybes ir atitinkamą sritį reglamentuojančias teisės normas (<DATE ISO="20130718">2013 m. liepos 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija ir kt. / Kadi</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:518">EU:C:2013:518</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0102">102</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir šiuo klausimu <DATE ISO="20170209">2017 m. vasario 9 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">M</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑560/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:101">EU:C:2017:101</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42</NO.P><TXT>Nagrinėjamu atveju Direktyvos 2013/32 46 straipsnio 3 dalyje numatytą kompetentingo teismo pareigą atlikti išsamų ir <HT TYPE="ITALIC">ex nunc</HT> faktinį ir teisinį nagrinėjimą reikia aiškinti viso šioje direktyvoje reglamentuojamo tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimo proceso kontekste, atsižvelgiant į teismui pateikiamo skundo nagrinėjimo ir prieš tai vykstančios pirmosios instancijos procedūros, per kurią pagal minėtos direktyvos 14 straipsnį prašytojui turi būti suteikiama galimybė atvykti asmeninio pokalbio dėl savo tarptautinės apsaugos prašymo, glaudų ryšį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43</NO.P><TXT>Konstatuotina, kad, kadangi pagal Direktyvos 2013/32 17 straipsnio 2 dalį visų asmeninių pokalbių su prašytoju ataskaitos ar stenogramos turi būti pridėtos prie bylos, šių ataskaitų ar stenogramų turinys yra svarbus vertintinas veiksnys, kai kompetentingas teismas atlieka direktyvos 46 straipsnio 3 dalyje numatytą išsamų ir <HT TYPE="ITALIC">ex nunc</HT> faktinį ir teisinį nagrinėjimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44</NO.P><TXT>Darytina išvada, kad, kaip savo išvados 58, 59 ir 65–67 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, tai, ar teismui, kuriam pateiktas Direktyvos 2013/32 46 straipsnyje numatytas skundas, būtina apklausti prašytoją, reikia vertinti atsižvelgiant į teismo pareigą atlikti šios direktyvos 46 straipsnio 3 dalyje numatytą išsamų ir <HT TYPE="ITALIC">ex nunc</HT> nagrinėjimą, kad būtų užtikrinta veiksminga prašytojo teisių ir interesų teisminė apsauga. Tik tuomet, kai tas teismas mano, kad gali atlikti tokį nagrinėjimą remdamasis tik byloje esančiais duomenimis, atitinkamais atvejais įskaitant per pirmosios instancijos procedūrą vykusio asmeninio pokalbio su prašytoju ataskaitą ar stenogramą, jis gali nuspręsti nagrinėdamas jam<?PAGE NO="10"?> pateiktą skundą neapklausti prašytojo. Iš tiesų tokiomis aplinkybėmis galimybė neskirti žodinio nagrinėjimo atitinka ir valstybių narių, ir prašytojų interesą, nurodytą minėtos direktyvos 18 konstatuojamojoje dalyje, kad sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų būtų priimami kuo skubiau, nedarant poveikio tinkamo ir išsamaus nagrinėjimo atlikimui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45</NO.P><TXT>Ir atvirkščiai, jeigu teismas, kuriam pateiktas skundas, mano, jog tam, kad galėtų atlikti išsamų ir <HT TYPE="ITALIC">ex nunc</HT> nagrinėjimą, reikia išklausyti prašytoją, šio teismo paskirtas žodinis nagrinėjimas yra procedūra, kurios jis negali atsisakyti Direktyvos 2013/32 20 konstatuojamojoje dalyje numatytais skubos sumetimais. Iš tiesų, kaip savo išvados 67 punkte pažymėjo generalinis advokatas, nors toje konstatuojamojoje dalyje pripažįstama, kad valstybės narės tam tikrais atvejais gali paspartinti nagrinėjimo procesą, visų pirma jeigu prašymas gali būti nepagrįstas, joje neleidžiama nevykdyti procedūrų, būtinų prašytojo teisei į veiksmingą teisminę gynybą užtikrinti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46</NO.P><TXT>Aiškiai nepagrįsto prašymo, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2013/32 32 straipsnio 2 dalį, atveju – taip yra pagrindinėje byloje – teismui nustatyta pareiga atlikti šios direktyvos 46 straipsnio 3 dalyje numatytą išsamų ir <HT TYPE="ITALIC">ex nunc</HT> nagrinėjimą iš esmės yra įvykdyta, jeigu tas teismas atsižvelgia į skundą nagrinėjančiam teismui pateiktus procesinius dokumentus ir nagrinėjant bylą pirmąja instancija administracinėje byloje sukauptus objektyvius duomenis, atitinkamais atvejais įskaitant per tą procedūrą atlikto asmeninio pokalbio ataskaitą ar stenogramą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47</NO.P><TXT>Šią išvadą patvirtina Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, pagal kurią nebūtina skirti žodinio nagrinėjimo, jeigu byloje nekeliama fakto ar teisės klausimų, kurių būtų neįmanoma tinkamai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir šalių pateiktomis rašytinėmis pastabomis (<DATE ISO="20150604">2015 m. birželio 4 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Andechser Molkerei Scheitz / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑682/13 P</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:356">EU:C:2015:356</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0046">46</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>, kuriame daroma nuoroda į <DATE ISO="20021112">2002 m. lapkričio 12 d.</DATE> EŽTT sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Döry prieš Švediją</HT>, CE:ECHR:2002:1112JUD002839495, 37 punktą).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48</NO.P><TXT>Be to, nors Direktyvos 2013/32 46 straipsnyje teismui, kuriam pateiktas skundas dėl sprendimo atmesti tarptautinės apsaugos prašymą, nenustatyta pareiga išklausyti prašytoją bet kokiomis aplinkybėmis, tačiau pagal jį ir neleidžiama nacionaliniam įstatymų leidėjui užkirsti kelio šiam teismui paskirti žodinį nagrinėjimą, jeigu, nusprendęs, kad per asmeninį pokalbį, surengtą nagrinėjant bylą pirmąja instancija, surinktos informacijos nepakanka, jis manytų esant būtina jį skirti, kad būtų atliktas direktyvos 46 straipsnio 3 dalyje numatytas išsamus ir <HT TYPE="ITALIC">ex nunc</HT> faktinis ir teisinis nagrinėjimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Direktyva 2013/32, konkrečiai jos 12 14, 31 ir 46 straipsniai, siejami su Chartijos 47 straipsniu, aiškintina taip, kad pagal ją nacionaliniam teismui, kuriam pateiktas skundas dėl sprendimo atmesti aiškiai nepagrįstą tarptautinės apsaugos prašymą, nedraudžiama atmesti tokį skundą neišklausius paties prašytojo, jeigu, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, nekyla jokių abejonių dėl šio sprendimo pagrįstumo, su sąlyga, kad, pirma, nagrinėjant bylą pirmąja instancija, laikantis šios direktyvos 14 straipsnio, prašytojui buvo suteikta galimybė atvykti asmeninio pokalbio dėl savo tarptautinės apsaugos prašymo, ir, jeigu toks pokalbis įvyko, jo ataskaita arba stenograma buvo pridėtos prie bylos pagal direktyvos 17 straipsnio 2 dalį, ir, antra, teismas, kuriam pateiktas skundas, gali skirti žodinį bylos nagrinėjimą, jeigu mano, kad jis būtinas, kad būtų atliktas direktyvos 46 straipsnio 3 dalyje numatytas išsamus ir <HT TYPE="ITALIC">ex nunc</HT> faktinis ir teisinis nagrinėjimas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P>Dėl bylinėjimosi išlaidų</P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50</NO.P><TXT>Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="11"?><JURISDICTION><INTRO><HT TYPE="BOLD">Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:</HT></INTRO><P><HT TYPE="BOLD"><DATE ISO="20130626">2013 m. birželio 26 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos, konkrečiai jos 12 14, 31 ir 46 straipsniai, siejami su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, aiškintina taip, kad pagal ją nacionaliniam teismui, kuriam pateiktas skundas dėl sprendimo atmesti aiškiai nepagrįstą tarptautinės apsaugos prašymą, nedraudžiama atmesti tokį skundą neišklausius paties prašytojo, jeigu, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, nekyla jokių abejonių dėl šio sprendimo pagrįstumo, su sąlyga, kad, pirma, nagrinėjant bylą pirmąja instancija, laikantis šios direktyvos 14 straipsnio, prašytojui buvo suteikta galimybė atvykti asmeninio pokalbio dėl savo tarptautinės apsaugos prašymo, ir, jeigu toks pokalbis įvyko, jo ataskaita arba stenograma buvo pridėtos prie bylos pagal direktyvos 17 straipsnio 2 dalį, ir, antra, teismas, kuriam pateiktas skundas, gali skirti žodinį bylos nagrinėjimą, jeigu mano, kad jis būtinas, kad būtų atliktas direktyvos 46 straipsnio 3 dalyje numatytas išsamus ir <HT TYPE="ITALIC">ex nunc</HT> faktinis ir teisinis nagrinėjimas.</HT></P></JURISDICTION></CONTENTS.JUDGMENT><SIGNATURE.CASE><SIGNATORY><P>Parašai.</P></SIGNATORY></SIGNATURE.CASE></JUDGMENT>