|
2022 1 19 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 12/34 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2022/72
2022 m. sausio 18 d.
kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės šviesolaidžių kabeliams nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/2011, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės šviesolaidžių kabeliams nustatomas galutinis antidempingo muitas
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 15 straipsnį ir 24 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
1. PROCEDŪRA
1.1. Inicijavimas
|
(1) |
2020 m. gruodžio 21 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 10 straipsniu, inicijavo antisubsidijų tyrimą dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija, KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės šviesolaidžių kabelių. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą). |
|
(2) |
Komisija tyrimą inicijavo gavusi „Europacable“ (toliau – skundo pateikėjas) Sąjungos gamintojų vardu pateiktą skundą. Skundo pateikėjas pagamina daugiau nei 25 % visų šviesolaidžių kabelių Sąjungoje. Skunde pateikta pakankamai subsidijavimo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą. |
|
(3) |
Komisija, prieš inicijuodama antisubsidijų tyrimą, pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 7 dalį Kinijos vyriausybei (3) pranešė gavusi tinkamai dokumentais pagrįstą skundą ir pakvietė Kinijos vyriausybę dalyvauti konsultacijose. Konsultacijos su Kinijos vyriausybe surengtos 2020 m. gruodžio 16 d. Vis dėlto abipusiškai sutarto sprendimo priimti nepavyko. |
|
(4) |
2020 m. rugsėjo 24 d. Europos Komisija inicijavo atskirą antidempingo tyrimą dėl to paties Kinijos Liaudies Respublikos kilmės produkto (4) (toliau – atskiras antidempingo tyrimas). Per šį antisubsidijų tyrimą ir atskirą antidempingo tyrimą atlikta žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų analizė yra mutatis mutandis tokia pati, nes Sąjungos pramonės apibrėžtis, atrinkti Sąjungos gamintojai, nagrinėjamasis laikotarpis ir tiriamasis laikotarpis abiejuose tyrimuose buvo tokie patys. |
1.2. Pastabos dėl inicijavimo
|
(5) |
Pastabų dėl inicijavimo Komisija gavo iš Kinijos vyriausybės, Kinijos įrenginių ir elektronikos gaminių importo ir eksporto prekybos rūmų (toliau – CCCME), vieno importuotojo („Connect Com“) ir skundo pateikėjo. |
|
(6) |
Kinijos vyriausybė tvirtino, kad tyrimas neturėtų būti inicijuojamas, nes skundas neatitiko įrodymo reikalavimų, nustatytų PPO sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (toliau – SKP sutartis) 11 straipsnio 11.2 ir 11.3 dalyse ir pagrindinio reglamento 10 straipsnio 2 dalyje. Kinijos vyriausybės teigimu, įrodymai dėl kompensuotinų subsidijų, žalos, taip pat subsidijuojamo importo ir žalos priežastinio ryšio buvo nepakankami. Atsakydamas į šį Kinijos vyriausybės tvirtinimą skundo pateikėjas teigė, kad skunde pateikta pagrįstai prieinama informacija ir kad skunde pateikta daugiau nei pakankamai įrodymų, kad esama subsidijavimo, žalos ir jų priežastinio ryšio. Kinijos vyriausybė pakartojo, kad skunde nepateikta pakankamai įrodymų, kad būtų patenkintas įrodymų standarto reikalavimas, ir nepriklausomai nuo to, kokia informacija gali būti pagrįstai prieinama skundo pateikėjui, visada turi būti pakankamai subsidijų skyrimo ir jų pobūdžio, materialinės žalos ir priežastinio ryšio įrodymų. |
|
(7) |
Todėl Komisija atmetė Kinijos vyriausybės tvirtinimą. Iš tiesų, skunde pateikti įrodymai buvo skundo pateikėjo tuo etapu pagrįstai turima informacija. Kaip matyti iš memorandumo dėl įrodymų pakankamumo, kuriame pateikiamas Komisijos atliktas visų Komisijos turimų įrodymų, susijusių su KLR, vertinimas ir kuriuo remdamasi Komisija inicijavo tyrimą, inicijavimo etapu turėta pakankamai įrodymų, kad įtariamos subsidijos buvo kompensuotinos, atsižvelgiant į tai, kad jos iš tiesų buvo teikiamos, ir į jų dydį bei pobūdį. Skunde taip pat pateikta pakankamai įrodymų, kad dėl subsidijuojamo importo Sąjungos pramonei buvo padaryta žala. |
|
(8) |
Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Komisija negalėjo remtis turimais faktais, kad ištaisytų skunde pateiktų įrodymų trūkumą. Komisija pažymėjo, kad Kinijos vyriausybė neteisingai suprato, ką Komisija darė inicijavimo etapu. Kaip nurodyta 7 konstatuojamojoje dalyje, skunde pateikta pakankamai įrodymų pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 2 dalį tyrimo inicijavimui pagrįsti. Logiška, kad skunde nebuvo galima pateikti visos būtinos Kinijos vyriausybės prašytos informacijos, nes tai buvo išsamaus vertinimo, kurį Komisija atliko per tyrimą, dalis. Be to, Komisija išnagrinėjo skundą atsižvelgdama į visą savo turimą informaciją apie įtariamą subsidijavimą, įskaitant subsidijavimą anksčiau. Tai reiškia, kad skunde išdėstytiems įtarimams patvirtinti Komisija naudoja visą prieinamą informaciją, o ne taiko turimus faktus. Todėl tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(9) |
Per konsultacijas prieš inicijavimą ir pastabose po inicijavimo Kinijos vyriausybė konkrečiau teigė, kad skundo pateikėjas selektyviai naudojo Kinijos įstatymus ir klaidingai aiškino jų ryšį su šviesolaidžių kabelių pramone, ir teigė, kad politikos dokumentai, kaip antai Kinijos aukštųjų technologijų produktų katalogas, Kinijos plačiajuosčio ryšio strategija, 13-asis penkmečio planas arba planas „Pagaminta Kinijoje 2025“, yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentai, kurie nėra privalomi. Kinijos įrenginių ir elektronikos gaminių importo ir eksporto prekybos rūmai (toliau – CCCME) pakartojo šį tvirtinimą. Kinijos vyriausybė taip pat nurodė, kad dokumente „Pagaminta Kinijoje 2025“ šviesolaidžių kabeliai konkrečiai neminimi. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija jau per ankstesnius tyrimus nustatė, kad Kinijos penkmečių planai yra privalomi. |
|
(10) |
Komisija pažymėjo, kad Kinijos vyriausybė sutinka, kad esama tokių planų, programų ar rekomendacijų, tačiau nesutinka, kad jie yra privalomi šviesolaidžių kabelių pramonei. Komisija taip pat pažymėjo, kad skundo pateikėjas pateikė įrodymų, kad šviesolaidžiai minimi keliuose vyriausybės dokumentuose, o šviesolaidiniai tinklai paminėti strategijoje „Pagaminta Kinijoje 2025“. Kinijos vyriausybė nepateikė jokių įrodymų, kad šie teiginiai netaikomi nagrinėjamajam produktui. |
|
(11) |
Kinijos vyriausybė taip pat nurodė, kad valstybės valdomos įmonės, valstybės bankai arba Kinijos eksporto ir kredito draudimo korporacija (toliau – „Sinosure“) negali būti laikomi valstybinėmis institucijomis ir kad skundo pateikėjas nepagrįstai rėmėsi ankstesnėmis Komisijos išvadomis dėl visiškai nesusijusių pramonės šakų. CCCME pakartojo tvirtinimą, kad valstybės bankai negali būti laikomi valstybinėmis institucijomis. Skundo pateikėjas teigė, kad ankstesniuose tyrimuose Komisija nustatė, kad valstybės bankai ir „Sinosure“ yra valstybinės institucijos. Kinijos vyriausybė tvirtino, kad ankstesnės Komisijos išvados dėl nesusijusių pramonės šakų negalėjo būti laikomos pakankamais įrodymais skunde, kad atliekant šį tyrimą valstybės bankai ir „Sinosure“ veikė kaip valstybinės institucijos. |
|
(12) |
Komisija pažymėjo, kad šis Kinijos vyriausybės tvirtinimas yra susijęs su jau nurodytu pirmiau ir kad skunde, be kita ko, minimas Kinijos bankininkystės įstatymas, o Kinijos vyriausybė neginčija, kad jis yra Kinijos teisės aktas. Komisija taip pat pažymėjo, kad neseniai atliktuose ES antisubsidijų tyrimuose šiuo klausimu padarytos kitokios išvados (5). Dėl to, kad šie tyrimai apėmė su šviesolaidžių kabelių pramone nesusijusias pramonės šakas, negalima atmesti to, kad minėtos institucijos laikomos valstybinėmis institucijomis. Be to, įrodymas dėl vyriausybės nuosavybės gali būti laikomas įrodymu, „galinčiu įrodyti ar nurodyti“, kad subjektas yra valstybinė institucija, galinti suteikti finansinį įnašą (6). |
|
(13) |
Inicijavus tyrimą Kinijos vyriausybė taip pat teigė, kad skundo pateikėjas nenustatė sąlygų, kuriomis paskoloms ir žemės naudojimo teisėms turėtų būti taikomas už šalies ribų nustatytas lyginamasis dydis. Tačiau Komisija nustatė, kad skunde pateikti įtarimai paremti neseniai atliktais ES antisubsidijų tyrimais, kuriuose tuo klausimu padaryta išvada, kad atsižvelgiant į KLR vyraujančias sąlygas reikia nustatyti išorinius lyginamuosius dydžius (7). |
|
(14) |
Be to, Kinijos vyriausybė tvirtino, kad įvairios subsidijavimo schemos, kurias įtarė skundo pateikėjas, negali būti laikomos subsidija, nes skunde nepateikta išsamių įrodymų dėl šių subsidijų taikymo, sumos ir pobūdžio arba tiesioginio ryšio tarp subsidijos ir nagrinėjamojo produkto. |
|
(15) |
Skundo pateikėjas teigė, kad skunde pateikti konkrečių tiesioginių lėšų pervedimų pavyzdžiai ir konkrečiai nurodytos daugelio Kinijos šviesolaidžių kabelių eksportuojančių gamintojų metinės ataskaitos, kuriose aiškiai nurodyti tiesioginiai lėšų, gautų dotacijų forma, pervedimai. Be to, skundo pateikėjas pateikė vieno iš eksportuojančių gamintojų paskelbtą dokumentą, kuriame nurodyta, kokią finansinę paramą jis gavo iš Kinijos vyriausybės. |
|
(16) |
Kinijos vyriausybė dėl įvairių subsidijų taip pat tvirtino, kad skundo pateikėjas nepateikė įrodymų dėl suteiktos naudos ir subsidijų konkretumo. Komisijos nuomone, skundo pateikėjas pateikė pakankamai įrodymų dėl suteiktos naudos ir subsidijų konkretumo, kurie jam buvo pagrįstai prieinami. Bet kuriuo atveju Komisija išnagrinėjo skunde pateiktus įrodymus ir memorandume dėl įrodymų pakankamumo, kuris į nekonfidencialią bylą įtrauktas inicijuojant tyrimą, pateikė visų susijusių elementų vertinimą. Po inicijavimo Kinijos vyriausybė pakartojo savo pastabas, tačiau nepateikė jokių papildomų įrodymų. |
|
(17) |
Todėl Komisija padarė išvadą, kad skunde pateikta pakankamai įrodymų, iš kurių matyti, kad Kinijos vyriausybė, kaip įtariama, vykdė subsidijavimą. |
|
(18) |
Inicijavus tyrimą Kinijos vyriausybė ir CCCME teigė, kad skundo pateikėjas nekorektiškai nekreipė dėmesio į tai, kad Sąjungos šviesolaidžių kabelių pramonei buvo suteiktos subsidijos, kurios buvo labai panašios į KLR subsidijas, ir kad Komisija neturėtų taikyti dvigubų standartų. Skundo pateikėjas teigė, kad šie įtarimai šiame tyrime yra neaktualūs. Kinijos vyriausybė nesutiko ir tvirtino, kad Komisija, tirdama įtariamas subsidijas Kinijoje, iškraipo rinką ne Sąjungos konkurentų nenaudai. Pagal tokį metodą būtų taikomos protekcionistinės priemonės, kurios galiausiai trukdytų tarptautinei prekybai ir vystymuisi. |
|
(19) |
Šis tvirtinimas dėl subsidijų ES neturėjo įtakos Komisijos vertinimui, kuriuo grindžiamas šio tyrimo inicijavimas, nes tos subsidijos nėra šiuo tikslu svarstytinas veiksnys. |
|
(20) |
Galiausiai pastabose po inicijavimo Kinijos vyriausybė tvirtino, kad apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą ir (arba) priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis nebuvo pateikta jokios faktinės pardavimo informacijos ir kad atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose nepateikta reikšmingos neskelbtinos informacijos santrauka. Kinijos vyriausybė tvirtino, kad dėl to ji negalėjo tinkamai paneigti skundo pateikėjo tvirtinimų dėl žalos ir kad šie klausimyno atsakymai, atrodo, prieštarauja skundui įtariamos žalos atžvilgiu. |
|
(21) |
Komisija laikėsi nuomonės, kad skundo suinteresuotosioms šalims susipažinti pateiktoje bylos versijoje ir klausimyno atsakymuose buvo pateikti visi esminiai įrodymai ir nekonfidencialios duomenų, kurie laikyti konfidencialiais, santraukos, kad suinteresuotosios šalys galėtų naudotis savo teisėmis į gynybą viso tyrimo metu. Primenama, kad pagal pagrindinio reglamento 29 straipsnį leidžiama saugoti konfidencialią informaciją, jei jos atskleidimas suteiktų didelį konkurencinį pranašumą konkurentui arba labai neigiamai paveiktų informaciją suteikusįjį asmenį arba asmenį, iš kurio šis gavo informaciją. Todėl šie Kinijos vyriausybės tvirtinimai buvo atmesti. |
|
(22) |
Dėl tyrimo inicijavimui taikomų esminių reikalavimų Kinijos vyriausybė ir CCCME nurodė, kad skundo pateikėjas nepateikė jokių palyginamų pardavimo kainų ir pelningumo duomenų. Kinijos vyriausybė ir CCCME taip pat tvirtino, kad skundo pateikėjo nurodytas tikslinis pelnas buvo nepagrįstas ir kad skundo pateikėjui žalą galėjo daryti kiti veiksniai, įskaitant vieno Sąjungos gamintojo per didelį atsargų kiekį. |
|
(23) |
„Connect Com“ pritarė Kinijos vyriausybės argumentams dėl inicijavimo. Visų pirma „Connect Com“ tvirtino, kad atliekant antidempingo tyrimą ir lygiagretų antisubsidijų tyrimą gali būti nustatyta dviguba taisomoji priemonė Sąjungos pramonės naudai, dėl to galiausiai būtų piktnaudžiaujama kompensacinėmis priemonėmis. „Connect Com“ teigė, kad skunde pateikti įtarimai dėl subsidijų taikymo, žalos, taip pat subsidijų ir žalos priežastinio ryšio nebuvo pagrįsti pakankamais įrodymais. Dėl priežastinio ryšio įrodymų trūkumo „Connect Com“ tvirtino, kad buvo ne viena alternatyvi priežastis, dėl ko sumažėjo ES pramonės rinkos dalis, pavyzdžiui, importo iš kitų trečiųjų šalių padidėjimas nagrinėjamuoju laikotarpiu ir ES pertekliniai pajėgumai. Be to, „Connect Com“ tvirtino, kad skundas buvo tik antidempingo tyrimo skundo kopija ir kad skundo pateikėjas turėjo atskirti įtariamą žalą dėl dempingo nuo įtariamos žalos dėl subsidijų. |
|
(24) |
Kinijos vyriausybė ir CCCME taip pat tvirtino, kad skunde nebuvo įrodyta, kad daroma žala, nes Sąjungos pramonė padidino savo gamybą, o jos gamybos pajėgumų nežymus sumažėjimas dėl to, kad Sąjungos pramonė negali patenkinti viso naujai atsiradusio suvartojimo Europoje, pats savaime nėra materialinės žalos rodiklis. Pardavimo apimtis taip pat padidėjo, Sąjungos pramonei teko beveik 80 % rinkos dalis, o pelningumo tendencija nebuvo aiški ir nerodė žalos. Šiuo atžvilgiu skundo pateikėjas atsakė, kad Sąjungos suvartojimo padidėjimas buvo naudingas Kinijos importui, likusi rinkos dalis nebuvo aktuali vertinant žalą, o Kinijos gamintojų laimėtų konkursų poveikis pasireikš po tam tikro laiko. CCCME atsakė, kad iš suvartojimo, gamybos ir gamybos pajėgumų duomenų buvo matyti, kad Sąjungos pramonė, plėsdama savo verslą, sugebėjo patenkinti didžiąją dalį padidėjusio suvartojimo ES. |
|
(25) |
Be to, Kinijos vyriausybė ir CCCME tvirtino, kad skunde nepateikta jokių subsidijuojamo importo ir žalos priežastinio ryšio įrodymų. Pirma, Kinijos vyriausybė ir CCCME teigė, kad nėra ryšio tarp importo iš Kinijos ir Sąjungos pramonės raidos. Pavyzdžiui, šalys teigė, kad 2017–2018 m. labiausiai padidėjus importo iš Kinijos apimčiai, labiausiai padidėjo Sąjungos pramonės pelningumas. Antra, priešingai nei importas iš Kinijos, 2018–2019 m. padidėjo importas iš trečiųjų šalių, todėl jo poveikio negalima priskirti Kinijai, o jei buvo daryta žala, tai buvo sau daryta žala dėl lėtos Sąjungos pramonės reakcijos į rinkos pokyčius. |
|
(26) |
Atsakydamas į šį tvirtinimą skundo pateikėjas teigė, kad priežastinį ryšį buvo galima nustatyti, nes žala pradėta daryti tuo pačiu metu, kai padidėjo importas iš Kinijos, ir kad importo iš trečiųjų šalių nebuvo galima laikyti žalos priežastimi, nes jis buvo de minimis arba neturėta įrodymų, kad jis būtų susijęs su žalinga kainodara. |
|
(27) |
CCCME atsakė ir priminė, kad 2017–2018 m. labiausiai padidėjus importo iš Kinijos apimčiai, labiausiai padidėjo Sąjungos pramonės pelningumas, ir kad tarp importo iš Kinijos padidėjimo ir Sąjungos pramonės pardavimo apimties mažėjimo nebuvo jokio ryšio. Vietoje to, dėl importo iš trečiųjų šalių CCCME pažymėjo, kad bendras importas iš trečiųjų šalių padidėjo, o importas iš Kinijos 2018–2019 m. sumažėjo. Galiausiai CCCME pastebėjo, kad skundo pateikėjas neginčijo argumentų, kad beveik visų skunde pateiktų žalos rodiklių raidos tendencijos buvo teigiamos ir kad įtariama žala bent tam tikru mastu buvo sau padaryta žala. Be to, CCCME tvirtino, kad vertinant subsidijuojamo importo poveikį Sąjungos pramonės padėčiai taip pat reikėtų atsižvelgti į COVID-19 pandemijos poveikį ir į įtarimus, kad veikia elektros kabelių kartelis. Be to, Kinijos vyriausybė ir CCCME teigė, kad skundo pateikėjo pateikti importo duomenys nepatikimi, nes jie buvo pasenę ir pagrįsti prielaidomis dėl nagrinėjamojo produkto svorio ir jo dalies pagal KN kodą 8544 70 00. Be to, Kinijos vyriausybės ir CCCME teigimu, skunde pateikti priverstinio kainų mažinimo skaičiavimai buvo neteisingi, nes jie buvo susiję tik su vienu eksportuotoju viename konkrečiame konkurse. |
|
(28) |
Skundo pateikėjas nurodė savo atsakymą lygiagrečiame antidempingo tyrime, kad reikėtų atsižvelgti į ilgesnį laikotarpį norint pastebėti importo padidėjimą, kurio CCCME neneigė ir kurį patvirtino trečiųjų šalių rinkos tyrimų duomenys, ir kad skaičiavimai nebuvo neteisingi, nes skundo pateikėjas privalėjo pateikti tik pagrįstai prieinamą informaciją, kurią sudarė kelių Sąjungos ir Kinijos gamintojų pateikta informacija. |
|
(29) |
CCCME atsakė, kad tai skundo pateikėjo pareiga pagrįsti savo tvirtinimus ir pateikti įrodymus dėl importo duomenų ir kad rinkos tyrimų duomenys buvo susiję su šviesolaidžiais, o ne su šviesolaidžių kabeliais. Dėl priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimų CCCME pakartojo, kad jie neatitiko reikalavimų, kad juos būtų galima laikyti pakankamais įrodymais, ir kad atlikdamas reikšmingus skaičiavimus skundo pateikėjas nurodė tik vieno Kinijos gamintojo kainas (pvz., laisvai apyvartai skirto eksporto kainą, naudotą skaičiuojant 2019 m. pirmo pusmečio žalos skirtumą, ir eksporto kainą, naudotą nustatant gamybos sąnaudas 2019 m. antro pusmečio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumui apskaičiuoti). |
|
(30) |
Komisija laikėsi nuomonės, kad nė vienas iš įtarimų dėl inicijavimo nepaneigė išvados, kad yra pakankamai įrodymų antisubsidijų tyrimui inicijuoti. Iš tiesų skunde pateikta pakankamai įrodymų, kad subsidijuojamas importas darė materialinę žalą Sąjungos pramonei. Iš skunde pateiktos konkrečios žalos analizės buvo matyti, kad importas iš Kinijos į ES rinką vis labiau skverbiasi (tiek absoliučiaisiais skaičiais, tiek santykinai) tokiomis kainomis, dėl kurių priverstinai labai mažinamos Sąjungos pramonės kainos. Tai rodė, kad įtariamas subsidijuojamas importas darė materialinę žalą Sąjungos pramonei, pavyzdžiui, mažėjo pardavimas ir rinkos dalis, blogėjo finansiniai rezultatai. |
|
(31) |
Skunde pateikti įrodymai dėl atskirų kiekvienos tipiškos rūšies produkto priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimų. Komisiją tenkino skundo pateikėjo pateiktų priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis įrodymų lygis ir ji nusprendė, kad skundas atitiko pakankamų įrodymų standartą tyrimui inicijuoti. |
|
(32) |
Atsakydama į tvirtinimą, kad skundo pateikėjas nepateikė patikimų ir (arba) palyginamų pardavimo kainų duomenų, Komisija laikėsi nuomonės, kad suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje nekonfidencialioje skundo versijoje buvo pateikti visi esminiai įrodymai ir konfidencialiai pateiktų duomenų nekonfidenciali santrauka, kad suinteresuotosios šalys per visą tyrimą galėtų naudotis savo teise į gynybą. |
|
(33) |
Pagal pagrindinio reglamento 29 straipsnį (ir SKP sutarties 12 straipsnio 12.4 dalį) leidžiama saugoti konfidencialią informaciją, jei jos atskleidimas suteiktų didelį konkurencinį pranašumą konkurentui arba labai neigiamai paveiktų informaciją suteikusįjį asmenį arba asmenį, iš kurio šis gavo informaciją. |
|
(34) |
Dėl pakankamų priežastinio ryšio įrodymų reikėtų pažymėti toliau aprašytus aspektus. Pirma, skunde nurodyta, kad Sąjungos pramonės padėtis pablogėjo tuo pačiu metu, kai padidėjo subsidijuojamas importas tokiomis kainomis, dėl kurių buvo priverstinai labai mažinamos Sąjungos pramonės kainos. Jau tai rodė, kad yra priežastinis ryšys. Antra, kalbant apie kitus veiksnius, pavyzdžiui, importą iš trečiųjų šalių ir kitus Kinijos vyriausybės ir CCCME minėtus elementus, jų poveikis nebuvo toks, kad dėl jų blogėtų Sąjungos pramonės padėtis, o atlikus analizę nebuvo nustatyta, kad buvo sau daroma žala. Be to, dėl įtarimo, kad po subsidijų tyrimo būtų nustatytos dvigubos priemonės, Komisija, kaip nurodyta 765 konstatuojamojoje dalyje, užtikrino, kad nustačius bendrą muitą, atspindintį subsidijavimo lygį ir visą dempingo lygį, subsidijavimo poveikis nebūtų kompensuotas du kartus. Galiausiai, kalbant apie importo apimtį, skundo pateikėjas pateikė duomenis, paremtus pagrįstomis prielaidomis, pavyzdžiui, Sąjungos pramonės gaminamo ir parduodamo nagrinėjamojo produkto svoriu, ir naudojo rinkos tyrimus analizės duomenims papildyti, kai vieša informacija nebuvo prieinama. Kalbant apie skunde nurodytą importo vertinimo laikotarpį, įtariama žala padaryta ir dėl dempingo, ir dėl subsidijų, todėl kitas tiriamasis laikotarpis būtų nepagrįsta našta skundą pateikusiai pramonei. |
1.3. Importo registracija
|
(35) |
2021 m. rugpjūčio 24 d. pagal pagrindinio reglamento 29a straipsnio 2 dalį Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie savo ketinimą nenustatyti laikinųjų kompensacinių priemonių ir tęsti tyrimą. |
|
(36) |
Kadangi laikinųjų kompensacinių priemonių nebuvo nustatyta, importas nebuvo registruojamas. |
1.4. Tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis
|
(37) |
Atliekant subsidijavimo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis). |
|
(38) |
Šio antisubsidijų tyrimo ir 4 konstatuojamojoje dalyje nurodyto atskiro antidempingo tyrimo tiriamasis ir nagrinėjamasis laikotarpiai yra tie patys. |
1.5. Suinteresuotosios šalys
|
(39) |
Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, Kinijos vyriausybei, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, žinomiems importuotojams bei naudotojams ir paragino juos dalyvauti tyrime. |
|
(40) |
Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Nė viena šalis neprašė įsikišti. |
1.6. Atranka
1.6.1. Sąjungos gamintojų atranka
|
(41) |
Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Bendroves Komisija atrinko remdamasi panašaus produkto gamybos ir pardavimo Sąjungoje tiriamuoju laikotarpiu apimtimi. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinkti Sąjungos gamintojai tiriamuoju laikotarpiu pagamino 52 % Sąjungos produkcijos ir buvo laikomi tipiškais Sąjungos pramonės gamintojais. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų negauta, todėl atrinktos bendrovės patvirtintos. |
1.6.2 Importuotojų atranka
|
(42) |
Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. |
|
(43) |
Penki nesusiję importuotojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Išanalizavusi importuotojų pateiktą atrankos informaciją Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina, ir paprašė visų bendradarbiaujančių importuotojų pateikti klausimyno atsakymus. |
1.6.3. Kinijos eksportuojančių gamintojų atranka
|
(44) |
Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų Kinijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus (jei tokių yra), kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti. |
|
(45) |
Dvidešimt penki nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią tipišką eksporto į Sąjungą apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, atrinko dvi eksportuojančių gamintojų grupes. Atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių eksportas tiriamuoju laikotarpiu sudarė daugiau nei 40 % bendradarbiaujančių šviesolaidžių kabelių eksportuojančių gamintojų nurodyto eksporto iš Kinijos į Sąjungą. |
|
(46) |
Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis. |
|
(47) |
Pastabų dėl atrinktų bendrovių pateikė vienas neatrinktas eksportuojantis gamintojas „Yangtze Optical Fibre and Cable Joint Stock Limited Company“ (toliau – YOFC), kuris pageidavo būti atrinktas. |
|
(48) |
YOFC teigė, kad, atsižvelgiant į didelį bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų skaičių, dviejų atrinktų bendrovių eksportas sudarė palyginti nedidelę eksporto į Sąjungą apimties dalį, kuri nebuvo tipiška Kinijos eksportuotojų atžvilgiu, o per ankstesnius antidempingo tyrimus Komisija atrinkdavo bent tris bendroves. Be to, YOFC tvirtino, kad jei būtų atrinktos trys bendrovės, būtų lengviau išvengti situacijos, kai dėl su atrinktomis bendrovėmis susijusių pasikeitimų atrinktų bendrovių skaičius gali sumažėti iki vienos bendrovės. Galiausiai YOFC teigė, kad tam tikros subsidijų programos yra regioninės, todėl siekiant susidaryti išsamesnį Kinijos subsidijavimo schemų vaizdą, atrenkant bendroves reikėtų atsižvelgti į geografinį pasiskirstymą. |
|
(49) |
Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalį bendroves reikia atrinkti remiantis didžiausia tipiška gamybos, pardavimo ar eksporto apimtimi, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Kaip nurodyta 45 konstatuojamojoje dalyje, atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių eksportas tiriamuoju laikotarpiu sudarė daugiau nei 40 % nurodyto Kinijos eksporto į Sąjungą, t. y. buvo tipiško lygio. Komisija laikėsi nuomonės, kad atrinktoms bendrovėms teko didžiausia importo apimtis, kurią būtų galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Dvi atrinktas eksportuojančių gamintojų grupes sudaro daug subjektų (keturi eksportuojantys gamintojai, septyni pardavimo subjektai ir daugiau nei 20 susijusių bendrovių, kurios tiekia gamybos išteklius arba teikia finansavimą). Be to, tai, ar atrinkta bendrovė iš tiesų bendradarbiaus, ar ne, yra būtina, bet ne pakankama sąlyga, kad eksportuojantį gamintoją galėtų būti svarstoma atrinkti pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalį. Komisija taip pat atsižvelgė į atrinktų bendrovių geografinį pasiskirstymą, nes atrinktos dvi eksportuojančių gamintojų grupės iš dviejų Kinijos provincijų ir aprėpta daug daugiau provincijų, kuriose visos susijusios bendrovės tiekė gamybos išteklius arba teikė finansavimą. Kadangi visi pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalies reikalavimai buvo įvykdyti, trečios bendrovės atrinkti nebuvo privaloma. |
|
(50) |
YOFC taip pat tvirtino, kad turėtų būti atrinktas, nes jis yra patyręs gamintojas, eksportuojantis aukštos kokybės šviesolaidžių kabelius į Sąjungą, o jo gamybos procesas skiriasi nuo kitų Kinijos gamintojų (jis yra vertikaliai integruotas, naudoja Europos technologijas šviesolaidžių kabeliams gaminti, įdiegė pažangias technologijas, yra vienintelis Kinijos nacionalinis parodomasis pažangiosios gamybos subjektas ir itin automatizavo šviesolaidžių gamybą). Be to, jis tvirtino, kad jo eksporto į Sąjungą apimtis tiriamuoju laikotarpiu buvo palyginti didelė. YOFC taip pat teigė, kad vienam iš atrinktų Sąjungos gamintojų netiesiogiai priklauso YOFC ir dviejų YOFC susijusių bendrovių akcijų, todėl atrinkusi YOFC Komisija turėtų išsamesnės informacijos apie pramonės struktūrą. YOFC taip pat tvirtino, kad grupę sudaro penki eksportuojantys gamintojai, įsikūrę Hubėjaus, Guangdongo, Sičuano, Dziangsu provincijose ir Šanchajaus mieste, todėl atrinkus YOFC Komisija gautų informacijos apie daugiau provincijų vykdomas subsidijų programas. |
|
(51) |
Kaip paaiškinta pirmiau, eksportuojantys gamintojai buvo atrinkti remiantis didžiausia nagrinėjamosios šalies eksporto apimties procentine dalimi, kurią buvo galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, ir jų geru geografiniu pasiskirstymu Kinijoje. YOFC nebuvo vienas didžiausių eksportuojančių gamintojų, todėl nebuvo atrinktas. Bet kuriuo atveju abi atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės taip pat yra stambios, didelę patirtį turinčios bendrovių grupės, kurios gamina ir parduoda aukštos kokybės šviesolaidžių kabelius Sąjungai, įskaitant ir vertikaliai integruotus subjektus. Be to, byloje nėra informacijos, kad atrinktų eksportuojančių gamintojų naudojama technologija būtų mažiau pažangi nei kitų Kinijos eksportuojančių gamintojų. YOFC nepateikė jokių šiam faktui prieštaraujančių įrodymų. Be to, atrenkant eksportuojančius gamintojus nėra aktualu tai, kad vienam atrinktam Sąjungos gamintojui priklauso eksportuojančio gamintojo akcijų. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti. |
1.7. Individualus nagrinėjimas
|
(52) |
Šeši neatrinkti Kinijos eksportuojantys gamintojai, kurie užpildė atrankos formą, pranešė Komisijai apie savo ketinimą prašyti individualaus nagrinėjimo pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 3 dalį. Komisija klausimynus internete paskelbė tyrimo inicijavimo dieną. Be to, Komisija neatrinktiems eksportuojantiems gamintojams pranešė, kad, jei jie norėtų individualaus nagrinėjimo, jie turėtų pateikti klausimyno atsakymus. Klausimyno atsakymus pateikė dvi bendrovės. |
|
(53) |
Viena iš klausimyno atsakymus pateikusių bendrovių paprašė individualaus nagrinėjimo dėl tų pačių priežasčių, kurias išdėstė prašyme būti atrinkta, kaip nurodyta 48 ir 50 konstatuojamosiose dalyse. |
|
(54) |
Kita klausimyno atsakymus pateikusi bendrovė paprašė individualaus nagrinėjimo, nes ji buvo susijusi su Sąjungos importuotoju ir tvirtino negavusi jokių įtariamų subsidijų. |
|
(55) |
Dėl tyrimo sudėtingumo ir sudėtingos atrinktų eksportuojančių gamintojų struktūros Komisija nusprendė neatlikti individualaus nagrinėjimo, nes jis būtų pernelyg apsunkinęs ir trukdęs Komisijai baigti tyrimą per teisės aktuose nustatytą laikotarpį. |
1.8. Klausimyno atsakymai ir tikrinamieji vizitai
|
(56) |
Komisija nusiuntė klausimyną skundo pateikėjui, o Sąjungos gamintojams, importuotojams, naudotojams ir Kinijos eksportuojantiems gamintojams skirti klausimynai buvo paskelbti internete inicijavimo dieną (8). |
|
(57) |
Komisija taip pat nusiuntė klausimyną Kinijos vyriausybei, į kurį įtraukti specialūs klausimynai, skirti „Sinosure“, bankams ir kitoms finansų įstaigoms, kurios atrinktiems eksportuojantiems gamintojams teikė finansavimą arba eksporto kreditus, ir dešimčiai gamybos išteklių, kuriuos naudoja atrinkti eksportuojantys gamintojai, gamintojų ir platintojų. Kad būtų patogiau administraciniu požiūriu, Kinijos vyriausybės taip pat buvo paprašyta surinkti visus tų finansų įstaigų atsakymus ir išsiųsti juos tiesiogiai Komisijai. |
|
(58) |
Kinijos vyriausybė pateikė Komisijai klausimyno atsakymus, kurie apėmė „Export-Import Bank of China“ (toliau – EXIM bankas) klausimyno atsakymus. Tačiau atsakymų iš „Sinosure“, kitų bankų ar finansų įstaigų arba iš gamybos išteklių pagrindinių gamintojų ir platintojų negauta. |
|
(59) |
Nedarydama poveikio pagrindinio reglamento 28 straipsnio taikymui Komisija rinko ir sutikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl subsidijų, jų daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Dėl COVID-19 pandemijos protrūkio ir atitinkamų priemonių, kurių imtasi tam protrūkiui suvaldyti (toliau – pranešimas dėl COVID-19) (9), Komisija negalėjo surengti tikrinamųjų vizitų Kinijos vyriausybės, atrinktų bendrovių ir bendradarbiaujančių importuotojų bei naudotojų patalpose. Vietoje to Komisija Kinijos vyriausybės pateiktą informaciją sutikrino nuotoliniu būdu, o šiame sutikrinime dalyvavo susijusių ministerijų ir kitų valdžios institucijų pareigūnai. Be to, Komisija per vaizdo konferenciją atliko šių bendrovių nuotolinį duomenų sutikrinimą:
|
1.9. Laikinųjų priemonių nenustatymas ir tolesnė procedūra
|
(60) |
2021 m. gegužės 10 d. Komisija neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, atrinktiems eksportuojantiems gamintojams ir atrinktiems Sąjungos gamintojams išsiuntė papildomą prašymą pateikti informacijos, įskaitant pardavimo duomenis, pagrįstus produkto kontrolės numerių (PKN) grupėmis, taip pat informacijos apie investicijas ir konkursus, bet tuo neapsiribojant. Komisija šiuos atsakymus patikrino per nuotolinį duomenų sutikrinimą. |
|
(61) |
2021 m. rugpjūčio 24 d. pagal pagrindinio reglamento 29a straipsnio 2 dalį Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims, kad ketina nenustatyti laikinųjų priemonių ir tęsti tyrimą. |
|
(62) |
Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti. |
1.10. Galutinis faktų atskleidimas
|
(63) |
2021 m. rugsėjo 14 d. Komisija visoms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketina nustatyti galutinį antisubsidijų muitą importuojamam nagrinėjamajam produktui (toliau – galutinis faktų atskleidimas). |
|
(64) |
Visoms šalims buvo nustatytas 20 dienų terminas, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo. Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. |
|
(65) |
Pastabų pateikė skundo pateikėjas, Kinijos vyriausybė, CCCME, abu atrinkti eksportuojantys gamintojai ir vienas nesusijęs importuotojas „Connect Com GmbH“ (toliau – „Connect Com“). Du neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pateikė paaiškinimų dėl Komisijos padarytų korektūros klaidų, susijusių su jų bendradarbiavimo statusu ir tiksliu pavadinimu, kurios buvo atitinkamai ištaisytos. |
|
(66) |
Po galutinio faktų atskleidimo suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė būti išklausytoms pagal pranešimo apie inicijavimą 5.7 punkto nuostatas. Klausymas surengtas su CCCME. |
|
(67) |
Šiame reglamente Komisija atsakė į pastabas, pateiktas per antisubsidijų tyrimą. Į pastabas, pateiktas atliekant atskirą antidempingo tyrimą, šiame reglamente neatsakyta, nebent šalys aiškiai nurodė, kad pastabos pateiktos dėl abiejų tyrimų. |
2. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS
2.1. Nagrinėjamasis produktas
|
(68) |
Nagrinėjamasis produktas – Kinijos kilmės vienmodžiai šviesolaidžių kabeliai, sudaryti iš vieno ar kelių atskirų aptrauktų šviesolaidžių, su apsauginiu apvalkalu, su elektros laidininkais arba be jų, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 8544 70 00 (TARIC kodas 8544700010 (toliau – nagrinėjamasis produktas). |
|
(69) |
Neįtraukiami šie produktai:
|
|
(70) |
Šviesolaidžių kabeliai naudojami kaip šviesolaidinio perdavimo telekomunikacijų tinkluose terpė tolimojo susisiekimo, metro ir prieigos tinkluose. |
2.2. Panašus produktas
|
(71) |
Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:
|
|
(72) |
Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punkte. |
2.3. Tvirtinimai dėl produkto apibrėžtosios srities
|
(73) |
„ZTT Group“ paprašė į tyrimą neįtraukti optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabelių. Grupė teigė, kad šie kabeliai patenka į produkto apibrėžtį, tačiau skiriasi jų fizinės savybės ir naudojimas (t. y. energijos perdavimui), jiems taikomi skirtingi techniniai standartai, jie gaminami naudojant skirtingas žaliavas ir gamybos procesus ir parduodami atskirose rinkose. Be to, teigta, kad optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabeliai sudarė tik nedidelę pardavimo Sąjungai dalį. „ZTT Group“ taip pat paprašė, kad tuo atveju, jei Komisija manytų, jog optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabeliai patenka į tyrimo produkto apibrėžtąją sritį, atliekant tyrimą būtų atsižvelgta į šių produktų specifines savybes, galutinį naudojimą ar rinkos segmento veiksnius. |
|
(74) |
Optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabeliai yra naudojami duomenims perduoti ir turi tokias pačias pagrindines savybes kaip kiti šviesolaidžių kabeliai, įskaitant: i) jie turi šviesolaidžius; ii) dengto šviesolaidžio skersmuo yra toks pat; iii) šviesolaidžių skaičius taip pat toks pat; iv) šviesolaidžių skaičius kiekviename modulyje yra vienodas ir v) kabelio šerdies sandara yra tokia pati. Tai, kad yra kita optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabelių naudojimo paskirtis (energijos perdavimui) ir jie turi tam tikras savybes (pvz., elektrinės charakteristikos, nėra atsparumo liepsnai reikalavimo, didelio tempiamojo stiprio reikalavimas ir t. t.), šio fakto nepaneigia. |
|
(75) |
Be to, visų tipų kabeliams tam tikru mastu taikomos įvairios techninės specifikacijos ir standartai. Kalbant apie žaliavas, tai, kad skirtingų rūšių kabeliams naudojamos skirtingos medžiagos tam tikrai šviesolaidžių kabelių sudedamajai daliai pagaminti, neturi reikšmės: visų rūšių šviesolaidžių kabeliai gaminami naudojant šviesolaidžius. Dėl gamybos procesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad tam tikri specialiai patentuoti standartinių šviesolaidžių kabelių modeliai aplink apgaubą turi plieninės vielos sluoksnį ir šie kabeliai buvo gaminami tomis pačiomis mašinomis kaip ir optinių įžeminimo laidų kabeliai. Be to, optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabeliai buvo armuojami tik vienu šių kabelių gamybos etapu ir tai nėra pateisinama priežastis jų neįtraukti į tyrimo produkto apibrėžtąją sritį. Be to, tai, kad optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabelių pardavimas tiriamuoju laikotarpiu sudarė mažesnę pardavimo Sąjungai dalį, vertinant tvirtinimą nėra aktualu. Galiausiai Sąjungos pramonė taip pat gamina optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabelius, todėl dėl šių kabelių tiesiogiai konkuruoja su Kinijos eksportuotojais. |
|
(76) |
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabelių pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybės yra tokios pačios kaip kitų šviesolaidžių kabelių, kurie patenka į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį, todėl šių produktų atskirai analizuoti nereikia. Iš tiesų produkto kontrolės numeriais, kuriuos Komisija naudoja dempingo ir žalos skirtumams apskaičiuoti, tinkamai identifikuojami optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabeliai ir leidžiama Komisijai tinkamai atlikti sąžiningą Sąjungos ir Kinijos gamintojų kainų palyginimą. Todėl tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(77) |
„ZTT Group“ taip pat pasiūlė keturis metodus, kaip spręsti bet kokias galimas priemonių vengimo problemas ir užkirsti kelią priemonių vengimui tuo atveju, jei optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabeliai nebūtų įtraukti į tyrimo produkto apibrėžtąją sritį: i) muitinės pareigūnų atliekamas vizualinis patikrinimas ir dokumentų tikrinimas, ii) patvirtinimo sistema, iii) galutinio naudojimo muitinės procedūra ir iv) stebėsenos sistema. Kadangi buvo padaryta išvada, kad optinių įžeminimo laidų ir optinių fazinių laidų kabeliai patenka į tyrimo taikymo sritį, siūlomų metodų, kaip užkirsti kelią priemonių vengimui, nagrinėti nereikėjo. |
3. SUBSIDIJAVIMAS
3.1. Įvadas. Vyriausybės planai, projektai ir kiti dokumentai
|
(78) |
Prieš analizuodama įtariamą subsidijavimą subsidijomis arba vykdant subsidijų programas, Komisija įvertino vyriausybės planus, projektus ir kitus dokumentus, kurie buvo susiję su nagrinėjamojo produkto sektoriumi ir (arba) jo gamybos išteklių sektoriumi ir dėl to buvo esminių išvadų aplinkybių dalis. Ji nustatė, kad, dėl toliau išdėstytų priežasčių, visomis vertinamomis subsidijomis arba subsidijų programomis įgyvendinami Kinijos vyriausybės centriniu lygmeniu nustatytų planų skatinti šviesolaidžių kabelių pramonę tikslai. |
|
(79) |
Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinės ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia visus ekonomikos sektorius. Planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra privalomi ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina. Apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai skirstomi sektoriams, kuriuos vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (10). |
|
(80) |
Kaip nustatyta viešosios politikos dokumentuose ir sąrašuose, šviesolaidžių kabelių įrangą Kinijos vyriausybė laiko pagrindiniu produktu (11). Toks skirstymas į kategorijas yra labai svarbus, nes pagal jį konkretiems sektoriams taikoma įvairi konkreti politika ir paramos priemonės, skirtos kiekvieno sektoriaus plėtrai skatinti (12). Kadangi šviesolaidžių kabeliai yra viena iš pagrindinių interneto tinklų infrastruktūros sudedamųjų dalių, jie yra labai svarbūs diegiant šviesolaidinius tinklus ir plačiajuostį internetą. Jų kūrimas KLR reguliuojamas ir valdomas įvairiais planais, direktyvomis ir kitais dokumentais, kurie skelbiami nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmenimis ir yra tarpusavyje susiję. Tokių pagrindinių politikos dokumentų pavyzdžiai yra toliau išvardyti planai, projektai ir kiti dokumentai. |
|
(81) |
KLR nacionalinės ekonomikos ir socialinės raidos 13-ajame penkmečio plane (toliau – 13-asis penkmečio planas), aprėpiančiame 2016–2020 m. laikotarpį, pabrėžiama strateginė Kinijos vyriausybės vizija tobulinti ir skatinti pagrindinių pramonės šakų veiklą. 13-ajame penkmečio plane pabrėžtas Kinijos vyriausybės ketinimas stiprinti strateginių aukštųjų technologijų, be kita ko, į 6 skyrių įtrauktų informacinių technologijų, plėtrą. 23 skyriuje taip pat nustatyta, kad informacijos tinklai, kuriems priskiriami šviesolaidžių kabeliai, laikomi „strategine besiformuojančia pramone“. Šiuo atžvilgiu 13-ajame penkmečio plane teigiama, kad Kinijos vyriausybė „padės sparčiai plėtoti besiformuojančių pramonės šakų gamybos ir inovacijų grandines, kad paspartintų pramonės šakų jungimąsi į klasterius pagal konkrečias savybes“ ir „skatins Kinijos įmones inovacijų išteklius paskirstyti globaliai“. |
|
(82) |
Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė tvirtino, kad 13-ajame penkmečio plane nėra nuorodos į šviesolaidžių kabelius ir kad Komisija tiesiog darė prielaidą, jog šviesolaidžių kabeliai patenka į informacijos tinklų kategoriją. Kinijos vyriausybės teigimu, 13-ojo penkmečio plano 6 skyriuje aiškiai nurodyta, kad jame daugiausia dėmesio bus skiriama „bendrosios paskirties“ technologijoms, o 23 skyriuje neminima šviesolaidžių kabelių pramonė ir iš jame pateiktos termino „informacijos tinklas“ apibrėžties akivaizdu, kad jis susijęs ne su šviesolaidžių kabeliais ar konkrečiais produktais, o veikiau su bendra infrastruktūra. 25 skyriuje taip pat kalbama apie „šviesolaidinius tinklus“ , o ne apie konkrečius produktus, pvz., šviesolaidžių kabelius. |
|
(83) |
13-ojo penkmečio plano 4 skyriuje „Plėtros filosofija“ „informacinių technologijų pasirinkimas“ priskiriamas plėtros tikslams. Šiame skyriuje apibrėžiami strategiškai svarbūs akcentai ir prioritetai 13-ojo penkmečio plano tikslams pasiekti. Todėl „informacinės technologijos“ laikomos pagrindiniu šalies vystymosi 13-ajame penkmečio plane nurodytu laikotarpiu elementu. Be to, 13-ajame penkmečio plane „informacinės technologijos“ nurodytos įvairiuose skyriuose, susijusiuose su skirtingais ekonomikos ir visuomenės sektoriais. |
|
(84) |
13-ojo penkmečio plano 23 skyriaus „Strateginių besiformuojančių pramonės šakų plėtra“ 2 skirsnyje nustatyta, kad „bus stiprinamos orlaivių ir erdvėlaivių, okeanografijos, informacijos tinklų, gyvybės mokslų ir branduolinės technologijos sričių strateginės pramonės šakos“. Be to, 25 skyriuje „Visaapimančio veiksmingo informacijos tinklo kūrimas“ teigiama: „spartinsime sparčios, mobilios, saugios ir visaapimančios naujos kartos informacinės infrastruktūros kūrimą ir skatinsime naudoti informacijos tinklų technologiją“, jame minimi „naujos kartos spartieji šviesolaidiniai tinklai“ , „pažangus ir visaapimantis belaidžio plačiajuosčio ryšio tinklas“ ir „nauja informacijos tinklų technologija“. Be to, 9 langelyje pateikiamas informacinių technologijų projektų sąrašas, įskaitant Nacionalinę plačiajuosčio ryšio darbotvarkę, kurioje daugiausia dėmesio skiriama „sparčios, didelio pajėgumo šviesolaidinių telekomunikacijų sistemos“ kūrimui. |
|
(85) |
13-asis penkmečio planas yra pagrindinis politikos dokumentas, kuriame nustatyti KLR nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros prioritetai ir pabrėžtos prioritetinės sritys nebūtinai pateikiant visą informaciją apie konkretų prioritetų įgyvendinimą. Todėl tai, kad patys šviesolaidžių kabeliai 13-ajame penkmečio plane neminimi, nereiškia, kad jie nėra pagrindinė ir būtina sudedamoji dalis siekiant bendresnio strateginio tikslo plėtoti informacinių technologijų ir informacijos tinklų infrastruktūrą. |
|
(86) |
„Naujos kartos informacinių technologijų pramonė“, kuriai priskiriami šviesolaidžių kabeliai kaip informacijos ir ryšių priemonė, taip pat yra skatinamoji pramonė pagal iniciatyvą „Pagaminta Kinijoje 2025“ (13). Šioje iniciatyvoje skatinama „informacinė ryšio įranga“ taip pat apibrėžiama kaip „ypač didelės spartos ir didelio pajėgumo pažangi šviesolaidinio perdavimo technologija“, o pagal „Strategines užduotis ir prioritetus“ pirmenybė teikiama „šviesolaidinio tinklo“ diegimo ir tiesimo spartinimui. |
|
(87) |
Strategijoje „Pagaminta Kinijoje 2025“ skatinamąja įvardyta šviesolaidžių kabelių pramonė atitinka reikalavimus gauti didelį valstybės finansavimą. Iniciatyvai „Pagaminta Kinijoje 2025“ (14), taigi netiesiogiai ir šviesolaidžių kabelių pramonei, remti buvo sukurta keletas fondų: Nacionalinis integrinių grandynų fondas (15), Pažangiosios gamybos fondas (16) ir Investicijų į besiformuojančias pramonės šakas fondas (17). |
|
(88) |
Į strategiją „Pagaminta Kinijoje 2025“ arba bet kurį kitą strateginio planavimo dokumentą įtraukus šviesolaidinio tinklo kūrimą kaip vieną iš tikslų, produktai, kurie yra būtini siekiant didesnės ir geresnės šių tinklų plėtros, pavyzdžiui, perdavimui naudojami šviesolaidžių kabeliai, patenka į tų strateginių planų taikymo sritį, todėl jiems taikomos atitinkamos lengvatinės priemonės. |
|
(89) |
Be to, šviesolaidžių kabeliai dažnai priskiriami „naujos kartos informacinių technologijų pramonei“, visų pirma kaip „informacijos ir ryšių įranga“. Iniciatyvos „Pagaminta Kinijoje 2025“ veiksmų gairėse (18) išskirti 10 strateginių sektorių, kuriuos Kinijos vyriausybė laiko pagrindinėmis pramonės šakomis. Jose aprašyta, kad 1 sektoriaus „Naujos kartos informacinių technologijų pramonė“ 1.2 dalyje „Informacijos ir ryšių įranga“ gaminių kategorijos „sparčiojo ir didelio pajėgumo šviesolaidinio perdavimo įranga (400 G/1 Tbps)“ ir „sparčiosios šviesolaidinės prieigos įranga (10 G/100 Gbps)“ apibūdinamos kaip produktai, kurie patenka į šio sektoriaus plėtros prioritetus. Taigi naujos kartos informacinėms technologijoms taikomi tame dokumente išvardyti paramos mechanizmai, įskaitant, be kita ko, finansinės paramos politiką, finansinę ir mokesčių politiką, Valstybės tarybos priežiūrą ir paramą (19). |
|
(90) |
Be to, šviesolaidžių kabeliai yra susiję su „naujų medžiagų“ kategorija. Iniciatyvos „Pagaminta Kinijoje 2025“ veiksmų gairių 9 skirsnyje išvardytos „naujos medžiagos“ ir jų pakategorės, įskaitant pagrindines strategines medžiagas (9.2 punktas), padidinto atsparumo pluoštus ir kompozitines medžiagas. Kaip matyti iš Aukštųjų ir naujų technologijų produktų katalogo (2006 m.) įrašų Nr. 6020004 ir 6020005, šviesolaidžių produktai, ypač susiję su šviesolaidžių ruošiniais, kurie yra pagrindinis šviesolaidžių kabelių gamybos išteklius, yra laikomi „naujomis medžiagomis“. |
|
(91) |
Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Komisija nepaaiškino, kuo remdamasi šviesolaidžių kabelius ji laikė „naujomis medžiagomis“. Ji pabrėžė, kad veiksmų gairių 9.2.3 skirsnyje kalbama tik apie „padidinto atsparumo pluoštus ir kompozitines medžiagas“ ir kad „nauja medžiaga“ laikomas tik pagrindinis gamybos išteklius šviesolaidžių kabeliams gaminti, o ne patys šviesolaidžių kabeliai. |
|
(92) |
Šiuo atžvilgiu Komisija pakartojo, kad Aukštųjų ir naujų technologijų produktų kataloge (2006 m.) šviesolaidžių produktai, įskaitant visų pirma šviesolaidžių ruošinius, laikomi „naujomis medžiagomis“. Šviesolaidžių ruošinys yra didelės pridėtinės vertės pagrindinis gamybos išteklius, naudojamas šviesolaidžių kabelių gamyboje ir sudarantis didelę gamybos sąnaudų dalį. Todėl Komisija padarė išvadą, kad jei šviesolaidžių ruošinys, kuris yra šviesolaidžių kabelių pusgaminis, yra įvardytas kaip „nauja medžiaga“, reiškia tarp šviesolaidžių kabelių ir „naujų medžiagų“ kategorijos yra tiesioginis ryšys. |
|
(93) |
Be to, be iniciatyvos „Pagaminta Kinijoje 2025“ veiksmų gairių, 2016 m. lapkričio mėn. 10 strateginių sektorių sąrašas buvo pakeistas į Keturių pagrindinių sričių katalogą (20), kurį paskelbė Nacionalinis gamybos strategijos patariamasis komitetas (NMSAC) – Nacionalinės vadovaujančios mažosios grupės nacionalinės gamybos galios kūrimo klausimais patariamoji grupė. Šią grupę Kinijos vyriausybė įsteigė siekdama parengti planus, politiką, projektus ir darbo tvarką, kuriais būtų skatinama gamybos pramonės plėtra ir koordinuojama veikla įvairiuose regionuose ir departamentuose (21). Šiame kataloge kiekvienas iš 10 strateginių sektorių padalyti į keturis skyrius: i) esminės pagrindinės atsarginės dalys, ii) esminės pagrindinės medžiagos, iii) pažangūs esminiai procesai ir (arba) technologijos ir iv) pramonės technologijų platformos. Šviesolaidžių kabeliai priskirti 1 sektoriaus „Naujos kartos informacinės technologijos“ i punkto „Esminės pagrindinės atsarginės dalys“ 38 papunkčiui „Ypač mažų nuostolių šviesolaidžiai, pagrįsti 400 G dažnių juostos pločiu (maitinimo tinklas)“, ir ii punkto „Esminės pagrindinės medžiagos“ 22 papunkčiui „Naujos kartos šviesolaidžių medžiagos“. |
|
(94) |
Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė pakartojo savo poziciją, kad 13-asis penkmečio planas ir iniciatyva „Pagaminta Kinijoje 2025“ nėra įpareigojantys ar teisiškai privalomi dokumentai. |
|
(95) |
Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad 13-ajame penkmečio plane pateikiami ne paprasčiausiai bendro pobūdžio raginantys teiginiai, o vartojamos formuluotės, iš kurių matyti, kad dokumentas yra privalomas. Bet kuriuo atveju, kaip nurodyta 85 konstatuojamojoje dalyje, 13-asis penkmečio planas yra pagrindinis politikos dokumentas, kuriame nustatyti nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros prioritetai ir kuris yra įvairių privalomų teisės aktų, į kuriuos valdžios institucijos turi atsižvelgti ir įgyvendinti priimdamos naujas taisykles arba skirstydamos viešuosius išteklius, pagrindas. |
|
(96) |
Kalbant apie iniciatyvą „Pagaminta Kinijoje 2025“, ji turi būti skaitoma kartu su „Pagaminta Kinijoje 2025“ veiksmų gairėmis ir atsižvelgiant į fondus, įsteigtus iniciatyvai „Pagaminta Kinijoje 2025“ remti. Nors iniciatyvoje „Pagaminta Kinijoje 2025“ iš esmės nustatyti bendrieji principai, kurių reikia laikytis, jos įgyvendinimas skiriant valstybės lėšas tam tikroms skatinamosioms pramonės šakoms yra privalomas, todėl ji yra konkrečiai skirta tokioms skatinamosioms pramonės šakoms, o ne visuotinai taikoma. Be to, iš strategijoje „Pagaminta Kinijoje 2025“ vartojamos formuluotės galima suprasti, kad turi būti pasiekti tikslai ir įvykdyti uždaviniai: „spartinsime šviesolaidinių tinklų diegimą ir tiesimą“ ir „aktyviai skatinsime plėtros svarbiausiose srityse proveržį“, kai kalbama apie „naujos kartos informacinių technologijų pramonę“, įskaitant „informacijos ir ryšių priemones“. |
|
(97) |
Todėl Komisija atmetė Kinijos vyriausybės tvirtinimus. |
|
(98) |
Šviesolaidžių kabelių pramonei taip pat taikomas Kinijos pramonės ir informacinių technologijų ministerijos (toliau – MIIT) paskelbtas Pažangiosios gamybos plėtros planas (2016–2020 m.) (22), kuriuo siekiama įgyvendinti 13-ąjį penkmečio planą ir kuriame nustatyta 10 pagrindinių užduočių, kuriomis siekiama sutrumpinti produkto kūrimo ciklą, padidinti gamybos efektyvumą, pagerinti produktų kokybę, sumažinti veiklos sąnaudas, išteklius ir energijos suvartojimą ir paspartinti pažangiosios gamybos plėtrą. 2018 m. Valstybės taryba paskelbė apie Kinijos planus išplėsti išmaniosios gamybos programą, tais pačiais metais įtraukiant apie 100 bandomųjų projektų, ir, remiantis viešai prieinama informacija, MIIT dvi su atrinktais eksportuojančiais gamintojais susijusias bendroves – „Zhongtian technology precision materials Ltd.“ ir „Fiberhome Communication Technology“ – įtraukė į išmaniosios gamybos bandomųjų parodomųjų projektų sąrašą: pirmąją 2017 m. (23), o antrąją – 2018 m. (24) Be to, vienas bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų – „Yangtze Optical Fibre and Cable“ – buvo įvardytas kaip „Nacionalinė pirmojo paketo išmaniosios gamybos bandomoji įmonė“ (25). |
|
(99) |
Esama aiškių požymių, kad paminėjimas viename iš šių sąrašų, susijusių su strategija „Pagaminta Kinijoje 2025“, yra ne tik pagiriamoji pastaba, bet ir susijusi finansinė nauda. Dokumento „Finansų ministerijos pranešimas dėl 2017 m. vietos pramonės pertvarkos ir modernizavimo programoms skirtų lėšų pervedimo“ 151 eilutės atitinkamame įraše teigiama, kad „FiberHome Communication Technology“ pagal programą „Naujas 5G ryšių tinklo pagrindinės įrangos gamybos būdas“ gavo 12 mln. RMB dydžio subsidiją. |
|
(100) |
Daug papildomų dokumentų patvirtina išvadą, kad Kinijos vyriausybė sukūrė plačią interneto technologijų infrastruktūros ir plačiajuosčio ryšio tinklų rėmimo sistemą, kuri apima, be kita ko, šviesolaidžių kabelių pramonę. Kinijos vyriausybė jau 2009 m. Elektroninės informacijos pramonės pritaikymo ir atgaivinimo plane (26) aiškiai išdėstė tikslą „vadovauti <...> šviesolaidinio plačiajuosčio ryšio prieigos tinklo kūrimui ir jį skatinti“. |
|
(101) |
2013 m. Kinijos plačiajuosčio ryšio strategijoje (27) Kinijos vyriausybė suformulavo tikslą skatinti kurti „prieigos tinklus <...> siekiant sparčios prieigos“ ir kad „miestuose prieigos tinklų kūrimas ir atnaujinimas bus atliekamas naudojant tokius techninius metodus kaip šviesolaidinė ryšio linija iki galutinio paslaugų gavėjo ir šviesolaidinė ryšio linija iki pastato“. Be to, pagal šią strategiją skatinamas „šviesolaidžių išplėtimas į paslaugų gavėjo pusę“ ir palaipsniui kuriamas „fiksuoto plačiajuosčio ryšio prieigos tinklas, kurio pagrindinis šaltinis yra šviesolaidžiai“. |
|
(102) |
Kinijos plačiajuosčio ryšio strategijos skyriuje, kuris skirtas politikos priemonėms, Kinijos vyriausybė apibrėžia priemones, kurios yra taikomos šios strategijos tikslams pasiekti, t. y. „visapusiškas naudojimasis įvairiais specialiais centrinės valdžios fondais, kad vietos fondai galėtų investuoti į plačiajuosčio ryšio tinklų mokslinius tyrimus ir plėtrą bei industrializaciją“ ir „paramos subsidijuotomis palūkanomis teikimas paskoloms, skirtoms reikalavimus atitinkantiems plačiajuosčio ryšio kūrimo projektams nacionalinėse plėtros zonose vakarų regione“, ir galiausiai „parama mokesčių lengvatomis“ ir „parama plačiajuosčio ryšio tinklų kūrimui“. Kaip nurodyta 80 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nusprendė, kad šviesolaidžių kabeliai yra pagrindinė interneto tinklų infrastruktūros sudedamoji dalis ir būtini plačiajuosčio ryšio sistemoms kurti. |
|
(103) |
Kinijos plačiajuosčio ryšio strategijoje ne tik paprasčiausiai nustatyti neprivalomi tikslai, susiję su interneto infrastruktūros plėtra. Vertinant kartu su kitais dokumentais akivaizdu, kad Kinijos vyriausybės finansiniai įnašai yra esminis elementas šios strategijos tikslams pasiekti. Nuomonėse dėl šviesolaidinio plačiajuosčio ryšio tinklų kūrimo skatinimo (28) teigiama, kad „visų lygmenų vietos valdžios institucijos skatinamos teikti finansines subsidijas šviesolaidinio plačiajuosčio ryšio naudojimui viešojo administravimo įstaigose“, didinamos „investicijos ir politinė parama pagrindinių lustų, prietaisų, sistemų įrangos ir šviesolaidinio plačiajuosčio ryšio taikomųjų programų moksliniams tyrimams ir plėtrai“ ir skatinamos „technologinės naujovės šviesolaidinio ryšio srityje“. |
|
(104) |
Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Kinijos plačiajuosčio ryšio strategija yra tik rekomendacinis dokumentas dėl plačiajuosčio ryšio infrastruktūros. Šiuo atžvilgiu Kinijos vyriausybė pažymėjo, kad kolegija byloje „Kinija – OGEP (orientuoto grūdėtumo elektrotechninis plienas)“ nustatė, kad „bendra informacija apie vyriausybės politiką be tiesioginių sąsajų su aptariama programa nėra pakankami įrodymai dėl subsidijų konkretumo“. |
|
(105) |
Šiuo atžvilgiu Komisija priminė, kad, kaip nurodyta 102 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos plačiajuosčio ryšio strategijos skyriuje, kuris skirtas politikos priemonėms, Kinijos vyriausybė apibrėžia priemones, kurios yra taikomos šios strategijos tikslams pasiekti, pavyzdžiui, įvairūs specialieji fondai, parama subsidijuojamomis palūkanomis, parama mokesčių lengvatomis ir pan. Todėl 103 konstatuojamojoje dalyje Komisija nusprendė, kad vertinant kartu su kitais dokumentais akivaizdu, kad Kinijos vyriausybės finansiniai įnašai yra esminis elementas šios strategijos tikslams pasiekti. Todėl, nors tvirtinama, kad Kinijos plačiajuosčio ryšio strategija yra rekomendacinio pobūdžio, dėl jos įgyvendinimo skiriant valstybės lėšas tam tikroms skatinamosioms pramonės šakoms strategija yra privaloma, todėl ji yra konkrečiai skirta tokioms skatinamosioms pramonės šakoms, o ne visuotinai taikoma. Bet kuriuo atveju nuoroda į kolegijos ataskaitą byloje „Kinija – OGEP“ nėra lemiama subsidijos konkretumui nustatyti, nes šiuo atveju yra daug šiame skirsnyje aptariamų Kinijos vyriausybės parengtų planų ir politikos dokumentų, kuriuose pateikiamos konkrečios gairės ir pagal kuriuos teikiama parama nagrinėjamajam produktui. Todėl tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(106) |
2015 m. Valstybės tarybos gairėse dėl plano „Internet plus“ aktyvaus įgyvendinimo skatinimo (29) suformuluotas aiškus tikslas, kad šis dokumentas turi padėti „spartinti Kinijos plačiajuosčio ryšio strategijos įgyvendinimą, organizuoti ir įgyvendinti nacionalinį naujos kartos informacinės infrastruktūros kūrimo projektą [ir] skatinti šviesolaidinio plačiajuosčio ryšio tinklo pertvarką“. Būdas šiam tikslui pasiekti aprašytas 6 dalyje „Gairių ir paramos stiprinimas“, kurioje teigiama, kad turi būti didinama fiskalinė ir mokesčių parama, ir išvardijamos tokios užduotys kaip „.aktyviai investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą, taip pat kokybiškų „Internet +“ integruotų naujoviškų pagrindinių technologijų taikomųjų programų demonstravimą. Koordinuoti esamų specialiųjų finansinių fondų naudojimą siekiant remti su „Internet+“ susijusių platformų kūrimą ir taikomųjų programų demonstravimą.“ |
|
(107) |
2015 m. Kinijos vyriausybė Valstybės tarybos generalinio biuro gairėse dėl spartaus plačiajuosčio ryšio tinklų greitesnio kūrimo ir spartaus perdavimo tinkle mokesčių spartaus mažinimo skatinimo (30) taip pat išdėstė finansinių investicijų planą, numatytą „infrastruktūros kūrimo spartinimui“ . Šiame dokumente teigiama, kad šiam tikslui pasiekti Kinijos vyriausybė „greitins visų šviesolaidinių tinklų miestų ir 4G judriojo ryšio tinklų kūrimą, investuodama daugiau kaip 430 mlrd. juanių į tinklų kūrimą 2015 m. ir ne mažiau kaip 700 mlrd. juanių 2016–2017 m.“, ir „skatins šviesolaidinės ryšio linijos iki galutinio paslaugų gavėjo procesą, 2015 m. užbaigs 45 000 varinių kabelių prieigos zonų pertvarką į šviesolaidžius ir pastatys daugiau nei 80 mln. naujų šviesolaidinių ryšio linijų iki galutinio paslaugų gavėjo namų ūkių“. |
|
(108) |
Kinijos vyriausybės metodą kataloguose apibrėžti skatinamąsias pramonės šakas ir produktus, kad būtų galima atitinkamai skirstyti išteklius atsižvelgiant į Kinijos vyriausybės suteiktą strateginę ar politinę svarbą ir įgyvendinti bei prižiūrėti planus kiekvienu administraciniu lygmeniu, galima aptikti ir nagrinėjant 2016 m. Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos (NDRC) strateginių ir besiformuojančios pramonės produktų ir paslaugų katalogą (31). Be to, numatyta sukurti naujos kartos IT pramonę, įskaitant naujos kartos informacijos tinklų pramonę. Šiam tikslui pasiekti tam tikri produktai yra įtraukti į strateginių ir besiformuojančios pramonės produktų katalogą. Akivaizdu, kad šviesolaidžių kabeliai yra vienas iš tokių produktų, nes nuoroda „Šviesolaidinio ryšio įranga. Įskaitant pluoštą“ yra labai aiški. Iš aptariamos įrangos technologinių savybių vardijimo, pvz., „G.657 šviesolaidis FTTx , didelės efektyviosios zonos G.655 šviesolaidis, G.656 šviesolaidis, mažų nuostolių ir ypač mažų nuostolių šviesa, atitinkanti G.652 standarto šviesolaidį, <...> šviesolaidinė perdavimo įranga, vieno kanalo linijos pralaidumas 10 Gbit/s, 40 Gbit/s, 100 Gbit/s, 200 Gbit/s, 400 Gbit/s, matyti ne tik, kad šviesolaidžių kabelius Kinijos vyriausybė laiko strateginiu ir besiformuojančios pramonės produktu, bet ir tai, kokie išsamūs yra Kinijos vyriausybės planai, į kuriuos įtraukiami tam tikri technologiniai produktai. |
|
(109) |
Tas pats metodas – apibrėžti planų tikslus ir juos toliau įgyvendinti kataloguose apibrėžiant technines detales – taikomas Aukštųjų ir naujų technologijų produktų kataloge (32), kuriame šviesolaidžių kabeliai yra nurodyti kaip ryšių produktas Nr. 1020011, kuris apima „SDH šviesolaidinę perdavimo sistemą su vienmode šviesolaidine perdavimo terpe, didelės spartos duomenų perdavimo kanalą, 10 Gbit/s ir 40 Gbit/s perdavimo pralaidumą ryšių linijoms ir metro pagrindiniam tinklui“. Šviesolaidžių kabeliai jau 2003 m. Užsienio investicijoms skirtų skatinamųjų aukštųjų technologijų produktų kataloge buvo priskirti Ryšių įrangos ir gaminių kategorijos (33) punktui Nr. 42 kaip „10 Gb/s ir didesnės SDH šviesolaidinė ryšio įranga“. |
|
(110) |
Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė ir „Connect Com“ tvirtino, kad Komisija neįrodė, jog įvairiais 3.1 skirsnyje paminėtai dokumentais „konkrečiai“ remiama arba skatinama šviesolaidžių kabelių pramonė, nors pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą reikalaujama, kad Komisija įrodytų, jog Kinijos vyriausybės dokumentas „aiškiai nurodo, kad subsidiją gali gauti tik“ tam tikros įmonės ir kad toks reikalavimas pagal SKP sutarties 2 straipsnio 2.1 dalies a punktą reiškia, kad reikia įrodyti, jog toks apribojimas yra „tikslus ... nedviprasmiškas ir aiškus“ (34). „Connect Com“ taip pat nurodė pagrindinio reglamento 4 straipsnio 5 dalį, kurioje reikalaujama, kad subsidijos konkretumas būtų aiškiai pagrįstas tiesioginiais įrodymais, ir tvirtino, kad Komisija šio reikalavimo neįvykdė. Kinijos vyriausybė taip pat teigė, kad Komisija remiasi neteisinga prielaida, kad jei tariamai skatinama tinklo infrastruktūra, reiškia skatinama viskas, kas sudaro tą tinklą. Kinijos vyriausybė teigė, kad daug Komisijos minėtų dokumentų, pavyzdžiui, 13-asis penkmečio planas, iniciatyva „Pagaminta Kinijoje 2025“, Pažangiosios gamybos plėtros planas (2016–2020 m.), 2009 m. Elektroninės informacijos pramonės pritaikymo ir atgaivinimo planas ir 2013 m. Kinijos plačiajuosčio ryšio strategija, yra susiję ne su šviesolaidžių kabeliais ar šviesolaidžių kabelių pramone, o su galutinės grandies tinklais arba plačiajuosčio ryšio diegimu, t. y. bendrąja infrastruktūra. Kinijos vyriausybės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad tinklams kurti reikia daug gamybos išteklių ir produktų, Komisija turėtų aiškiai paaiškinti, kokius infrastruktūrą sudarančius produktus ir paslaugas ji laiko skatinamaisiais. Be to, Kinijos vyriausybė tvirtino, kad tinklo arba plačiajuosčio ryšio diegimas yra susijęs ne su prekėmis, o su infrastruktūros plėtra ir paslaugomis, nes toks diegimas susijęs su bendrųjų telekomunikacijų paslaugų gerinimu. |
|
(111) |
Komisija su tuo nesutiko. Kaip paaiškinta 80 konstatuojamojoje dalyje, šviesolaidžių kabeliai yra viena iš pagrindinių interneto tinklų infrastruktūros sudedamųjų dalių, jie yra labai svarbūs diegiant šviesolaidinius tinklus ir plačiajuostį internetą. Plačiajuosčio ryšio infrastruktūra – tai įdiegtos telekomunikacijų įrangos tinklai ir technologijos, būtini sparčiojo interneto prieigai ir kitoms pažangioms telekomunikacijų paslaugoms (35) teikti, o šviesolaidžių kabeliai yra pagrindinė perdavimo įrangos dalis. Todėl plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai ir tinklams kurti reikia naudoti duomenų perdavimui būtinus produktus, o ne daugiausia teikti paslaugas, kaip, atrodo, teigia Kinijos vyriausybė. Tiesą sakant, paslaugų teikimas būtų tokios sukurtos infrastruktūros veikimo rezultatas. Todėl, jei Kinijos vyriausybė skatina kurti plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą, Kinijos vyriausybė taip pat skatina vystyti pagrindinius produktus, kurie yra būtini tokiai infrastruktūrai kurti ir kurie yra neatskiriama jos dalis. Komisija laikosi nuomonės, kad pagal norminę sistemą, sukurtą įgyvendinant įvairius 3.1 skirsnyje minimus dokumentus, „aiškiai nurodoma“, kad lengvatinis režimas gali būti taikomas tik tam tikroms skatinamųjų pramonės šakų, pavyzdžiui, šviesolaidžių kabelių pramonės, kuri yra informacinių technologijų ir plačiajuosčio ryšio tinklų dalis, įmonėms. Todėl įvairūs 3.1 skirsnyje minimi dokumentai yra pakankami tiesioginiai įrodymai padaryti išvadą, kad Kinijos vyriausybės teikiama parama ir skatinimas šviesolaidžių kabelių pramonei yra konkretūs. Todėl šie Kinijos vyriausybės ir „Connect Com“ tvirtinimai buvo atmesti. |
|
(112) |
Be to, Kinijos vyriausybės teigimu, prieigos prie interneto tinklai ir plačiajuosčio ryšio infrastruktūra yra bendroji infrastruktūra. Kinijos vyriausybė nurodė kolegijos „bendrosios infrastruktūros“ aiškinimą byloje „EB ir tam tikros valstybės narės – dideli civiliniai orlaiviai“: „infrastruktūra, kuri nėra skirta tik vienam subjektui ar ribotai subjektų grupei arba jų naudai, bet kuria gali naudotis visi arba beveik visi subjektai“. Kinijos vyriausybė taip pat teigė, kad Apeliacinis komitetas byloje „JAV – spygliuočių mediena IV“ patvirtino, kad „vienintelė aiški bendro principo, pagal kurį vyriausybės tiekiamos „prekės“ tampa finansiniu įnašu, išimtis yra kai tos prekės tiekiamos kaip „bendroji infrastruktūra“ “. |
|
(113) |
Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad „bendrosios infrastruktūros“ aiškinimas, kurį nurodė Kinijos vyriausybė, yra susijęs su vyriausybės tiekiamų prekių bendrosios infrastruktūros forma apibrėžtimi. Šis aiškinimas nesusijęs su analize, ar subsidijų programa yra konkreti. Be to, šio tyrimo tikslas yra ne vyriausybės tiekiami šviesolaidžių kabeliai, kurie, Kinijos vyriausybės tvirtinimu, yra „bendroji infrastruktūra“, o visos kompensacinės subsidijos, suteiktos šviesolaidžių kabelių eksportuojantiems gamintojams, kurie savo ruožtu šiuos šviesolaidžių kabelius eksportuoja telekomunikacijų operatoriams Sąjungoje. Todėl Komisija šį tvirtinimą laikė nepagrįstu ir neaktualiu vertinant, ar Kinijos vyriausybė skatino šviesolaidžių kabelių pramonę, todėl jį atmetė. |
|
(114) |
Po galutinio faktų atskleidimo „Connect Com“ tvirtino, kad bendras šviesolaidinio tinklo plėtros finansavimas nėra šviesolaidžių kabeliams konkrečiai suteikta subsidija, ir nurodė 749 konstatuojamąją dalį, pagal kurią šviesolaidžių kabeliai nesudaro daugiau kaip 5 % visos šviesolaidžių tinklo apimties. |
|
(115) |
Šiuo atžvilgiu Komisija pabrėžė, kad 749 konstatuojamojoje dalyje teigiama taip: „atlikus tyrimą nustatyta, kad šviesolaidžių kabeliai sudaro tik nedidelę visų skaitmeninių tinklų diegimo projektų sąnaudų dalį (5G atveju – daug mažiau nei 5 %).“ Pirma, šis teiginys susijęs ne su apimtimi, o su gamybos sąnaudomis. Antra, tai, kad šviesolaidžių kabeliai gali sudaryti nedidelę viso tinklo diegimo dalį, nepaneigia fakto, kad šviesolaidžių kabeliai yra pagrindinis ir būtinas tokio tinklo diegimo produktas. Kaip paaiškinta 80 ir 111 konstatuojamosiose dalyse, šviesolaidžių kabeliai yra būtina naujausios kartos sparčiojo plačiajuosčio ryšio tinklų, grindžiamų šia technologija, sudedamoji dalis, todėl be jų tinklai negalėtų veikti. Todėl iš esmės subsidijos yra konkrečiai skirtos šiai pagrindinei sudedamajai daliai ir būtinos sėkmingam viso šviesolaidinio tinklo veikimui užtikrinti. Todėl tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(116) |
Be to, Laikinųjų nuostatų dėl pramoninės struktūros koregavimo skatinimo (2005 m. Valstybės tarybos sprendimas Nr. 40) (toliau – Sprendimas Nr. 40) III skyriuje minimas „Pramonės restruktūrizavimo žinynas“, kurį sudaro trys kategorijos: skatinamieji projektai, ribojamieji projektai ir pašalinti projektai. Pagal to sprendimo XVII straipsnį, jei „investicinis projektas priklauso skatinamųjų projektų kategorijai, jis nagrinėjamas, patvirtinamas ir registruojamas pagal atitinkamus nacionalinius investicijų teisės aktus; visos finansų įstaigos teikia kreditinę paramą pagal kreditų teikimo principus; automatinė įranga, importuojama už visą investicijų sumą, išskyrus prekes, įtrauktas į Finansų ministerijos išleistą Vidaus investicijų projektams importuojamų prekių, neatleidžiamų nuo muito, sąrašą (iš dalies pakeistą 2000 m.), gali būti atleista nuo importo muito ir su importu susijusio pridėtinės vertės mokesčio, išskyrus atvejus, kai išleidžiami nauji teisės aktai dėl nuo muito neatleidžiamo investicinių projektų turinio. Kita skatinamiesiems pramonės projektams taikoma lengvatinė politika įgyvendinama laikantis susijusių nacionalinių teisės aktų.“ |
|
(117) |
Todėl Sprendime Nr. 40, kuris skaitomas kartu su Pramonės restruktūrizavimo žinynu, numatyta tam tikrus projektus laikyti tam tikrų skatinamųjų pramonės šakų projektais. |
|
(118) |
2019 m. rugpjūčio 27 d. Kinijos Liaudies Respublikos nacionalinės plėtros ir reformų komisijos dekretu Nr. 29, kuris įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d., patvirtintuose Pramonės restruktūrizavimo žinyne (2011 m. leidimas) (2013 m. pakeitimai) (36) ir Pramonės restruktūrizavimo žinyne (2019 m. leidimas) (37) I kategorijai „Skatinimas“ priskiriama: „XXVIII. Informacijos pramonė <…>
<…>
|
|
(119) |
Taigi, Pramonės restruktūrizavimo žinyne „informacijos pramonei“ priskiriami konkretūs projektai, susiję su šviesolaidžių kabelių pramone, kaip skatinamąja pramone. |
|
(120) |
Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Sprendimas Nr. 40 nėra įpareigojantis ar teisiškai privalomas, nes jis yra tik rekomendacinis dokumentas. Be to, Kinijos vyriausybės teigimu, Sprendimo Nr. 40 V straipsnis, kuriame nurodyta „stiprinti informacinės infrastruktūros, įskaitant plačiajuostį ryšį, kūrimą“, aiškiai susijęs tik su infrastruktūros gerinimu ir šviesolaidžių kabeliai jame neminimi. Taigi Kinijos vyriausybė teigė, kad pagal šį dokumentą nebuvo galima teikti paramos šviesolaidžių kabelių pramonei ar ją skatinti. |
|
(121) |
Pirma, Komisija nesutiko su tuo, kad Sprendimas Nr. 40 nėra privalomas. Iš tiesų, Sprendime Nr. 40 nustatytos laikinosios taisyklės, kuriomis skatinamas pramonės restruktūrizavimas, ir daroma nuoroda į „Pramonės restruktūrizavimo žinyną“, kuriame apibrėžiamos trys kategorijos: skatinamieji projektai, ribojamieji projektai ir pašalinti projektai. Sprendimo Nr. 40 XVII straipsnyje nustatyta, kad investiciniai projektai privalomai laikomi skatinamaisiais projektais, pvz., „visos finansų įstaigos teikia kreditinę paramą pagal kreditų teikimo principus“ ir „pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus įgyvendinamos kitos skatinamiesiems pramonės projektams palankios politikos priemonės“. Be to, XXI straipsnyje nustatyta, kad „atitinkamos lengvatinės politikos priemonės, įgyvendinamos pagal Pramonės šakų, produktų ir technologijų, kurias šiuo metu specialiai skatina valstybė (iš dalies pakeista 2000 m.) kategoriją, koreguojamos, kad būtų įgyvendintos atsižvelgiant į Pramonės restruktūrizavimo žinyną“. Todėl Sprendimas Nr. 40 šiuo atžvilgiu yra privalomas. |
|
(122) |
Antra, Sprendimo Nr. 40 II skyriaus „Pramonės restruktūrizavimo kryptys ir prioritetai“ V straipsnyje pirmenybė teikiama „informacinės infrastruktūros, įskaitant plačiajuostį ryšį, kūrimo“ stiprinimui ir, kaip nurodyta 80 konstatuojamojoje dalyje ir išsamiau paaiškinta 111 konstatuojamojoje dalyje, šviesolaidžių kabeliai yra pagrindinė ir būtina šios infrastruktūros sudedamoji dalis. Komisija 111 konstatuojamojoje dalyje padarė išvadą, kad jei Kinijos vyriausybė skatina kurti plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą, Kinijos vyriausybė taip pat skatina vystyti pagrindinius produktus, kurie yra būtini tokiai infrastruktūrai kurti ir kurie yra neatskiriama jos dalis. Be to, Sprendimo Nr. 40 III skyriaus „Pramonės restruktūrizavimo žinynas“ XIV straipsnyje nustatyta, kad: „skatinamasis turinys daugiausia apima pagrindines technologijas, įrangą ir produktus, kurie gali skatinti socialinę ir ekonominę plėtrą, padeda taupyti išteklius, saugoti aplinką, optimizuoti ir modernizuoti pramonės struktūrą ir kuriuos reikia skatinti ir remti taikant atitinkamą politiką ir priemones“. Kaip jau minėta 118 konstatuojamojoje dalyje, informacijos pramonė ir visų pirma šviesolaidžių kabelių gamybos pagrindinės žaliavos, pvz., vienmodžių pluoštų ir šviesolaidžių ruošiniai, taip pat pirminės grandies produktai, pvz., šviesolaidinio perdavimo sistemos ir šviesolaidinio ryšio sistemos, yra vardijami kaip skatinamasis turinys. Be to, šviesolaidžių kabeliai yra pagrindinė „informacinės infrastruktūros, įskaitant plačiajuostį ryšį“, kurią Kinijos vyriausybės laiko skatinamąja, diegimo įranga. Todėl bendrai aiškinant pirmiau pateiktas nuostatas matyti, kad šviesolaidžių kabeliai yra skatinamasis produktas – viena vertus, todėl, kad jie yra būtina skatinamosios infrastruktūros sudedamoji dalis, ir, kita vertus, todėl, kad jų pagrindinės žaliavos, nuo kurių priklauso šviesolaidžių kabelių pridėtinė vertė, Kinijos vyriausybės taip pat laikomos skatinamuoju produktu. Todėl tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(123) |
Šviesolaidžių kabelių pramonei remti yra skirti ne tik nacionalinio lygmens planai ir strategijos. Provincijų lygmeniu buvo įsteigtos vadinamosios nacionalinės aukštųjų technologijų pramonės plėtros zonos. Viena iš jų – Rytų ežero naujų technologijų pramonės plėtros zona. Tos zonos, kaip nustatyta 13-ojo nacionalinių aukštųjų technologijų pramonės plėtros zonų penkmečio plano I.2 skirsnyje, yra regioninė platforma nuodugnioms nacionalinėms strategijoms, pavyzdžiui, „Internet +“ ir „Pagaminta Kinijoje 2025“ įgyvendinti (38). Bendrovėms ir įmonėms, įsikūrusioms vienoje iš tų zonų ir turinčioms teisę vykdyti veiklą, kuri patenka į atitinkamų strategijų taikymo sritį, taikomos lengvatinės sąlygos. Kaip matyti iš dokumento „Nacionalinių aukštųjų technologijų pramonės plėtros zonų lengvatinė politika“ (39), dvejus metus nuo įsisteigimo dienos apskritai atleidžiama nuo pajamų mokesčio, o vėliau ir toliau taikomi lengvatiniai režimai, t. y. sumažintas pelno mokestis, atleidimas nuo eksporto muitų ir kitos mokesčių lengvatos. |
|
(124) |
Lengvatos, suteikiamos aukštųjų technologijų pramonės bendrovėms, įsikūrusioms nacionalinėje aukštųjų technologijų pramonės plėtros zonoje, apima ne tik mokesčių lengvatas, bet ir tiesioginę finansinę paramą. Kaip matyti iš cituojamo dokumento, kuriame nustatoma nacionalinių aukštųjų technologijų pramonės plėtros zonų lengvatinė politika, valstybė „nustato <...> tam tikrą kapitalo sumą statybos paskoloms ir investicijų mastą kiekvienais metais ir gali išleisti tam tikrą skaičių ilgalaikių obligacijų lėšoms iš visuomenės pritraukti“ (40). Šiame dokumente pateikiamas tikslesnis aprašymas, kad „Kinijos vyriausybės finansinė parama aukštųjų technologijų pramonės plėtros zonoms iš esmės yra skirti tam tikras lėšas pradedančiosioms įmonėms nacionalinio lygmens plėtros zonose ir įgyvendinti kai kuriuos nacionalinio lygmens planuojamus projektus įmonėms plėtros zonose. Daugumoje Kinijos plėtros zonų vietos valdžia plėtros zoną daugiausia remia nuomodama žemę žemomis kainomis.“ |
|
(125) |
Be to, „nacionalinių plėtros zonų lengvatinė politika“ paremta 2016 m. valstybės remiamų pagrindinių aukštųjų technologijų sričių katalogu, kuriame išvardytos pagrindinės remiamos aukštųjų technologijų sritys. Šio katalogo I skyriaus „Elektroninė informacija“ 4 punkte „Ryšių technologija“ aiškiai minimas „šviesolaidinis perdavimo tinklas“ ir „šviesolaidinių perdavimo sistemų technologija“, kurie apima šviesolaidžių kabelius, kaip valstybės remiamas aukštųjų technologijų sritis. Vienas iš atrinktų šviesolaidžių kabelių eksportuojančių gamintojų yra įsikūręs Uhano provincijoje, o dauguma grupės bendrovių yra įsikūrusios Rytų ežero naujų technologijų pramonės plėtros zonoje. Todėl šioms bendrovėms gali būti taikomas lengvatinis režimas, suteikiamas pagal nacionalinių aukštųjų technologijų pramonės plėtros zonų schemą. |
|
(126) |
Ši Uhane esanti Kinijos vyriausybės remiama specialioji pramonės plėtros zona – Rytų ežero naujų technologijų pramonės plėtros zona – yra pagrindinė šviesolaidžių kabelių gamybos bazė. Kaip viena iš Valstybės tarybos patvirtintų „Nacionalinių aukštųjų technologijų pramonės plėtros zonų“ ir „Nacionalinė čiabuvių inovacijų demonstracinė zona“, ji tapo pirmąja KLR optinės elektronikos pramonės baze (taip pat vadinama Kinijos optikos slėniu). Šioje zonoje veiklą vykdantiems šviesolaidžių kabelių gamintojams buvo taikomos įvairios paskatos ir valstybės parama. |
|
(127) |
Dėl žaliavų, naudojamų šviesolaidžių kabeliams gaminti, Komisija nustatė, kad aramidas – cheminiu būdu gaunamas sintetinis pluoštas ir gamybos išteklius šviesolaidžių kabeliams gaminti – Kinijos vyriausybės Strateginių besiformuojančių pramonės šakų pagrindinių produktų ir paslaugų kataloge (41) yra priskiriamas pagrindiniams produktams. Dėl to ši žaliava buvo įtraukta į įvairias Kinijos vyriausybės politikos sritis. |
|
(128) |
Apskritai cheminiams pluoštams valstybės reguliavimas ir rinkos valdymo politika taikomi ne tik centriniu lygmeniu, bet ir pagal žemesnio nei centrinio lygmens planavimo dokumentus, pvz., Džedziango provincijos tradicinės gamybos pramonės visapusiškos pertvarkos ir modernizavimo veiksmų planą, kuriame cheminiai pluoštai yra viena iš 10 pagrindinių pramonės šakų, kurioms taikomas specialus politikos valdymas (42), arba 13-ąjį chemijos pramonės plėtros Džiangsu provincijoje penkmečio planą (2016–2020 m.). Pastarojo plano nuostatose dėl naujų cheminių medžiagų daugiausia dėmesio skiriama visų pirma didelės pridėtinės vertės produktų, tokių kaip didelio našumo pluoštai, kuriems priskiriami pluoštai, naudojami šviesolaidžių kabeliams gaminti, kūrimo ir industrializavimo rėmimui. |
|
(129) |
Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė tvirtino, kad įvairiuose Komisijos cituotuose dokumentuose, kaip antai kataloge „Keturios esminės kryptys“, 2016 m. Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos strateginių ir besiformuojančios pramonės produktų ir paslaugų kataloge ir Pramonės restruktūrizavimo žinyne, patys šviesolaidžių kabeliai neminimi, o veikiau kalbama apie žaliavas. Kinijos vyriausybė taip pat teigė, kad Komisija neatliko perdavimo ar susigrąžinimo analizės, kad įrodytų, jog pradinės ar galutinės grandies pramonės šakų tariamai gautos subsidijos buvo perduotos šviesolaidžių kabelių pramonei. |
|
(130) |
Dėl pradinės grandies pramonės šakų Komisija pažymėjo, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai buvo vertikaliai integruoti, todėl laikoma, kad su jais susijusių tiekėjų gautos subsidijos buvo perduotos šviesolaidžių kabelių eksportuojantiems gamintojams. Be to, Kinijos vyriausybės nurodyti dokumentai, susiję su šviesolaidžių kabelių žaliavomis, net darant prielaidą, kad jie kartu bent netiesiogiai neapima šviesolaidžių kabelių, quod non, bet kuriuo atveju yra aktualūs kartu su visa kita šiame skirsnyje aptariama Kinijos vyriausybės lengvatine politika ir dokumentais. Visi šio skirsnio dokumentai apima šviesolaidinius tinklus, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra šviesolaidžių kabeliai, arba jų pagrindinius gamybos išteklius, taigi jais parodoma, kaip skatinamas visas šviesolaidžių kabelių sektorius nuo pradinės iki galutinės nagrinėjamojo produkto gamybos. Šie dokumentai taip pat yra aktualūs siekiant parodyti, kad įvairios subsidijų programos yra konkrečios. Perdavimo analizė reikalinga tik dėl subsidijų, faktiškai suteiktų žaliavoms, tiekiamoms už mažesnį nei pakankamą atlygį ir kurias eksportuojantys gamintojai naudoja nagrinėjamajam produktui gaminti, ir tik tuo atveju, jei šių žaliavų pardavėjas ir pirkėjas yra nesusiję. Kaip paaiškinta 3.8.2 skirsnyje, nesusijusių tiekėjų už mažesnį nei pakankamą atlygį tiekiamos žaliavos šiame tyrime nebuvo kompensuotos. Be to, kaip minėta šioje konstatuojamojoje dalyje, bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai yra daugiausia integruoti. |
|
(131) |
Atsižvelgiant į minėtus planus ir programas, šviesolaidžių kabelių pramonė laikoma pagrindine / strategine pramonės šaka, kurios plėtros Kinijos vyriausybė aktyviai siekia kaip politinio tikslo. Šviesolaidžių kabeliai išsiskiria kaip Kinijos vyriausybei itin svarbus produktas kuriant tinklus ir infrastruktūrą, naudojamus visose pagrindinėse junglumo ir skaitmeninės politikos srityse, kurias plėtoja ir prižiūri valstybė. Remdamasi šiame skirsnyje nurodytais politikos dokumentais Komisija padarė išvadą, kad Kinijos vyriausybė kišasi į šviesolaidžių kabelių pramonę siekdama įgyvendinti susijusią politiką ir kišasi į laisvą rinkos jėgų veikimą šviesolaidžių kabelių sektoriuje, visų pirma įvairiomis priemonėmis skatindama ir remdama šį sektorių. |
3.2. Dalinis nebendradarbiavimas ir rėmimasis turimais faktais
|
(132) |
Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė pateikė keletą bendro pobūdžio pastabų dėl Komisijos sprendimo taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl lengvatinio skolinimo, eksporto kredito draudimo ir žaliavų. |
|
(133) |
Kinijos vyriausybė tvirtino, kad visi Komisijos prašymai pateikti informacijos, į kuriuos Kinijos vyriausybė negalėjo atsakyti, buvo nepagrįsti, nes šiuose prašymuose daroma prielaida, kad Kinijos vyriausybė turi teisinių galių, kurių ji iš tiesų neturi. |
|
(134) |
Be to, Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Komisija tinkamai neįvertino faktų ir nepateikė tinkamo paaiškinimo, kodėl turimais faktais pagrįstai pakeista visa reikiama trūkstama informacija. |
|
(135) |
Kaip nurodyta 146, 160 ir 168 konstatuojamosiose dalyse, Komisija laikėsi nuomonės, kad Kinijos vyriausybė, kaip subjektų, dėl kurių Komisija paprašė pateikti informacijos, akcininkė arba atsakinga institucija, turėjo teisines galias gauti prašomą informaciją. Komisija savo pranešime Kinijos vyriausybei ir kaip pakartojo 3.2.1–3.2.3 skirsniuose, nurodė, kodėl ji turėjo remtis turimais faktais. Komisija manė, kad informaciją, kurios nepateikė Kinijos vyriausybė, galima pagrįstai pakeisti viešai prieinama informacija. Todėl Komisija atmetė Kinijos vyriausybės tvirtinimus. |
3.2.1. Pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas dėl lengvatinio skolinimo
|
(136) |
Kad būtų patogiau administraciniu požiūriu, Komisija paprašė Kinijos vyriausybės perduoti specialų klausimyną visoms finansų įstaigoms, kurios teikia paskolas arba eksporto kreditus atrinktoms bendrovėms. |
|
(137) |
Iš pradžių buvo gauti tik EXIM banko atsakymai. Kinijos vyriausybė nesureagavo į Komisijos prašymą pateikti visų finansų įstaigų, kurios atrinktoms bendrovėms teikė paskolas arba eksporto kreditus, klausimyno atsakymus. Todėl rašte dėl informacijos neišsamumo Komisija pakartojo savo prašymą dėl finansų įstaigų, siekdama kuo labiau išnaudoti galimybę jas įtraukti į tyrimą, kad jos teiktų Komisijai būtiną informaciją ir Komisija galėtų padaryti išvadas dėl įtariamo subsidijavimo buvimo ir masto. |
|
(138) |
Gavusi raštą dėl informacijos neišsamumo Kinijos vyriausybė nurodė, kad paskolas teikusių finansų įstaigų klausimyno atsakymai nebuvo susiję su tyrimu, nes nė viena paskola ir eksporto kreditas nebuvo suteikti laikantis skunde nurodytų ir klausimyne išdėstytų vyriausybės planų ir projektų. |
|
(139) |
Komisija su tokia nuomone nesutiko. Pirma, Komisija mano, kad valstybės subjektų prašoma pateikti informacija yra prieinama Kinijos vyriausybei apie visus subjektus, kurių pagrindinis akcijų paketas arba didžioji jo dalis priklauso Kinijos vyriausybei. Be to, Kinijos vyriausybė taip pat tinkamai įgaliota bendrauti su finansų įstaigomis, net kai jos nėra valdomos valstybės, nes visos jos patenka į Kinijos bankų reguliavimo institucijos jurisdikcijos sritį. |
|
(140) |
Galiausiai Komisija informacijos apie organizacinę struktūrą, valdymą ir nuosavybės teises gavo tik iš vieno valstybės banko, o informacijos iš kitų finansų įstaigų, teikusių paskolas atrinktoms bendrovėms, negauta. Be to, Komisija iš bankų, išskyrus EXIM banką, negavo jokios su konkrečia bendrove susijusios informacijos, kurią būtų galima patikrinti. |
|
(141) |
Taip pat, nors EXIM bankas pateikė tam tikrų bendro pobūdžio paaiškinimų apie jo paskolų patvirtinimo ir rizikos valdymo sistemų veikimą, jis nepateikė konkrečios informacijos, susijusios su atrinktoms bendrovėms suteiktų paskolų vertinimu. Bankas teigė negalintis atskleisti šių dokumentų, nes jie laikyti konfidencialiais vidaus dokumentais. |
|
(142) |
Todėl Komisija prašė atrinktas eksportuojančių gamintojų grupes leisti susipažinti su valstybės ir privačių bankų, kurie suteikė šioms bendrovėms paskolas, turima su konkrečiomis bendrovėmis susijusia informacija. Nors atrinktos bendrovės sutiko leisti susipažinti su jų banko duomenimis, iš dalies bendradarbiaujantis bankas atsisakė pateikti reikiamą išsamią informaciją. |
|
(143) |
Kadangi Komisija negavo informacijos apie daugumą bankų, teikusių paskolas atrinktoms bendrovėms, ji laikėsi nuomonės, kad negavo itin svarbios informacijos apie šį tyrimo aspektą. |
|
(144) |
Todėl Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad nagrinėjant įtariamą subsidijavimą taikant lengvatinį skolinimą ir tokio subsidijavimo mastą jai gali tekti naudotis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį. |
|
(145) |
Atsakydama į Komisijos raštą Kinijos vyriausybė prieštaravo pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalies taikymui. Ji teigė, kad Kinijos vyriausybė neprivalo pateikti prašomos informacijos ir kad prašoma informacija nėra būtina informacija. |
|
(146) |
Komisija toliau laikėsi pozicijos, kad Kinijos vyriausybė, kaip reguliavimo institucija, yra valdžios institucija, kuri turi atsakyti į konkrečius klausimus, užduotus finansų įstaigoms, teikusioms finansavimą atrinktiems eksportuojantiems gamintojams. Kaip nurodyta Komisijos rašte, valstybės valdomų subjektų prašoma pateikti informacija yra prieinama Kinijos vyriausybei apie visus subjektus, kurių pagrindinis akcijų paketas arba didžioji jo dalis priklauso Kinijos vyriausybei, ir Kinijos vyriausybė turi reikiamus įgaliojimus bendrauti su finansų įstaigomis, net jei jos nėra valdomos valstybės, nes visos jos patenka į Kinijos bankų reguliavimo institucijos jurisdikcijos sritį. |
|
(147) |
Be to, Komisija manė, kad prašoma informacija yra labai svarbi siekiant įvertinti Kinijos vyriausybės vykdomą finansų įstaigų veiklos, susijusios su skolinimo politika ir rizikos vertinimu, kontrolę, kai jos teikė paskolas šviesolaidžių kabelių pramonei. |
|
(148) |
Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Komisijos prašyta informacija apie finansų įstaigų, teikiančių paskolas arba eksporto kreditus atrinktoms bendrovėms, nebuvo būtina ar net aktuali, kad Komisija galėtų užbaigti savo analizę, nes nė viena iš aptariamų paskolų nebuvo suteikta laikantis vyriausybės planų ar kitų Kinijos vyriausybės dokumentų. |
|
(149) |
Trūkstama informacija buvo susijusi su dviem aspektais. Pirma, informacija apie nebendradarbiaujančių bankų nuosavybės ir valdymo struktūrą buvo būtina Komisijai, kad ji nustatytų, ar tie bankai yra valstybinės institucijos ar ne. Antra, su konkrečiomis bendrovėmis susijusi iš dalies bendradarbiaujančio banko (EXIM banko) informacija, pvz., apie banko paskolų patvirtinimo procesą ir kreditingumo vertinimą suteikiant paskolas atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, buvo reikalinga siekiant nustatyti, ar paskolos tiems gamintojams buvo teikiamos lengvatinėmis sąlygomis. Tokius vidaus dokumentus galėjo pateikti tik bankai ir Kinijos vyriausybė, nes atrinkti eksportuojantys gamintojai negalėtų prie jų prieiti. |
|
(150) |
Kinijos vyriausybė taip pat teigė, kad prašomos informacijos ji neturėjo. Kinijos vyriausybė tvirtino, kad buvo teisiškai neįmanoma gauti prašomos informacijos, nes Kinijos teisėje nėra pagrindo, kuriuo remdamasi Kinijos vyriausybė galėtų priversti finansų įstaigas atskleisti tokią konfidencialią informaciją. Prašydama šios informacijos Komisija Kinijos vyriausybei užkrovė nepagrįstą naštą. |
|
(151) |
Komisija pažymėjo, kad sutikimo dėl kiekvieno konkretaus banko paskolos sandorio buvo prašoma atskirai iš kiekvienos bendrovės. Komisija manė, kad tokio konkretaus sutikimo turėtų pakakti, kad būtų suteikta galimybė susipažinti su duomenimis, susijusiais su atrinktomis bendrovėmis. Be to, iš dalies bendradarbiaujantis bankas iš tikrųjų pateikė bendrovėms suteiktų neapmokėtų paskolų apžvalgą, taip parodydamas, kad jam nebuvo taikomi apribojimai teikti informaciją apie konkrečius sandorius. Tačiau nė vienas iš bankų nepateikė jokios informacijos, susijusios su jų atliktu atskleistų sandorių vidaus vertinimu. |
|
(152) |
Galiausiai Komisija nemanė, kad prašydama pateikti informaciją apie lengvatinį skolinimą Kinijos vyriausybei užkrovė nepagrįstą naštą. Iš pat pradžių Komisija į savo tyrimą įtraukė tik tas finansų įstaigas, kurios teikė paskolas atrinktoms bendrovėms. Komisija iš tiesų nustatė šias finansų įstaigas, o prašymas perduoti klausimynus buvo pateiktas Kinijos vyriausybei kartu su klausimynu, kurį Kinijos vyriausybė turėjo užpildyti ankstyvu tyrimo etapu. Kinijos vyriausybė turėjo daug laiko, kad patenkintų Komisijos prašymą. Tad, Komisijos nuomone, ji padarė viską, kad Kinijos vyriausybei būtų lengviau įvykdyti prašymą. |
|
(153) |
Todėl Komisija ir toliau tvirtino, kad nagrinėdama įtariamą subsidijavimą taikant lengvatinį skolinimą ir tokio subsidijavimo mastą ji iš dalies turėjo remtis turimais faktais. |
|
(154) |
Po galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas teigė, kad Komisija iš Kinijos vyriausybės negavo labai svarbios informacijos, susijusios su lengvatiniu skolinimu, dėl ko nustatyti tokie subsidijų skirtumai, kurie veikiausiai yra mažesni už tikrąją naudą iš eksportuojantiems gamintojams suteiktų lengvatinių paskolų. |
|
(155) |
Atrinkti eksportuojantys gamintojai bendradarbiavo atliekant tyrimą ir pateikė išsamią informaciją apie paskolas, kurias jie gavo iš bankų. Kadangi nauda buvo apskaičiuota remiantis šios informacijos ir lyginamosios palūkanų normos skirtumu, laikyta, kad subsidijų skirtumas atspindi tikrąją atrinktiems eksportuojantiems gamintojams suteiktą naudą. Todėl šis tvirtinimas turėjo būti atmestas. |
3.2.2. Pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas dėl eksporto kredito draudimo
|
(156) |
Kad būtų patogiau administraciniu požiūriu, Komisija paprašė Kinijos vyriausybės nusiųsti specialų klausimyną „Sinosure“. |
|
(157) |
Pradiniuose klausimyno atsakymuose Kinijos vyriausybė tvirtino, kad „Sinosure“ neteikė subsidijų šviesolaidžių kabelių pramonei, ir manė, kad „Sinosure“ skirtas specialus klausimynas nebuvo aktualus. Kinijos vyriausybė pateikė tik „Sinosure“ metinę ataskaitą. |
|
(158) |
Gavusi raštą dėl informacijos neišsamumo Kinijos vyriausybė pakartojo savo nuomonę, kad „Sinosure“ neteikė subsidijų konkrečiai atrinktiems eksportuojantiems gamintojams arba šviesolaidžių kabelių pramonei, tačiau iš dalies atsakė į specialų klausimyną. Vis dėlto, nei Kinijos vyriausybė, nei „Sinosure“ nepateikė jokių prašytų patvirtinamųjų dokumentų, susijusių su „Sinosure“ valdymu, kaip antai jos įstatų, ir nepateikė išsamaus ir teisingo atrinktiems eksportuojantiems gamintojams suteiktų eksporto kreditų sąrašo. Be to, Kinijos vyriausybė ir „Sinosure“ nepateikė konkrečios informacijos apie šviesolaidžių kabelių pramonei teikiamą eksporto kredito draudimą ir įmokų dydį arba išsamių duomenų apie eksporto kredito draudimo veiklos pelningumą. |
|
(159) |
Kadangi Komisija šios informacijos neturėjo, ji padarė išvadą, kad negavo labai svarbios su šiuo tyrimo aspektu susijusios informacijos. |
|
(160) |
Kaip supranta Komisija, informacija, kurią valstybės valdomų subjektų (kurie gali būti bendrovės arba valstybinės institucijos ir (arba) finansų įstaigos) prašyta pateikti, yra prieinama Kinijos vyriausybei apie visus subjektus, kurių pagrindinis arba didelis akcijų paketas priklauso Kinijos vyriausybei. Tai pasakytina ir apie „Sinosure“, kuri visiškai priklauso valstybei. Todėl Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad nagrinėdama įtariamą subsidijavimą taikant eksporto kredito draudimą ir tokio subsidijavimo mastą jai gali tekti naudotis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį. |
|
(161) |
Atsakydama į Komisijos raštą Kinijos vyriausybė toliau laikėsi savo pozicijos, kad „Sinosure“ neteikė konkrečių subsidijų šviesolaidžių kabelių pramonei ir kad ji laikosi į rinką orientuoto principo vykdyti atitinkamą draudimo veiklą ir netaiko jokio specialaus lengvatinio režimo šviesolaidžių kabelių pramonei, kaip reikalaujama politikos dokumentuose. |
|
(162) |
Kinijos vyriausybės pateikta informacija dėl „Sinosure “ buvo neišsami ir ja remdamasi Komisija negalėjo padaryti išvadų dėl itin svarbių tyrimo dalių, susijusių su eksporto kredito draudimu, t. y. ar „Sinosure“ yra valstybinė institucija ir ar atrinktų bendrovių mokamos įmokos atitinka rinkos sąlygas. |
|
(163) |
Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė teigė, kad Komisijai buvo pateikta visa būtina informacija, ir, kadangi „Sinosure“ neteikė konkrečių subsidijų šviesolaidžių kabelių pramonei, prašoma informacija nebuvo aktuali šiam tyrimui. |
|
(164) |
Kaip nurodyta 162 konstatuojamojoje dalyje, Komisija iš „Sinosure“ negavo informacijos, kad galėtų įvertinti, ar Kinijos vyriausybės tvirtinimas, kad „Sinosure“ nėra valstybinė institucija, yra teisingas ir ar „Sinosure“ taikytos įmokos atitiko rinkos sąlygas. Manyta, kad ši informacija yra būtina, kad Komisija galėtų padaryti išvadą, ar „Sinosure“ teiktas eksporto kredito draudimas buvo kompensuotina subsidija, kuria atrinktiems eksportuojantiems gamintojams suteikta nauda. |
|
(165) |
Taigi Komisija padarė išvadą, kad nustatydama faktus, susijusius su eksporto kredito draudimu, ji turėjo iš dalies vadovautis turimais faktais. |
|
(166) |
Po galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas teigė, kad Komisija iš Kinijos vyriausybės gavo neišsamią informaciją apie „Sinosure“, todėl ji negalėjo padaryti išvadų dėl esminių tyrimo dalių, susijusių su eksporto kredito draudimu. Todėl labai tikėtina, kad kiekvienam atrinktam eksportuojančiam gamintojui apskaičiuota subsidijų norma yra mažesnė už tikrąją naudą iš eksportuojantiems gamintojams suteikto eksporto kredito draudimo. Skundo pateikėjas manė, kad didžiausią vienam eksportuojančiam gamintojui nustatytą normą Komisija turėtų automatiškai taikyti kitam eksportuojančiam gamintojui. |
|
(167) |
Atrinkti eksportuojantys gamintojai bendradarbiavo atliekant tyrimą ir pateikė išsamią informaciją apie eksporto kredito draudimą, kurį jie gavo „Sinosure“. Kadangi nauda buvo apskaičiuota remiantis šios informacijos ir atitinkamo išorinio lyginamojo dydžio skirtumu, laikyta, kad subsidijų suma atspindi faktinę atrinktiems eksportuojantiems gamintojams suteiktą naudą. Todėl šis tvirtinimas turėjo būti atmestas. |
3.2.3. Turimų faktų naudojimas dėl žaliavų
|
(168) |
Komisija paprašė Kinijos vyriausybės persiųsti specialų klausimyną dešimčiai pagrindinių žaliavų, naudojamų šviesolaidžių kabeliams gaminti, gamintojų ir platintojų, taip pat visiems kitiems aptariamų medžiagų tiekėjams, kurie teikė gamybos išteklius atrinktoms bendrovėms. Klausimyno atsakymuose Kinijos vyriausybė tvirtino, kad ji nekontroliuoja žaliavų tiekėjų ir negali jų prašyti pateikti klausimyne prašomą konfidencialią informaciją, ir kad Kinijos vyriausybei būtų nepagrįsta našta koordinuoti veiksmus su labai dideliu skaičiumi atrinktų bendrovių žaliavų tiekėjų. Tačiau remdamasi viešai prieinamais duomenimis Komisija nustatė, kad pagrindiniai germanio gamintojai (iš dalies) yra valdomi valstybės, kaip nustatyta 3.8.2 skirsnyje. Taigi, Kinijos vyriausybė galėjo pateikti prašomą informaciją. |
|
(169) |
Komisijos prašymu Kinijos vyriausybė pateikė vyriausybės planus ir Junano provincijos vyriausybės paskelbtus pranešimus, kurie turi įtakos germanio pramonei. Tačiau Kinijos vyriausybė atsisakė patenkinti Komisijos prašymą persiųsti klausimyną gamybos išteklių tiekėjams, kad gautų išsamesnės informacijos apie atitinkamas žaliavas gaminančių ir tiekiančių įmonių nuosavybės struktūrą. Todėl, kadangi Kinijos vyriausybė bendradarbiavo tik iš dalies, kiek tai susiję su žaliavomis, naudojamomis šviesolaidžių kabeliams gaminti, Komisija negavo būtinos informacijos apie gamybos išteklių tiekėjus. |
|
(170) |
Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Komisija neteisėtai rėmėsi turimais faktais dėl žaliavų gamintojų ir platintojų pateiktos informacijos, ir teigė, kad nepagrįsta tikėtis, kad Kinijos vyriausybė koordinuotų veiksmus su begaliniu skaičiumi gamybos išteklių gamintojų. |
|
(171) |
Komisija rašte Kinijos vyriausybei dėl informacijos neišsamumo išimties tvarka tik uždavė papildomų klausimų dėl vienos iš pagrindinių žaliavų – germanio – dėl 3.8.2 skirsnyje paaiškintų priežasčių. Tačiau Kinijos vyriausybė nepateikė visos su šia žaliava susijusios būtinos informacijos. |
|
(172) |
Ta trūkstama informacija daugiausia buvo susijusi su dviem aspektais. Pirma, informacija apie nebendradarbiaujančių žaliavų gamintojų nuosavybės ir valdymo struktūrą. Neturėdama tokios informacijos Komisija negalėjo nustatyti, ar tie gamintojai yra valstybinės institucijos ar ne. Antra, su konkrečiomis bendrovėmis susijusi informacija iš nebendradarbiaujančių žaliavų gamintojų, pvz., informacija apie atrinktoms bendrovėms tiekiamų gamybos išteklių kainų nustatymą. Tokia informacija yra reikalinga, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį, kad būtų galima nustatyti, ar gamybos ištekliai atrinktoms bendrovėms buvo tiekiami už mažesnį nei pakankamą atlygį. Be to, tokią informaciją gali pateikti tik gamintojai ir ji negali būti pateikta kartu su atrinktų bendrovių klausimynų atsakymais. |
|
(173) |
Todėl Komisija padarė išvadą, kad išvadas dėl žaliavų tiekimo už mažesnį nei pakankamą atlygį ji turėjo iš dalies grįsti turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį. |
3.3. Į šį tyrimą įtrauktos subsidijos ir subsidijų programos
|
(174) |
Remiantis skunde, pranešime apie inicijavimą ir Komisijos klausimynų atsakymuose pateikta informacija nagrinėtas įtariamas subsidijavimas Kinijos vyriausybei teikiant tokias subsidijas:
|
3.4. Dotacijų programos
|
(175) |
Komisija nustatė, kad atrinktos bendrovių grupės naudojosi įvairiomis dotacijų programomis, kaip antai dotacijomis, susijusiomis su technologijomis, inovacijomis ir plėtra, su turtu susijusiomis dotacijomis, paskolų palūkanų nuolaidomis, dotacijomis eksportui remti, dotacijomis pažangių ir vidutinių įmonių plėtrai ir specialiosiomis dotacijomis, susijusiomis su COVID-19 pandemijos ekonominiu poveikiu. Didelę dalį dotacijų, apie kurias pranešė atrinktos bendrovių grupės, sudarė su technologijomis, inovacijomis ir plėtra susijusios dotacijos. Todėl Komisija dotacijas suskirstė į dvi kategorijas: i) su technologijomis, inovacijomis ir plėtra susijusios dotacijos ir ii) kitos dotacijos. |
3.4.1. Su technologijomis, inovacijomis ir plėtra susijusios dotacijos
|
(176) |
Abi atrinktos grupės tiriamuoju laikotarpiu gavo dotacijas, susijusias su moksliniais tyrimais ir plėtra (MTP) ir industrializacija, technologijų modernizavimu ir inovacijomis. |
(a) Teisinis pagrindas
|
— |
13-asis technologinių inovacijų penkmečio planas; |
|
— |
Mokslo ir technologijų ministerijos pranešimas dėl 2018 m. metinių pagrindinių specialiųjų optoelektronikos ir mikroelektronikos įrenginių projektų nustatymo ir integracijos, Guo Ke Gao Fa Ji Zi (2019 m.) Nr. 49; |
|
— |
Mokslo ir technologijų ministerijos pranešimas dėl 2019 m. nacionalinės pagrindinių MTP programos plačiajuosčio ryšio ir naujų tinklo specialių projektų įsteigimo paskelbimo, Guo Ke Gao Fa Ji Zi (2020 m.) Nr. 6; |
|
— |
Pramonės rėmimo fondai ir specialūs MTP bei industrializacijos fondai, Dong Ban Fa (2018 m.) Nr. 62; |
|
— |
Nacionalinės aukštųjų technologijų mokslinių tyrimų ir plėtros programos (863) valdymo priemonės; |
|
— |
Suderintos šviesolaidinės perdavimo įrangos kūrimas ir industrializacija – 13 Hubėjaus mokslo ir technologijų plėtra [2014 m.] Nr. 10, provincijos Mokslo ir technologijų departamento pranešimas dėl 2014 m. Hubėjaus provincijos mokslo ir technologijų plano projektų (pirmoji grupė); |
|
— |
Projektų fondai dvigubų inovacijų paslaugų platformai; |
|
— |
Pranešimas dėl provincijos pramonės ir informacijos pramonės pertvarkos ir specialiųjų fondų modernizavimo rodiklių pirmosios grupės paskelbimo 2019 m.; |
|
— |
Visuomenės saugumo ministerijos projektų mokslinių tyrimų asignavimų tiesioginio finansavimo trečiasis mokslinių tyrimų institutas; |
|
— |
pranešimai dėl specialiųjų fondų techniniam atnaujinimui, specialiųjų fondų pramonės atgaivinimui, specialiųjų fondų techninei pertvarkai ir specialiųjų fondų pramonės plėtrai; |
|
— |
pagal vietos programas Uhano savivaldybės rinkos priežiūros administracijos paskirti didelės vertės apdirbimo projektai ir |
|
— |
2018 m. Nandzingo ekonominės ir technologinės plėtros zonos valdymo komiteto dokumentas Nr. 149. |
(b) Nustatyti faktai
|
(177) |
Komisija nustatė, kad dauguma dotacijų, susijusių su technologijų modernizavimu, renovacija ar pertvarka, kurias gavo atrinktos bendrovės, buvo susijusios su moksliniais tyrimais ir plėtra. Kelios dotacijos buvo susijusios su bendrovių arba jų gamybos proceso pertvarka ir inovacijomis, taigi netiesiogiai susijusios su moksliniais tyrimais ir plėtra. |
|
(178) |
Vienos atrinktos grupės vienas eksportuojantis gamintojas pranešė apie 113 dotacijų tiriamuoju laikotarpiu, kurių daugiau kaip 80 % pagal vertę buvo susijusios su MTP projektais. Antro tos pačios grupės eksportuojančio gamintojo MTP dotacijų vertė sudarė daugiau kaip 70 % visų dotacijų, apie kurias jis pranešė tiriamuoju laikotarpiu, vertės. |
|
(179) |
Dėl šios bendrovių grupės Komisija taip pat nustatė, kad Kinijos vyriausybė įvairiais grupės lygmenimis teikė dotacijas MTP industrializacijai. Visų pirma Kinijos vyriausybė skyrė specialios paskirties lėšų patronuojančiosioms bendrovėms, iš kurių vieną tiesiogiai valdo valstybės valdoma Turto priežiūros ir administravimo komisija (SASAC), tada tos lėšos buvo paskirstytos patronuojamosioms įmonėms, įskaitant vieną iš eksportuojančių gamintojų, mokslinių tyrimų ir plėtros projektams vykdyti. |
|
(180) |
Vienas iš grupei priklausančių eksportuojančių gamintojų tam tikrą lėšų dalį gavo iš patronuojančiosios bendrovės pagal sutartis dėl patikėtų MTP paslaugų, suteiktų patronuojančiosioms bendrovėms. Kinijos vyriausybė dotacijas skyrė patronuojančiosioms bendrovėms. Tačiau per nuotolinį duomenų sutikrinimą Komisija nustatė, kad Kinijos vyriausybės suteiktos dotacijos galiausiai buvo išmokėtos kaip mokestis už MTP paslaugas eksportuojančiam gamintojui. Be to, sutarčių nuostatose nurodyta, kad MTP rezultatai, įskaitant visas intelektinės nuosavybės teises, atsirandančias dėl šių paslaugų, priklauso abiem šalims ir kad teisę taikyti pasilieka bendrovė, vykdanti MTP projektą, t. y. eksportuojantis gamintojas. Komisija nustatė, kad aptariamos MTP paslaugos taip pat apima nagrinėjamąjį produktą. Todėl tuo remdamasi Komisija laikėsi nuomonės, kad lėšos, suteiktos kaip MTP mokestis, yra dotacija, kurią visą Kinijos vyriausybė skyrė eksportuojančiam gamintojui. Susiję grupės tiekėjai taip pat gavo dideles dotacijas MTP projektams. |
|
(181) |
Daugelis šios atrinktos grupės bendrovių yra įsikūrusios Uhano Rytų ežero naujų technologijų plėtros zonoje ir MTP lėšų gavo dėl to, kad jos įsikūrusios šioje zonoje. Ši aukštųjų technologijų zona dažnai vadinama „Optikos slėniu“ (43), nes joje koncentruojamasi į optinės elektronikos, be kita ko, šviesolaidžių kabelių, gamybą. Kaip aprašyta 123–125 konstatuojamosiose dalyse, Uhano Rytų ežero naujų technologijų pramonės plėtros zona buvo pagrindinė šviesolaidžių kabelių gamybos bazė ir šioje zonoje veikiantys šviesolaidžių kabelių gamintojai naudojosi įvairių formų paskatomis ir valstybės parama, įskaitant dotacijas (44). |
|
(182) |
Dėl antrosios atrinktos grupės Komisija nustatė, kad dotacijų, kuriomis remiami MTP arba kurios naudojamos pertvarkos ar inovacijų tikslais, vertė sudarė apie 90 % per tiriamąjį laikotarpį vienos eksportuojančios bendrovės ir daugiau kaip 40 % kitos eksportuojančios bendrovės gautų dotacijų vertės. |
|
(183) |
81–126 konstatuojamosiose dalyse aprašytų planų ir programų įgyvendinimas virto konkrečiais piniginiais mokėjimais. Iš tiesų, tarp priemonių, kurias taikydama Kinijos vyriausybė vadovauja šviesolaidžių kabelių sektoriaus plėtrai, esama tiesioginių valstybės subsidijų. Viešai prieinamoje 2019 m. eksportuojančio gamintojo FTT metinėje ataskaitoje patvirtinta, kad 2019 m. pabaigoje bendrovė gavo 393,8 mln. RMB būsimojo laikotarpio pajamų iš vyriausybės subsidijų ir 45,8 mln. RMB vyriausybės subsidijų kaip „kitų pajamų“ (45). Viešai prieinamoje 2019 m. eksportuojančio gamintojo ZTT metinėje ataskaitoje patvirtinta, kad 2019 m. pabaigoje bendrovė gavo 150,3 mln. RMB būsimojo laikotarpio pajamų iš vyriausybės subsidijų ir 361,1 mln. RMB vyriausybės subsidijų, susijusių su kasdiene bendrovės veikla“ (46). |
|
(184) |
Dotacijų programų, kuriomis naudojosi atrinktos bendrovių grupės, struktūra iš esmės panaši. Atsižvelgiant į tikslą nustatomi kriterijai, pagal kuriuos įmonės gali teikti paraiškas, ir, jei kriterijai įvykdyti, teikiama finansinė parama. |
|
(185) |
Kai kurių atrinktoms bendrovėms suteiktų dotacijų teisinis pagrindas – Nacionalinė aukštųjų technologijų mokslinių tyrimų ir plėtros programa (vadinamosios 863 valdymo priemonės). Šios valdymo priemonės dar kartą parodo, kad KLR veikia planavimo sistema, kaip aprašyta 79 konstatuojamojoje dalyje. 2 straipsnyje nustatyta, kad „Nacionalinis aukštųjų technologijų mokslinių tyrimų ir plėtros planas (863) yra mokslo ir technologijų programa su aiškiais nacionaliniais tikslais, remiama skiriant centrinius finansinius išteklius“. To paties dokumento 29 straipsnyje nustatyta reikalavimus atitinkančių projektų patvirtinimo procedūra. Iš jos matyti pirmiau aprašyta tvarka: paraišką gavusi, priėmusi ir įvertinusi ekspertų grupė pateikia projekto pasiūlymus ir projekto finansavimo sąmatas, o bendras biuras galiausiai patvirtina ir pasirašo dotaciją. |
|
(186) |
Yra ir kitų teisinių nuostatų, kuriomis grindžiamos subsidijų programos, kuriose dalyvauja šviesolaidžių kabelių gamintojai. |
|
(187) |
Vienas iš šių teisinių dokumentų – Pranešimas dėl 2018 m. metinių pagrindinių specialiųjų optoelektronikos ir mikroelektronikos įrenginių projektų nustatymo ir integracijos. Šiame pranešime nurodoma, kad atsakomybė už projektų įgyvendinimo koordinavimą ir stebėseną tenka vadinamiesiems projektų atsakingiems skyriams, kurie yra atrinktos bendrovės, kurios naudojasi atitinkama programa ir prižiūri kitus paramos gavėjus. |
|
(188) |
Konkretus pagal šią schemą skiriamų dotacijų turinys nurodytas jos prieduose. Pavyzdžiui, viena iš per TL taikomų programų apibūdinama kaip „25 G/100G hibridinis fotoninis integruotas lustas ir modulis pasyviajame šviesolaidiniame tinkle (PON)“ ir siekia 50,54 mln. RMB. Vienam iš atrinktų eksportuojančių gamintojų buvo suteikta dotacija pagal šią programą. Kinijos vyriausybės tikslas skatinti MTP yra akivaizdus iš jos „Projekto tikslų“, kurie, be kita ko, apibūdinti kaip „didelės galios 25 G lazerinių lustų technologijos, skirtos pasyviajam šviesolaidiniam tinklui (PON), moksliniai tyrimai“. Pasyvusis šviesolaidinis tinklas yra šviesolaidinė ryšių technologija, skirta galutinio pirkėjo prieigai prie plačiajuosčio ryšio tinklo užtikrinti. |
|
(189) |
Remiantis tuo pačiu teisiniu dokumentu patvirtintas projektas „25 G/50 G/100 G PON silicio optoelektroninis lustas ir posistemės projektas šviesolaidinei prieigai“, kurio bendras finansavimas – 64,17 mln. RMB. Dotacijos tikslas nekelia abejonių, kad dotacijos turėtų būti naudingos šviesolaidinių moduliatorių, šviesolaidinių detektorių, fotodetektorių ir silicio pagrindo daugiakanalės 100 Gb/s PON technologijos, kurie visi naudojami šviesolaidiniams tinklams, moksliniams tyrimams. |
|
(190) |
Kitas šiame pranešime nustatytas projektas – „Šviesolaidinės emisijos ir kontrolės integruoto lusto technologijos projektas koherentinėje šviesolaidinio ryšio sistemoje“, kuriam skirtas 41,77 mln. RMB finansavimas ir kurį numatyta įgyvendinti nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. liepos mėn. Nustatant mokslinių tyrimų tikslus, susijusius su lazeriais, lazeriniais lustais ir moduliatoriais, šia dotacija remiami šviesolaidinių tinklų pramonės gamintojai apskritai, o konkrečiau – šviesolaidžių kabelių gamintojai. Šioje programoje dalyvavo vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų. |
|
(191) |
Dar viena interneto pramonei ir visų pirma šviesolaidžių kabelių gamintojams remti skirta schema pagrįsta Pranešimu dėl 2019 m. nacionalinės pagrindinių MTP programos plačiajuosčio ryšio ir naujų tinklo specialių projektų įsteigimo paskelbimo. Remiantis šiuo pranešimu buvo patvirtintas projektas „Mažo energijos suvartojimo, didelės integracijos ir efektyvumo 100 G šviesolaidinės perdavimo sistemos mokslinis tyrimas ir pritaikymo demonstravimas“, kuriam skirtas 95,47 mln. RMB finansavimas. Projekto tikslų aprašyme nurodyta, kad ši dotacija padės užtikrinti nepriklausomumą nuo iš užsienio tiekiamų prietaisų, reikalingų 100 G sparčiojo perdavimo šviesolaidinei technologijai, o tam reikia atlikti mokslinį tyrimą ir įdiegti sparčiuosius optoelektroninius prietaisus ir modulius bei 100 G šviesolaidinės perdavimo platformos įrangą, pagrįstą nepriklausomais lustiniais prietaisais. Vienam iš atrinktų eksportuojančių gamintojų pagal šią programą buvo skirta 8 360 000 juanių MTP dotacija. |
(c) Išvada
|
(192) |
Su technologijomis, inovacijomis ir plėtra susijusios dotacijos, įskaitant dotacijas MTP projektams, kaip aprašyta 184–191 konstatuojamosiose dalyse, yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 2 dalyje, t. y. Kinijos vyriausybės lėšų pervedimas dotacijų forma nagrinėjamojo produkto gamintojams. Kaip minėta 183 konstatuojamojoje dalyje, dauguma šių lėšų į atrinktų eksportuojančių gamintojų sąskaitas įtrauktos kaip vyriausybės subsidijos. |
|
(193) |
Pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą šios subsidijos yra laikomos konkrečiomis, nes teisę naudotis šiomis subsidijomis turi tik pagrindinėse srityse ar technologijų srityse, įtrauktose į reguliariai skelbiamas gaires, administracines priemones ir katalogus, į kuriuos įtraukta ir šviesolaidžių kabelių pramonė, veikiančios bendrovės. |
|
(194) |
Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė ir „Connect Com“ tvirtino, kad nė viena iš MTP dotacijų nėra skirta šviesolaidžių kabelių pramonei ir kad Uhano Rytų ežero naujų technologijų plėtros zonoje neteikiama parama šviesolaidžių kabelius gaminančioms bendrovėms, nes tariama šioje zonoje teikiama parama yra susijusi su šviesolaidžių kabelių pradinės ar galutinės grandies pramonės šakomis. Kinijos vyriausybė taip pat teigė, kad Komisija neįrodė, kad aptariamos dotacijos yra konkrečios, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, ir nesilaikė reikalavimo, kurį kolegija nustatė byloje „EB – orlaiviai“ ir pagal kurį norint išsiaiškinti, ar subsidija yra konkreti, reikia nustatyti aiškų apribojimą, susijusį su įtariama subsidija, ir tuo apribojimu turi būti „aiškiai nustatyti reikalavimai, nepaliekant neapibrėžtų detalių“. Kinijos vyriausybė taip pat tvirtino, kad Komisijos išvada, kad šios dotacijos yra aiškiai skirtos tik šviesolaidžių kabelių pramonei, buvo akivaizdžiai neteisinga, ir nurodė Apeliacinio komiteto ataskaitą byloje „JAV – dideli civiliniai orlaiviai“, pagal kurią, aiškinantis, ar subsidija yra aiškiai skirta tik tam tikriems gavėjams, dėmesys telkiamas „ne tik į tai, ar subsidija buvo suteikta konkretiems gavėjams, kurie yra nurodyti skunde, bet taip pat į visas įmones ar pramones šakas, kurios atitinka reikalavimus tai pačiai subsidijai gauti“. |
|
(195) |
Komisija jau 193 konstatuojamojoje dalyje įrodė, kad dotacijos yra konkrečios. Iš tiesų reikalavimus atitinka tik pagrindinėse srityse ar technologijų srityse, įtrauktose į gaires, administracines priemones ir katalogus, veikiančios bendrovės. Be to, bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pateikė su dotacijomis susijusius dokumentus, pavyzdžiui, teisinius dokumentus ir pranešimus dėl dotacijų skyrimo, iš kurių matyti, kad dotacijos buvo suteiktos bendrovėms, priklausančioms tam tikroms konkrečioms pramonės šakoms ar sektoriams ir (arba) dalyvaujančioms valstybės skatinamuose konkrečiuose pramonės projektuose. Todėl Komisija pakartojo savo išvadą, kad šios dotacijos skiriamos tik aiškiai apibrėžtam tam tikrų įmonių ir (arba) ekonomikos sektorių pogrupiui, kuris tikrai yra daug siauresnis nei aptariamas ginče „EB – orlaiviai“ ir konkrečiai apibrėžiamas. Be to, Komisija nustatė, kad sąlygos gauti šias dotacijas nebuvo aiškios ir objektyvios ir jos nebuvo taikomos automatiškai; todėl jos neatitiko pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytų nekonkrečių subsidijų reikalavimų. |
|
(196) |
Komisija nesutiko su Kinijos vyriausybės teiginiu, kad Uhano Rytų ežero naujų technologijų plėtros zonoje neteikiama parama šviesolaidžių kabelius gaminančioms bendrovėms, nes tariama šioje zonoje teikiama parama yra susijusi su šviesolaidžių kabelių pradinės ar galutinės grandies pramonės šakomis. Pirma, Komisija nustatė, kad vienas eksportuojantis gamintojas pasinaudojo MTP lėšomis, kurias Uhano Rytų ežero naujų technologijų plėtros zonos valdžios institucijos suteikė savo patronuojančiajai bendrovei. Antra, net jei Kinijos vyriausybės tvirtinimas, kad bet kokia tariama parama, teikiama šioje zonoje, yra susijusi tik su šviesolaidžių kabelių pradinės arba galutinės grandies pramonės šakomis, yra teisingas, tai neįrodo, kad susiję šviesolaidžių kabelių gamintojai tokiomis dotacijomis nepasinaudojo. Iš tiesų Komisija ištyrė visas susijusias bendroves, kurios tiekė žaliavas eksportuojantiems gamintojams, ir dalį jų subsidijų, įskaitant dotacijas, priskyrė nagrinėjamajam produktui. Todėl šis tvirtinimas laikytas nepagrįstu. |
(d) Subsidijos sumos skaičiavimas
|
(197) |
Siekdama nustatyti, kokia nauda buvo gauta tiriamuoju laikotarpiu, Komisija nagrinėjo per tiriamąjį laikotarpį gautas dotacijas ir dotacijas, kurios buvo gautos iki tiriamojo laikotarpio, tačiau kurių nuvertėjimo laikotarpis tęsėsi tiriamuoju laikotarpiu. Kalbant apie dotacijas, kurios nebuvo nuvertėjusios, nauda laikyta suma, gauta per tiriamąjį laikotarpį. Kalbant apie dotacijas projektų pagrindu ir su turtu susijusias dotacijas, nauda laikyta visos dotacijos sumos dalis, kuri tiriamuoju laikotarpiu nuvertėjo. |
|
(198) |
Dėl 180 konstatuojamojoje dalyje aprašytų dotacijų, gautų kaip užmokestis už MTP paslaugas, Komisija įvertino tiriamuoju laikotarpiu gautas sumas kaip MTP mokestį ir jas priskyrė nagrinėjamajam produktui, remdamasi nagrinėjamojo produkto apyvartos dalimi, palyginti su visa eksportuojančio gamintojo apyvarta. |
|
(199) |
Po galutinio faktų atskleidimo „Connect Com“ paprašė Komisijos atskleisti bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams konkrečiai šviesolaidžių kabelių gamybai ir nagrinėjamajam produktui gaminti skirtų dotacijų dalį tvirtindama, kad ji negalėjo veiksmingai pasinaudoti savo teisėmis į gynybą. |
|
(200) |
Komisija negalėjo dalytis tokia informacija, nes ji laikoma konfidencialia verslo informacija. Bendrovė taip pat nepaaiškino, kodėl tokios sumos žinojimas būtų labai svarbus jos teisėms ginti. Todėl tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(201) |
Komisija svarstė, ar taikyti papildomą metinę komercinę palūkanų normą pagal Komisijos gairių dėl subsidijos sumos skaičiavimo F skirsnio a dalį (47). Tačiau toks metodas apima daug sudėtingų hipotetinių veiksnių, apie kuriuos nebuvo tikslios informacijos. Todėl Komisija manė, kad tikslingiau priskirti sumas tiriamajam laikotarpiui pagal MTP projektų ir turto nuvertėjimo normas, laikantis ankstesniuose tyrimuose taikytos skaičiavimo metodikos (48). |
3.4.2. Kitos dotacijos
|
(202) |
Kaip minėta 175 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad dvi atrinktos bendrovių grupės taip pat gavo kitų dotacijų, kaip antai su turtu susijusias dotacijas, paskolų palūkanų nuolaidas, dotacijas eksportui remti ir dotacijas mažųjų ir vidutinių įmonių plėtrai. |
(a) Teisinis pagrindas
|
(203) |
Tas dotacijas bendrovėms skyrė nacionalinės, provincijų, miestų, apskričių ar rajonų valdžios institucijos ir visos jos buvo konkrečiai taikomos atrinktoms bendrovėms arba konkrečiai taikomos pagal geografinę vietovę ar pramonės šakos tipą. Ne visos atrinktos bendrovės atskleidė informaciją apie teisinį pagrindą, kuriuo remiantis kurį šios dotacijos buvo skirtos. Tačiau Komisija iš kai kurių bendrovių gavo valdžios institucijos išduoto dokumento, pagal kurį buvo skirtos lėšos, vadinamo „pranešimu“, kopiją. |
(b) Tyrimo metu nustatyti faktai
|
(204) |
Tokių dotacijų pavyzdžiai – su turtu susijusios dotacijos, patentų fondai, mokslo ir technologijų fondai ir apdovanojimai, verslo plėtros fondai, eksporto skatinimo fondai, pramonės kokybės gerinimo ir efektyvumo stiprinimo dotacijos, municipaliniai paramos prekybai fondai, užsienio ekonomikos ir prekybos plėtros fondai, saugios gamybos saugos apdovanojimai. |
|
(205) |
Kadangi Komisija atrinktų bendrovių grupių apskaitos dokumentuose nustatė daug dotacijų, šiame reglamente pateikiama tik pagrindinių nustatytų faktų santrauka. Įrodymų, kad skirta daug dotacijų ir kad jos buvo skiriamos įvairiais Kinijos vyriausybės lygmenimis, pradžioje pateikė abi atrinktos grupės. Visi nustatyti faktai, susiję su šiomis dotacijomis, buvo pateikti atskiroms bendrovėms skirtuose specialiuose faktų atskleidimo dokumentuose. |
(c) Išvada
|
(206) |
Šios kitos dotacijos yra subsidijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 2 dalyje, suteiktos atrinktoms bendrovių grupėms dotacijų forma pervedant Kinijos vyriausybės lėšas, taip suteikiant naudą. |
|
(207) |
Atrinktos bendrovių grupės pateikė informacijos apie dotacijų sumą ir kiekvieną dotaciją suteikusią ir išmokėjusią instituciją. Be to, susijusios bendrovės dažniausiai tokias pajamas nurodydavo savo sąskaitose prie subsidijų pajamų, o šias sąskaitas tikrindavo nepriklausomi auditoriai. Informaciją apie šias dotacijas Komisija laikė tiesioginiu įrodymu, kad buvo teikiamos subsidijos ir atitinkamai gauta nauda. |
|
(208) |
Tos dotacijos taip pat laikomos konkrečiomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte ir 3 dalyje, nes remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktais dokumentais jos teikiamos tik tam tikroms bendrovėms, tam tikroms pramonės šakoms, kaip antai šviesolaidžių kabelių pramonei, ar konkretiems projektams konkrečiuose regionuose. Be to, kai kurios dotacijos priklauso nuo eksporto, kaip apibrėžta 4 straipsnio 4 dalies a punkte. |
|
(209) |
Taip pat tos dotacijos neatitinka pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytų nekonkrečių subsidijų reikalavimų, nes teisės naudotis sąlygos ir faktiniai įmonių atrankos, kad jos įgytų teisę jomis pasinaudoti, kriterijai nėra skaidrūs, objektyvūs ir nėra taikomi automatiškai. |
|
(210) |
Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė teigė, kad dėl to, kad bet kurias įtariamas dotacijas teikia vietos ir (arba) regioninė valdžia, jos negali būti laikomos konkrečiam regionui skirtomis subsidijomis. Kinijos vyriausybė pažymėjo, kad regioninė subsidija pagal SKP sutarties 2 straipsnio 2.2 dalį negali būti laikoma konkrečia, jei ją teikia pats regionas (t. y. regioninė ar vietos valdžia) (49), ir kad Komisija turėjo įrodyti, jog dotacijas galima gauti tik dėl geografinės vietovės (50). |
|
(211) |
Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad 208 konstatuojamojoje dalyje ji padarė išvadą, kad dotacijos, išskyrus dotacijas, susijusias su technologijomis, inovacijomis ir plėtra, yra konkrečios, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, 3 dalyje ir 4 dalies a punkte. Dauguma šių dotacijų, regis, buvo skirtos tik tam tikroms bendrovėms, veikiančioms tam tikrose pramonės šakose, pvz., šviesolaidžių kabelių pramonėje. Paaiškėjo, kad tik tam tikros dotacijos buvo susijusios su konkrečiais projektais konkrečiuose regionuose. Tai, kad šias dotacijas bendrovėms skyrė nacionalinės, provincijų, miestų, apskričių ar rajonų valdžios institucijos, nereiškia, kad šios dotacijos neturi teisinio pagrindo nacionaliniu lygmeniu ir nebuvo susijusios su konkrečiais projektais konkrečiuose regionuose. Kinijos vyriausybė nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad šios dotacijos nėra konkrečios (pavyzdžiui, kad dotacijos buvo suteiktos visoms bendrovėms, priklausančioms vietos subjekto, veikiančio kaip subsidijas teikianti institucija, jurisdikcijai). Todėl Komisija pakartojo, kad remdamasi turimais įrodymais ji padarė išvadą, kad šios dotacijos neatitinka pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytų nekonkrečių subsidijų reikalavimų ir yra konkrečios, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, 3 dalyje ir 4 dalies a punkte, ir atmetė Kinijos vyriausybės tvirtinimą. |
|
(212) |
Po galutinio faktų atskleidimo „Connect Com“ tvirtino, kad subsidija yra konkreti tik tuo atveju, jei ji yra tiesiogiai susijusi su šviesolaidžių kabelių pramone, o ne su daugeliu pramonės šakų, pavyzdžiui, šviesolaidžių kabelių gamyba, kaip Komisija nurodė 208 konstatuojamojoje dalyje. |
|
(213) |
Šiuo atžvilgiu Komisija paaiškino, kad pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „norint nustatyti, ar subsidija konkreti kuriai nors įmonei, pramonės šakai arba įmonių ar pramonės šakų grupei (toliau – tam tikros įmonės) pagal subsidiją suteikusiosios valdžios institucijos jurisdikciją, taikomi šie principai <...>“. Iš šios nuostatos formuluotės matyti, kad konkretumo sąvoka taip pat gali būti susijusi su „įmonių ar pramonės šakų grupe“. Todėl Komisija tvirtinimą atmetė. |
|
(214) |
„Connect Com“ taip pat tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą, pagal kurį subsidija nėra laikoma konkrečia, jei subsidiją teikianti institucija nustato objektyvius teisės gauti subsidiją ir jos dydžio kriterijus. |
|
(215) |
Šiuo atžvilgiu Komisija paaiškino, kad, kaip pažymėta 195 ir 209 konstatuojamosiose dalyse, tos dotacijos neatitinka pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytų nekonkrečių subsidijų reikalavimų, nes teisės naudotis sąlygos ir faktiniai įmonių atrankos, kad jos įgytų teisę jomis pasinaudoti, kriterijai nėra skaidrūs, objektyvūs ir nėra taikomi automatiškai. Todėl tvirtinimas buvo atmestas. |
(d) Subsidijos sumos skaičiavimas
|
(216) |
Komisija naudą apskaičiavo pagal 197 konstatuojamojoje dalyje aprašytą metodiką. |
3.4.3. Išvada dėl dotacijų programų
|
(217) |
Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal visas dotacijas per tiriamąjį laikotarpį nustatyta subsidijų norma: Dotacijos
|
3.5. Lengvatinis finansavimas
3.5.1. Lengvatinį finansavimą teikiančios finansų įstaigos
|
(218) |
Remiantis abiejų atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių pateikta informacija, joms finansavimą teikė 32 KLR įsisteigusios finansų įstaigos. Iš tų 32 finansų įstaigų 25 buvo valdomos valstybės. Likusios finansų įstaigos buvo arba privačios, arba Komisija negalėjo nustatyti, ar jos yra valstybės valdomos, ar privačios. Tačiau specialų klausimyną užpildė tik vienas valstybės bankas, nepaisant Kinijos vyriausybei pateikto prašymo, skirto visoms finansų įstaigoms, kurios teikė paskolas atrinktoms bendrovėms. |
3.5.1.1. Valstybės valdomos finansų įstaigos, veikiančios kaip valstybinės institucijos
|
(219) |
Komisija patikrino, ar valstybės bankai veikė kaip valstybinės institucijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje ir 2 straipsnio b punkte. Pagal pagrindinį reglamentą, kartu su ES įsipareigojimais PPO, ar valstybės valdoma įmonė yra valstybinė institucija, nustatoma pagal šiuos kriterijus (51): „Svarbiau ne tai, kaip subjektas naudojasi įgaliojimais vykdyti vyriausybės funkcijas, o tai, kad šie įgaliojimai jam suteikti. Vyriausybė (siaurąja prasme) gali suteikti subjektams įgaliojimų įvairiais būdais. Todėl norint įrodyti, kad konkrečiam subjektui tokie įgaliojimai suteikti, gali prireikti įvairių įrodymų. Įrodymai, kad subjektas faktiškai vykdo vyriausybės funkcijas, gali būti laikomi įrodymu, kad jam suteikti ar pavesti vyriausybės įgaliojimai, ypač jei šie įrodymai patvirtina, kad ši praktika tvari ir sisteminga. Mūsų nuomone, įrodymai, kad vyriausybė vykdo reikšmingą subjekto arba jo veiklos kontrolę, tam tikromis aplinkybėmis gali būti naudojami kaip įrodymas, kad tas subjektas turi vyriausybės įgaliojimų ir jais naudojasi vyriausybės funkcijoms atlikti. Vis dėlto pabrėžiame, kad, išskyrus tuos atvejus, kai įgaliojimai tiesiogiai perduodami teisiniu dokumentu, vien oficialių sąsajų tarp subjekto ir vyriausybės (siaurąja prasme), tikėtina, nepakaks, kad būtų nustatyta, kad subjektas turi vyriausybės įgaliojimų. Todėl, pvz., vien tai, kad vyriausybė yra subjekto didžiausias akcininkas, neįrodo, kad ji vykdo reikšmingą jo veiklos kontrolę, ar kad ji yra suteikusi subjektui vyriausybės įgaliojimų. Vis dėlto kai kuriais atvejais, jei remiantis įrodymais matyti, kad yra daug oficialių vyriausybės kontrolės požymių, ir taip pat yra įrodymų, kad tokia kontrolė reikšmingai taikoma, remiantis tokiais įrodymais galima daryti išvadą, kad atitinkamas subjektas naudojasi vyriausybės įgaliojimais.“ |
|
(220) |
Komisija rinko informaciją apie valstybei priklausančias valstybės bankų akcijas ir oficialius vyriausybės kontrolės požymius tuose bankuose. Komisija taip pat analizavo, ar kontrolė buvo reikšminga. Tuo tikslu Komisijai teko iš dalies remtis turimais faktais, nes Kinijos vyriausybė ir valstybės bankai atsisakė pateikti įrodymų, susijusių su sprendimų priėmimo procesu, po kurio buvo skiriamas lengvatinis skolinimas, kaip nustatyta 136–153 konstatuojamosiose dalyse. |
|
(221) |
Siekdama atlikti šią analizę Komisija visų pirma išnagrinėjo informaciją, gautą iš valstybės banko, kuris užpildė specialų klausimyną. |
(1) Iš dalies bendradarbiaujančios valstybės finansų įstaigos
|
(222) |
Tik vienas valstybės bankas, t. y. EXIM, pateikė klausimyno atsakymus. |
(a) Kinijos vyriausybės nuosavybės teisės ir oficialūs kontrolės požymiai
|
(223) |
Remdamasi klausimyno atsakymuose pateikta informacija Komisija nustatė, kad Kinijos vyriausybei priklausė (tiesiogiai arba netiesiogiai) daugiau nei 50 % šios finansų įstaigos akcijų. |
|
(224) |
Dėl oficialių vyriausybės kontrolės požymių bendradarbiaujančiame valstybės banke, Komisija banką įvardijo kaip „pagrindinę valstybės finansų įstaigą“. Tiksliau pranešime „Laikinosios taisyklės dėl pagrindinių valstybės finansų įstaigų stebėtojų tarybų“ (52) nurodyta, kad: „Pagrindinės valstybės finansų įstaigos, nurodytos šiose taisyklėse, yra valstybės politikos bankai, komerciniai bankai, finansinio turto valdymo įmonės, vertybinių popierių bendrovės, draudimo bendrovės ir t. t. (toliau – valstybės finansų įstaigos), kurių stebėtojų tarybos narius skiria Valstybės taryba.“ |
|
(225) |
Pagrindinių valstybės finansų įstaigų stebėtojų tarybos nariai skiriami pagal Pagrindinių valstybės finansų įstaigų stebėtojų tarybų laikinąsias taisykles. Remdamasi šių laikinųjų taisyklių 3 ir 5 straipsniais Komisija nustatė, kad stebėtojų tarybos narius skiria Valstybės taryba, kuriai jie yra atskaitingi; tai rodo, kad valstybės institucijos kontroliuoja bendradarbiaujančio valstybės banko veiklą. |
|
(226) |
Be šių bendrai taikomų požymių, Komisija nustatė papildomus požymius, susijusius su EXIM. EXIM buvo įsteigtas ir veikia pagal Valstybės tarybos paskelbtą „Pranešimą dėl „Export-Import Bank of China“ įsteigimo“ ir EXIM įstatus. Pagal EXIM įstatus banko vadovybę tiesiogiai skiria valstybė. Stebėtojų tarybą skiria Valstybės taryba remdamasi Laikinosiomis pagrindinių valstybės finansų įstaigų stebėtojų tarybų taisyklėmis ir kitais įstatymais ir teisės aktais; stebėtojų taryba atskaitinga Valstybės tarybai. |
|
(227) |
Įstatuose taip pat paminėta, kad EXIM partijos komitetas atlieka pagrindinį vadovaujamą ir politinį vaidmenį užtikrindamas, kad EXIM įgyvendintų partijos ir valstybės politiką ir svarbiausias užduotis. Partijos vadovybė dalyvauja visose banko valdymo srityse. |
|
(228) |
Įstatuose taip pat nustatyta, kad EXIM siekia remti užsienio prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo plėtrą, tarpvalstybines investicijas, Sausumos ir jūros kelių iniciatyvą, bendradarbiavimą tarptautinių pajėgumų ir įrangos gamybos srityse. Jo veiklos sritis apima trumpalaikes, vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikes paskolas, tvirtinamas pagal valstybės užsienio prekybos ir investavimo užsienyje politiką, kaip antai eksporto kreditus, importo kreditus, užsienio inžinerijos paskolas, užsienio investicines paskolas, Kinijos vyriausybės užsienio pagalbos paskolas ir eksporto pirkėjų paskolas. |
|
(229) |
Be to, 2019 m. metinėje ataskaitoje bankas EXIM nurodė, kad jis visiškai įgyvendino visą pagrindinę politiką ir sprendimus, kuriuos priėmė KKP centrinis komitetas ir Valstybės taryba. |
|
(230) |
Komisija taip pat nustatė, kad 2017 m. valstybės finansų įstaigos pakeitė savo įstatus, suteikdamos svarbesnį vaidmenį Kinijos komunistų partijai (toliau – KKP) aukščiausiu bankų sprendimų priėmimo lygmeniu (53). |
|
(231) |
Naujuosiuose įstatuose nustatyta, kad:
|
(b) Kinijos vyriausybės reikšminga kontrolė
|
(232) |
Komisija taip pat paprašė pateikti informacijos apie tai, ar Kinijos vyriausybė vykdė reikšmingą EXIM banko veiklos kontrolę, kai bankas vykdė skolinimo politiką, vertino riziką ir teikė paskolas šviesolaidžių kabelių pramonei. Šiuo atžvilgiu vadovautasi šiais reguliavimo dokumentais:
|
|
(233) |
Peržiūrėjusi minėtus reguliavimo dokumentus Komisija nustatė, kad KLR finansų įstaigos veikia bendroje teisinėje aplinkoje, kurioje joms nurodoma priimant finansinius sprendimus atsižvelgti į Kinijos vyriausybės pramonės politikos tikslus. Komisija taip nustatė dėl toliau nurodytų priežasčių. |
|
(234) |
Kalbant apie EXIM banką, jo viešosios politikos įgaliojimai nustatyti pranešime dėl EXIM banko įsteigimo ir jo įstatuose. |
|
(235) |
Apskritai Bankininkystės įstatymo, kuris taikomas visoms Kinijoje veikiančioms finansų įstaigoms, 34 straipsnyje teigiama, kad „komerciniai bankai vykdo skolinimo veiklą vadovaudamiesi nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikiais ir valstybės pramonės politikos gairėmis“. Nors Bankininkystės įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad „komerciniai bankai pagal įstatymus vykdo verslo veiklą jokiam padaliniui ar asmeniui nesikišant. Komerciniai bankai savarankiškai prisiima civilinę atsakomybę už visą savo juridinio asmens turtą“, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Bankininkystės įstatymo 4 straipsnis taikomas atsižvelgiant į to įstatymo 34 straipsnį, t. y. jeigu valstybė patvirtina viešąją politiką, bankai ją įgyvendina ir vykdo valstybės nurodymus. |
|
(236) |
Be to, Bendrųjų skolinimo taisyklių 15 straipsnyje nurodyta, kad „pagal valstybės politiką atitinkami departamentai gali subsidijuoti paskolų palūkanas, taip siekdami skatinti tam tikrų pramonės šakų augimą ir tam tikrų vietovių ekonominę plėtrą“. |
|
(237) |
Panašiai, Sprendime Nr. 40 visoms finansų įstaigoms nurodoma teikti kreditinę paramą konkrečiai „skatinamiesiems“ projektams. Kaip jau paaiškinta 3.1 skirsnyje, o tiksliau 81 ir 86 konstatuojamosiose dalyse, šviesolaidžių kabelių pramonės projektai priskiriami „skatinamųjų“ kategorijai. Todėl Sprendimas Nr. 40 patvirtina anksčiau padarytą išvadą dėl Bankininkystės įstatymo, kad teikdami lengvatinius kreditus bankai vykdo vyriausybės įgaliojimus. Komisija taip pat nustatė, kad CBIRC suteikti platūs įgaliojimai tvirtinti visų KLR įsisteigusių finansų įstaigų (įskaitant privačias ir užsienio finansų įstaigas) visus valdymo aspektus, pavyzdžiui (54):
|
|
(238) |
Bankininkystės įstatymas yra teisiškai privalomas. Privalomas penkmečio planų ir Sprendimo Nr. 40 pobūdis nustatytas 3.1 skirsnyje. Privalomas CBIRC reguliavimo dokumentų pobūdis nustatytinas pagal jos, kaip bankų reguliavimo institucijos, įgaliojimus. Privalomas kitų dokumentų pobūdis įrodytas į juos įtrauktomis stebėjimo ir vertinimo sąlygomis. |
|
(239) |
Valstybės tarybos sprendimu Nr. 40 visoms finansų įstaigoms nurodoma teikti kreditinę paramą tik skatinamiesiems projektams ir žadama įgyvendinti „kitą skatinamųjų projektų lengvatinę politiką“. Šiuo pagrindu reikalaujama, kad bankai teiktų kreditinę paramą šviesolaidžių kabelių pramonei kaip skatinamajai pramonei. |
|
(240) |
Todėl Komisija padarė išvadą, kad Kinijos vyriausybė sukūrė norminę sistemą, kurios Kinijos vyriausybės paskirti ir jai atskaitingi bendradarbiaujančio valstybės banko vadovai ir stebėtojai turėjo laikytis. Todėl Kinijos vyriausybė rėmėsi šia normine sistema, kad vykdytų reikšmingą bendradarbiaujančio valstybės banko veiklos kontrolę, kiek tai susiję su jo paskolomis šviesolaidžių kabelių pramonei. |
|
(241) |
Komisija taip pat rinko konkrečius įrodymus apie vykdomą reikšmingą kontrolę remdamasi atrinktiems eksportuojantiems gamintojams suteiktomis konkrečiomis paskolomis. Klausimyno atsakymuose iš dalies bendradarbiaujantis valstybės bankas paaiškino, kad teikdamas minėtas paskolas jis taikė sudėtingą kredito rizikos vertinimo politiką ir metodus. EXIM bankas taip pat paaiškino, kad politika dėl pramonės šakos, kurioje veikia skolininkas, kredito padėties ir kapitalo statuso ir pan. nesiskiria; vis dėlto tokie veiksniai turi įtakos kredito reitingo vertinimui ir skolininko rizikos sąnaudoms. Teikdamas paskolas bankas gali remtis atitinkamais planais ir politika; tačiau nustatydamas atskirus paskolų projektus jis taiko rinka grindžiamą vertinimą. |
|
(242) |
Kaip jau nurodyta 141 konstatuojamojoje dalyje, iš dalies bendradarbiaujantis valstybės bankas atsisakė pateikti konkrečių kredito rizikos vertinimo pavyzdžių, susijusių su atrinktomis bendrovėmis, remdamasis tuo, kad prašoma informacija yra banko vidaus informacija ir ji apima konfidencialią verslo informaciją, kurios neleidžiama atskleisti, nors Komisija ir turėjo raštišką atrinktų bendrovių sutikimą, kuriuo jos atsisakė teisių į konfidencialumą. |
|
(243) |
Neturėdama konkrečių kreditingumo vertinimo įrodymų Komisija išnagrinėjo bendrą teisinę aplinką, kaip nurodyta 232–239 konstatuojamosiose dalyse, ir bendradarbiaujančio valstybės banko elgseną, susijusią su atrinktoms bendrovėms suteiktomis paskolomis. Ši elgsena neatitiko šio banko oficialios pozicijos, nes faktiškai jis veikė ne pagal kruopščius rinka grįstus rizikos vertinimus. |
|
(244) |
Atlikdama tyrimą Komisija nustatė, kad paskolos abiem atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms buvo suteiktos taikant palūkanų normas, kurios buvo mažesnės už „People’s Bank of China“ (toliau – PBOC) paskolų lyginamąsias palūkanų normas arba į jas panašios arba mažesnės už Nacionalinio tarpbankinio finansavimo centro (toliau – NIFC) 2019 m. rugpjūčio 20 d. paskelbtas paskolų bazines normas (55), neatsižvelgiant į bendrovių finansinę ir kredito rizikos padėtį. Taigi, paskolos suteiktos mažesnėmis nei rinkos normomis, palyginti su norma, kuri atitinka atrinktų eksportuojančių gamintojų rizikos profilį. |
|
(245) |
Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Komisija neįrodė, jog bendradarbiaujantis valstybės bankas, t. y. EXIM bankas, yra valstybinė institucija ir kad Kinijos vyriausybė vykdė reikšmingą EXIM banko kontrolę. Kinijos vyriausybė pabrėžė, kad „nuosavybės ir oficialių kontrolės požymių“ nepakanka norint įrodyti, kad tai yra valstybinė institucija, ir kad Komisija neįrodė, jog EXIM banko vadovybė yra nepakankamai nepriklausoma, ir nurodė, kad Kinijos vyriausybės vykdoma EXIM banko kontrolė yra tik banko vadovybės ir jo valdybos paskyrimo priežiūra. |
|
(246) |
Kinijos vyriausybė taip pat tvirtino, kad aptariamos finansų įstaigos neatlieka jokių funkcijų, kurias būtų galima laikyti vyriausybės funkcijomis, ir Kinijos vyriausybė nevykdė reikšmingos EXIM banko kontrolės. Nors pagal Kinijos bankininkystės įstatymo 34 straipsnį reikalaujama, kad komerciniai bankai veiktų „vadovaudamiesi Kinijos vyriausybės pramonės politika“, jame nėra nurodyta, kad bankai turėtų veikti tam tikru būdu ir, Kinijos vyriausybės teigimu, šis straipsnis turėtų būti laikomas pagrindiniu Kinijos bankams taikomu principu. Kinijos vyriausybė taip pat teigė, kad Kinijos bankininkystės įstatyme Kinijos vyriausybei aiškiai draudžiama vykdyti bet kokią komercinių bankų sprendimų kontrolę. Šiuo atžvilgiu Kinijos vyriausybė rėmėsi Kinijos bankininkystės įstatymo 4 ir 5 straipsniais, kuriuose atitinkamai nustatyta, kad komerciniai bankai „priima savo sprendimus“ ir veikia „nesikišant jokiam subjektui ar asmeniui“. Kinijos vyriausybė taip pat pabrėžė, kad Kinijos bankininkystės įstatymo 41 straipsnyje nustatyta, kad „joks subjektas ar asmuo negali versti komercinio banko teikti paskolas ar garantijas“. Be to, Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Paskolų bendrųjų taisyklių 15 straipsnis ir Sprendimas Nr. 40 yra ne privalomi, o tik rekomendaciniai. Galiausiai Kinijos vyriausybė nesutiko su tvirtinimu, kad EXIM bankas teikė paskolas mažesnėmis nei rinkos palūkanų normomis, nes jis laikosi tarptautiniu mastu pripažintų rizikos vertinimo ir paskolų išmokėjimo standartų ir veikia nepriklausomai nuo Kinijos vyriausybės. |
|
(247) |
Komisija nesutiko su Kinijos vyriausybės teiginiais. Komisija rėmėsi ne tik „nuosavybės ir oficialiais kontrolės požymiais“, kad bendradarbiaujantį valstybės EXIM banką galėtų įvardyti valstybine institucija, bet ir įrodė, kad Kinijos vyriausybė vykdė reikšmingą banko kontrolę dėl toliau nurodytų priežasčių. |
|
(248) |
Kaip paaiškinta 238 konstatuojamojoje dalyje, Komisija laikėsi nuomonės, kad Kinijos bankininkystės įstatymas ir Sprendimas Nr. 40 yra privalomi. Be to, šio tyrimo išvadomis (ir ankstesnių Komisijos tyrimų išvadomis dėl tos pačios subsidijų programos (56)) nebuvo patvirtintas tvirtinimas, kad priimdami skolinimo sprendimus bankai neatsižvelgia į vyriausybės politiką ir planus. Pavyzdžiui, Komisija nustatė, kad eksportuojantys gamintojai naudojosi lengvatiniu skolinimu mažesnėmis nei rinkos palūkanų normomis. Vienas eksportuojantis gamintojas naudojosi lengvatiniu skolinimu, kurį teikė „China Development Bank Fund“, kuris, kaip aprašyta 285 konstatuojamojoje dalyje, yra į politiką orientuota investicinė organizacija, daugiausia remianti „valstybės pripažintų pagrindinių sektorių projektus“. |
|
(249) |
Per tyrimą nustatyta, kad Paskolų bendrųjų taisyklių 15 straipsnis iš tiesų buvo taikomas praktikoje ir kad Bankininkystės įstatymo 4, 5 ir 41 straipsniai buvo taikomi atsižvelgiant į to įstatymo 34 straipsnį, t. y. jeigu valstybė patvirtina viešąją politiką, bankai ją įgyvendina ir vykdo valstybės nurodymus. Iš tiesų Bankininkystės įstatymo 4 ir 5 straipsniai yra I skyriuje, kuriame išdėstytos bendrosios nuostatos, o 34 straipsnis yra IV skyriuje, kuriame nustatytos paskoloms taikomos pagrindinės taisyklės. Iš 34 straipsnio formuluotės „komerciniai bankai vykdo paskolų teikimo veiklą atsižvelgdami į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir vadovaudamiesi valstybės pramonės politikos gairėmis“ matyti, kad ši nuostata yra ne rekomendacinio pobūdžio, o veikiau privaloma ir ja bankams aiškiai nurodoma vykdant paskolų teikimo veiklą atsižvelgti į valstybės pramonės politiką. Komisija taip pat pažymėjo, kad Valstybės tarybos sprendimu Nr. 40 visoms finansų įstaigoms nurodoma teikti kreditinę paramą tik skatinamiesiems projektams ir žadama įgyvendinti „kitą skatinamųjų projektų lengvatinę politiką“. Nors to paties sprendimo 17 straipsnyje reikalaujama, kad bankai laikytųsi kreditų teikimo principų, Komisija per tyrimą nenustatė, kad praktikoje taip būtų daroma. Priešingai, paskolos eksportuojantiems gamintojams buvo suteiktos neatsižvelgiant į jų finansinę padėtį ir kreditingumą. |
|
(250) |
Be to, kalbant konkrečiai apie EXIM banką, neginčijama, kad tai yra politikos bankas, jo žodžiais tariant, tiesiogiai vykdantis vyriausybės politiką. Kaip paaiškinta banko svetainėje (57), EXIM yra valstybės finansuojamas valstybės politikos bankas, kuriam tiesiogiai vadovauja Valstybės taryba ir kuris, be kita ko, remia Kinijos užsienio prekybą ir įgyvendina investavimo užsienyje skatinimo strategiją. |
|
(251) |
Tuo pagrindu Komisija padarė išvadą, kad Kinijos vyriausybė sukūrė skolinimo skatinamosioms pramonės šakoms norminę sistemą, kurios turėjo laikytis Kinijos vyriausybės paskirti ir jai atskaitingi banko vadovai ir stebėtojai. Ši norminė sistema nepaliko banko vadovams ir stebėtojams jokios veiksmų laisvės pasirinkti, ar laikytis šios sistemos atrinktų eksportuojančių gamintojų atžvilgiu, todėl to banko vadovybė tapo priklausoma. Todėl Kinijos vyriausybė rėmėsi šia normine sistema, kad vykdytų reikšmingą bendradarbiaujančio valstybės banko veiklos kontrolę, kiek tai susiję su jo paskolomis šviesolaidžių kabelių pramonei. |
|
(252) |
Kaip paaiškinta 241 konstatuojamojoje dalyje, Komisija rinko įrodymus apie vykdomą reikšmingą kontrolę remdamasi konkrečiomis paskolomis. Tačiau bendradarbiaujantis valstybės bankas nepateikė tam tikros būtinos informacijos, įskaitant su atrinktomis bendrovėmis susijusį konkretų kredito rizikos vertinimą. Neturėdama konkrečių tokių kredito rizikos vertinimų įrodymų Komisija išnagrinėjo bendrą teisinę aplinką, taikomą skolinimui skatinamosioms pramonės šakoms, pavyzdžiui, šviesolaidžių kabelių pramonei, ir bendradarbiaujančio valstybės banko elgseną ir nustatė, kad bankas veikė ne pagal nuodugnius rinka grįstus kredito rizikos vertinimus. Be to, kaip paaiškinta 244 konstatuojamojoje dalyje, paskolos abiem atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms buvo teikiamos mažesnėmis normomis nei nerizikingos PBOC paskolų lyginamosios palūkanų normos ir paskolų bazinės normos ar į jas panašiomis, neatsižvelgiant į grupių finansinę ir kredito riziką. Todėl, atsižvelgdama į 3.5.3.3 skirsnyje aprašytą atrinktų eksportuojančių gamintojų rizikos profilį ir į tai, kad, remiantis Komisijos atlikta rizikos analize, eksportuojantiems gamintojams turėjo būti suteiktas BB kredito reitingas ir todėl jie turėjo mokėti palūkanų normas, kurios būtų gerokai didesnės už nerizikingą palūkanų normą, Komisija padarė išvadą, kad aptariamos paskolos buvo suteiktos mažesnėmis nei rinkos palūkanų normomis. |
|
(253) |
Taigi Komisija padarė išvadą, kad Kinijos vyriausybė vykdė reikšmingą bendradarbiaujančio valstybės banko veiklos kontrolę, kiek tai susiję su jo skolinimo šviesolaidžių kabelių pramonei politika ir rizikos vertinimu. |
(c) Išvada dėl valstybės bankų
|
(254) |
Komisija nustatė, kad iš dalies bendradarbiaujantis valstybės bankas įgyvendino pirmiau nurodytą teisinę sistemą vykdydamas vyriausybės funkcijas šviesolaidžių kabelių sektoriuje. Taigi jis vykdė valstybinės institucijos funkcijas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkte kartu su pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu, bei pagal atitinkamą PPO teismo praktiką. |
(2) Nebendradarbiaujančios valstybės finansų įstaigos
|
(255) |
Kaip nurodyta 218 konstatuojamojoje dalyje, nė viena iš kitų valstybės finansų įstaigų, kurios teikė paskolas atrinktoms bendrovėms, specialaus klausimyno neužpildė. Kinijos vyriausybė pateikė tik tam tikros informacijos apie kelių bankų nuosavybės teises, bet ne apie jų valdymo struktūrą, rizikos vertinimą ar konkrečių paskolų šviesolaidžių kabelių pramonei pavyzdžius. |
|
(256) |
Todėl atsižvelgdama į 3.2.1 skirsnyje padarytas išvadas Komisija nusprendė naudotis turimais faktais, kad nustatytų, ar šios valstybės finansų įstaigos gali būti laikomos valstybinėmis institucijomis. |
|
(257) |
Kinijos vyriausybė nurodė, kad toliau išvardyti bankai, kurie teikė paskolas per aptariamą tyrimą atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms, iš dalies arba visiškai priklausė pačiai valstybei arba valstybės valdomiems juridiniams asmenims: „Agricultural Bank of China“, „Bank of China“, „Bank of Communications“, „Bank of Jiangsu“, „Bank of Kunlun“, „Bank of Nanjing“, „Bank of Ningbo“, „China CITIC Bank China Development Bank“, „China Construction Bank“, „China Everbright Bank“, „China Guangfa Bank“, „China Merchants Bank“, „China Minsheng Bank“, „Hankou Bank“, „Industrial Bank“, „Industrial and Commercial Bank of China“ (ICBC), „Ping An Bank“, „Postal Savings Bank“, „Shanghai Pudong Development Bank“ ir „Zheshang Bank“. |
|
(258) |
Remdamasi viešai prieinama informacija, kaip antai svetaine, metinėmis ataskaitomis, banko kataloguose arba internete pateikta informacija, Komisija nustatė, kad toliau nurodytos finansų įstaigos, kurios teikė paskolas abiem atrinktoms eksportuojančių gamintojų grupėms, iš dalies arba visiškai priklausė pačiai valstybei arba valstybės valdomiems juridiniams asmenims:
|
|
(259) |
Neturėdama aptariamų finansų įstaigų pateiktos konkrečios informacijos, kuri būtų priešinga, Komisija Kinijos vyriausybės nuosavybės teises ir kontrolę taip pat nustatė remdamasi oficialiais požymiais dėl tų pačių priežasčių, kurios išdėstytos 1 punkte. Tiksliau remiantis turimais faktais, nebendradarbiaujančių valstybės finansų įstaigų, taip pat kaip ir bendradarbiaujančio valstybės banko atveju, vadovus ir stebėtojus skiria Kinijos vyriausybė ir jie yra jai atskaitingi. |
|
(260) |
Dėl vykdomos reikšmingos kontrolės Komisija manė, kad nustatyti faktai dėl bendradarbiaujančios valstybės finansų įstaigos gali būti laikomi tipiškais taip pat ir nebendradarbiaujančių valstybės finansų įstaigų atžvilgiu. Norminė sistema, išnagrinėta 1 punkte, vienodai taikoma abiem atvejais. Neturint priešingų įrodymų ir remiantis turimais faktais (58) laikoma, kad trūksta kreditingumo vertinimo konkrečių įrodymų, kaip ir bendradarbiaujančio valstybės banko atveju. |
|
(261) |
Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Komisijos argumentai, kuriais daroma išvada, kad visos valstybės finansų įstaigos, išskyrus EXIM banką, taip pat yra valstybinės institucijos, yra nepakankami. Kinijos vyriausybė teigė, kad Komisija rėmėsi ankstesnėmis antisubsidijų bylomis ir savo išvadomis dėl bendradarbiaujančių valstybės finansų įstaigų ir neatliko kiekvieno konkretaus atvejo analizės, atsižvelgdama į konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes ir dėl kiekvienos nebendradarbiaujančios finansų įstaigos. Kinijos vyriausybė taip pat teigė, kad Komisija nepateikė pakankamai įrodymų, kad būtų galima nustatyti, ar vykdoma reikšminga valstybės finansų įstaigų kontrolė dėl to, kad jų vadovus ir stebėtojus skiria Kinijos vyriausybė. |
|
(262) |
Šiuo atžvilgiu Komisija priminė, kad kitiems valstybės bankams nebendradarbiaujant Komisija turėjo remtis turimais faktais. Komisija padarė išvadą, kad ankstesnių tyrimų informacija kartu su oficialiais kontrolės požymiais ir per patį tyrimą nustatytais faktais dėl EXIM banko ir dėl faktinių bankų veiksmų eksportuojančių gamintojų atžvilgiu šiuo atveju yra geriausi turimi faktai. Bet kuriuo atveju Kinijos vyriausybė nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kuriais būtų paneigti Komisijos nustatyti faktai, kad kiti valstybės bankai, kurie teikia paskolas atrinktoms bendrovėms, yra valstybinės institucijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkte kartu su 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu. Todėl Komisija nepakeitė savo nuomonės. |
(3) Išvada dėl valstybės finansų įstaigų
|
(263) |
Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes Komisija nustatė, kad visos Kinijos valstybės finansų įstaigos, kurios teikė finansavimą abiem atrinktoms bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų grupėms, yra valstybinės institucijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkte kartu su 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu. |
|
(264) |
Be to, net jei valstybės finansų įstaigos nebūtų laikomos valstybinėmis institucijomis, remdamasi ta pačia informacija Komisija nustatė, kad dėl tų pačių kaip 3.5.1.2 skirsnyje išdėstytų priežasčių būtų laikoma, kad jos Kinijos vyriausybės pavedimu ar nurodymu atlieka funkcijas, kurios paprastai pavedamos vyriausybei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Todėl jų veiksmai bet kuriuo atveju būtų priskiriami Kinijos vyriausybei. |
3.5.1.2. Privačios finansų įstaigos, veikiančios valstybės pavedimu ar nurodymu
|
(265) |
Dėl toliau išvardytų finansų įstaigų, remiantis per ankstesnius antisubsidijų tyrimus (59) nustatytais faktais ir viešai prieinama informacija, buvo padaryta išvada, kad jos yra privačios: HSBC, „CITI Bank China“, „Zijin Rural Commercial Bank“, „Mizuho Bank“, „Sumitomo Mitsui Banking (China)“, „MUFG Bank“, „Bohai international Trust Co., Ltd.“ ir „Hubei Rural Credit Cooperative“. Komisija analizavo, ar Kinijos vyriausybė pavedė arba nurodė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje, šioms finansų įstaigoms teikti subsidijas šviesolaidžių kabelių sektoriui. |
|
(266) |
PPO apeliacinio komiteto nuomone, „pavedimas“ – tai atsakomybės perdavimas privačiam subjektui vyriausybės sprendimu, o „nurodymas“ – vyriausybės veiksmai, kuriais ji naudojasi savo galiomis prieš privatų subjektą (60). Abiem atvejais vyriausybė naudojasi privačiu subjektu kaip finansinio įnašo tarpininku ir „dauguma atvejų tikėtina, kad privačiam subjektui gali būti pavedama ar nurodoma su tam tikra grasinimo arba raginimo forma“ (61). Kartu pagal 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktį narės negali nustatyti kompensacinių priemonių produktams, „kai vyriausybė tik vykdo savo bendro reglamentavimo įgaliojimus“ (62) arba kai valstybės kišimasis „gali arba negali turėti tam tikrų rezultatų pagal esamas aplinkybes ir laisvu rinkos dalyvių pasirinkimu“ (63). Priešingai, pavedimas arba nurodymas reiškia „aktyvesnį vyriausybės vaidmenį nei vien tik veiksmų skatinimą“ (64). |
|
(267) |
Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad su pramone susijusi pirmiau minėta norminė sistema, nurodyta 232–238 konstatuojamosiose dalyse, taikoma visoms KLR finansų įstaigoms, įskaitant privačias finansų įstaigas. Pavyzdžiui, Bankininkystės įstatymas ir įvairūs CBIRC įsakymai aprėpia visus Kinijos finansuojamus ir užsienio investicijų bankus, kuriuos valdo CBIRC. |
|
(268) |
Be to, daugumos paskolų sutarčių su privačiomis finansų įstaigomis sąlygos buvo tokios pačios kaip sutarčių su valstybės bankais sąlygos, o privačių finansų įstaigų skolinimo normos buvo tokios pačios kaip valstybės finansų įstaigų nustatytos normos. |
|
(269) |
Privačioms finansų įstaigoms nepateikus kitokios informacijos, Komisija padarė išvadą, kad, kiek tai susiję su šviesolaidžių kabelių pramone, visos Kinijoje veikiančios finansų įstaigos (įskaitant privačias finansų įstaigas), kurių priežiūrą atlieka CBIRC, valstybės pavedimu ir nurodymu, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčio pirmoje įtraukoje, turėjo vykdyti vyriausybės politiką ir šviesolaidžių kabelių pramonei teikti paskolas lengvatinėmis palūkanų normomis (65). |
|
(270) |
Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Komisija neįrodė Kinijos vyriausybės pavedimo ar nurodymo, visų pirma, ryšio tarp vyriausybės ir konkrečios visų finansų įstaigų elgsenos. Kinijos vyriausybė teigė, kad jos bendrųjų reguliavimo įgaliojimų vykdymo teikiant gaires ar paskatas nepakanka pavedimui ir nurodymui įrodyti; turi būti nustatytas tam tikros formos grasinimas arba raginimas. Kinijos vyriausybės teigimu, Bankininkystės įstatymu Kinijos vyriausybei aiškiai draudžiama kištis, o Skolinimo bendrosios taisyklės ir Sprendimas Nr. 40 yra tik gairės ir nėra įpareigojantys ar teisiškai privalomi. Be to, Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Komisija neįvykdė pareigos atlikti tokią analizę kiekvieno subjekto atžvilgiu. |
|
(271) |
Komisija su tokia nuomone nesutiko. Kadangi 232–239 konstatuojamosiose dalyse paaiškinta norminė sistema, taikoma visiems Kinijos bankams, yra teisiškai privaloma, kaip toliau patvirtinta 248 ir 249 konstatuojamosiose dalyse, ji nėra vien vyriausybės skatinamojo ar rekomendacinio pobūdžio sistema. Komisija 239 konstatuojamojoje dalyje jau nustatė, kad Sprendimu Nr. 40 visoms finansų įstaigoms nurodoma teikti kreditinę paramą tik skatinamiesiems projektams, nors to paties sprendimo 17 straipsnyje taip pat reikalaujama, kad bankai laikytųsi kreditų teikimo principų. Be to, 251 konstatuojamojoje dalyje Komisija nustatė, kad Kinijos vyriausybė rėmėsi šia normine sistema, kad galėtų vykdyti reikšmingą finansų įstaigų kontrolę, nepalikdama joms jokios veiksmų laisvės sprendžiant, ar ją įgyvendinti, ar ne. Todėl yra aiškus ryšys tarp Kinijos vyriausybės ir konkrečios privačių bankų elgsenos, o tai rodo, kad pastarieji veikė Kinijos vyriausybės pavedimu ir nurodymu. |
|
(272) |
Be to, Komisija priminė, kad kitiems privatiems bankams nebendradarbiaujant ji turėjo remtis turimais faktais. Kadangi iš dalies bendradarbiavo tik vienas valstybės bankas, Komisija naudojosi turima šio banko, kuris buvo laikomas valstybine institucija, pateikta informacija, ir palygino ją su nebendradarbiaujančių privačių bankų siūlytomis sąlygomis. Be to, per nuotolinį duomenų sutikrinimą su atrinktomis bendrovėmis nebuvo pastebėta jokių reikšmingų skirtumų tarp paskolų sąlygų arba normų, kurias siūlė privačios finansų įstaigos, ir tų, kurias siūlė valstybės finansų įstaigos. Tai, kad palūkanų normos sutapo, rodo, kad privatūs bankai taip pat teikė paskolas žemesnėmis nei rinkos normomis, laikydamiesi pirmiau nurodytos norminės sistemos. Todėl Kinijos vyriausybės tvirtinimas, kad Komisija neįvykdė pareigos atlikti tokią analizę kiekvieno subjekto atžvilgiu, yra nepagrįstas. |
|
(273) |
Taigi, Komisija patvirtino savo išvadą, kad, kiek tai susiję su šviesolaidžių kabelių pramone, visos Kinijoje veikiančios finansų įstaigos (įskaitant privačias finansų įstaigas), valstybės pavedimu ar nurodymu, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčio pirmoje įtraukoje, turėjo vykdyti vyriausybės politiką ir šviesolaidžių kabelių pramonei teikti paskolas lengvatinėmis palūkanų normomis. |
3.5.2. Kredito reitingai
|
(274) |
Per ankstesnius antisubsidijų tyrimus Komisija, remdamasi Tarptautinio valiutos fondo (66) paskelbtu tyrimu, kuriame parodyti tarptautinės ir Kinijos kredito reitingų sistemų skirtumai, taip pat remdamasi išvadomis, padarytomis dėl atrinktų ir per tyrimą nagrinėtų bendrovių, nustatė, kad Kinijos bendrovėms suteikti vidaus kredito reitingai yra nepatikimi. Iš tiesų, TVF teigimu, vietos reitingų agentūros daugiau nei 90 % Kinijos obligacijų suteikė AA–AAA reitingus. Tai nepanašu į kitas rinkas, kaip antai Sąjungos arba Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV). Pavyzdžiui, JAV rinkoje tokį aukščiausią reitingą turi mažiau nei 2 % įmonių. Tad Kinijos kredito reitingų agentūros itin linkusios priskirti aukščiausius reitingus pagal reitingų skalę. Jos taiko labai plačias reitingų skales ir yra linkusios grupuoti obligacijas, kurioms būdinga labai skirtinga įsipareigojimų neįvykdymo rizika, į vieną didelę reitingo kategoriją (67). Remiantis „Bloomberg“„China bond market insight 2021“ (68), obligacijų rinkoje dominuoja penkios Kinijos vietos reitingų agentūros: „China Chengxin“, „Dagong“, „Lianhe“, „Shanghai Brilliance“ ir „Golden credit rating“, o apie 90 % obligacijų vietos reitingų agentūros suteikė AAA reitingą. Tačiau daugeliui emitentų suteiktas žemesnis „S&P global“ A ir BBB emitento reitingas (69). |
|
(275) |
Be to, užsienio reitingų agentūros, pavyzdžiui, „Standard and Poor’s“, „Moody’s“, vertindamos užsienyje išleistų Kinijos obligacijų reitingus paprastai taiko didesnį reitingą, palyginti su emitento baziniu kredito reitingu, taip atsižvelgdamos į įmonės strateginę svarbą Kinijos vyriausybei ir visų netiesioginių garantijų reikšmingumą (70). |
|
(276) |
Komisija taip pat gavo papildomos informacijos, kuria papildė tą analizę. Pirma, Komisija nustatė, kad valstybė gali daryti tam tikrą įtaką kredito reitingų rinkai. |
|
(277) |
Remiantis Kinijos vyriausybės pateikta informacija, tiriamuoju laikotarpiu Kinijos obligacijų rinkoje veikė 14 kredito reitingų agentūrų, įskaitant 12 vidaus reitingų agentūrų. |
|
(278) |
Antra, į Kinijos kredito reitingų rinką laisvai patekti neįmanoma. Tai iš esmės uždara rinka, nes reitingų agentūras prieš joms pradedant vykdyti veiklą turi patvirtinti Kinijos vertybinių popierių reguliavimo komisija (toliau – CSRC) arba PBOC (71). 2017 m. viduryje PBOC paskelbė, kad užsienio kredito reitingų agentūroms tam tikromis sąlygomis bus leidžiama skirti kredito reitingus dalyje vidaus obligacijų rinkos. Tiriamuoju laikotarpiu Kinijos rinkoje veikė dvi užsienio kapitalo ir dvi „Sino“ ir užsienio kapitalo bendros kredito reitingų agentūros. Tačiau šios kredito reitingų agentūros taiko Kinijos reitingų skales, tad jų faktiškai negalima palyginti su tarptautiniais reitingais, kaip paaiškinta 275 konstatuojamojoje dalyje. |
|
(279) |
Galiausiai 2017 m. PBOC atliktame tyrime patvirtinami Komisijos nustatyti faktai ir išvadose teigiama, kad „jei užsienio obligacijų investicijų lygis nustatomas pagal tarptautinį BBB- ir aukštesnį reitingą, vidaus investicijų į obligacijas reitingas gali būti AA- ir aukštesnis, atsižvelgiant į vidutinio vidaus reitingo ir 6 ar daugiau punktų tarptautinio reitingo skirtumą“ (72). |
|
(280) |
Atsižvelgdama į šio reglamento 274–279 konstatuojamosiose dalyse aprašytą padėtį Komisija padarė išvadą, kad Kinijos kredito reitingai nėra patikimas pagrindinio turto kredito rizikos įvertinimas. Tie reitingai taip pat buvo iškraipyti dėl politikos tikslų skatinti pagrindines strategines pramonės šakas, kaip antai šviesolaidžių kabelių pramonę. |
3.5.3. Lengvatinis finansavimas. Paskolos
3.5.3.1. Paskolų rūšys
(1) Trumpalaikės ir ilgalaikės paskolos
|
(281) |
Komisija nustatė, kad abiejų atrinktų grupių bendrovės savo veiklai finansuoti naudojosi įvairiomis trumpalaikėmis ir ilgalaikėmis paskolomis. Šios paskolos daugiausia buvo naudojamos kasdienėms operacijoms, apyvartinio kapitalo poreikiams, specialiems projektams, investicijoms arba kitoms paskoloms pakeisti. Abi grupės taip pat naudojo trumpalaikius ir ilgalaikius eksporto kreditus. |
(2) Paskolos, kurių konkretus tikslas yra pakeisti kitas paskolas
|
(282) |
Atlikdama tyrimą Komisija nustatė, kad tam tikros atrinktos bendrovės sudarė sutartis dėl paskolų su konkrečiu tikslu pakeisti iš kitų bankų gautas paskolas. Pagal šią praktiką bendrovės galėjo pertvarkyti savo įsipareigojimus ir gauti lėšų, kad galėtų įvykdyti savo ankstesnius įsipareigojimus, o tai rodo, kad yra problemų, susijusių su skolos grąžinimu, nesant jokių kitų to priežasčių. |
|
(283) |
Paskolų, kurių vienintelis tikslas – grąžinti kitas einamąsias paskolas, naudojimas laikomas rodikliu, kad bendrovė negali vykdyti savo einamųjų paskolų įsipareigojimų, todėl kelia papildomą riziką, susijusią su trumpalaikiu ir ilgalaikiu finansavimu. |
(3) Akcininko paskola
|
(284) |
Komisija nustatė, kad vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų per savo patronuojančiąją bendrovę gavo banko paskolą iš „China Development Bank“. Patronuojančioji bendrovė sudarė sutartį dėl paskolos su banku, kad gautų vadinamąją akcininko paskolą arba įgaliotąją paskolą MTP projektui, kurį vykdė eksportuojantis gamintojas, ir nukreipė iš paskolos gautas pajamas eksportuojančiam gamintojui tomis pačiomis sutarties sąlygomis, kokios buvo pasirašytos su banku. Per nuotolinį duomenų sutikrinimą susijusi bendrovė paaiškino, kad „China Development Bank“ turi specialių lėšų projektams, kurios gali būti teikiamos paskolų forma tik centriniu lygmeniu valdomiems subjektams, kuriuos tiesiogiai kontroliuoja SASAC. Tačiau dėl paskolos tiesiogiai derėjosi eksportuojantis gamintojas ir bankas. Be to, paskolos sutartyje nurodyta, kad bankas įgalioja patronuojančiąją bendrovę suteikti „įgaliotąją paskolą“ eksportuojančiam gamintojui projekto kapitalo sąnaudoms padengti. |
|
(285) |
Komisija taip pat nustatė, kad „China Development Bank Fund“ yra į politiką orientuota investicinė organizacija, kuri daugiausia remia „valstybės pripažintų pagrindinių sektorių projektus“ teikdama „projekto kapitalo investicijas, investicijas į subjektus, akcininkų paskolas ir investicijas į vietos investicijų ir finansavimo bendrovių fondus, kad būtų užpildytos pagrindinių projektų spragos“ (73). |
|
(286) |
Atsižvelgdama į tai, kad iš paskolos gautas pajamas atrinktas eksportuojantis gamintojas naudojo savo projektams, į tai, kad dėl paskolos tiesiogiai derėjosi atrinktas eksportuojantis gamintojas ir bankas, ir į tai, kad eksportuojantis gamintojas su savo patronuojančiąja bendrove sudarė paskolos sutartį, atitinkančią akcininko sutartį tarp patronuojančiosios bendrovės ir banko, Komisija manė, kad patronuojančioji bendrovė atliko tik tarpininko vaidmenį ir susitarė su „China Development Bank“ suteikti paskolą eksportuojančiam gamintojui. Todėl Komisija aptariamą paskolą priskyrė finansavimui, kurį bankas suteikė aptariamam eksportuojančiam gamintojui. |
3.5.3.2. Konkretumas
|
(287) |
Kaip nurodyta 232–238 konstatuojamosiose dalyse, finansų įstaigų paskolų teikimas lengvatinėmis palūkanų normomis šviesolaidžių kabelių pramonei reglamentuojamas keliais teisiniais dokumentais, kurie yra konkrečiai skirti šio sektoriaus bendrovėms. Iš tų dokumentų matyti, kad finansų įstaigos teikia lengvatinį finansavimą tik tam tikroms Kinijos vyriausybės politiką vykdančioms pramonės šakoms ir (arba) bendrovėms. Komisija manė, kad nuoroda į šviesolaidžių kabelių pramonę pakankamai aiški, nes ši pramonė identifikuojama nurodant arba pavadinimą, arba jos gaminamą produktą ar pramonės grupę, kuriai ji priklauso. Be to, kaip paaiškinta 286 konstatuojamojoje dalyje, vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų pasinaudojo „China Development Bank Fund“, remiančio „valstybės pripažintų pagrindinių sektorių projektus“, suteikta paskola. Todėl ši subsidija yra konkreti, nes Kinijos vyriausybė remia nedidelę grupę skatinamųjų pramonės šakų, įskaitant šviesolaidžių kabelių pramonę. |
|
(288) |
Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė ir „ZTT Group“ tvirtino, kad aptariamos paskolos nėra konkrečios. Kinijos vyriausybės teigimu, Komisija neįrodė, kad teisės aktais, pagal kuriuos teikiama finansinė parama, aiškiai ribojama galimybė gauti paramą, ir nė vienas iš Komisijos nurodytų dokumentų nėra skirtas šviesolaidžių kabelių pramonei, kuri, Kinijos vyriausybės teigimu, KLR nėra skatinamoji pramonė. |
|
(289) |
Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad net jei 232 konstatuojamojoje dalyje išvardytuose dokumentuose, visų pirma Sprendime Nr. 40, Bankininkystės įstatyme ir Paskolų bendrosiose taisyklėse, smulkiai neišvardyta, kokios pramonės šakos yra skatinamosios, nurodant šviesolaidžių kabelių pramonę, šiuose dokumentuose daroma nuoroda į Kinijos vyriausybės pramonės politiką remti skatinamąsias pramonės šakas. Kaip nurodyta 3.1 skirsnyje, šviesolaidžių kabelių pramonė yra skatinamoji pramonė. Kartu skaitant aptariamus dokumentus paaiškėjo, kad Kinijos vyriausybė nurodė finansų įstaigoms vykdant skolinimo verslo operacijas atsižvelgti į Kinijos vyriausybės pramonės politiką ir kad pagal šią Kinijos vyriausybės pramonės politiką finansų įstaigos privalo teikti kreditinę paramą skatinamiesiems projektams. Taigi, reiškia, kad Kinijos vyriausybė aiškiai remia nedidelę grupę skatinamųjų pramonės šakų, įskaitant šviesolaidžių kabelių pramonę. Todėl ši subsidija yra konkreti. Tad Komisija nepakeitė savo išvadų. |
|
(290) |
Todėl Komisija padarė išvadą, kad subsidijos lengvatinio skolinimo forma paprastai nėra skiriamos visoms pramonės šakoms, o yra konkrečios, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte. |
3.5.3.3. Nauda ir subsidijos sumos skaičiavimas
|
(291) |
Kompensuotinos subsidijos sumą Komisija apskaičiavo remdamasi gavėjams tiriamuoju laikotarpiu suteikta nauda. Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio b punktą gavėjams suteikta nauda yra palūkanų sumos, kurią bendrovė sumokėjo už lengvatinę paskolą, ir sumos, kurią bendrovė mokėtų už panašią komercinę paskolą, kurią bendrovė galėtų gauti rinkoje, skirtumas. |
|
(292) |
Kaip paaiškinta 3.5.1 ir 3.5.2 skirsniuose, pagal Kinijos finansų įstaigų teikiamas paskolas matomas didelis valstybės kišimasis, be to, neįmanoma nustatyti palūkanų normų, kurios būtų paprastai taikomos veikiančioje rinkoje. |
|
(293) |
Atrinktų bendrovių grupių bendra finansinė būklė skiriasi. Kiekviena jų tiriamuoju laikotarpiu pasinaudojo skirtingų rūšių paskolomis, kurios skyrėsi grąžinimo terminu, užstatu, garantijomis ir kitomis sąlygomis. Dėl šių dviejų priežasčių kiekviena bendrovė mokėjo vidutinę palūkanų normą, pagrįstą jos gautų paskolų rinkiniu. |
|
(294) |
Siekdama atsižvelgti į šiuos ypatumus Komisija atskirai įvertino kiekvienos iš atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių finansinę būklę. Šiuo požiūriu Komisija panaudojo lengvatinio finansavimo teikiant paskolas skaičiavimo metodiką, kuri buvo sukurta atliekant antisubsidijų tyrimus dėl KLR kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš plieno, KLR kilmės padangų ir tam tikrų KLR kilmės austų ir (arba) siūtų stiklo pluošto medžiagų (74) ir kuri yra išaiškinta tolesnėse konstatuojamosiose dalyse. Po to Komisija apskaičiavo kiekvienos iš atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių dėl lengvatinio finansavimo teikiant paskolas gautą naudą ir ją paskirstė nagrinėjamajam produktui. |
(1) „ FTT Group “
|
(295) |
Komisija pažymėjo, kad Kinijos kredito reitingų agentūros „FTT Group“ eksportuojantiems gamintojams suteikė AAA kredito reitingą, o jų susijusių bendrovių kredito reitingas buvo nuo B iki AAA. Atsižvelgdama į 3.5.2 skirsnyje minėtus Kinijos kredito reitingų bendrus iškraipymus Komisija padarė išvadą, kad šie reitingai nepatikimi. |
|
(296) |
Kaip minėta 243–253 konstatuojamosiose dalyse, Kinijos skolinimo finansų įstaigos šiam tyrimui nepateikė jokio kreditingumo vertinimo. Todėl, siekdama nustatyti naudą, Komisija turėjo įvertinti, ar „FTT Group“ taikytos paskolų palūkanų normos atitiko rinkos lygį. |
|
(297) |
„FTT Group“ eksportuojančių gamintojų finansinė padėtis apskritai buvo pelninga, o jų pelno dydis, remiantis jų finansinėmis ataskaitomis, buvo 1–3 %, nors jis buvo daug mažesnis už pelno dydį, kurio apskritai tikėtasi šviesolaidžių kabelių pramonėje ir kuris atskirame antidempingo tyrime buvo nustatytas kaip 12,4 % pelnas. |
|
(298) |
Vienas iš „FTT Group“ eksportuojančių gamintojų savo veiklai finansuoti naudojo trumpalaikes ir ilgalaikes skolas. Komisija įvertino bendrovės trumpalaikį likvidumą ir ilgalaikį mokumą. |
|
(299) |
Dėl trumpalaikio likvidumo Komisija naudojo tokius likvidumo rodiklius, kaip apyvartinio kapitalo rodiklis, kritinio likvidumo rodiklis, pinigų rodiklis ir pinigų srauto rodiklis. Šie rodikliai rodo bendrovės gebėjimą apmokėti trumpalaikius įsipareigojimus, įskaitant trumpalaikes skolas. Bendrovės vidutinis apyvartinio kapitalo rodiklis per TL buvo 1,1. Nors jis šiek tiek viršija 1, bendrovės trumpalaikis turtas yra tik tokio dydžio, kad pakaktų apmokėti trumpalaikius įsipareigojimus, o to nepakanka aukštam kredito reitingui pateisinti – jam bendrovė turėtų turėti bent 2 siekiantį apyvartinio kapitalo rodiklį. Bendrovės kritinio likvidumo rodiklis 2019 m. buvo 0,8, o 2020 m. – 0,6, tuo tarpu bazinis kritinio likvidumo rodiklis turėtų būti bent 1. Iš tiesų bendrovė, kurios kritinio likvidumo rodiklis yra mažesnis nei 1, trumpuoju laikotarpiu gali nepajėgti apmokėti savo trumpalaikių įsipareigojimų. Bendrovės pinigų rodiklis per TL vidutiniškai buvo 0,1; todėl bendrovė neturėjo pakankamai pinigų trumpalaikei skolai apmokėti. Be to, bendrovės veiklos pinigų srautas 2019 ir 2020 m. taip pat buvo neigiamas. 2019 m. jis buvo –0,07, o 2020 m. – –0,00007. Jei šis rodiklis yra mažesnis nei 1, reiškia bendrovė nesugeneravo pakankamai lėšų savo einamiesiems įsipareigojimams padengti. |
|
(300) |
Atsižvelgdama į 299 konstatuojamojoje dalyje aprašytus likvidumo rodiklius Komisija padarė išvadą, kad aptariama bendrovė turėjo trumpalaikių likvidumo problemų, dėl kurių ji turi didelės rizikos skolininko profilį. |
|
(301) |
Komisija ilgalaikio mokumo rizikos vertinimą grindė įvairiais mokumo koeficientais, kaip antai skolos santykiu ir padengimo koeficientu. Pagal mokumo koeficientus vertinamas bendrovės gebėjimas vykdyti ilgalaikius skolinius įsipareigojimus. Jais naudojasi skolintojai ir investuotojai į obligacijas, vertindami bendrovės kreditingumą. |
|
(302) |
Pagal skolos santykius vertinama įsipareigojimų, visų pirma ilgalaikės skolos, suma. Bendrovės skolos ir turto santykis buvo net 0,67, o tai reiškia, kad 67 % bendrovės turto yra finansuojama iš skolos. Skolos ir nuosavo kapitalo santykis 2019 m. buvo 1,9, o 2020 m. – 2,8, o tai rodo, kad bendrovė savo veiklą finansuoja daugiausia skolos forma. Kuo didesnis skolos ir turto santykis ir skolos ir nuosavo kapitalo santykis, tuo didesnė bendrovės finansinė rizika. |
|
(303) |
Pagal padengimo koeficientus vertinamas bendrovės gebėjimas padengti skolą ir įvykdyti finansinius įsipareigojimus. Bendrovė savo vertinimą grindė palūkanų padengimo rodikliu ir veiklos pinigų srauto ir skolos santykiu. Palūkanų padengimo rodiklis rodo bendrovės gebėjimą finansuoti palūkanų išlaidas. 2019 m. jis buvo 1,4, o 2020 m. – 0,6. Kalbant apie finansinę analizę, mažesnis nei 1,5 palūkanų padengimo rodiklis reiškia, kad bendrovė patiria sunkumų padengti savo palūkanų išlaidas. Veiklos pinigų srauto ir skolos santykis rodo bendrovės gebėjimą apmokėti skolą iš veiklos gautais pinigais. Vidutinis bendrovės veiklos pinigų srauto ir skolos santykis per TL buvo –6 % 2019 m. ir –0,006 % 2020 m. Tai reiškia, kad, atsižvelgiant į 2019 m. santykį, bendrovei reikėtų 16 metų, kad ji galėtų grąžinti visą skolą su jos generuojamu veiklos pinigų srautu. Iš 2020 m. duomenų matyti, kad padėtis dar blogesnė. Todėl yra požymių, kad bendrovė susiduria su rimtomis problemomis uždirbti pakankamai pinigų, kad galėtų grąžinti skolą. |
|
(304) |
Be to, ši bendrovė sudarė sutartis dėl paskolų su vieninteliu tikslu – grąžinti iš kitų bankų gautas paskolas. Kaip aprašyta 282 ir 283 konstatuojamosiose dalyse, šio tipo paskolos laikomos požymiu, kad bendrovė negali apmokėti savo einamųjų paskolų įsipareigojimų, todėl kyla papildoma rizika, susijusi su trumpalaikiu ir ilgalaikiu finansavimu. |
|
(305) |
Todėl, atsižvelgdama į 299–304 konstatuojamosiose dalyse aprašytas likvidumo ir mokumo problemas, Komisija laikėsi nuomonės, kad bendrovės finansinė padėtis buvo nestabili ir jos rizikos profilis galimiems skolintojams ir investuotojams buvo aukštas. |
|
(306) |
Antrasis grupės eksportuojantis gamintojas paskolų neturėjo. Tačiau Komisija pažymėjo, kad 35 % savo pirkimų finansavo banko akcepto įsakomaisiais vekseliais, kurie, kaip nustatyta 3.5.4.2 skirsnyje, yra lengvatinė trumpalaikė finansinė priemonė. Šio gamintojo skola sudarė vidutiniškai 61 % viso turto per TL, jo skolos ir turto santykis buvo 0,6, o vidutinis skolos ir nuosavo kapitalo santykis per TL buvo 1,6. Tai reiškia, kad bendrovė savo veiklą daugiausia finansavo iš skolos, o tai yra rizikos veiksnys. |
|
(307) |
Kadangi ši bendrovė savo veiklą daugiausia finansavo trumpalaikiu finansavimu, Komisija savo analizėje daugiausia dėmesio skyrė bendrovės likvidumo padėčiai. Per TL bendrovės apyvartinio kapitalo rodiklis vidutiniškai buvo 0,9, kritinio likvidumo rodiklis – 0,7, pinigų rodiklis – 0,1, o veiklos pinigų srauto rodiklis – 0,1. Šie rodikliai rodo likvidumo problemas, nes visi trumpalaikiai įsipareigojimai viršija visą trumpalaikį turtą ir bendrovė negali apmokėti savo trumpalaikių įsipareigojimų pinigais, gaunamais iš jos trumpalaikio turto ir veiklos. Kalbant apie finansinę analizę, apskritai pripažįstama, kad mažesni nei 1 likvidumo rodikliai rodo likvidumo problemas, kurias skolinančiosios įstaigos laiko rizika. |
|
(308) |
Atsižvelgdama į rimtas likvidumo ir mokumo problemas, nustatytas atlikus dviejų „FTT Group“ eksportuojančių gamintojų finansinę analizę, kaip aprašyta 298–307 konstatuojamosiose dalyse, Komisija laikėsi nuomonės, kad bendra „FTT Group“ finansinė padėtis atitinka BB reitingą – aukščiausią reitingą, kuris nebelaikomas „investiciniu reitingu“. „Investicinis reitingas“ reiškia, kad, reitingų agentūros vertinimu, bendrovės išleistų obligacijų veikiausiai pakaks, kad būtų įvykdyti mokėjimo įsipareigojimai, ir bankams leidžiama į jas investuoti. |
|
(309) |
Remdamasi viešai prieinamais „Bloomberg“ duomenimis, rinkos palūkanų normai nustatyti Komisija kaip lyginamąjį dydį naudojo BB reitingą turinčių įmonių išleistų obligacijų tikėtiną priemoką, kuri buvo taikoma PBOC paskolų lyginamosioms palūkanų normoms, o po 2019 m. rugpjūčio 20 d. – NIFC paskolų bazinėms normoms (75). |
|
(310) |
Ta priemoka nustatyta remiantis „Bloomberg“ duomenimis, pramonės segmentams apskaičiavus JAV AA reitingo įmonių obligacijų ir JAV BB reitingo įmonių obligacijų santykinį skirtumą. Paskui taip apskaičiuotas santykinis skirtumas pridėtas prie PBOC paskelbtų paskolų lyginamųjų palūkanų normų arba, po 2019 m. rugpjūčio 20 d., prie NIFC paskelbtų paskolų bazinių normų, tą dieną, kai suteikta paskola (76), ir tokiam pačiam laikotarpiui kaip ir aptariama paskola. Tai padaryta atskirai kiekvienai paskolai, kuri buvo suteikta bendrovių grupei. |
|
(311) |
Dėl užsienio valiutomis išduotų paskolų manoma, kad padėtis, susijusi su rinkos iškraipymais ir neegzistuojančiais tinkamais kredito reitingais, yra tokia pati, nes tas paskolas taip pat teikė tos pačios Kinijos finansų įstaigos. Todėl, kaip nustatyta pirmiau, tinkamam lyginamajam dydžiui nustatyti buvo naudojamos įmonių obligacijos atitinkama valiuta, kurioms suteiktas BB reitingas ir kurios buvo išleistos tiriamuoju laikotarpiu. |
|
(312) |
Nauda nustatyta taikant 310 konstatuojamojoje dalyje aprašytą lyginamąjį dydį paskolų finansavimo laikotarpiui tiriamuoju laikotarpiu. |
(2) „ ZTT Group “
|
(313) |
Komisija pažymėjo, kad 2018 m. Kinijos kredito reitingų agentūra „ZTT Group“ buvo suteikusi AA+ reitingą. Atsižvelgdama į 3.5.2 skirsnyje minėtus Kinijos kredito reitingų bendrus iškraipymus Komisija padarė išvadą, kad „ZTT Group“ suteiktas AA+ reitingas yra nepatikimas. |
|
(314) |
Kaip minėta 243–253 konstatuojamosiose dalyse, Kinijos skolinimo finansų įstaigos nepateikė jokio kreditingumo vertinimo. Todėl, siekdama nustatyti naudą, Komisija turėjo įvertinti, ar „ZTT Group“ taikytos paskolų palūkanų normos atitiko rinkos lygį. |
|
(315) |
„ZTT Group“ eksportuojantys gamintojai pranešė, kad jų finansinė padėtis pagal jų finansines sąskaitas yra apskritai pelninga. |
|
(316) |
Tačiau vieno iš grupei priklausančių eksportuojančių gamintojų analizė parodė, kad nuo 2018 m. mažėjo apyvarta ir gerokai padidėjo jo įsipareigojimai. Komisija pažymėjo, kad bendrovė keičia savo finansinį svertą, išreikštą skolos ir nuosavo kapitalo santykiu (77), didindama priklausomybę nuo išorės finansavimo ir sumažindama visiškai valdomų lėšų dalį savo augimui finansuoti. Be to, nors bendrovės padėtis yra pelninga, reikėtų pažymėti, kad pelno dydis ir nuosavo kapitalo grąža (78) nuo 2018 m. mažėjo. Panašiai Komisija nustatė, kad du eksportuojantys gamintojai ir grupės kitos susijusios bendrovės bendrai naudojo trumpalaikes paskolas kasdienei veiklai skirtam apyvartiniam kapitalui finansuoti. |
|
(317) |
Išanalizavusi „ZTT Group“ pagal konsoliduotąjį metodą Komisija pažymėjo, kad grupė išleido obligacijas siekdama, be kitų projektų, papildyti bendrovės apyvartinį kapitalą. Šiuo veiksmu grupė pripažįsta, kad būtina papildyti apyvartinį kapitalą, kad būtų užtikrintas pakankamas likvidumas plečiant verslą. Be to, 2015–2018 m. „ZTT Group“ bendrasis pelno dydis mažėjo ir buvo mažesnis už panašių šviesolaidžių kabelius gaminančių bendrovių vidurkį (79). Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad eksportuojančių gamintojų patronuojančioji bendrovė „Zhongtian Technology Group Co., Ltd“ išleido trumpalaikes obligacijas skolai grąžinti. Panašiai nustatytas skolos konvertavimas į nuosavybės vertybinius popierius (80). |
|
(318) |
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija manė, kad grupės bendra finansinė būklė atitinka BB reitingą, tai yra aukščiausią reitingą, kuris nebėra laikomas „investiciniu reitingu“. „Investicinis reitingas“ reiškia, kad, reitingų agentūros vertinimu, bendrovės išleistų obligacijų veikiausiai pakaks, kad būtų įvykdyti mokėjimo įsipareigojimai, ir bankams leidžiama į jas investuoti. |
|
(319) |
Rinkos normai nustatyti prie įprastinės PBOC paskolų lyginamosios palūkanų normos arba, po 2019 m. rugpjūčio 20 d., prie NIFC paskelbtos paskolų bazinės normos pridėta priemoka, tikėtina bendrovių, kurios turi tokį reitingą (BB), išleistų obligacijų atveju. |
|
(320) |
Ta priemoka nustatyta remiantis „Bloomberg“ duomenimis, pramonės segmentams apskaičiavus JAV AA reitingo įmonių obligacijų ir JAV BB reitingo įmonių obligacijų santykinį skirtumą. Paskui taip apskaičiuotas santykinis skirtumas pridėtas prie paskolų lyginamosios palūkanų normos arba paskolų bazinės normos tą dieną, kai suteikta paskola, ir tokiam pačiam laikotarpiui kaip ir aptariama paskola. Tai padaryta atskirai kiekvienai paskolai, kuri buvo suteikta bendrovių grupei. |
|
(321) |
Dėl užsienio valiutomis išduotų paskolų manoma, kad padėtis, susijusi su rinkos iškraipymais ir neegzistuojančiais tinkamais kredito reitingais, yra tokia pati, nes tas paskolas taip pat teikė tos pačios Kinijos finansų įstaigos. Todėl, kaip nustatyta pirmiau, tinkamam lyginamajam dydžiui nustatyti buvo naudojamos įmonių obligacijos atitinkama valiuta, kurioms suteiktas BB reitingas ir kurios buvo išleistos tiriamuoju laikotarpiu. |
|
(322) |
Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė tvirtino, kad aptariamos paskolos nesuteikė naudos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje ir SKP sutarties 1 straipsnio 1.1 dalies b punkte. Kinijos vyriausybė laikėsi nuomonės, kad Komisija neteisėtai neatsižvelgė į bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų kredito reitingą, ir nesutiko su metodika, kurią Komisija taikė nustatydama lyginamąjį dydį ir kuri grindžiama tuo, kad neatsižvelgta į eksportuojančių gamintojų kredito reitingus. Kinijos vyriausybė pažymėjo, kad nors Komisijos išvados dėl paskolų didele dalimi grindžiamos tariamai blogos aptariamų bendrovių finansinės padėties vertinimu, Komisijos vertinimas šiuo atžvilgiu yra neteisingas, ypač kiek jis susijęs su bendrovių atnaujinamosiomis paskolomis. |
|
(323) |
Šiuo atžvilgiu Komisija nurodė 3.5.2 skirsnyje pateiktus nustatytus faktus ir išvadas, kuriuose ji atskleidė, kad Kinijos kredito reitingai nėra patikimas kredito rizikos vertinimo įvertis ir kad šie kredito reitingai yra iškraipyti dėl Kinijos vyriausybės politikos tikslų skatinti pagrindines strategines pramonės šakas. Todėl Kinijos vyriausybės tvirtinimas dėl bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų kredito reitingų yra nepagrįstas. Siekdama nustatyti kredito reitingą, kuris atitiktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų rizikos profilį, Komisija atliko 1 ir 2 punktuose nurodytų susijusių bendrovių finansinę analizę, kurioje nustatė, kad finansinė padėtis atitinka BB reitingą. Todėl Kinijos vyriausybės tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(324) |
Kinijos vyriausybė taip pat tvirtino, kad Komisija nepagrindė, kodėl ji nenaudojo panašių paskolų Kinijos rinkoje, ir, remdamasi tiesioginiais įrodymais, neįrodė, kad KLR paskolų rinka buvo iškraipyta dėl valstybės kišimosi. Kinijos vyriausybė taip pat tvirtino, kad net naudos nustatymui naudodama išorinius lyginamuosius dydžius Komisija neatliko reikalaujamų savo pakaitinio lyginamojo dydžio koregavimų ir tinkamai nepaaiškino, kaip toks pakaitinis lyginamasis dydis apytikriai atitiktų rinkoje siūlomą panašią komercinę paskolą. Kinijos vyriausybės teigimu, Komisija turėjo atsižvelgti į, be kita ko, paskolų dydžio ir grąžinimo sąlygų skirtumus ir į tai, ar paskolos buvo faktiškai suteiktos ir kurios iš jų daro poveikį skolinimo normoms. |
|
(325) |
Šiuo atžvilgiu, kaip paaiškinta pirmiau, Kinijos bendrovėms suteikti vidaus kredito reitingai buvo laikomi iškraipytais dėl Kinijos vyriausybės politikos tikslų skatinti pagrindines strategines pramonės šakas, todėl jie yra nepatikimi. Todėl Komisija turėjo nustatyti lyginamąjį dydį, kuris būtų pagrįstas neiškraipytais kredito reitingais. Komisija nesutiko su Kinijos vyriausybės nuomone, kad ji neatliko reikalaujamų savo pakaitinio lyginamojo dydžio koregavimų. Pirma, atlikdama skaičiavimus Komisija naudojo Kinijos PBOC paskolų lyginamąsias palūkanų normas ir paskolų bazines normas. Antra, naudojant santykinį skirtumą užregistruojami konkrečios šalies pagrindinių rinkos sąlygų pokyčiai, kurie neatspindimi, kai vadovaujamasi absoliučiu skirtumu. Komisija pastebėjo, kad neįmanoma į pakaitinį lyginamąjį dydį įtraukti visų banko individualaus rizikos vertinimo veiksnių. Tačiau Komisijos skaičiavimo metodikoje atsižvelgiama į atskirų paskolų parametrus, kaip antai paskolos pradžios datą ir trukmę, taip pat į palūkanų normos kintamumą. Todėl Kinijos vyriausybės tvirtinimai buvo atmesti. |
|
(326) |
Kinijos vyriausybė nesutiko su tuo, kad kaip priemoka būtų naudojamas santykinis skirtumas tarp AA ir BB reitingo obligacijų, ir kad jis būtų pridėtas prie PBOC normų. Kinijos vyriausybės teigimu, naudojant santykinį skirtumą dar labiau iškraipomas lyginamosios palūkanų normos, pagal kurią Kinijos bendrovės, turinčios BB reitingą, būtų galėjusios gauti „panašią komercinę paskolą rinkoje“ , skaičiavimas, nes PBOC pagrindinės palūkanų normos KLR atitinkamais metais buvo daug didesnės už pagrindines palūkanų normas JAV. Be to, Kinijos vyriausybė teigė, kad viešai prieinama informacija rodo, jog ES šviesolaidžių kabelių gamintojai, turintys BB reitingą, išleidžia obligacijas daug mažesnėmis palūkanų normomis nei naudojamos Kinijos gamintojams. |
|
(327) |
„ZTT Group“ pastebėjo, kad Komisija turėjo taikyti absoliutų skirtumą tarp JAV AA reitingo įmonių obligacijų ir JAV BB reitingo įmonių obligacijų ir PBOC paskolų lyginamosios palūkanų normos, nes taip būtų pakankamai atsižvelgta į skirtingų kredito reitingų įmonių obligacijų rizikos poziciją. Šios šalies teigimu, Komisija nepaaiškino, kodėl ji naudojo santykinį skirtumą ir kodėl manė, kad PBOC paskelbta paskolų lyginamoji palūkanų norma arba NIFC paskelbta paskolų bazinė norma yra lygios AA reitingo palūkanų normai. |
|
(328) |
Kalbant apie pastabą dėl PBOC paskelbtos lyginamosios palūkanų normos arba NIFC paskelbtos paskolų bazinės normos naudojimo pradedant skaičiuoti lyginamąjį dydį, Komisija nurodė, kad šios normos laikomos nerizikingomis normomis, kurios, laikantis konservatyvaus metodo, būtų taikomos AA reitingą turinčioms bendrovėms. |
|
(329) |
Santykinio skirtumo naudojimo vietoje absoliutaus skirtumo klausimas jau buvo paaiškintas ankstesniuose tyrimuose (81). |
|
(330) |
Pirma, Komisija pripažino, kad komerciniai bankai paprastai taiko absoliučiaisiais skaičiais išreikštą priemoką, bet pažymėjo, kad tokia praktika atrodo daugiausia pagrįsta praktiniais sumetimais, nes palūkanų norma galiausiai yra absoliutusis skaičius. Tačiau absoliutusis skaičius yra rizikos vertinimo rezultatas, pagrįstas santykiniu vertinimu. Santykinis vertinimas reiškia, kad BB reitingo bendrovės įsipareigojimų nevykdymo rizika yra X % didesnė nei vyriausybės ar nerizikingos bendrovės įsipareigojimų nevykdymo rizika. |
|
(331) |
Antra, palūkanų normos atitinka ne tik konkrečios bendrovės rizikos profilius, bet ir su konkrečia šalimi ir konkrečia valiuta susijusią riziką. Taigi santykinis skirtumas rodo vyraujančių rinkos sąlygų pasikeitimus, kurie neišreiškiami, jei laikomasi absoliutaus skirtumo logikos. Dažnai, kaip ir šiuo atveju, šalies ir valiutos specifinė rizika ilgainiui keičiasi, o šie skirtumai skiriasi nelygu šalis. Dėl to nerizikingos normos ilgainiui labai keičiasi ir kartais yra mažesnės JAV, kartais – Kinijoje. Šie skirtumai yra susiję su tokiais veiksniais, kaip stebimas ir numatomas BVP augimas, ekonominės nuotaikos ir infliacijos lygis. Kadangi nerizikinga norma ilgainiui keičiasi, toks pats nominalus absoliutus skirtumas gali reikšti labai skirtingą rizikos vertinimą. Pavyzdžiui, jei bankas bendrovės įsipareigojimų nevykdymo specifinę riziką apskaičiuoja kaip 10 % didesnę nei nerizikinga norma (santykinis skaičiavimas), gaunamas absoliutus skirtumas gali svyruoti nuo 0,1 % (jei nerizikinga norma yra 1 %) iki 1 % (jei nerizikinga norma yra 10 %). Investuotojo požiūriu santykinis skirtumas tokiu atveju yra geresnė priemonė, nes jis parodo pelningumo skirtumo dydį ir kaip jį veikia bazinių palūkanų normų lygis. |
|
(332) |
Trečia, santykinis skirtumas taip pat nepriklauso nuo šalies. Pavyzdžiui, jei nerizikinga norma JAV yra mažesnė už nerizikingą normą Kinijoje, pritaikius metodą bus gautos didesnės absoliučios priemokos. Kita vertus, jei nerizikinga norma Kinijoje yra mažesnė už nerizikingą normą JAV, pritaikius metodą bus gautos mažesnės absoliučios priemokos. |
|
(333) |
Komisija manė, kad Kinijos vyriausybės pastabos dėl palūkanų normų, taikomų Europos Sąjungos BB reitingą turinčioms bendrovėms, yra nepagrįstos, nes nerizikinga norma Europos Sąjungoje nėra tokia pati kaip nerizikinga norma KLR, todėl palūkanų normų neįmanoma palyginti absoliučiaisiais skaičiais. |
|
(334) |
„ZTT Group“ taip pat tvirtino, kad net jei taikomas santykinis skirtumas, jis turi būti taikomas kintamųjų palūkanų normų bazinių punktų daliai (paprastai išreikštai pagrindinės palūkanų normos ir bazinių punktų struktūra), ir kad taip yra paskolų užsienio valiuta atveju, kai palūkanų normos išreiškiamos kaip LIBOR pridėjus bazinius punktus. Todėl skolinimosi rizikos poziciją tinkamai atspindi prie LIBOR pridėti baziniai punktai, o taikant santykinį skirtumą LIBOR, pagal lyginamąją palūkanų normą apskaičiuoti komisiniai yra visiškai nesusiję su bendrovės kredito reitingu. CNY išreikštų paskolų atveju tas pats skirtumo koregavimas atliekamas tik atsižvelgiant į bazinius punktus, kai kintamosios palūkanų normos išreiškiamos LRP, pridėjus bazinius punktus. |
|
(335) |
Šiuo atžvilgiu Komisija laikėsi nuomonės, kad užsienio valiuta išreikštoms paskoloms turi būti taikomas konservatyvus metodas, LIBOR naudojant kaip nerizikingą pagrindinę palūkanų normą. Prie LIBOR pridėti baziniai punktai rodo specifinę bendrovės riziką. Pirma, buvo nurodytas tik kai kurių atrinktų eksportuojančių gamintojų paskolų toks pagrindinės palūkanų normos ir bazinių punktų skirtumas. Antra, šie baziniai punktai taip pat buvo laikomi rinkos iškraipymu. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad nerizikinga norma, padidinta santykiniu skirtumu, yra tinkamas pakaitinis lyginamasis dydis, atspindintis papildomą BB reitingo bendrovės, kaip antai atrinktų eksportuojančių gamintojų, riziką. |
|
(336) |
Kinijos vyriausybė taip pat teigė, kad paskolų lyginamąjį dydį, kuris grindžiamas įmonių obligacijų santykiniu skirtumu, reikia pakoreguoti ir sumažinti, atsižvelgiant į šių dviejų finansinių priemonių skirtumą. |
|
(337) |
Šiuo atžvilgiu Komisija nurodė, kad paskolos ir įmonių obligacijos yra panašios finansinės skolos priemonės. Iš tiesų, įmonės obligacija yra tam tikra paskola, kurią didieji subjektai naudoja kapitalui didinti. Ir paskolų, ir įmonių obligacijų sutartys sudaromos arba išleidžiamos tam tikram laikotarpiui ir joms taikoma palūkanų ir (arba) atkarpos norma. Tai, kad finansavimą teikiant paskolą skiria finansų įstaiga ir kad finansavimą įmonės obligacijomis teikia investuotojai, kurie daugeliu atvejų taip pat yra finansų įstaigos, nustatant pagrindines abiejų priemonių savybes yra neaktualu. Iš tiesų abi priemonės skirtos verslo veiklai finansuoti, už jas mokamas toks pats atlygis ir jų grąžinimo laikotarpis bei sąlygos yra panašūs. Be to, atlikdama tyrimą Komisija nustatė, kad vieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo išleistos įmonės obligacijos atkarpos norma ir tikslas buvo labai panašūs į panašios trukmės paskolų palūkanų normas ir paskirtį, todėl gamintojo požiūriu jas galima laikyti vienos kitomis pakeičiamomis. Tuo remdamasi Komisija atmetė Kinijos vyriausybės tvirtinimą. |
3.5.3.4. Išvada dėl lengvatinio finansavimo. Paskolos
|
(338) |
Komisija nustatė, kad abi atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės per tiriamąjį laikotarpį naudojosi lengvatiniu finansavimu teikiant paskolas. Atsižvelgdama į tai, kad buvo skiriamas finansinis įnašas ir eksportuojantiems gamintojams teikiama konkreti nauda, Komisija manė, kad lengvatinis finansavimas teikiant paskolas turėtų būti laikomas kompensuotina subsidija. |
|
(339) |
Atrinktoms bendrovių grupėms per tiriamąjį laikotarpį skiriant lengvatinį finansavimą teikiant paskolas nustatyta subsidijų norma: Lengvatinis finansavimas. Paskolos
|
3.5.4. Lengvatinis finansavimas. Kitų rūšių finansavimas
3.5.4.1 Kredito linijos
(a) Bendros pastabos
|
(340) |
Kredito linijos tikslas – nustatyti skolinimosi, kurį bendrovė gali bet kuriuo metu panaudoti savo vykdomoms operacijoms finansuoti taip užtikrindama, kad apyvartinio kapitalo finansavimas būtų lankstus ir prireikus nedelsiant prieinamas, ribą. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad iš esmės visas atrinktų bendrovių trumpalaikis finansavimas, pvz., trumpalaikės paskolos, banko akcepto įsakomieji vekseliai ir pan., turėtų būti skiriamas pagal kredito linijos priemonę. |
(b) Nustatyti faktai
|
(341) |
Komisija nustatė, kad Kinijos finansų įstaigos abiem atrinktoms grupėms skyrė kredito linijas finansavimo teikimui. Tai buvo daroma pagal preliminariąsias sutartis, pagal kurias bankas leidžia atrinktoms bendrovėms naudoti įvairias skolos priemones, kaip antai apyvartinio kapitalo paskolas, banko akcepto įsakomuosius vekselius, kitas prekybos finansavimo priemones ir pan., iki tam tikros didžiausios sumos. |
|
(342) |
Kaip minėta 340 konstatuojamojoje dalyje, visas trumpalaikis finansavimas turėtų būti skiriamas pagal kredito liniją. Todėl Komisija palygino bendradarbiaujančių bendrovių per tiriamąjį laikotarpį turimų kredito linijų sumą su trumpalaikio finansavimo suma, kuria šios bendrovės naudojosi per tą patį laikotarpį, kad nustatytų, ar visas trumpalaikis finansavimas buvo skiriamas pagal kredito liniją. Jei trumpalaikio finansavimo suma viršijo kredito linijos ribą, Komisija padidino esamos kredito linijos sumą suma, kurią eksportuojantys gamintojai faktiškai panaudojo viršydami tą kredito linijos ribą. |
|
(343) |
Įprastomis rinkos sąlygomis kredito linijoms būtų taikomas vadinamasis susitarimo arba įsipareigojimo mokestis, skirtas banko sąnaudoms ir rizikai atidarant kredito liniją padengti, ir metiniai pratęsimo mokesčiai už kredito linijų galiojimo pratęsimą. Tačiau Komisija nustatė, kad abi atrinktos bendrovių grupės naudojosi kredito linijomis nemokamai. Todėl nauda buvo suteikta abiem bendrovių grupėms, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 6 straipsnio d punkte. |
(c) Konkretumas
|
(344) |
Kaip minėta 116 konstatuojamojoje dalyje, pagal Sprendimą Nr. 40 finansų įstaigos teikia kreditinę paramą skatinamosioms pramonės šakoms. |
|
(345) |
Komisija laikėsi nuomonės, kad kredito linijos yra lengvatinės finansinės paramos, kurią finansų įstaigos teikia skatinamosioms pramonės šakoms, pavyzdžiui, šviesolaidžių kabelių sektoriui, forma. Kaip nurodyta 3.1 skirsnyje, šviesolaidžių kabelių sektorius yra viena iš skatinamųjų pramonės šakų, todėl jis atitinka reikalavimus gauti visą galimą finansinę paramą. |
|
(346) |
Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė tvirtino, kad kredito linijos, tariamai skiriamos šviesolaidžių kabelių pramonei, nėra konkrečios ir kad Komisija neįrodė, kaip prieiga prie kredito linijų buvo aiškiai skirta tik šviesolaidžių kabelių pramonei. Kinijos vyriausybė pabrėžė, kad visos KLR įmonės, nepriklausomai nuo pramonės rūšies, turi vienodą teisę gauti kredito linijas. Šį tvirtinimą pakartojo „FTT Group“. |
|
(347) |
Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad Kinijos vyriausybės tvirtinimas, kad kredito linijomis gali naudotis visos KLR įmonės, yra netinkamas. Kinijos vyriausybė neįrodė, kad KLR bendrovės taip pat gali naudotis šviesolaidžių kabelių pramonei nustatytomis lengvatinėmis sąlygomis. Be to, kadangi kredito linijos yra glaudžiai susijusios su kitų rūšių lengvatiniu skolinimu, pavyzdžiui, paskolomis, ir kadangi jos yra konkrečiai skatinamosioms pramonės šakoms teikiamos kreditinės paramos dalis, kaip paaiškinta 239 konstatuojamojoje dalyje, 3.5.3.2 skirsnyje pateikta paskolų konkretumo analizė taip pat taikoma kredito linijoms. Todėl šie tvirtinimai atmesti. |
(d) Naudos skaičiavimas
|
(348) |
Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio d dalies ii punktą Komisija manė, kad gavėjams tokiu būdu suteikta nauda laikomas sumos, kurią bendrovė sumokėjo kaip mokestį už Kinijos finansų įstaigų teikiamų kredito linijų atidarymą ar pratęsimą, ir sumos, kurią bendrovė mokėtų už panašią komercinę kredito liniją rinkoje, skirtumas. |
|
(349) |
Atitinkami susitarimo mokesčio ir pratęsimo mokesčio lyginamieji dydžiai buvo 1,5 % ir 1,25 %, remiantis ankstesniuose tyrimuose naudotais viešai prieinamais duomenimis (82) ir lyginamaisiais dydžiais (83). |
|
(350) |
Iš esmės susitarimo mokestis ir pratęsimo mokestis mokami kaip fiksuota suma atitinkamai atidarant naują kredito liniją arba pratęsiant esamą kredito liniją. Tačiau apskaičiuodama Komisija atsižvelgė į kredito linijas, kurios buvo atidarytos arba pratęstos iki tiriamojo laikotarpio, bet kuriomis tiriamuoju laikotarpiu galėjo naudotis atrinktos grupės, ir kredito linijas, kurios buvo atidarytos arba pratęstos tiriamuoju laikotarpiu. Tada Komisija naudą apskaičiavo remdamasi tiriamojo laikotarpio dalimi, kuria kredito linija buvo prieinama. |
|
(351) |
Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė pastebėjo, kad Komisija neįrodė, jog nauda buvo suteikta per kredito linijas. Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Komisija neįrodė, jog dėl aptariamos finansinės paramos gavėjas gauna daugiau naudos, nei tuo atveju, jei tokio įnašo nebūtų buvę. |
|
(352) |
Šiuo atžvilgiu, kaip nurodyta 343 konstatuojamojoje dalyje, įprastomis rinkos sąlygomis kredito linijoms taikomas „susitarimo“ arba „įsipareigojimo“ mokestis, taip pat „pratęsimo mokestis“, taikomas kasmet už kredito linijų galiojimo pratęsimą. Atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams kredito linijos buvo suteiktos nemokamai, naudą sudarė susitarimo ir pratęsimo mokesčių suma, kurią bendrovės būtų turėjusios sumokėti. Pasinaudojusios sutaupytais mokesčiais bendrovės gavo naudos ir tai joms buvo naudingiau finansiniu požiūriu. Todėl tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(353) |
„FTT Group“ tvirtino, kad kredito linijos atidarymas nėra finansinis įnašas. Ji nurodė, kad kredito linijomis tik nustatoma skolinimosi, kurį bendrovė gali panaudoti apyvartiniam kapitalui ar finansinėms priemonėms gauti, riba, kad nėra pasauliniu mastu pripažintų standartų, kaip organizuoti kredito linijų atidarymą, kad nėra įrodymų, jog visi pasaulio bankai bendrai ir privalomai taiko mokesčius ir kad Komisija savo vertinimą ir lyginamąjį mokestį grindė tik vienu banku, t. y. HSBC. Be to, „FTT Group“ teigė, kad taikomi mokesčiai yra tik banko aptarnavimo išlaidos, nesusijusios su kredito linijos atidarymo ar pratęsimo rizika. Kinijos vyriausybė taip pat tvirtino, kad Komisija suklydo nustatydama tinkamą lyginamąjį dydį. |
|
(354) |
Šiuo atžvilgiu Komisija paaiškino, kad savo išvadą dėl susitarimo ir pratęsimo mokesčių taikymo, taip pat dėl tinkamo lyginamojo dydžio ji grindė viešai prieinamais duomenimis. Siekdama nustatyti tinkamą lyginamąjį dydį Komisija 349 konstatuojamojoje dalyje nurodė ankstesnių antisubsidijų tyrimų išvadas ir dviejų didelių tarptautiniu mastu veikiančių bankų, t. y. HSBC ir „Barclays Bank“ (84), praktiką. Atsižvelgdama į turimą informaciją Komisija apskaičiavo, kad 1,5 % susitarimo lyginamasis dydis ir 1,25 % pratęsimo lyginamasis dydis yra pagrįsti. Komisija nesutiko su „FTT Group“ tvirtinimu, kad taikomi mokesčiai yra tik banko aptarnavimo išlaidos, nesusijusios su kredito linijos atidarymo ar pratęsimo rizika. Pagal verslo praktiką skolintojas skolininkui taiko įsipareigojimo mokestį, kad jam būtų kompensuota už kredito linijos palaikymą ir prieinamus finansinius išteklius; mokestis taip pat užtikrina skolintojo pažadą suteikti kredito liniją sutartomis sąlygomis ir kompensuoja skolintojui už riziką, susijusią su kredito linijos palaikymu (85). Iš tikrųjų verslo kredito linija veikia taip pat, kaip ir asmeninė kredito kortelė, už kurią bankai visada ima mokesčius, susijusius su kredito kortelės naudojimu ir galimybe gauti tam tikrą pinigų sumą. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti. |
|
(355) |
„ZTT Group“ nesutiko su Komisijos teiginiu, kad kredito linijos susitarimas su banku yra būtina sąlyga finansavimui iš banko gauti, ir pateikė pavyzdžių apie pasaulio bankus, kurie nereikalauja turėti kredito linijų ad hoc skolinimuisi. „ZTT Group“ teigimu, kredito linijos yra bendras susitarimas, pagal kurį bankas leidžia bendrovei naudoti įvairias skolos priemones neviršijant tam tikros didžiausios kredito sumos be pakartotinių derybų; tačiau nereiškia, kad bendrovėms negalima teikti atskirų paskolų, kurios vertinamos ir suteikiamos kiekvienu konkrečiu atveju be išankstinės kredito linijos. „ZTT Group“ taip pat nesutiko su tuo, kad visoms kredito linijoms, ypač toms, dėl kurių susitarta su dideliais ir sudėtingais klientais, taikomi susitarimo arba pratęsimo mokesčiai. „ZTT Group“ tvirtino, kad Komisijos naudojami lyginamieji mokesčiai yra per dideli, ir pateikė „Lloyds“ taikomų mokesčių pavyzdžių (iki 1,5 % susitarimo ir 1 % pratęsimo mokesčiai) ir HSBC, kuris tikslų mokestį nustato dvišaliu ir (arba) sutartiniu pagrindu. |
|
(356) |
Pirma, kaip paaiškinta 340 konstatuojamojoje dalyje, kredito linijos tikslas – nustatyti skolinimosi, kurį bendrovė gali bet kuriuo metu panaudoti savo vykdomoms operacijoms finansuoti taip užtikrindama, kad apyvartinio kapitalo finansavimas būtų lankstus ir prireikus nedelsiant prieinamas, ribą. Atsižvelgdama į atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų trumpalaikio finansavimo praktiką, t. y. banko akcepto įsakomuosius vekselius ir trumpalaikes apyvartinio kapitalo paskolas, kuriems reikėjo nedelsiant skirti finansinių išteklių, taip pat į tai, kad didžiąją dalį laiko bendrovės turėjo tik žodinius susitarimus dėl kredito linijos be rašytinių įrodymų, Komisija laikėsi nuomonės, kad visas atrinktų bendrovių trumpalaikis finansavimas turėjo būti padengtas kredito linijos priemone. Ši išvada taikytina tik trumpalaikiam finansavimui ir nėra susijusi su ilgalaikiu finansavimu, dėl kurio deramasi kiekvienu konkrečiu atveju. Antra, dėl tvirtinimo, kad visoms kredito linijoms, ypač toms, dėl kurių susitarta su dideliais ir sudėtingais klientais, taikomi susitarimo arba pratęsimo mokesčiai, Komisija pažymėjo, kad „ZTT Group“ nepateikė įrodymų, kad kredito linijos priemonės veiktų be komisinių. Trečia, kalbant apie Komisijos naudotus lyginamuosius mokesčius, kaip nurodyta 354 konstatuojamojoje dalyje, Komisija rėmėsi ankstesnių antisubsidijų tyrimų išvadomis ir viešai prieinamais duomenimis ir padarė išvadą, kad 1,5 % susitarimo lyginamojo mokesčio ir 1,25 % pratęsimo lyginamojo mokesčio taikymas buvo pagrįstas. Šiuo atžvilgiu Komisija nurodė, kad, pavyzdžiui, „Barclays Bank“ taiko 1,5 % planuoto sąskaitos kreditavimo mokestį ir 1,5 % pratęsimo mokestį už sąskaitos kreditavimą viršijus 15 000 GBP. Šiuo atveju lyginamasis pratęsimo mokestis, kurį naudoja Komisija, yra mažesnis. Tolesnė paieška parodė, kad „Barkley“ taiko 1,6–2,5 % verslo sąskaitos kreditavimo mokesčius nuo 15 001–20 000 GBP ir 20 001–25 000 GBP ribos verslo grupėms (86). Todėl Komisija pakartojo savo išvadą, kad jos naudojami lyginamieji mokesčiai yra pagrįsti ir paremti turimais rinkos duomenimis, todėl šį tvirtinimą atmetė. |
3.5.4.2. Banko akcepto įsakomieji vekseliai
(a) Bendros pastabos
|
(357) |
Banko akcepto įsakomieji vekseliai yra finansinis produktas, skirtas plėtoti aktyvesnę vidaus pinigų rinką išplečiant kreditus. Tai trumpalaikio finansavimo, pagal kurį galima „sumažinti davėjo finansavimo išlaidas ir padidinti kapitalo efektyvumą“, forma (87). Be to, kaip teigiama „People’s Bank of China“ svetainėje, „banko akcepto įsakomuoju vekseliu galima garantuoti pirkėjo ir pardavėjo sutarties sudarymą ir vykdymą, taip pat skatinti kapitalo apyvartą per „Bank of China“ suteiktą kreditą“ (88). Be to, „DBS Bank“ savo svetainėje reklamuoja banko akcepto įsakomuosius vekselius kaip priemonę „apyvartiniam kapitalui padidinti atidedant mokėjimus“ (89). |
|
(358) |
Banko akcepto įsakomieji vekseliai gali būti naudojami tik atsiskaitant už tikrus prekybos sandorius, o davėjas turi pateikti pakankamai su tuo susijusių įrodymų, pvz., sudaryti pirkimo ir (arba) pardavimo sutartį, išduoti sąskaitą faktūrą ar pristatymo užsakymą ir pan. Banko akcepto įsakomieji vekseliai, kartu su kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, perlaida ar pervedimais, gali būti naudojami kaip įprastinė mokėjimo priemonė vykdant pirkimo sutartis. |
|
(359) |
Banko akcepto įsakomąjį vekselį išima pareiškėjas (davėjas, kuris taip pat yra pirkėjas pagal pagrindinį komercinį sandorį) ir priima bankas. Priimdamas įsakomąjį vekselį bankas sutinka nustatytą dieną (termino pabaigos dieną) besąlygiškai sumokėti gavėjui / turėtojui įsakomajame vekselyje nurodytą pinigų sumą. |
|
(360) |
Apskritai banko akcepto sutartyse pateikiamas sandorių, kuriems taikoma įsakomojo vekselio suma, sąrašas, nurodant mokėjimo tiekėjui termino pabaigos dieną ir banko akcepto įsakomojo vekselio termino pabaigos dieną. |
|
(361) |
Paprastai banko akcepto įsakomieji vekseliai išduodami pagal banko akcepto įsakomojo vekselio sutartį, kurioje nurodoma banko, tiekėjų ir pirkėjo tapatybė, banko ir pirkėjo įsipareigojimai, taip pat aiški vertė kiekvienam tiekėjui, su tiekėju sutarta mokėjimo termino pabaigos diena ir banko akcepto įsakomojo vekselio termino pabaigos diena. |
|
(362) |
Komisija nustatė, kad kredito linijos susitarimuose paprastai nurodoma, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai gali būti naudojami kaip finansavimo ribos taikymas kartu su kitomis trumpalaikėmis finansinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, apyvartinio kapitalo paskolomis. |
|
(363) |
Priklausomai nuo kiekvieno banko nustatytų sąlygų, davėjui gali tekti pervesti nedidelį indėlį į specialią sąskaitą, prisiimti įsipareigojimą ir sumokėti akcepto komisinius. Bet kuriuo atveju davėjas privalo pervesti visą banko akcepto įsakomojo vekselio sumą į tam skirtą sąskaitą ne vėliau kaip banko akcepto įsakomojo vekselio termino pabaigos dieną. |
|
(364) |
Bankui priėmus banko akcepto įsakomąjį vekselį davėjas jį indosuoja ir perveda gavėjui, kuris taip pat yra tiekėjas pagal pagrindinį komercinį sandorį, kaip sąskaitos faktūros apmokėjimą. Taigi pirkėjo (davėjo) mokėjimo įsipareigojimas tiekėjui (gavėjui) panaikinamas. Atsiranda naujas pirkėjo tokios pačios sumos mokėjimo įsipareigojimas priimančiam bankui (davėjo įsipareigojimas sumokėti bankui iki banko akcepto įsakomojo vekselio termino). Todėl išdavus banko akcepto įsakomuosius vekselius davėjo įsipareigojimas tiekėjui pakeičiamas įsipareigojimu bankui. |
|
(365) |
Banko akcepto įsakomųjų vekselių terminas skiriasi priklausomai nuo kiekvieno banko nustatytų sąlygų ir gali būti iki 1 metų. |
|
(366) |
Banko akcepto įsakomojo vekselio gavėjas (arba turėtojas) iki termino turi tris pasirinkimo galimybes:
|
|
(367) |
Banko akcepto įsakomųjų vekselių išdavimo data paprastai atitinka su tiekėju sutartą mokėjimo termino pabaigos dieną. Komisija nustatė, kad, kiek tai susiję su atrinktomis bendrovėmis, išdavimo data paprastai buvo mokėjimo tiekėjui termino pabaigos diena arba ankstesnė diena, o kai kuriais atvejais net ir kelios dienos po mokėjimo termino pabaigos dienos. Komisija nustatė, kad atrinktų bendrovių banko akcepto įsakomųjų vekselių terminas yra 3–12 mėnesių nuo sąskaitos faktūros apmokėjimo termino pabaigos dienos. |
|
(368) |
Kalbant apie banko akcepto įsakomųjų vekselių apskaitos tvarką, šie jų davėjų, t. y. atrinktų eksportuojančių gamintojų, sąskaitose pripažįstami kaip įsipareigojimai bankui. |
|
(369) |
„People’s Bank of China“ (toliau – CRCP) kreditų informacijos centras pripažįsta banko akcepto įsakomuosius vekselius kaip „neapmokėtą kreditą“, kurį teikia bankai tokiu pačiu lygmeniu kaip paskolas, akredityvus ar prekybos finansavimą. Taip pat reikėtų pažymėti, kad CRCP išlaiko finansų įstaigos, kurios suteikia įvairių rūšių paskolas, ir kad dėl to tokios finansų įstaigos pripažino banko akcepto įsakomuosius vekselius kaip įsipareigojimus joms. Be to, per tyrimą surinktuose banko akcepto susitarimuose nustatyta, kad jei pirkėjas neatliks viso mokėjimo banko akcepto įsakomųjų vekselių termino pabaigos dieną, bankas nesumokėtą sumą laikys bankui laiku negrąžinta paskola. |
|
(370) |
Komisija nustatė, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai dažniausiai naudojami kaip komercinių sandorių mokėjimo priemonė vietoje pinigų pavedimo, taip sudarant palankesnes sąlygas pinigų apyvartai ir davėjo apyvartiniam kapitalui. Kalbant apie pinigus, priemonė de facto suteikia davėjui iki 1 metų atidėtą mokėjimo termino pabaigos dieną, nes faktiškai sandorio pinigų suma sumokama pasibaigus banko akcepto įsakomojo vekselio terminui, o ne tada, kai davėjas turėjo sumokėti tiekėjui. Jei tokios finansinės priemonės nebūtų, davėjas arba naudotų savo apyvartinį kapitalą, kuris kainuoja, arba imtų trumpalaikę apyvartinio kapitalo paskolą iš banko, kad sumokėtų savo tiekėjams, o tai taip pat kainuoja. Iš tiesų atsiskaitydamas banko akcepto įsakomuoju vekseliu davėjas naudoja gautas prekes ar suteiktas paslaugas nuo 3 mėnesių iki 1 metų, nemokėdamas jokių pinigų ir nepatirdamas jokių išlaidų. |
|
(371) |
Įprastomis rinkos sąlygomis banko akcepto įsakomieji vekseliai, kaip finansinė priemonė, davėjui reikštų finansavimo išlaidas. Atlikus tyrimą nustatyta, kad visos atrinktos bendrovės, kurios tiriamuoju laikotarpiu naudojo banko akcepto įsakomuosius vekselius, mokėjo tik komisinius už banko suteiktą akcepto paslaugą, kurie bendrai sudarė 0,05 % nominaliosios įsakomojo vekselio vertės. Tačiau nė viena atrinkta bendrovė nepatyrė finansavimo pagal banko akcepto įsakomuosius vekselius išlaidų, atidėdama mokėjimą pinigais už gautas prekes ir suteiktas paslaugas. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad tiriamos bendrovės gavo naudos iš finansavimo banko akcepto įsakomaisiais vekseliais, dėl kurių jos nepatyrė jokių išlaidų. |
|
(372) |
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad KLR įdiegta banko akceptų sistema visiems eksportuojantiems gamintojams užtikrino nemokamą einamųjų operacijų finansavimą, dėl kurio buvo suteikta kompensuotina nauda, kaip aprašyta 384–388 konstatuojamosiose dalyse, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį ir 2 dalį. |
|
(373) |
Per ankstesnius tyrimus (90) Komisija nustatė, kad banko akcepto įsakomųjų vekselių tikslas ir poveikis iš esmės yra toks pat kaip trumpalaikių apyvartinio kapitalo paskolų, nes bendrovės juos naudoja savo einamosioms operacijoms finansuoti vietoje trumpalaikių apyvartinio kapitalo paskolų, ir kad dėl to jų išlaidos turėtų būti tokios pačios kaip finansavimo trumpalaikėmis apyvartinio kapitalo paskolomis išlaidos. |
|
(374) |
Po galutinio faktų atskleidimo „ZTT Group“ nesutiko su Komisija, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai yra trumpalaikio finansavimo forma ir kad jie veikia kaip banko garantija. Šios šalies teigimu, banko akcepto įsakomasis vekselis yra priemonė, kuria bankas prisiima įsipareigojimą sumokėti šaliai, o ne pradiniam skolininkui, kuris vis tiek privalo sumokėti bankui. Tokios priemonės tikslas – ne veikti kaip trumpalaikis finansavimas, bet palengvinti prekių pardavimą. „ZTT Group“ tvirtino, kad sutikdamos su mokėjimu banko akcepto įsakomaisiais vekseliais, sandorių šalys sutiko su mokėjimo sąlyga padengti tarpusavio skolą, kad pardavėjas sutiktų su kredito terminu iki įsakomojo vekselio termino pagal mokėjimą su banko garantija, o pirkėjas įsipareigotų tą pačią sumą pateikti bankui ne vėliau kaip iki termino pabaigos. |
|
(375) |
Komisija nesutiko, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai yra tik mokėjimo suėjus terminui banko garantija. Komisija pastebėjo, kad atrinktų eksportuojančių gamintojų atveju banko akcepto įsakomasis vekselis yra faktinė pirkimo–pardavimo sutartyse pripažinta mokėjimo priemonė, o davėjo mokėjimo įsipareigojimas tiekėjui panaikinamas atliekant mokėjimą banko akcepto įsakomuoju vekseliu. Davėjo mokėjimas tiekėjui atliekamas indosuojant banko akcepto įsakomąjį vekselį, o suėjus terminui davėjas įvykdo savo mokėjimo įsipareigojimą bankui. Todėl banko akcepto įsakomasis vekselis negali būti laikomas paprasčiausia papildoma būsimo mokėjimo garantija ir šis tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(376) |
Todėl Komisija pakartojo savo išvadą, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai yra trumpalaikio finansavimo forma, pagal kurią eksportuojantys gamintojai gali šiais vekseliais finansuoti savo pirkimus. Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams suteikta nauda – sutaupytos finansavimo išlaidos dėl to, kad už finansavimą banko akcepto įsakomaisiais vekseliais nebuvo mokama. |
(b) Konkretumas
|
(377) |
Dėl konkrečių subsidijų, kaip minėta 116 konstatuojamojoje dalyje, pagal Sprendimą Nr. 40 finansų įstaigos kreditinę paramą teikia skatinamosioms pramonės šakoms. |
|
(378) |
Komisija laikėsi nuomonės, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai yra kita lengvatinės finansinės paramos, kurią finansų įstaigos teikia skatinamosioms pramonės šakoms, pavyzdžiui, šviesolaidžių kabelių sektoriui, forma. Iš tiesų, kaip nurodyta 3.1 skirsnyje, šviesolaidžių kabelių sektorius yra vienas iš skatinamųjų pramonės sektorių, todėl jis atitinka reikalavimus visai galimai finansinei paramai gauti. Banko akcepto įsakomieji vekseliai kaip finansavimo forma priklauso finansų įstaigų teikiamos lengvatinės finansinės paramos sistemai, skirtai skatinamosioms pramonės šakoms, kaip antai šviesolaidžių kabelių pramonei. |
|
(379) |
Nepateikta jokių įrodymų, kad banko akcepto įsakomaisiais vekseliais tomis pačiomis lengvatinėmis sąlygomis galėtų naudotis bet kuris subjektas KLR (išskyrus skatinamųjų pramonės šakų). |
|
(380) |
Po galutinio faktų atskleidimo „ZTT Group“ tvirtino, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai nėra konkretūs, nes jais plačiai naudojasi beveik visi KLR verslo subjektai, todėl jie nėra skirti tik šviesolaidžių kabelių sektoriui ar „ZTT Group“. |
|
(381) |
Šiuo atžvilgiu Komisija nurodė 116 konstatuojamąją dalį, kurioje ji pateikė įrodymų, kad pagal Sprendimą Nr. 40 finansų įstaigos turi teikti kreditinę paramą skatinamosioms pramonės šakoms. |
|
(382) |
Komisija subsidijavimo schemos konkretaus taikymo vertinimą grindė turimais vyriausybės dokumentais, pavyzdžiui, planais ir taisyklėmis, skirtais skatinamosioms pramonės šakoms. Kinijos vyriausybė aiškiai apibrėžė, kurios pramonės šakos yra skatinamosios, ir tam tikras lengvatinio finansavimo lengvatas taikė tik toms pramonės šakoms. Todėl net jei kai kurioms kitoms pramonės šakoms, kurios konkrečiai apibrėžtos kaip skatinamosios, taip pat taikytos tokios pačios arba panašios lengvatinės sąlygos kaip ir šviesolaidžių kabelių pramonei, dėl to lengvatinis finansavimas, visų pirma banko akcepto įsakomieji vekseliai, nepradedami taikyti visoms pramonės šakoms. |
|
(383) |
Be to, net jei finansavimo forma iš esmės galėtų būti prieinama kitų pramonės šakų bendrovėms, dėl konkrečių sąlygų, kuriomis toks finansavimas siūlomas tam tikrų pramonės šakų bendrovėms, pavyzdžiui, dėl atlygio už finansavimą ir finansavimo dydžio sąlygų, jis gali būti konkrečiai taikomas. Nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė jokių įrodymų, kad lengvatinis skolinimas šviesolaidžių kabelių pramonės bendrovėms per banko akcepto įsakomuosius vekselius būtų skiriamas remiantis objektyviais kriterijais arba sąlygomis, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte. Todėl tvirtinimas buvo atmestas. |
(c) Naudos skaičiavimas
|
(384) |
Skaičiuodama kompensuotinos subsidijos sumą Komisija įvertino gavėjams tiriamuoju laikotarpiu suteiktą naudą. |
|
(385) |
Kaip jau minėta 357 ir 370 konstatuojamosiose dalyse, banko akcepto įsakomieji vekseliai yra trumpalaikio finansavimo forma – jais padidinamas davėjo kapitalo efektyvumas sudarant palankesnes sąlygas davėjo apyvartiniam kapitalui ir patenkinant pinigų poreikius, nes jie daugiausia naudojami kaip komercinių sandorių mokėjimo priemonė vietoje pinigų. Komisija nustatė, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai naudojosi banko akcepto įsakomaisiais vekseliais, kad patenkintų trumpalaikio finansavimo poreikius nemokant atlygio. |
|
(386) |
Todėl Komisija padarė išvadą, kad banko akceptų davėjai turėtų mokėti atlygį už finansavimo laikotarpį. Komisija laikėsi nuomonės, kad finansavimo laikotarpis prasidėjo banko akcepto įsakomojo vekselio išleidimo dieną ir baigėsi banko akcepto įsakomojo vekselio termino pabaigos dieną. Kalbant apie iki tiriamojo laikotarpio išleistus banko akcepto įsakomuosius vekselius ir bankų akcepto įsakomuosius vekselius, kurių termino pabaigos diena yra pasibaigus tiriamajam laikotarpiui, Komisija naudą apskaičiavo tik finansavimo laikotarpiu, kurį apima tiriamasis laikotarpis. |
|
(387) |
Remdamasi pagrindinio reglamento 6 straipsnio b punktu Komisija laikėsi nuomonės, kad taip gavėjams suteikta nauda yra sumos, kurią bendrovė faktiškai sumokėjo kaip atlygį už finansavimą banko akcepto įsakomaisiais vekseliais, ir sumos, kurią ji turėtų sumokėti taikant trumpalaikio finansavimo palūkanų normą, skirtumas. |
|
(388) |
Komisija nustatė naudą, gautą nesumokėjus trumpalaikio finansavimo išlaidų. Atsižvelgdama į tai, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai yra trumpalaikio finansavimo forma ir kad jų tikslas iš esmės yra toks pat kaip trumpalaikių apyvartinio kapitalo paskolų, Komisija laikėsi nuomonės, kad, kaip nustatyta ankstesniuose tyrimuose (91), banko akcepto įsakomųjų vekselių išlaidos turėtų atitikti finansavimo trumpalaikėmis paskolomis išlaidas. Todėl Komisija taikė tą pačią metodiką kaip ir finansavimui trumpalaikėmis paskolomis RMB, kaip aprašyta 3.5.3.1 skirsnyje. |
|
(389) |
Po galutinio faktų atskleidimo „FTT Group“ teigė, kad skaičiuodama naudą Komisija turėtų atsižvelgti į grupės sumokėtus mokesčius. |
|
(390) |
Komisija jau 371 konstatuojamojoje dalyje pastebėjo, kad atrinktos bendrovės, kurios tiriamuoju laikotarpiu naudojo banko akcepto įsakomuosius vekselius, mokėjo tik komisinius už banko suteiktą akcepto paslaugą, kurie bendrai sudarė 0,05 % nominaliosios įsakomojo vekselio vertės. Iš tiesų šie komisiniai, sumokėti už banko akcepto įsakomojo vekselio įforminimą banke, skiriasi nuo banko teikiamo finansavimo, kurį gaudami bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai nepatiria jokių išlaidų. Šis mokestis mokamas banko administracinėms išlaidoms, susijusioms su banko akcepto įsakomųjų vekselių įforminimu, padengti. Komisija kompensuojama laikė tik banko akcepto įsakomųjų vekselių finansavimo dalį (t. y. dalį, atitinkančią trumpalaikį finansavimą); ji nenagrinėjo, ar akcepto komisiniai taip pat buvo susiję su kompensuotina subsidija. Todėl tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(391) |
„ZTT Group“ nesutiko su lyginamojo dydžio naudojimu trumpalaikėms paskoloms, nes ji mano, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai yra garantija, už kurią turėtų būti imamas komisinis atlyginimas. Šiuo atžvilgiu „ZTT Group“ nurodė Niujorko federalinį rezervą, kuris aiškiai nurodo, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai yra labiau garantija nei paskola. |
|
(392) |
Komisija nesutiko su „ZTT Group“ pozicija. Remiantis viešai prieinamais duomenimis apie JAV banko akcepto įsakomuosius vekselius, praktiškai bankas paprastai perka banko akcepto įsakomąjį vekselį iš davėjo taikydamas diskonto normą, panašią į palūkanų normą, todėl akceptas yra priemonė bankui išduoti kreditą (92). Be to, kitose jurisdikcijose, pavyzdžiui, Kanadoje ir Malaizijoje, kai bankas priima įsakomąjį vekselį, jis išmoka lėšas atskaitęs taikomą diskonto normą (93). Iš tiesų, Kanados banko konsultacijoms skirtas dokumentas: Kanados bankininkų akceptų rinkos pradmenų dokumente nustatyta, kad „skolintojai įsakomuosius vekselius perka su nuolaida nuo nominalios sumos, o skolininkas diskontuotas pajamas gauna kaip paskolą. Diskonto norma, kuria skolintojai perka įsakomuosius vekselius, dažnai grindžiama CDOR (angl. Canadian Dealer Offered Rate) norma“. Pagal Malaizijos gairių dėl bankininkų akceptų (2004 m.) 14 straipsnio 4 dalį „BA davėjas privalo diskontuoti [bankininko akceptą] priimančiajam bankui, jei pirkimas dar nesumokėtas – tokiu atveju priimantysis bankas turi sumokėti diskontuotas pajamas prekių tiekėjui“. Todėl banko akcepto įsakomieji vekseliai visų pirma naudojami ne kaip garantija, o kaip finansavimo rūšis. Todėl tvirtinimas buvo atmestas. |
3.5.4.3. Konvertuojamosios įmonių obligacijos
|
(393) |
Dviejų atrinktų grupių bendrovės tiriamuoju laikotarpiu išleido konvertuojamąsias įmonių obligacijas. Abiejų konvertuojamųjų obligacijų palūkanų normų struktūra yra progresinė su labai mažomis palūkanų normomis, svyruojančiomis nuo 0,2 % iki 2 %, t. y. daug mažesnėmis už PBOC paskolų lyginamąją palūkanų normą ir mažesnėmis už NIFC paskolų bazinę normą (94). |
|
(394) |
Komisija nustatė, kad abi atrinktos bendrovės gavo naudos, nes joms buvo skirtas lengvatinis finansavimas konvertuojamosiomis obligacijomis.
|
|
(395) |
Įmonių obligacijų administravimo taisyklėmis ir Įmonių obligacijų emisijos ir prekybos jomis administracinėmis priemonėmis nustatyta bendra teisinė sistema, taikoma įmonių obligacijoms. Tačiau yra tam tikrų teisės aktų, taikomų konvertuojamosioms įmonių obligacijoms, būtent Biržinių bendrovių vertybinių popierių emisijos administracinės priemonės, Vertybinių popierių emisijos ir garantų administracinės priemonės ir Vertybinių popierių emisijos ir įtraukimo į biržos sąrašus rėmimo administracinės priemonės. |
|
(396) |
Biržinių bendrovių vertybinių popierių emisijos administracinių priemonių 14 straipsnyje „konvertuojamosios įmonių obligacijos“ apibrėžiamos kaip „įmonių obligacijos, kurias pagal įstatymą išleido bendrovė emitentė ir kurios tam tikrą laikotarpį ir nustatytomis sąlygomis gali būti konvertuojamos į akcijas“. |
|
(397) |
Pagal Vertybinių popierių įstatymo (2014 m. redakcija), kuris buvo taikomas atrinktų bendrovių konvertuojamųjų obligacijų išleidimo metu, 11straipsnį, Biržinių bendrovių vertybinių popierių emisijos administracinių priemonių 45 straipsnį ir Vertybinių popierių emisijos ir įtraukimo į biržos sąrašus rėmimo administracinių priemonių 2 straipsnį bendrovės, norinčios išleisti konvertuojamąsias įmonių obligacijas, turi prašyti vertybinių popierių rėmėjo, kuris veikia kaip garantas, paslaugų. Rėmėjas organizuoja obligacijų emisiją, rekomenduoja emitentą, pateikia paraiškos bylą Kinijos vertybinių popierių reguliavimo komisijai (CSRC) patvirtinti, derasi dėl palūkanų normų, kuriomis obligacija bus pateikta investuotojams, ir yra atsakingas už investuotojų, kurie sutiktų su sutartomis obligacijų emisijos sąlygomis, įskaitant palūkanų normą, paiešką. |
|
(398) |
Pagal reguliavimo sistemą Kinijoje negalima laisvai išleisti konvertuojamųjų obligacijų ir jomis prekiauti. Kiekvienos obligacijos emisiją turi patvirtinti CSRC. Vertybinių popierių įstatymo (2014 m. redakcija) 16 straipsnyje nustatyta, kad „į biržos sąrašus įtrauktos bendrovės, išleidžiančios konvertuojamąsias įmonių obligacijas, <...> atitinka šiame įstatyme nustatytus viešo akcijų platinimo reikalavimus; ir turi gauti Valstybės tarybos vertybinių popierių priežiūros institucijų pritarimą.“ Pagal Vertybinių popierių emisijos ir garantų administracinių priemonių 3 straipsnį, taikomą konvertuojamosioms obligacijoms, „CSRC prižiūri ir administruoja vertybinių popierių platinimą ir garantavimą pagal įstatymus“. Be to, remiantis Įmonių obligacijų administravimo taisyklių 10 straipsniu, įmonių obligacijų emisijai taikomos metinės kvotos. |
|
(399) |
Pagal Vertybinių popierių įstatymo (2014 m. redakcija) 16 straipsnį vieša obligacijų emisija turėtų tenkinti šiuos reikalavimus: „pajamų panaudojimo tikslas atitinka valstybės pramonės politiką“ ir „pajamos iš viešo įmonių obligacijų platinimo naudojamos tik patvirtintam (-iems) tikslui (-ams)“. Įmonių obligacijų administravimo taisyklių 12 straipsnyje pakartojama, kad surinktų lėšų paskirtis turi atitikti valstybės pramonės politiką. Be to, Biržinių bendrovių vertybinių popierių emisijos administracinių priemonių 10 straipsnio 2 dalyje, kuri yra konvertuojamosioms obligacijoms taikoma lex specialis, nustatyta, kad „surinktų lėšų naudojimo tikslai atitinka valstybės pramonės politiką“. |
|
(400) |
Per nuotolinį duomenų sutikrinimą Kinijos vyriausybė paaiškino, kad šis sakinys reiškia, kad surinktos lėšos neturi būti skiriamos projektams, kurie Pramonės restruktūrizavimo žinyne priskiriami „ribojamosioms“ pramonės šakoms. Šį žinyną sudaro trys projektų kategorijos: „skatinamieji“, „ribojamieji“ ir „pašalinti“. Pagal „ribojamųjų“ kategoriją nauji projektai draudžiami, o vykdoma gamyba orientuota į inovacijas ir modernizavimą, tuo tarpu „pašalintų“ kategorijos vykdomiems projektams draudžiama ieškoti investicijų. Todėl galima daryti išvadą, kad „vadovaujantis valstybės pramonės politika“ gali reikšti tik tai, kad investicinis projektas priskiriamas „skatinamųjų“ kategorijai, kurios projektai turi teisę gauti kreditinę paramą iš finansų įstaigų. |
|
(401) |
Kaip paaiškinta 116 konstatuojamojoje dalyje, Sprendime Nr. 40 daroma nuoroda į Pramonės restruktūrizavimo žinyną ir patvirtinama, kad jei „investicijų projektas priklauso skatinamų projektų grupei, jis išnagrinėjamas, patvirtinamas ir įtraukiamas į registrą pagal atitinkamas nacionalines investicijų taisykles; visos finansų įstaigos teikia kreditinę paramą pagal kreditų teikimo principus.“ Iš to matyti, kad konvertuojamųjų įmonių obligacijų emisija, kuri, kaip matyti, yra būtinai skirta skatinamajai pramonei, atitinka finansų įstaigų praktiką remti šias pramonės šakas. |
|
(402) |
Įmonių obligacijų palūkanų normos taip pat griežtai reglamentuojamos. Biržinių bendrovių vertybinių popierių emisijos administracinių priemonių 16 straipsnyje nustatyta, kad „konvertuojamosios įmonės obligacijos palūkanų normą per derybas nustato bendrovė emitentė ir pagrindinis garantas, tačiau ji turi atitikti atitinkamas valstybės nuostatas“. Pagal Vertybinių popierių įstatymo (2014 m. redakcija) 16 straipsnio 5 dalį „įmonių obligacijų atkarpos norma neturi viršyti Valstybės tarybos nustatytos atkarpos normos“. Be to, Įmonių obligacijų administravimo taisyklių 18 straipsnyje, kuris paprastai taikomas visoms obligacijoms, išsamiai nustatyta, kad „siūloma įmonių obligacijų palūkanų norma neviršija 40 % vyraujančios palūkanų normos, kurią bankai moka fiziniams asmenims už tokio pat termino terminuotuosius taupomuosius indėlius“. |
|
(403) |
Pagal Biržinių bendrovių vertybinių popierių emisijos administracinių priemonių 17 straipsnį, „kad viešai išleistų konvertuojamąsias įmonės obligacijas, bendrovė paveda kvalifikuotai kredito reitingų agentūrai suteikti kredito reitingus ir tolesnius reitingus“. Be to, bendrai taikomų Įmonių obligacijų emisijos ir prekybos jomis administracinių priemonių 18 straipsnyje nustatyta, kad tik tam tikros obligacijos, atitinkančios griežtus kokybės kriterijus, pavyzdžiui, AAA kredito reitingą, gali būti viešai leidžiamos viešiesiems investuotojams arba viešai leidžiamos tik profesionaliesiems investuotojams tik emitento nuožiūra. Šių standartų neatitinkančios įmonių obligacijos gali būti išleistos viešai tik kvalifikuotiesiems investuotojams. |
(a) Finansų įstaigos, veikiančios kaip valstybinės institucijos
|
(404) |
Remiantis „Bloomberg“„China bond market insight 2021“, dauguma investuotojų, įskaitant finansų įstaigas, yra instituciniai investuotojai. Tiksliau komerciniai bankai sudaro 57 % investuotojų, o politikos bankai sudaro 3 % (99). Be to, Komisija nustatė, kad 85 % vienos iš atrinktų bendrovių išleistų konvertuojamųjų obligacijų investuotojų yra instituciniai investuotojai, t. y. investuotojų kategorija, kuriai priklauso finansų įstaigos. |
|
(405) |
Be to, kaip skatinamoji pramonė pagal Pramonės restruktūrizavimo žinyną, šviesolaidžių kabelių pramonė pagal Sprendimą Nr. 40 turi teisę gauti finansų įstaigų kreditinę paramą. Tai, kad konvertuojamosioms obligacijoms, pvz., atrinktų bendrovių išleistoms konvertuojamosioms obligacijoms, taikoma žema palūkanų norma, aiškiai rodo, kad finansų įstaigos yra pagrindinės investuotojos į šias obligacijas. Jos privalo teikti šioms bendrovėms „kreditinę paramą“ ir priimdamos sprendimą dėl investicijų ir (arba) finansavimo atsižvelgia ne į atlygį už palūkanas, o į kitus aspektus, pavyzdžiui, į politikos tikslus. Iš tiesų rinkos sąlygomis veikiantis investuotojas būtų jautresnis savo investicijų finansinei grąžai ir tikriausiai neinvestuotų į konvertuojamąsias obligacijas, kurių palūkanų norma yra labai maža. Be to, iš 3.5.3.3 skirsnyje pateiktų Komisijos išvadų dėl abiejų eksportuojančių gamintojų grupių finansinės padėties, atsižvelgiant į jų likvidumą ir mokumą, taip pat matyti, kad rinkos sąlygomis veikiantys investuotojai neinvestuotų į tokias finansines priemones kaip konvertuojamosios obligacijos, kurių finansinė grąža maža, o emitento likvidumo ir mokumo rizika yra didelė. Todėl, Komisijos nuomone, tokią investiciją atliktų tik investuotojai, turintys kitokių motyvų nei finansinė investicijų grąža, pvz., turintys laikytis teisinės prievolės teikti finansavimą skatinamųjų pramonės šakų įmonėms. |
|
(406) |
Taigi, atsižvelgdama į 404 ir 405 konstatuojamosiose dalyse pateiktus faktus, Komisija manė, kad esama tam tikrų patvirtinančių įrodymų, pagal kuriuos didžiąją dalį investuotojų į atrinktų bendrovių išleistas konvertuojamąsias obligacijas sudaro finansų įstaigos, teisiškai privalančios teikti kreditinę paramą šviesolaidžių kabelių gamintojams. |
|
(407) |
Be to, kaip aprašyta 3.5.1 skirsnyje, finansų įstaigoms būdingas reikšmingas valstybės dalyvavimas ir Kinijos vyriausybė turi galimybę daryti joms nemenką įtaką. Bendroji teisinė sistema, kurios laikydamosi tos finansų įstaigos vykdo veiklą, taip pat taikoma konvertuojamosioms obligacijoms. |
|
(408) |
1 ir 2 skirsniuose Komisija padarė išvadą, kad valstybės valdomos finansų įstaigos yra valstybinės įstaigos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkte kartu su 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu, ir kad bet kuriuo atveju laikoma, kad Kinijos vyriausybė joms patikėjo arba nurodė vykdyti funkcijas, kurios paprastai pavedamos vyriausybei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. 3.5.1.2 skirsnyje Komisija padarė išvadą, kad vyriausybė paveda arba nurodo vykdyti funkcijas ir privačioms finansų įstaigoms. |
|
(409) |
Komisija taip pat rinko konkrečius įrodymus apie vykdomą reikšmingą kontrolę remdamasi konkrečiomis konvertuojamųjų obligacijų emisijomis. Tad ji išnagrinėjo visą 395–403 konstatuojamosiose dalyse apibūdintą teisinę aplinką ir konkrečius tyrimo metu nustatytus faktus. |
|
(410) |
Komisija nustatė, kad abi atrinktų eksportuojančių gamintojų grupės išleido konvertuojamąsias obligacijas, kurių palūkanų normos yra labai mažos ir panašios, nepaisant bendrovių finansinės ir kredito rizikos padėties. |
|
(411) |
Faktiškai konvertuojamųjų obligacijų palūkanų normoms įtaką daro bendrovės kredito reitingas, kaip ir paskolų atveju. Tačiau Komisija 280 konstatuojamojoje dalyje padarė išvadą, kad vietos kredito reitingų rinka yra iškreipta, o kredito reitingai – nepatikimi. Kaip nurodyta 274 konstatuojamojoje dalyje, obligacijų rinkoje dominuoja penkios Kinijos vietos reitingų agentūros, apie 90 % obligacijų vietos reitingų agentūros suteikė AAA reitingą, o daugeliui emitentų suteiktas žemesnis S&P pasaulinis A ir BBB emitento reitingas. |
|
(412) |
Tai įrodo ir faktas, kad kredito reitingų ataskaitos, susijusios su atrinktų bendrovių išleistomis obligacijomis, neatitiko jų faktinės finansinės padėties. |
|
(413) |
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos finansų įstaigos, kurios yra pagrindinis investuotojas į atrinktų bendrovių išleistas konvertuojamąsias obligacijas, laikėsi Sprendime Nr. 40 nustatytų politikos krypčių ir teikė lengvatinį finansavimą labai mažomis palūkanų normomis skatinamosios pramonės bendrovėms, todėl veikė kaip valstybinės institucijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkte, arba kaip institucijos, kurioms vyriausybė pavedė arba nurodė atlikti funkcijas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. |
|
(414) |
Sutikdamos investuoti į konvertuojamąsias obligacijas, kurių grąžos norma labai maža, nepriklausomai nuo emitento rizikos profilio, finansų įstaigos atrinktiems eksportuojantiems gamintojams suteikė naudos. |
|
(415) |
Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė nesutiko su Komisijos išvada, kad finansų įstaigos, kurios nupirko didžiąją dalį aptariamų konvertuojamųjų įmonių obligacijų, veikė kaip valstybinės institucijos. Kinijos vyriausybė tvirtino, kad įmonių obligacijų ir konvertuojamųjų įmonių obligacijų pirkimas yra įprasta komercinė praktika, vykdoma visose pagrindinėse jurisdikcijose, įskaitant Sąjungą ir JAV. Kinijos vyriausybės teigimu, finansų įstaigų atliekama funkcija perkant obligacijas arba teikiant paskolas yra visiškai kitokia, todėl Komisija privalėjo konkrečiai įvertinti, ar finansų įstaigos galėtų būti laikomos valstybinėmis institucijomis joms atliekant obligacijų pirkimo funkciją, ir atskirai įvertinti kiekvieną finansų įstaigą. Kinijos vyriausybė taip pat teigė, kad Komisija nenagrinėjo, ar be Kinijos bankų ir finansų įstaigų buvo kitų įmonių obligacijų ir konvertuojamųjų įmonių obligacijų pirkėjų ir ar buvo privačių pirkėjų. Be to, Kinijos vyriausybė teigė, kad Kinijos finansų priežiūros sistemos, taikomos įmonių obligacijoms ir konvertuojamosioms obligacijoms, tikslas – užtikrinti sistemos saugumą ir apsaugoti investuotojų teises bei interesus ir kad ši sistema pati savaime neįrodo valstybės kišimosi. |
|
(416) |
Komisija nesutiko su Kinijos vyriausybės teiginiu, kad ji konkrečiai neįvertino finansų įstaigų kaip valstybinių institucijų elgsenos, susijusios su obligacijų pirkimo funkcija. Be 3.5.1 skirsnyje Komisijos padarytų išvadų, remdamasi konkrečiomis konvertuojamųjų obligacijų emisijomis Komisija taip pat ieškojo konkrečių įrodymų, kad buvo vykdoma reikšminga kontrolė, ir atliko konkretų vertinimą 409–413 konstatuojamosiose dalyse. Nors Komisija sutiko su Kinijos vyriausybe, kad įmonių obligacijų ir konvertuojamųjų obligacijų pirkimas iš esmės gali būti įprasta komercinė praktika visose pagrindinėse jurisdikcijose, ji pažymėjo, kad Kinijos finansų įstaigų vykdomam įmonių obligacijų pirkimui būdingas valstybės kišimasis, kaip įrodyta 413 konstatuojamojoje dalyje. Komisija taip pat nesutiko su Kinijos vyriausybės tvirtinimu, kad ji nenagrinėjo, ar be Kinijos bankų ir finansų įstaigų yra kitų įmonių obligacijų ir konvertuojamųjų obligacijų pirkėjų. Iš tiesų, Komisija 404 ir 406 konstatuojamosiose dalyse pažymėjo, kad 85 % investuotojų į vienos iš atrinktų bendrovių išleistas konvertuojamąsias obligacijas buvo instituciniai investuotojai, įskaitant finansų įstaigas, ir kad esama tam tikrų patvirtinančių įrodymų, pagal kuriuos didžiąją dalį investuotojų į atrinktų bendrovių išleistas konvertuojamąsias obligacijas sudaro finansų įstaigos, teisiškai privalančios teikti kreditinę paramą šviesolaidžių kabelių gamintojams. Atsižvelgdama į didelę institucinių investuotojų, įskaitant finansų įstaigas, dalį, Komisija laikėsi nuomonės, kad jie nustatė aptariamų konvertuojamųjų įmonių obligacijų savybes, visų pirma mažą atkarpos normą, ir kad kiti investuotojai, pavyzdžiui, privatūs investuotojai, tik laikėsi tokių sąlygų. Galiausiai Komisija laikėsi nuomonės, kad Kinijos finansų priežiūros sistema, taikoma įmonių obligacijoms ir konvertuojamosioms obligacijoms, yra tik vienas iš elementų, kuris kartu su normine sistema, kuria reglamentuojamas finansų įstaigų teikiamas finansavimas, aprašyta 405 ir 407 konstatuojamosiose dalyse, taip pat su konkrečia finansų įstaigų elgsena parodė, kad esama Kinijos vyriausybės kišimosi. Todėl šie Kinijos vyriausybės tvirtinimai buvo atmesti. |
(b) Konkretumas
|
(417) |
Komisija manė, kad lengvatinis finansavimas konvertuojamųjų obligacijų forma yra konkretus, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte. Iš tiesų, konvertuojamųjų obligacijų negalima išleisti be patvirtinimo, kurį suteikia CSRC, patikrinusi, ar laikomasi konvertuojamųjų obligacijų emisiją reglamentuojančių visų sąlygų. Kaip paaiškinta 399 konstatuojamojoje dalyje, pagal KLR vertybinių popierių įstatymą (2014 m. redakcija) ir Biržinių bendrovių vertybinių popierių emisijos administracines priemones, konkrečiai taikomas konvertuojamosioms obligacijoms, konvertuojamųjų obligacijų emisija turi atitikti valstybės pramonės politiką. Komisija 400 konstatuojamojoje dalyje laikėsi nuomonės, kad „vadovaujantis valstybės pramonės politika“ reiškia, kad investicinis projektas patenka į Pramonės restruktūrizavimo žinyno skatinamųjų pramonės šakų, kurioms priklauso šviesolaidžių kabelių pramonė, kategoriją. |
|
(418) |
Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė teigė, kad obligacijų rinkos yra reguliuojamos kiekvienoje šalyje, nes tai yra ekonominio stabilumo klausimas. Kriterijai, kuriuos bendrovė turi atitikti, kad galėtų išleisti obligacijas, yra finansinio pobūdžio ir nėra orientuoti į politiką. Kinijos vyriausybė nesutiko su pozicija, kad konvertuojamųjų obligacijų emisija turi atitikti valstybės pramonės politiką, ir pakartojo, kad šviesolaidžių kabelių pramonė nėra skatinamoji pramonė. Kinijos vyriausybė taip pat tvirtino, kad Komisija neįrodė, jog obligacijų pardavimas yra aiškiai skirtas tik tam tikroms bendrovėms. |
|
(419) |
Šiuo atžvilgiu, nors Komisija sutiko, kad obligacijų rinkos yra reguliuojamos kiekvienoje šalyje ir kad dauguma kriterijų, kuriuos bendrovė turi atitikti, kad galėtų išleisti obligacijas, yra finansinio pobūdžio, ji nesutiko su Kinijos vyriausybės tvirtinimu, kad konvertuojamųjų obligacijų emisija Kinijoje nėra orientuota į politiką. Pirma, Komisija pakartojo savo poziciją, kad šviesolaidžių kabelių sektorius yra skatinamoji pramonė. Antra, Komisija laikėsi nuomonės, kad KLR vertybinių popierių įstatymo (2014 m. redakcija) ir Biržinių bendrovių vertybinių popierių emisijos administracinių priemonių, konkrečiai taikomų konvertuojamosioms obligacijoms, formuluotė, pagal kurią konvertuojamųjų obligacijų emisija turi atitikti valstybės pramonės politiką, yra pakankamai aiški. Galiausiai, Komisija 414 konstatuojamojoje dalyje nustatė, kad sutikdamos investuoti į konvertuojamąsias obligacijas, kurių grąžos norma labai maža, nepriklausomai nuo emitento rizikos profilio, finansų įstaigos atrinktiems eksportuojantiems gamintojams suteikė naudos. Iš tiesų finansinis pranašumas, suteiktas per konvertuojamųjų įmonių obligacijų su tokia žema atkarpos norma pirkimą, pagal Kinijos vyriausybės nustatytą norminę sistemą yra „aiškiai skirtas“ tik skatinamosioms pramonės šakoms, pvz., šviesolaidžių kabelių pramonei. Todėl šie Kinijos vyriausybės tvirtinimai buvo atmesti. |
(c) Naudos skaičiavimas
|
(420) |
Konvertuojamosios obligacijos yra mišri skolos priemonė, kuriai būdingos obligacijos savybės, pvz., palūkanų mokėjimas, ir kuri taip pat suteikia galimybę investuotą sumą tam tikromis sąlygomis konvertuoti į akcijas. Komisija nustatė, kad į akcijas buvo konvertuota tik nedidelė abiejų atrinktų bendrovių konvertuojamųjų obligacijų dalis. Todėl tiriamuoju laikotarpiu abiejų atrinktų bendrovių konvertuojamosios obligacijos veikė tik kaip obligacija, suteikianti investuotojams grąžą palūkanų forma, panašiai kaip paskolų atveju. Kadangi 310 konstatuojamojoje dalyje aprašyta paskolų apskaičiavimo metodika yra pagrįsta obligacijomis, atsižvelgdama į šias konkrečias šio atvejo aplinkybes, Komisija nusprendė taikyti tą pačią metodiką (100). Tai reiškia, kad siekiant nustatyti rinka grįstą obligacijų palūkanų normą, PBOC paskelbtai paskolų lyginamajai palūkanų normai arba, po 2019 m. rugpjūčio 20 d., NIFC (101) paskelbtai paskolų bazinei normai taikomas santykinis skirtumas tarp vienodos trukmės JAV AA įmonių obligacijų ir JAV BB įmonių obligacijų. |
|
(421) |
Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė, „ZTT Group“ ir „FTT Group“ nesutiko, kad obligacijoms ir konvertuojamosioms obligacijoms būtų taikomas tas pats lyginamasis dydis kaip ir paskoloms, nes obligacijos, visų pirma konvertuojamosios obligacijos, ir paskolos yra skirtingos finansinės priemonės ir kad obligacijų rinka veikia kitaip nei privačiojo skolinimo rinka. Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Komisija neturi pagrindo PBOC lyginamąjį dydį naudoti kaip atskaitos tašką ir tada pridėti priemoką. Kinijos vyriausybės teigimu, Komisija turėtų tiesiogiai naudoti BB reitingą turinčių bendrovių išleistų obligacijų palūkanų normą, ir pateikė pavyzdžių, kad Europos šviesolaidžių kabelių ir plieno gamintojai, turintys BB reitingą, išleido panašaus termino obligacijas gerokai mažesnėmis normomis nei apskaičiuota lyginamoji norma tuo pačiu laikotarpiu. „ZTT Group“ teigė, kad pagrindinis obligacijų emisijos pranašumas, palyginti su bankų paskolų gavimu, yra tas, kad palūkanų norma (t. y. atkarpos norma), kurią bendrovės turi mokėti investuotojams į obligacijas, dažnai yra mažesnė už palūkanų normą, kurią jos turėtų mokėti už banko paskolą. „ZTT Group“ teigimu, konvertuojamųjų obligacijų emisija yra dar patrauklesnė, nes paprastai joms taikoma mažesnė atkarpos norma, kadangi jos suteikia investuotojams galimybę konvertuoti obligacijas į nuosavybės vertybinius popierius ir taip gauti investicijų grąžą kaip vertybinių popierių dividendus. „FTT Group“ taip pat nurodė, kad konvertuojamųjų obligacijų nauda yra ne pajamos iš palūkanų, o konvertavimo teisė. Ir „FTT Group“, ir „ZTT Group“ pasiūlė apskaičiuojant naudą iš obligacijų ir konvertuojamųjų obligacijų naudoti JAV BB reitingo įmonių obligacijų atkarpos normą. |
|
(422) |
337 konstatuojamojoje dalyje Komisija paaiškino, kodėl, jos nuomone, paskolos ir įmonių obligacijos yra panašios finansinės skolos priemonės, kas pateisina to paties lyginamojo dydžio taikymą abiem priemonėms konkrečiomis šio atvejo aplinkybėmis. 325–333 konstatuojamosiose dalyse Komisija paaiškino, kodėl ji nusprendė, kad paskolų ir įmonių obligacijų lyginamasis dydis yra tinkamas, kodėl ji negali kaip lyginamojo dydžio naudoti JAV BB reitingo įmonių obligacijų atkarpos normos ir kodėl palyginimas su ES palūkanų normomis ir (arba) atkarpos normomis nėra aktualus. Komisija sutiko, kad konvertuojamosios įmonių obligacijos yra mišri skolos priemonė, kuri taip pat suteikia galimybę tam tikromis sąlygomis konvertuoti investuotą sumą į akcijas, ir kaip tokios iš esmės skiriasi nuo įmonių obligacijų. Komisija išnagrinėjo galimybę kiekybiškai įvertinti šį konvertuojamumo elementą ir JAV BB reitingo įmonių obligacijų naudojimą, kaip siūlė Kinijos vyriausybė, „FTT Group“ ir „ZTT Group“. Tačiau taikant šių šalių pasiūlytą lyginamąjį dydį nebūtų atsižvelgiama į tokį konvertuojamumą ir tai buvo lyginamasis dydis įmonių obligacijoms, atskirtoms nuo Kinijos rinkų, nes jis buvo susijęs su obligacijomis, išleistomis kita valiuta (t. y. JAV doleriais, o ne CNY) ir taikant iš esmės kitokią nerizikingą palūkanų normą. Nebuvo pateikta jokių kitų galimų lyginamųjų dydžių ir nebuvo jokios papildomos viešos informacijos, kuria remiantis būtų galima nustatyti tikslesnį lyginamąjį dydį konvertuojamosioms obligacijoms (pvz., JAV AA reitingo konvertuojamųjų obligacijų ir JAV BB reitingo konvertuojamųjų obligacijų priemokų indeksai) arba šių obligacijų konvertuojamumo aspektą. Pagal pačių bendrovių duomenis taip pat nebuvo galimybės tinkamai palyginti obligacijų ir konvertuojamųjų obligacijų atkarpos normos skirtumo, nes viena iš atrinktų bendrovių neturėjo neapmokėtų obligacijų, o kitos atrinktos bendrovės obligacijų terminas ir finansavimo paskirtis skyrėsi nuo jos konvertuojamųjų obligacijų. Be to, 420 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad tik nedidelė abiejų atrinktų bendrovių konvertuojamųjų obligacijų dalis buvo konvertuota į akcijas ir kad praktiškai eksportuojantys gamintojai naudojo šią finansavimo priemonę pakaitomis su kitomis finansavimo priemonėmis, t. y. paskolomis ir įmonių obligacijomis. Todėl, kadangi tiriamuoju laikotarpiu šios konvertuojamosios obligacijos veikė tik kaip obligacijos ir iš jų investuotojai gavo grąžą palūkanų forma, panašiai kaip paskolų atveju, ir kadangi PBOC arba NIFC paskelbto nerizikingos normos lyginamojo dydžio naudojimas buvo vertinamas kaip konservatyvus metodas, Komisija patvirtino savo sprendimą taikyti lyginamąjį dydį paskoloms, kaip nurodyta 420 konstatuojamojoje dalyje. |
|
(423) |
Nauda yra palūkanų sumos, kurią bendrovė turėjo sumokėti taikydama 420 konstatuojamojoje dalyje nurodytą rinka grįstą palūkanų normą, ir faktinių bendrovės sumokėtų palūkanų skirtumas. |
3.5.4.4 Įmonių obligacijos
|
(424) |
Viena atrinkta grupė naudojosi lengvatiniu finansavimu įmonių obligacijų forma. |
(a) Teisinis pagrindas
|
— |
Kinijos Liaudies Respublikos vertybinių popierių įstatymas (2014 m. redakcija) (toliau – Vertybinių popierių įstatymas) (102); |
|
— |
Įmonių obligacijų emisijos ir prekybos jomis administracinės priemonės, Kinijos vertybinių popierių reguliavimo komisijos įsakymas Nr. 113, 2015 m. sausio 15 d.; |
|
— |
2011 m. sausio 18 d. Valstybės tarybos paskelbti Įmonių obligacijų administravimo nuostatai; |
|
— |
Kinijos Liaudies Respublikos nefinansinių įmonių skolos finansavimo priemonių administravimo tarpbankinėje obligacijų rinkoje priemonės, „People’s Bank of China“ įsakymas [2008] Nr. 12, 2008 m. balandžio 9 d. |
(b) Įmonių obligacijų reguliavimo sistema
|
(425) |
Pagal reglamentavimo sistemą Kinijoje negalima laisvai išleisti obligacijų arba jomis prekiauti. Kiekvienos obligacijos išleidimui turi pritarti įvairios vyriausybės institucijos, kaip antai PBOC, NDRC arba CSRC, priklausomai nuo obligacijos rūšies ir emitento tipo. Be to, remiantis Įmonių obligacijų administravimo taisyklėmis įmonių obligacijų išleidimui taikomos metinės kvotos. |
|
(426) |
Pagal tiriamuoju laikotarpiu taikyto Vertybinių popierių įstatymo 16 straipsnį viešas įmonių obligacijų platinimas turėtų tenkinti šiuos reikalavimus: „pajamų panaudojimo tikslas atitinka valstybės pramonės politiką <...>“ ir „pajamos iš viešo įmonių obligacijų platinimo naudojamos tik patvirtintam (-iems) tikslui (-ams)“. Įmonių obligacijų administravimo taisyklių 12 straipsnyje pakartojama, kad surinktų lėšų paskirtis turi atitikti valstybės pramonės politiką. Kaip paaiškinta 400 ir 401 konstatuojamosiose dalyse, įmonių obligacijų emisija tokiomis sąlygomis yra skirta skatinamajai pramonei, pvz., šviesolaidžių kabelių pramonei, ir atitinka finansų įstaigų praktiką remti šias pramonės šakas. |
|
(427) |
Pagal Vertybinių popierių įstatymo (2014 m. redakcija) 16 straipsnio 5 dalį „įmonių obligacijų atkarpos norma neturi viršyti Valstybės tarybos nustatytos atkarpos normos“. Be to, Įmonių obligacijų administravimo taisyklių 18 straipsnyje išsamiai nustatyta, kad „siūloma įmonių obligacijų palūkanų norma neviršija 40 % vyraujančios palūkanų normos, kurią bankai moka fiziniams asmenims už tokio pat termino terminuotuosius taupomuosius indėlius“. |
|
(428) |
Be to, Įmonių obligacijų emisijos ir prekybos jomis administracinių priemonių 18 straipsnyje nustatyta, kad tik tam tikros obligacijos, atitinkančios griežtus kokybės kriterijus, pavyzdžiui, AAA kredito reitingą, gali būti viešai leidžiamos viešiesiems investuotojams arba viešai leidžiamos tik profesionaliesiems investuotojams tik emitento nuožiūra. Šių standartų neatitinkančios įmonių obligacijos gali būti išleistos viešai tik kvalifikuotiesiems investuotojams. Todėl dauguma įmonių obligacijų išleidžiamos profesionaliesiems investuotojams, kuriuos patvirtino CSRC ir kurie yra Kinijos instituciniai investuotojai. |
(c) Finansų įstaigos, veikiančios kaip valstybinės institucijos
|
(429) |
Kinijoje bendrovės, kurios nori išleisti įmonių obligacijas, turi pasinaudoti finansų įstaigos, veikiančios kaip garantas, paslaugomis. Garantai organizuoja obligacijų išleidimą ir derasi dėl palūkanų normos, kuria obligacija bus teikiama investuotojams. Komisija nustatė, kad vienos iš atrinktų grupių išleistos įmonės obligacijos garantas buvo viena iš finansų įstaigų, kurios taip pat teikė lengvatinį finansavimą, kaip paaiškinta 3.5.1 skirsnyje. |
|
(430) |
Be to, remiantis „Bloomberg“„China bond market insight 2021“, tarpbankinėje obligacijų rinkoje kotiruojamos obligacijos sudaro 88 % visos prekybos obligacijomis apimties. Remiantis tuo pačiu tyrimu dauguma investuotojų, įskaitant finansų įstaigas, yra instituciniai investuotojai. Tiksliau komerciniai bankai sudaro 57 % investuotojų, o politikos bankai sudaro 3 % (103). Todėl įmonių obligacijas perkantys investuotojai daugiausia yra Kinijos bankai, įskaitant valstybės bankus. |
|
(431) |
Kaip paaiškinta 405 ir 406 konstatuojamosiose dalyse, Komisija manė, kad esama tam tikrų patvirtinančių įrodymų, pagal kuriuos didžiąją dalį investuotojų į atrinktų bendrovių išleistas konvertuojamąsias obligacijas sudaro finansų įstaigos, teisiškai privalančios teikti kreditinę paramą šviesolaidžių kabelių gamintojams. Tie patys argumentai ir išvada taip pat taikomi įmonių obligacijoms, nes emisijos sąlygos yra labai panašios, visų pirma sąlyga laikytis nacionalinių įstatymų, kitų teisės aktų ir politikos reikalavimų bei valstybės pramonės politikos. |
|
(432) |
Kaip aprašyta 426 konstatuojamojoje dalyje, Vertybinių popierių įstatymo (2014 m. redakcija) 16 straipsnyje ir Įmonių obligacijų administravimo taisyklių 12 straipsnyje reikalaujama, kad viešas įmonių obligacijų platinimas atitiktų valstybės pramonės politiką. Dėl to įmonių obligacijos gali būti išleistos tik tokiais tikslais, kurie atitinka Kinijos vyriausybės planavimo tikslus, susijusius su skatinamosiomis pramonės šakomis, kaip paaiškinta 393 ir 394 konstatuojamosiose dalyse. Instituciniai investuotojai, kurie, kaip nurodyta 397 ir 430 konstatuojamosiose dalyse, daugiausia yra komerciniai bankai ir politikos bankai, turi laikytis Sprendime Nr. 40 nustatytų politikos krypčių. |
|
(433) |
Taigi, 116, 401 ir 413 konstatuojamosiose dalyse aprašytas mechanizmas taip pat taikomas įmonių obligacijoms, t. y. Sprendime Nr. 40 kartu su Pramonės restruktūrizavimo žinynu numatyta speciali skatinamųjų pramonės šakų, pavyzdžiui, šviesolaidžių kabelių pramonės, tam tikrų projektų tvarka. Sprendime apibendrinta palanki tvarka, taikyta vienai iš atrinktų grupių, buvo investuoti į įmonių obligacijas, išleistas su palūkanų norma, kuri neatspindi rinka grįstų kriterijų. |
|
(434) |
Kaip aprašyta 3.5.1 skirsnyje, finansų įstaigoms būdingas reikšmingas valstybės dalyvavimas ir Kinijos vyriausybė turi galimybę daryti joms nemenką įtaką. Bendroji teisinė sistema, kurios laikydamosi tos finansų įstaigos vykdo veiklą, taip pat taikoma įmonių obligacijoms. |
|
(435) |
1 ir 2 skirsniuose Komisija padarė išvadą, kad valstybės valdomos finansų įstaigos yra valstybinės įstaigos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkte kartu su 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu, ir kad bet kuriuo atveju laikoma, kad Kinijos vyriausybė joms patikėjo arba nurodė vykdyti funkcijas, kurios paprastai pavedamos vyriausybei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. 3.5.1.2 skirsnyje Komisija padarė išvadą, kad vyriausybė paveda arba nurodo vykdyti funkcijas ir privačioms finansų įstaigoms. |
|
(436) |
Komisija taip pat rinko konkrečius įrodymus apie vykdomą reikšmingą kontrolę remdamasi konkrečiomis įmonių obligacijų emisijomis. Tad ji išnagrinėjo visą 425–428 konstatuojamosiose dalyse apibūdintą teisinę aplinką ir konkrečius tyrimo metu nustatytus faktus. |
|
(437) |
Komisija nustatė, kad įmonių obligacijos buvo išleistos taikant palūkanų normą, kuri buvo mažesnė už tą, kurios tikimasi bendrovių finansinės ir kredito rizikos sąlygomis. |
|
(438) |
Faktiškai įmonių obligacijų palūkanų normoms įtaką daro bendrovės kredito reitingas, kaip ir paskolų atveju. Tačiau Komisija 280 konstatuojamojoje dalyje padarė išvadą, kad vietos kredito reitingų rinka yra iškreipta, o kredito reitingai – nepatikimi. Kaip nurodyta 274 konstatuojamojoje dalyje, obligacijų rinkoje dominuoja penkios Kinijos vietos reitingų agentūros, apie 90 % obligacijų vietos reitingų agentūros suteikė AAA reitingą, o daugeliui emitentų suteiktas žemesnis S&P pasaulinis A ir BBB emitento reitingas. |
|
(439) |
Tai įrodo ir faktas, kad kredito reitingų ataskaitos, susijusios su atrinktos bendrovės išleista įmonės obligacija, neatitiko jos faktinės finansinės padėties. |
|
(440) |
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos finansų įstaigos, kurios veikė kaip atrinktos bendrovės įmonės obligacijos emisijos garantas ir kurios yra pagrindinės investuotojos į įmonės obligaciją, laikėsi Sprendime Nr. 40 nustatytų politikos krypčių ir teikė lengvatinį finansavimą skatinamosios pramonės bendrovėms, todėl veikė kaip valstybinės institucijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkte, arba kaip institucijos, kurioms vyriausybė pavedė arba nurodė atlikti funkcijas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. |
|
(441) |
Organizuodamos įmonių obligacijų, kurių palūkanų norma yra mažesnė už rinkos normą, atitinkančią faktinį emitento rizikos profilį, emisiją ir sutikdamos investuoti į tokias įmonių obligacijas, finansų įstaigos atrinktam eksportuojančiam gamintojui suteikė naudos. |
(d) Konkretumas
|
(442) |
Kaip aprašyta 417 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nusprendė, kad lengvatinis finansavimas obligacijų forma yra konkretus, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes obligacijų negalima išleisti negavus vyriausybės institucijų patvirtinimo, o KLR vertybinių popierių įstatyme (2014 m. redakcija) nustatyta, kad obligacijų emisija turi atitikti valstybės pramonės politiką. Kaip jau minėta 131 konstatuojamojoje dalyje, šviesolaidžių kabelių pramonė Pramonės restruktūrizavimo žinyne laikoma skatinamąja pramone. |
(e) Naudos skaičiavimas
|
(443) |
Kadangi obligacijos iš esmės yra dar vienos rūšies skolos priemonė, panaši į paskolas, ir kadangi paskolų skaičiavimo metodika jau grindžiama obligacijų krepšeliu, Komisija nusprendė taikyti paskolų skaičiavimo metodiką, aprašytą 3.5.3.3 skirsnyje. Tai reiškia, kad siekiant nustatyti rinka grindžiamas obligacijų palūkanų normas ir vėliau jas palyginti su faktine bendrovės mokama palūkanų norma ir taip nustatyti naudą, PBOC paskolų lyginamajai palūkanų normai arba, po 2019 m. rugpjūčio 20 d., NIFC paskelbtai paskolos bazinei normai taikomas santykinis skirtumas tarp vienodos trukmės JAV AA įmonių obligacijų ir JAV BB įmonių obligacijų. |
3.5.4.5. Išvada dėl lengvatinio finansavimo. Kitų rūšių finansavimas
|
(444) |
Komisija nustatė, kad abi atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės naudojosi lengvatiniu finansavimu kredito linijų, banko akcepto įsakomųjų vekselių ir konvertuojamųjų obligacijų forma. Atsižvelgdama į tai, kad buvo skiriamas finansinis įnašas ir eksportuojantiems gamintojams teikiama konkreti nauda, Komisija manė, kad šių rūšių lengvatinis finansavimas turėtų būti laikomas kompensuotina subsidija. |
|
(445) |
Atrinktoms bendrovių grupėms per tiriamąjį laikotarpį taikant pirmiau aprašytą lengvatinį finansavimą nustatyta subsidijų norma: Lengvatinis finansavimas. Kitų rūšių finansavimas
|
3.6. Lengvatinis draudimas. Eksporto kredito draudimas
|
(446) |
Skundo pateikėjas teigė, kad „Sinosure“, be kitų paslaugų, lengvatinėmis sąlygomis skatinamosioms pramonės šakoms teikia trumpalaikį, vidutinės trukmės ir ilgalaikį eksporto kredito draudimą, investicinį draudimą ir obligacijų garantijas. Savo bendroje svetainėje „Sinosure“ teigia, kad ji skatina Kinijos prekių eksportą, ypač aukštųjų technologijų produktų eksportą. Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliktu tyrimu, Kinijos aukštųjų technologijų pramonė, kuriai priklauso ir šviesolaidžių kabelių pramonė, gavo 21 % viso „Sinosure“ teikiamo eksporto kredito draudimo (104). Be to, „Sinosure“ ėmėsi aktyvaus vaidmens įgyvendindama iniciatyvą „Pagaminta Kinijoje 2025“, pagal kurią įmonėms rekomenduojama naudotis nacionaliniais kreditų ištekliais, diegiamos mokslinės ir technologinės inovacijos bei modernizuojamos technologijos ir padedama užsienyje investuojančioms įmonėms tapti konkurencingesnėms pasaulinėje rinkoje (105). |
(a) Teisinis pagrindas
|
(a) |
MOFCOM ir „Sinosure“ bendrai paskelbtas Pranešimas dėl prekybos skatinimo mokslo ir technologijų priemonėmis naudojant eksporto kredito draudimą strategijos įgyvendinimo (Shang Ji Fa [2004] Nr. 368); |
|
(b) |
840-asis planas, įtrauktas į 2009 m. gegužės 27 d. Valstybės tarybos pranešimą; |
|
(c) |
Valstybės tarybos pranešimas apie vystymo ir plėtros valstybės tarnybos strateginį sprendimą dėl spartesnio besivystančių pramonės šakų vystymo (GuoFa [2010] Nr. 32, 2010 m. spalio 18 d.) ir jo įgyvendinimo gairės (GuoFa [2011] Nr. 310, 2011 m. spalio 21 d.); |
|
(d) |
Pranešimas dėl 2006 m. redakcijos Kinijos Nacionalinio mokslo ir technologijų departamento aukštųjų technologijų produktų eksporto katalogo Nr. 16 paskelbimo (2006 m.). |
(b) Tyrimo metu nustatyti faktai
|
(447) |
Abi atrinktos bendrovių grupės per tiriamąjį laikotarpį turėjo galiojančias eksporto draudimo sutartis su „Sinosure“. |
|
(448) |
Kaip minėta 158 konstatuojamojoje dalyje, „Sinosure“ nepateikė prašomų įmonės valdymo patvirtinamųjų dokumentų, kaip antai įstatų. „Sinosure“ taip pat nepateikė konkretesnės informacijos apie šviesolaidžių kabelių pramonei teikiamą eksporto kredito draudimą ir įmokų dydį arba išsamių duomenų apie eksporto kredito draudimo veiklos pelningumą. |
|
(449) |
Todėl Komisija turėjo papildyti pateiktą informaciją turimais faktais. |
|
(450) |
Remiantis per ankstesnius antisubsidijų tyrimus (106) pateikta informacija ir „Sinosure“ svetaine (107), „Sinosure“ yra valstybės valdoma į politiką orientuota draudimo bendrovė, kurią valstybė įsteigė ir remia siekdama paremti KLR užsienio ekonomikos ir prekybos plėtrą ir bendradarbiavimą. 100 % bendrovės akcijų priklauso valstybei. Ji turi direktorių valdybą ir stebėtojų tarybą. Vyriausybė įgaliota paskirti ir atleisti bendrovės vyresniąją vadovybę. Remdamasi šia informacija Komisija padarė išvadą, kad esama oficialių požymių, jog vyriausybė kontroliuoja „Sinosure“. |
|
(451) |
Komisija toliau rinko informaciją apie tai, ar Kinijos vyriausybė vykdė reikšmingą „Sinosure“ veiklos, susijusios su šviesolaidžių kabelių pramone, kontrolę. |
|
(452) |
Pagal Pranešimą dėl 2006 m. redakcijos Kinijos aukštųjų technologijų produktų eksporto katalogo Nr. 16 paskelbimo, „į 2006 m. redakcijos eksporto katalogą įtrauktiems produktams gali būti taikoma lengvatinė politika, kurią valstybė taiko aukštųjų technologijų produktų eksportui“. Aukštųjų technologijų produktų eksporto kataloge konkrečiai išvardyti šviesolaidžiai, šviesolaidinio ryšio perdavimo įranga ir šviesolaidžių kabeliai (108). |
|
(453) |
Be to, remiantis Pranešimu dėl prekybos skatinimo mokslo ir technologijų priemonėmis naudojant eksporto kredito draudimą strategijos įgyvendinimo (109), „Sinosure“ turėtų didinti paramą pagrindinėms pramonės šakoms ir produktams stiprindama bendrą aukštųjų ir naujų technologijų produktų, įskaitant informacijos ir ryšių produktus, eksporto paramą. Ji turėtų laikyti Kinijos aukštųjų technologijų produktų eksporto kataloge nurodytas aukštųjų ir naujų technologijų pramonės šakas savo veiklos prioritetu ir teikti visokeriopą paramą, susijusią su garantijų procedūromis, patvirtinimais su apribojimais, prašymų tvarkymo greičiu ir taikomų normų lankstumu. Kalbant apie normų lankstumą, produktams ji turėtų taikyti didžiausią įmokų normos nuolaidą pagal kredito draudimo bendrovės suteiktą kintančią skalę. Kaip minėta 86 ir 118 konstatuojamosiose dalyse, šviesolaidžių kabelių pramonė priskirta platesnei informacijos pramonės kategorijai. Be to, „Sinosure“ 2019 m. metinėje ataskaitoje teigiama, kad „Sinosure“„rėmė nuolatinę pagrindinių pramonės šakų plėtrą“ ir „paspartino strateginių besiformuojančių pramonės šakų augimą“ (110). |
|
(454) |
Tuo pagrindu Komisija padarė išvadą, kad Kinijos vyriausybė sukūrė norminę sistemą, kurios turėjo laikytis Kinijos vyriausybės paskirti ir jai atskaitingi vadovai ir stebėtojai. Taigi Kinijos vyriausybė vadovavosi normine sistema, kad vykdytų reikšmingą „Sinosure“ veiklos kontrolę. |
|
(455) |
Komisija taip pat rinko konkrečius įrodymus apie vykdomą reikšmingą kontrolę remdamasi konkrečiomis draudimo sutartimis. Per nuolatinį duomenų sutikrinimą Kinijos vyriausybė laikėsi nuomonės, kad faktiškai „Sinosure“ įmokos atitinka rinkos sąlygas ir yra grindžiamos rizikos vertinimo principais. Tačiau ji nepateikė konkrečių pavyzdžių, susijusių su šviesolaidžių kabelių pramone arba atrinktomis bendrovėmis. |
|
(456) |
Taigi, neturėdama konkrečių įrodymų, Komisija ištyrė konkrečią „Sinosure“ elgseną, susijusią su atrinktoms bendrovėms suteiktu draudimu. Ta elgsena prieštaravo jos oficialiai pozicijai, nes ji veikė nesiremdama rinkos principais. |
|
(457) |
Palyginusi visą išmokėtą reikalavimų sumą su bendra apdraustąja suma, remdamasi 2019 m. „Sinosure“ metinėje ataskaitoje (111) pateiktais duomenimis, Komisija padarė išvadą, kad siekdama padengti reikalavimų sąnaudas (net neįskaičiuojant pridėtinių išlaidų) „Sinosure“ turėtų taikyti vidutiniškai 0,22 % įmoką nuo apdraustosios sumos. Tačiau atrinktų bendrovių mokamos įmokos faktiškai buvo daug mažesnės nei mažiausias mokestis, kurio reikia veiklos sąnaudoms padengti. |
|
(458) |
Taigi Komisija padarė išvadą, kad minėtą teisinę sistemą „Sinosure“ įgyvendina vykdydama valdžios funkcijas, susijusias su šviesolaidžių kabelių sektoriumi. „Sinosure“ vykdė valstybinės institucijos funkcijas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkte kartu su pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčiu, bei pagal atitinkamą PPO teismo praktiką. Be to, atrinkti eksportuojantys gamintojai gavo naudos, nes draudimas buvo suteiktas taikant mažesnes normas nei mažiausias mokestis, kurio reikia, kad „Sinosure“ padengtų savo veiklos sąnaudas. |
|
(459) |
Komisija taip pat nustatė, kad pagal eksporto draudimo programą teikiamos subsidijos yra konkrečios, nes nevykdant eksporto jų gauti neįmanoma, tad jos priklauso nuo eksporto, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punkte. |
(c) Subsidijos sumos skaičiavimas
|
(460) |
Kadangi tiriamuoju laikotarpiu „Sinosure“ užėmė dominuojančią padėtį rinkoje, Komisija negalėjo nustatyti rinka grįstos vidaus draudimo įmokos. Taigi, atsižvelgdama į ankstesnius antisubsidijų tyrimus, Komisija panaudojo tinkamiausią išorės lyginamąjį dydį, apie kurį turėjo informacijos, t. y. Jungtinių Amerikos Valstijų „Export-Import Bank“ ne finansų įstaigoms taikomas įmokų normas eksportuojant į EBPO šalis. |
|
(461) |
Komisija laikėsi nuomonės, kad gavėjams suteikta nauda yra skirtumas tarp sumos, kurią bendrovė faktiškai sumokėjo kaip draudimo įmoką, ir sumos, kurią ji būtų turėjusi sumokėti, jei būtų taikyta 460 konstatuojamojoje dalyje minėta išorės lyginamoji įmokos normą. |
|
(462) |
„FTT Group“ ir „ZTT Group“ pagal šią schemą per tiriamąjį laikotarpį nustatyta subsidijų norma: Lengvatinis finansavimas ir draudimas. Eksporto kredito draudimas
|
3.7. Negautos pajamos pagal atleidimo nuo mokesčių ir mokesčių mažinimo programas
3.7.1. Atleidimo nuo mokesčių ir mokesčių mažinimo programos
3.7.1.1. ĮPM lengvatos aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms
|
(463) |
Remiantis Kinijos Liaudies Respublikos įmonių pelno mokesčio įstatymu (toliau – ĮPM įstatymas) (112), aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms, kurioms valstybė turi skirti esminę paramą, vietoj standartinio 25 % mokesčio tarifo taikomas sumažintas 15 % įmonių pelno mokesčio tarifas. |
(a) Teisinis pagrindas
|
(464) |
Šios programos teisinis pagrindas – ĮPM įstatymo 28 straipsnis ir KLR įmonių pelno mokesčio įstatymo įgyvendinimo taisyklių (113) 93 straipsnis, taip pat:
|
|
(465) |
ĮPM įstatymo IV skyriuje pateiktos nuostatos dėl lengvatinio apmokestinimo tvarkos. ĮPM įstatymo 25 straipsnyje, kuris yra IV skyriaus apibendrinamasis straipsnis, nustatyta, kad „valstybė suteikia pelno mokesčio lengvatas įmonėms, susijusioms su pramonės šakomis ar projektais, kurių plėtrą konkrečiai remia ir skatina valstybė“. ĮPM Įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad „įmonių pelno mokesčio norma aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms, kurioms reikia specialios valstybės paramos, sumažinama iki 15 %“. |
|
(466) |
Įmonių pelno mokesčio įstatymo įgyvendinimo taisyklių 93 straipsnyje patikslinama, kad: „Įmonių pelno mokesčio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytos „valstybės remtinos svarbios aukštųjų ir naujų technologijų įmonės“ reiškia įmones, kurioms priklauso pagrindinės intelektinės nuosavybės teisės ir kurios atitinka šias sąlygas:
Aukštųjų technologijų įmonių pripažinimo administravimo priemones ir pagrindinių valstybės remiamų aukštųjų ir naujų technologijų sričių aprėptį kartu rengia Valstybės tarybos technologijų, finansų ir apmokestinimo departamentai, jos įsigalioja patvirtinus Valstybės tarybai“. |
|
(467) |
Pirmiau minėtose nuostatose aiškiai nurodyta, kad sumažintas įmonių pelno mokesčio tarifas taikomas tik „valstybės remtinoms svarbioms aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms“, kurioms priklauso pagrindinės intelektinės nuosavybės teisės ir kurios atitinka tam tikras sąlygas, pavyzdžiui, „patenka į pagrindinių valstybės remiamų aukštųjų ir naujų technologijų sričių aprėptį“. |
|
(468) |
Pagal Aukštųjų technologijų įmonių pripažinimo administracinių priemonių (G.K.F.H. [2016] Nr. 32) 11 straipsnį, įmonė, kad būtų pripažinta aukštųjų technologijų įmone, turi tuo pačiu metu atitikti tam tikras sąlygas, tarp kurių: „ji įgijo intelektinės nuosavybės teises, o tai yra ypač svarbu techniškai remiant jos pagrindinius produktus (paslaugas) per nepriklausomus mokslinius tyrimus, perdavimą, dotacijas, susijungimus ir įsigijimus ir t. t.“ ir „technologija, kuri yra ypač svarbi techniškai remiant jos pagrindinius produktus (paslaugas), patenka į iš anksto nustatytą „valstybės remiamų aukštųjų technologijų sričių“ kategoriją“. |
|
(469) |
Pagrindinės valstybės remiamos aukštųjų technologijų sritys išvardytos 2016 m. valstybės remiamų aukštųjų technologijų sričių kataloge. Šio katalogo I skyriaus „Elektroninė informacija“ 4 punkte „Ryšių technologija“ aiškiai minimas „šviesolaidinis perdavimo tinklas“ ir „šviesolaidinių perdavimo sistemų technologija“, kurie apima šviesolaidžių kabelius, kaip valstybės remiamas aukštųjų technologijų sritis. |
|
(470) |
Pagal šią priemonę naudą gaunančios bendrovės turi pateikti pelno mokesčio deklaracijas ir atitinkamus priedus. Faktinis naudos dydis įtrauktas į mokesčių deklaraciją. |
(b) Tyrimo metu nustatyti faktai
|
(471) |
Komisija nustatė, kad atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių bendrovės tiriamuoju laikotarpiu atitiko aukštųjų technologijų bendrovių kriterijus, todėl joms buvo taikomos sumažintos 15 % arba 12,5 % ĮPM normos. |
|
(472) |
Komisija manė, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir 2 dalį ši mokesčio atskaita yra subsidija, nes teikiamas finansinis įnašas – Kinijos vyriausybė negauna pajamų, o susijusioms bendrovėms suteikiama nauda. Gavėjams suteikta nauda lygi sutaupytų mokesčių sumai. |
|
(473) |
Ši subsidija yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes pačiuose teisės aktuose nustatyta, kad ši schema taikoma tik įmonėms, vykdančioms veiklą tam tikrose valstybės nustatytose prioritetinėse aukštųjų technologijų srityse, kaip paaiškinta 466–468 konstatuojamosiose dalyse. Kaip nurodyta 469 konstatuojamojoje dalyje, šviesolaidžių kabelių pramonė yra aukštas technologijų prioritetas. |
|
(474) |
Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė tvirtino, kad Komisijos kompensuotinomis laikomos atleidimo nuo mokesčių ir mokesčių mažinimo programos nėra kompensuotinos subsidijos. Kinijos vyriausybės teigimu, tariamas atleidimas nuo mokesčių ir mokesčių mažinimas yra rezultatas sistemos, pagal kurią nustatomi objektyvūs teisės naudotis finansine parama kriterijai ar sąlygos ir pagal kurią teisė naudotis suteikiama automatiškai, o programose nustatytų kriterijų ir sąlygų griežtai laikomasi tam tikroms įmonėms nesudarant palankesnių sąlygų nei kitoms, be to, ji yra ekonominio ir horizontalaus pobūdžio. Todėl Kinijos vyriausybė tvirtino, kad jos nėra konkrečios, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte. |
|
(475) |
Komisija nesutiko su šiuo tvirtinimu, nes, jos nuomone, 3.7.1.1–3.7.1.3 skirsniuose aprašytos mokesčių schemos yra konkrečios pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą, kuriame nustatyta, kad „tuo atveju, jei subsidiją suteikusi institucija arba teisės aktai, pagal kuriuos veikia subsidiją suteikusi institucija, aiškiai nurodo, kad subsidiją gali gauti tik tam tikros įmonės, tokia subsidija yra laikoma konkrečia“. Iš tiesų aptariamų subsidijavimo schemų teisinis pagrindas yra ĮPM įstatymo IV skyrius „Mokesčių lengvatos“. Pagal pavadinimą ir turinį šiame skyriuje aiškiai numatytas specialus lengvatinis režimas, kuriuo „aiškiai ribojama galimybė subsidiją gauti tik tam tikroms įmonėms“. Todėl pagal šias mokesčių schemas teikiamos subsidijos yra konkrečios pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą. Todėl tvirtinimas buvo atmestas. |
(c) Subsidijos sumos skaičiavimas
|
(476) |
Kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjams per tiriamąjį laikotarpį suteiktą naudą. Gavėjams suteikta nauda apskaičiuota iš visų pagal įprastinį mokesčių tarifą mokėtinų mokesčių sumos atėmus visą pagal sumažintą mokesčių tarifą mokėtinų mokesčių sumą. |
|
(477) |
Šiai konkrečiai schemai nustatyta subsidijos norma buvo 0,10 % „FTT Group“ ir 0,48 % – „ZTT Group“. |
3.7.1.2. ĮPM atskaita mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidoms
|
(478) |
Pagal mokesčių atskaitą moksliniams tyrimams ir plėtrai bendrovėms taikoma mokesčių lengvata už jų MTP veiklą tam tikrose valstybės nustatytose aukštųjų technologijų prioritetinėse srityse ir kai MTP veiklos išlaidos viršija tam tikras ribas. |
|
(479) |
Tiksliau patirtoms MTP išlaidoms naujoms technologijoms, produktams ir metodikai kurti, kurios nesudaro nematerialiojo turto ir kurios įskaičiuojamos į šio termino pelną ir nuostolius, taikoma papildoma 75 % atskaita po atskaitymo atsižvelgiant į tikrąją padėtį. Kai minėtos MTP išlaidos sudaro nematerialųjį turtą, joms taikoma amortizacija, pagrįsta 175 % nematerialiojo turto išlaidų. Nuo 2021 m. sausio mėn. papildoma atskaita prieš mokesčius už MTP išlaidas padidinta iki 100 % (115). |
(a) Teisinis pagrindas
|
(480) |
Programos teisinis pagrindas – ĮPM įstatymo 30 straipsnio 1 dalis kartu su KLR įmonių pelno mokesčio įstatymo įgyvendinimo taisyklėmis, taip pat šie pranešimai:
|
|
(481) |
Per ankstesnius tyrimus (116) Komisija nustatė, kad „naujos technologijos, produktai ir amatai“, kuriems gali būti taikoma mokesčių atskaita, priklauso tam tikroms valstybės remiamoms aukštųjų technologijų sritims. Kaip minėta 469 konstatuojamojoje dalyje, pagrindinės valstybės remiamos aukštųjų technologijų sritys išvardytos 2016 m. valstybės remiamų aukštųjų technologijų sričių kataloge. |
|
(482) |
Kaip nustatyta 468 konstatuojamojoje dalyje, ĮPM įstatymo IV skyriuje, visų pirma 25 straipsnyje, pateikiamos nuostatos dėl lengvatinio apmokestinimo tvarkos. ĮPM įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje, kuri taip pat yra šio skyriaus dalis, nustatyta, kad „mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidos, kurias įmonės patiria kurdamos naujas technologijas, produktus ir metodiką“, gali būti papildomai atskaitomos apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas. Įmonių pelno mokesčio įstatymo įgyvendinimo taisyklių 95 straipsnyje paaiškinama, ką reiškia „MTP išlaidos, patirtos siekiant kurti naujas technologijas, produktus ir amatus“, nustatytos ĮPM įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje. |
|
(483) |
Pagal Aplinkraštį dėl mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidų išskirtinės atskaitos prieš mokesčius dalies didinimo (Cai Shui [2018] Nr. 99), „kiek tai susiję su mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) išlaidomis, kurias įmonė faktiškai patyrė dėl savo MTP veiklos, papildomai 75 % faktinės išlaidų sumos atskaitoma prieš mokesčius, be kitų faktinių atskaitymų, per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., jei minėtos išlaidos nėra konvertuojamos į nematerialųjį turtą ir subalansuojamos pagal įmonės einamąjį pelną ir nuostolius; tačiau, jei minėtos išlaidos buvo konvertuotos į nematerialųjį turtą, tokios išlaidos gali būti amortizuojamos taikant 175 % nematerialiojo turto sąnaudų prieš mokesčius normą minėtu laikotarpiu.“ |
(b) Tyrimo metu nustatyti faktai
|
(484) |
Komisija nustatė, kad atrinktoms grupėms priklausančios bendrovės pasinaudojo „mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidų, patirtų dėl naujų technologijų, produktų ir metodikos mokslinių tyrimų ir plėtros, papildoma atskaita“. |
|
(485) |
Komisija manė, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir 2 dalį ši mokesčio atskaita yra subsidija, nes teikiamas finansinis įnašas – Kinijos vyriausybė negauna pajamų, o susijusioms bendrovėms suteikiama nauda. Gavėjams suteikta nauda lygi sutaupytų mokesčių sumai. |
|
(486) |
Ši subsidija yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes pačiuose teisės aktuose nustatyta, kad ši priemonė taikoma tik įmonėms, patiriančioms tam tikrų MTP išlaidų tam tikrose valstybės nustatytose aukštųjų technologijų srityse, kaip antai šviesolaidžių kabelių sektoriuje. |
(c) Subsidijos sumos skaičiavimas
|
(487) |
Kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjams per tiriamąjį laikotarpį suteiktą naudą. Gavėjams suteikta nauda apskaičiuota iš visų pagal įprastinį mokesčių tarifą mokėtinų mokesčių sumos atėmus sumas, mokėtinas po papildomos 75 % faktinių MTP išlaidų atskaitos. |
|
(488) |
Šiai konkrečiai schemai nustatyta subsidijos norma buvo 1,28 % „FTT Group“ ir 0,13 % – „ZTT Group“. |
3.7.1.3. Atleidimas nuo dividendų tarp kvalifikuotų įmonių rezidenčių
|
(489) |
ĮPM įstatyme numatytos pelno mokesčio lengvatos įmonėms, susijusioms su pramonės šakomis ar projektais, kurių plėtrą konkrečiai remia ir skatina valstybė, be to, pagal jį reikalavimus atitinkančios įmonės rezidentės atleidžiamos nuo pelno iš investicijų į nuosavą kapitalą, pavyzdžiui, dividendų ir premijų, mokesčių. |
(a) Teisinis pagrindas
|
(490) |
Programos teisinis pagrindas – ĮPM įstatymo 26 straipsnio 2 dalis kartu su KLR įmonių pelno mokesčio įstatymo įgyvendinimo taisyklėmis. |
|
(491) |
ĮPM įstatymo 25 straipsnyje, kuris yra IV skyriaus „Lengvatinė mokesčių politika“ apibendrinamasis straipsnis, nustatyta, kad „valstybė suteikia pelno mokesčio lengvatas įmonėms, susijusioms su pramonės šakomis ar projektais, kurių plėtrą konkrečiai remia ir skatina valstybė“. Be to, 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atleidimas nuo mokesčių taikomas pelnui iš investicijų į nuosavą kapitalą tarp „reikalavimus atitinkančių įmonių rezidenčių“, todėl atrodo, kad jis taikomas tik tam tikroms įmonėms rezidentėms. |
(b) Tyrimo metu nustatyti faktai
|
(492) |
Komisija nustatė, kad kai kurios atrinktų grupių bendrovės buvo atleistos nuo kvalifikuotų įmonių rezidenčių dividendų pajamoms taikomo pelno mokesčio. |
|
(493) |
Komisija manė, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir 2 dalį ši schema yra subsidija, nes teikiamas finansinis įnašas – Kinijos vyriausybė negauna pajamų, o susijusioms bendrovėms suteikiama nauda. Gavėjams suteikta nauda lygi sutaupytų mokesčių sumai. |
|
(494) |
Ši subsidija yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes pačiuose teisės aktuose nustatyta, kad šis atleidimas taikomas tik kvalifikuotoms įmonėms rezidentėms, kurioms didžiąją dalį paramos skiria ir kurių plėtrą skatina valstybė. |
|
(495) |
Po galutinio faktų atskleidimo „ZTT Group“ tvirtino, kad atleidimu nuo dividendų siekiama panaikinti dvigubą tų pačių pajamų apmokestinimą tiek patronuojančiosiose, tiek patronuojamosiose bendrovėse, o tai yra tarptautiniu mastu pripažinta mokesčių praktika. |
|
(496) |
Šiuo atžvilgiu, nors Komisija sutiko, kad dvigubo apmokestinimo panaikinimas yra tarptautiniu mastu pripažinta mokesčių praktika, ĮPM įstatymo 26 straipsnio 2 dalis priklauso IV skyriui „Mokesčių lengvatos“, kuriame numatytos tam tikros lengvatinio apmokestinimo tvarkos, kurios yra bendrųjų apmokestinimo taisyklių išimtis. Be to, kaip paaiškinta 491 konstatuojamojoje dalyje, ĮPM įstatymo 25 straipsnyje, kuris yra IV skyriaus „Lengvatinė mokesčių politika“ apibendrinamasis straipsnis, nustatyta, kad „valstybė suteikia pelno mokesčio lengvatas įmonėms, susijusioms su pramonės šakomis ar projektais, kurių plėtrą konkrečiai remia ir skatina valstybė“. 26 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad atleidimas nuo mokesčių taikomas pelnui iš investicijų į nuosavą kapitalą tarp „reikalavimus atitinkančių įmonių rezidenčių“, todėl atrodo, kad jis taikomas tik tam tikroms įmonėms rezidentėms. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad tokia lengvatinė mokesčių politika taikoma tik tam tikroms pramonės šakoms, kurias konkrečiai remia ir skatina valstybė, pavyzdžiui, šviesolaidžių kabelių pramonei, todėl ji yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte. Todėl Komisija patvirtino 493 ir 494 konstatuojamosiose dalyse aprašytą išvadą, kad ši schema yra kompensuotina subsidija. |
(c) Subsidijos sumos skaičiavimas
|
(497) |
Komisija subsidijos sumą apskaičiavo taikydama įprastinį mokesčio tarifą dividendų pajamoms, kurios buvo atskaitytos iš apmokestinamųjų pajamų. |
|
(498) |
Po galutinio faktų atskleidimo „ZTT Group“ tvirtino, kad Komisija pajamų mokesčio deklaracijoje turėtų atskirti dvi skirtingas apmokestinimo tvarkas, t. y. pajamas iš dividendų ir investicijų mokesčių koregavimo sumą, kuri nėra pajamos iš dividendų, kurioms taikomos ĮPM įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatos. Komisija sutiko su šiuo tvirtinimu ir atitinkamai pataisė naudos skaičiavimą. |
|
(499) |
Šiai konkrečiai schemai nustatyta subsidijos norma buvo 1,05 % „FTT Group“ ir 0,21 % – „ZTT Group“. |
3.7.1.4. Pagreitintas įrangos, kurią naudoja aukštųjų technologijų įmonės, nusidėvėjimas
|
(500) |
ĮPM įstatymo 32 straipsnyje nustatyta: „kai įmonės ilgalaikio turto pagreitintas nusidėvėjimas yra tikrai būtinas dėl technologijų pažangos ar kitų priežasčių, gali būti sumažintas nusidėvėjimo metų skaičius arba gali būti priimtas pagreitinto nusidėvėjimo metodas“. |
(a) Teisinis pagrindas
|
(501) |
Programos teisinis pagrindas – ĮPM įstatymo 32 straipsnis kartu su KLR įmonių pelno mokesčio įstatymo įgyvendinimo taisyklėmis, taip pat šie pranešimai:
|
(b) Tyrimo metu nustatyti faktai
|
(502) |
Remiantis Pranešimu apie įrangos ir priemonių išskaitymo politiką įmonių pelno mokesčio tikslais (Cai Shui [2018] Nr. 54), „jeigu per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. įmonės naujai įsigytos įrangos ar priemonių vieneto vertė neviršija penkių milijonų RMB, įmonei leidžiama įtraukti šią vertę į einamojo laikotarpio sąnaudas ir išlaidas kaip vienkartinę sumą, atskaitytiną apskaičiuojant įmonės apmokestinamąsias pajamas, ir jai nebereikia kasmet skaičiuoti nusidėvėjimo“. Šis teisės aktas nėra skirtas konkrečiai pramonės šakai. |
|
(503) |
Turtui, kurio vieneto vertė viršija 5 mln. RMB, toliau taikomas Pranešimas apie įmonių pelno mokesčio politikos, taikomos ilgalaikio turto pagreitintam nusidėvėjimui, sureguliavimą (Cai Shui [2014] Nr. 75) ir Pranešimas apie įmonių pelno mokesčio politikos, taikomos ilgalaikio turto pagreitintam nusidėvėjimui, tolesnį reguliavimą (Cai Shui [2015] Nr. 106). Remiantis tais pranešimais, ilgalaikiam turtui, kurį įsigyja 10 pagrindinių pramonės šakų bendrovės, gali būti taikomas pagreitinto nusidėvėjimo metodas. |
|
(504) |
Komisija nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu atrinktos bendrovės netaikė turto, kurio vieneto vertė viršija 5 mln. RMB, pagreitinto nusidėvėjimo metodo. Todėl, kadangi šiam turtui netaikomas Pranešimas Cai Shui [2014] Nr. 75 ir Pranešimas Cai Shui [2015] Nr. 106, Komisija nustatė, kad eksportuojantys gamintojai nesinaudojo kompensuotinomis subsidijomis. |
|
(505) |
Po galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas teigė, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai galėjo pasinaudoti namų ir pastatų, kuriems netaikoma 5 mln. RMB riba, pagreitintu nusidėvėjimu pagal Pranešimo apie įrangos ir priemonių išskaitymo politiką įmonių pelno mokesčio tikslais (Cai Shui [2018] Nr. 54) 2 straipsnį. Šiuo atžvilgiu Komisija patvirtino, kad atrinktos bendrovės tiriamuoju laikotarpiu nepasinaudojo pagreitintu namų ir pastatų nusidėvėjimu. |
(c) Išvada
|
(506) |
Komisija manė, kad eksportuojantys gamintojai per TL pagal šią programą nesinaudojo kompensuotinomis subsidijomis. |
3.7.1.5. Atleidimas nuo žemės naudojimo mokesčio
|
(507) |
Paprastai organizacija arba asmuo, naudojantys žemę miestuose, apskričių ir administraciniuose miesto rajonuose ir pramonės bei kasybos rajonuose, moka miesto žemės naudojimo mokestį. Žemės naudojimo mokestį renka vietos, kurioje žemė naudojama, mokesčių administratorius. Tačiau tam tikrų kategorijų žemei, kaip antai iš jūros atkovotai žemei, žemei, skirtai naudoti valdžios institucijoms, liaudies organizacijoms ir kariniams padaliniams jų tikslais, žemei, skirtai naudoti institucijoms, kurios yra finansuojamos Finansų ministerijos skiriamais valstybės įnašais, religinių šventyklų žemei, viešiesiems parkams, viešosioms istorinėms ir vaizdingoms vietovėms, keliams, viešiesiems skverams, pievoms ir kitai miesto viešajai žemei, žemės naudojimo mokestis netaikomas. |
(a) Teisinis pagrindas
|
(508) |
Šios programos teisinis pagrindas:
|
(b) Tyrimo metu nustatyti faktai
|
(509) |
Vienos atrinktos grupės viena bendrovė pagal specialią politiką, 2019 ir 2020 m. taikytą aukštųjų technologijų įmonėms pagal „Kelių nuomonių dėl didelės paramos tvariai ir sveikai privačiojo sektoriaus plėtrai“ (EFa [2018] Nr. 33) 2 straipsnio 1 dalį, pasinaudojo 60 % sumažintu žemės naudojimo mokesčiu. |
|
(510) |
Aptariama bendrovė nebuvo priskirta nė vienai iš Kinijos Liaudies Respublikos laikinųjų taisyklių dėl miestų žemės naudojimo mokesčio (2019 m. redakcija) 6 straipsnyje nustatytų kategorijų, kurioms taikoma išimtis. |
|
(511) |
Be to, 2020 m. pirmąjį ketvirtį ta pati bendrovė buvo visiškai atleista nuo žemės naudojimo mokesčio remiantis „Hubėjaus provincijos liaudies vyriausybės generalinio biuro pranešimu dėl atitinkamos politikos ir priemonių, skirtų padėti įveikti COVID-19 padėtį, spausdinimo ir platinimo ir paramos mažosioms ir vidutinėms įmonėms joms įveikiant sunkumus“, (EZhengBanFa (2020) Nr. 5), ir „Hubėjaus provincijos liaudies vyriausybės pranešimu dėl atitinkamos politikos ir priemonių, skirtų pagreitinti ekonominę ir visuomeninę plėtrą Hubėjaus provincijoje, spausdinimo ir platinimo“, (EZhengBanFa (2020) Nr. 6). |
(c) Išvada
|
(512) |
Komisija manė, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i arba ii papunktį ir 2 dalį pirmiau aprašytas žemės naudojimo mokesčio sumažinimas aukštųjų technologijų bendrovėms yra subsidija, nes teikiamas finansinis įnašas – tiesiogiai pervedamos lėšos (grąžinamas sumokėtas mokestis) arba Kinijos vyriausybė negauna pajamų (nesumokėtas mokestis), o susijusiai bendrovei suteikiama nauda. Subsidija yra konkreti, nes ji yra skirta tik aukštųjų technologijų bendrovėms. |
|
(513) |
Gavėjams suteikta nauda lygi grąžintų / sutaupytų mokesčių sumai. Ši subsidija yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes bendrovė gavo mokesčio lengvatą, nors neatitiko jokių objektyvių kriterijų, išvardytų 507 konstatuojamojoje dalyje. |
|
(514) |
Dėl atleidimo nuo žemės naudojimo mokesčio 2020 m. pirmąjį ketvirtį Komisija laikėsi nuomonės, kad priemonė nėra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes, atsižvelgiant į COVID pandemiją, šis atleidimas nuo mokesčio buvo taikomas ne tik konkrečiai įmonei, pramonės šakai ar įmonių ar pramonės šakų grupei, bet visoms pramonės šakoms. |
(d) Subsidijos sumos skaičiavimas
|
(515) |
Kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjams per tiriamąjį laikotarpį suteiktą naudą. Ši nauda laikyta per tiriamąjį laikotarpį grąžinta suma. Pagal šią konkrečią schemą nustatyta „FTT Group“ skirtų subsidijų suma buvo nežymi. |
3.7.1.6. Iš viso visų kitų atleidimo nuo mokesčių schemų ir mokesčių mažinimo programų
|
(516) |
Bendra atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal visas mokesčių schemas per tiriamąjį laikotarpį nustatyta subsidijų norma: Atleidimo nuo mokesčių ir mokesčių mažinimo programos
|
3.7.2. Elektros energijos tiekimas lengvatiniu tarifu
(a) Teisinis pagrindas
|
— |
2018 m. liepos 16 d. paskelbtas Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos ir Nacionalinės energijos administracijos aplinkraštis dėl aktyvaus į rinką orientuotų energijos sandorių skatinimo ir tolesnio prekybos mechanizmo tobulinimo, Fa Gua Yun Xing [2018] Nr. 1027; |
|
— |
Kelios Kinijos komunistų partijos centrinio komiteto ir Valstybės tarybos nuomonės dėl tolesnio elektros energijos sistemos reformos tobulinimo (Zhong Fa [2015] Nr. 9); |
|
— |
Pranešimas dėl visiškai liberalizuoto elektros energijos gamybos ir vartojimo plano komerciniams vartotojams (Nacionalinė plėtros ir reformų komisija [2019] Nr. 1105); |
|
— |
2019 m. lapkričio 29 d. prekybos elektros energija vidutinės trukmės ir ilgalaikių sandorių įgyvendinimo (laikinosios) taisyklės Hubėjaus provincijoje; |
|
— |
Prekybos elektros energija vidutinės trukmės ir ilgalaikių sandorių taisyklės Džiangsu provincijoje; |
|
— |
Džiangsu provincijos kainų biuro pranešimas dėl pagrįsto elektros energijos kainų struktūros koregavimo, Su Jia Gong [2017] Nr. 124, ir |
|
— |
Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos aplinkraštis dėl įmonių elektros energijos sąnaudų mažinimo siekiant remti darbo ir gamybos plėtros atkūrimą ir reformų kainą [2020] Nr. 258. |
(b) Tyrimo metu nustatyti faktai
|
(517) |
Visos atrinktos bendrovės pirko elektros energiją. |
|
(518) |
Atrinktų grupių kai kurių bendrovių elektros energijos pirkimo kainos atitiko provincijų lygmeniu nustatytas oficialias stambiems pramoniniams vartotojams nustatytas kainas. Kaip nustatyta ankstesniuose tyrimuose (117), elektros energijos tiekimas oficialiai nustatytomis kainomis nesuteikia konkretaus pranašumo. |
|
(519) |
Tačiau Komisija nustatė, kad tirtos dviejų atrinktų grupių bendrovės gavo naudos dėl jų elektros energijos sąnaudų dalies kompensavimo / koregavimo. |
|
(520) |
Komisija nustatė, kad vienos atrinktos grupės bendrovės pasinaudojo specialiomis elektros energijos sąnaudų kompensacijomis / koregavimu, nes šioms bendrovėms buvo leista dalyvauti „į rinką orientuotų elektros energijos sandorių“ bandomojoje programoje. Šios bendrovės nebuvo sudariusios sutarties su elektros energijos gamintoju dėl tiesioginio elektros energijos tiekimo. Kompensacijos / koregavimai buvo suteikti, nes susijusios bendrovės elektrinėms iš anksto pranešė apie savo elektros energijos poreikį. |
|
(521) |
Komisija taip pat nustatė, kad, kaip ir ankstesniuose tyrimuose (118), tam tikroms tiriamoms bendrovėms leidžiama tiesiogiai pirkti elektros energiją iš elektros energijos gamintojų, pasirašant tiesioginio pirkimo sutartis. Tokiose sutartyse numatytas tam tikras elektros energijos kiekis už tam tikrą kainą, kuri yra mažesnė už oficialias kainas, nustatytas provincijos lygmeniu stambiems pramoniniams vartotojams. |
|
(522) |
Šiuo metu ne visi stambūs pramoniniai vartotojai turi galimybę sudaryti tiesiogines elektros energijos tiekimo sutartis arba pasinaudoti elektros energijos sąnaudų kompensacija / koregavimu dalyvaujant „į rinką orientuotuose elektros energijos sandoriuose“. Nacionaliniu lygmeniu Kinijos komunistų partijos centrinio komiteto ir Valstybės tarybos nuomonėse dėl tolesnio elektros energijos sistemos reformos tobulinimo nurodoma, kad, pavyzdžiui, „įmonės, kurios neatitinka nacionalinės pramonės politikos ir kurių produktai ir procesai yra pašalinti, neturėtų dalyvauti tiesioginiuose sandoriuose“ (119). Tose pačiose nuomonėse taip pat nurodyta, kad „nustačius dalyvavimo standartus taip pat turėtume atnaujinti standartus atitinkančių vietos elektros energijos gamybos įmonių ir elektros mažmenininkų katalogus, kuriuos kasmet skelbia vyriausybės, ir įgyvendinti dinamišką vartotojų katalogo reglamentavimą. Į katalogą įtrauktos elektros energijos gamybos įmonės, elektros mažmenininkai ir vartotojai gali savanoriškai užsiregistruoti prekybos institucijose, kad taptų rinkos dalyviais.“ Todėl norėdama dalyvauti tiesioginės prekybos sistemoje bendrovė turėtų atitikti tam tikrus standartus ir būti įtraukta į „vartotojų katalogą“. |
|
(523) |
Tiesioginę prekybą elektros energija faktiškai vykdo provincijos. Bendrovės turi kreiptis į provincijos valdžios institucijas, kad šios patvirtintų jų dalyvavimą bandomojoje tiesioginio elektros energijos pardavimo schemoje, ir turi atitikti tam tikrus kriterijus. Kai kurių bendrovių atveju faktiškai nėra jokio rinka grįsto derybų arba konkursų proceso, nes pagal tiesiogines sutartis perkami kiekiai nėra grindžiami tikrąja pasiūla ir paklausa. Iš tikrųjų, energijos gamintojai ir vartotojai negali laisvai parduoti arba pirkti visos savo elektros energijos tiesiogiai. Jų veiksmai ribojami nustatant kiekybines kvotas, kurias jiems paskirsto vietos valdžios institucija. Be to, nors dėl kainų turėtų tiesiogiai derėtis elektros energijos gamintojai ir elektros energijos vartotojai arba dėl jos turėtų būti deramasi per tarpines paslaugų bendroves, sąskaitas faktūras bendrovėms iš tiesų išrašo valstybinė elektros energijos tinklų bendrovė. Galiausiai visas pasirašytas tiesiogines sutartis reikia pateikti vietos valdžios institucijos registrui. |
|
(524) |
2018 m. Kinijos vyriausybė paskelbė Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos ir Nacionalinės energijos administracijos aplinkraštį dėl aktyvaus į rinką orientuotų energijos sandorių skatinimo ir tolesnio prekybos mechanizmo tobulinimo (Fa Gua Yun Xing [2018] Nr. 1027). Nors aplinkraščiu siekiama didinti tiesioginių sandorių elektros energijos rinkoje skaičių, jame konkrečiai minimos tam tikros pramonės šakos, įskaitant aukštųjų technologijų pramonės šakas, kaip antai šviesolaidžių kabelių pramonė, kaip remiamos ir elektros energijos rinkos liberalizavimu besinaudojančios pramonės šakos. Visų pirma, III skirsnio „Rinkos atvėrimas reikalavimus atitinkantiems vartotojams“ 2 punkte nurodoma „parama besiformuojančioms pramonės šakoms, kuriančioms didelę pridėtinę vertę, pavyzdžiui, aukštųjų technologijų, interneto, didelių duomenų kiekių ir aukštos kokybės gamybos pramonės šakoms, taip pat įmonėms, turinčioms išskirtinių pranašumų ir savybių bei kuriančioms aukštųjų technologijų turinį, kad galėtų dalyvauti sandoriuose be įtampos lygio ir energijos vartojimo apribojimų“. |
|
(525) |
Be to, Pranešime dėl visiškai liberalizuoto elektros energijos gamybos ir vartojimo plano komerciniams naudotojams [2019] Nr. 1105, kuriuo siekiama dar labiau liberalizuoti elektros energijos rinką, nustatyta, kad „komerciniai elektros energijos vartotojai, kurie nesilaiko nacionalinės pramonės politikos, laikinai nedalyvauja į rinką orientuotuose sandoriuose, o elektros energijos vartotojai, kurių produktai ir procesai priklauso „Pramoninės struktūros koregavimo žinyno“ pašalintų ir ribojamųjų pramonės šakų kategorijoms, griežtai įgyvendina galiojančią elektros energijos diferencijuotų kainų politiką“. |
|
(526) |
Todėl teisės aktuose numatyta pasirinktinai taikyti „į rinką orientuotus elektros energijos sandorius“ elektros energijos rinkoje tik tam tikrose pramonės šakose, pavyzdžiui, pramonės šakose, kurios laikosi nacionalinės pramonės politikos, ypatingą dėmesį skiriant aukštųjų technologijų pramonei. Todėl šios pramonės šakos moka mažesnes elektros energijos kainas. |
|
(527) |
Komisija taip pat nustatė, kad kai kurios tirtos bendrovės 2020 m. kovo – birželio mėn. laikotarpiu naudojosi elektros sąnaudų kompensavimu / koregavimu pagal nacionalinę politiką (120), kuria siekiama sumažinti dėl COVID-19 pandemijos bendrovėms tenkančią naštą. Komisija laikėsi nuomonės, kad ši priemonė nėra konkreti. |
(c) Išvada
|
(528) |
Komisija manė, kad sumažintas elektros energijos tarifas ir kompensavimas / koregavimas dėl dalyvavimo „į rinką orientuotuose elektros energijos sandoriuose“ tiesioginio elektros energijos tiekimo sutarčių forma arba ne, kuria naudojosi aptariamos atrinktos bendrovės, yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 2 dalyje, nes teikiamas finansinis įnašas – Kinijos vyriausybė (t. y. tinklo operatorius) negauna pajamų, o susijusioms bendrovėms suteikiama nauda. Nauda gavėjams yra lygi sutaupytoms elektros energijos sąnaudoms dėl sumažintų elektros energijos kainų, dėl kurių susitarta pagal tiesioginio elektros energijos tiekimo sutartis, arba dėl dalyvavimo bandomojoje programoje, susijusioje su „į rinką orientuotais elektros energijos sandoriais“, gaunamų kompensacijų / koregavimų, nes elektros energija buvo tiekiama mažesne kaina nei įprasta tinklo kaina, kurią moka kiti stambūs pramoniniai naudotojai, kuriems valstybė neleidžia dalyvauti „į rinką orientuotuose sandoriuose“ elektros energijos tiekimo srityje. |
|
(529) |
Ši subsidija yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes pačiuose teisės aktuose nustatyta, kad ši schema taikoma tik įmonėms, kurios atitinka tam tikrus valstybės nustatytus pramonės politikos tikslus ir kurių produktai ar procesai nėra pašalinti kaip neatitinkantys reikalavimų. |
|
(530) |
Taigi Komisija padarė išvadą, kad tiriamuoju laikotarpiu buvo taikoma subsidijų schema ir kad ji buvo konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte ir 3 dalyje. |
(d) Subsidijos sumos skaičiavimas
|
(531) |
Kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjams per tiriamąjį laikotarpį suteiktą naudą. Ši nauda buvo apskaičiuota kaip visos elektros energijos kainos, mokėtinos pagal oficialią elektros energijos kainą, ir visos elektros energijos kainos, kurią pagal sumažintą tarifą ir (arba) atėmus įvairių rūšių kompensacijas / koregavimus sumokėjo atrinktos bendrovių grupės, skirtumas. |
|
(532) |
Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per tiriamąjį laikotarpį nustatyta subsidijų norma: Elektros energijos tiekimas lengvatiniu tarifu
|
3.8. Prekių tiekimas už mažesnį nei pakankamą atlygį
3.8.1. Žemės skyrimas už mažesnį nei pakankamą atlygį
|
(533) |
Visa žemė KLR priklauso valstybei arba yra kolektyvinė, priklausanti kaimams arba miesteliams; tik po to žemės teisinė arba atitinkama nuosavybės teisė gali būti patentuota arba suteikiama korporacijoms arba individualiems savininkams. Žemės sklypai miesto vietovėse priklauso valstybei, o kaimo vietovėse priklauso tiems kaimams ar miesteliams. |
|
(534) |
Pagal KLR konstitucinę teisę ir žemės įstatymą bendrovės ir asmenys gali įsigyti žemės naudojimo teises. Pramoninės paskirties žemė paprastai nuomojama 50 metų, pratęsiant dar 50 metų laikotarpiui. |
|
(535) |
Kinijos vyriausybės teigimu, Kinijos Liaudies Respublikos nuosavybės įstatymo 137 straipsnyje nurodyta, kad „pramonės, verslo, pramogų ar komercinių gyvenamųjų pastatų ir pan. tikslais naudojama žemė, arba du arba daugiau numatytus naudotojus turinti žemė perduodama per aukcioną, konkursą ar teikiant kitus viešus pasiūlymus“. Be to, Kinijos vyriausybė nurodė Kinijos Liaudies Respublikos laikinųjų taisyklių dėl teisės naudotis valstybės žeme miesto teritorijose suteikimo ir perdavimo 3 straipsnį. Šiame straipsnyje nustatyta, kad „bet kuri bendrovė, įmonė, kita organizacija ar asmuo, esantis Kinijos Liaudies Respublikoje arba už jos ribų, gali, jeigu įstatyme nenumatyta kitaip, įgyti teisę naudotis žeme ir dalyvauti žemės vystymo, naudojimo ir valdymo veikloje pagal šių taisyklių nuostatas“. |
(a) Teisinis pagrindas
|
(536) |
Žemės naudojimo teisės Kinijoje reglamentuojamos Kinijos Liaudies Respublikos žemės administravimo įstatymu. Be to, dalį teisinio pagrindo taip pat sudaro šie dokumentai:
|
(b) Tyrimo metu nustatyti faktai
|
(537) |
Remiantis Valstybei priklausančių statybų paskirties žemės naudojimo teisių suteikimo per konkursą, aukcionus ir kotiravimą nuostatų 10 straipsniu, vietos valdžios institucijos žemės kainas nustato pagal miesto žemės vertinimo sistemą, kuri atnaujinama tik kas trejus metus, ir vyriausybės pramonės politiką. |
|
(538) |
Ankstesniuose tyrimuose Komisija nustatė, kad KLR už žemės naudojimo teises mokėtos kainos nėra tipiškos rinkos kainos, nustatytos pagal pasiūlą ir paklausą laisvojoje rinkoje, nes nustatyta, kad aukcionų sistema nebuvo aiški, skaidri ir iš esmės neveikė, o kainas pasirinktinai nustatė valdžios institucijos. (121) Kaip minėta pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje, valdžios institucijos kainas nustato remdamosi Miesto teritorijų žemės vertinimo sistema, pagal kurią nustatydamos pramoninės paskirties žemės kainą jos be kitų kriterijų turi remtis pramonės politika. |
|
(539) |
Šiame tyrime nenustatyta jokių pastebimų pokyčių šioje srityje. Pavyzdžiui, Komisija nustatė, kad daugumai atrinktų bendrovių žemės naudojimo teises suteikė vietos valdžios institucijos ir jos nebuvo įgytos konkurso būdu. |
|
(540) |
Minėti įrodymai prieštarauja Kinijos vyriausybės tvirtinimams, kad KLR žemės naudojimo teisių kainos atitinka rinkos kainas, nustatomas pagal pasiūlą ir paklausą laisvojoje rinkoje. |
(c) Išvada
|
(541) |
Iš šio tyrimo išvadų matyti, kad su žemės naudojimo teisių įsigijimu susijusi padėtis KLR yra neskaidri, o kainas pasirinktinai nustato valdžios institucijos. |
|
(542) |
Todėl Kinijos vyriausybės suteikiamos žemės naudojimo teisės turėtų būti laikomos subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes vyriausybė suteikia prekių ir bendrovėms gavėjoms tokiu būdu suteikiama nauda. Kaip paaiškinta 537–540 konstatuojamosiose dalyse, KLR nėra veikiančios žemės rinkos, o iš to, kad naudojamas išorinis lyginamasis dydis (žr. 549–551 konstatuojamąsias dalis), matyti, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai už žemės naudojimo teises sumokėjo gerokai mažiau, palyginti su įprastine rinkos kaina. |
|
(543) |
Atsižvelgdama į tam tikroms pramonės šakoms priklausančioms bendrovėms suteiktą lengvatinę prieigą prie pramoninės paskirties žemės, Komisija pažymėjo, kad vietos valdžios institucijų nustatyta kaina turi atspindėti valstybės pramonės politiką, kaip minėta 538 konstatuojamojoje dalyje. Pagal šią pramonės politiką šviesolaidžių kabelių pramonė įvardyta kaip skatinamoji pramonė (122). Be to, pagal Valstybės tarybos sprendimą Nr. 40 valdžios institucijos, skirdamos žemę, atsižvelgia į Pramonės restruktūrizavimo žinyną ir pramonės politiką. Sprendimo Nr. 40 XVIII straipsnyje aiškiai nustatyta, kad ribojamiesiems pramonės sektoriams žemės naudojimo teisės nebus suteikiamos. Tai rodo, kad pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a ir c punktus ši subsidija yra konkreti, nes žemę lengvatinėmis sąlygomis gali naudoti tik tam tikrų pramonės šakų (šiuo atveju – šviesolaidžių kabelių pramonės) bendrovės, o vyriausybės taikoma tvarka šioje srityje yra neaiški ir neskaidri. |
|
(544) |
Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė tvirtino, kad suteikiant žemės naudojimo teises atrinktoms bendrovėms nebuvo suteikta jokios naudos, nes KLR veikia atviroji žemės rinka. Šiuo atžvilgiu Kinijos vyriausybė nurodė KLR civilinio kodekso 347 straipsnį, pagal kurį, „jei žemė naudojama pramonės, prekybos, turizmo ar pramogų tikslais, kaip prekių buvimo vieta, arba kitais pelno gavimo tikslais, arba yra du ar daugiau asmenų, norinčių naudoti tą patį žemės sklypą, teisė naudoti žemę statyboms suteikiama konkurso, aukciono ar kito atviro pasiūlymų teikimo būdu. Žemės kaina nustatoma atsižvelgiant į konkurenciją rinkoje“. |
|
(545) |
Komisija nustatė, kad nors yra teisinių nuostatų, kuriomis siekiama skaidriai paskirstyti žemės naudojimo teises rinkos kainomis, pavyzdžiui, nustatant konkurso procedūras, šių nuostatų nuolat nesilaikoma ir kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba įsigyja mažesne nei rinkos kaina (123). Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (124). |
|
(546) |
Be to, Kinijos vyriausybė nesutiko su Komisija, kad priemonės yra konkrečios, nes KLR neturi konkrečios žemės politikos jokiai pramonei. Ji taip pat teigė, kad Sprendimu Nr. 40 nereikalaujama, kad valdžios institucijos užtikrintų, kad žemė būtų skiriama skatinamosioms pramonės šakoms. |
|
(547) |
Šiuo atžvilgiu Valstybės tarybos sprendimo Nr. 40 XII straipsnyje nurodyta, kad Pramonės restruktūrizavimo žinynas yra svarbus rekomendacinis dokumentas dėl investicijų, vyriausybės vykdomo investicinių projektų valdymo ir mokesčių, kreditų, žemės (pabraukta papildomai) ir importo bei eksporto politikos rengimo ir įgyvendinimo. Be to, Sprendimo Nr. 40 įžangoje teigiama, kad „visi susiję departamentai spartina atitinkamos mokesčių, kreditų, žemės (pabraukta papildomai), importo ir eksporto ir pan. politikos rengimą ir keitimą ir stiprina koordinavimą su pramonės politika, kad būtų toliau tobulinama pramonės restruktūrizavimo skatinimo politikos sistema“. Todėl akivaizdu, kad valdžios institucijos, skirdamos žemę bendrovėms, turi atsižvelgti į Pramonės restruktūrizavimo žinyną ir pramonės politiką. Sprendimo Nr. 40 XVIII straipsnyje dėl pramonės šakų, priklausančių ribojamųjų kategorijai, nustatyta, kad „investicijas valdantys departamentai nenagrinėja, netvirtina ir neregistruoja, jokia finansų įstaiga negali suteikti jokių paskolų, jokie kiti departamentai, atsakingi už žemės valdymą, miestų planavimą ir statybą, aplinkos apsaugą, kokybės tikrinimą, gaisrų gesinimą, muitus, pramonę ir prekybą ir pan. negali vykdyti atitinkamų procedūrų“ (pabraukta papildomai). Todėl departamentams, kurie yra atsakingi už žemės valdymą, draudžiama skirti žemę ribojamųjų kategorijos pramonės šakoms. Minėtos Sprendimo Nr. 40 nuostatos, skaitomos atsižvelgiant į Pramonės restruktūrizavimo žinyno dvasią, rodo aiškų ryšį tarp pramonės politikos, taikomos skatinamosioms pramonės šakoms, ir politikos, taikomos žemės skyrimui. Todėl Kinijos vyriausybės tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(548) |
Taigi, Komisija šią subsidiją laikė kompensuotina. |
(d) Subsidijos sumos skaičiavimas
|
(549) |
Kaip ir ankstesniuose tyrimuose (125), taip pat remiantis pagrindinio reglamento 6 straipsnio d dalies ii punktu, kaip išorinis lyginamasis dydis naudotos Taivano, Penghu, Dzinmeno ir Madzu atskirosios muitų teritorijos (Kinijos Taipėjaus) žemės kainos (126). Gavėjams suteikta nauda skaičiuojama atsižvelgiant į kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo už žemės naudojimo teises faktiškai sumokėtos sumos (t. y. faktinės sumokėtos kainos, kuri nurodyta sutartyje, ir, jei taikoma, sutartyje nurodytos kainos atskaičius vietos valdžios institucijų grąžintas sumas ir (arba) dotacijas) ir sumos, kurią paprastai reikėtų mokėti remiantis Kinijos Taipėjaus lyginamuoju dydžiu, skirtumą. |
|
(550) |
Komisijos nuomone, Kinijos Taipėjus yra tinkamas išorinis lyginamasis dydis dėl šių priežasčių:
|
|
(551) |
Remdamasi ankstesniuose tyrimuose (127) taikyta metodika ir neturėdama šiuo klausimu tinkamesnės informacijos Komisija naudojo vidutinę vieno kvadratinio metro žemės kainą, nustatytą šešiuose Kinijos Taipėjaus rajonuose, kuriuose yra įsikūrę dauguma Taivano pramonės parkų (t. y. Taipėjuje, Taičunge, Tainane, Gaosionge, Taojuane, Sindžu), pakoreguotą atsižvelgiant į infliaciją ir BVP pokyčius nuo atitinkamų žemės naudojimo teisių sutarčių sudarymo dienos. Kadangi visi atrinkti eksportuojantys gamintojai yra įsikūrę KLR pramoninėse zonose, Komisija nusprendė, kad būtų tikslinga nustatyti sandorių, kurie taip pat buvo vykdomi pramoninėje zonoje, lyginamąjį dydį. Informacija apie pramoninės paskirties žemės kainas nuo 2013 m. gauta iš Taivano ekonomikos reikalų ministerijos Pramonės departamento interneto svetainės (128). Ankstesnių metų kainos pataisytos remiantis TVF paskelbtomis Taivano infliacijos normomis ir Taivano BVP vienam gyventojui einamosiomis kainomis JAV doleriais raida. |
|
(552) |
Po galutinio faktų atskleidimo Kinijos vyriausybė nesutiko, kad naudojamas su nežemynine Kinija susijęs lyginamasis dydis, nes dėl jo naudos skaičiavimas neatitiko pagrindinio reglamento 6 straipsnio d punkto ir SKP sutarties 14 straipsnio d punkto. Kinijos vyriausybė tvirtino, kad neiškraipytų lyginamųjų dydžių yra žemyninėje Kinijoje, nes žemės naudojimo teisės pagal Žemės administravimo įstatymą perduodamos viešojo konkurso, kotiravimo arba aukciono būdu, ir kadangi privačios bendrovės, kurioms priklauso žemės naudojimo teisės, gali jas nuomoti arba parduoti nesusijusiems pirkėjams, Komisija kaip lyginamąjį dydį turėjo naudoti kainas žemyninėje Kinijoje. Kinijos vyriausybė taip pat tvirtino, kad tai, jog kainos nustatomos konkurencingo konkurso ir derybų būdu, užtikrina, kad jos nėra iškraipytos ir atspindi tinkamą rinkos kainą. |
|
(553) |
Tačiau Kinijos vyriausybė nepateikė jokių statistinių ar kitokių duomenų, kad Komisija galėtų išnagrinėti pasiūlymą naudoti kainas, kuriomis privačios bendrovės nuomoja ar perparduoda žemės naudojimo teises. Komisija taip pat negalėjo rasti jokių viešai prieinamų duomenų šiuo klausimu. Be to, net jei tokia informacija būtų gauta, ji būtų susijusi tik su antrine perdavimų rinka, nes pirminėje rinkoje yra tik vienas dalyvis (t. y. pirminį žemės naudojimo teisių paskirstymą visada atlieka Kinijos vyriausybė). Iš tiesų pirminė paskirstymo 50 metų laikotarpiui rinka skiriasi nuo nuomos antrinėje rinkoje, kuri paprastai turėtų būti daug trumpesniam laikotarpiui, arba bent jau su skirtingomis perkainojimo, nutraukimo ir kt. sąlygomis. Todėl Komisija ir toliau rėmėsi apie pirminę rinką, t. y. šiuo atveju tiriamą rinką, turima informacija. |
|
(554) |
Be to, Kinijos vyriausybė tvirtino, kad jei būtų naudojamas nežemyninės Kinijos lyginamasis dydis, Komisijos naudotas palyginimo metodas ir Kinijos Taipėjaus pasirinkimas būtų neteisingi. Pirma, Komisija neteisingai palygino tam tikrus Kinijos Taipėjaus požymius, pavyzdžiui, ekonominį išsivystymą, pramonės infrastruktūros būklę ir t. t., su žemyninės Kinijos provincijų ir miestų požymiais, nes šios rinkos nėra panašios. Antra, Kinijos vyriausybė tvirtino, kad žemės kainos Kinijos Taipėjuje nėra nei susijusios, nei suderintos su žemyninėje Kinijoje dominuojančiomis rinkos sąlygomis, kaip reikalaujama SKP sutarties 14 straipsnio d punkte, nes Kinijos Taipėjuje žemė turi būti perkama, o žemyninėje Kinijos dalyje žemė nuomojama 50 metų laikotarpiui. Be to, žemyninės Kinijos ir Kinijos Taipėjaus gyventojų tankis, dydis ir BVP labai skiriasi, todėl šių rinkų negalima palyginti. Pavyzdžiui, 2020 m. Kinijos gyventojų tankis buvo 149 žmonės viename kvadratiniame žemės kilometre, o Kinijos Taipėjaus – 650 žmonių viename kvadratiniame žemės kilometre. Be to, Kinijos Taipėjaus plotas yra apie 36 197 km2, t. y. daug mažesnis nei aptariamų provincijų, kaip antai Hubėjaus (185 900 km2) ir Džiangsu (102 600 km2). Todėl Kinijos vyriausybė tvirtino, kad siekiant atsižvelgti į šiuos veiksnius reikia atlikti koregavimą. Kinijos vyriausybė taip pat tvirtino, kad nebuvo atliktas koregavimas dėl infliacijos, ir paprašė išsamiai atskleisti lyginamojo dydžio apskaičiavimo duomenis, visų pirma susijusius su Kinijos Taipėjaus kainų lyginamuoju dydžiu ir ankstesnių metų koregavimui naudotais duomenimis. |
|
(555) |
„ZTT Group“ taip pat tvirtino, kad Komisijos naudotas lyginamasis dydis yra akivaizdžiai netinkamas. Pirma, į Kinijos provincijų išsivystymo lygį reikėtų atsižvelgti ir palyginti su Kinijos Taipėjaus tuo metu, kai buvo įgyta žemės naudojimo teisė, o ne tiriamuoju laikotarpiu. Antra, Kinijos Taipėjaus BVP per pastaruosius trejus metus buvo daugiau nei tris kartus didesnis už žemyninės Kinijos BVP ir daugiau nei 50 % didesnis už 2020 m. Džiangsu provincijos BVP. Trečia, turėtų būti taikomi Kinijos provincijų, kuriose įsikūrę atrinkti gamintojai, o ne Kinijos Taipėjaus koregavimo indeksai. Galiausiai ši šalis paprašė Komisijos pateikti prasmingus statistinius duomenis ir išsamius lyginamojo dydžio skaičiavimo duomenis arba visą tokiam skaičiavimui naudotų duomenų rinkinį. |
|
(556) |
Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad Kinijos Taipėjaus pasirinkimas lyginamuoju dydžiu buvo grindžiamas kelių veiksnių, išvardytų 550 konstatuojamojoje dalyje, tyrimu. Nors yra tam tikrų žemės naudojimo teisių žemyninėje Kinijoje ir žemės pardavimo Taipėjuje rinkos sąlygų skirtumų, jie nėra tokio pobūdžio, kad dėl jų Kinijos Taipėjaus pasirinkimas lyginamuoju dydžiu taptų negaliojantis. Be to, Kinijos vyriausybė palygino visos šalies gyventojų tankio duomenis. Atidžiau pažvelgus į eksportuojančių gamintojų faktinių vietovių gyventojų tankį, atrodo, kad vidutinis gyventojų tankis yra panašus. Pavyzdžiui, 2020 m. Hubėjaus gyventojų tankis buvo 308 žmonės viename km2; tačiau Uhano miesto, kuriame įsikūrusios dauguma bendrovių, tankis buvo 1 145 žmonių viename km2 (129). Džiangsu gyventojų tankis buvo 830 žmonių viename km2 (130). Todėl Komisija manė, kad koregavimas būtų nepagrįstas. |
|
(557) |
Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią subsidiją per tiriamąjį laikotarpį nustatyta subsidijų norma: Žemės skyrimas už mažesnį nei pakankamą atlygį
|
3.8.2. Žaliavų tiekimas už mažesnį nei pakankamą atlygį
|
(558) |
Skunde skundo pateikėjas pateikė įrodymų, kad Kinijos šviesolaidžių kabelių gamintojai veikia skatinamojoje pramonėje ir kad pagrįsta daryti išvadą, jog šviesolaidžių kabelių gamybai naudojamų žaliavų gamintojams teikiamomis subsidijomis galiausiai naudojasi šviesolaidžių kabelių gamintojai. Šią naudą šviesolaidžių kabelių gamintojai tiesiogiai gautų tiek, kiek jie yra vertikaliai integruoti, ir netiesiogiai tiek, kiek dėl šių subsidijų gamybos išteklių kainos Kinijos vidaus rinkoje būtų mažesnės nei kitu atveju. |
|
(559) |
Nors Kinijos vyriausybė, kaip nurodyta 168 ir 169 konstatuojamosiose dalyse, per nuotolinį duomenų sutikrinimą pateikė dokumentus, susijusius su atitinkama provincijos valstybės politika Junane, ji nepadėjo Komisijai gauti informacijos iš privačių arba valstybės valdomų įmonių, todėl buvo laikoma, kad, atsakydama į Komisijos prašymus pateikti informacijos apie žaliavų tiekimą ir atitinkamą rinką, ji bendradarbiavo tik iš dalies. |
|
(560) |
Šios išvados nepakeitė Kinijos vyriausybės argumentas, kad Komisija prašė informacijos apie nesusijusią rinką, nes ne germanis, o germanio tetrachloridas buvo šviesolaidžių kabelių gamybos žaliava. Kadangi germanis yra germanio tetrachlorido žaliava, germanio reglamentavimas ir atitinkama rinka daro poveikį konkrečiam išvestiniam produktui germanio tetrachloridui. |
|
(561) |
Kadangi tiriamos bendrovių grupės buvo vertikaliai integruotos, į tyrimą iš esmės buvo įtrauktos žaliavos, kurias tiekia šviesolaidžių kabelius gaminančių subjektų susiję tiekėjai. Todėl tiek, kiek tam tikros tiriamos kompensuotinos subsidijos buvo gautos šių susijusių tiekėjų lygmeniu, jos buvo įtrauktos į kiekvienos pirmiau analizuotos subsidijų schemos skaičiavimus. |
|
(562) |
Komisija taip pat tyrė, ar nesusiję pagrindinių žaliavų tiekėjai žaliavas atrinktiems eksportuojantiems gamintojams tiekė už mažesnį nei pakankamą atlygį. Komisija daugiausia dėmesio skyrė šviesolaidžių kabelių gamybai skirtoms pagrindinėms žaliavoms, kurias atrinktos bendrovės daugiausia pirko iš nesusijusių tiekėjų, t. y. germanio tetrachloridui ir silicio chloridui. |
|
(563) |
Pirminis germanio tetrachlorido gamybos išteklius yra germanis, kuris yra būtinas daugeliui aukštųjų technologijų produktų. Tai svarbus šviesolaidžių kabelių gamyboje naudojamas gamybos išteklius, siekiant padidinti lūžio rodiklį ir padėti sumažinti signalo nuostolius per didelį atstumą (131). Junano regione dėl geologinių sąlygų gausu germanio. |
|
(564) |
Atsižvelgdama į tai, kad Kinijos vyriausybė bendradarbiavo tik iš dalies, Komisija išanalizavo ribotą Kinijos vyriausybės pateiktų dokumentų rinkinį, kurį papildė remdamasi turima informacija išnagrinėjusi vyriausybės planus ir politiką, susijusius su šiais gamybos ištekliais, taip pat šių gamybos išteklių rinkos dalyvius. Komisija nustatė, kad Kinijos vyriausybė įgyvendino planus ir strategijas Junanio germanio pramonei remti. Šios žaliavos gamybos planai apima 13-ąjį Junanio provincijos nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio planą (132), Junanio provincijos vyriausybės pranešimą dėl 2016–2020 m. Junanio pramonės plėtros (133) ir Junanio provincijos vyriausybės pranešimą dėl kelių priemonių realiosios ekonomikos plėtrai remti (134). |
|
(565) |
13-ajame Junanio provincijos nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros penkmečio plane aiškiai minimas germanis, nes jame suformuluotas tikslas „aktyviai kurti naujas saulės elementų medžiagas, tokias kaip germanis ir plona plėvelė“, ir „remti naujos kartos informacinių technologijų pramonės plėtrą, spartinti naujos elektroninės informacijos ir puslaidininkinių funkcinių medžiagų, grindžiamų platinos grupės metalais, germaniu, indžiu ir kitais retais ir tauriaisiais metalais, kūrimą“. |
|
(566) |
Penkmečio plano tikslai atsispindi ir plėtojami kituose vyriausybės pranešimuose ir įgyvendinimo priemonėse. Kaip nustatyta 79 konstatuojamojoje dalyje, KLR planavimo sistemoje ištekliai skirstomi sektoriams, kuriuos Kinijos vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius. |
|
(567) |
„Junanio provincijos vyriausybės pranešime dėl 2016–2020 m. Junanio pramonės plėtros provincijos vyriausybė aiškiai nustato strategines užduotis „aktyviai stiprinti Junanio tauriųjų metalų naujų medžiagų pramonės parką, <...> nacionalinės germanio pramoninės bazės naujų optoelektroninių medžiagų ir prietaisų kūrimą“ ir „šalinti užsienio technines kliūtis ir spartinti naujų retųjų metalų medžiagų, pavyzdžiui, <...> germanio ir germanio naujų medžiagų, kūrimą“ ir „aktyviai vykdyti pažangių naujų medžiagų, kaip antai <...> germanio, mokslinius tyrimus ir plėtrą“. |
|
(568) |
Trečiajame dokumente, kuriame nustatytas germanio pramonės skatinimo Junanio provincijoje mechanizmas, aprašoma tiesioginė finansinė parama: „Vadovaudamiesi principu „įmonių pirkimas ir saugojimas, banko paskolos, finansinės subsidijos, rinkos operacija, finansavimas savo lėšomis“ vykdėme komercinį <...> germanio <...> ir kitų pagrindinių spalvotųjų metalų produktų pirkimą ir saugojimą visoje provincijoje. Bendra pirkimo ir saugojimo apimtis yra apie 800 000 tonų, o surinkimo ir saugojimo laikas – vieni metai. Lėšas, reikalingas surinkimui ir saugojimui, įmonė skolina bankui kaip produkto įkeitimą. Provincijos vyriausybė skyrė specialų 1 mlrd. juanių fondą bankų paskoloms įmonėms subsidijuoti. Iš jų 80 % diskonto subsidija bus suteikta įmonėms, kurios perka ir saugo alavą, germanį ir indį.“ |
|
(569) |
Remdamasi viešai prieinama informacija Komisija nustatė, kad germanio pramonėje veikiančios bendrovės, įskaitant Junanio provincijoje įsikūrusius germanio tetrachlorido gamintojus, gavo valstybės subsidijas. Pavyzdžiui, iš dalies valstybės valdoma bendrovė „YUNNAN Lincang Xinyuan Germanium“ ir jos patronuojamosios bendrovės gavo daug Kinijos vyriausybės išmokų. Savo 2020 m. metinėje ataskaitoje bendrovė nurodo 21 847 627 RMB sumą kaip pajamas iš 2019 m. subsidijų išmokų. 2020 m. iš Kinijos vyriausybės gautų dotacijų suma siekė 55 361 284 RMB (135). Kinijos vyriausybės dotacijos germanio pramonei nėra skirtos tik vienai bendrovei. 2019 m. metinėje ataskaitoje valstybės valdoma įmonė „Yunnan Chihong Zinc and Germanium“ taip pat nurodė, kad tais metais ji gavo 43 771 439 RMB subsidijų (136). |
|
(570) |
Todėl akivaizdu, kad Kinijos vyriausybė dalyvauja visoje šviesolaidžių kabelių vertės grandinėje, o tai veikiausiai turi įtakos kainoms, nes jos neatspindi rinkos jėgų. Taikant pirmiau aprašytas priemones, sektoriai, gaminantys šviesolaidžių kabelių gamyboje naudojamas žaliavas, visų pirma germanį ir germanio tetrachloridą, yra priklausomi nuo valstybės kišimosi. |
|
(571) |
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad antidempingo muitas gali būti nustatytas dempingo skirtumo dydžio, kaip paaiškinta 769 konstatuojamojoje dalyje, ir į galimą 765 konstatuojamojoje dalyje nurodytų aplinkybių aktualumą, Komisija nusprendė nebetęsti tyrimo dėl šios įtariamos subsidijos ir pasiliko teisę prireikus grįžti prie šio klausimo. |
3.9. Išvada dėl subsidijavimo
|
(572) |
Remdamasi turima informacija Komisija pagal pagrindinio reglamento nuostatas apskaičiavo atrinktų bendrovių kiekvienos subsidijos ar subsidijų programos sumas ir šias sumas sudėjo, kad apskaičiuotų bendrą kiekvieno eksportuojančio gamintojo subsidijavimo sumą per tiriamąjį laikotarpį. Bendram subsidijavimo lygiui apskaičiuoti Komisija pirmiausia apskaičiavo subsidijavimo procentinį dydį, t. y. subsidijos sumos, palyginti su bendra bendrovės apyvarta, procentinį dydį. Tada šis procentinis dydis panaudotas skaičiuojant nagrinėjamojo produkto eksportui į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį suteiktą subsidiją. Vėliau apskaičiuota subsidijos suma už į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį eksportuoto nagrinėjamojo produkto toną, o toliau nurodyti skirtumai buvo apskaičiuoti kaip to paties eksportuoto produkto vienos tonos kainos, draudimo ir frachto (CIF) vertės procentinis dydis. |
|
(573) |
Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms bendra subsidijų suma apskaičiuota remiantis atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatyta bendra vidutine svertine kompensuotinų subsidijų suma, išskyrus nereikšmingas sumas ir subsidijų sumą, nustatytą subjektams, kuriems taikomos pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalies nuostatos. Tačiau nustatydama šias sumas Komisija atsižvelgė į išvadas, iš dalies pagrįstas turimais faktais. Iš tiesų, Komisija mano, kad tais atvejais naudojami turimi faktai nedarė didelio poveikio informacijai, kuri buvo reikalinga subsidijavimo sumai sąžiningai nustatyti, kad eksportuotojams, kurie nebuvo pakviesti bendradarbiauti atliekant tyrimą, nebūtų daromas poveikis dėl šio metodo taikymo (137). |
|
(574) |
Atsižvelgdama į aukštą Kinijos eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį ir į atrinktų bendrovių tipiškumą pagal teises naudotis subsidija, Komisija manė, kad „visoms kitoms bendrovėms“ būtų tikslinga nustatyti didžiausios sumos, nustatytos atrinktoms bendrovėms, dydžio sumą. Visoms kitoms bendrovėms nustatyta suma buvo taikoma toms bendrovėms, kurios atliekant tyrimą nebendradarbiavo.
|
4. ŽALA
4.1. Matavimo vienetas
|
(575) |
Nors oficialūs importo statistiniai duomenys pateikiami kilogramais, Komisija, atsižvelgdama į eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos pramonės pastabas, nusprendė, kad šis matavimo vienetas netinkamas nagrinėjamai apimčiai tinkamai įvertinti. Atlikus tyrimą nustatyta, kad kaip pagrindinį apimties rodiklį pramonė paprastai naudoja ne svorį, o ilgį. Taip būtų galima išmatuoti kabelio ilgį (kabelių kilometrais) arba bendrą jame esančių šviesolaidžių ilgį (šviesolaidžių kilometrais). Atsižvelgiant į tai, kad dabartinis tyrimas yra susijęs su kabeliais, kabelių kilometrai laikomi tinkamiausiu matavimo vienetu, kuris bus toliau naudojamas nustatant žalą. |
|
(576) |
Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CCCME tvirtino, kad importo apimtis turėjo būti apskaičiuojama remiantis ne kabelių kilometrais, o šviesolaidžių kilometrais, nes šviesolaidžių kilometrai buvo pripažintas pramonės standartas ir vienintelis matavimo vienetas, rodantis didelius šviesolaidžių skaičiaus viename kabelyje skirtumus. |
|
(577) |
Komisija laikėsi nuomonės, kad kabelių kilometras yra tinkamas matavimo vienetas, nes tiriami produktai yra kabeliai, o šviesolaidžių skaičius kabelyje yra specifinė kabelių savybė, kuri matyti iš PKN. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. |
4.2. Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba
|
(578) |
Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino 29 gamintojai. Išskyrus dvi kitame skirsnyje nurodytas bendroves, jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje. Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, žala nustatoma remiantis viso nagrinėjamojo laikotarpio 27 valstybių narių (ES 27) duomenimis. |
|
(579) |
Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo 1,2 mln. km kabelių. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, kaip antai tiesiogine informacija iš 9 šalių – 6 skundo pateikėjų, 3 skundui pritariančių bendrovių ir rinkos tyrimais dėl likusių gamintojų duomenų. Kaip nurodyta 41 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti trys Sąjungos gamintojai, kurie pagamino 52 % viso panašaus produkto Sąjungoje. |
4.3. Dviejų gamintojų nepriskyrimas Sąjungos pramonei
|
(580) |
Pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalį Sąjungos pramonei gali būti nepriskiriami gamintojai, kurie yra susiję su Kinijos eksportuotojais arba importuotojais ir (arba) kurie patys yra tariamai subsidijuojamo produkto importuotojai. 9 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama, kada gamintojai laikytini susijusiais su eksportuotojais arba importuotojais. |
|
(581) |
Komisija ištyrė esamus Sąjungos pramonės ryšius su nagrinėjamojo produkto eksportuotojais arba importuotojais. Atlikus tyrimą nustatyta, kad vienas atrinktas Sąjungos gamintojas iš Kinijos importavo labai nedidelį kiekį šviesolaidžių kabelių, o kitas yra neatrinkto eksportuojančio gamintojo smulkusis akcininkas. Atsižvelgdama į tai, kad pirmasis gamintojas importavo labai nedidelį kiekį, ir į tai, kad antrasis gamintojas įrodė, kad jis nekontroliuoja šio eksportuojančio gamintojo ir nėra jo kontroliuojamas ir kad dėl šio ryšio jis nesielgė kitaip nei nesusiję gamintojai, Komisija padarė išvadą, kad nėra priežasčių kurios nors iš šių bendrovių nepriskirti Sąjungos pramonei. |
|
(582) |
Dėl trečio neatrinkto gamintojo Komisija, atsižvelgdama į jo ryšį su Kinijos eksportuojančiu gamintoju (kurį kontroliuoja tas pats subjektas) ir didelę importo iš Kinijos apimtį, manė, kad būtų tikslinga šio gamintojo nepriskirti Sąjungos pramonės apibrėžčiai, nepaisant didelės šios bendrovės gamybos apimties Sąjungoje. |
|
(583) |
Panašiai dėl Sąjungos nebendradarbiaujančio gamintojo, nurodžiusio didelę importo iš Kinijos apimtį, Komisija nusprendė, kad, atsižvelgiant į ryšius su Kinijos eksportuojančiu gamintoju ir didelę importo apimtį, jis taip pat neturėtų būti priskirtas Sąjungos pramonės apibrėžčiai. |
|
(584) |
Atlikus tyrimą nenustatyta, kad kuris nors kitas gamintojas būtų susijęs su Kinijos eksportuotojais ar kad būtų importavęs iš Kinijos, todėl iš Sąjungos pramonės apibrėžties kitų bendrovių išbraukti nereikia. |
|
(585) |
CCCME teigė, kad kai kurie Sąjungos gamintojai buvo susiję su Kinijos šviesolaidžių kabelių gamintojais, ir paprašė Komisijos atlikti žalos analizę pagal segmentus, atskirai analizuojant šį importo srautą. |
|
(586) |
Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CCCME pakartojo šį tvirtinimą, kad Sąjungos gamintojų importą reikėtų atskirti ir vertinti atskirai nuo kitų šalių importo. CCCME taip pat laikėsi nuomonės, kad Komisija turėtų atskleisti Sąjungos gamintojų importo iš susijusių ir nesusijusių Kinijos gamintojų per TL apimtį ir procentinę dalį. |
|
(587) |
Kaip nurodyta pirmiau, Komisija analizuodama tinkamai atsižvelgė į Sąjungos gamintojų ryšius su Kinijos bendrovėmis ir neįtraukė gamintojų, kurių importas iš Kinijos yra didelis, taip pat atsižvelgė į jų ryšius su Kinijos eksportuotojais. Atrinkti Sąjungos gamintojai iš susijusių Kinijos bendrovių importavo nedidelį nagrinėjamojo produkto kiekį (mažiau nei 1 % jų gamybos apimties). Kaip nustatyta 582–584 konstatuojamosiose dalyse, kitos Sąjungoje gaminančios ir didelį kiekį importuojančios bendrovės nebuvo laikomos Sąjungos pramone, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje. Todėl tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(588) |
„Connect Com“ taip pat pateikė sąrašą kitų Sąjungos šviesolaidžių kabelių gamintojų, į kuriuos skunde nebuvo atsižvelgta. Komisija pažymėjo, kad šios bendrovės nebendradarbiavo atliekant tyrimą ir kad su Sąjungos nebendradarbiaujančiais gamintojais susiję skaičiavimai buvo atlikti remiantis patikima rinkos tyrimų informacija (138). |
4.4. Susijusios Sąjungos rinkos nustatymas
|
(589) |
Siekdama nustatyti, ar Sąjungos pramonei buvo padaryta žala, taip pat suvartojimo ir įvairius ekonominius rodiklius, susijusius su Sąjungos pramonės padėtimi, Komisija nagrinėjo, ar atliekant analizę reikės atsižvelgti į tolesnį Sąjungos pramonės pagaminto panašaus produkto naudojimą, jei taip – kokiu mastu. |
4.5. Uždarasis naudojimas
|
(590) |
Komisija nustatė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu 5,8–4,4 % Sąjungos gamintojų produkcijos buvo skirta uždarajam naudojimui. Tokiu atveju kabeliai toje pačioje bendrovėje ar bendrovių grupėse buvo tiekiami tolesniam perdirbimui galutinės grandies rinkoje, visų pirma kabeliams su pritvirtintomis jungtimis gaminti. |
|
(591) |
Atliekant žalos analizę skirstymas į uždarąją ir atvirąją rinkas yra svarbus, nes uždarajam naudojimui skirti produktai tiesiogiai nekonkuruoja su importuotaisiais. Priešingai, atvirojoje rinkoje parduoti skirta produkcija tiesiogiai konkuruoja su importuojamu nagrinėjamuoju produktu. |
|
(592) |
Siekdama susidaryti kuo išsamesnį Sąjungos pramonės vaizdą Komisija surinko duomenis apie visą su šviesolaidžių kabeliais susijusią veiklą ir nustatė, ar produkcija yra skirta uždarajam naudojimui, ar atvirajai rinkai. |
|
(593) |
Komisija išnagrinėjo tam tikrus su Sąjungos pramone susijusius ekonominius rodiklius remdamasi atvirosios rinkos duomenimis. Šie rodikliai yra: pardavimo apimtis ir pardavimo kainos Sąjungos rinkoje; rinkos dalis; augimas; eksporto apimtis ir kainos; pelningumas; investicijų grąža ir pinigų srautas. Kai buvo įmanoma ir pagrįsta, nagrinėjimo rezultatai buvo palyginti su uždarosios rinkos duomenimis, siekiant susidaryti aiškų Sąjungos pramonės padėties vaizdą. |
|
(594) |
Tačiau kitus ekonominius rodiklius būtų galima prasmingai nagrinėti tik įvertinus visą veiklą, įskaitant Sąjungos pramonės uždarąjį naudojimą (139). Kalbama apie šiuos rodiklius: gamyba; pajėgumai, pajėgumų naudojimas; investicijos; atsargos; užimtumas; našumas; darbo užmokestis ir pajėgumas padidinti kapitalą. |
|
(595) |
Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CCCME tvirtino, kad analizuojant bendrą Sąjungos pramonės padėtį rinkoje reikėtų atsižvelgti į uždarąją rinką. |
|
(596) |
Šiuo atžvilgiu, kaip aprašyta toliau, Komisija atsižvelgė į uždarąją rinką, ją nustatė ir įvertino jos raidą ilgainiui. Tai leido susidaryti išsamų Sąjungos pramonės padėties vaizdą. Iš mažos ir toliau mažėjančios rinkos matyti, kad ji nedaro jokio reikšmingo poveikio Sąjungos pramonės padėčiai. Komisija taip pat primena, kad kabeliai su jungtimis nėra nagrinėjamasis produktas. |
4.6. Sąjungos suvartojimas
|
(597) |
Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi skundo pateikėjo nustatytais pardavimo duomenimis ir importo duomenimis, nustatytais pagal 600–607 konstatuojamosiose dalyse aprašytą metodiką. |
|
(598) |
Sąjungos suvartojimo raida: 1 lentelė Sąjungos suvartojimas (kabelių km)
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(599) |
Per nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojimas Sąjungos atvirojoje rinkoje padidėjo 38 %. Iš tiesų dėl didelės skaitmeninės plėtros ES tai yra sparčiai auganti ir, kaip numatyta, toliau greitai augsianti rinka (140). Suvartojimas didėjo iki TL nepaisant to, kad antroji laikotarpio dalis (t. y. 2020 m. pirmasis pusmetis) sutapo su pirmaisiais sutrikimų mėnesiais dėl COVID-19 pandemijos. Iš tyrimo išvadų matyti, kad paskutiniais TL mėnesiais prasidėjusi pandemija ir susijusios prevencinės priemonės iš tiesų sulėtino augimą, tačiau dėl jų nagrinėjamojo produkto suvartojimas Sąjungoje tiriamuoju laikotarpiu apskritai nenustojo augti. Uždarąją rinką sudaro šviesolaidžių kabelių naudojimas bendrovių siūlomuose junglumo sprendimuose, įskaitant kabelius su pritvirtintomis jungtimis; jos apimtis, kuri, palyginti su visa rinka, yra labai nedidelė, nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 12 %. |
4.7. Importas iš nagrinėjamosios šalies
4.7.1. Importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis ir rinkos dalis
|
(600) |
Oficialūs importo pagal KN kodą 8544 70 00 statistiniai duomenys pateikiami kilogramais ir šiam kodui priskiriami ir kiti produktai nei nagrinėjamasis produktas. Siekdama susidaryti tikslesnį vaizdą apie importą, Komisija išnagrinėjo nacionalinių muitinių pateiktą išsamią informaciją apie visus atskirus importo sandorius nuo 2017 m. iki TL, importuotojų nurodytus muitinės deklaracijose, kurias tvarkė minėtos institucijos. Informacija buvo susijusi su importu į 9 valstybes nares (Bulgariją, Daniją, Prancūziją, Vokietiją, Vengriją, Nyderlandus, Portugaliją, Rumuniją ir Ispaniją) ir buvo laikoma tipiška, nes ji apėmė 79 % importo nagrinėjamuoju laikotarpiu. Šiuo pagrindu atlikus išsamią analizę buvo padarytos toliau išdėstytos išvados. |
|
(601) |
Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „Connect Com“ nurodė, kad buvo nagrinėjamas tik importas į devynias valstybes nares ir kad tai nebuvo tipiška, nes didelės valstybės narės, kaip antai Italija, Lenkija, Austrija ir pan., nebuvo įtrauktos į šią analizę. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad iš nacionalinių muitinių gauta informacija buvo papildoma analizė siekiant tiksliau nustatyti nagrinėjamąjį produktą pagal visą KN kodą 8544 70 00. Komisija pasinaudojo visų nacionalinių valdžios institucijų, kurios laiku atsakė į prašymą pateikti informaciją, pateikta informacija ir laikėsi nuomonės, kad 79 % viso importo yra tipiškas nagrinėjamojo produkto atsižvelgiant į visą importą pagal minėtą KN kodą dalies vaizdas. Taigi Komisija nusprendė, kad tas argumentas yra nepagrįstas. |
|
(602) |
Kalbant apie importo iš Kinijos apimtį, ji buvo nustatyta remiantis tuo pačiu pagrindu kaip ir per atskirą antidempingo tyrimą, t. y. remiantis atliekant atranką Kinijos eksportuojančių gamintojų pateikta informacija. |
|
(603) |
Importas iš kitų trečiųjų šalių buvo nustatytas remiantis 600 konstatuojamojoje dalyje nurodytu išsamiu skaičiavimu, kurį atliekant nagrinėjamojo produkto importas buvo nustatytas kilogramais ir perskaičiuotas į kabelių kilometrus, naudojant tikslius perskaičiavimo koeficientus, kuriuos Kinijos eksportuojantys gamintojai nurodė savo atsakymuose į 60 konstatuojamojoje dalyje minėtą papildomą prašymą pateikti informacijos. |
|
(604) |
Importo rinkos dalis nustatyta remiantis importo apimtimi, palyginti su suvartojimu atvirojoje rinkoje, kaip parodyta 1 lentelėje. |
|
(605) |
Importo iš nagrinėjamosios šalies raida: 2 lentelė Importo apimtis ir rinkos dalis
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(606) |
Atsižvelgiant į didelius Kinijos perteklinius pajėgumus (remiantis skundo pateikėjų pateiktais rinkos tyrimų duomenimis apskaičiuota, kad jie daugiau nei dvigubai viršija visą ES rinką (141)), importas iš nagrinėjamosios šalies per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo nuo maždaug 190 000 kabelių km iki maždaug 500 000 kabelių km – t. y. labai greitai padidėjo beveik du su puse karto. Šis 163 % padidėjimas yra daugiau kaip keturis kartus didesnis už suvartojimo padidėjimą, o tai rodo, kaip giliai į šią rinką skverbėsi importas iš Kinijos. |
|
(607) |
Todėl šio importo rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo nuo 14,8 % iki 28,3 %, t. y. net 91 %. Reikėtų pažymėti, kad importo iš Kinijos apimtis didėjo kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais, o tai rodo skverbimosi į rinką spartą ir mastą. |
|
(608) |
Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CCCME teigė, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis buvo sumenkinta, o importo iš Kinijos rinkos dalis buvo išpūsta. Šiuo atžvilgiu CCCME taip pat tvirtino, kad rinkos duomenys turėtų būti grindžiami ne kabelių kilometrais, o šviesolaidžių kilometrais, dėl ko importo iš Kinijos rinkos dalis būtų mažesnė. |
|
(609) |
Atlikus tyrimą nustatyta, jog kabelių kilometrai yra tinkamiausias nagrinėjamojo produkto matavimo vienetas, kaip paaiškinta 575 konstatuojamojoje dalyje. Todėl tvirtinimas buvo atmestas. |
4.7.2. Importo iš nagrinėjamosios šalies kainos, priverstinis kainų mažinimas ir kainų smukdymas
|
(610) |
Komisija importo kainas nustatė remdamasi bendradarbiaujančių eksportuotojų atsakymais į prašymą pateikti informacijos. |
|
(611) |
Importo iš nagrinėjamosios šalies vidutinės kainos raida: 3 lentelė Importo kainos (EUR / kabelių km)
|
||||||||||||||||||||||
|
(612) |
Importo iš Kinijos kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo nuo 452 iki 349 EUR / kabelių km, t. y. 23 %. Šią raidą reikėtų vertinti atsižvelgiant į padidėjusį Kinijos eksportuojančių gamintojų agresyvumą, susijusį su pertekliniais pajėgumais toje šalyje (žr. 606 konstatuojamąją dalį). Šį rodiklį reikėtų vertinti taip pat atsižvelgiant į didelius skirtingų rūšių produktų kainų už tam tikrą produkto ilgį svyravimus per tam tikrą laikotarpį ir į didelius produkto asortimento pasikeitimus bėgant metams. Produkto pasikeitimai buvo susiję tiek su parduodamų kabelių rūšių nepastovumu, tiek su kaina, taip pat su tuo, kad ne visų rūšių produktai buvo siūlomi parduoti arba parduodami kiekvienais metais. |
|
(613) |
Siekdama išvengti kainų sekoms būdingų produkto asortimento pasikeitimų nagrinėjamuoju laikotarpiu ir gauti tikslesnių ir tipiškesnių duomenų, Komisija taip pat išanalizavo atrinktų Kinijos eksportuotojų ir Sąjungos gamintojų pateiktą išsamią informaciją, pagrįstą labiau apibendrintomis tiesiogiai palyginamų produktų grupėmis. Tai leido nustatyti 35 identiškas (sutampančias) grupes produktų, kuriuos parduoda ir Kinijos eksportuotojai, ir Sąjungos pramonė, ir kurie buvo parduodami kiekvienais nagrinėtais metais. Kitaip tariant, Komisija nustatė visą laiko eilutę su kiekvienos rūšies produkto kaina kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais. Šios kainos gali būti laikomos tipiškomis viso to laikotarpio Kinijos eksporto, kuris apėmė 62 % atrinktų bendrovių eksporto, kainomis per TL. Likusios tipiškos laiko eilutės svertiniu bendru pagrindu yra tokios: 3a lentelė Importas iš Kinijos (EUR / kabelių km)
|
|
(614) |
Tai rodo, kad Kinijos eksporto kainos nuolat smarkiai mažėjo. Kitaip tariant, lyginant kiekvienų metų tos pačios rūšies produkto pardavimą, importo iš Kinijos kainos kiekvienais metais aiškiai ir pastebimai mažėjo ir buvo gerokai mažesnės už Sąjungos gamintojų kainas laikotarpiu nuo 2018 m. iki TL (7a lentelė). |
|
(615) |
Atsižvelgdama į tai, priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:
|
|
(616) |
Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, prireikus tinkamai pakoreguotos. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad dviejų atrinktų eksportuojančių gamintojų priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo 30,0 % ir 33,2 %, taigi bendras priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo 31,5 %. Kaip aprašyta 673 konstatuojamojoje dalyje, išanalizavus konkursų pasiūlymus patvirtinta, kad kainos buvo priverstinai mažinamos konkursų lygmeniu.Error! No bookmark name given. |
|
(617) |
Tai atitinka 613 ir 614 konstatuojamosiose dalyse nustatytas kainas. |
|
(618) |
Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „ZTT Group“ taip pat teigė, kad Komisija nepaaiškino bendrų PKN grupių, kurios dėl to tapo pasirenkamomis. CCCME tvirtino, kad šių grupių naudojimas reiškia, kad yra Sąjungos pramonės ir Kinijos kainų atitikties ir palyginamumo problema. CCCME nurodė kolegijos ataskaitą byloje „Kinija – rentgeno įranga“ (142), kurioje teigiama, kad tyrimą atliekanti institucija privalėjo užtikrinti, kad produktai, kuriuos ji lygino atlikdama priverstinio kainų mažinimo ir kainų smukdymo analizę, būtų iš tikrųjų palyginami, ir teigė, kad Komisija tokio kainų palyginamumo neužtikrino. |
|
(619) |
Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko dėl dviejų priežasčių. Pirma, šios grupės nebuvo naudojamos priverstiniam kainų mažinimui ir priverstiniam pardavimui mažesnėmis kainomis apskaičiuoti. Antra, jos buvo naudojamos kainų palyginimui pagal kiekvieną rūšį, kaip nustatyta 613 konstatuojamojoje dalyje, būtent siekiant užtikrinti, kad reikšmingi produkto asortimento pokyčiai per tam tikrą laikotarpį nedarytų poveikio kainų tendencijoms ilgainiui, taip pagerinant palyginamumo ilgainiui tikslumą, remiantis grupėmis, kurios, kaip paaiškinta pirmiau, buvo tipiškos nagrinėjamojo produkto grupės. |
|
(620) |
Komisija pažymėjo, kad vertinant priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus palyginimui naudojami iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą eksportuoti modeliai. Lyginant eksportuojančių gamintojų pardavimą eksportui su Sąjungos pramonės pardavimu savaime suprantama, kad Sąjungos pramonė pardavė ne visus eksportuojamus modelius. Šioje byloje atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų atveju atitikties lygis buvo apie 70 % ir Komisija nusprendė, kad to visiškai pakanka norint užtikrinti didelio masto sąžiningą eksportuojamų ir Sąjungos pramonės parduodamų modelių palyginimą. |
4.8. Sąjungos pramonės ekonominė padėtis
4.8.1. Bendrosios pastabos
|
(621) |
Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalį nagrinėjant subsidijuojamo importo poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei. |
|
(622) |
Komisija iš šalių gavo keletą pastabų dėl žalos. Kinijos vyriausybė tvirtino, kad importas iš Kinijos nedarė žalos ar nekėlė žalos grėsmės, nes iš rodiklių matyti, kad Sąjungos pramonės padėtis buvo gera ir kad Sąjungos pramonė su savo rinkos dalimi tebeužėmė dominuojančią padėtį. „Connect Com“ pažymėjo, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo labai nedaug ir tai įvyko galbūt oligopolinės rinkos sąlygomis. |
|
(623) |
„Connect Com“ teigė, kad žala, net jei buvo, buvo nedidelė, jei buvo gautas minimalus 5 % pelno dydis, ir šiuo atžvilgiu priminė 1988 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimą, kuriuo baigiamas antidempingo tyrimas dėl tam tikrų importuojamų Kanados, Honkongo ir Japonijos kilmės mobiliojo ryšio radiotelefonų (143), ir 1997 m. gruodžio 17 d. sprendimą EFMA prieš Tarybą (144). Tačiau reikėtų priminti, kad sprendime dėl radiotelefonų pelno dydis buvo vertinamas atsižvelgiant į kitus gerėjančius rodiklius ir kad minėta Teismo byla buvo susijusi su tvirtinimu, kurį Bendrasis Teismas atmetė, kad tikslinis pelnas, kurį Komisija nustatė atlikdama tyrimą, turėtų būti didesnis. Todėl šie precedentai nepatvirtina nuomonės, kad žala yra nedidelė, jei pelno dydis viršija 5 %. Žala nustatoma remiantis bendru visų pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalyje nurodytų veiksnių, išanalizuotų atsižvelgiant į konkrečią rinką ir susijusią pramonę, vertinimu. Be to, pramonės gautas pelnas buvo mažesnis už tikslinį pelną, nustatytą atsižvelgiant į visus su nagrinėjama pramone susijusius elementus, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1a dalį. |
|
(624) |
Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi skundo pateikėjo klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis, kurie apėmė su visais Sąjungos gamintojais susijusius duomenis. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. |
|
(625) |
Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, subsidijų skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio subsidijavimo. |
|
(626) |
Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą. |
4.8.2. Makroekonominiai rodikliai
4.8.2.1. Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas
|
(627) |
Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 4 lentelė Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas
|
|
(628) |
Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės pardavimo apimtis padidėjo 16 %. Iš išsamios analizės matyti, kad 2017–2019 m. Sąjungos gamyba padidėjo 18 %, o per tiriamąjį laikotarpį Sąjungos gamyba sumažėjo 2 procentiniais punktais. |
|
(629) |
Bendrą padidėjimą per nagrinėjamąjį laikotarpį lėmė 1 lentelėje parodytas paklausos augimas. Tačiau per nagrinėjamąjį laikotarpį 38 % išaugusioje rinkoje Sąjungos pramonei gamybą pavyko padidinti tik 16 %. Taigi Sąjungos pramonė negalėjo visapusiškai pasinaudoti rinkos augimu. |
|
(630) |
Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos gamybos pajėgumai padidėjo 31 %. Tai rodo kai kurių Sąjungos gamintojų investicijas siekiant prisiderinti prie rinkos augimo. Šiam bandymui trukdė didėjantis Kinijos produktų skverbimasis, kuris dėl nesąžiningos kainodaros strategijų vis labiau absorbavo Sąjungos pramonės rinkos dalį. |
|
(631) |
Todėl pajėgumų naudojimas sumažėjo 12 % ir per TL buvo mažesnis nei 60 %: Sąjungos gamintojams buvo užkirstas kelias didinti gamybą augant rinkai. |
4.8.2.2. Pardavimo apimtis ir rinkos dalis
|
(632) |
Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 5 lentelė Pardavimo apimtis ir rinkos dalis
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(633) |
Per nagrinėjamąjį laikotarpį bendra Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje apimtis padidėjo 13 %. Tačiau dėl padidėjusio suvartojimo rinkos dalis atvirojoje rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 64,3 % iki 53,5 %, t. y. daugiau nei 10 procentinių punktų (–17 %). |
|
(634) |
Sąjungos pardavimo atvirojoje rinkoje apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį taip pat padidėjo 15 %. Sąjungos pardavimas labai atitiko Sąjungos gamybos tendenciją, nes gamintojai daugiausia gamina pagal užsakymą. |
|
(635) |
Sąjungos pramonės uždaroji rinka (išreikšta bendro pardavimo Sąjungoje procentine dalimi) nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo labai maža ir sumažėjo nuo 7 % 2017 m. iki 5,4 % per TL. Šio mažėjimo poveikis buvo labai nedidelis, nes pati ši rinka buvo labai maža. |
4.8.2.3. Augimas
|
(636) |
Iš Sąjungos pardavimo apimties rinkos dalies sumažėjimo aišku, kad Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti augimu Sąjungos rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį. |
4.8.2.4. Užimtumas ir našumas
|
(637) |
Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 6 lentelė Užimtumas ir našumas
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(638) |
2017–2019 m. Sąjungos pramonės užimtumas (etato ekvivalentais) padidėjo 18 %. Per tiriamąjį laikotarpį šis rodiklis sumažėjo 4 procentiniais punktais. Šis pokytis iš esmės atitinka 3 lentelėje pavaizduotą gamybos apimties tendenciją. |
|
(639) |
Kadangi gamybos ir užimtumo duomenys vieni kitus labai atitiko, našumas kabelių kilometrais vienam darbuotojui iš esmės nesikeitė. |
4.8.2.5. Subsidijų skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio subsidijavimo
|
(640) |
Visi subsidijų skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinių subsidijų skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas. |
|
(641) |
Tai pirmasis antisubsidijų tyrimas dėl nagrinėjamojo produkto. Taigi, nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti galimo buvusio subsidijavimo poveikį. |
4.8.3. Mikroekonominiai rodikliai
4.8.3.1. Kainos ir kainoms poveikį darantys veiksniai
|
(642) |
Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 7 lentelė Pardavimo kainos Sąjungoje
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(643) |
Pardavimo kainos Sąjungos rinkoje nesusijusioms šalims (atvirojoje rinkoje) 2017–2019 m. padidėjo 16 %, o vėliau per TL sumažėjo ir pasiekė panašų lygį kaip 2017 m. (+1 %). Tačiau kainų lygis labai priklauso nuo parduodamų produktų sudėtingumo, nes kaina gali labai skirtis atsižvelgiant į kabelio savybes (įskaitant šviesolaidžių skaičių, dangos kiekį ir tipą ir t. t.). |
|
(644) |
Tai akivaizdu lyginant kainų raidą su gamybos sąnaudų raida, atsižvelgiant į tai, kad sudėtingesni kabeliai, kuriuos galima parduoti didesnėmis kainomis, taip pat reiškia didesnes gamybos sąnaudas. |
|
(645) |
Vieneto gamybos sąnaudos 2017–2019 m. laikotarpiu padidėjo 14 % ir maždaug atitiko vidutines kainas Sąjungos atvirojoje rinkoje (16 %). Vėliau jos sumažėjo 14 %, kaip ir kainos tuo pačiu laikotarpiu nuo 2019 m. iki TL (15 %). |
|
(646) |
Kaip minėta 613 konstatuojamojoje dalyje, siekdama išvengti kainų sekoms būdingų produkto asortimento pasikeitimų nagrinėjamuoju laikotarpiu, Komisija analizavo atrinktų Kinijos eksportuotojų ir Sąjungos gamintojų pateiktą išsamią informaciją, pagrįstą labiau apibendrintomis tiesiogiai palyginamų produktų grupėmis. Tai leido nustatyti 35 identiškas (sutampančias) grupes produktų, kuriuos parduoda ir Kinijos eksportuotojai, ir Sąjungos pramonė, ir apie kuriuos turimi laiko eilučių duomenys kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais. |
|
(647) |
Tai tipiškas ES pramonės laikotarpio pardavimas, apimantis daugiau kaip 34 % tokių sutampančių produktų pardavimo tiriamuoju laikotarpiu. Tipiškos laiko eilutės yra šios: 7a lentelė Sąjungos pramonė (EUR / kabelių km)
|
|
(648) |
Tai rodo, kad Sąjungos pramonės kainos labai sumažėjo, panašiai kaip ir Kinijos eksporto kainos, kaip minėta 613 konstatuojamojoje dalyje. |
|
(649) |
Be to, atsižvelgiant į tai, kad pirkėjai dažnai užsako pagal užsakymą gaminamus šviesolaidžių kabelius, kurie būtų pritaikyti jų konkretiems poreikiams, ir į tai, kad kai kurios valstybės narės taip pat nustato konkrečius techninius reikalavimus, kainų tam pačiam pirkėjui ir valstybei narei lyginimas gali padėti susidaryti dar tikslesnį kainų pokyčių vaizdą. Sąjungos pramonė šiuo klausimu pateikė papildomos išsamios informacijos. Dvidešimties svarbiausių tokių produktų grupės–pirkėjo–valstybės narės derinių kainų tendencijų raida (146): 7b lentelė Sąjungos pramonė (EUR / kabelių km, indeksas)
|
|
(650) |
Tai rodo, kad sumažėjus Kinijos eksporto kainoms, kaip minėta 610–614 konstatuojamosiose dalyse, tuo laikotarpiu akivaizdžiai sumažėjo Sąjungos pramonės kainos. |
4.8.3.2. Darbo sąnaudos
|
(651) |
Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 8 lentelė Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos
|
||||||||||||||||||||||
|
(652) |
Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos nuo 2017 m. iki TL buvo palyginti pastovios. Nežymus sumažėjimas 2018 m. sutampa su etato ekvivalentų padidėjimu 13 % ir rodo šios papildomos darbo jėgos sąnaudas. |
4.8.3.3. Atsargos
|
(653) |
Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 9 lentelė Atsargos
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(654) |
Per nagrinėjamąjį laikotarpį atrinktų Sąjungos gamintojų atsargos padidėjo 27 %. Nors atsargų padidėjimas rodo, kad lėtėja tam tikrų pasikartojančių prekių pardavimo apyvarta, ir gali būti susijęs su didėjančiais Sąjungos pramonės sunkumais parduoti savo produktus dėl labai agresyvios kainų konkurencijos su Kinijos eksportuojančiais gamintojais, padidėjimą laikotarpiu nuo 2019 m. iki TL galima taip pat sieti su sezoniniu poveikiu. Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis gamybos vykdoma pagal užsakymus ir pirkėjų pateiktas specifikacijas, atsargos nėra pagrindinis žalos rodiklis. |
4.8.3.4. Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą
|
(655) |
Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 10 lentelė Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(656) |
Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. |
|
(657) |
Atrinktų gamintojų pelningumas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo išskirtinai mažas ir sumažėjo nuo 8,1 % 2017 m. iki 7,9 % tiriamuoju laikotarpiu. |
|
(658) |
Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „ZTT Group“ tvirtino, kad pagal apgrąžos inžineriją Sąjungos pramonė gavo labai didelį pelną dėl pernelyg didelės kainos Sąjungos rinkoje, o tai sukėlė rimtų abejonių dėl žalingos Sąjungos pramonės padėties, ir kad priverstinis kainų mažinimas buvo susijęs ne su importu mažomis kainomis iš Kinijos, o su nepagrįsta Sąjungos pramonės kainodara. |
|
(659) |
Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. „ZTT Group“ pristatyta apgrąžos inžinerijos analizė buvo dalinė ir nebuvo pagrįsta išsamiu sąnaudų ir kainų vertinimu. Remdamasi išsamia informacija Komisija patikrino pelno dydžius, o ši analizė parodė, kad jie yra tokie, kaip aprašyta 655–657 konstatuojamosiose dalyse. Todėl tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(660) |
Skundo pateikėjai tvirtino, kad šis sektorius reikalauja investicijų ir mokslinių tyrimų, todėl pelno dydis turėtų būti 15 %. Atlikus tyrimą nustatyta, kad, remiantis nagrinėjamuoju laikotarpiu, jau suplanuotų investicijų, kurios būtų vykdomos įprastomis aplinkybėmis, siekiant neatsilikti nuo rinkos raidos, lygį turėtų padėti palaikyti vidutinis 13,4 % pelnas. Šios investicijos susijusios su: rekonstravimo ir priežiūros sąnaudomis siekiant užtikrinti esamų pajėgumų veiksmingumą, pajėgumų pritaikymu prie kintančio produkto asortimento; pajėgumų plėtra; mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidomis (produkto ir proceso inovacijos). |
|
(661) |
Komisija nustatė, kad pirmiau minėtas dydis atitinka ankstesnį pelną, gautą nesant subsidijuojamo importo iš Kinijos, kuris, kaip pabrėžta 10a lentelėje pateiktoje analizėje, siekia 12 %. |
|
(662) |
Iš to matyti, kad 8 % pelno lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu yra nepakankamas veiklai besiplečiančioje pažangiųjų technologijų rinkoje užtikrinti, todėl tai rodo žalą Sąjungos pramonei. 10a lentelė Sąjungos pramonės pelningumas iki 2017 m.
|
|
(663) |
Tačiau šiuo atveju taip nebuvo. Iš tiesų, palyginti su 2014–2016 m., pelningumas sumažėjo. Šis mažesnis pelno lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu rodo didelę žalą kainoms per nagrinėjamąjį laikotarpį. Dėl importo iš Kinijos daromo spaudimo mažinti kainas (tiek dėl padidėjusios apimties, tiek dėl mažų kainų) Sąjungos pramonė negalėjo padidinti kainų, sumažinti sąnaudų ir taip užsitikrinti normalaus pelno lygio, kurį buvo pasiekusi iki plėtros piko, jau nekalbant apie pelno padidėjimą. |
|
(664) |
2018 m. padidėjęs pinigų srautas į nagrinėjamojo laikotarpio antrąją pusę sumažėjo. |
|
(665) |
Dėl importuojamų prekių daromo tiesioginio spaudimo Sąjungos pramonė turėjo atidėti investicijas, įskaitant tas, kurios jau buvo suplanuotos ir patvirtintos. Šios investicijos į esamų Sąjungos gamybos pajėgumų didinimą (net jau pradėtos vykdyti investicijos) nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo sustabdytos – toks buvo tiesioginis pasikeitusių rinkos aplinkybių dėl agresyvios importo iš Kinijos kainodaros poveikis. Dėl to nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje, priešingai nei ankstesniais metais, investicijos smarkiai sumažėjo bendrai augant rinkai. |
|
(666) |
Įvykdytų investicijų grąža nagrinėjamuoju laikotarpiu mažėjo – ji faktiškai sumažėjo 42 %. Iš šios neigiamos tendencijos matyti, kad, nors siekiant išlaikyti ir didinti našumą ir konkurencingumą investicijos buvo vykdomos ir toliau, tų investicijų grąža per nagrinėjamąjį laikotarpį labai sumažėjo, nes Sąjungos pramonė negalėjo padidinti pelningumo normos. |
|
(667) |
Investicijų grąžai taip sparčiai mažėjant kyla akivaizdus pavojus atrinktų gaminančių subjektų pajėgumui padidinti kapitalą ateityje, jei padėtis nepradėtų gerėti. |
4.9. Pardavimų analizė remiantis konkursais
|
(668) |
Didžioji dauguma šviesolaidžių kabelių parduodama konkurso tvarka. Kad gautų reikiamą informaciją apie šį svarbų rinkos aspektą ir papildytų likusią žalos analizę, Komisija paprašė atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų, atrinktų Sąjungos gamintojų, importuotojų ir naudotojų pateikti išsamią informaciją apie konkursus. Buvo užduoti klausimai apie tiek baigtų, tiek tebevykdomų konkursų pobūdį, procesą, laiką ir kitus svarbius aspektus. Konkursą rengiantys subjektai su Komisija praktiškai nebendradarbiavo. Tyrime nedalyvavo nė vienas konkursą rengiantis subjektas, o iš didžiųjų telekomunikacijų operatorių išsamią informaciją apie konkursus pateikė tik „Deutsche Telekom“. |
|
(669) |
Nenustačius laikinųjų priemonių Komisija paprašė atrinktų Sąjungos gamintojų pateikti papildomos išsamios informacijos apie visus konkursus, kuriuose jie dalyvavo nagrinėjamuoju laikotarpiu, įskaitant informaciją apie pasiūlymus, kainas ir konkurentus, jei tokios yra. |
|
(670) |
Iš pateiktos informacijos matyti labai nevienalytis ir fragmentiškas vaizdas – kasmet įvairiose valstybėse narėse organizuojama labai daug konkursų, esama labai įvairių konkursus rengiančių subjektų ir dalyvių, nustatomi skirtingi terminai ir sąlygos. Kalbant apie konkursus rengiančius subjektus, konkursai gali būti vieši, kuriuos organizuoja savivaldybės ar kiti viešieji subjektai, arba privatūs, kuriuos organizuoja dideli telekomunikacijų ar tinklo operatoriai. Taip pat yra daug kitų mažesnių pasiūlymų, biržų sąrašų, e. aukcionų ir mažesnių sumų, kurias taip pat galima gauti per tiesioginius kontaktus su pirkėjais. Kiekvienas konkurso procesas labai priklauso nuo konkursą rengiančio subjekto, kuris gali taikyti įvairius procesus, nelygu konkretus konkursas ir pasikeitimai rinkoje. Be to, konkursuose būna įvairių dalyvių. Kinijos eksportuojantys gamintojai dalyvauja tiesiogiai (taip pat per savo patronuojamąsias bendroves) ir netiesiogiai su vietos bendrovėmis kaip partneriais įvairiose valstybėse narėse. Importuotojai, prekiautojai ir platintojai taip pat konkuruoja su Sąjungos gamintojais. Taip pat kartais būna įrengėjų, o konkursą laimėję tiekėjai produktą telekomunikacijų operatoriams parduoda per tuos įrengėjus. |
|
(671) |
Tyrimas taip pat parodė, kad Sąjungoje organizuojama labai daug konkursų. Trys atrinkti Sąjungos gamintojai pranešė iš viso apie daugiau kaip 500 konkursų, kuriuose jie tiesiogiai dalyvavo tiriamuoju laikotarpiu. Vienas iš bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų per metus dalyvauja 150–200 konkursų, daugiausia tik Vokietijos rinkoje. |
|
(672) |
Konkursų trukmė labai įvairi – nuo pristatymo iš karto iki trejų metų. Ilgesniuose konkursuose susitariama dėl kainų, tačiau kiekiai nenustatomi, todėl konkursą rengiantys subjektai gali skelbti kitus konkursus, kuriais pakeičiami esami konkursai, kai kainos sumažėja. Taigi, nors per konkursus nustatoma tam tikra bendra kainų „viršutinė riba“, kainos gali dinamiškai keistis per visą konkurso laikotarpį. Dėl to konkursai derinami prie esamų rinkos sąlygų ir dažnai jas atspindi. |
|
(673) |
Komisija išnagrinėjo išsamią informaciją apie konkursus, kurią atsakydami į jos prašymą pateikė atrinkti Sąjungos gamintojai. Iš nurodytų konkursų, kuriuose Sąjungos gamintojai pateikė pasiūlymus nagrinėjamuoju laikotarpiu, Komisija išanalizavo tuos konkursus, apie kuriuos turėjo konkrečių įrodymų, kad juose dalyvavo Kinijos bendrovės. Nagrinėjamuoju laikotarpiu vyko 55 tokie konkursai. Nagrinėti konkursai sudarė 45 % atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo ir 14 % viso ES suvartojimo tiriamuoju laikotarpiu. Buvo atlikta išsami kiekvieno šių konkursų kainos ir apimties žalos analizė, iš kurios matyti dideli pardavimo nuostoliai (25–100 %) ir (arba) kainų smukdymas (5–55 %) ir (arba) priverstinis kainų mažinimas (8–39 %). Ši kiekvieno konkretaus konkurso analizė taip pat patvirtino kainų smukdymą ir priverstinį kainų mažinimą, kuris jau buvo nustatytas per visą laikotarpį. |
|
(674) |
„Connect Com“ pateikė pastabų dėl konkursų procedūrų ir nurodė, kad skundo pateikėjo atstovaujami Sąjungos gamintojai apskritai nepralaimėjo daug konkursų, o tik vieną ar kelis didelius privačius konkursus. Ji pabrėžė, kad skundo pateikėjas kaip priverstinio kainų mažinimo įrodymą nurodė vienintelį kvietimą dalyvauti privačiame konkurse ir vienintelio Kinijos gamintojo kainodaros politiką. „Connect Com“ pateikė pranešimą apie Vokietijos rajone sudarytas sutartis, kuriose buvo aiškiai nurodytos konkurso laimėtojo kainos. Ji teigė, kad skundo pateikėjas neįtraukė viso viešųjų konkursų rinkos segmento. „Connect Com“ teigimu, skundo pateikėjo atstovaujami Sąjungos gamintojai šių konkursų nelaimėjo, nes neatitiko nurodytų kriterijų (pvz., dėl sandėlių, atsargų, plataus produkto asortimento, logistikos). Visų pirma „Connect Com“ pabrėžė, kad „Prysmian“ ir „Corning“ laikymo pajėgumai yra maži. „Connect Com“ tvirtino, kad būtų neteisinga nepripažinti, kad egzistuoja viešųjų pirkimų rinkos segmentas, nes kainos viešųjų ir privačių konkursų rinkose iš esmės atitinka arba yra tarpusavyje susijusios. „Connect Com“ teigimu, nebūtų teisinga muitus nustatyti visoje rinkoje, kuri yra suskaidyta į viešuosius ir privačius konkursus. Buvo pateikta nuoroda į Komisijos sprendimo 98/230/EB (147) 42 konstatuojamąją dalį. Remdamasi tuo sprendimu „Connect Com“ tvirtino, kad susiskaidžiusių rinkų atveju nedaroma bendra žala Sąjungos pramonei, jei, nors pardavimas tam tikru mastu sumažėjo viename rinkos segmente (šiuo atveju – per privačiuosius konkursus), Sąjungos pramonė turi pardavimo galimybių kitame rinkos segmente (šiuo atveju – per viešuosius konkursus), taip kompensuodama pardavimo apimties sumažėjimą. |
|
(675) |
673 konstatuojamojoje dalyje pateikti argumentai ir analizė prieštarauja šiems tvirtinimams. Nepaisant didelių Sąjungos pramonės pastangų išlaikyti konkurencingas kainas, didelę rinkų dalį perėmė Kinijos eksportuotojai, su kurių kainų pasiūlymais Sąjungos pramonė negalėjo konkuruoti. Dėl 1998 m. Komisijos sprendimo dėl volframo oksido ir volframo rūgšties importo Komisija toje byloje nustatė, kad Sąjungos pramonės užimamos rinkos dalies sumažėjimą atvirojoje rinkoje reikėtų vertinti atsižvelgiant į Sąjungos pramonės tendenciją vis didesnę gaminamo nagrinėjamojo produkto dalį naudoti tolesnės gamybos grandies produktams gaminti. Faktinė padėtis, susijusi su šiais dviem skirtingais Sąjungos pramonės rinkos segmentais (atviroji rinka ir uždarasis naudojimas), skiriasi nuo konkurencinės padėties šiuo atveju, kai uždarosios rinkos dydis nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjo ir sudarė labai mažą nagrinėjamojo produkto gamybos dalį. Todėl tie tvirtinimai buvo atmesti. |
|
(676) |
Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „Connect Com“ tvirtino, kad Komisija neatskleidė, kiek konkursų laimėjo Kinijos gamintojas ir kodėl, ir pakartojo savo argumentą, kad kaina niekada nebūna vienintelis lemiamas kriterijus, veikiau kokybė ir logistika. Be to, „Connect Com“ paprašė atskleisti 673 konstatuojamojoje dalyje pateiktos analizės rezultatus. |
|
(677) |
Šiuo atžvilgiu Komisija surinko išsamią informaciją apie nagrinėjamuoju laikotarpiu vykdytus konkursus. Komisija tikrino ir analizavo informaciją, kuri yra itin konfidenciali, todėl negali būti atskleista suinteresuotosioms šalims. |
|
(678) |
Iš konkursų analizės matyti, kad Sąjungos pramonės produktai vis greičiau keičiami Kinijos produktais, ką patvirtina konkursai tiriamojo laikotarpio pabaigoje. Tai rodo, kad buvo smukdomos kainos ir Sąjungos pramonė prarado dar didesnę pardavimo apimtį, o tai atitinka ir patvirtina bendrą žalos vaizdą. |
4.10. Išvada dėl žalos
|
(679) |
Kelių rodiklių, kaip antai gamybos, pajėgumų, pardavimo apimties Sąjungos rinkoje ir užimtumo, tendencijos yra teigiamos. Tačiau šių rodiklių raida neatitiko suvartojimo padidėjimo, tad tokie rodikliai iš tikrųjų būtų turėję didėti daugiau, jeigu Sąjungos pramonė būtų galėjusi visapusiškai pasinaudoti rinkos augimu. Iš tiesų, nepaisant padidėjusios pardavimo apimties, Sąjungos pramonės rinkos dalis augančioje rinkoje sumažėjo 10,8 procentinio punkto (nuo 64,3 % iki 53,5 %). Tai susiję su Kinijos eksporto daromu spaudimu kainoms, dėl kurio nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo priverstinai labai mažinamos ir bet kuriuo atveju smukdomos kainos. |
|
(680) |
Dėl to buvo padaryta finansinė žala – sumažėjo pelnas, taip pat investicijos ir jų grąža. |
|
(681) |
Be to, kaip paaiškinta 673 konstatuojamojoje dalyje, pardavimo per konkursus analizė rodo, kad rinkos dalis mažėja ir kainos smukdomos vis greičiau ir toliau taip bus dėl itin agresyvios Kinijos eksportuojančių gamintojų elgsenos. |
|
(682) |
Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CCCME tvirtino, kad keli pagrindiniai rodikliai nerodė, kad Sąjungos pramonei buvo daroma žala, našumas buvo pastovus ir per TL net padidėjo, gamybos apimtis ir užimtumas tebebuvo pastovūs, pajėgumai padidėjo, pardavimo kainos tebebuvo pastovios ir sumažėjo tik šiek tiek, o jos pelningumas ir investicijos buvo dideli. Be to, CCCME tvirtino, kad kolegija byloje „Tailandas – H formos pluoštai“ (148) teigė, kad „tokiam teigiamam daugelio veiksnių pokyčiui reikalingas įtikinamas paaiškinimas, kodėl ir kaip atsižvelgiant į tokias akivaizdžias teigiamas tendencijas vidaus pramonei buvo arba tebebuvo daroma žala, kaip apibrėžta Susitarime“. CCCME tvirtino, kad Komisija nepateikė tokio įtikinamo paaiškinimo. CCCME taip pat tvirtino, kad byloje „Vyno rūgštis“ (149) Komisija padarė išvadą, kad nagrinėjamajai pramonei žalos nebuvo padaryta, nes pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir užimtumas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo, nepaisant pramonės gamybos, pardavimo apimties ir rinkos dalies mažėjimo tendencijų. |
|
(683) |
Kaip nurodyta 679 konstatuojamojoje dalyje, šiuos rodiklius reikia vertinti atsižvelgiant į didėjantį suvartojimą augančioje rinkoje, o ši analizė parodė, kad Sąjungos pramonė negalėjo tinkamai pasinaudoti besiplečiančia rinka, taip pabrėžiant faktinį neigiamą poveikį Sąjungos pramonės augimui. Be to, atlikus išsamią konkursų analizę nustatytas labai aiškus Sąjungos pramonės kainų priverstinis mažinimas ir vis didėjantys pardavimo nuostoliai. Todėl tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(684) |
Komisija primena, kad žalos veiksnių vertinimas kiekvienu atveju skiriasi priklausomai nuo pramonės ir faktinės padėties. Vis dėlto nė viena iš CCCME nurodytų bylų faktiškai nėra panaši į šią bylą. Pavyzdžiui, byloje „Vyno rūgštis“ Sąjungos pramonės pelningumo tendencija nagrinėjamuoju laikotarpiu visą laiką buvo teigiama ir net viršijo tikslinį pelną tiriamuoju laikotarpiu, o šiuo atveju taip nėra. Be to, kolegijos nagrinėto tyrimo „Tailandas – H formos pluoštai“ faktinė padėtis iš esmės buvo kitokia. Svarbiausia, kolegija nustatė, kad Tailando tyrimą atliekanti institucija nepaaiškino, kaip teigiamos tendencijos (ypač pelningumas) galėtų pagrįsti jų teigiamą sprendimą dėl žalos. Vėlgi, šios bylos faktinės aplinkybės nėra panašios į H formos pluoštų bylos. Šiuo atveju kelių žalos rodiklių tendencija buvo neigiama, be to, Komisija išsamiai paaiškino savo atliktą žalos veiksnių analizę ir išvadas. Todėl Komisija nustatė, kad CCCME minėtų bylų išvada šiame tyrime netaikytina. |
|
(685) |
CCCME taip pat teigė, kad vien rinkos dalies kriterijais negalima pagrįsti išvados dėl materialinės žalos pagal kolegijos aiškinimą byloje „EB ir tam tikros valstybės narės – dideli civiliniai orlaiviai“ (150) ir kad padidėjus paklausai visi rinkos dalyviai padidino pardavimą – tai rodo, kad rinka yra atvira ir konkurencinga. Be to, CCCME tvirtino, kad Sąjungos pramonės padėties pablogėjimas ateityje ir eksportuotojų pertekliniai pajėgumai negali būti materialinės žalos pagrindas, nes atliekant šį tyrimą nebuvo vertinama žalos grėsmė ir nebuvo laikomasi įrodymų standarto, kurio reikalaujama tokiu atveju, kaip nustatyta byloje T-528/09 Hubei Xinyegang Steel prieš Tarybą (151), kurioje Bendrasis Teismas eksportuotojų perteklinių pajėgumų vertinimą laikė „žalos grėsmės“ tyrimo dalimi. |
|
(686) |
Šiuo atžvilgiu Komisija primena, kad išvada dėl materialinės žalos grindžiama ne vien rinkos dalimis, o visuma kelių ekonominių rodiklių, įvertintų 599, 606, 612 ir 661 konstatuojamosiose dalyse, įskaitant, be kita ko, faktinį neigiamą poveikį augimui, kainų smukdymą, priverstinį kainų mažinimą, priverstinį pardavimą mažesnėmis kainomis ir sumažėjusį pelną, iš kurių matyti materialinė žala. Todėl tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(687) |
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalyje. |
5. PRIEŽASTINIS RYŠYS
|
(688) |
Remdamasi pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl subsidijuoto importo iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 8 straipsnio 6 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta subsidijuojamam importui iš nagrinėjamosios šalies. Analizuoti šie veiksniai: importas iš trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės eksportas, uždarasis pardavimas ir žaliavų kainos. |
5.1. Subsidijuojamo importo poveikis
|
(689) |
Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu mažėjo tuo pačiu metu ir buvo tiesiogiai susijusi su aiškiu importo iš Kinijos didele apimtimi skverbimusi į Sąjungos rinką, dėl ko buvo priverstinai labai mažinamos Sąjungos pramonės kainos ir bet kuriuo atveju buvo labai smukdomos Sąjungos pardavimo kainos. |
|
(690) |
Importo iš Kinijos apimtis padidėjo (kaip parodyta 2 lentelėje) nuo maždaug 189 000 kabelių km 2017 m. iki maždaug 498 000 kabelių km tiriamuoju laikotarpiu, t. y. beveik du su puse karto (+163 %). Kalbant apie rinkos dalį, per tą patį laikotarpį ji padidėjo nuo 14,8 % iki 28,3 %, t. y. beveik dvigubai (+91 %). Per tą patį laikotarpį (kaip parodyta 5 lentelėje) Sąjungos pramonės pardavimo apimtis atvirojoje rinkoje padidėjo tik 14 %, o jos rinkos dalis sumažėjo nuo 64,3 % iki 53,5 %, t. y. 10,8 procentinio punkto (arba –17 %). Pardavimas mažesnėje uždarojoje rinkoje šiek tiek sumažėjo (–12 %). Subsidijuojamas importas padidėjo tiek absoliučiaisiais skaičiais, tiek santykinai. Kaip matyti iš 1 lentelės, suvartojimas Sąjungos rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 38 % ir akivaizdu, kad šis augimas daugiausia buvo naudingas importui iš Kinijos. |
|
(691) |
Subsidijuojamo importo kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį labai sumažėjo, pavyzdžiui, 62 % pagal 3a lentelę. Palyginamos Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje nesusijusioms šalims (atvirojoje rinkoje) kainos per laikotarpį sumažėjo iš viso 12 % pagal 7a lentelėje pateiktą analizę ir 41 % pagal išsamesnę 7b lentelėje pateiktą analizę. Kainų lygis labai priklauso nuo parduoto produkto rūšių sudėtingumo, o kiekvienos rūšies viduje gaminamo produkto palyginimas su iš nagrinėjamosios šalies importuojamu produktu (remiantis atrinktomis bendrovėmis) yra pati tiksliausia priemonė kainų tendencijoms išnagrinėti. Tiriamuoju laikotarpiu abiejų atrinktų eksportuojančių gamintojų priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas viršijo 30 %. |
|
(692) |
Dėl šios agresyvios elgsenos Sąjungos pramonės rinkos dalis pradėjo mažėti nuo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios, o per TL Kinijos produktai rinkai buvo toliau tiekiami itin mažomis kainomis (daug mažesnėmis už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas). Taip atsitiko, be kita ko, taikant skirsnyje apie konkursus aprašytus mechanizmus (670–673 konstatuojamosios dalys), be to, buvo smukdomos kainos, sumažėjo pardavimas, rinkos dalis ir padaryta finansinė žala tiek dėl sumažėjusio pelningumo, tiek dėl sumažėjusių investicijų, dėl ko Sąjungos pramonės išlikimui iškilo pavojus. |
|
(693) |
Kaip aprašyta 665 konstatuojamojoje dalyje, taip pat buvo įrodymų, kad tam tikros planuotos Sąjungos pramonės investicijos ir plėtros projektai buvo atšaukti arba sustabdyti dėl padidėjusio Kinijos importo agresyviomis kainomis ir dėl to sumažėjusios Sąjungos pramonės rinkos dalies. |
5.2. Kitų veiksnių poveikis
5.2.1. Importas iš trečiųjų šalių
|
(694) |
Importo iš kitų trečiųjų šalių raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 11 lentelė Importas iš trečiųjų šalių
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(695) |
Importas iš Korėjos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo nuo maždaug 20 000 kabelių km 2017 m. iki maždaug 45 000 kabelių km per tiriamąjį laikotarpį. Šiam importui tenkanti rinkos dalis padidėjo nuo 1,6 % 2017 m. iki 2,6 % tiriamuoju laikotarpiu. Vidutinės Korėjos kainos atrodo gerokai didesnės už Sąjungos pramonės ir eksportuojančių gamintojų kainas. Todėl, atsižvelgiant į dideles kainas ir nedidelę apimtį, neatrodo, kad importas iš Korėjos buvo susijęs su Sąjungos pramonei padaryta žala. |
|
(696) |
Atrodo, kad iš Turkijos importuojami produktai buvo parduodami mažomis kainomis, nors laikotarpiu nuo 2018 m. iki TL šios kainos buvo didesnės nei importo iš Kinijos ir laipsniškai didėjo. Turkijos eksportuotojų rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu iš esmės buvo pastovi ir tik šiek tiek viršijo 2 %. Šios tendencijos grindžiamos statistiniais duomenimis, apimančiais daugelio rūšių produktus, todėl, atsižvelgdama į apskritai nedidelę apimtį, Komisija negali tiksliai apskaičiuoti šio importo poveikio Sąjungos pramonės padėčiai. Nors negalima atmesti tikimybės, kad importas iš Turkijos galėjo būti susijęs su Sąjungos pramonei padaryta žala, tačiau, atsižvelgdama į santykinę nagrinėjamojo produkto importo apimtį ir pastovią rinkos dalį per šį laikotarpį, Komisija padarė išvadą, kad net jei šis importas turėjo nedidelį poveikį pramonės padėčiai, dėl jo nesusilpnėjo subsidijuojamo importo iš Kinijos ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys. |
|
(697) |
Galiausiai per nagrinėjamąjį laikotarpį taip pat padidėjo importas iš Norvegijos. Norvegijos kainos, kurios jau buvo žemos 2017 m., nagrinėjamuoju laikotarpiu toliau mažėjo (–21 % nuo 2017 m. iki TL) ir buvo gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės ir Kinijos eksportuotojų kainas. Norvegijos eksportuotojų rinkos dalis per tą patį laikotarpį padidėjo nuo 1 % iki 1,5 %. Šios tendencijos grindžiamos statistiniais duomenimis, apimančiais daugelio rūšių produktus, todėl, atsižvelgdama į apskritai nedidelę apimtį, Komisija negali tiksliai apskaičiuoti šio importo poveikio Sąjungos pramonės padėčiai. Nors negalima atmesti tikimybės, kad importas iš Norvegijos galėjo būti susijęs su Sąjungos pramonei padaryta žala, tačiau, atsižvelgdama į santykinę nagrinėjamojo produkto importo apimtį, Komisija padarė išvadą, kad net jei šis importas turėjo nedidelį poveikį pramonės padėčiai, dėl jo nesusilpnėjo subsidijuojamo importo iš Kinijos ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys. |
|
(698) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjo importas iš kitų trečiųjų šalių vertinant absoliučiaisiais skaičiais ir labai sumažėjo jam tenkanti rinkos dalis. Vidutinės kainos buvo didelės, todėl nėra požymių, kad dėl jų Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. |
|
(699) |
CCCME tvirtino, kad nėra jokio ryšio tarp importo iš Kinijos ir Sąjungos pramonės raidos. Visų pirma CCCME teigė, kad 2017–2018 m. labiausiai padidėjus importo iš Kinijos apimčiai Sąjungos pramonė padidino pelningumą. CCCME taip pat tvirtino, kad 2018–2019 m., kai padidėjo importas iš Kinijos ir sumažėjo kainos, Sąjungos gamintojai padidino savo pardavimo kainas neprarasdami rinkos dalies. |
|
(700) |
Šiuo atžvilgiu Komisija primena, kad didžioji dalis rinkos veikia pagal ilgalaikes tiekimo sutartis, kaip paaiškinta 668–678 konstatuojamosiose dalyse. Be to, Sąjungos pramonės pelningumas per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo mažesnis už tikslinį pelną, o tai rodo, kad Sąjungos pramonei žala jau buvo padaryta 2018 ir 2019 m., kai, kaip pastebėjo CCCME, labai padidėjo importas dempingo kaina iš Kinijos. Todėl Komisija mano, kad minėti CCCME argumentai neįrodo, kad tarp dempingo ir žalos nėra priežastinio ryšio. Iš tiesų tai tik patvirtino, kad buvo tam tikras laiko skirtumas tarp nagrinėjamojo produkto importo iš Kinijos didėjimo ir neigiamos kai kurių žalos rodiklių tendencijos. |
|
(701) |
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dėl importo iš kitų šalių, išskyrus Kiniją, negalėjo pablogėti, kaip pastebėta, Sąjungos pramonės padėtis, ir bet kuriuo atveju nesusilpnėja Sąjungos pramonės padėties blogėjimo ir importo iš Kinijos skverbimosi priežastinis ryšys. |
5.2.2. Sąjungos pramonės eksportas
|
(702) |
Sąjungos pramonės eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu: 12 lentelė Sąjungos gamintojų eksportas
|
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
(703) |
Sąjungos pramonės eksportas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 27 % nuo maždaug 85 000 kabelių km 2017 m. iki maždaug 108 000 kabelių km per tiriamąjį laikotarpį. |
|
(704) |
Vidutinė atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 29 % nuo 1 329 EUR / kabelių km 2017 m. iki 949 EUR / kabelių km tiriamuoju laikotarpiu. Kainų lygis buvo aukštesnis nei Sąjungos kainų. |
|
(705) |
Atsižvelgiant į didėjantį eksportą ir palyginti aukštą kainų lygį akivaizdu, kad šis eksportas nebūtų padaręs žalos Sąjungos pramonei. |
5.2.3. Uždarojo naudojimo apimtis
|
(706) |
Kaip parodyta 4 lentelėje, per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės uždarasis naudojimas sumažėjo 12 %. |
|
(707) |
Atsižvelgdama į nedidelį rinkos dydį (apskaičiuota, kad per TL ji sudarė mažiau nei 5 % Sąjungos gamybos apimties), Komisija nustatė, kad nedidelis uždarojo naudojimo sumažėjimas Sąjungos pramonei materialinės žalos nepadarė. |
5.2.4. Žaliavų kaina
|
(708) |
Pagrindinė Sąjungos pramonės naudota žaliava yra Sąjungoje gaminami arba importuojami šviesolaidžiai. Keli importuotojai teigė, kad atrinkti Sąjungos gamintojai šviesolaidžius perka iš ne Sąjungoje įsikūrusių susijusių bendrovių sandorių kainomis, kurios neatitinka šios žaliavos rinkos kainos. Iš tiesų importuotojai įtarė, kad ši sandorių kaina buvo per didelė, todėl atrinktų ES gamintojų pelno norma buvo mažesnė. |
|
(709) |
Visų pirma „Connect Com“ išreiškė susirūpinimą dėl grupėse „Prysmian“ ir „Corning“ bendrovių vykdomų tarpusavio sandorių vidaus kainų. |
|
(710) |
Norėdama išnagrinėti šį tvirtinimą Komisija paprašė atrinktų Sąjungos gamintojų pateikti papildomos informacijos apie jų pirktus šviesolaidžius, naudotus šviesolaidžių kabeliams gaminti per TL. Komisija taip pat paprašė pateikti informacijos apie atrinktų Sąjungos gamintojų susijusių bendrovių pagamintus šviesolaidžius ir šių šviesolaidžių pardavimą susijusiems ir nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje ir už jos ribų (pardavimo apimtį ir parduotą kiekį). Lygindama tų pačių rūšių šviesolaidžių pardavimą susijusioms ir nesusijusioms šalims Komisija galėjo nustatyti, ar kainos buvo tokio paties dydžio ir šviesolaidžiai susijusioms bendrovėms buvo parduodami įprastomis rinkos sąlygomis. Duomenys apie šią veiklą yra susiję su konkrečia bendrove ir yra konfidencialūs, todėl jų negalima atskleisti. |
|
(711) |
Taigi Komisija padarė išvadą, kad sandorių kainų poveikis atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumui nepadarė materialinės žalos Sąjungos pramonei. |
5.2.5. COVID-19 pandemijos poveikis
|
(712) |
5 konstatuojamojoje dalyje nurodytose pastabose dėl inicijavimo CCCME tvirtino, kad yra aiškus ryšys tarp ES (ir pasaulinės) šviesolaidžių kabelių pramonės pardavimo sumažėjimo ir pandemijos pradžios ir kad šia padėtimi neturėtų būti naudojamasi nepagrįstoms prekybos apsaugos priemonėms nustatyti. Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „Connect Com“ tvirtino, kad nebuvo aišku, kuri dalis TL duomenų buvo susijusi su 2019 m. ir kuri – su 2020 m., todėl nebuvo galima įvertinti tikėtino COVID-19 pandemijos poveikio, ir paprašė suskirstyti TL duomenis. Dėl šio tvirtinimo Komisija pažymi, kad ji prašė visų šalių pateikti į ketvirčius suskirstytus TL duomenis, kad būtų galima įvertinti galimą COVID-19 pandemijos poveikį TL. Atlikus tyrimą nustatyta, kad COVID-19 pandemija pramonei padarė tik labai nedidelį ir laikiną poveikį (kaip aprašyta 599 ir 729 konstatuojamosiose dalyse) ir nesutrukdė labai padidėti suvartojimui Sąjungoje nagrinėjamuoju laikotarpiu. |
5.3. Išvada dėl priežastinio ryšio
|
(713) |
Komisija nustatė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir atskyrė jį nuo subsidijuojamo importo žalingo poveikio. Nė vienu kitu veiksniu negalima paaiškinti neigiamų Sąjungos pramonės pokyčių, susijusių su rinkos dalies praradimu, kainų smukdymu ir mažu pelningumu, mažėjančiomis investicijomis ir jų grąža. |
|
(714) |
Dėl subsidijuojamo importo daromo neigiamo poveikio pelningumui ir nuolatinio spaudimo kainoms Sąjungos pramonė negalėjo imtis būtinų investicijų pramonės ilgalaikiam išlikimui užtikrinti. Tą patvirtina 657 konstatuojamojoje dalyje aprašyta mažėjimo tendencija ir 665 konstatuojamojoje dalyje aptartas planuotų investicijų atšaukimas. |
|
(715) |
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė preliminarią išvadą, kad subsidijuojamas importas iš nagrinėjamosios šalies darė materialinę žalą Sąjungos pramonei. Dėl kitų žinomų veiksnių, vertintų atskirai arba bendrai, negalėjo susilpnėti subsidijuojamo importo ir materialinės žalos priežastinis ryšys. |
6. SĄJUNGOS INTERESAI
|
(716) |
Remdamasi pagrindinio reglamento 31 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingų subsidijų, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų, naudotojų ir kitų susijusių ekonominės veiklos vykdytojų interesus. |
|
(717) |
Dėl Sąjungos interesų pateikta keletas pastabų. Visų pirma Kinijos vyriausybė tvirtino, kad importas iš Kinijos veiksmingai skatina kurti pramonės technologijas ir stiprina konkurenciją Sąjungos rinkoje. Kinijos vyriausybės teigimu, jei Sąjungos šviesolaidžių kabelių pramonė bus pernelyg apsaugota, jos pozicijos, palyginti su trečiosiomis šalimis, tik susilpnės, todėl Sąjunga neturėtų būti suinteresuota šiame sektoriuje vykdyti tyrimą, kuris galėtų pakenkti Kinijos ir Sąjungos dvišaliam bendradarbiavimui skaitmeninimo srityje. |
|
(718) |
„Connect Com“ taip pat tvirtino, kad priemonių nustatymas pakenktų pramonei, nes importuotojai iš Kinijos nebegalėtų pateikti patrauklių konkurso pasiūlymų. Dėl to kainų lygis konkursuose padidėtų, o tai turėtų neigiamo poveikio viešojo sektoriaus biudžetams. |
|
(719) |
CCCME atkreipė dėmesį į tai, kad ES skaitmeninimo darbotvarkę ir perėjimą prie 5G geriausia būtų įgyvendinti toliau neribojant aukštos kokybės šviesolaidžių kabelių tiekimo iš Kinijos. |
|
(720) |
Tuo tarpu „Cable 77“ pabrėžė, kad šviesolaidžių kabeliams nustačius muitus taip pat būtų daromas poveikis kitoms pramonės šakoms ir kad, jei muitai būtų nustatyti kabeliams, jie taip pat turėtų būti nustatyti šviesolaidžiams, nes Sąjungos gamintojai naudoja ir už Sąjungos ribų gaminamus šviesolaidžius. |
|
(721) |
Tačiau, kaip išsamiai išdėstyta tolesnėse konstatuojamosiose dalyse, Komisija neturėjo įtikinamų priežasčių padaryti išvadą, kad priemonių nustatymas importuojamiems Kinijos kilmės šviesolaidžių kabeliams neatitiktų Sąjungos interesų. |
6.1. Sąjungos pramonės interesai
|
(722) |
Sąjungoje šviesolaidžių kabelius gamina 29 bendrovės, kuriose dirba apie 4 700 darbuotojų (etato ekvivalentais). Gamintojai yra pasiskirstę po visą Sąjungą. |
|
(723) |
Nustačius priemones Sąjungos pramonė galėtų išlaikyti konkurencinę padėtį rinkoje ir atgauti prarastą rinkos dalį, kartu padidindama savo pelningumą iki tvaraus lygio. |
|
(724) |
Jeigu priemonių nebus imamasi, tikėtina, kad Sąjungos pramonei bus padarytas didelis neigiamas poveikis, susijęs su tolesniu kainų smukdymu ir mažėjančiu pardavimu bei gamyba, dėl ko toliau blogės finansinė padėtis – mažės pelningumas ir investicijos ir iškils grėsmė išlikimui. |
6.2. Nesusijusių importuotojų interesai
|
(725) |
Importuotojų sektorius bendradarbiavo palyginti labai nedaug. Per nustatytą terminą atrankos formą pateikė penki nesusiję importuotojai. Keturi iš šių penkių importuotojų pateikė klausimyno atsakymus. Inicijavus antisubsidijų tyrimą dėl šviesolaidžių kabelių iš Kinijos, apie save pranešė naujas importuotojas ir paprašė leisti jam bendradarbiauti ir šiame tyrime. Komisija šiam importuotojui suteikė šio tyrimo suinteresuotosios šalies statusą nuo dienos, kurią jis pranešė apie save, ir atsižvelgė į šiam tyrimui pateiktą informaciją, nedarydama poveikio jau pasibaigusiems tyrimo etapams. |
|
(726) |
Penkiems bendradarbiaujantiems importuotojams tenka apie 12 % Kinijos importo. Du importuotojai klausimyno atsakymuose pateikė visą informaciją, o kiti trys importuotojai negalėjo pateikti tikslių pelno per TL duomenų, susijusių su nagrinėjamuoju produktu. Visi bendradarbiaujantys importuotojai prieštaravo priemonėms. |
|
(727) |
Bendradarbiaujantys importuotojai įsikūrę keturiose skirtingose valstybėse narėse, kuriose daugiausia vykdo savo veiklą. 70–90 % savo perkamų šviesolaidžių kabelių jie importuoja iš Kinijos, o likusią dalį perka iš Sąjungos gamintojų ir kitų trečiųjų šalių gamintojų. Jie pabrėžė, kad svarbu turėti skirtingus tiekimo šaltinius. Sąjungoje netaikomas muitas šviesolaidžių kabelių importui iš trečiųjų šalių. |
|
(728) |
Svarbi bendradarbiaujančių importuotojų veiklos dalis – teikti pasiūlymus dėl mažesnių projektų. Be šių pasiūlymų, jie pirkėjams taip pat siūlo papildomus produktus (pvz., kabelių lovelius, jungtis ir spintas) ir sudėtingas paslaugas (pvz., tinklo projektavimą ir įrengimą). Nagrinėjamasis produktas vidutiniškai sudaro maždaug trečdalį visos jų apyvartos. |
|
(729) |
Nė vienas importuotojas netvirtino, kad COVID-19 pandemija būtų dariusi didelį poveikį jų verslo veiklai. Vienas importuotojas pareiškė, kad 2020 m. kovo mėn. dėl izoliavimo priemonių buvo šioks toks sulėtėjimas, tačiau pabrėžė, kad ši krizė dar labiau sustiprino šviesolaidinių ryšio linijų iki galutinio paslaugų gavėjo projektų svarbą. |
|
(730) |
Importuotojai mano, kad jų konkurencinis pranašumas Sąjungos gamintojų atžvilgiu yra jų veiksminga pardavimo struktūra ir logistika. Jie sutrumpina pristatymo laiką, nes laiko daug atsargų savo sandėliuose, ir siekia greitai ir lanksčiai reaguoti į pirkėjų poreikius. |
|
(731) |
Importuotojai tvirtino, kad negali gauti visų šviesolaidžių kabelių iš Sąjungos pramonės, nes ji negali tiekti viso reikiamo kiekio pagal pageidaujamus terminus. Jie teigė, kad 2017–2018 m. rinkoje pritrūko šviesolaidžių kabelių ir jų pagrindinės žaliavos (šviesolaidžių), nes Sąjungos pramonė negalėjo patenkinti jų paklausos, todėl jiems teko ieškoti kitų tiekėjų. Kai kurie importuotojai pabrėžė, kad diegiant šviesolaidžių ir 5G tinklus, šviesolaidžių kabelių paklausa didėja ir tikimasi, kad ji toliau didės. Jie teigė, kad dėl šios padidėjusios paklausos ir galimų prekybos apsaugos priemonių rinkoje gali vėl atsirasti trūkumas ir vėluoti šviesolaidžių ir 5G tinklų plėtra. |
|
(732) |
Sąjungos pramonė paneigė tvirtinimą dėl pasiūlos, teigdama, kad Sąjungos pramonė turi daug nepanaudotų pajėgumų. Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimas per TL buvo 59 %, o šviesolaidžių kabelių gamybos pajėgumai viršija 2 mln. kabelių km, t. y. jie yra gerokai didesni nei apskaičiuotas šviesolaidžių kabelių suvartojimas Sąjungoje ateinančiais metais. Sąjungos pramonė pateikė įrodymų, kad prireikus Sąjungos gamintojai turi pajėgumų gaminti daugiau šviesolaidžių kabelių. Be to, trečiosiose šalyse yra alternatyvių tiekimo šaltinių. |
|
(733) |
Importuotojai taip pat tvirtino, kad su savo pirkėjais yra sudarę ilgalaikes tiekimo sutartis, kuriose visam 2–4 metų laikotarpiui yra sutarta dėl fiksuotų kainų, ir nenumatytai padidėjus jų pirkimo kainoms netaikoma kainų koregavimo sąlyga. Todėl padidėjusių sąnaudų nebūtų įmanoma perkelti savo pirkėjams. Be to, importuotojai tvirtino, kad jie negali teikti pasiūlymų konkursuose, kurie skelbiami šio tyrimo metu, nes nežino, kokią kainą jie mokės už šviesolaidžių kabelius, jei bus nustatytos priemonės. |
|
(734) |
Importuotojai taip pat teigė, kad dabartinių sutarčių atveju nebūtų įmanoma keisti tiekimo šaltinio ir rinktis kitų trečiųjų šalių, nes kabeliai buvo patvirtinti taikant sudėtingus patvirtinimo procesus, todėl kiltų pavojus, kad atsirastų dideli vėlavimai ir kiltų didelių sunkumų išpūtimo procesus pritaikant prie kabelio standumo, kuris skiriasi nelygu tiekėjas, net jei produktų techninės specifikacijos ir yra tokios pačios. |
|
(735) |
Be to, kai kurie importuotojai taip pat tvirtino, kad Kinijos kabeliai yra geresnės kokybės nei Sąjungos pramonės gaminami kabeliai. Nors techninės specifikacijos yra tokios pačios, importuotojai tvirtina, kad Kinijos šviesolaidžių kabeliai gaminami naujesnėse gamybos linijose, o apdailos, įdiegimo ir techninių savybių standartai yra aukštesni. Šie importuotojai taip pat teigia, kad kokybės skirtumai susiję ne tik su produktu – Kinijos gamintojai lanksčiau ir laiku tenkina individualius pirkėjų poreikius ir teikia geresnes garantinio aptarnavimo paslaugas. Be to, vienas importuotojas tvirtina, kad Sąjungos ir Kinijos šviesolaidžių kabelių kainų skirtumas yra mažesnis, nei nurodyta skunde. Šis importuotojas taip pat tvirtina, kad Sąjungos gamintojai tiekia kitus produktus (kabelių lovelius, rankenas, uždarymo įrenginius), ir mano, kad taikant priemones Sąjungos gamintojams būtų sudarytos sąlygos susieti šiuos kitus produktus su šviesolaidžių kabeliais ir parduoti juos kaip projekto dalį. Jis taip pat mano, kad priemonės atgrasytų Sąjungos gamintojus imtis inovacijų, nes jos apsaugotų juos nuo konkurencijos. Importuotojo nuomone, dėl to sulėtėtų tinklų diegimas. |
|
(736) |
Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „Connect Com“ tvirtino, kad siūlomas muitų dydis gerokai viršijo jų pelno dydį. Dėl tokios padėties būtų patirta didelių nuostolių, nes jie negalėtų perkelti muitų savo pirkėjams, su kuriais jie yra sudarę ilgalaikes sutartis fiksuotomis kainomis. Be to, „Connect Com“ tvirtino, kad pagal viešųjų pirkimų sutartis gaunamo pelno dydis paprastai buvo gerokai mažesnis nei 20 % ir kad antisubsidinės priemonės kartu su antidempingo muitais neleistų vykdyti dabartinių sutarčių. Todėl jie galiausiai bankrutuotų dėl muitų. Jie taip pat laikėsi nuomonės, kad Sąjungos gamintojai negalėjo arba nenorėjo laiku tiekti jų reikalavimus atitinkančius šviesolaidžių kabelius ir kad nustačius priemones pritrūktų šviesolaidžių kabelių ir gerokai pailgėtų pirkimo terminai ir tinklų diegimas. Be to, „Connect Com“ tvirtino, kad neteisinga padidinti ES gamintojų pelno dydį nuo 8 % iki 12 %, o importuotojų pelno dydį sumažinti iki nulio arba net iki nuostolių. |
|
(737) |
Komisija nustatė, kad bendradarbiaujantys importuotojai palaiko pastovius verslo ryšius su savo šviesolaidžių kabelių tiekėjais Kinijoje, tačiau jie neturi ilgalaikių sutarčių su šiais tiekėjais, kuriose būtų nustatyti kiekiai ar pirkimo kainos. Iš tiesų importuotojai teikia reguliarius užsakymus didesniems šviesolaidžių kabelių kiekiams ir iš Kinijos gamintojų kiekvienam užsakymui gauna kainos pasiūlymą. Nors importuotojai tvirtina, kad pakeisti tiekėjus būtų brangu ir ilgai užtruktų, jie visi perka ir iš kitų šaltinių (t. y. Sąjungoje, Jungtinėse Valstijose, Indijoje, Kazachstane, Baltarusijoje, Ukrainoje) ir 2017–2018 m. atsiradus tariamam stygiui sėkmingai rado naujų tiekėjų. Tai rodo, kad nors importuotojai iš tiesų turėtų mokėti didesnę kainą už užsakymus, kurie jau buvo pateikti, bet dar nebuvo įvykdyti iki priemonių nustatymo, jiems nebūtų pernelyg sunku per palyginti trumpą laiką pakeisti tiekėjus į naujus. |
|
(738) |
Nors tikėtina, kad kompensacinės priemonės turės tam tikrą neigiamą poveikį importuotojams ir gali sumažinti jų pelningumą, importuotojai galės absorbuoti ir (arba) perkelti dalį dėl muito padidėjusių sąnaudų savo pirkėjams, nes jų pelno dydis yra didesnis nei 20 %. Jie taip pat gali rasti alternatyvių tiekimo šaltinių, įskaitant iš kitų trečiųjų šalių ir Sąjungos pramonės. Taigi kiti nagrinėjamojo produkto tiekimo šaltiniai ir galimybė absorbuoti ir (arba) bent iš dalies perkelti muitų poveikį pirkėjams reiškia, kad priemonių nustatymas nedarytų neproporcingo poveikio nesusijusiems importuotojams. |
|
(739) |
Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo CCCME teigė, kad nustačius kompensacines priemones būtų pakenkta ES skaitmeninimo darbotvarkei ir junglumo tikslams, nes dėl jų labai pritrūktų šio itin svarbaus produkto 5G tinklams diegti ir padidėtų kainos, tačiau nepateikė įrodymų šiuo klausimu. |
|
(740) |
Įtarimai dėl kokybės skirtumų, pasiūlos trūkumo, Sąjungos pramonės negebėjimo arba nenoro tiekti rinkai, kainų skirtumų, importuotojų pelningumo, monopolijos ar oligopolijos rizikos, paskatų diegti naujoves ir telekomunikacijų tinklų diegimo laiko buvo nepagrįsti, todėl negali būti priimti. |
|
(741) |
Bet kuriuo atveju, atlikus tyrimą nustatyta, jog šiuo atveju vienas iš svarbių žalos aspektų yra būtent tai, kad dėl importo dempingo kaina iš Kinijos Sąjungos pramonė negali pasiekti tokio pelno lygio, kuris leistų jai toliau investuoti, be kita ko, į tolesnius pajėgumus, kad patenkintų augančią paklausą besiplečiančioje Sąjungos rinkoje. Numatomas priemonių poveikis – būtent atkurti vienodas sąlygas ir sudaryti galimybes gauti tokį pelną, investuoti ir didinti pajėgumus. |
|
(742) |
Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „Connect Com“ teigė, kad visuose sektoriuose labai išaugo žaliavų sąnaudos ir kad tai taip pat turėjo įtakos plačiajuosčio ryšio kabelių gamybai. Šiuo atžvilgiu „Connect Com“ pateikė neatskleisto Kinijos tiekėjo kainų padidėjimo nuo 2020 m. antrojo ketvirčio iki 2021 m. antrojo ketvirčio pavyzdžių. Dėl to „Connect Com“ teigė, kad Europoje turi būti skubiai plečiami plačiajuosčio ryšio kabeliniai tinklai, tačiau Sąjungos gamintojai trumpuoju laikotarpiu negali patenkinti paklausos konkurencingomis ir priimtinomis kainomis, todėl muitai neturėtų būti nustatyti arba bent jau turėtų būti sustabdytas jų taikymas. |
|
(743) |
Nei šio kainų padidėjimo tipiškumas, nei poveikis naudotojams ir importuotojams nebuvo pagrįsti. Todėl tvirtinimas buvo atmestas. |
6.3. Naudotojų ir platintojų interesai
|
(744) |
Nagrinėjamąjį produktą perka kelios pramonės šakos, daugiausia dideli telekomunikacijų operatoriai, viešosios įstaigos (pvz., savivaldybės), atsakingos už plačiajuosčio tinklo plėtrą, įrengėjai ir operatoriai, taip pat platintojai. |
|
(745) |
Tyrime bendradarbiavo nedaug naudotojų: du dideli telekomunikacijų operatoriai („Deutsche Telekom“ Vokietijoje ir „Proximus“ Belgijoje), penki tinklo įrengėjai ir operatoriai, vienas platintojas ir smulkus naudotojas. Bendradarbiaujantiems naudotojams kartu tenka mažiau nei 12 % viso šviesolaidžių kabelių importo iš Kinijos ir mažiau nei 9 % viso šviesolaidžių kabelių suvartojimo ES per TL. |
|
(746) |
Daugelis naudotojų klausimynų atsakymų turėjo trūkumų ir juose nebuvo jokių argumentų ar informacijos apie Sąjungos interesus. Atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė viena šviesolaidžių kabelius perkanti viešoji įstaiga. |
|
(747) |
„BYCN Axione“ ir kitas naudotojas, kuris šviesolaidžių kabelius perka daugiausia iš Sąjungos gamintojų, priemonėms neprieštaravo. „Deutsche Telekom“ ir Ispanijos platintojas „Comercial Electro Industrial S.A.“ (toliau – „Comel“) priemonių nustatymui prieštaravo. |
|
(748) |
„Deutsche Telekom“ tikisi, kad dėl masiško 5G diegimo padidės šviesolaidžių kabelių paklausa, ir teigia, kad šviesolaidžių kabelių rinka yra pasaulinė rinka, pasižyminti standartizuotomis technologijomis, visuotiniu diegimu ir tiekėjais. Bendrovė teigia, kad Kinijos kilmės šviesolaidžių kabeliams nustačius muitus gali būti sudėtinga patenkinti Sąjungos kabelių paklausą ir gali kilti pavojus, kad bus trukdoma arba delsiama diegti tinklus, dėl ko ES pirkėjams labai padidėtų sąnaudos. Ji taip pat tvirtina, kad kainos sumažėjo dėl esamų perteklinių pajėgumų ir prieš kelerius metus, kai buvo atsiradęs tariamas pasiūlos trūkumas, visi rinkos dalyviai investavo į pajėgumų didinimą. |
|
(749) |
Komisija padarė išvadą, kad kompensaciniai muitai neišvengiamai turėtų įtakos naudotojų, kurie savo šviesolaidžių kabelius perka iš Kinijos, sąnaudoms, tačiau taip yra dėl Kinijos eksportuotojų nesąžiningos eksporto praktikos. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad šviesolaidžių kabeliai sudaro tik nedidelę visų skaitmeninių tinklų diegimo projektų sąnaudų dalį (5G atveju – daug mažiau nei 5 %). Bendradarbiaujančių telekomunikacijų operatorių nagrinėjamojo produkto pirkimo apimtis sudaro nedidelę bendrovės apyvartos procentinę dalį, o didelę dalį šio produkto įmonė perka iš kitų šaltinių. Dėl kito naudotojo tvirtinimo, kad sunku pakeisti tiekėjus, kaip paaiškinta 737 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad kiti importuotojai taip pat perka iš įvairių šaltinių trečiosiose šalyse. Panašiai naudotojai taip pat turi galimybę susirasti alternatyvių tiekimo šaltinių, įskaitant tiekėjus kitose trečiosiose šalyse. Kadangi tikimasi, kad ateinančiais metais šviesolaidžių kabelių paklausa didės, naudotojai ir platintojai konkuruos didesnėje nei anksčiau rinkoje. Tai jiems suteikia galimybę tęsti ir plėtoti savo verslą, net jei dėl kompensacinių muitų jų kainos padidėtų. |
|
(750) |
Be to, pabrėžiama, kad Kinijos skatinami pertekliniai pajėgumai nepateisina nesąžiningos prekybos praktikos, kurios žala Sąjungos pramonei kelia pavojų jos ateičiai, taip pat tiekimo įvairovei, taigi ir konkurencijai Sąjungos rinkoje. |
|
(751) |
Todėl Komisija padarė išvadą, kad priemonių nustatymas nedarytų neproporcingo poveikio naudotojams ir platintojams. |
6.4. Kiti veiksniai
|
(752) |
Šviesolaidžių kabeliai reikalingi sparčiajam plačiajuosčiam tinklui kurti, todėl jie yra labai svarbūs visos ES piliečiams, įmonėms ir viešiesiems subjektams, kurie yra priklausomi nuo šių tinklų, kad galėtų dirbti namuose, mokytis namuose, valdyti verslą ar teikti paslaugas. Investicijos pagal priemonę „NextGenerationEU“ (152) yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos prioritetų, jos tikslas yra taip pat diegti kiekvieną ES kampelį pasiekiančią aukštųjų technologijų plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą. Todėl šviesolaidžių kabeliai yra labai svarbūs ES skaitmeniniam dešimtmečiui (153) ir jos skaitmeniniam suverenumui. |
|
(753) |
Turėdama omenyje nagrinėjamojo produkto svarbą ir atsižvelgdama į minėtus viešuosius tikslus, Komisija atidžiai išanalizavo galimų priemonių poveikį plačiajuosčio tinklo diegimo projektams. |
|
(754) |
Kelios šalys teigė, kad nustačius priemones būtų pakenkta Sąjungos vartotojams ir viešiesiems biudžetams, nes išaugtų ne tik šviesolaidžių kabelių, bet ir bendra tinklo projektų kaina. |
|
(755) |
Todėl Komisija analizavo, kokią tinklo projektų bendrų sąnaudų dalį sudaro šviesolaidžių kabelių sąnaudos. Atlikus tyrimą nustatyta, kad šviesolaidžių kabeliai sudaro tik nedidelę visų skaitmeninių tinklų diegimo sąnaudų dalį. Iš tiesų, statybos darbai (t. y. žemės kasimas norint nutiesti kabelius) yra svarbiausias šių projektų sąnaudų elementas, sudarantis apie 80 % sąnaudų. Likę 20 % – medžiagų sąnaudos, kurios apima ir kitus produktus, pvz., kabelių lovelius, spintas ir jungtis. Komisija nustatė, kad šviesolaidžių kabeliai sudaro nedidelę visų tinklo projekto sąnaudų dalį – vieno didžiųjų naudotojų teigimu, 5G diegimo atveju jie sudaro mažiau nei 5 %. ES gamintojai ir bendradarbiaujantys importuotojai taip pat tvirtino, kad šviesolaidžių kabeliai sudaro apie 5–10 % visų tinklo projektų sąnaudų. |
|
(756) |
Žemas pagrindinių ES tinklo operatorių ir viešųjų įstaigų, atsakingų už didelius tinklų projektus, bendradarbiavimo lygis taip pat rodo, kad galimos priemonės šviesolaidžių kabeliams neturėtų didelio poveikio šių projektų sąnaudoms ir laikui. |
6.5. Išvada dėl Sąjungos interesų
|
(757) |
Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungoje ir kitose trečiosiose šalyse yra pakankamai pajėgumų Kinijos kilmės importui pakeisti. Be to, nustačius kompensacines priemones Sąjungos pramonė galėtų investuoti į Sąjungos pramonės gamybos vietas ir naujas technologijas, o tai būtų naudinga naudotojų pramonei. Be to, priemonės netrukdytų importui iš trečiųjų šalių (įskaitant Kiniją) sąžiningai konkuruoti Sąjungos rinkoje. Net jei šviesolaidžių kabelių paklausa ateinančiais metais padidėtų, kaip tikisi rinkos dalyviai, nagrinėjamojo produkto importuotojams ir naudotojams nekiltų pastebimo pavojaus, kad galėtų pritrūkti pasiūlos, todėl šviesolaidinio plačiajuosčio tinklo diegimas namams ir verslo įmonėms nebūtų atidėtas. |
|
(758) |
Apskritai, netaikant priemonių, naudotojai, importuotojai, galutiniai pirkėjai ir viešieji biudžetai trumpuoju laikotarpiu galėtų pasinaudoti pigesniais produktais, tačiau dėl subsidijuojamo importo iš Kinijos Sąjungos gamintojai neišvengiamai būtų išstumti iš Sąjungos rinkos, dėl to naudotojų pramonė prarastų vertingų tiekimo šaltinių, o importo kainos galbūt padidėtų, jei nebeliktų konkurencijos su Sąjungos gamintojais. Galiausiai Sąjungos gamintojų išlikimas yra labai svarbus ES skaitmeniniam suverenumui. |
|
(759) |
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad šiuo tyrimo etapu nėra įtikinamų priežasčių manyti, jog priemonių nustatymas importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės šviesolaidžių kabeliams neatitiktų Sąjungos interesų. |
7. GALUTINĖS KOMPENSACINĖS PRIEMONĖS
|
(760) |
Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl subsidijavimo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų ir į pagrindinio reglamento 15 straipsnį, turėtų būti nustatytas galutinis kompensacinis muitas. |
7.1. Galutinių kompensacinių priemonių dydis
|
(761) |
Pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nustatyta, kad galutinio kompensacinio muito dydis neturi viršyti apskaičiuotos kompensuotinų subsidijų sumos. |
|
(762) |
15 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje nurodyta: „[j]eigu remdamasi visa pateikta informacija Komisija gali padaryti aiškią išvadą, kad priemonių sumos nustatymas pagal trečią pastraipą neatitinka Sąjungos interesų, kompensacinio muito suma turi būti mažesnė, jeigu tokio mažesnio muito pakaktų atitaisyti žalą Sąjungos pramonei“. |
|
(763) |
Komisijai tokia informacija nebuvo pateikta, todėl kompensacinių priemonių lygis bus nustatytas remiantis 15 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa. |
|
(764) |
Remiantis tuo, kas išdėstyta, galutinio kompensacinio muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:
|
|
(765) |
Antisubsidijų tyrimas buvo atliekamas lygiagrečiai su atskiru antidempingo tyrimu dėl to paties KLR kilmės nagrinėjamojo produkto, per kurį Komisija nustatė dempingo skirtumo dydžio antidempingo priemones. Komisija užtikrino, kad nustačius bendrą muitą, atspindintį subsidijavimo lygį ir visą dempingo lygį, subsidijavimo poveikis nebūtų kompensuotas du kartus (dvigubas skaičiavimas) pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 1 dalį ir 15 straipsnio 2 dalį. |
|
(766) |
Normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 (154) 2 straipsnio 6a dalį, atsižvelgiant į neiškraipytas sąnaudas ir pelną tinkamoje išorės tipiškoje šalyje. Todėl, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 15 straipsnio 2 dalimi ir siekdama išvengti dvigubo skaičiavimo, Komisija pirmiausia nustatė galutinį kompensacinį muitą, lygų nustatytai galutinei subsidijavimo sumai, o po to – likusį galutinį antidempingo muitą, kuris atitinka susijusį dempingo skirtumą, sumažintą kompensacinio muito suma ir iki atitinkamo žalos pašalinimo lygio, nustatyto per atskirą antidempingo tyrimą. Kadangi Komisija sumažino nustatytą dempingo skirtumą atimdama visą KLR nustatytą subsidijavimo sumą, dvigubo skaičiavimo klausimas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 24 straipsnio 1 dalyje, neiškilo. |
|
(767) |
Atsižvelgdama į aukštą Kinijos eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį Komisija nustatė, kad atrinktoms bendrovėms nustatytas didžiausias muitas būtų tipiškas muitas visoms kitoms bendrovėms. Toms bendrovėms, kurios atliekant tyrimą nebendradarbiavo, bus taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas. |
|
(768) |
Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams bendra subsidijų suma apskaičiuota remiantis atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatyta bendra vidutine svertine kompensuotinų subsidijų suma, išskyrus nereikšmingas sumas ir subsidijų sumą, nustatytą subjektams, kuriems taikomos pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalies nuostatos. Tačiau nustatydama šias sumas Komisija atsižvelgė ir į išvadas, iš dalies pagrįstas turimais faktais. Iš tiesų, Komisija mano, kad tais atvejais naudoti turimi faktai nedarė didelio poveikio informacijai, kuri buvo reikalinga subsidijavimo sumai sąžiningai nustatyti, kad eksportuotojams, kurie nebuvo pakviesti bendradarbiauti atliekant tyrimą, nebūtų daromas poveikis dėl šio metodo taikymo. |
|
(769) |
Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatomos šios muitų normos:
|
|
(770) |
Šiame reglamente konkrečioms bendrovėms nurodyta kompensacinio muito norma nustatyta remiantis šio tyrimo išvadomis. Taigi ji atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą susijusios bendrovės padėtį. Todėl ši muito norma (kitaip nei muitas visos šalies mastu, taikomas visoms kitoms bendrovėms) yra taikoma tik importuojamiems nagrinėjamosios šalies kilmės produktams, pagamintiems nurodytos bendrovės. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos, todėl jiems turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. |
|
(771) |
Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai. Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, reglamentas dėl pavadinimo pakeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. |
7.2. Speciali stebėsenos išlyga
|
(772) |
Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių kompensacinių muitų taikymas. Bendrovės, kurioms taikomi individualūs kompensaciniai muitai, privalo valstybių narių muitinėms pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Importuojant be šios sąskaitos faktūros, turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas kompensacinis muitas. |
|
(773) |
Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams taikytų individualias kompensacinio muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos turėtų atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, turėtų reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus. |
|
(774) |
Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėja bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksportuojamas kiekis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 23 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu. |
|
(775) |
Siekiant užtikrinti, kad kompensacinis muitas būtų taikomas tinkamai, visoms kitoms bendrovėms nustatytas muito dydis turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo. |
8. FAKTŲ ATSKLEIDIMAS
|
(776) |
Suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti importuojamiems KLR kilmės šviesolaidžių kabeliams nustatyti galutinį kompensacinį muitą. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabų dėl konkrečiai joms atskleistų skaičiavimų tikslumo. |
9. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
|
(777) |
Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (155) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną. |
|
(778) |
Kaip paaiškinta 765 ir 769 konstatuojamosiose dalyse, Komisija iš dempingo skirtumo atėmė dalį subsidijų sumos, kad išvengtų dvigubo skaičiavimo. Taigi, jei galutiniai kompensaciniai muitai būtų keičiami ar naikinami, antidempingo muitų dydis turėtų būti automatiškai didinamas tokia pačia dalimi, kad būtų atspindėtas faktinis dvigubo skaičiavimo dėl šio pakeitimo ar panaikinimo mastas. Antidempingo muitai turėtų būti pakeisti nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. |
|
(779) |
Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 (156) 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
1. Importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės vienmodžiams šviesolaidžių kabeliams, sudarytiems iš vieno ar kelių atskirų aptrauktų šviesolaidžių, su apsauginiu apvalkalu, su elektros laidininkais arba be jų, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 8544 70 00 (TARIC kodas 8544700010), nustatomas galutinis kompensacinis muitas.
Neįtraukiami šie produktai:
|
i) |
kabeliai, kurių visi šviesolaidžiai yra su atskirai pritvirtintomis jungtimis iš vieno arba abiejų galų, ir |
|
ii) |
jūriniai kabeliai. Jūriniai kabeliai yra plastiku izoliuoti šviesolaidžių kabeliai su vario arba aliuminio laidininku, kurių šviesolaidžiai yra metaliniame (-iuose) modulyje (-iuose). |
2. Galutinis kompensacinis muitas, taikomas 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra toks:
|
Bendrovė |
Galutinis kompensacinis muitas |
Papildomas TARIC kodas |
||||||
|
FTT Group:
|
10,3 % |
C696 |
||||||
|
ZTT Group:
|
5,1 % |
C697 |
||||||
|
Kitos per antisubsidijų ir antidempingo tyrimus bendradarbiavusios bendrovės, išvardytos I priede |
7,8 % |
|
||||||
|
Kitos per antidempingo tyrimą bendradarbiavusios, bet per antisubsidijų tyrimą nebendradarbiavusios bendrovės, išvardytos II priede |
10,3 % |
|
||||||
|
Visos kitos bendrovės |
10,3 % |
C999 |
3. 2 dalyje nurodytoms bendrovėms nustatytos individualios kompensacinio muito normos taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiama deklaracija su nurodyta data ir pasirašyta tą sąskaitą faktūrą išdavusio subjekto atstovo, kurio nurodomas vardas, pavardė ir pareigos: „Aš, toliau pasirašęs (-iusi), patvirtinu, kad (kiekis) šioje sąskaitoje faktūroje nurodyto (nagrinėjamasis produktas), parduodamo eksportuoti į Europos Sąjungą, Kinijos Liaudies Respublikoje pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (papildomas TARIC kodas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“ Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas.
4. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.
5. Muitinės deklaracijoje nurodomas 1 straipsnio 1 dalyje aprašyto produkto ilgis kilometrais, jei ši nuoroda atitinka Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (157) I priedą.
6. Tais atvejais, kai iš tam tikriems eksportuojantiems gamintojams nustatyto antidempingo muito atimamas kompensacinis muitas, pagal Reglamento (ES) 2016/1037 21 straipsnį pateikus muito grąžinimo prašymą taip pat pradedamas tam eksportuojančiam gamintojui nustatyto dempingo skirtumo, nustatyto muito grąžinimo tiriamuoju laikotarpiu, vertinimas.
2 straipsnis
Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/2011 (158) iš dalies keičiamas taip:
|
1) |
1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Galutinio antidempingo muito normos, taikomos 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:
|
|
2) |
Įterpiama nauja 1 straipsnio 7 dalis: „7. Jei Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2022/72 (*1) 1 straipsniu nustatyti galutiniai kompensaciniai muitai būtų pakeisti arba panaikinti, šio straipsnio 2 dalyje arba I ar II prieduose nurodyti muitai nuo šio reglamento įsigaliojimo padidinami tokia pačia dalimi, kuri atitiktų bendrovei nustatytą atitinkamą faktinį dempingo skirtumą arba žalos skirtumą. (*1) 2022 m. sausio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/72, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės šviesolaidžių kabeliams nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/2011, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės šviesolaidžių kabeliams nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 12, 2022 1 19, p. 34).“ " |
|
3) |
Įterpiama nauja 1 straipsnio 8 dalis: „8. Tais atvejais, kai iš tam tikriems eksportuojantiems gamintojams nustatyto antidempingo muito atimamas kompensacinis muitas, pagal Reglamento (ES) 2016/1037 21 straipsnį pateikus muito grąžinimo prašymą taip pat pradedamas tam eksportuojančiam gamintojui nustatyto dempingo skirtumo, nustatyto muito grąžinimo tiriamuoju laikotarpiu, vertinimas.“ |
|
4) |
I priedas pakeičiamas šio reglamento I priedu ir II priedu. |
3 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2022 m. sausio 18 d.
Komisijos vardu
Pirmininkė
Ursula VON DER LEYEN
(1) OL L 176, 2016 6 30, p. 55.
(2) OL C 442, 2020 12 21, p. 18.
(3) Šiame reglamente terminas Kinijos vyriausybė vartojamas plačiąja prasme ir apima Valstybės tarybą, taip pat visas centro, regionų ar vietos lygmens ministerijas, departamentus, agentūras ir administracijas.
(4) Pranešimas apie antidempingo tyrimo dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės šviesolaidžių kabelių inicijavimą (OL C 316, 2020 9 24, p. 10).
(5) 2017 m. birželio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/969, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai ir kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/649, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 146, 2017 6 9, p. 17) (toliau – plokščių karštojo valcavimo produktų byla), 2018 m. lapkričio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1690, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės naujoms ar restauruotoms guminėms pneumatinėms padangoms, naudojamoms autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121, nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1579, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės naujoms ar restauruotoms guminėms pneumatinėms padangoms, naudojamoms autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121, nustatomas galutinis antidempingo muitas bei laikinojo muito galutinis surinkimas ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/163 (OL L 283, 2018 11 12, p. 1) (toliau – padangų byla), ir 2019 m. sausio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/72, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės elektriniams dviračiams nustatomas galutinis kompensacinis muitas (OL L 16, 2019 1 18, p. 5) (toliau – elektrinių dviračių byla), 2020 m. birželio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/776, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/492, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms nustatomi galutiniai antidempingo muitai (OL L 189, 2020 6 15, p. 33) (toliau – SPM byla).
(6) Žr. 2015 m. sausio 16 d. priimtos Kolegijos ataskaitos „Jungtinės Valstijos – kompensacinio muito priemonės tam tikriems produktams iš Kinijos“ , WT/DS437/R, 7.152 punktą.
(7) Žr. 5 išnašoje nurodytas bylas.
(8) Paskelbta https://trade.ec.europa.eu/tdi/case_details.cfm?id=2508.
(9) Pranešimas dėl COVID-19 protrūkio poveikio antidempingo ir antisubsidijų tyrimams (2020/C 86/06) (OL C 86, 2020 3 16, p. 6).
(10) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (2017 m. gruodžio 20 d., SWD(2017) 483 final/2) (toliau – ataskaita), 4 skyrius, p. 41–42, 83.
(11) Žr. Strateginių besiformuojančių pramonės šakų pagrindinių produktų ir paslaugų katalogą http://www.gov.cn/xinwen/2018-09/22/5324533/files/dcf470fe4eac413cabb686a51d080eec.pdf ir „Pagaminta Kinijoje 2025“ katalogą “Keturios esminės kryptys” http://www.cm2025.org/show-14-126-1.html ir http://www.cm2025.org/uploadfile/2016/1122/20161122053929266.pdf, kurių visi paskutinį kartą žiūrėti 2021 m. rugpjūčio 18 d.
(12) Ataskaitos 2 skyrius, p. 17.
(13) Valstybės tarybos pranešimas tema „Pagaminta Kinijoje 2025“ (Guofa (2015) Nr. 28) – Vyriausybės informacijos atskleidimo skiltis (www.gov.cn), paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. birželio 28 d.
(14) Žr. „JAV ir Kinijos ekonomikos ir saugumo peržiūros komisija. 13-asis penkmečio planas“, p. 12.
(15) http://www.gov.cn/xinwen/2014-10/14/content_2764849.htm, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 6 d.
(16) http://www.forestry.gov.cn/lczb/5/20210429/101204144404645.html, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 18 d.
(17) https://www.ndrc.gov.cn/fzggw/jgsj/gjss/sjdt/201806/t20180612_1154987.html?code=&state=123, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 6 d.
(18) https://www.cae.cn/cae/html/files/2015-10/29/20151029105822561730637.pdf, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. birželio 28 d.
(19) Žr. iniciatyvos „Pagaminta Kinijoje 2025“ 4 skyrių „Strateginė parama ir tiekimas“.
(20) http://www.cm2025.org/show-14-126-1.html, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 6 d.
(21) http://www.gov.cn/zhengce/content/2015-06/24/content_9972.htm, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 6 d.
(22) http://www.gov.cn/xinwen/2016-12/08/content_5145162.htm, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 6 d.
(23) http://www.miit.gov.cn/n1146295/n1652858/n1652930/n4509627/c5862297/part/5862506.doc, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 18 d.
(24) https://www.miit.gov.cn/ztzl/rdzt/znzzxggz/wjfb/art/2020/art_4430cca546bd4f4c9dd7c96b31bc7c11. html, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 18 d.
(25) https://www.directindustry.com/soc/yangtze-optical-fibre-cable-joint-stock-limited-company-212621.html, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 6 d.
(26) http://www.gov.cn/zwgk/2009-04/15/content_1282430.htm, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 2 d.
(27) http://www.gov.cn/zwgk/2013-08/17/content_2468348.htm, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 2 d.
(28) http://www.gov.cn/zwgk/2010-04/08/content_1576039.htm, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 2 d.
(29) http://www.gov.cn/zhengce/content/2015-07/04/content_10002.htm, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 2 d.
(30) http://www.gov.cn/zhengce/content/2015-05/20/content_9789.htm, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 5 d.
(31) https://www.ndrc.gov.cn/xxgk/zcfb/gg/201702/t20170204_961174.html?code=&state=123, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 3 d.
(32) http://www.gov.cn/zwgk/2006-12/21/content_474651.htm, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 7 d.
(33) http://www.most.gov.cn/xwzx/xwfb/200312/t20031214_10451.html, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 7 d.
(34) Apeliacinio komiteto ataskaita „Europos Bendrijos ir tam tikros valstybės narės – prekybai dideliais civiliniais orlaiviais poveikį darančios priemonės“.
(35) https://itlaw.wikia.org/wiki/Broadband_infrastructure, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. spalio 26 d.
https://www.investopedia.com/terms/b/broadband.asp, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. spalio 26 d.
(36) 2011 m. kovo 27 d. Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos įsakymu Nr. 9 išleistas Pramonės restruktūrizavimo žinynas (2011 m. leidimas) (2013 m. pakeitimai), iš dalies pakeistas Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos sprendimu dėl Pramonės restruktūrizavimo žinyno tam tikrų sąlygų pakeitimo (2011 m. leidimas), paskelbtas 2013 m. vasario 16 d. Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos įsakymu Nr. 21.
(37) http://www.gov.cn/xinwen/2019-11/06/5449193/files/26c9d25f713f4ed5b8dc51ae40ef37af.pdf, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 18 d.
(38) 13-asis nacionalinių aukštųjų technologijų pramonės plėtros zonų penkmečio planas (2017 m.), p. 9, http://www.most.gov.cn/xxgk/xinxifenlei/fdzdgknr/fgzc/gfxwj/gfxwj2017/201705/t20170510_132712.html, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 10 d.
(39) Nacionalinių aukštųjų technologijų pramonės plėtros zonų lengvatinė politika, p. 1.
(40) Nacionalinių aukštųjų technologijų pramonės plėtros zonų lengvatinė politika, p. 1.
(41) Žr. žinyno 3.3.1 skirsnį:
http://www.gov.cn/xinwen/2018-09/22/5324533/files/dcf470fe4eac413cabb686a51d080eec.pdf, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 18 d.
(42) Žr. Džedziango provincijos liaudies vyriausybės pranešimą dėl Džedziango provincijos tradicinės gamybos pramonės visapusiškos pertvarkos ir modernizavimo veiksmų plano (2017–2020 m.) paskelbimo. http://jxt.zj.gov.cn/art/2017/6/4/art_1657971_35695741.html, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 11 d.
(43) https://asiatimes.com/tag/donghu-high-tech-zone/, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 18 d.
(44) Žr. straipsnį „ Uhano Rytų ežeras: nacionalinė aukštųjų technologijų zona, kurioje derinama investicijų ir mokesčių lengvatų politika “ „Pedata“ svetainėje , 2013 m. vasario 27 d., https://free.pedata.cn/755314.html, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 10 d. Žr. ištrauką: „ Dešimt bendrovių buvo įtrauktos į „Naujos trečiosios valdybos“ sąrašą ir gavo atitinkamas vyriausybės subsidijas; <...> Kalbant apie investicijų į nuosavą kapitalą įstaigų pritraukimą įsikurti parke arba investuoti į parke esančias įmones, atitinkami Hubėjaus provincijos departamentai, Uhano savivaldybė ir Rytų ežero aukštųjų technologijų zona atitinkamai įsteigė rizikos kapitalo orientavimo fondus. Palyginti su aukštųjų technologijų zonomis pakrančių teritorijose, nors investicijų į nuosavą kapitalą pramonė Rytų ežero aukštųjų technologijų zonos sausumos dalyje pradėjo veikti vėliau, jos patrauklumas rizikos kapitalo įstaigoms yra palyginti didelis dėl mažų kliūčių registruoti verslą, didelės skatinamosios politikos paramos ir didelio skaičiaus vyriausybės orientavimo fondų. “
(45) https://pdf.dfcfw.com/pdf/H2_AN202004291379049397_1.pdf, p. 133, 138–139, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 11 d.
(46) https://pdf.dfcfw.com/pdf/H2_AN202004291379029468_1.pdf, p. 205, 215, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 11 d.
(47) OL C 394, 1998 12 17, p. 6.
(48) Pvz., Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) 452/2011, OL L 128, 2011 5 14, p. 18 (Plonas kreidinis popierius), Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) 215/2013, OL L 73, 2013 3 11, p. 16 (Organinėmis medžiagomis dengti plieno produktai), Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/366, OL L 56, 2017 3 3, p. 1 (Saulės baterijų plokštės), Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 1379/2014, OL L 367, 2014 12 23, p. 22 (Stiklo pluošto gijos), Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/918, OL L 360, 2014 12 17, p. 65 (Poliesterių kuokšteliniai pluoštai).
(49) Kolegijos ataskaita „EB – dideli civiliniai orlaiviai“, 7.1230–7.1231 dalys; kolegijos ataskaita „JAV – antidempingo ir kompensaciniai muitai (Kinija)“, 9.138–9.139 dalys.
(50) Kolegijos ataskaita „Jungtinės Valstijos – galutiniai antidempingo ir kompensaciniai muitai tam tikriems produktams iš Kinijos“, WT/DS379/R, 9.140–9.144, 9.157 dalys.
(51) WT/DS379/AB/R (JAV – antidempingo ir kompensaciniai muitai tam tikriems produktams iš Kinijos), 2011 m. kovo 11 d. Apeliacinio komiteto ataskaita, DS 379, 318 punktas. Taip pat žr. 2014 m. gruodžio 8 d. Apeliacinio komiteto ataskaitą WT/DS436/AB/R (JAV – nelegiruotasis plienas (Indija)), 4.9, 4.10, 4.17–4.20 punktai, ir 2014 m. gruodžio 18 d. Apeliacinio komiteto ataskaitą WT/DS437/AB/R (Jungtinės Valstijos – kompensacinio muito priemonės tam tikriems produktams iš Kinijos), 4.92 punktas.
(52) Kinijos Liaudies Respublikos Valstybės tarybos dekretas (Nr. 283).
(53) https://www.reuters.com/article/us-china-banks-party-idUSKBN1JN0XN, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 13 d.
(54) Remiantis CBIRC įgyvendinimo priemonėmis Kinijos finansuojamų komercinių bankų administracinių licencijų išdavimo srityje (CBIRC įsakymas [2017] Nr. 1), CBIRC įgyvendinimo priemonėmis užsienio valstybių finansuojamų bankų administracinių licencijų išdavimo srityje (CBIRC įsakymas [2015] Nr. 4) ir Bankininkystės sektoriaus finansų įstaigų direktorių ir vyresniųjų pareigūnų kvalifikacijų administracinėmis priemonėmis (CBIRC įsakymas [2013] Nr. 3).
(55) http://www.pbc.gov.cn/zhengcehuobisi/125207/125213/125440/3876551/de24575c/index2.html, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 3 d.
(56) Žr., pvz., plokščių karštojo valcavimo produktų, padangų ir elektrinių dviračių bylas, nurodytas 5 išnašoje, atitinkamai 3.4.1.1.b, 3.4.1.1.b ir 3.5.1.1 skirsniuose.
(57) Žr. http://english.eximbank.gov.cn/Profile/AboutTB/Introduction/, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. spalio 28 d.
(58) Žr. 5 išnašoje nurodytas SPM ir padangų bylas.
(59) Žr. 5 išnašoje nurodytas SPM ir padangų bylas.
(60) WT/DS/296 (DS296 „Jungtinės Valstijos – Kompensacinių muitų tyrimas dėl Korėjos kilmės dinaminės laisvosios kreipties atmintinių“), 2005 m. vasario 21 d. Apeliacinio komiteto ataskaita, 116 dalis.
(61) Apeliacinio komiteto ataskaita DS 296, 116 dalis.
(62) Apeliacinio komiteto ataskaita DS 296, 115 dalis.
(63) Apeliacinio komiteto ataskaita DS 296, 114 dalis, kurioje pritariama kolegijos ataskaitos DS 194 8.31 daliai.
(64) Apeliacinio komiteto ataskaita DS 296, 115 dalis.
(65) Žr. 5 išnašoje nurodytas SPM ir padangų bylas.
(66) TVF darbinis dokumentas „Resolving China’s Corporate Debt Problem“, Wojciech Maliszewski, Serkan Arslanalp, John Caparusso, José Garrido, Si Guo, Joong Shik Kang, W. Raphael Lam, T. Daniel Law, Wei Liao, Nadia Rendak, Philippe Wingender, Dziangjanas, 2016 m. spalio mėn., WP/16/203.
(67) Livingston, M. Poon, W.P.H. ir Zhou, L. (2017 m.). „Are Chinese Credit Ratings Relevant? A Study of the Chinese Bond Market and Credit Rating Industry“, „Journal of Banking & Finance“, p. 24.
(68) „China bond market insight 2021“, https://assets.bbhub.io/professional/sites/10/China-bond-market-booklet.pdf, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 8 d.
(69) „China bond market insight 2021“, 59 išnaša, p. 31.
(70) H. Price, T. C. Brightbill, R. E. DeFrancesco, S. J. Claeys, A. Teslik ir U. Neelakantan (2017 m.). „China’s broken promises: why it is not a market-economy“, Wiley Rein LLP, p. 68.
(71) Žr. 2007 m. rugpjūčio 24 d. Kinijos vertybinių popierių reguliavimo komisijos patvirtintas Laikinąsias kredito reitingo veiklos vertybinių popierių rinkoje administravimo priemones, Kinijos vertybinių popierių reguliavimo komisijos įsakymas [2007] Nr. 50; 1997 m. gruodžio 16 d. Kinijos Liaudies banko pranešimą dėl „China Cheng Xin Securities Rating Co., Ltd.“ ir kitų institucijų, užsiimančių įmonių obligacijų kredito reitingų vertinimu, kvalifikacijų, Yinfa [1997] Nr. 547, ir Kinijos Liaudies banko bei Kinijos vertybinių popierių reguliavimo komisijos pranešimą Nr. 14 [2018] dėl klausimų, susijusių su kredito reitingų agentūrų teikiamomis obligacijų reitingų vertinimo paslaugomis tarpbankinėje obligacijų rinkoje ir vertybinių popierių biržos obligacijų rinkoje.
(72) 2017 m. gegužės 25 d. PBOC darbinis dokumentas Nr. 2017/5, p. 28.
(73) Žr. „China Development Bank Fund“ svetainę: http://www.cdb.com.cn/English/ywgl/zhjryw/gkfzjj/, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 18 d.
(74) Žr. 5 išnašoje cituojamas plokščių karštojo valcavimo produktų bylą (152–244 konstatuojamosios dalys), padangų bylą (236 konstatuojamoji dalis) ir SPM bylą (300 konstatuojamoji dalis).
(75) Žr. 189 konstatuojamąją dalį.
(76) Fiksuotųjų palūkanų paskolų atveju. Kalbant apie kintamųjų palūkanų normų paskolas, buvo taikoma PBOC lyginamoji palūkanų norma arba, po 2019 m. rugpjūčio 20 d., paskolų bazinė norma.
(77) Skolos ir nuosavo kapitalo santykis yra rodiklis bendrovės finansiniam svertui įvertinti. Skolos ir nuosavo kapitalo santykis išreiškiamas kaip bendrovės visų įsipareigojimų ir jos nuosavo kapitalo palyginimas.
(78) Pagal nuosavo kapitalo grąžą vertinamas bendrovės pelningumas, palyginti su nuosavu kapitalu. Nuosavo kapitalo grąža apskaičiuojama dalijant pelną neatskaičius mokesčių iš nuosavo kapitalo.
(79) Šaltinis „Capital IQ“, 2018 m. įtrauktas į „Jiangsu Zhongtian Technology“ obligacijų prospektą.
(80) Pagal tokį sandorį bendrovė galėtų konvertuoti dalį savo skolos į akcijas ir taip sumažinti balanse įrašytus įsipareigojimus.
(81) 5 išnašoje cituotos plokščių karštojo valcavimo produktų bylos 175–187 konstatuojamosios dalys ir padangų bylos 256 konstatuojamoji dalis.
(82) Žr. https://www.barclays.co.uk/current-accounts/bank-account/overdrafts/overdraft-charges/, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 18 d., mokesčiai už sąskaitos kreditavimą – „overdrafts over £15,000 have a set-up fee of 1.5% of the arranged overdraft limit, and a renewal fee of 1.5%“ .
(83) Žr. 5 išnašoje nurodytos SPM bylos 354 ir 355 konstatuojamąsias dalis.
(84) Žr. 79 išnašą.
(85) https://corporatefinanceinstitute.com/resources/knowledge/finance/commitment-fee/
(86) https://www.barclays.co.uk/business-banking/borrow/overdrafts/
(87) Žr. „People’s Bank of China“ svetainę
https://www.boc.cn/en/cbservice/cncb6/cb61/200811/t20081112_1324239.html, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 18 d.
(88) Ten pat.
(89) Žr. „DBS Bank“ svetainę https://www.dbs.com.cn/corporate/financing/working-capital/bank-acceptance-draft-bad-issuance, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 18 d.
(90) Žr. 5 išnašoje nurodytos SPM bylos 385 konstatuojamąją dalį.
(91) Žr. 5 išnašoje nurodytos SPM bylos 399 konstatuojamąją dalį.
(92) „Quarterly Review, Summer 1981“
(93) Žr. Kanados banko konsultacijoms skirtas dokumentas. Kanados bankininkų akceptų rinkos pradmenų dokumentas irhttps://fast.bnm.gov.my/fastweb/public/files/BA_Apr2004_Updated.pdf.
(94) Žr. 189 konstatuojamąją dalį.
(95) Teisės aktai, taikomi konvertuojamųjų obligacijų išleidimo metu.
(96) Su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gruodžio 28 d. Prezidento dekretu Nr. 37, įsigaliojusiu 2020 m. kovo 1 d.
(97) Su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. vasario 14 d. pagal Kinijos vertybinių popierių reguliavimo komisijos sprendimą dėl į biržos sąrašus įtrauktų bendrovių vertybinių popierių emisijos administracinių priemonių peržiūros, įsigaliojusį 2020 m. vasario 14 d.
(98) Pakeista Vertybinių popierių emisijos ir įtraukimo į biržos sąrašus rėmimo paslaugų administracinėmis priemonėmis, 2020 m. birželio 12 d. Kinijos vertybinių popierių reguliavimo komisijos dekretas Nr. 170, įsigaliojęs 2020 m. birželio 12 d.
(99) Žr. „China bond market insight 2021“, 59 išnaša, p. 33.
(100) Kadangi nėra konkrečių viešai prieinamų duomenų apie konvertuojamąsias įmonių obligacijas, Komisija naudojo turimus duomenis apie įmonių obligacijas, į kurias taip pat turėtų būti įtrauktos konvertuojamosios įmonių obligacijos.
(101) Žr. 189 konstatuojamąją dalį.
(102) Su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gruodžio 28 d. Prezidento dekretu Nr. 37, įsigaliojusiu 2020 m. kovo 1 d.
(103) Žr. „China bond market insight 2021“, 59 išnaša, p. 33.
(104) EBPO Kinijos eksporto kredito politikos ir programų tyrimas, p. 7, 32 punktas, paskelbta https://www.oecd.org/officialdocuments/publicdisplaydocumentpdf/?cote=TAD/ECG(2015)3&doclanguage=en, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 18 d.
(105) Žr. „Sinosure“ svetainę, bendrovės profilį – parama iniciatyvai „Pagaminta Kinijoje“, https://www.sinosure.com.cn/en/Resbonsiblity/smic/index.shtml, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 17 d.
(106) Žr. 5 išnašoje nurodytos padangų bylos 429 konstatuojamąją dalį.
(107) https://www.sinosure.com.cn/en/Sinosure/Profile/index.shtml, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 18 d.
(108) Kinijos aukštųjų technologijų produktų eksporto katalogas, pvz., Nr. 775, 780, 781, 1035, 1098, 1100, 1104, 1107 ir 1109.
(109) http://www.mofcom.gov.cn/aarticle/b/g/200411/20041100300040.html, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 12 d.
(110) „Sinosure“ 2019 m. metinė ataskaita, p. 11, https://www.sinosure.com.cn/images/xwzx/ndbd/2020/08/27/38BBA5826A689D7D5B1DAE8BB66FACF8.pdf , paskutinį kartą žiūrėta 2019 m. rugpjūčio 18 d.
(111) Ten pat, p. 28 ir 29.
(112) Kinijos Liaudies Respublikos Prezidento įsakymas Nr. 23.
(113) Kinijos Liaudies Respublikos įmonių pelno mokesčio įstatymo įgyvendinimo taisyklės (2019 m. redakcija) – Kinijos Liaudies Respublikos Valstybės tarybos įsakymas Nr. 714.
(114) http://kj.quanzhou.gov.cn/wsbs/xgxz/201703/t20170322_431820.htm, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 17 d.
(115) Finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių administracijos pranešimas [2021] Nr. 13 dėl tolesnio svertinės atskaitos prieš mokesčius už mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidas politikos tobulinimo.
(116) Žr. 5 išnašoje nurodytos plokščių karštojo valcavimo produktų bylos 330 konstatuojamąją dalį, padangų bylos 521 konstatuojamąją dalį ir SPM bylos 560 konstatuojamąją dalį.
(117) 2013 m. kovo 11 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 215/2013, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės organinėmis medžiagomis dengtiems plieno produktams nustatomas kompensacinis muitas (OL L 73, 2013 3 15, p. 16), 182 konstatuojamoji dalis.
2011 m. gegužės 6 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 451/2011, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plonam kreidiniam popieriui, galutinis surinkimas (OL L 128, 2011 5 14, p. 1).
(118) Žr. SPM bylos 531 konstatuojamąją dalį.
(119) Kelios Kinijos komunistų partijos centrinio komiteto ir Valstybės tarybos nuomonės dėl tolesnio elektros energijos sistemos reformos tobulinimo (Zhong Fa [2015] Nr. 9), III skirsnio 4 dalis.
(120) Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos aplinkraštis dėl įmonių elektros energijos sąnaudų mažinimo siekiant remti darbo ir gamybos plėtros atkūrimą ir reformų kainą [2020] Nr. 258.
(121) Žr. plokščių karštojo valcavimo produktų, organinėmis medžiagomis dengtų plieno produktų ir saulės baterijų plokščių bylas.
(122) Žr. 3.1 skirsnį.
(123) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (2017 m. gruodžio 20 d., SWD(2017) 483 final/2), 9 skyrius, p. 213–215.
(124) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (2017 m. gruodžio 20 d., SWD(2017) 483 final/2), 9 skyrius, p. 209–211.
(125) Žr. 105 išnašą.
(126) Bendrojo Teismo patvirtinta byloje T-444/11 Gold East Paper ir Gold Huasheng Paper prieš Tarybą, 2014 m. rugsėjo 11 d. Bendrojo Teismo sprendimas, ECLI:EU:T:2014:773.
(127) Žr. plokščių karštojo valcavimo produktų, organinėmis medžiagomis dengtų plieno produktų ir saulės baterijų plokščių bylas.
(128) https://idbpark.moeaidb.gov.tw/, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 18 d.
(129) Hubėjus – Wikipedia.
(130) Džiangsu – Wikipedia.
(131) https://www.earthmagazine.org/article/mineral-resource-month-germanium/, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 17 d.
(132) https://www.ndrc.gov.cn/fggz/fzzlgh/gjfzgh/201603/P020191104614882474091.pdf, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 4 d.
(133) http://www.yn.gov.cn/zwgk/zcwj/zxwj/201701/t20170106_143075.html, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 4 d.
(134) http://www.yn.gov.cn/zwgk/zcwj/zxwj/202004/t20200426_203069.html, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 4 d.
(135) https://pdf.dfcfw.com/pdf/H2_AN202104221487092732_1.pdf?1619123432000.pdf, p. 171, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 5 d.
(136) https://chxz.chinalco.com.cn/tzzgx/dqbg/202103/P020210325553668267186.pdf, p. 221, paskutinį kartą žiūrėta 2021 m. rugpjūčio 6 d.
(137) Taip pat žr. mutatis mutandi WT/DS294/AB/RW, JAV – prilyginimo nuliui metodas (GSS 21 straipsnio 5 dalis), 2009 m. gegužės 14 d. Apeliacinio komiteto ataskaita, 453 punktą.
(138) „CRU Cable market outlook“ (2020 m. rugpjūčio mėn.), papildyta skundo pateikėjų rinkos tyrimais.
(139) Šie rodikliai buvo pagrįsti skundo pateikėjo surinktais tiesioginiais duomenimis apie 8 skundą pateikusius arba jam pritariančius Sąjungos gamintojus (išskyrus vieną bendrovę dėl 574 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių), kuriems teko beveik 80 % Sąjungos gamybos per TL, taip pat įverčiais dėl likusių Sąjungos gamintojų, pagrįstais rinkos tyrimų duomenimis.
(140) 2020 m. rugpjūčio mėn. „CRU cables market outlook“, p. 29, ir 2021 m. vasario mėn. „CRU Worldwide Cable Market Summary by Application and Region“.
(141) Vertinimas remiantis viešais šaltiniais (2020 m. sausio 10 d. CRU straipsnis „Further instability on the horizon as tumultuous year ends“ ir skaidrės 2019 m. birželio mėn. CRU konferencijoje „Wire Cable“), pateiktas kaip skundo 6.1 ir 6.5 priedai ir išsamiau paaiškintas skunde.
(142) Kolegijos ataskaita „Kinija – galutiniai antidempingo muitai saugumo tikrinimo rentgeno įrangai iš Europos Sąjungos“, WT/DS425/R, 7.67 dalis.
(143) OL L 362, 30.12.1988, /59, 7 konstatuojamoji dalis.
(144) 1997 m. gruodžio 17 d. Sprendimas EFMA prieš Tarybą, T-121/95, EU:T:1997:198, 105 ir tolesni punktai.
(145) Etato ekvivalentas.
(146) Tipiškos kainos, apimančios 36 % ES pramonės pardavimo per TL.
(147) 1998 m. kovo 20 d. Komisijos sprendimas 98/230/EB, kuriuo baigiamas antidempingo tyrimas dėl importuojamo Kinijos Liaudies Respublikos kilmės volframo oksido ir volframo rūgšties (98/230/EB) (OL L 87, 1998 3 21, p. 24).
(148) Kolegijos ataskaitos „Tailandas – antidempingo muitai kampuočiams, fasoniniams profiliams ir specialiesiems profiliams iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno ir H formos pluoštams iš Lenkijos“, WT/DS122/R, 7.245–7.256 punktai.
(149) 2016 m. vasario 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2016/176, kuriuo užbaigiamas antidempingo tyrimas dėl Kinijos Liaudies Respublikos kilmės vyno rūgšties, pagamintos „Hangzhou Bioking Biochemical Engineering Co. Ltd“, importo (OL L 33, 2016 2 10, p. 14–37), 140 konstatuojamoji dalis.
(150) Kolegijos ataskaita byloje „Europos Bendrijos ir tam tikros valstybės narės – prekybai dideliais civiliniais orlaiviais poveikį darančios priemonės“, WT/DS316/R, 7.2083 dalis.
(151) 2014 m. sausio 29 d. Bendrojo Teismo sprendimas Hubei Xinyegang Steel Co. Ltd prieš Europos Sąjungos Tarybą, T-528/09, EU:T:2014:35, 79–80 dalys.
(152) Savo 2020 m. pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen teigė: „priemonės „NextGenerationEU“ teikiamos investicinės galimybės yra unikali plėtros proga kiekvienam kaimui. Todėl norime sutelkti investicijas į ryšio saugumą ir 5G, 6G bei šviesolaidžio plėtrą. Priemonė „NextGenerationEU“ taip pat suteikia unikalią galimybę suformuoti nuoseklesnį Europos požiūrį į junglumą ir skaitmeninės infrastruktūros diegimą.“
https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/SPEECH_20_1655.
(153) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2030 m. skaitmeninės politikos kelrodis: Europos skaitmeninio dešimtmečio kelias“, Briuselis, 2021 3 9, COM(2021) 118 final.
(154) 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016 6 30, p. 21).
(155) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
(156) Su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/825, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių ir Reglamentas (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 143, 2018 6 7, p. 1).
(157) 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1). I priedas „Kombinuotoji nomenklatūra“.
(158) 2021 m. lapkričio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/2011, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės šviesolaidžių kabeliams nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 410, 2021 11 18, p. 51).
I PRIEDAS
Kitos per antisubsidijų ir antidempingo tyrimus bendradarbiavusios bendrovės
|
Bendrovės pavadinimas |
Papildomas TARIC kodas |
||||||||||
|
Dongjie Optical Technology (Suzhou) Co., Ltd. |
C700 |
||||||||||
|
Fasten Group:
|
C701 |
||||||||||
|
Hangzhou Futong Communication Technology Co., Ltd. |
C702 |
||||||||||
|
Hangzhou Tuolima Network Technologies Co., Ltd. |
C703 |
||||||||||
|
Jiangsu Etern Co., Ltd. |
C704 |
||||||||||
|
Jiangsu Hengtong Group:
|
C705 |
||||||||||
|
Jiangsu Tongguang Optical Fiber Cable Co., Ltd. |
C706 |
||||||||||
|
LEONI Cable (China) Co., Ltd |
C707 |
||||||||||
|
Nanjing Huamai Technology Co., Ltd |
C708 |
||||||||||
|
Ningbo Geyida Cable Technology Co., Ltd. |
C709 |
||||||||||
|
SDG group:
|
C725 |
||||||||||
|
Shanghai Qishen International Trade Co., Ltd. |
C712 |
||||||||||
|
Shenzhen Wanbao Optical Fiber Communication Co., Ltd. |
C713 |
||||||||||
|
Sichuan Huiyuan Optical Communications Co., Ltd. |
C714 |
||||||||||
|
Suzhou Furukawa Power Optic Cable Co., Ltd. |
C715 |
||||||||||
|
Suzhou Torres Optic-electric Technology Co., Ltd. |
C716 |
||||||||||
|
Twentsche (Nanjing) Fibre Optics Ltd. |
C717 |
||||||||||
|
XDK Communication Equipment (Huizhou) Ltd. |
C718 |
||||||||||
|
Yangtze Optical Fibre and Cable group:
|
C719 |
II PRIEDAS
Kitos per antidempingo tyrimą bendradarbiavusios, bet per antisubsidijų tyrimą nebendradarbiavusios bendrovės
|
Bendrovės pavadinimas |
Papildomas TARIC kodas |
|
Anhui Tianji Information Technology Co., Ltd. |
C698 |
|
Prysmian Wuxi Cable Co., Ltd. |
C710 |