–

Hauptzollamt B, atstovaujamos A. Wollschläger,

–

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos J. Möller ir S. Eisenberg,

–

Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek, J. Vláčil ir L. Dvořáková,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos C. Hermes ir R. Tricot,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (OL L 61, 1997, p. 1), iš dalies pakeisto 2014 m. gruodžio 1 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1320/2014 (OL L 361, 2014, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 338/97), 7 straipsnio 3 dalies ir 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 865/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą įgyvendinimo taisykles (OL L 166, 2006, p. 1), iš dalies pakeisto 2015 m. birželio 5 d. Komisijos reglamentu (ES) 2015/870 (OL L 142, 2015, p. 3) (toliau – Reglamentas Nr. 865/2006), 57 straipsnio 5 dalies a punkto išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Hauptzollamt B (pagrindinė muitinė B, Vokietija) ir XY ginčą dėl šešių skardinių, sveriančių po 50 gramų (g), eršketinių žuvų ikrų konfiskavimo dėl to, kad suinteresuotasis asmuo, atvykęs į Europos Sąjungos muitų teritoriją, nepateikė importo leidimo.

Teisinis pagrindas

Tarptautinė teisė

3

1973 m. kovo 3 d. Vašingtone pasirašyta Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija (Recueil des traités des Nations unies, 993 t., Nr. I‑14537, toliau – CITES) siekiama užtikrinti, kad tarptautinė prekyba šios konvencijos prieduose išvardytomis rūšimis, taip pat jų dalimis ir dirbiniais nedarytų žalos biologinės įvairovės išsaugojimui ir būtų paremta tvariu laukinių rūšių naudojimu.

4

Sąjungoje ši konvencija, kurios šalimi Sąjunga tapo 2015 m. liepos 8 d., įgyvendinta nuo 1984 m. sausio 1 d., priėmus 1982 m. gruodžio 3 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3626/82 dėl nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos įgyvendinimo Bendrijoje (OL L 384, 1982, p. 1). Šis reglamentas vėliau panaikintas Reglamentu Nr. 338/97, kurio 1 straipsnio antroje pastraipoje numatyta, kad jis taikomas laikantis CITES tikslų, principų ir nuostatų.

5

Pagal Šalių konferencijos (Rev. CoP17) 13.7 rezoliuciją dėl prekybos egzemplioriais, kurie yra asmeniniai ar namų ūkio daiktai, kontrolės:

6

Šios rezoliucijos 1 priede „Asmeninių ar namų ūkio daiktų aiškinimo gairės“ numatyta:

Sąjungos teisė

Reglamentas Nr. 338/97

7

Reglamento Nr. 338/97 12 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:

8

Reglamento Nr. 338/97 1 straipsnyje nustatyta:

9

Minėto reglamento 2 straipsnyje numatyta:

10

Šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta:

11

To paties reglamento 7 straipsnio 3 dalyje „Asmeniniai ar namų ūkio daiktai“ numatyta:

12

Reglamento Nr. 338/97 16 straipsnio 2 dalyje patikslinama, kad būtinos priemonės, kurių valstybės narės imasi sankcionuoti už šio reglamento nuostatų pažeidimus, be kita ko, už egzempliorių įvežimą į [Sąjungą] be atitinkamo leidimo ar sertifikato, „turi atitikti pažeidimo pobūdį bei sunkumą ir apimti nuostatas dėl egzempliorių sulaikymo, o prireikus ir konfiskavimo“.

13

Į minėto reglamento B priedą įtrauktos „Acipenseriformes sp. [II) [polyodons, esturgijos] (išskyrus A priede išvardytas rūšis)“.

Reglamentas Nr. 865/2006

14

Reglamento Nr. 865/2006 1, 2 ir 6 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

15

Reglamento Nr. 865/2006 9 straipsnyje numatyta:

16

Šio reglamento 57 straipsnyje „Asmeninių ir namų ūkio daiktų įvežimas ir pakartotinas įvežimas į [Sąjungą]“ nustatyta:

Vokietijos teisė

17

Pagal Bundesnaturschutzgesetz (Federalinis aplinkos apsaugos įstatymas) 51 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį, kai atlikus muitinės patikrinimą nustatoma, kad gyvūnai ar augalai importuojami ar eksportuojami be leidimo ar kitų tam reikalingų dokumentų, muitinė konfiskuoja atitinkamus gyvūnus ar augalus.

Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

18

2015 m. gruodžio mėn. XY į Sąjungos muitų teritoriją atvyko per Diuseldorfo (Vokietija) oro uostą; ji turėjo šešias skardines po 50 g erškertinių žuvų ikrų, tačiau neturėjo Federalinio aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje numatyto importo leidimo.

19

Pagrindinei muitinei B konfiskavus minėtas skardines, XY pareiškė ieškinį Finanzgericht Düsseldorf (Diuseldorfo finansų teismas, Vokietija). Šis teismas iš dalies patenkino šį ieškinį nusprendęs, kad nors eršketinių žuvų kiaušinėliai yra įtraukti į Reglamento Nr. 338/97 B priedą ir dėl to jie turi būti importuojami turint importo leidimą, šis konfiskavimas vis dėlto yra neteisėtas, nes pagrindinė muitinė B turėjo palikti XY dvi iš šešių atitinkamų ikrų skardinių, neviršijančių 125 g, kadangi ieškovė neketino jų naudoti komerciniams tikslams, o norėjo jas padovanoti savo vaikams ar suvartoti pati.

20

Pagrindinė muitinė B pateikė kasacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, motyvuodama tuo, kad, jos nuomone, viršijus Reglamento Nr. 865/2006 57 straipsnio 5 dalies a punkte nurodytą 125 g ribą visas vežamas eršketinių žuvų ikrų kiekis, ne tik perviršis, turi būti konfiskuotas. Be to, ji ginčija tai, kad XY importuotos eršketinių žuvų ikrų skardinės gali būti laikomos „asmeniniais ar namų ūkio daiktais“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 338/97 2 straipsnio j punktą, nes šios skardinės buvo skirtos dovanoti trečiajam asmeniui.

21

Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas dėl Reglamento Nr. 865/2006 57 straipsnio 5 dalies a punkto aiškinimo, nes ši nuostata nėra vienodai aiškinama ir taikoma valstybėse narėse, be to, šiuo reglamentu, Reglamentu Nr. 338/97 ir CITES siekiamas tikslas, t. y. nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių apsauga, veikiau patvirtina siaurą šios nuostatos aiškinimą, pagal kurį viršijus 125 g ribą kompetentinga muitinė turi konfiskuoti visą importuotą eršketinių žuvų ikrų kiekį. Vis dėlto tiek tai, kad ta pati nuostata nėra baudžiamojo pobūdžio, tiek pagal analogiją aiškinami 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (OL L 324, 2009, p. 23), 23 straipsnio 2 dalis ir 27 straipsnis, kuriuose numatyti atitinkamai vertės ir kiekiai, iki kurių prekės, kurioms taikomas šis reglamentas, atleidžiamos nuo importo muitų, turėtų pagrįsti platesnį aiškinimą, pagal kurį turi būti konfiskuojamas tik perviršinis importuotų eršketinių žuvų ikrų kiekis.

22

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl galimybės Reglamento Nr. 338/97 2 straipsnio j punktą aiškinti taip, kad XY importuotos eršketinių žuvų ikrų skardinės negali būti laikomos „asmeniniais arba namų ūkio daiktais“, nes ji nurodė ketinusi jas padovanoti trečiajam asmeniui. Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad iš šios nuostatos ir Reglamento Nr. 865/2006 57 straipsnio 5 dalies a punkto nematyti, jog sąvoka „asmeniniai arba namų ūkio daiktai“ taikoma tik tuo atveju, kai nagrinėjamo egzemplioriaus importuotojas jį naudoja arba vartoja pats, ir kad pagrindinėje byloje nėra jokių įrodymų, kad XY turėjo minėtas skardines komerciniais tikslais. Jis taip pat pabrėžia, kad praktiškai muitinei gali būti sunku patikimai patikrinti importuotojo ketinimus. Be to, leisti importuoti egzempliorių, jei importuotojas jį iš tikrųjų suvartos, ir uždrausti, jei jį suvartos trečiasis asmuo, yra nelogiška.

23

Šiomis aplinkybėmis Bundesfinanzhof (Federalinis finansų teismas, Vokietija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

Dėl prejudicinių klausimų

Dėl antrojo klausimo

24

Antruoju klausimu, kurį reikia nagrinėti pirmiausia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 338/97 7 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad eršketinių žuvų ikrai, įvežti į Sąjungos muitų teritoriją, gali būti laikomi „asmeniniais arba namų ūkio daiktais“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, kai jie skirti dovanoti trečiajam asmeniui, ir jiems gali būti taikoma šioje nuostatoje numatyta nuo importuotojo pareigos pateikti importo leidimą nukrypti leidžianti nuostata.

25

Vadovaujantis suformuota jurisprudencija, aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (2020 m. liepos 2 d. Sprendimo Magistrat der Stadt Wien (Balėsas), C‑477/19, EU:C:2020:517, 23 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

26

Šiuo klausimu reikia pažymėti, pirma, kad, pagal Reglamento Nr. 338/97 7 straipsnio 3 dalį, pareiga pateikti importo leidimą netaikoma A–D prieduose išvardytų rūšių negyviems egzemplioriams, jų dalims ir jų dirbiniams, kurie yra asmeniniai arba namų ūkio daiktai, įvežami į Sąjungą.

27

Pagal Reglamento Nr. 338/97 2 straipsnio j punkte pateiktą apibrėžtį, sąvoka „asmeniniai arba namų ūkio daiktai“ apima negyvus egzempliorius, jų dalis ir dirbinius, priklausančius privačiam asmeniui ir sudarančius arba skirtus tam, kad sudarytų jo įprastų daiktų ir kilnojamojo turto dalį.

28

Taigi reikia konstatuoti, kad šios nuostatos formuluotė neleidžia vienareikšmiškai nustatyti, ar tam, kad būtų galima taikyti sąvoką „asmeniniai arba namų ūkio daiktai“, būtina, kad importuotojas pats naudotų ar vartotų šiuos negyvus egzempliorius, jų dalis ar dirbinius.

29

Iš tiesų negalima atmesti galimybės, kad tokius daiktus, laikomus ar turimus asmeniniais tikslais, vėliau importuotojas gali padovanoti trečiajam asmeniui, užuot saugojęs tik individualiam naudojimui.

30

Antra, dėl Reglamento Nr. 338/97 konteksto primintina, kad, pagal jo 1 straipsnio antrą pastraipą, šis reglamentas taikomas laikantis CITES, prie kurios prisijungė Sąjunga, tikslų, principų ir nuostatų, todėl Teisingumo Teismas negali jų nepaisyti, nes į juos būtina atsižvelgti aiškinant šio reglamento nuostatas (šiuo klausimu žr. 2003 m. spalio 23 d. Sprendimo Nilsson, C‑154/02, EU:C:2003:590, 39 punktą).

31

CITES šalių konferencijos rezoliucijos 13.7, kuria remiantis galima paaiškinti šios konvencijos nuostatų, nurodytų šio sprendimo ankstesniame punkte, reikšmę, 1 punkte nurodyta, kad sąvoka „asmeniniai ar namų ūkio daiktai“ taikoma egzemplioriams, laikomiems arba turimiems asmeniškai, nekomerciniais tikslais, įgytiems teisėtai ir gabenamiems, vežamiems arba įtraukiamiems į asmeninį bagažą.

32

Be to, reikia priminti, kad Reglamento Nr. 865/2006 57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Reglamento Nr. 338/97 7 straipsnio 3 dalyje numatyta leidžianti nukrypti nuostata netaikoma egzemplioriams, kurie yra naudojami siekiant pasipelnyti, parduodami, demonstruojami komerciniais tikslais, laikomi parduoti, siūlomi arba vežami parduoti.

33

Taigi tiek iš šio 57 straipsnio 1 dalies, tiek iš CITES šalių konferencijos rezoliucijos 13.7 teksto matyti, kad importuoto egzemplioriaus komercinio tikslo nebuvimas yra lemiamas kriterijus kvalifikuojant jį kaip „asmeninį ar namų ūkio daiktą“, ir šį aiškinimą patvirtina ir Reglamentu Nr. 338/97 siekiami tikslai.

34

Trečia, reikia priminti, kad Reglamento Nr. 338/97 A ir B prieduose nustatyta išvardytų rūšių egzempliorių apsaugos sistema siekiama užtikrinti kuo geresnę laukinės faunos ir floros rūšių apsaugą vykdant prekybos jomis kontrolę laikantis CITES tikslų, principų ir nuostatų (2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo Sofia Zoo, C‑532/13, EU:C:2014:2140, 34 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

35

CITES šalių konferencijos rezoliucijos 13.7 konstatuojamosiose dalyse nurodyta, kad šios konvencijos I priede išvardytų rūšių egzemplioriai, įskaitant eršketines žuvis, neturi būti naudojami iš esmės komerciniais tikslais importo valstybėje.

36

Todėl tiek iš Reglamento Nr. 338/97 konteksto, tiek iš juo siekiamų tikslų matyti, kad negyvas egzempliorius, jo dalis ar dirbinys iš jo, kaip antai eršketinių žuvų ikrai, negali būti kvalifikuojamas kaip „asmeninis ar namų ūkio daiktas“, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 7 straipsnio 3 dalį, jei importuotojas siekia komercinio tikslo. Vis dėlto toks kvalifikavimas leidžiamas, jei minėti ikrai laikomi ar turimi asmeniškai ir nekomerciniais tikslais, neatsižvelgiant į tai, ar jie skirti dovanoti trečiajam asmeniui, ar ne.

37

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 338/97 7 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad eršketinių žuvų ikrai, įvežti į Sąjungos muitų teritoriją, gali būti laikomi „asmeniniais arba namų ūkio daiktais“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, kai jie skirti dovanoti trečiajam asmeniui, jei nėra jų komercinės paskirties įrodymų, ir jiems gali būti taikoma šioje nuostatoje numatyta nuo importuotojo pareigos pateikti importo leidimą nukrypti leidžianti nuostata.

Dėl pirmojo klausimo

38

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 865/2006 57 straipsnio 5 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad muitinė turi konfiskuoti tik tą importuotų eršketinių žuvų ikrų kiekį, kuris viršija 125 g vienam asmeniui ribą, nes importuotojas neturi leidimo įvykdytam importui, o ne visą į Sąjungos muitų teritoriją įvežtą kiekį.

39

Pagal šio sprendimo 25 punkte nurodytą jurisprudenciją, aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus.

40

Šiuo klausimu visų pirma reikia priminti, kad, pagal Reglamento Nr. 865/2006 57 straipsnio 5 dalies a punktą, importuotojui netaikoma pareiga kompetentingai muitinei pateikti importo leidimą į Sąjungos muitų teritoriją įvežant ne daugiau kaip 125 g vienam asmeniui eršketinių žuvų ikrų.

41

Taigi reikia konstatuoti, kad iš pačios šios nuostatos formuluotės negalima nustatyti šios 125 g ribos viršijimo pasekmių, siekiant nustatyti eršketinių žuvų ikrų kiekį, kurį turi konfiskuoti kompetentinga muitinė.

42

Be to, kalbant apie šios nuostatos kontekstą, reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 338/97 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį įvežant B priede išvardytų rūšių egzempliorius reikia pateikti paskirties valstybės narės valdymo institucijos išduotą importo leidimą.

43

Darytina išvada, kad Reglamento Nr. 865/2006 57 straipsnio 5 dalies a punktas, pagal kurį eršketinių žuvų ikrų importuotojas atleidžiamas nuo pareigos pateikti importo leidimą, kai laikomasi maksimalios 125 g vienam asmeniui ribos, yra leidžianti nuo Reglamento Nr. 338/97 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto principo nukrypti nuostata, todėl jis turi būti aiškinamas siaurai (šiuo klausimu žr. 2013 m. sausio 17 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑360/11, EU:C:2013:17, 18 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

44

Galiausiai, kalbant apie Reglamentu Nr. 338/97 siekiamus tikslus, reikia priminti, kad pagal jo 1 straipsnį, kaip nurodyta šio sprendimo 34 punkte, juo siekiama užtikrinti kuo geresnę laukinės faunos ir floros rūšių apsaugą kontroliuojant jų prekybą.

45

Vis dėlto tokia apsauga gali būti užtikrinta tik su sąlyga, kad Reglamento Nr. 865/2006 57 straipsnio 5 dalies a punkte numatyta leidžianti nukrypti nuostata taikoma tik nedidelio kiekio eršketinių žuvų ikrų importui, taigi tik tuo atveju, jei kompetentingos muitinės konfiskavimas apima visą į Sąjungos muitų teritoriją įvežtų eršketinių žuvų ikrų kiekį.

46

Priešingas aiškinimas, pagal kurį būtų sutinkama, jog taikydama šią leidžiančią nukrypti nuostatą kompetentinga muitinė turi konfiskuoti tik eršketinių žuvų ikrų kiekį, kuris viršija 125 g vienam asmeniui ribą, skatintų, kaip savo rašytinėse pastabose pabrėžė Čekijos vyriausybė, Reglamento Nr. 338/97 B priede išvardytų rūšių egzempliorių dirbinių importą be leidimo ir pažeistų šio reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje bei Reglamento Nr. 865/2006 2 ir 6 konstatuojamosiose dalyse nurodytą tikslą palengvinti muitinės procedūras ir užtikrinti veiksmingą kontrolę.

47

Šiuo klausimu iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Finanzgericht Düsseldorf (Diuseldorfo finansų teismas) nusprendė, kad pagrindinė muitinė B turėjo grąžinti ieškovei dvi skardines po 50 g eršketinių žuvų ikrų, t. y. iš viso 100 g vienam asmeniui. Vis dėlto šis vertinimas, be to, kad XY netenka papildomų 25 g eršketinių žuvų ikrų, kuriuos, atsižvelgiant į minėtą 125 g vienam asmeniui ribą, buvo leidžiama importuoti nepateikiant importo leidimo, rodo procedūrų, su kuriomis muitinė galėtų susidurti, jei būtų galima konfiskuoti tik eršketinių žuvų ikrų kiekio perviršį, sudėtingumą.

48

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad į pirmąjį klausimą reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 865/2006 57 straipsnio 5 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad kai į Sąjungos muitų teritoriją įvežamas eršketinių žuvų ikrų kiekis viršija 125 g vienam asmeniui ribą ir importuotojas neturi išduoto importo leidimo, kompetentinga muitinė turi konfiskuoti visą taip importuotą eršketinių žuvų ikrų kiekį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

1.

1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą, iš dalies pakeisto 2014 m. gruodžio 1 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1320/2014, 7 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad eršketinių žuvų ikrai, įvežti į Europos Sąjungos muitų teritoriją, gali būti laikomi „asmeniniais arba namų ūkio daiktais“, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, kai jie skirti dovanoti trečiajam asmeniui, jei nėra jų komercinės paskirties įrodymų, ir jiems gali būti taikoma šioje nuostatoje numatyta nuo importuotojo pareigos pateikti importo leidimą nukrypti leidžianti nuostata.

2.

2006 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 865/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento Nr. 338/97 įgyvendinimo taisykles, iš dalies pakeisto 2015 m. birželio 5 d. Komisijos reglamentu (ES) 2015/870, 57 straipsnio 5 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad kai į Sąjungos muitų teritoriją įvežamas eršketinių žuvų ikrų kiekis viršija 125 gramų vienam asmeniui ribą ir importuotojas neturi išduoto importo leidimo, kompetentinga muitinė turi konfiskuoti visą taip importuotą eršketinių žuvų ikrų kiekį.