<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-257/17</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62017CC0257</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:503">EU:C:2018:503</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>16</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>16</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC">Generalinio advokato P. Mengozzi išvada – Byla C-257/17</HT></P><P><HT TYPE="SC">C ir A</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Paolo Mengozzi Išvada</HT>,</P><P>pateikta <DATE ISO="20180627">2018 m. birželio 27 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: prancūzų.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Byla C‑257/17</HT></P><P>C</P><P>ir</P><P>A</P><P>prieš</P><P>Staatssecretaris van Veiligheid en Justitie</P><P><HT TYPE="NORMAL">(<HT TYPE="ITALIC">Raad van State</HT> (Valstybės Taryba, Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Neįtraukimas į Direktyvos 2003/86 taikymo sritį</KEYWORD><KEYWORD>Pagal nacionalinę teisę tiesiogiai ir besąlygiškai taikomomis pripažintos Sąjungos teisės nuostatos</KEYWORD><KEYWORD>Teisingumo Teismo jurisdikcija</KEYWORD><KEYWORD>Teisė į šeimos susijungimą</KEYWORD><KEYWORD>15 straipsnio 1 ir 4 dalys</KEYWORD><KEYWORD>Atsisakymas išduoti atskirą leidimą gyventi penkerius metus valstybėje narėje išgyvenusiam trečiosios šalies piliečiui</KEYWORD><KEYWORD>Nacionalinės teisės aktas, kuriame nustatyta pareiga išlaikyti pilietinės integracijos egzaminą</KEYWORD><KEYWORD>Procedūrinė sąlyga</KEYWORD><KEYWORD>Prašymo išduoti atskirą leidimą pateikimo data kaip data, nuo kurios atskiras leidimas gyventi sukelia pasekmių</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Įvadas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT>Šiame <HT TYPE="ITALIC">Raad van State</HT> (Valstybės Taryba, Nyderlandai) pateiktame prašyme priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismo prašoma, pirma, nuspręsti dėl jo jurisdikcijos aiškinti <DATE ISO="20030922">2003 m. rugsėjo 22 d.</DATE> Tarybos direktyvą 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="251" PAGE.FIRST="12" DATE.PUB="2003">OL L 251, 2003, p. 12</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 224.</P></NOTE> tokiomis aplinkybėmis, kai, nors pagrindinėse bylose nagrinėjamos situacijos aiškiai pašalintos iš šio teisės akto taikymo srities, pagal šią direktyvą perkeliantį nacionalinės teisės aktą vienašališkai išplėsta šios direktyvos taikymo sritis taip, kad ji apimtų tokias situacijas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Antra, Teisingumo Teismo prašoma atsakyti į klausimą, ar pagal Sąjungos teisę draudžiama valstybei narei iš trečiųjų šalių piliečių, turinčių teisę gyventi šalyje dėl šeimos susijungimo ir norinčių gauti nuo globėjo nepriklausomą atskirą leidimą gyventi, reikalauti prieš tai išlaikyti dar vieną pilietinės integracijos egzaminą ir nuo kada šis atskiras leidimas sukelia pasekmių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas jau nusprendė dėl Direktyvos 2003/86 7 straipsnyje nurodytų integracijos priemonių ir įvertino, ar Nyderlanduose reikalaujamas pilietinės integracijos egzaminas yra leidžiama <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>integracijos priemonė<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/>, kurią pagal šią nuostatą valstybė narė gali nustatyti trečiosios šalies piliečiui, pageidaujančiam pasinaudoti teise į šeimos susijungimą, tačiau Teisingumo Teismo dar nebuvo klausiama, ar pagal šios direktyvos 15 straipsnio 4 dalį iš prašymą išduoti atskirą leidimą pateikusio asmens galima reikalauti išlaikyti antrąjį pilietinės integracijos egzaminą, kad jis įgytų nuo globėjo teisės nepriklausomą teisę gyventi šalyje.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="2"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>Iš Direktyvos 2003/86 2 konstatuojamosios dalies matyti, kad, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>laikantis daugelyje tarptautinės teisės dokumentų įrašyto įsipareigojimo saugoti šeimą ir gerbti šeimos gyvenimą, turėtų būti imamasi priemonių dėl šeimos susijungimo. Ši direktyva gerbia pagrindines teises ir laikosi principų, pripažintų, visų pirma, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>Remiantis Direktyvos 2003/86 4 konstatuojamąja dalimi, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>šeimos susijungimas yra būtinas, kad būtų galimas šeimos gyvenimas. Jis padeda kurti sociokultūrinį stabilumą, palengvinantį trečiųjų šalių piliečių integraciją valstybėje narėje, o tai padeda siekti ekonominės ir socialinės sanglaudos, vieno iš pagrindinių Sutartyje nurodytų Bendrijos tikslų.<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT>Direktyvos 2003/86 6 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>šeimai saugoti ir šeimos gyvenimui kurti ar išlaikyti, remiantis bendrais kriterijais, turėtų būti nustatytos materialinės sąlygos naudotis teise į šeimos susijungimą<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT>Remiantis Direktyvos 2003/86 15 konstatuojamąja dalimi, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>šeimos narių integracija turėtų būti skatinama. Tuo tikslu atitinkamomis sąlygomis jiems turėtų būti suteikiamas nuo globėjo nepriklausomas statusas, ypač santuokai ir partnerystei iširus, ir teisė į švietimą, darbą ir profesinį mokymą tomis pačiomis sąlygomis kaip ir asmeniui, su kuriuo jie susijungia.<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT>Direktyvos 2003/86 1 straipsnis suformuluotas taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>Šios direktyvos tikslas – nustatyti valstybių narių teritorijoje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams naudojimosi šeimos susijungimo teise sąlygas.<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT>Direktyvos 2003/86 2 straipsnio d punkte nustatyta, kad šioje direktyvoje:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>d)</NO.P><TXT><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>šeimos susijungimas<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/> – valstybėje narėje teisėtai gyvenančio trečiosios šalies piliečio šeimos narių atvykimas ir gyvenimas toje valstybėje narėje, kad būtų išsaugota šeima, nepaisant ar šeimos santykiai atsirado prieš atvykstant tam gyventojui, ar jam atvykus<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/>.</TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT>Direktyvos 2003/86 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>Ši direktyva netaikoma Sąjungos piliečio šeimos nariams.<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT>Direktyvos 2003/86 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>Valstybės narės gali reikalauti, kad trečiųjų šalių piliečiai laikytųsi integracijos priemonių pagal nacionalinę teisę.<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT>Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse išdėstyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="015.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Ne vėliau kaip po penkerių gyvenimo metų, ir jei šeimos nariui leidimas gyventi nebuvo suteiktas dėl kitų priežasčių nei šeimos susijungimas, sutuoktinis arba nesusituokęs partneris ir pilnametystės sulaukęs vaikas turi teisę, jei reikia – pagal prašymą, į atskirą leidimą gyventi, nepriklausomą nuo globėjo.</ALINEA></PARAG><P>&lt;…&gt;</P><?PAGE NO="3"?><PARAG IDENTIFIER="015.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Atskiras leidimas gyventi, jei reikia pagal prašymą, gali būti išduodamas asmenims, atvykusiems dėl šeimos susijungimo, našlystės, santuokos nutraukimo, gyvenimo skyriumi (separacijos) ar pirmojo giminystės laipsnio tiesiąja aukštutine ar žemutine linija giminių mirties atveju. Valstybės narės numato nuostatas, užtikrinančias atskiro leidimo gyventi suteikimą itin sunkių aplinkybių atveju.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="015.004"><NO.PARAG>4.</NO.PARAG><ALINEA>Nacionalinė teisė nustato atskiro leidimo gyventi suteikimo ir galiojimo trukmės nustatymo sąlygas.<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Nyderlandų teisė</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigė, kad terminuotame leidime gyventi šalyje, kuriam taikomas vadinamasis ribojimas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>dėl nelaikinųjų humanitarinių priežasčių<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/>, iš esmės pakartojamas Direktyvos 2003/86 15 straipsnio turinys dėl atskiro leidimo gyventi suteikimo sąlygų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT><DATE ISO="20001123">2000 m. lapkričio 23 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Vreemdelingenwet 2000</HT> (Užsieniečių įstatymas, toliau – <HT TYPE="ITALIC">Vw 2000</HT>) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>leidimas gyventi, kuris savaime reiškia teisėtą gyvenimą šalyje, išduodamas nuo tos dienos, kurią užsienietis įrodo, kad tenkina visas sąlygas, ir ne anksčiau kaip nuo prašymo gavimo datos<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Vreemdelingenbesluit 2000</HT> (Nutarimas dėl užsieniečių įstatymo taikymo; toliau – <HT TYPE="ITALIC">Vb 2000</HT>) 3.51 straipsnio 1 dalies pradžioje, a punkte ir 5 dalyje nustatyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>terminuotam leidimui gyventi šalyje, kaip tai suprantama pagal <HT TYPE="ITALIC">Vw 2000</HT> 14 straipsnį, gali būti taikomas su nelaikinosiomis humanitarinėmis priežastimis susijęs ribojimas, kai jis išduodamas užsieniečiui, kuris</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>Nyderlanduose gyvena penkerius metus, turėdamas leidimą gyventi, kuriam taikomas 1 dalyje &lt;…&gt; nurodytas ribojimas:</TXT><P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>kaip asmens, kuris turi teisę nuolat gyventi šalyje, šeimos narys;</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;</P><PARAG IDENTIFIER="003.005"><NO.PARAG>5.</NO.PARAG><ALINEA>[<HT TYPE="ITALIC">Vb 2000</HT>] 3.80a straipsnis taikomas 1 dalies a punkto 1 papunktyje nurodytiems užsieniečiams &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Vb 2000</HT> 3.80a straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="003.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Prašymas pakeisti leidimą gyventi &lt;…&gt; į leidimą gyventi, kuriam taikomas su nelaikinosiomis humanitarinėmis priežastimis susijęs ribojimas, atmetamas, jeigu prašymą pateikia užsienietis, kaip tai suprantama pagal 3.51 straipsnio 1 dalies pradžią ir a punkto 1 papunktį, neišlaikęs <HT TYPE="ITALIC">Wet inburgering</HT> (Pilietinės integracijos įstatymas, toliau – <HT TYPE="ITALIC">Wi</HT>) 7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyto egzamino arba negavęs diplomo, pažymėjimo ar kito dokumento, kaip tai suprantama pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies c punktą.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="003.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA><P>1 dalis netaikoma, jeigu užsienietis:</P><P>&lt;…&gt;</P><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>e.</NO.P><TXT>atleistas nuo pilietinės integracijos pareigos pagal <HT TYPE="ITALIC">Wi</HT> 6 straipsnio 1 dalies a punktą arba b punktą, &lt;…&gt;</TXT></NP></ITEM></LIST></P></ALINEA></PARAG><P>&lt;…&gt;</P><PARAG IDENTIFIER="003.004"><NO.PARAG>4.</NO.PARAG><ALINEA>Be to, Nyderlandų ministras gali netaikyti 1 dalies, jeigu mano, kad dėl šios nuostatos taikymo kils akivaizdžiai labai neteisėtų situacijų.<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="4"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Wi</HT> 6 straipsnio 1 dalies a arba b punktai išdėstyti taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="006.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>1.</NO.PARAG><ALINEA><P>Nyderlandų ministras gali atleisti asmenį nuo pilietinės integracijos pareigos, jeigu:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a.</NO.P><TXT>šis asmuo įrodo, kad dėl psichinės ar fizinės negalios arba protinio sutrikimo nuolat negali išlaikyti pilietinės integracijos egzamino;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b.</NO.P><TXT>atsižvelgdamas į pilietinės integracijos pareigos turėtojo papildomas pastangas, turi nuspręsti, kad šis asmuo pagrįstai negali įvykdyti pilietinės integracijos pareigos &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/></TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Pagrindinės bylos, prejudiciniai klausimai ir procesas Teisingumo Teisme</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Pagrindinių bylų faktinės aplinkybės</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT>Pirmoji apeliantė pagrindinėje byloje C (toliau – apeliantė C arba C) yra trečiosios šalies (Kinijos) pilietė. Nuo <DATE ISO="20081105">2008 m. lapkričio 5 d.</DATE> ji turėjo iki <DATE ISO="20141105">2014 m. lapkričio 5 d.</DATE> galiojusį leidimą gyventi pas sutuoktinį. <HT TYPE="ITALIC">Rechtbank Den Haag</HT> (Hagos apylinkės teismas, Nyderlandai) nutraukė C ir Nyderlandų pilietybę turinčio jos sutuoktinio santuoką <DATE ISO="20150202">2015 m. vasario 2 d.</DATE></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT>Remdamasi <HT TYPE="ITALIC">Vb 2000</HT> 3.51 straipsnio 1 dalies pradžia ir a punktu, C pateikė prašymą pakeisti leidimą gyventi pas sutuoktinį į atskirą leidimą gyventi <HT TYPE="ITALIC">Staatssecretaris van Veiligheid en Justitie</HT> (saugumo ir teisingumo valstybės sekretorius, toliau – valstybės sekretorius). Pirmuoju, <DATE ISO="20150202">2015 m. vasario 2 d.</DATE>, sprendimu valstybės sekretorius atmetė prašymą išduoti atskirą leidimą gyventi. Jis atgaline data, t. y. nuo <DATE ISO="20140210">2014 m. vasario 10 d.</DATE>, panaikino ir leidimą gyventi pas sutuoktinį, nes nuo šios datos C nebebuvo registruota tuo pačiu adresu kaip jos sutuoktinis <HT TYPE="ITALIC">Basisregistratie Personen</HT> (toliau – BRP registras)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P>Nyderlandų registras, kuriame Nyderlandų valdžios institucijos kaupia duomenis apie nuolat ir laikinai gyvenančius asmenis.</P></NOTE>. Valstybės sekretorius nusprendė, kad leidimas gyventi pas sutuoktinį neteko teisinio pagrindo. Antruoju, t. y. <DATE ISO="20150724">2015 m. liepos 24 d.</DATE>, sprendimu valstybės sekretorius tenkino C prašymą išduoti atskirą leidimą gyventi, nes C pateikė įrodymą, patvirtinantį, kad jai netaikoma sąlyga dėl pilietinės integracijos egzamino pagal <HT TYPE="ITALIC">Vb 2000</HT> 3.80a straipsnį. Valstybės sekretorius atgaline data jai išdavė atskirą leidimą gyventi nuo tos dienos, kurią C tenkino su pilietine integracija susijusią sąlygą, t. y. nuo <DATE ISO="20150216">2015 m. vasario 16 d.</DATE> Dėl šios priežasties C teisėto gyvenimo šalyje laikotarpis buvo pertrauktas nuo <DATE ISO="20140210">2014 m. vasario 10 d.</DATE> (bendro gyvenimo pas sutuoktinį pabaigos data, remiantis BRP registro duomenimis) iki <DATE ISO="20150216">2015 m. vasario 16 d.</DATE> (data, kai buvo išduotas atskiras leidimas gyventi šalyje). Todėl C suinteresuotumas pagrindinėje byloje yra tas, kad teisiškai buvo pertrauktas jos teisėto gyvenimo šalyje laikotarpis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT>Apeliantė C dėl sprendimo atgaline data, t. y. nuo <DATE ISO="20140210">2014 m. vasario 10 d.</DATE>, panaikinti leidimą gyventi pas sutuoktinį pateikė skundą <HT TYPE="ITALIC">Rechtbank Den Haage zittingsplaats Rotterdam</HT> (Hagos apylinkės teismas, posėdžiaujantis Roterdame, Nyderlandai; toliau – pirmosios instancijos teismas), o šis <DATE ISO="20160105">2016 m. sausio 5 d.</DATE> teismo sprendimu skundą pripažino nepagrįstu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT>A, t. y. antrasis apeliantas pagrindinėje byloje (toliau – apeliantas A arba A), taip pat yra trečiosios šalies (Kongo) pilietis. Nuo <DATE ISO="19971220">1997 m. gruodžio 20 d.</DATE> iki <DATE ISO="20161015">2016 m. spalio 15 d.</DATE> jis turėjo leidimą gyventi pas sutuoktinę. <DATE ISO="20150728">2015 m. liepos 28 d.</DATE> BRP registre įregistruotas A ir Nyderlandų pilietybę turinčios jo sutuoktinės santuokos nutraukimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT>Remdamasis <HT TYPE="ITALIC">Vb 2000</HT> 3.51 straipsnio 1 dalies pradžia ir a punktu, apeliantas A pateikė prašymą pakeisti leidimą gyventi pas sutuoktinę į atskirą leidimą gyventi. <DATE ISO="20150226">2015 m. vasario 26 d.</DATE> ir <DATE ISO="20150921">2015 m. rugsėjo 21 d.</DATE> sprendimais valstybės sekretorius patvirtino sprendimą atmesti prašymą išduoti atskirą leidimą gyventi dėl to, kad A nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad išlaikė antrąjį pilietinės<?PAGE NO="5"?> integracijos egzaminą arba kad jam šis reikalavimas netaikomas ar jis nuo jo atleistas pagal <HT TYPE="ITALIC">Vb 2000</HT> 3.80a straipsnį. <DATE ISO="20160208">2016 m. vasario 8 d.</DATE> valstybės sekretorius apeliantui A raštu pranešė apie ketinimą atgaline data panaikinti jo leidimą gyventi pas sutuoktinę nuo <DATE ISO="20140903">2014 m. rugsėjo 3 d.</DATE>, nes nuo šios datos A ir jo sutuoktinė BRP registre nebeįregistruoti kaip gyvenantys tuo pačiu adresu. Taigi valstybės sekretorius nusprendė, kad leidimas gyventi pas sutuoktinę nebeturi teisinio pagrindo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT>Apeliantas A pateikė skundą pirmosios instancijos teisme, o šis teismas jį atmetė <DATE ISO="20160525">2016 m. gegužės 25 d.</DATE></TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Procesas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme ir prejudiciniai klausimai</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT>Abu apeliantai – C ir A – dėl pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų pateikė apeliacinius skundus <HT TYPE="ITALIC">Raad van State</HT> (Valstybės Taryba). Visų pirma, apeliantų C ir A nuomone, galimybė atskiro leidimo gyventi išdavimą sieti su nacionalinėje teisėje nustatytais reikalavimais, pavyzdžiui, tenkinti <HT TYPE="ITALIC">Vb 2000</HT> 3.80a straipsnio 1 dalyje nustatytą sąlygą dėl antrojo pilietinės integracijos egzamino prieš tai, kai išduodamas atskiras leidimas gyventi, nenustatyta Direktyvos 2003/86 15 straipsnyje, kurio 4 dalyje nurodytos tik procedūrinės, o ne materialinės sąlygos. Antra, C ir A pirmosios instancijos teismą kaltina tuo, kad jis klaidingai rėmėsi <DATE ISO="20150709">2015 m. liepos 9 d.</DATE> Sprendimu <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">K ir A</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑153/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:453">EU:C:2015:453</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>; toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">K ir A</HT>), kad pagrįstų sąlygos dėl antrojo pilietinės integracijos egzamino atitiktį Direktyvai 2003/86. Iš tikrųjų, apeliantų C ir A nuomone, Sprendime <HT TYPE="ITALIC">K ir A</HT> nagrinėjama trečiosios šalies piliečio pilietinės integracijos pareiga, kiek tai susiję su teise į šeimos susijungimą priimant Nyderlanduose. Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">K ir A</HT> skiriasi nuo pagrindinių bylų. Kiek tai susiję su C, jai turėjo būti išduotas atskiras leidimas gyventi, nereikalaujant tenkinti sąlygos dėl antrojo pilietinės integracijos egzamino išlaikymo, nuo <DATE ISO="20140210">2014 m. vasario 10 d.</DATE>, t. y. nuo datos, kai Nyderlanduose ji jau buvo teisėtai išgyvenusi penkerius metus. Apeliantas A teigia, kad Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 1 dalimi siekiama būtent riboti laikotarpį, per kurį šeimos nariai yra priklausomi nuo globėjo, nustatant penkerius metus. Trečia, apeliantė C teigia, kad leidimas gyventi pas sutuoktinį turėjo būti panaikintas santuokos nutraukimo paskelbimo dieną, t. y. <DATE ISO="20150202">2015 m. vasario 2 d.</DATE>, o ne, kaip nusprendė pirmosios instancijos teismas, <DATE ISO="20140210">2014 m. vasario 10 d.</DATE>, kai C ir jos sutuoktinis nebebuvo įregistruoti BRP registre kaip gyvenantys tuo pačiu adresu. Be to, C teigia, kad leidimo gyventi pas sutuoktinį panaikinimas atgaline data lėmė tai, kad ji neteisėtai gyveno šalyje tarpinį laikotarpį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>Pirma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymėjo, kad kyla abejonių dėl Teisingumo Teismo jurisdikcijos, nes pagal Direktyvos 2003/86 3 straipsnio 3 dalį ji netaikoma <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>Sąjungos piliečio šeimos nariams<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>; atitinkami C ir A sutuoktiniai yra nyderlandiečiai. Sąjunga suinteresuota, kad iš Sąjungos teisės perimtos nuostatos būtų aiškinamos vienodai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P>Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo <DATE ISO="20121018">2012 m. spalio 18 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Nolan</HT> (C‑583/10, 46 punktas), <DATE ISO="20131107">2013 m. lapkričio 7 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Romeo</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑313/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:718">EU:C:2013:718</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20160616">2016 m. birželio 16 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Rodríguez Sánchez</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑351/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:447">EU:C:2016:447</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0061">61</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0062">62</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Vis dėlto iš <DATE ISO="20121018">2012 m. spalio 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nolan</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑583/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:638">EU:C:2012:638</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>; toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Nolan</HT>) matyti, jog Sąjunga neturi intereso vienodai aiškinti Sąjungos teisės aktą, kai nagrinėjama situacija, kuri aiškiai nepatenka į šio teisės akto taikymo sritį. Kadangi tas sprendimas nebenurodytas, be kita ko, <DATE ISO="20161115">2016 m. lapkričio 15 d.</DATE> didžiosios kolegijos Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ullens de Schooten</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑268/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:874">EU:C:2016:874</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nesupranta, ar Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Nolan</HT> išlieka taikytinas ir galėtų lemti tai, kad Teisingumo Teismas pripažintų neturįs jurisdikcijos nagrinėti šio prašymo priimti prejudicinį sprendimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad nežino, su kuo susijusios <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>atskiro leidimo gyventi suteikimo &lt;…&gt; sąlygos<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/>, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 4 dalį, kurios nustatytos nacionalinėje teisėje. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą, ar šios sąlygos gali būti siejamos su integracijos sąlygomis,<?PAGE NO="6"?> taigi – su materialinėmis sąlygomis. Jis patikslina ir tai, kad Teisingumo Teismas nusprendė dėl dalies šio klausimo dviejuose sprendimuose, t. y. <DATE ISO="20150604">2015 m. birželio 4 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">P ir S</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑579/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:369">EU:C:2015:369</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>; toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">P ir S</HT>) ir Sprendime <HT TYPE="ITALIC">K ir A</HT>, tačiau iš šių sprendimų neišplaukia pagrindinėse bylose taikytinas išsamus atsakymas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Trečia, dėl C teisėto gyvenimo šalyje pertraukimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, nuo kurios datos atskiras leidimas gyventi sukelia pasekmių. Kai prašymas išduoti atskirą leidimą gyventi pateiktas teisėtai išgyvenus penkerius metus dėl šeimos susijungimo, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad Direktyvos 2003/86 15 straipsnyje aiškiai nenurodyta data, nuo kurios turi būti išduotas šis atskiras leidimas gyventi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Raad van State</HT> (Valstybės Taryba) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>1.</NO.P><TXT>Ar atsižvelgiant į [Direktyvos 2003/86] 3 straipsnio 3 dalį ir Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Nolan</HT> &lt;…&gt; Teisingumo Teismas turi jurisdikciją atsakyti į Nyderlandų teismo prejudicinius klausimus dėl šios direktyvos nuostatų išaiškinimo byloje dėl teisės gyventi globėjo, Nyderlandų piliečio, šeimos nariams, jeigu pagal Nyderlandų teisę ši direktyva šiems šeimos nariams taikoma tiesiogiai ir besąlygiškai?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Ar [Direktyvos 2003/86] 15 straipsnio 1 ir 4 dalys turi būti aiškinamos kaip draudžiančios nacionalinės teisės normą, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėse bylose, kurioje numatyta, kad užsieniečio, kuris, siekdamas šeimos susijungimo, gyvena valstybės narės teritorijoje ilgiau kaip penkerius metus, prašymas išduoti atskirą leidimą gyventi gali būti atmestas dėl to, kad užsienietis neįvykdė nacionalinėje teisėje nustatytų integracijos sąlygų?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Ar [Direktyvos 2003/86] 15 straipsnio 1 ir 4 dalys turi būti aiškinamos kaip draudžiančios nacionalinės teisės normą, kaip antai nagrinėjamą pagrindinėje byloje, kuria remiantis atskiras leidimas gyventi anksčiausiai gali būti išduodamas nuo prašymo pateikimo dienos?<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Šioje byloje rašytines pastabas pateikė apeliantai C ir A, Nyderlandų ir Austrijos vyriausybės ir Europos Komisija.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Per <DATE ISO="20180319">2018 m. kovo 19 d.</DATE> Teisingumo Teisme vykusį bendrą teismo posėdį šioje byloje ir susijusioje byloje C‑380/17 (<HT TYPE="ITALIC">K ir B</HT>) žodines pastabas pateikė apeliantai C ir A, paskui apeliantės K ir B, Nyderlandų vyriausybė ir Komisija.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Analizė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl Teisingumo Teismo jurisdikcijos</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Apeliantams C ir A buvo išduoti leidimai gyventi pas sutuoktinį ar sutuoktinę dėl šeimos susijungimo dėl to, kad jie gyveno pas Nyderlandų pilietybę turinčius sutuoktinius, nepasinaudojusius judėjimo laisve.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Direktyvos 2003/86 3 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, kad ji <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>netaikoma Sąjungos piliečio šeimos nariams<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P>Iš pradžių <DATE ISO="19991201">1999 m. gruodžio 1 d.</DATE> Pasiūlyme dėl Tarybos direktyvos dėl šeimos susijungimo COM(1999) 638 <HT TYPE="ITALIC">final</HT> ir <DATE ISO="20001010">2000 m. spalio 10 d.</DATE> Pasiūlyme dėl Tarybos direktyvos dėl šeimos susijungimo COM(2000) 624 <HT TYPE="ITALIC">final</HT> pagal 1 straipsnį ir 3 straipsnio 1 dalies c punktą teise laisvai judėti nepasinaudojusiems Sąjungos piliečiams buvo suteikiama teisė į susijungimą su šeimos nariais. Vis dėlto Taryba prašė, kad tuose direktyvos pasiūlymuose būtų apribota jos taikymo sritis. Todėl <DATE ISO="20020502">2002 m. gegužės 2 d.</DATE> Trečiajame pasiūlyme dėl Direktyvos dėl šeimos susijungimo COM(2002) 225 <HT TYPE="ITALIC">final</HT> Komisija tos direktyvos taikymo sritį pakeitė taip, kad iš jos būtų pašalinti teise laisvai judėti nepasinaudoję Sąjungos piliečiai. Teise laisvai judėti nepasinaudojusių Sąjungos piliečių padėtis turėjo būti nagrinėjama vėliau konkrečiame pasiūlyme, priėmus naują redakciją dėl asmenų teisės laisvai judėti.</P></NOTE>. Kadangi apeliantų sutuoktiniai, t. y. Nyderlandų piliečiai, nepasinaudojo judėjimo laisve, jiems Direktyva 2003/86 netaikoma <HT TYPE="ITALIC">ratione materiae</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Vis dėlto Nyderlandų teisės aktų leidėjas vienašališkai nusprendė išplėsti Direktyvos 2003/86 nuostatų taikymo sritį, kad ji apimtų ir Nyderlandų globėjus, nepasinaudojusius savo judėjimo laisve<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P>Šiuo atveju visiškai nekeliamas klausimas dėl <DATE ISO="20040429">2004 m. balandžio 29 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančioje Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančioje Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="158" PAGE.FIRST="77" DATE.PUB="2007">OL L 158, 2004, p. 77</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 46), nustatytos tvarkos taikymo.</P></NOTE>, tačiau norinčius pasinaudoti teise į šeimos susijungimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P>Remiantis <DATE ISO="20081008">2008 m. spalio 8 d.</DATE> Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui dėl [Direktyvos 2003/86] taikymo (COM(2008) 610 <HT TYPE="ITALIC">final</HT>, p. 4). Jei valstybė narė teise laisvai judėti nepasinaudojusiems piliečiams taiko mažiau palankias nuostatas, nei numato direktyva, trečiųjų šalių piliečių teisinis statusas, gavus valstybės narės, kurioje jos piliečiams galioja mažiau palankios atitinkamos nuostatos, pilietybę, galėtų pablogėti. Taip yra keturiose šalyse: Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Kipro Respublikoje, Latvijos Respublikoje ir Nyderlandų Karalystėje.</P></NOTE>. Pagrindinėse bylose susiklosčiusios situacijos susijusios tik su vidaus teise, o jų šalys šioje byloje neginčijo. Kitaip tariant, tai yra Nyderlandų tvarkos pagal <HT TYPE="ITALIC">Vb 2000</HT> taikymo srities išplėtimas <HT TYPE="ITALIC">ratione materiae</HT>, kad ji apimtų ir Nyderlandų piliečius, nepasinaudojusius judėjimo laisve. Šiomis aplinkybėmis reikia išnagrinėti, ar Teisingumo Teismo pateikiamas iškeltuose klausimuose nurodytų nuostatų išaiškinimas yra pateisinamas, taigi ar galima konstatuoti, kad Teisingumo Teismas turi jurisdikciją, kaip teigia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Nyderlandų vyriausybė ir apeliantai pagrindinėse bylose, tačiau ginčija Komisija ir Austrijos vyriausybė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Remiantis SESV 267 straipsniu, Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl Sutarčių ir Sąjungos institucijų aktų išaiškinimo. Vadinasi, tik nagrinėjantis bylą nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, turi įvertinti tai, ar jo sprendimui priimti būtinas prejudicinis sprendimas, ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19901018">1990 m. spalio 18 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dzodzi</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑297/88 ir C‑197/89</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1990:360">EU:C:1990:360</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20110707">2011 m. liepos 7 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Agafiţei ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑310/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:467">EU:C:2011:467</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20111221">2011 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Cicala</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑482/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:868">EU:C:2011:868</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0015">15</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Todėl, kai nacionalinių teismų pateikti klausimai susiję su Sąjungos teisės nuostatos išaiškinimu, Teisingumo Teismas iš principo turi priimti sprendimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19901018">1990 m. spalio 18 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dzodzi</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑297/88 ir C‑197/89</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1990:360">EU:C:1990:360</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20060316">2006 m. kovo 16 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Poseidon Chartering</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑3/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:176">EU:C:2006:176</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0015">15</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20101028">2010 m. spalio 28 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Volvo Car Germany</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑203/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:647">EU:C:2010:647</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20110707">2011 m. liepos 7 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Agafiţei ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑310/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:467">EU:C:2011:467</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20111221">2011 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Cicala</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑482/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:868">EU:C:2011:868</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0016">16</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu primintina, kad Teisingumo Teismas ne kartą nusprendė turįs jurisdikciją priimti sprendimą dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą, susijusių su Sąjungos teisės nuostatomis tokiose situacijose, kai faktinės pagrindinės bylos aplinkybės nepateko į Sąjungos teisės taikymo sritį. Iš tikrųjų Sąjunga suinteresuota, kad Sąjungos teisės akto ir nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis jis perkeliamas ir tampa taikytinas už šio akto taikymo srities ribų, būtų aiškinamos vienodai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas patikslino, kad jo pateiktas Sąjungos teisės akto nuostatų aiškinimas, esant į šios teisės taikymo sritį nepatenkančioms situacijoms, pateisinamas, jei šios nuostatos, vadovaujantis nacionaline teise, tiesiogiai ir besąlygiškai taikomos tokioms situacijoms, siekiant užtikrinti vienodą jų ir minėto Sąjungos teisės akto reglamentuojamų situacijų vertinimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19950328">1995 m. kovo 28 d.</DATE> sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kleinwort Benson</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑346/93</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1995:85">EU:C:1995:85</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0016">16</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20111221">2011 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Cicala</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑482/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:868">EU:C:2011:868</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0017">17</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0019">19</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20121018">2012 m. spalio 18 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Nolan</HT> (45 ir 47 punktai) ir <DATE ISO="20171019">2017 m. spalio 19 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Solar Electric Martinique</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑303/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:773">EU:C:2017:773</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Todėl Teisingumo Teismo prašoma patikrinti, ar esama pakankamai tikslių duomenų, leidžiančių<?PAGE NO="8"?> nustatyti, ar nacionalinėje teisėje yra tokia tiesioginė ir besąlyginė nuoroda į Sąjungos teisę. Iš esmės, remdamasis tik nacionalinio teismo sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateiktais duomenimis, Teisingumo Teismas gali nustatyti, ar turi jurisdikciją atsakyti į jam pateiktus klausimus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20160512">2016 m. gegužės 12 d.</DATE> Nutartį <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sahyouni</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑281/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:343">EU:C:2016:343</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) ir mano išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Solar Electric Martinique</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑303/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:507">EU:C:2017:507</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Žinoma, remiantis Sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Nolan</HT>, negalima tvirtinti ar preziumuoti, kad Sąjunga suinteresuota, jog srityje, kurios Sąjungos teisės aktų leidėjas neįtraukė į jo priimto akto taikymo sritį, šio akto nuostatos turi būti aiškinamos vienodai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P>Šiuo klausimu žr. Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Nolan</HT> 53, 54 ir 56 punktus.</P></NOTE>. Iš tikrųjų, remiantis šia logika, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>jei Sąjungos teisės aktų leidėjas vienareikšmiškai nurodo, kad jo priimtas aktas netaikomas konkrečiai sričiai, jis &lt;…&gt; atsisako tikslo vienodai aiškinti ir taikyti teisės normas šioje į taikymo sritį nepatenkančioje srityje<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P>Šiuo klausimu žr. Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Nolan</HT> 55 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Vis dėlto <DATE ISO="20171019">2017 m. spalio 19 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Solar Electric Martinique</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑303/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:773">EU:C:2017:773</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>; toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Solar Electric Martinique</HT>), kuris taip pat buvo susijęs su aiškiu neįtraukimo į Sąjungos direktyvos taikymo sritį atveju<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P>Nagrinėtas neįtraukimo į <DATE ISO="20061128">2006 m. lapkričio 28 d.</DATE> Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos taikymo sritį <HT TYPE="ITALIC">ratione loci</HT> atvejis, tačiau šis skirtumas, palyginti su Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Nolan</HT> nagrinėtu neįtraukimu <HT TYPE="ITALIC">ratione materiae</HT>, neturi reikšmės; žr. mano išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Solar Electric Martinique</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑303/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:507">EU:C:2017:507</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, mano nuomone, buvo pritaikyti tam tikri Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Nolan</HT> motyvai. Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Solar Electric Martinique</HT> 29 punkte Teisingumo Teismas patikslino, kad, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/><HT TYPE="ITALIC">žinoma, gali būti, kad</HT> egzistuoja Sąjungos interesas vienodai aiškinti [nagrinėjamos direktyvos sąvokas,] siekiant išvengti aiškinimo skirtumų ateityje<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P>Kursyvu išskirta mano.</P></NOTE>. Nors iš Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Nolan</HT> galima suprasti, kad toks interesas išnyksta, kai Sąjungos teisės aktų leidėjas aiškiai neįtraukia į taikymo sritį, Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Solar Electric Martinique</HT> toks aiškinimas nepatvirtintas. Toliau dėl aiškaus neįtraukimo į direktyvos taikymo sritį <DATE ISO="20180627">2018 m. birželio 27 d.</DATE> Sprendime <HT TYPE="ITALIC">SGI ir Valériane</HT> (C‑459/17 ir C‑460/17), atrodo, galutinai atmestas anksčiau Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Nolan</HT> taikytas požiūris ir tvirtinama, jog, nepaisant šio aiškaus neįtraukimo, <HT TYPE="ITALIC">Sąjunga tikrai suinteresuota</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P>Kursyvu išskirta mano.</P></NOTE>, kad, siekiant išvengti skirtingo aiškinimo ateityje, iš Sąjungos teisės perimtos nuostatos ar sąlygos būtų aiškinamos vienodai, neatsižvelgiant į tai, kokiomis sąlygomis jos turi būti taikomos, jeigu vidaus teisėje padaryta tiesioginė ir besąlyginė nuoroda į direktyvos nuostatą, kurią Teisingumo Teismo prašoma išaiškinti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20180627">2018 m. birželio 27 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">SGI ir Valériane</HT> (C‑459/17 ir C‑460/17, 27 ir 28 punktai). Šis sprendimas, kaip ir Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Solar Electric Martinique</HT>, susijęs su neįtraukimu <HT TYPE="ITALIC">ratione loci</HT> į PVM direktyvos taikymo sritį.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Taip yra ir šioje byloje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateikti duomenys yra pakankamai tikslūs ir patvirtina, kad nacionalinėje teisėje, į kurią perkelta Sąjungos teisė, padaryta tiesioginė ir besąlyginė nuoroda į Sąjungos teisę. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslino, kad Nyderlandų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas bendras teisinis režimas taikomas trečiųjų šalių piliečių šeimos susijungimui ir judėjimo laisve nepasinaudojusių Nyderlandų piliečių šeimos susijungimui ir juose šis teisinis režimas nediferencijuojamas. Iš <HT TYPE="ITALIC">Vb 2000</HT> motyvų santraukos matyti, kad <HT TYPE="ITALIC">Vb 2000</HT> 3.51 straipsnyje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P>Šiuo straipsniu įgyvendinamas Direktyvos 2003/86 15 straipsnis.</P></NOTE> nurodytas terminas, per kurį valstybės sekretorius gali išduoti atskirą leidimą gyventi<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo <HT TYPE="ITALIC">Vb 2000</HT> 3.51 straipsnio 1 dalies pradžią ir a punktą.</P></NOTE>, buvo sugriežtintas ir pailgintas nuo trejų iki penkerių gyvenimo šalyje metų; jis taikomas taip pat judėjimo laisve nepasinaudojusių Nyderlandų piliečių šeimos susijungimui. <HT TYPE="ITALIC">Vb 2000</HT> 3.80a straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga dėl antrojo pilietinės integracijos egzamino ir pailgintas terminas vienodai taikomi trečiųjų šalių piliečių šeimos susijungimui ir judėjimo laisve nepasinaudojusių Nyderlandų piliečių šeimos susijungimui.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad, jeigu šiuo atveju Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos aiškinti Direktyvos 2003/86 15 straipsnį, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas jį turės aiškinti pats, kad bylą išnagrinėtų iš esmės. Praktikoje nacionalinio teismo pateiktas Sąjungos teisės nuostatos išaiškinimas gali sukelti pasekmių šios teisės turiniui ir lemti labai skirtingą požiūrį, palyginti su tuo, kurio laikytųsi Teisingumo Teismas. Be to, tai galėtų paskatinti atitinkamos valstybės narės nacionalinius teismus ateityje Teisingumo Teismui neteikti tokio klausimo. Bet kuriuo atveju sąvokos, kurias prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti, tikrai yra susijusios su Sąjungos teise ir tikrai gali būti taikomos situacijoms, patenkančioms į direktyvos taikymo sritį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Todėl manau, jog Sąjunga suinteresuota vienodu aiškinimu, pirma, dėl to, kad išvengtų nevienodo Sąjungos teisės taikymo, ir, antra, dėl būtinybės skirtingai nevertinti situacijų, kuriose valstybė narė nutarė taikyti Sąjungos teisėje pateiktus sprendimus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis siūlau Teisingumo Teismui konstatuoti, kad jis turi jurisdikciją atsakyti į pateiktus klausimus.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 1 ir 4 dalių išaiškinimo ir sąlygos, susijusios su antruoju pilietinės integracijos egzaminu, suderinamumo</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Primenu, kad apeliantai C ir A turi leidimus gyventi pas sutuoktinį dėl šeimos susijungimo. Jie pateikė prašymus, kad būtų išduoti atskiri leidimai gyventi pagal <HT TYPE="ITALIC">Vb 2000</HT> 3.51 straipsnio 1 dalies pradžią ir a punktą. Prašymai buvo atmesti, nes apeliantai C ir A neišlaikė <HT TYPE="ITALIC">Wi</HT> 7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyto egzamino arba nepateikė įrodymų, kad išlaikė šį egzaminą ar kad nuo jo buvo atleisti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P>Pagal <HT TYPE="ITALIC">Wi</HT> 6 straipsnio 1 dalies a arba b punktus <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>Nyderlandų ministras gali atleisti asmenį nuo pilietinės integracijos pareigos, jeigu šis asmuo įrodo, kad dėl psichinės ar fizinės negalios arba protinio sutrikimo ilgą laiką negali išlaikyti pilietinės integracijos egzamino, [arba jeigu šis ministras], atsižvelgdamas į pilietinės integracijos pareigos turėtojo papildomas pastangas, turi nuspręsti, kad šis asmuo pagrįstai negali įvykdyti pilietinės integracijos pareigos<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/>.</P></NOTE>. Šiomis aplinkybėmis apeliantams A ir C nebuvo išduoti atskiri leidimai gyventi dėl to neišlaikyto egzamino.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Taigi antrasis prejudicinis klausimas susijęs su valstybės teritorijoje ilgiau kaip penkerius metus dėl šeimos susijungimo gyvenančio šeimos nario prašymo išduoti atskirą leidimą gyventi atmetimo dėl to, kad netenkinami nacionalinėje teisėje nustatyti integracijos reikalavimai, suderinamumu su Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 1 ir 4 dalimis. Konkrečiau kalbant, Teisingumo Teismo prašoma nuspręsti dėl reikšmės, kuri turi būti suteikiama Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 4 dalyje vartojamiems žodžiams <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>atskiro leidimo gyventi suteikimo &lt;…&gt; sąlygos<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/>, ir nustatyti, ar šios sąlygos apima pareigą atvykti į antrąjį pilietinės integracijos egzaminą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Prieš nagrinėjant Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 4 dalį, pažymėtina, kad Nyderlanduose integracijos procesas vyksta, atrodo, dviem etapais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Pirmasis etapas reglamentuotas Direktyvos 2003/86 7 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad valstybės narės <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>gali reikalauti, kad trečiųjų šalių piliečiai laikytųsi integracijos priemonių &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/>. Teisingumo Teismas nusprendė<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P>Šiuo klausimu žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">P ir S</HT> (38 punktas) ir Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">K ir A</HT> (52–55 punktai).</P></NOTE>, kad valstybės narės gali reikalauti, kad trečiųjų šalių piliečiai išlaikytų pilietinės integracijos egzaminą. Šis egzaminas apima pagrindinių kalbos žinių ir pagrindinių žinių apie atitinkamos valstybės narės visuomenę vertinimą ir už jį reikia sumokėti tam tikrus mokesčius. Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą taikymo gairių (toliau – Komisijos gairės)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P><DATE ISO="20140403">2014 m. balandžio 3 d.</DATE> COM(2014) 210 <HT TYPE="ITALIC">final</HT>, p. 15 ir 16.</P></NOTE> šios direktyvos 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos integracijos priemonės apibrėžtos kaip tokios, kuriomis siekiama patikrinti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>[trečiųjų šalių piliečių] norą integruotis<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/>, ir tai gali būti pagrindinių įgūdžių, kurie laikomi reikalingi<?PAGE NO="10"?> šiuo tikslu, patikrinimo egzaminas. Integracijos priemonė, kurios valstybės narės gali reikalauti, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>negali tapti įsipareigojimu pasiekti rezultatą<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/>, nes taip būtų nustatyta priemonė, kuria ribojama šeimos susijungimo galimybė. Priešingai, šiomis priemonėmis <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>turi būti padedama šeimoms susijungti<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/>. Iš tikrųjų pagrindinės žinios apie priimančios visuomenės kalbą, istoriją ir institucijas yra būtinas integracijos elementas, ir tai Komisija skatina<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P>Šiuo klausimu žr. Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>Bendra integracijos darbotvarkė. Trečiųjų šalių piliečių integracijos Europos Sąjungoje programa<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/> (COM(2005) 389 <HT TYPE="ITALIC">final</HT>, <DATE ISO="20050901">2005 m. rugsėjo 1 d.</DATE>, <DATE ISO="20050904">4</DATE> pagrindinis principas).</P></NOTE>. Šiuo tikslu egzaminas gali vykti prieš priimant į Sąjungos teritoriją ambasadose ar konsulatuose arba priimančioje valstybėje narėje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Pagal Nyderlandų teisę nustatytas antrasis integracijos etapas grindžiamas Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 4 dalimi. Šiame naujame integracijos etape reikia išlaikyti dar vieną egzaminą, jeigu šeimos narys nori turėti savarankišką statusą ir nebepriklausyti nuo globėjo leidimo gyventi šalyje. Anot Nyderlandų vyriausybės, atskiro leidimo išdavimas sustiprina teisėtai penkerius metus valstybės narės teritorijoje gyvenančio trečiosios šalies piliečio teisinę padėtį, todėl iš atskiro leidimo gyventi šalyje prašančio asmens gali būti reikalaujama įrodyti, kad per tą laikotarpį jis geriau integravosi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Toliau nagrinėsiu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašomą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>sąlygų<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/> sąvokos, vartojamos Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 4 dalyje, kuri, anot Nyderlandų vyriausybės, gali apimti antrąjį pilietinės integracijos egzaminą, aiškinimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Pažymėtina, kad nei Direktyvos 2003/86 15 straipsnio formuluotėje, nei Komisijos gairėse nepatikslinta, ar dėl atskiro leidimo gyventi išdavimo gali būti nustatyta pilietinės integracijos pareiga ir kiek.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Vis dėlto pažymiu, kad Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 4 dalyje vartojami žodžiai <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0031" REF.END="QE0031"/>atskiro leidimo gyventi suteikimo &lt;…&gt; sąlygos<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/>, o ne <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0032" REF.END="QE0032"/>integracijos sąlygos<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P>Teisingumo Teismas šią sąvoką nagrinėjo Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">P ir S</HT> 34–38 punktuose.</P></NOTE>, kaip vartojama <DATE ISO="20031125">2003 m. lapkričio 25 d.</DATE> Tarybos direktyvos 2003/109 dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="016" PAGE.FIRST="44" DATE.PUB="2004">OL L 16, 2004, p. 44</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 272.</P></NOTE> 5 straipsnio 2 dalyje, arba <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0033" REF.END="QE0033"/>integracijos priemonės<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P>Teisingumo Teismas šią sąvoką nagrinėjo Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">K ir A</HT> 52–55 punktuose.</P></NOTE>, kaip nurodyta Direktyvos 2003/86 7 straipsnio 2 dalyje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Reikia skirti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0034" REF.END="QE0034"/>integracijos priemones<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0035" REF.END="QE0035"/>integracijos sąlygas<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/> – tai tikrai nėra sinonimai, nes integracijos priemones reikia laikyti švelnesnėmis už integracijos sąlygas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P>Šis atskyrimas ypač akivaizdus Direktyvoje 2003/109. Šiuo klausimu žr. mano išvadą byloje, kurioje priimtas Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dogan</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑138/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:287">EU:C:2014:287</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0052">52</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Tai patvirtina ir Direktyvos 2003/86 7 straipsnio 1 dalies sisteminis aiškinimas. Šiame straipsnyje išvardytos sąlygos, kurių įvykdymą trečiosios šalies pilietis turi įrodyti. Tačiau integracijos priemonės nurodytos kitoje dalyje, o jeigu Sąjungos teisės aktų leidėjas būtų norėjęs trečiųjų šalių piliečiams taikyti integracijos priemones ir jomis remdamasis juos atrinkti, jis jas būtų nurodęs, pavyzdžiui, 1 dalies 4 punkte. Taip nėra. Direktyvos 2003/86 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos integracijos priemonės skirtos ne atrinkti, o, priešingai, jų pagrindinis tikslas – palengvinti integraciją valstybėse narėse<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P>Šiuo klausimu žr. mano išvadą byloje, kurioje priimtas Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dogan</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑138/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:287">EU:C:2014:287</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0052">52</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), ir Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">K ir A</HT> 52 ir 57 punktus, kuriuose patvirtina, kad integracijos priemonės yra teisėtos tik jeigu jos palengvina šeimos narių integraciją. Šių priemonių tikslas turi būti ne atrinkti asmenis, kurie galės pasinaudoti teise į šeimos susijungimą, o palengvinti jų integraciją valstybėse narėse.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Šis terminologinis skirtumas paaiškina, kodėl, kaip prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, manau, kad nei <DATE ISO="20150709">2015 m. liepos 9 d.</DATE> Sprendime <HT TYPE="ITALIC">K ir A</HT>, kuriame nagrinėtas pilietinės integracijos egzamino priskyrimas prie <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0036" REF.END="QE0036"/>integracijos priemonių<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/>, kaip jos suprantamos pagal Direktyvos 2003/86 7 straipsnio 2 dalį, nei Sprendime <HT TYPE="ITALIC">P ir S</HT>, susijusiame su Direktyvos 2003/109 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0037" REF.END="QE0037"/>integracijos sąlygų<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/> sąvokos išaiškinimu, nėra<?PAGE NO="11"?> atsakymo dėl žodžių junginio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0038" REF.END="QE0038"/>leidimo gyventi suteikimo &lt;…&gt; sąlygos<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/>, vartojamo Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 4 dalyje, išaiškinimo, ypač kiek tai susiję su klausimu, ar šis žodžių junginys gali apimti tokią sąlygą dėl antrojo pilietinės integracijos egzamino išlaikymo, kaip taikoma pagrindinėse bylose.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Be nurodytų terminologinių skirtumų, siekiant išaiškinti Direktyvos 2003/86 15 straipsnį, būtent jo 4 dalį, taip pat reikia atsižvelgti į tos direktyvos nuostatų tikslą, struktūrą ir genezę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Kiek tai susiję su teleologiniu Direktyvos 2003/86 aiškinimu, primintina, kad Teisingumo Teismas, viena vertus, nusprendė, kad pagal Direktyvos 2003/86 sistemą leidimas susijungti šeimai yra bendra taisyklė, o ją riboti leidžiančios nuostatos turi būti aiškinamos siaurai, ir, kita vertus, pažymėjo, kad pagal tokias nuostatas valstybėms narėms suteikta veiksmų laisvė neturi būti naudojama taip, kad pakenktų direktyvos tikslui skatinti šeimos susijungimą ir jos veiksmingumui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20100304">2010 m. kovo 4 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Chakroun</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑578/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:117">EU:C:2010:117</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20121206">2012 m. gruodžio 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">O ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑356/11 ir C‑357/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:776">EU:C:2012:776</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0074">74</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">K ir A</HT> (50 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Pagal Direktyvos 2003/86 sistemą savarankiškas globėjo šeimos narių statusas reiškia atskirą statusą, dėl kurio išnyksta priklausymas nuo globėjo. Taigi, jeigu susiklosto sunkios aplinkybės arba jeigu globėjo leidimas gyventi panaikinamas ar nustoja galioti, atskirą leidimą gyventi turinčiam šeimos nariui dėl to nekils neigiamų pasekmių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Jeigu Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 4 dalyje vartojamas žodžių junginys <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0039" REF.END="QE0039"/>leidimo gyventi suteikimo &lt;…&gt; sąlygos<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/> būtų aiškinamas kaip valstybėms narėms suteikta galimybė numatyti antrąjį pilietinės integracijos egzaminą, būtų pakenkta šio akto tikslui ir veiksmingumui ir pernelyg apsunkinta teisė į šeimos susijungimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Šiuo atveju svarbu tai, kad pagal Nyderlandų teisę taikomos ypač griežtos sąlygos. Kaip jau akcentavau, trečiosios šalies pilietis turi atitikti daug griežtesnes pilietinės integracijos sąlygas nei tos, kurios nustatytos pirmą kartą priimant į Nyderlandus dėl šeimos susijungimo. <HT TYPE="ITALIC">Wi</HT> 7 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytos sąlygos, kurias turi atitikti trečiosios šalies pilietis. Jis turi, pirma, per trejus metus įgyti gebėjimus kalbėti ir rašyti nyderlandų kalba bent A2 lygiu pagal Bendrą Europos kalbų orientacinę sistemą, skirtą šiuolaikinėms užsienio kalboms. Šie gebėjimai apima kalbėjimą, supratimą klausant, rašymą ir supratimą skaitant<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad tai nustatyta Nutarimo dėl pilietinės integracijos 2.9 straipsnyje: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0040" REF.END="QE0040"/>Pilietinės integracijos pareigos turėtojas turi įgyti nyderlandų kalbos gebėjimus (kalbėti, suprasti klausant, rašyti ir suprasti skaitant), atitinkančius bent A2 lygį pagal bendrą Europos kalbų orientacinę sistemą, skirtą šiuolaikinėms užsienio kalboms.<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/></P></NOTE>. Antra, per šiuos trejus metus trečiosios šalies pilietis turi įgyti žinių apie Nyderlandų visuomenę. Šias žinias sudaro pirma dalis, susijusi su žiniomis apie Nyderlandų visuomenę, ir antra dalis, susijusi su orientavimusi Nyderlandų darbo rinkoje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad tai nustatyta Nutarimo dėl pilietinės integracijos 2.10 straipsnio 1 dalyje: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0041" REF.END="QE0041"/>Pilietinės integracijos pareigos turėtojas turi įgyti žinių apie Nyderlandų visuomenę, kurių lygis turi atitikti Nyderlandų ministro nutarime nustatytus tikslus, susijusius su šiomis aplinkybėmis: a) Nyderlandų visuomenės pažinimas; b) orientavimasis Nyderlandų darbo rinkoje.<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/></P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Taigi, manau, Direktyvos 2003/86 tikslu negali būti pateisinamas teiginys, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0042" REF.END="QE0042"/>leidimo gyventi suteikimo &lt;…&gt; sąlygų<QUOT.END REF.START="QS0042" CODE="201C" ID="QE0042"/> sąvoka gali apimti materialinę sąlygą, kaip antai antrojo pilietinės integracijos egzamino išlaikymą. Mano nuomone, šią sąvoką reikia aiškinti veikiau taip, kad ji apima tik valstybėms narėms suteiktą galimybę reikalauti pateikti prašymą išduoti atskirą leidimą gyventi ir nustatyti tokiam prašymui pagrįsti pateiktinus duomenis. Kitaip tariant, tai yra formalios arba administracinės, o ne materialinės sąlygos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Direktyvos 2003/86 struktūra, būtent šios direktyvos 15 straipsnio vieta jos struktūroje, patvirtina teiginį, kad 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta sąlyga nėra materialinė sąlyga. Remiantis 6 konstatuojamosios dalies formuluote, kurioje akcentuojama, kad, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0043" REF.END="QE0043"/>remiantis bendrais kriterijais, turėtų būti nustatytos materialinės sąlygos naudotis teise į šeimos susijungimą<QUOT.END REF.START="QS0043" CODE="201C" ID="QE0043"/>, Direktyvos 2003/86 6, 7, 8 ir 12 straipsniuose nustatyta visuma kriterijų ar taisyklių, susijusių su prašymo nagrinėjimui,<?PAGE NO="12"?> pateikimui ir leidimo gyventi išdavimui taikomomis sąlygomis. Tačiau, išskyrus Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta <HT TYPE="ITALIC">ratione personae</HT> taikymo sritis ir išvardyti šeimos nariai, kuriems gali būti išduotas toks atskiras leidimas gyventi<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0032"><P>Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0044" REF.END="QE0044"/>Po penkerių gyvenimo metų, ir jei šeimos nariui leidimas gyventi nebuvo suteiktas dėl kitų priežasčių nei šeimos susijungimas, sutuoktinis arba nesusituokęs partneris ir pilnametystės sulaukęs vaikas turi teisę [į atskirą leidimą gyventi].<QUOT.END REF.START="QS0044" CODE="201C" ID="QE0044"/></P></NOTE>, tame 15 straipsnyje nenustatyta jokių bendrų kriterijų ar bendrų materialinių normų. Direktyvos 2003/86 6–8 straipsniai yra IV skyriuje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0045" REF.END="QE0045"/>Naudojimosi teise į šeimos susijungimą reikalavimai<QUOT.END REF.START="QS0045" CODE="201C" ID="QE0045"/>, o 15 straipsnis atskirtas ir įtrauktas į šios direktyvos VI skyrių <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0046" REF.END="QE0046"/>Šeimos narių atvykimas ir gyvenimas<QUOT.END REF.START="QS0046" CODE="201C" ID="QE0046"/>. Be to, 15 straipsnyje nedaroma nuoroda į IV skyriaus nuostatas, priešingai nei šios direktyvos 12 straipsnio (susijusio su pabėgėlių šeimos susijungimu) 1 dalyje, kuri su juo susijusi. Taigi, atrodo, Sąjungos teisės aktų leidėjas atskiro leidimo gyventi išdavimą norėjo sieti ne su valstybių narių nustatytomis procedūrinėmis, o tik su materialinėmis sąlygomis. Sąjungos teisės aktų leidėjas numatė, kad atskiras leidimas gyventi yra globėjo šeimos nario nepertraukiamo gyvenimo valstybės narės teritorijoje pasekmė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>Galiausiai, dėl toliau nurodytų priežasčių pritariu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo aiškinimui, kad Direktyvos 2003/86 15 straipsnio genezė įrodo, jog leidimo gyventi išdavimui taikomos sąlygos yra procedūrinės sąlygos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Pirma, iš Direktyvos 2003/86 15 straipsnio, pasiūlymo dėl Direktyvos 2003/86 motyvų santraukos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0033"><P>Žr. Europos Komisijos pateikto Direktyvos 2003/86 pasiūlymo motyvų santrauką (COM(1999) 638 <HT TYPE="ITALIC">final</HT>, 22 ir 23 punktai).</P></NOTE> ir <DATE ISO="20020809">2002 m. rugpjūčio 9 d.</DATE> Europos Sąjungos Ministrų Tarybos darbo dokumento<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0034"><P>Žr. Europos Sąjungos Ministrų Tarybos dokumentą Nr. 10857/02 (toliau – Tarybos dokumentas).</P></NOTE> matyti, kad pagal Direktyvos 2003/86 15 straipsnį įvestas atskiras leidimas gyventi lemia tai, kad dėl savo leidimo gyventi šeimos nariai nebepriklauso nuo globėjo, pavyzdžiui, jeigu jis išvyksta iš valstybės narės, kurioje gyvena su šeimos nariu, miršta arba nutraukiama globėjo ir šeimos nario santuoka ar partnerystė. Atskiru leidimu gyventi siekiama sustiprinti globėjo šeimos nario teisinę padėtį ir jam suteikti daugiau teisinio saugumo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63.</NO.P><TXT>Antra, viso Direktyvos 2003/86 15 straipsnio genezė rodo, kad iš pradžių atskiras leidimas gyventi buvo išduodamas savaime<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0035"><P>Šiuo klausimu žr. iš dalies pakeistą pasiūlymą dėl teisės į šeimos susijungimą (COM(2002) 225 <HT TYPE="ITALIC">final</HT>).</P></NOTE>, bet vykstant teisėkūros procesui per diskusijas dėl šio pasiūlymo buvo pažymėta, kad šis leidimas turi būti ne savaime išduodamas išgyvenus penkerius metus, o pateikus prašymą. Dėl šios pastabos buvo parengtas iš dalies pakeistas pasiūlymas, kuriame buvo numatyta dabar Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta galimybė atskiro leidimo gyventi išdavimą susieti su prašymo dėl tokio leidimo pateikimu. 15 straipsnio 4 dalies įtraukimas susijęs su į Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą ir į 15 straipsnio 3 dalį įtrauktu žodžių junginiu <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0047" REF.END="QE0047"/>jei reikia – pagal prašymą<QUOT.END REF.START="QS0047" CODE="201C" ID="QE0047"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0036"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20020809">2002 m. rugpjūčio 9 d.</DATE> Tarybos dokumentą Nr. 1085<DATE ISO="20020907">7</DATE>, <DATE ISO="20020930">2002 m. rugsėjo 30 d.</DATE> Tarybos dokumentą Nr. 11787/02 ir <DATE ISO="20021023">2002 m. spalio 23 d.</DATE> Tarybos dokumentą Nr. 13053/02.</P></NOTE>. Todėl į 4 dalį būtinai reikėjo įtraukti nuostatą dėl šio prašymo pateikimo ir paskesnio leidimo gyventi išdavimo tvarkos. Todėl valstybės narės šią nuostatą gali perkelti dviem būdais: viena vertus, jei nėra specialios procedūros, valstybės narės gali numatyti, kad atskiras leidimas gyventi įgyjamas savaime išgyvenus penkerius metus, arba, kita vertus, jos gali numatyti, kad atskiras leidimas gyventi išduodamas pateikus prašymą ir pagal nustatytą procedūrą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64.</NO.P><TXT>Trečia, iš <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0048" REF.END="QE0048"/>sąlygų<QUOT.END REF.START="QS0048" CODE="201C" ID="QE0048"/> sąvokos genezės matyti, kad Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 4 dalis buvo minėta direktyvos pasiūlyme pirmiau nei į 7 straipsnį įtraukta 2 dalis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0037"><P>Žr. <DATE ISO="20021126">2002 m. lapkričio 26 d.</DATE> Tarybos dokumentą Nr. 14272/02. Direktyvos 2003/86 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0049" REF.END="QE0049"/>Valstybės narės gali reikalauti, kad trečiųjų šalių piliečiai laikytųsi integracijos priemonių pagal nacionalinę teisę. &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0049" CODE="201C" ID="QE0049"/>.</P></NOTE>. Kaip jau akcentavau<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0038"><P>Žr. šios išvados 51 ir 52 punktus</P></NOTE>, šioje dalyje aiškiai nurodytos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0050" REF.END="QE0050"/>integracijos priemonės<QUOT.END REF.START="QS0050" CODE="201C" ID="QE0050"/>. Vis dėlto, į pasiūlymo 7 straipsnį įtraukus 2 dalį, paskui į 15 straipsnį įtraukus 4 dalį, vėliau 15 straipsnio 4 dalis nebuvo iš dalies pakeista taip, kad joje būtų daroma nuoroda arba kad būtų suderinti Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 4 dalyje ir 7 straipsnio 2 dalyje vartojami terminai. Todėl ši sąvoka turi būti suprantama kaip autonomiška, palyginti su <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0051" REF.END="QE0051"/>integracijos priemonių<QUOT.END REF.START="QS0051" CODE="201C" ID="QE0051"/> sąvoka, vartojama Direktyvos 2003/86 7 straipsnio 2 dalyje.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="13"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65.</NO.P><TXT>Taigi darytina išvada, kad Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 1 ir 4 dalys turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas draudžiamas nacionalinės teisės aktas, kuriame nustatyta, kad valstybės narės teritorijoje ilgiau kaip penkerius metus dėl šeimos susijungimo teisėtai gyvenančio trečiosios šalies piliečio prašymas išduoti atskirą leidimą gyventi gali būti atmestas dėl to, kad netenkinamos nacionalinėje teisėje nustatytos integracijos sąlygos, jeigu šios sąlygos yra Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 1 ir 4 dalyse nenurodytos materialinės sąlygos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66.</NO.P><TXT>Bet kuriuo atveju, jeigu Teisingumo Teismas pripažintų, kad Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 4 dalyje nurodytos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0052" REF.END="QE0052"/>sąlygos<QUOT.END REF.START="QS0052" CODE="201C" ID="QE0052"/> siejamos su materialinėmis sąlygomis, pažymiu, jog Teisingumo Teismas nusprendė, kad valstybės narės taikytos integracijos priemonės, kaip jos suprantamos pagal Direktyvos 2003/86 7 straipsnio 2 dalį, suderinamos su šia direktyva tik jeigu dėl tokios pareigos taikymo sąlygų pasinaudojimas teise į šeimos susijungimą netampa neįmanomas arba pernelyg sudėtingas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0039"><P>Pagal analogiją žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">P ir S</HT> (45 punktas ir nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu, remiantis proporcingumo principu, kuris yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų, nacionalinės teisės aktuose, kuriais į nacionalinę teisę perkelta Direktyvos 2003/86 7 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, numatytos priemonės turi būti tinkamos šiuose teisės aktuose nurodytiems tikslams pasiekti ir neviršyti to, kas būtina jiems pasiekti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0040"><P>Pagal analogiją žr. <DATE ISO="20120426">2012 m. balandžio 26 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Nyderlandai</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑508/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:243">EU:C:2012:243</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0075">75</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir šiuo klausimu Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">K ir A</HT> (51 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68.</NO.P><TXT>Manau, juo labiau tai pasakytina ir dėl atskiro leidimo gyventi išdavimui taikomų sąlygų, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 4 dalį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69.</NO.P><TXT>Taigi šiuo atveju, mano nuomone, Nyderlandų teisės akte nustatyta sąlyga dėl pilietinės integracijos egzamino neproporcinga dėl dviejų priežasčių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70.</NO.P><TXT>Visų pirma, primenu, kad teisės į šeimos susijungimą turėtojai prieš atvykdami turi būti įgyvendinę pilietinės integracijos priemones, o tai reiškia, kad jie yra įgiję pagrindinių, pirmiausia – kalbos, žinių, kurios neginčijamai naudingos ryšiams su priimančiaja valstybe nare užmegzti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0041"><P>Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">P ir S</HT> (47 ir 48 punktai) ir Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">K ir A</HT> (54 ir 55 punktai).</P></NOTE>. Taigi dėl nustatyto antrojo egzamino galėtų kilti abejonių dėl <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0053" REF.END="QE0053"/>integracijos veiksmingumo<QUOT.END REF.START="QS0053" CODE="201C" ID="QE0053"/> ir pirmojo pilietinės integracijos egzamino naudingumo, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/86 7 straipsnio 2 dalį. Remiantis šios direktyvos 15 konstatuojamąja dalimi, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0054" REF.END="QE0054"/>šeimos narių integracija turėtų būti skatinama<QUOT.END REF.START="QS0054" CODE="201C" ID="QE0054"/>. Šiuo tikslu globėjo šeimos nariai turėtų būti integruojami, kad to pageidaujantys piliečiai galėtų įgyti nuo globėjo nepriklausomą ir savarankišką statusą ir daugiau nebepriklausyti nuo globėjo leidimo gyventi. Iš tikrųjų šie piliečiai turėtų būti integruojami pasinaudojant jų pagrindinėmis nyderlandų kalbos žiniomis, turėtomis laikant pirmąjį egzaminą, ir Nyderlandų institucijos neturėtų rengti antros atrankos, grindžiamos trečiųjų šalių piliečių kalbos ir kultūros žinių tobulėjimu. Be to, anot apeliantų C ir A, to egzamino išlaikymo procentinė išraiška labai maža<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0042"><P>2013 m. pradžioje tik 49 % globėjų šeimos narių, kuriems kilo pilietinės integracijos pareiga, po trejų metų išlaikė antrąjį pilietinės integracijos egzaminą.</P></NOTE>. Kadangi neišlaikytas antrasis pilietinės integracijos egzaminas gali lemti jų teisinį nesaugumą, trečiųjų šalių piliečiai nesiryžta jo laikyti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71.</NO.P><TXT>Taigi dėl galimybės laikyti šį egzaminą ir tikimybės jį išlaikyti neįmanoma ar pernelyg sunku įgyti teisę į atskirą leidimą gyventi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72.</NO.P><TXT>Pirma, galimybės laikyti pilietinės integracijos egzaminą finansinės sąnaudos gali sudaryti kliūčių. Anot apeliantų C ir A, mokymosi (kalbos ir pilietinės integracijos kursai), pasirengimo ir atvykimo į egzaminą išlaidos yra nuo <FT TYPE="NUMBER">4000</FT> iki <FT TYPE="NUMBER">10000</FT> EUR, o jas turi padengti egzamine dalyvaujantis asmuo, jų valstybė nefinansuoja. Žinoma, Nyderlandų vyriausybė nurodė, kad egzistuoja skolinimo sistema, nustatyta atsižvelgiant į skolininko pajėgumą grąžinti. Vis dėlto, anot apeliantų C ir A, ja negali<?PAGE NO="14"?> pasinaudoti Direktyvos 2003/86 15 straipsnyje nurodyti trečiųjų šalių piliečiai. Be to, pažymėtina, kad paskolinta suma turi būti grąžinta ir apskritai tai yra didelė pinigų suma net ir Europos piliečiams. Maža to, anot apeliantų C ir A, šios išlaidos apima registravimosi į egzaminą mokestį (350 EUR)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0043"><P>Remiantis <DATE ISO="20081008">2008 m. spalio 8 d.</DATE> Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą taikymo (COM(2008) 610 <HT TYPE="ITALIC">final</HT>, 10 ir 11 punktai): Nyderlanduose nustatytas mokesčių dydis yra 1368 EUR, prašymas išduoti vizą šeimos susijungimo tikslu kainuoja 830 EUR, o integracijos egzamino testas 350 EUR.</P></NOTE>, kuris turi būti mokamas dar kartą, norint įgyti teisę perlaikyti egzaminą, jei anksčiau nepavyko<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0044"><P>Egzaminas gali būti laikomas keturis kartus.</P></NOTE>. Kadangi šis reikalavimas dėl savo griežtai privalomojo pobūdžio atgraso teikti prašymą išduoti atskirą leidimą gyventi, tai yra sąlyga, kuri sudaro kliūčių susijungimui, o ne jį palengvina. Taigi tai yra apribojimas, dėl kurio Direktyvos 2003/86 15 straipsnis gali netekti veiksmingumo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73.</NO.P><TXT>Kita vertus, galimybė laikyti patį egzaminą realiai yra kliūtis, apsunkinanti integracijos tikslą. Iš tikrųjų turi būti atsižvelgta į atitinkamų globėjo šeimos narių konkrečias su asmeniu susijusias aplinkybes, kaip antai amžių, išsilavinimo lygį, finansinę padėtį ar sveikatos būklę, siekiant juos atleisti nuo pareigos išlaikyti tokį egzaminą, kaip pagrindinėse bylose nagrinėjamas, jeigu dėl šių aplinkybių matyti, kad šie asmenys negali atvykti į šį egzaminą ar jo išlaikyti. Jei būtų kitaip, šiomis aplinkybėmis tokia pareiga būtų sunkiai įveikiama kliūtis, kad Direktyvoje 2003/86 nustatyta teisė į atskirą leidimą gyventi būtų reali<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0045"><P>Pagal analogiją žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">P ir S</HT> (49 punktas) ir Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">K ir A</HT> (58–60 punktai).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74.</NO.P><TXT>Taigi, atrodo, pagal Nyderlandų sistemą į Direktyvos 2003/86 17 straipsnyje nurodytas asmenines aplinkybes, susijusias su globėjo šeimos nariu, t. y. trečiosios šalies piliečiu, atsižvelgiama tik po to, kai prašymą išduoti atskirą leidimą gyventi pateikęs asmuo nesėkmingai mėgino išlaikyti egzaminą. Iš tikrųjų <HT TYPE="ITALIC">Wi</HT> 6 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad pareigos turėtojas turi įrodyti, kad jis pagrįstai neišlaikė egzamino, nors dalyvavo mokymuose, ir kad keletą kartų mėgino išlaikyti pilietinės integracijos egzaminą tam, kad būtų nuo jo atleistas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0046"><P>C buvo atleista, nes ji keturis kartus laikė egzaminą ir pateikė mokymo įstaigos patvirtinimą, kuriame nurodyta, kad ji lankė kursus reikalaujamas 648 valandas.</P></NOTE>. Valstybės sekretorius trečiosios šalies pilietį atleidžia nuo egzamino, o šis turi pateikti įrodymą apie dėtas pastangas. Prieš tai, kai laikomas egzaminas, pagal šią sistemą turėtų būti atsižvelgta į asmeninę atskiro leidimo gyventi prašančių asmenų padėtį, kaip antai mąstymo gebėjimus, jų pažeidžiamumą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0047"><P>Komisijos gairių 16 punktas: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0055" REF.END="QE0055"/>Ypatingą dėmesį taip pat reikėtų atkreipti į tai, kad kai kuriose pasaulio vietose moterys ir mergaitės turi mažiau galimybių gauti išsilavinimą, todėl jų raštingumo lygis gali būti prastesnis nei vyrų.<QUOT.END REF.START="QS0055" CODE="201C" ID="QE0055"/></P></NOTE>, amžių, išsilavinimą, sveikatos būklę. Todėl, mano nuomone, ši sistema pernelyg neproporcinga.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75.</NO.P><TXT>Kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos (įskaitant nacionalinius teismus), įgyvendindamos Direktyvą 2003/86 ir nagrinėdamos prašymus dėl šeimos susijungimo, turi proporcingai ir pagrįstai vertinti visus svarbius interesus, ypač atsižvelgdamos į atitinkamų vaikų interesus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0048"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20121206">2012 m. gruodžio 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">O ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑356/11 ir C‑357/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:776">EU:C:2012:776</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0081">81</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76.</NO.P><TXT>Taigi, manau, į antrąjį prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip: Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 1 ir 4 dalis reikia aiškinti taip, kad pagal jas draudžiamas nacionalinės teisės aktas, kuriame nustatyta, kad valstybės narės teritorijoje ilgiau kaip penkerius metus dėl šeimos susijungimo teisėtai gyvenusio trečiosios šalies piliečio prašymas išduoti atskirą leidimą gyventi gali būti atmestas dėl to, kad netenkinamos nacionalinėje teisėje nustatytos integracijos sąlygos, jeigu šios sąlygos yra Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 1 ir 4 dalyse nenurodytos materialinės sąlygos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="15"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">C.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl datos, nuo kurios prašymas išduoti atskirą leidimą gyventi sukelia pasekmių, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 1 ir 4 dalis</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77.</NO.P><TXT>Nuo <DATE ISO="20081105">2008 m. lapkričio 5 d.</DATE> apeliantė C turėjo leidimą gyventi pas sutuoktinį. Kadangi, anot Nyderlandų institucijų, nuo <DATE ISO="20140210">2014 m. vasario 10 d.</DATE> C nebegyvena pas sutuoktinį, valstybės sekretorius atgaline data panaikino leidimą gyventi pas sutuoktinį, nes šis leidimas neteko teisinio pagrindo. Taigi C teisėtas gyvenimas šalyje pertrauktas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0049"><P>Teisėto gyvenimo šalyje pertraukimas sukelia pasekmių galimybei prašyti leidimo gyventi kaip ilgalaikiam gyventojui ir teisei į Nyderlandų pilietybę, nes reikalaujama teisėto ir nuolatinio gyvenimo valstybės narės teritorijoje.</P></NOTE>. Valstybės sekretorius jai išdavė atskirą leidimą gyventi nuo datos, kai C tenkino sąlygą dėl pilietinės integracijos pareigos, t. y. nuo <DATE ISO="20150216">2015 m. vasario 16 d.</DATE> C teigia, kad ji tenkino atskiro leidimo gyventi išdavimo sąlygas tą dieną, kai ji teisėtai išgyveno Nyderlanduose daugiau nei penkerius metus dėl šeimos susijungimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0078"><NO.P>78.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti, ar tada, kai prašymas išduoti atskirą leidimą gyventi pateikiamas teisėtai išgyvenus penkerius metus ir dėl šeimos susijungimo, nacionalinės teisės aktas dėl atskiro leidimo gyventi<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0050"><P>Šiuo atveju <HT TYPE="ITALIC">Vw 2000</HT> 26 straipsnio 1 dalis.</P></NOTE>, kuriame nustatyta, kad atskiras leidimas gyventi suteikiamas nuo datos, kai trečiosios šalies pilietis įrodo, kad tenkina visas integracijos sąlygas, visų pirma, sąlygą dėl integracijos egzamino ir (arba) ne anksčiau kaip nuo to prašymo gavimo dienos, yra suderinamas su Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 1 ir 4 dalimis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0079"><NO.P>79.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad Direktyvos 2003/86 15 straipsnyje aiškiai nenurodyta data, nuo kurios tas leidimas turi būti išduotas. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siūlo du tos Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 1 ir 4 dalių aiškinimus. Pirma, atrodo, iš Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 4 dalies išplaukia, kad valstybės narės nustato pagal nacionalinę teisę taikomas procedūrines sąlygas atskiro leidimo gyventi išdavimui ir galiojimo trukmei. Taigi valstybės narės nustato, kada tas leidimas įsigalioja. Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siūlo aiškinti taip, kad teisė į atskirą leidimą gyventi būtų įgyjama pagal Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 1 dalį vėliausiai po penkerių teisėto gyvenimo metų ir ji būtų įgyjama automatiškai prašymo pateikimo dieną. Todėl, net kai trečiosios šalies pilietis, išgyvenęs ilgiau nei penkerius metus, pateikia prašymą išduoti atskirą leidimą gyventi, tai reiškia, kad teisę į atskirą leidimą gyventi jis įgijo anksčiau.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0080"><NO.P>80.</NO.P><TXT>Mano nuomone, jeigu nacionalinės teisės aktuose teisė į atskirą leidimą gyventi siejama su prieš tai pateiktu prašymu, teisė į atskirą leidimą gyventi pradeda sukelti pasekmių <HT TYPE="ITALIC">vėliausiai</HT> tada, kai pateikiamas tas prašymas. Šis leidimas gyventi būtų deklaratyvus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0081"><NO.P>81.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu primintina, kad Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0056" REF.END="QE0056"/>Ne vėliau kaip po penkerių gyvenimo metų, ir jei šeimos nariui leidimas gyventi nebuvo suteiktas dėl kitų priežasčių nei šeimos susijungimas, &lt;…&gt; [jis] turi teisę, <HT TYPE="ITALIC">jei reikia – pagal prašymą</HT>, į atskirą leidimą gyventi, nepriklausomą nuo globėjo.<QUOT.END REF.START="QS0056" CODE="201C" ID="QE0056"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0051"><P>Kursyvu išskirta mano.</P></NOTE> Dėl Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 1 dalies formuluotėje vartojamo žodžių junginio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0057" REF.END="QE0057"/>jei reikia – pagal prašymą<QUOT.END REF.START="QS0057" CODE="201C" ID="QE0057"/> prašymo išduoti atskirą leidimą gyventi pateikimas tampa neprivalomas. Pareiga pateikti tokį prašymą atitinka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0058" REF.END="QE0058"/>atskiro leidimo gyventi suteikimo &lt;…&gt; sąlygas<QUOT.END REF.START="QS0058" CODE="201C" ID="QE0058"/>, kurias, remdamosi Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 4 dalimi, gali nustatyti valstybės narės. Pagal šios direktyvos 15 straipsnio 1 ir 4 dalis galimas skirtingas taikymas valstybėse narėse. Tose valstybėse narėse, kuriose teisė į atskirą leidimą gyventi suteikiama pateikus prašymą, atskiras leidimas gyventi tampa realus ir veiksmingas pateikus šį prašymą kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms. Taigi atskiras leidimas gyventi pradeda sukelti pasekmių nuo to prašymo pateikimo datos, ir tai atitinka Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad teisė į atskirą leidimą gyventi egzistuoja <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0059" REF.END="QE0059"/>[n]e vėliau kaip po penkerių gyvenimo metų<QUOT.END REF.START="QS0059" CODE="201C" ID="QE0059"/>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="16"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0082"><NO.P>82.</NO.P><TXT>Be to, manau, kad prašymo pateikimo data turėtų būti nustatyta kaip terminas, nuo kurio atskiras leidimas gyventi įsigalioja, nes ši data leistų užtikrinti vienodą požiūrį į visus laiko atžvilgiu toje pačioje situacijoje esančius prašymus pateikusius asmenis ir tai, kad prašymo nagrinėjimo baigtį iš esmės lemtų aplinkybės, susijusios su prašymą pateikusiu asmeniu, o ne su administracine institucija, kaip antai prašymo nagrinėjimo trukmė<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0052"><P>Pagal analogiją žr. <DATE ISO="20140717">2014 m. liepos 17 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Noorzia</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑338/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2092">EU:C:2014:2092</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0017">17</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20180412">2018 m. balandžio 12 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">A ir S</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑550/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:248">EU:C:2018:248</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0060">60</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Toks sprendimo variantas atitinka Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 1 dalies formuluotę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0083"><NO.P>83.</NO.P><TXT>Maža to, pasiūlytas Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 1 dalies aiškinimas leistų geriau užtikrinti prašymą išduoti atskirą leidimą gyventi pateikusių asmenų teisinį saugumą. Itin sudėtingomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, nurodytomis tos direktyvos 15 straipsnio 3 dalyje, prašymą išduoti atskirą leidimą gyventi pateikusiam trečiosios šalies piliečiui nutraukus santuoką, ryšius su tėvais ar šeima, nebūtų pertraukiamas teisėto gyvenimo laikotarpis. Nustačius, kad trečiųjų šalių piliečiams, kuriems netaikoma Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 3 dalis, prašymo pateikimo data yra data, nuo kurios atskiras leidimas gyventi sukelia pasekmių, jiems būtų leista paankstinti galimą teisėto gyvenimo šalyje nutraukimą, todėl būtų suteikta daugiau teisinio saugumo. Jeigu formali sąlyga, pavyzdžiui, reikalavimas pateikti tapatybės dokumentą ar administracinį dokumentą, tenkinama tik vėliau, teisė į atskirą leidimą būtų suteikiama atgaline data, t. y. nuo ankstesnės nei prašymo pateikimo datos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0084"><NO.P>84.</NO.P><TXT>Remdamasis tuo, kas išdėstyta, siūlau nuspręsti, kad pagal Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 1 ir 4 dalis nedraudžiama išduoti atskiro leidimo gyventi nuo prašymo dėl to leidimo išdavimo pateikimo datos, o prireikus – atgalinės datos, t. y. nuo ankstesnės datos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">V.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0085"><NO.P>85.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui į <HT TYPE="ITALIC">Raad van State</HT> (Valstybės Taryba, Nyderlandai) pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip:</TXT><P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas turi jurisdikciją atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus, susijusius su <DATE ISO="20030922">2003 m. rugsėjo 22 d.</DATE> Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą nuostatų išaiškinimu, bylose dėl Nyderlandų pilietybę turinčių globėjų šeimos narių teisės gyventi šalyje, jeigu pagal Nyderlandų teisę ši direktyva pripažinta tiesiogiai ir besąlygiškai taikoma šiems šeimos nariams.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 1 ir 4 dalis reikia aiškinti taip, kad pagal jas draudžiamas nacionalinės teisės aktas, kuriame nustatyta, kad valstybės narės teritorijoje ilgiau kaip penkerius metus dėl šeimos susijungimo teisėtai išgyvenusio trečiosios šalies piliečio prašymas išduoti atskirą leidimą gyventi gali būti atmestas dėl to, kad netenkinamos nacionalinėje teisėje nustatytos integracijos sąlygos, jeigu šios sąlygos yra Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 1 ir 4 dalyse nenurodytos materialinės sąlygos.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Pagal Direktyvos 2003/86 15 straipsnio 1 ir 4 dalis nedraudžiama išduoti atskiro leidimo gyventi nuo prašymo dėl to leidimo išdavimo pateikimo datos, o prireikus – atgalinės datos, t. y. nuo ankstesnės datos.</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>