(1)

2024 m. gruodžio 6 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės didžiaslėgių besiūlių plieninių cilindrų. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi skundą, kurį 2024 m. spalio 24 d. pateikė penkios bendrovės: „Cylinders Holding a.s.“, „Dalmine S.p.A. (Tenaris)“, „Eurocylinder Systems AG“ (ECS), „Faber Industrie S.p.A.“ ir „Worthington Cylinders GmbH“ (toliau – skundo pateikėjai). Skundą pateikė Sąjungos didžiaslėgių besiūlių plieninių cilindrų gamybos pramonė, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje. Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2025/531 (3) (toliau – registracijos reglamentas) Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą.

(4)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, skundo pateikėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, Kinijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms Komisija konkrečiai pranešė apie tyrimo inicijavimą ir paragino juos dalyvauti.

(5)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(6)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį ji gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

Sąjungos gamintojų atranka

(7)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi tam tikrus Sąjungos gamintojus. Komisija bendroves atrinko remdamasi tipiškumu pagal panašaus produkto gamybos ir pardavimo apimtį ES tiriamuoju laikotarpiu. Vykdant šią atranką buvo atrinkti du Sąjungos gamintojai. Atrinktiems Sąjungos gamintojams teko 47 % visos apskaičiuotos ES panašaus produkto gamybos apimties ir 42 % viso apskaičiuoto ES parduoto panašaus produkto kiekio. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Jokių pastabų negauta. Atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

Nesusijusių importuotojų atranka

(8)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paragino nesusijusius importuotojus pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(9)

Nė vienas nesusijęs importuotojas nepateikė prašomos informacijos ir nesutiko, kad gali būti atrenkamas.

Eksportuojančių gamintojų atranka

(10)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė visų Kinijos Liaudies Respublikos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(11)

Dvidešimt nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų, kurių eksportas sudaro 54,4 % viso apskaičiuoto eksporto į Sąjungą, pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko du eksportuojančius gamintojus, remdamasi didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį, dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis.

(12)

Pritardami tam, kad būtų pasirinktas pirmasis eksportuojantis gamintojas, kurio gamybos apimtis didžiausia iš dviejų atrinktų bendrovių grupių, skundo pateikėjai pareiškė, kad antrasis eksportuojantis gamintojas turėtų būti pakeistas, nes jis daugiausia gamina gaisro gesinimo įrangą, pvz., gesintuvus. Todėl skundo pateikėjai pasiūlė dvi alternatyvias bendradarbiaujančias bendroves dėl šių priežasčių:

(13)

Be to, skundo pateikėjai pabrėžė su dviejų bendrovių atranka susijusią riziką, kylančią tuo atveju, jei viena iš jų nebendradarbiauja.

(14)

Vis dėlto, remiantis turima informacija, antroji atrinkta įmonių grupė gamino įvairesnius produktus, o ne tik gaisro gesinimo įrangą. Pastabų dėl turimų gamybos pajėgumų ir dviejų pasiūlytų alternatyvių bendrovių buvimo ES rinkoje šiuo etapu nebuvo galima patikrinti arba jos nebuvo pagrįstos įrodymais. Be to, du preliminariai atrinkti eksportuojantys gamintojai patvirtino savo tvirtą ketinimą bendradarbiauti atliekant tyrimą.

(15)

Remiantis turima informacija, pasiūlyto atrinktų bendrovių sąrašo keisti nereikėjo. Galutinai atrinktoms bendrovėms tiriamuoju laikotarpiu teko 37,5 % viso apskaičiuoto iš Kinijos Liaudies Respublikos į Sąjungą eksportuoto didžiaslėgių besiūlių plieninių cilindrų kiekio.

(16)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei (toliau – Kinijos vyriausybė) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(17)

Be to, skundo pateikėjai skunde pateikė pakankamai prima facie įrodymų, kad Kinijoje esama žaliavų rinkos iškraipymų, susijusių su nagrinėjamuoju produktu. Todėl, kaip paskelbta pranešime apie inicijavimą, atliekant tyrimą nagrinėjami minėti su žaliavomis susiję iškraipymai, kad būtų galima nustatyti, ar Kinijai reikia taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a ir 2b dalių nuostatas. Dėl šios priežasties Komisija Kinijos vyriausybei išsiuntė papildomus su šiuo klausimu susijusius klausimynus.

(18)

Komisija nusiuntė klausimynus Sąjungos gamintojams, importuotojams, naudotojams ir Kinijos Liaudies Respublikos eksportuojantiems gamintojams. Komisija taip pat nusiuntė klausimyną nesusijusiam prekiautojui, per kurį vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų pardavė nagrinėjamąjį produktą eksportui į ES. Šie klausimynai internete paskelbti (4) inicijavimo dieną.

(19)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą preliminarioms išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(20)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2023 m. spalio 1 d. – 2024 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(21)

Šiame tyrime tiriamas produktas – tušti didžiaslėgiai besiūliai plieniniai cilindrai (DBPC), įskaitant gesintuvus, skirti suslėgtosioms arba suskystintosioms dujoms, visų skersmenų ir tūrių, su sriegiais arba be jų, nepriklausomai nuo vidinės dangos arba apvalkalo, nepriklausomai nuo išorinės apdailos ir formos, su įdėtu dujų balionu arba be jo, nepriklausomai nuo to, ar cilindrai turi vožtuvą, kakliuko žiedą, dugno žiedą arba vamzdžių jungiamąją movą, ar tarpusavyje sutvirtinti, kad sudarytų sąranką arba ne (toliau – tiriamasis produktas).

(22)

Pakartotinai neužpildomi cilindrai, kurių talpa yra 120 ml imtinai, kuriems paprastai taikomas Europos standartas EN 16509:2014 ir (arba) Jungtinių Tautų Pavojingų krovinių vežimo ekspertų komiteto yra suteiktas JT numeris 2037, į produkto apibrėžtąją sritį neįtraukiami.

(23)

Didžiaslėgiai besiūliai cilindrai naudojami daugybei įvairių paskirčių: gesintuvų, pramoninių dujų (pvz., suvirinimo ir pjaustymo, maisto ir gėrimų), medicininių dujų, skirtų ligoninėms ir sveikatos priežiūrai, elektroninių ir specialių dujų, kvėpavimo oro, naudojamo gesinant gaisrą, slopinant gaisrą, nardant su akvalangu, ir alternatyviojo kuro, įskaitant suslėgtąsias gamtines dujas (SGD) ir vandenilį.

(24)

Šiame tyrime nagrinėjamas produktas – didžiaslėgiai besiūliai plieniniai suslėgtųjų arba suskystintųjų dujų cilindrai, visų skersmenų ir tūrių, su sriegiais arba be jų, nepriklausomai nuo vidinės dangos arba apvalkalo, nepriklausomai nuo išorinės apdailos ir formos, su įdėtu dujų balionu arba be jo, nepriklausomai nuo to, ar cilindrai turi vožtuvą, kakliuko žiedą, dugno žiedą arba vamzdžių jungiamąją movą, ar tarpusavyje sutvirtinti, kad sudarytų sąranką arba ne, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7311 00 11 , ex 7311 00 13 , ex 7311 00 19 ir ex 7311 00 30 (TARIC kodai 7311 00 11 15, 7311 00 11 80, 7311 00 13 15, 7311 00 13 80, 7311 00 19 15, 7311 00 19 80, 7311 00 30 15 ir 7311 00 30 80) (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(25)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(26)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(27)

Pagal pirmiau minėtą produkto apibrėžtį šiame tyrime nagrinėjamas produktas yra didžiaslėgiai besiūliai suslėgtųjų arba suskystintųjų dujų cilindrai.

(28)

Inicijavus tyrimą vienas eksportuojantis gamintojas, bendrovė „Zhejiang Winner Fire Fighting Equipment Co., Ltd.“, tvirtino, kad gesintuvai, kurių KN kodas yra 8424 10 00 , nepatenka į tiriamojo produkto apibrėžtąją sritį. Komisija priminė, kad KN ir TARIC kodai pateikti tik kaip informacija. Šio tyrimo aprėptis priklauso nuo pranešimo apie inicijavimą 2 skirsnyje pateiktos tiriamojo produkto apibrėžties. Todėl laikoma, kad gesintuvai, turintys tokias pačias fizines ir chemines savybes kaip ir didžiaslėgiai besiūliai cilindrai, patenka į tiriamojo produkto apibrėžtąją sritį.

(29)

„Zhejiang Winner Fire Fighting Equipment Co., Ltd.“ taip pat tvirtino, kad pripildyti gesintuvai, t. y. pripildyti įvairių sausų ir drėgnų cheminių medžiagų, neturėtų būti laikomi patenkančiais į tiriamojo produkto apibrėžtąją sritį.

(30)

2025 m. kovo 6 d. Komisija paskelbė informacinį pranešimą (5), kuriame paaiškinama, kad

(31)

Skundo pateikėjai teigė, kad užpildytus arba įkrautus gesintuvus dažniausiai sudaro suvirinti cilindrai arba kiti ne plieno cilindrai, todėl jie nepatenka į tyrimo aprėptį. Pripažindami, kad didžiaslėgiai besiūliai cilindrai, naudojami gesinimui, ir cilindrai, naudojami kitais tikslais (pvz., maisto ir gėrimų pramonei skirti CO2 cilindrai), nesiskiria ir kad šių abiejų rūšių cilindrams taikomi tie patys techniniai standartai, skundo pateikėjai vis dėlto tvirtino, kad užpildyti didžiaslėgiai besiūliai cilindrai turėtų būti įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį. Jie teigė, kad neįtraukus šių cilindrų, šiame tyrime būtų nepagrįstai susiaurinta nagrinėjamojo produkto apibrėžtoji sritis ir kiltų priemonių apėjimo rizika.

(32)

Skundo pateikėjai konkrečiai pažymėjo, kad cilindrų sąranka patenka į produkto apibrėžtį, nors rėmas, naudojamas cilindrams surinkti, į ją nepatenka. Acetileno cilindrai taip pat buvo įtraukti į produkto apibrėžtį, nors jų sudėtyje yra akytos medžiagos acetono užpildui išlaikyti, nes produktas atitiko visus produkto kriterijus, nurodytus pranešime apie inicijavimą pateiktoje nagrinėjamojo produkto apibrėžtyje.

(33)

Apibendrinant, skundo pateikėjai laikėsi nuomonės, kad pirmiau nurodytas Komisijos pateiktas produkto paaiškinimas turėtų būti iš naujo išnagrinėtas.

(34)

Komisija pirmiausia pažymėjo, kad nei skunde, nei vėlesniame pranešime apie inicijavimą nenurodyta, kad tiriamasis produktas susijęs su užpildytais cilindrais.

(35)

Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad didžiaslėgių besiūlių cilindrų pirkėjai dažnai atlieka surinkimo ir užpildymo operacijas, kad nagrinėjamasis produktas būtų tinkamas galutiniam naudojimui, nesvarbu, ar kaip gesintuvas, ar kaip cheminių produktų talpykla.

(36)

Be to, atsižvelgiant į ypač brangius ir sudėtingus saugos ir saugumo reikalavimus, taikomus tarpžemyniniam labai pavojingų prekių, pvz., užpildytų didžiaslėgių besiūlių cilindrų, vežimui, nustatyta, kad tariama priemonių apėjimo rizika yra nedidelė.

(37)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundo pateikėjų teiginiai buvo atmesti.

(38)

Vienas neatrinktas eksportuojantis gamintojas, t. y. bendrovė „Leebucc (Tianjin) Hydraulics Equipment Co., Ltd“, paprašė į tyrimo aprėptį neįtraukti akumuliatorių korpusų. Ši šalis pateikė šiuos argumentus:

(39)

Skundo pateikėjai teigė, kad:

(40)

Bendrovė „Leebucc (Tianjin) Hydraulics Equipment Co., Ltd“ teigė, kad ji iškėlė klausimą dėl akumuliatorių korpusų neįtraukimo į tyrimo aprėptį po patikrinimo vietoje ir kad pastabų dėl produkto apibrėžtosios srities pateikimo terminas turėtų būti vertinamas kaip negriežtas terminas, priešingai nei pagrindiniame reglamente nurodomas griežtesnis privalomas terminas.

(41)

„Leebucc (Tianjin) Hydraulics Equipment Co., Ltd.“ pabrėžė pusgaminio (akumuliatoriaus korpuso) ir galutinio produkto (akumuliatoriaus) skirtumus, o tai buvo lemiamas veiksnys nustatant akumuliatoriaus korpuso su dujų pramonėje naudojamu akumuliatoriumi ir cilindru panašumą. Be to, ji tvirtino, kad apskaičiuojant dempingą pusgaminis neturėtų būti lyginamas su galutiniu produktu. Galiausiai ši bendrovė teigė, kad akumuliatoriaus korpusas specialiai projektuojamas taip, kad tiktų suprojektuotam akumuliatoriui, todėl abiem gaminiams atitinkamai reikia specialių sertifikatų, ir padarė išvadą, kad akumuliatoriaus korpuso negalima pakeisti dujų pramonėje naudojamu DBPC ir jis negali būti naudojamas kaip komercinis produktas, išleistas į apyvartą ES rinkoje.

(42)

Komisija išnagrinėjo prašymą neįtraukti produkto remdamasi nagrinėjamos šalies nurodytais elementais ir padarė preliminarią išvadą, kad akumuliatorių korpusai patenka į produkto apibrėžtį, pateiktą 21 konstatuojamojoje dalyje, ir pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, techninėmis ir cheminėmis savybėmis kaip ir kiti cilindrai. Be to, jie įtraukti į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį ir nurodyti produkto kontrolės numeriuose, kuriuos Komisija naudoja dempingo ir žalos skirtumams apskaičiuoti, o atliekant šį apskaičiavimą akumuliatorių korpusai yra teisingai identifikuojami ir Komisija turi tinkamą galimybę sąžiningai palyginti Sąjungos ir Kinijos gamintojų kainas. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(43)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, remiantis kuriais būtų galima manyti, kad Kinijos Liaudies Respublikoje (KLR) yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą dėl šios šalies eksportuojančių gamintojų inicijuoti atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(44)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad galiausiai galėtų būti taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus KLR eksportuojančius gamintojus pateikti informaciją apie produkto gamybai naudojamus gamybos išteklius. Šią atitinkamą informaciją pateikė devyni eksportuojantys gamintojai.

(45)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją apie gamybos išteklius, naudojamus gaminant didžiaslėgius besiūlius plieninius cilindrus, bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Iki nustatyto termino iš Kinijos vyriausybės negauta nei klausimyno atsakymų, nei pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Todėl Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad, siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(46)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgdama į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą ji preliminariai pasirinko Braziliją tinkama tipiška šalimi, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais. Komisija taip pat nurodė nagrinėsianti kitas galimai tinkamas tipiškas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus.

(47)

2025 m. vasario 13 d. pranešimu (toliau – pirmasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie atitinkamus šaltinius, kuriais ketina naudotis normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė visų su nagrinėjamojo produkto gamyba susijusių gamybos veiksnių, kaip antai žaliavos, darbo jėga ir energija, sąrašą. Be to, remdamasi neiškraipytų kainų ar lyginamųjų dydžių pasirinkimui taikomais kriterijais, Komisija nustatė galimas tinkamas tipiškas šalis, kurios yra Brazilija, Argentina ir Turkija. Komisija gavo pastabų dėl pirmojo pranešimo, kurios yra nurodytos 116–131 konstatuojamosiose dalyse.

(48)

2025 m. kovo 7 d. antruoju pranešimu (toliau – antrasis pranešimas) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriuos ketina naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkus Turkiją. Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (toliau – PBA išlaidos) ir pelną ji nustatys remdamasi sektoriaus turima informacija. Komisija gavo pastabų dėl antrojo pranešimo, kurios yra nurodytos 132–145 konstatuojamosiose dalyse.

(49)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(50)

Vis dėlto pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos (toliau – PBA išlaidos)).

(51)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad, remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos vyriausybė nebendradarbiavo, buvo tikslinga taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(52)

Neseniai atlikusi su Kinijos Liaudies Respublikos plieno sektoriumi susijusius tyrimus (6) Komisija nustatė, kad jame esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(53)

Atlikusi tuos tyrimus Komisija nustatė, kad dėl didelio valstybės kišimosi KLR iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (7). Tiksliau Komisija padarė išvadą, kad Kinijos vyriausybė išlaiko didelę nuosavybės dalį plieno, kuris yra pagrindinė tiriamojo produkto gamybos žaliava, sektoriuje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje (8), ji taip pat gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje (9). Komisija taip pat nustatė, kad valstybė dalyvauja finansų rinkose ir kišasi į jas, taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip darydama papildomą rinkos iškreipiamąjį poveikį. Iš tiesų, apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai sutelkiami sektoriams, kuriuos Kinijos vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne atsižvelgiant į rinkos jėgas (10). Be to, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtoje įtraukoje, dėl to atsiranda iškraipymų, visų pirma susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu KLR (11). Komisija taip pat nustatė, kad plieno sektoriuje esama darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje (12), taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje, visų pirma susijusių su KLR įmonių galimybėmis gauti kapitalo (13).

(54)

Kaip ir atlikdama ankstesnius tyrimus, susijusius su KLR plieno sektoriumi, šiame tyrime Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai darė remdamasi byloje turimais įrodymais, taip pat įrodymais, pateiktais skunde bei Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (14) (toliau – ataskaita), kurie pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant tą analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant tiriamąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR, nustatytam ir per ankstesnius tyrimus, patvirtinti.

(55)

Skunde pateikta elementų, iš kurių matyti, kad esama iškraipymų, nurodytų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje–šeštoje įtraukose, pavyzdžių ir teigta, kad rinkos sąlygas, visų pirma sąnaudas ir kainas, Kinijos plieno pramonėje lemia ne pasiūlos ir paklausos rinkos jėgos, o valstybės kišimasis į ekonomiką.

(56)

Skunde taip pat pateikta nuorodų į atitinkamas ataskaitos dalis ir konkrečiai pažymima, kad:

(57)

Plieno sektoriuje ir nagrinėjamojo produkto rinkoje daugiausia veikia įmonės, priklausančios eksportuojančios valstybės valdžios institucijoms ar jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios įmonės vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis. Dėl to skundo pateikėjai atkreipė dėmesį į įtaką, kurią valstybė daro tiek dėl bendro Kinijos komunistų partijos (toliau – KKP) dalyvavimo Kinijos įmonių veikloje, tiek dėl jos svarbaus vaidmens asociacijose.

(58)

Pirma, skunde paminėta, kad Kinijos ekonomika iš esmės veikia per valstybės valdomas įmones, kurios sukuria 25 % Kinijos BVP (15). Siekdami dar kartą tai patvirtinti, skundo pateikėjai pažymėjo, kad valstybės valdomos įmonės taip pat yra pagrindinės priemonės, kuriomis naudodamasi valstybė gali tiesiogiai įgyvendinti savo politiką rinkoje. Be to, kalbant apie plieno sektorių, kuris gamina pagrindinę nagrinėjamojo produkto žaliavą, paminėta, kad valstybės valdomos įmonės pagamina 40 % šio sektoriaus produkcijos. Iš tiesų, keturi iš dešimties didžiausių plieno gamintojų yra valstybės valdomos įmonės, įskaitant „Baowu Steel Group“, „HBIS Group“, „Ansteel Group“ ir „Shougang“ (16). Skundo pateikėjai taip pat atkreipė dėmesį į kitas mažesnes valstybės valdomas įmones, kaip antai „Maanshan iron & Steel Company Limited“, „Batou Steel Group“ ir „CITIC Pacific Special Steel“, kurios taip pat yra labai svarbios kaip tiesioginis plieno šaltinis DBPC gamintojams Kinijoje.

(59)

Antra, skundo pateikėjai paminėjo pagrindinį Kinijos vyriausybės kišimosi per asociacijas vaidmenį. Pažymėta, kad tai ypač pasakytina apie plieno sektorių, taigi ir apie DBPC rinką. Taip yra todėl, kad plieno sektoriuje asociacijos, kaip žinoma, „atlieka tilto ir ryšio tarp vyriausybės ir narių vaidmenį“ (17). Šiuo klausimu skundo pateikėjai paminėjo, kad, nors nėra konkrečios DBPC pramonės profesinės asociacijos, kuri įgyvendintų pramonės politiką, yra kitų subjektų, pavyzdžiui, Nacionalinis dujų cilindrų standartizacijos techninis komitetas (TC31) ir Kinijos specialiosios įrangos inspekcijos asociacija (CASEI), kurie tiesiogiai įgyvendina DBPC gamintojams taikomus nacionalinius standartus ir taisykles (18).

(60)

Kinijos vyriausybės įtaka plieno sektoriui atsispindi gaminant nagrinėjamąjį produktą, todėl ji gali daryti įtaką ir kontroliuoti visą vertės grandinę.

(61)

Dėl valstybės dalyvavimo bendrovių veikloje, dėl kurio valstybė gali kištis į kainas ir sąnaudas, skundo pateikėjai pažymėjo, kad tiek valstybinės, tiek privačios bendrovės, susijusios su plieno gamyba apskritai ir konkrečiai su DBPC, yra plačiu mastu kontroliuojamos Kinijos vyriausybės, todėl valstybė iškraipo kainas ir sąnaudas tokiuose sektoriuose. Skundo pateikėjai teigė, kad apskritai KKP narių yra tiek valstybės valdomose, tiek privačiose bendrovėse, todėl KKP dalyvauja skiriant ne tik vadovus, bet ir žmogiškuosius išteklius.

(62)

Be to, skundo pateikėjai pažymėjo, kad valstybės valdomose įmonėse partijos lygmens organizacijos yra įpareigotos įgyvendinti šalies principus ir politiką. Tai užtikrina bendrovėse veikiantys partijos organai, turintys įsteigti drausmės skyrių, kuris užtikrintų, kad būtų taikomi Kinijos vyriausybės nurodymai. Be to, skunde atkreiptas dėmesys į panašią privačių bendrovių padėtį. Iš tiesų buvo pažymėta, kad 2017 m. 70 % iš 1,86 mln. privačių bendrovių turėjo KKP organus, kuriuose „didėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (19)“.

(63)

Be to, pažymėta, kad KKP prašo įsteigti padalinius, vadinamus vieningais frontais, kad būtų dar labiau sustiprinta KKP įtaka ir ideologija privačiose bendrovėse, sukuriant „šiuolaikinę įmonių sistemą, turinčią Kinijos savybių“. Visų pirma skundo pateikėjai pacitavo Kinijos pramonės ir prekybos federacijos pirmininko pavaduotojo paaiškinimą, kad tokioje sistemoje „partijos vadovavimas integruojamas į visus visuomenės aspektus, o partijos organizacijos įtvirtinamos įmonių valdymo struktūroje“. Kalbant apie privačios ekonomikos sistemą, taip pat pažymėta, kad ji „turi paklusti partijos vadovavimui ir jį stiprinti“. 2023 m. skundo pateikėjai pranešė, kad 92 % iš 500 pagrindinių Kinijos privačių įmonių yra įsikūrusios vietinės partinės organizacijos.

(64)

Skundo pateikėjai taip pat paminėjo, kad Kinijos vyriausybė taip pat daro įtaką valstybės valdomų įmonių ir privačių bendrovių pagrindinių vadovų ir žmogiškųjų išteklių padalinių darbuotojų skyrimui.

(65)

Pavyzdžiui, valstybės valdomose įmonėse KKP plečia savo kontrolę taikydama pagrindinių vadovų skyrimo procedūrą. Skundo pateikėjai konkrečiai teigė, kad pagal Kinijos komunistų partijos nustatytas valstybės valdomų įmonių visuomeninių organizacijų darbo taisykles „[p]artijos komiteto (partijos grupės) sekretoriaus ir pirmininko pareigas paprastai eina vienas asmuo, o sekretoriaus pavaduotojo pareigas eina partijai priklausantis vyriausiasis vadovas (20)“. Pagal minėtas taisykles taip pat reikalaujama, kad bendrovėje, kurioje „nėra direktorių valdybos, o yra tik vykdomieji direktoriai“, partijos komiteto sekretoriaus pareigas eitų vykdomasis direktorius, o „akcinėse bendrovėse, kurios nėra nepriklausomos“ – vyriausiojo vadovo pavaduotojas.

(66)

Kalbant apie privačias bendroves, skunde pažymėta, kad joms taip pat rekomenduojama sukurti priežiūros mechanizmą, kuriam vadovautų partijos organas, turintis drausminius įgaliojimus, kad būtų užtikrintas „įmonių atitikties ir įmonių valdymo sistemos, vadovybės ir darbuotojų įspėjimo ir švietimo, darbuotojų priežiūros ir valdymo įgyvendinimas“. Priežiūros mechanizmui taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai vadovaujančių kadrų ir darbuotojų atžvilgiu „reguliuoti [...] naudojimąsi įgaliojimais (21)“.

(67)

Skundo pateikėjai atskleidė, kad tokių iškraipymų esama ne tik tiriamąjį produktą gaminančiose bendrovėse, bet ir pradinės grandies pramonėje, t. y. plieno sektoriuje. Taip yra ne tik dėl valstybės nuosavybės ir dalyvavimo, bet ir dėl skirtingos konsolidavimo politikos, kuri lėmė didžiulių bendrovių susijungimus, pavyzdžiui, 2016 m. susijungimą, susijusį su bendrovėmis „Basteel Group Corp“ ir „Wuhan Iron and Steel Group Corp“, kurios buvo sujungtos, sukuriant bendrovę „Baowu Steel Group“. Šiuo atveju valdybos pirmininkas yra ne tik KKP sekretorius, bet ir bendrovės profesinės sąjungos pirmininkas.

(68)

Todėl skundo pateikėjai padarė išvadą, kad DBPC gamybos ir plieno sektoriuose veiklą vykdančios bendrovės yra labai glaudžiai susietos su Kinijos vyriausybe. Toks kišimasis trikdo rinkos dinamiką ir daro poveikį kainų ir sąnaudų nustatymui.

(69)

Skundo pateikėjai taip pat teigė, kad viešąja politika arba priemonėmis diskriminuojama vietos tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka. Skundo pateikėjai tvirtino, kad Kinijos vyriausybė įdiegė planavimo sistemą, kuria tiesiogiai skatinami nagrinėjamojo produkto pramonė ir pradinės grandies sektoriai, įskaitant plieno sektorių, ir taip daroma didelė įtaka rinkos jėgoms. Skundo pateikėjai pabrėžė, kad tokie planai yra privalomi, nes juos įgyvendinti privaloma pagal įstatymą, be kita ko, konstituciniu lygmeniu. Skundo pateikėjai pažymėjo, kad dėl tokios planavimo sistemos „ištekliai sutelkiami sektoriams, kuriuos Kinijos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne pagal rinkos jėgas“ (22).

(70)

Kalbant apie plieno sektorių, skundo pateikėjai nurodė keletą Komisijos reglamentų, kuriuose pripažįstami iškraipymai, visų pirma susiję su pagrindiniais DBPC komponentais. Visų pirma skundo pateikėjai nurodė Ataskaitą dėl strateginės žaliavų plėtros plano ir 14-ojo penkmečio plano svarbos socialiniam ir ekonominiam vystymuisi.

(71)

Skundo pateikėjai taip pat tvirtino, kad bankroto, bendrovių ar nuosavybės teisės aktai netaikomi arba jie taikomi diskriminuojant arba yra netinkamai užtikrinamas jų vykdymas. Skundo pateikėjai teigė, kad Kinijos bankroto įstatymų vykdymas nėra pakankamai griežtai užtikrinamas. Teigta, kad tokią padėtį lėmė glaudus nemokumo administratorių ir vietos valdžios institucijų ryšys ir bendra vyriausybės įtaka įmonių reikalams. Pažymėta, kad padedama steigti „ekonomiškai neperspektyvias įmones, paprastai pramonės sektoriuose, kuriuose yra didelis pajėgumų perteklius“ (23). Tai ypač akivaizdu DBPC gamintojų (t. y. „Bohai Iron“ ir „Steel Group“) atveju, esant tokioms sąlygoms, kai valstybė išlaiko perteklinius gamybos pajėgumus.

(72)

Be to, skundo pateikėjai atkreipė dėmesį į ankstesnes Komisijos išvadas dėl nagrinėjamojo produkto pradinės grandies sektorių (t. y. plieno sektoriaus ir visų pirma DBPC rinkos), kuriems buvo naudingas atrankinis žemės paskirstymas. Jie pažymėjo, kad žemė priklauso tik valstybei ir kad jos skyrimas priklauso išimtinei valstybės kompetencijai (24). Dėl to valstybė savo nuosavybės įstatymus pritaiko vidaus DBPC gamintojų ir plieno sektoriaus naudai.

(73)

Skundo pateikėjai taip pat atkreipė dėmesį į didelį KLR kišimąsi į darbo užmokesčio sritį, kuris daro poveikį visai vertės grandinei ir didėja vertės grandinei ilgėjant. Teigiama, kad tokie iškraipymai yra dvejopi: pirma jie atsiranda gaminant DBPC arba jų pagrindinius gamybos išteklius, o vėliau – netiesiogiai, kai naudojamasi gamybos ištekliais iš bendrovių, veikiančių pagal tą pačią Kinijos darbo sistemą.

(74)

Galiausiai skundo pateikėjai teigė, kad Kinijos finansų rinkų rinkos veikia taip, kad būtų galima „užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis“ (25) . Jie pažymėjo, kad valstybė kontroliuoja keturis iš didžiausių bankų, dėl politinių priežasčių teikiančius lengvatinį finansavimą valstybės valdomoms įmonėms. Jie taip pat teigė, kad esama iškraipymų obligacijų ir kredito reitingų srityje, nes daugeliui bendrovių tarptautiniu mastu būtų suteiktas žemesnis reitingas, palyginti su Kinijoje suteiktu reitingu. Taip yra dėl to, kad daugelis reitingų agentūrų leidžia skolininkams pasirinkti naudingiausią reitingą, tad įsipareigojimų nevykdymo atvejai yra reti. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės valdomos įmonės dominuoja pramonėje, tai ypač svarbu plieno sektoriui ir su juo susijusiai DBPC gamybai.

(75)

Be to, skunde pažymėta, kad valstybės dalyvavimas rinkoje lemia gerokai mažesnes kainas per pirminius viešus akcijų siūlymus. Taip yra dėl to, kad valstybė bando siekti politikos tikslų pasitelkdama pirminius viešus akcijų siūlymus. Dėl tokios lengvatinės galimybės gauti finansavimą Valstybės turto priežiūros ir administravimo komisijos (SASAC) kontroliuojamų valstybės valdomų įmonių turtas 2005–2017 m. padidėjo penkis kartus ir pasiekė 7,1 trln. EUR lygį (26). Galiausiai skundo pateikėjai atskleidė, kad, kadangi plieno sektorius yra vienas iš skatinamųjų pramonės šakų, jam teikiamas prieinamesnis finansavimas, kuris netiesiogiai naudingas ir nagrinėjamojo produkto rinkai.

(76)

Apibendrinant skundo pateikėjai laikėsi nuomonės, kad dėl šių iškraipymų, susijusių su dideliu valstybės kišimusi, Kinijos sąnaudos ir kainos nėra patikimos normaliajai vertei nustatyti. Todėl normalioji vertė turėtų būti nustatoma naudojant neiškraipytas gamybos sąnaudas tinkamoje tipiškoje šalyje.

(77)

Komisijos tyrime patvirtinta, kad tiriamojo produkto sektoriuje, kuris yra galutinės grandies plieno sektoriaus dalis, Kinijos vyriausybė ir toliau išlaiko didelę nuosavybės dalį, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje. Pavyzdžiui, bendrovę „Tianjin Tianhai High Pressure Container Corp., Ltd.“ (27), tiriamojo produkto gamintoją ir eksportuotoją, galiausiai kontroliuoja „Beijing Jingcheng Machinery Electric Company Ltd.“ (28), valstybės valdoma įmonė, kurios galutinę kontrolę vykdo Pekino savivaldybės valdyba (29). Kitas pavyzdys – bendrovė „Sinoma Science & Technology Co., Ltd.“ (30), kurią kontroliuoja „China National Building Materials Group Co., Ltd.“ (31), valstybės valdoma įmonė, kurią kontroliuoja SASAC (32). Nors Komisija nerado išsamios informacijos apie valstybės turimas DBPC gamintojų turto nuosavybės teises, Kinijos vyriausybė išlaiko didelę nuosavybės dalį Kinijos plieno sektoriuje, kuris yra pagrindinės DBPC gamybos žaliavos šaltinis. Daugelis didžiausių plieno gamybos bendrovių priklauso valstybei. Plieno sektoriuje veikiančių valstybės valdomų įmonių pavyzdžiai: „Ansteel Group“ (33) ir „Baowu Steel Group“ (34), kurios abi yra valstybės valdomos įmonės ir kurias kontroliuoja centrinė Valstybės turto priežiūros ir administravimo komisija (SASAC); „Baotou Steel Group“, kuri yra valstybės valdoma įmonė, priklausanti Vidinės Mongolijos vyriausybei (35); taip pat „Shougang Group“ (36), kuri yra valstybės valdoma įmonė, visiškai priklausanti „Beijing State-Owned Asset Management Ltd.“ (37).

(78)

Be to, naujausiais Kinijos politikos dokumentais, susijusiais su plieno sektoriumi, patvirtinama, kad Kinijos vyriausybė šį sektorių ir toliau laiko labai svarbiu, ir, be kita ko, ketina į šį sektorių kištis taip, kad jis atitiktų vyriausybės politiką. Tai rodo Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos (MIIT) Gairės dėl aukštos kokybės plieno pramonės plėtros skatinimo, kuriose raginama toliau konsoliduoti pramoninį pagrindą ir gerokai pagerinti pramonės grandinės modernizavimo lygį (38), įskaitant specialaus plieno, naudojamo tiriamajam produktui gaminti, tiekimą. Konkrečiai, šiose gairėse reikalaujama „[s]katinti įmonių susijungimą ir reorganizavimą. Skatinti pirmaujančias šio sektoriaus įmones vykdyti susijungimą ir reorganizavimą ir sukurti keletą pasaulinio lygio itin didelių plieno pramonės įmonių grupių. Pasikliaujant dominuojančiomis šio sektoriaus įmonėmis, įsteigti 1–2 specializuotas pirmaujančias nerūdijančiojo plieno, specialaus plieno, besiūlių plieno vamzdžių, <...> sričių įmones“. Be to, jose konkrečiai reikalaujama „remti plieno bendroves, kad jos galėtų modernizuoti galutinės grandies pramonės šakas ir strateginių besiformuojančių pramonės šakų plėtros kryptį, sutelkti dėmesį į mažų partijų ir įvairių pagrindinių plieno rūšių, pavyzdžiui, aukštos kokybės specialaus plieno, specialaus legiruotojo plieno, skirto aukščiausios klasės įrangai, kūrimą“ (39).

(79)

Dar vieną Kinijos vyriausybės ketinimo kištis į plieno sektorių pavyzdį galima rasti 14-ajame penkmečio plane, pagal kurį šiame sektoriuje bus „derinama lyderystė rinkoje ir vyriausybės skatinimas“ ir bus „puoselėjama pirmaujančių bendrovių grupė, pasižyminti ekologine lyderyste ir stipriu konkurencingumu“ (40).

(80)

Be to, MIIT 2023 m. darbo plane dėl stabilaus plieno pramonės augimo (41) nustatyti šie tikslai: „2023 m. [...] investicijos į ilgalaikį turtą visame sektoriuje turi ir toliau stabiliai augti, o ekonominė nauda turi būti gerokai padidinta; pramonės investicijos į MTP galiausiai turi pasiekti 1,5 %; pramonės pridėtinės vertės augimas turi pasiekti apie 3,5 %; 2024 m. bus toliau optimizuojama pramonės plėtros aplinka ir pramonės struktūra, pereinama prie aukščiausios klasės, pažangių ir ekologiškų produktų, o pramonės pridėtinė vertė augs daugiau kaip 4 %“, ir numatoma vyriausybės pavedimu vykdytina plieno sektoriaus įmonių konsolidacija: „[s]katinti pirmaujančias pramonės įmones vykdyti susijungimus ir įsigijimus, kurti pasaulinio lygio itin dideles geležies ir plieno įmonių grupes ir skatinti optimalų nacionalinių geležies ir plieno gamybos pajėgumų išdėstymą. Remti pirmaujančias specializuotas įmones konkrečiuose plieno rinkos segmentuose, kad būtų toliau integruojami ištekliai ir kuriama plieno pramonės ekosistema. Skatinti geležies ir plieno įmones vykdyti tarpregioninį [...] susijungimą ir reorganizavimą [...]. Apsvarstyti galimybę teikti didesnę politinę paramą pajėgumų pakeitimui geležies ir plieno įmonėse, užbaigusiose esminius susijungimo ir reorganizavimo procesus.“

(81)

Panašių Kinijos vyriausybės ketinimo prižiūrėti sektoriaus pokyčius ir jiems vadovauti pavyzdžių esama provincijų lygmeniu, pavyzdžiui, Hebėjuje, kur provincijos vyriausybė 2020 m. paskelbė trejų metų klasterių plėtojimo plieno pramonės grandinėje veiksmų planą. Šiame plane reikalaujama „nuosekliai įgyvendinti organizacijų grupių plėtrą, paspartinti valstybės valdomų įmonių mišrios nuosavybės reformą, sutelkti dėmesį į tarpregioninio privačiųjų geležies ir plieno įmonių susijungimo ir reorganizavimo skatinimą ir sieki įsteigti 1–2 pasaulinio lygio dideles grupes, 3–5 dideles grupes, turinčias vidaus įtaką“ (42). Be to, Hebėjaus plieno sektoriaus plane teigiama: „Laikytis struktūrinio koregavimo principų ir pabrėžti produktų įvairinimą. Tvirtai skatinti geležies ir plieno pramonės struktūrinį koregavimą ir išdėstymo optimizavimą, reorganizavimą, transformaciją ir modernizavimą, taip pat visapusiškai skatinti geležies ir plieno pramonės plėtrą pereinant prie didelių įmonių, techninės įrangos modernizavimą, gamybos procesų įvairinimą ir galutinės grandies produktų įvairinimą“ (43).

(82)

Konkrečiau kalbant apie tiriamajam produktui gaminti naudojamus gamybos išteklius, Hebėjaus plane reikalaujama „[s]partinti aukščiausios klasės ir pagrindinių naujų plieno medžiagų kūrimą ir naudojimą, padidinti aukštos kokybės ir specialių plieno rūšių dalį, stiprinti didelio masto ir plataus masto pranašių produktų kokybės stabilumą ir sukurti piramidinę produkto struktūrą. Iki 2020 m. pabaigos įprasto mažai legiruotojo plieno ir legiruotojo plieno dalis bus padidinta iki 20 %, o iki 2022 m. pabaigos ji pasieks apie 25 %, taip teikiant paramą ir garantiją galutinės grandies pramonės modernizavimui“ (44).

(83)

Be to, Henano plieno pramonės pertvarkos ir modernizavimo įgyvendinimo 14-ojo penkmečio plano laikotarpiu plane reikalaujama „daugiausia dėmesio skirti nacionaliniams strateginiams poreikiams, padėti įmonėms skatinti produktų struktūros optimizavimą ir modernizavimą, kurti aukštos kokybės specialų plieną, didelio našumo laivų inžinerinį plieną, aukščiausios klasės įrangai skirtą specialų legiruotąjį plieną, pagrindinėms dalims skirtą plieną ir kitų „specialių, smulkių ir aukštos kokybės“ rūšių plieną, taip pat didinti plieno produktų pridėtinę vertę ir konkurencingumą“ (45).

(84)

Konkrečiau, Džedziange, kur yra įsikūrusi bendrovė „Zhejiang Winner Fire Fighting Equipment Co., Ltd.“, Kinijos vyriausybė siekia „išnagrinėti ir įdiegti novatorišką pradinės ir galutinės grandies įmonių integraciją įrangai skirtų pagrindinių rūšių plieno srityje“ (46).

(85)

Panašius pramonės politikos tikslus taip pat galima rasti kitų provincijų, kaip antai Dziangsu (47), Šandongo (48) ar Šansi (49) planavimo dokumentuose.

(86)

Be to, Kinijos vyriausybė taip pat kišasi į plieno pramonę vietos lygmeniu. Pavyzdžiui, „penki pietiniai Dziangsu provincijos miestai, įskaitant Nankiną, Usį, Sudžou, Čangdžou ir Džedziangą, laipsniškai sukūrė didžiausio masto specialią plieno ir aukščiausios klasės lydinių pramonės sistemą, apimančią aukščiausios klasės produktų įvairovę ir sukomplektuotus pagalbinius įrenginius, sudarančius penkias naudingas pramonės grandines, įskaitant Nankino aukštos kokybės specialias plieno plokštes, Usio aukščiausios klasės specialius plieno strypus, Sudžou aukštos kokybės specialias plieno vielas, Čangdžou aukštos kokybės nerūdijantįjį plieną ir Džedziango aukščiausios klasės lydinius. Pagal pramonės mastą ir visapusišką konkurencingumą ji pirmauja šalyje“ (50).

(87)

Be to, dar vienas Kinijos vyriausybės vykdomo veiksmingo vadovavimo taikant planus pavyzdys yra bendrovės „Ansteel Group Co., Ltd.“ partijos komiteto pranešimas dėl sąmoningo 20-ojo partijos nacionalinio kongreso dvasios nagrinėjimo, viešinimo ir įgyvendinimo (51). Pranešime teigiama, kad bendrovė „Ansteel Group“ sąžiningai įgyvendins orientacinius planus ir geriau juos pristatys partijos nariams ir visos grupės darbuotojams.

(88)

Kalbant apie Kinijos vyriausybės galimybę kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje, atlikus tyrimą patvirtinta, kad ir tiriamajame sektoriuje vadovaujančios pareigos sutampa su naryste KKP ir (arba) pareigomis partijoje. Pavyzdžiui, bendrovės „Beijing Jingcheng Machinery Electric Company Ltd.“ aukščiausias vadovas taip pat eina partijos komiteto sekretoriaus pareigas (52) ir užtikrina, kad bendrovės patronuojamoji įmonė „Tianjin Tianhai High Pressure Container Corp., Ltd.“„skatintų (…) strategijos įgyvendinimą ir padarytų viską, kas įmanoma, kad būtų laimėtas galutinis 14-ojo penkmečio plano mūšis“ (53). Bendrovės „China National Building Materials Group Co., Ltd“ aukščiausias vadovas taip pat eina partijos komiteto sekretoriaus pareigas (54).

(89)

Be to, bendrovė „China National Building Materials Group Co., Ltd“„laiko [savo] pareiga <...> tarnauti įgyvendinant svarbius nacionalinius projektus, kaunantis nacionalinės ekonomikos mūšio lauke“ ir kartu su savo patronuojamosiomis įmonėmis „nesiliaudama stengėsi skatinti kokybišką dujų laikymo ir transportavimo pramonės plėtrą“ (55).

(90)

Be to, atsižvelgiant į tai, kad tiriamasis produktas priskiriamas plieno sektoriaus subsektoriui, turima informacija apie plieno gamintojus taip pat yra susijusi su tiriamuoju produktu.

(91)

Pavyzdžiui, plieno gamintojo „Baoshan Iron and Steel Ltd.“, kurio kontrolinį akcijų paketą turintis akcininkas yra „Baowu Steel Group“, direktorių valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius taip pat atitinkamai eina bendrovės partijos komiteto sekretoriaus ir sekretoriaus pavaduotojo pareigas (56). Partijos komiteto sekretoriaus pareigas eina ir bendrovės „Wuhan Iron and Steel Group“, kurią taip pat kontroliuoja „Baowu Steel Group“, direktorių valdybos pirmininkas (57). Be to, „2022 m. bendrovė „Wuhan Iron and Steel Group“ surengė dešimtąjį centralizuotą Partijos komiteto teorinių tyrimų grupės tyrimą ir diskusijas, kad perteiktų ir ištirtų Centrinės ekonominio darbo konferencijos dvasią ir propaguotų 20-ojo Nacionalinio partijos kongreso sprendimų ir priemonių įgyvendinimą bei „Wuhan Iron and Steel Group“ vykusios Centrinės ekonominio darbo konferencijos dvasią. [P]osėdžiui pirmininkavo„China Baowu“ būstinės Uhane generalinis atstovas, partijos komiteto sekretorius ir „Wuhan Iron and Steel Group“ aukščiausias vadovas ir jie pateikė reikalavimus dėl Centrinio partijos komiteto, Hubėjaus provincijos partijos komiteto ir „China Baowu“ partijos komiteto reikalavimų įgyvendinimo ir tolesnio Centrinės ekonominio darbo konferencijos dvasios įgyvendinimo“ (58).

(92)

Be to, „Baotou Steel Union“, priklausančios „Baotou Steel Group“, direktorių valdybos pirmininkas taip pat eina ir bendrovės partijos sekretoriaus pareigas. Atitinkamai partijos sekretorių pavaduotojų pareigas eina ir „Baotou Steel Union“ vykdomasis direktorius ir bendrovės profesinės sąjungos pirmininkas (59). Be to, „Shougang Group“ direktorių valdybos pirmininkas yra partijos komiteto sekretorius, o vykdomasis direktorius yra bendrovės partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas (60). Galiausiai bendrovės „CITIC Pacific Special Steel“ direktorių valdybos pirmininkas ir stebėtojų tarybos pirmininkas atitinkamai yra partijos komiteto sekretorius ir sekretoriaus pavaduotojas (61).

(93)

Kinijos pramoninių dujų pramonės asociacija (62) (CIGIA) yra svarbi tiriamojo produkto atžvilgiu, nes ji yra įsteigusi slėginei įrangai skirtą skyrių (63). CIGIA yra Kinijos naftos ir chemijos pramonės federacijos (CPCIF) narė ir vykdo CPCIF vykdomojo pirmininko pavaduotojo pareigas (64). CPCIF paklūsta bendram KKP vadovavimui, vykdo partijos veiklą ir sudaro būtinas sąlygas partijos organizacijų veiklai (65). Be to, „asociacijos registravimo ir valdymo institucija yra Civilinių reikalų ministerija“ (66), o sąlygos būti atstovaujamu CPCIF, be kita ko, yra „paklusti bendram KKP vadovavimui, remti Kinijos socializmą, ryžtingai įgyvendinti partijos poziciją, principus ir politiką ir turėti geras politines savybes“ (67).

(94)

Bendrovė „Beijing Jingcheng Machinery Electric Company Ltd.“ yra CIGIA narė (68).

(95)

Panašiai ir Kinijos geležies ir plieno asociacijos (69) (CISA), kurios nariai yra pagrindiniai geležies ir plieno gamintojai, įstatų 2 straipsnyje nustatyta, kad „Asociacijos tikslas – vadovautis partijos pozicija, principais ir politika“, o 3 straipsnyje teigiama, kad Asociacija „paklūsta bendram Kinijos komunistų partijos vadovavimui, pagal Kinijos komunistų partijos Konstitucijos nuostatas įsteigia Kinijos komunistų partijos organizaciją, vykdo partijos veiklą ir sudaro būtinas sąlygas partijos organizacijų veiklai“ (70).

(96)

Be to, Kinijos plieno sektoriuje taikoma politika, kuria diskriminuojama vietos gamintojų naudai arba kitaip veikiama rinka, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečioje įtraukoje, ir ji paprastai taikoma tiriamajam produktui, nes DBPC gamybos pramonė yra vienas iš plieno sektoriaus subsektorių.

(97)

Kinijos vyriausybė plieno pramonę ir toliau laiko viena pagrindinių pramonės šakų (71). Tai patvirtinta daugelyje nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmenimis skelbiamų šiam sektoriui skirtų planų, direktyvų ir kitų dokumentų. 14-ajame penkmečio plane Kinijos vyriausybė numato pertvarkyti ir atnaujinti plieno pramonę, taip pat ją optimizuoti ir struktūriškai koreguoti (72). Be to, 14-ajame žaliavų pramonės plėtros penkmečio plane, kuris taip pat taikomas plieno pramonei, šis sektorius nurodomas kaip „realiosios ekonomikos pamatas“ ir „pagrindinė sritis, kurioje formuojamas Kinijos tarptautinis konkurencinis pranašumas“, taip pat nustatomi įvairūs tikslai ir darbo metodai, kuriais būtų skatinama sektoriaus plėtra 2021–2025 m. laikotarpiu, kaip antai technologiniai patobulinimai, sektoriaus struktūros gerinimas (be kita ko, toliau koncentruojant įmones) arba skaitmeninė pertvarka (73).

(98)

Be to, pirmiau minėtame Darbo plane dėl stabilaus plieno pramonės augimo (žr. 80 konstatuojamąją dalį) nustatyta, kaip Kinijos valdžios institucijoms dėmesį šiam sektoriui skirti platesniame Kinijos vyriausybės vadovavimo Kinijos ekonomikai kontekste: „[r]emti plieno bendroves, kad jos aktyviai tenkintų naujos infrastruktūros, naujos urbanizacijos, kaimo vietovių atgaivinimo ir besiformuojančių pramonės šakų poreikius, jungtųsi prie didelių inžinerinių projektų, susijusių su 14-uoju penkmečio planu įvairiuose regionuose, ir dėtų visas pastangas, kad būtų užtikrintas plieno tiekimas. Sukurti ir stiprinti plieno ir pagrindinių plieną naudojančių sektorių, pavyzdžiui, laivų statybos, transporto, statybos, energetikos, automobilių, buitinių prietaisų, žemės ūkio technikos ir sunkiosios įrangos, bendradarbiavimo pradinės ir galutinės grandies sektoriuose mechanizmus, vykdyti gamybos ir paklausos susiejimo veiklą ir aktyviai plėsti plieno naudojimo sritis“ (74).

(99)

Vietos lygmeniu Šandongo 14-ajame geležies ir plieno pramonės plėtros penkmečio plane (75) nustatyti šie reikalavimai: „Naftos ir chemijos sektoriaus įrangai skirtas plienas: atsižvelgiant į naftos ir chemijos sektoriaus plėtros poreikius, gerinti slėginei įrangai naudojamo plieno eksploatacines savybes (76) <...>“.

(100)

Be to, vietos lygmeniu Dziangsu siekiama „[s]utelkti dėmesį į automobiliams, greitiesiems geležinkeliams, laivams, elektros, naftos ir dujų transportavimui naudojamo plieno plėtojimą [...]. Iki 2025 m. pramonės mastas pasieks apie 90 mlrd. juanių (77)“, o kelios savivaldybės įsteigė „specialių plieno medžiagų klasterį […], siekdamos užtikrinti, kad iki 2027 m. klasterio vadovaujamų sektorių produkcijos vertė siektų 1 trilijoną juanių“ (78).

(101)

Be to, bendrovė „Sinoma Science & Technology Co., Ltd“ buvo įtraukta į biržos sąrašus kaip „mažoji milžinė“ (79). Kinijos vyriausybė „mažosioms milžinėms“ priskiriamas bendroves apibrėžia „kaip naują Kinijos mažųjų ir vidutinių įmonių, kurios verčiasi gamyba, specializuojasi nišinėje rinkoje ir naudoja pažangiąsias technologijas, elitą“ ir ketina 2024–2026 m. „padidinti paramą „mažosioms milžinėms“, daugiausia dėmesio skiriant pagrindinėms pramonės grandinėms, strateginėms besiformuojančioms pramonės šakoms ir kitiems sektoriams. Šios lėšos bus naudojamos siekiant paskatinti šias įmones spręsti technologines problemas, kurti naujus produktus, stiprinti pramonės grandinės rėmimo pajėgumus ir padėti vietos valdžios institucijoms skatinti „mažųjų milžinių“ plėtrą“ (80).

(102)

Taigi, Kinijos vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamuosius pramonės sektorius, įskaitant tiriamajam produktui gaminti naudojamų pagrindinių žaliavų gamybą. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms laisvai veikti.

(103)

Atlikus šį tyrimą nerasta jokių įrodymų, kad diskriminacinis bankroto ir nuosavybės įstatymų taikymas arba netinkamas jų vykdymo užtikrinimas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtoje įtraukoje, plieno sektoriuje neturėtų poveikio tiriamojo produkto gamintojams.

(104)

Tiriamajam produktui taip pat poveikį daro darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje ir nurodyta ir 53 konstatuojamojoje dalyje. Minėtais iškraipymais poveikis šiam sektoriui daromas tiek tiesiogiai (kai gaminamas tiriamasis produktas arba jam gaminti skirti pagrindiniai gamybos ištekliai), tiek netiesiogiai (kai naudojamasi bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, gamybos ištekliais) (81).

(105)

Be to, atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad tiriamojo produkto sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje ir nurodyta 53 konstatuojamojoje dalyje. Pirmiau minėtas (žr. 78 konstatuojamąją dalį) Darbo planas dėl stabilaus augimo taip pat labai gerai iliustruoja tokį valstybės kišimąsi: „Skatinti finansų įstaigas aktyviai teikti finansines paslaugas plieno bendrovėms, kurios įgyvendina susijungimus ir reorganizacijas, išdėstymo koregavimus, pertvarką ir modernizavimą pagal rizikos kontrolės ir verslo tvarumo principus“. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(106)

Galiausiai Komisija primena, kad tiriamajam produktui gaminti reikalingi įvairūs gamybos ištekliai. Kai tiriamojo produkto gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais minėtaisiais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis lėšų, kurios yra susijusios su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(107)

Todėl negalima naudoti ne tik peržiūrimojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir jokių gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurioms poveikis taip pat yra daromas, nes jų kainodarą veikia didelis valstybės kišimasis, kaip aprašyta ataskaitos I ir II dalyse. Iš tiesų, aprašytas valstybės kišimasis kapitalo, žemės, darbo, energijos ir žaliavų pasiskirstymo srityse pastebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(108)

Apibendrinant, turimi įrodymai parodė, kad peržiūrimojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo jėgos sąnaudas, nepriklauso nuo atvirosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta tame punkte. Tuo remdamasi, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

(109)

Kinijos vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais būtų patvirtinti arba paneigti byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi skundo pateikėjų pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

(110)

Komisija negavo jokių suinteresuotųjų šalių pastabų dėl didelių iškraipymų KLR.

(111)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju, kaip aptarta kitame skirsnyje, atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(112)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(113)

Kaip paaiškinta 47 ir 48 konstatuojamosiose dalyse, Komisija paskelbė du pranešimus byloje dėl šaltinių, kuriais naudotasi normaliajai vertei nustatyti: 2025 m. vasario 13 d. paskelbtas pirmasis pranešimas dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti (toliau – pirmasis pranešimas) ir 2025 m. kovo 7 d. paskelbtas antrasis pranešimas dėl gamybos veiksnių, kaip antai pagrindinių žaliavų, energijos, vandens, garų, vartojamųjų priemonių ir darbo jėgos, naudojamų didžiaslėgiams besiūliams plieno cilindrams gaminti (toliau – antrasis pranešimas). Šiuose pranešimuose dėl normaliosios vertės nustatymo ir gamybos veiksnių aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami 112 konstatuojamojoje dalyje nurodyti atitinkami kriterijai, ir atsižvelgta į suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas dėl šių veiksnių ir dėl numatomų svarbių šaltinių normaliajai vertei nustatyti.

(114)

Pirmajame pranešime dėl gamybos veiksnių Komisija nurodė Braziliją, Argentiną ir Turkiją kaip šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į Kinijos, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas jas priskiria didesnių vidutinių pajamų šalims ir jose, kaip žinoma, gaminamas tiriamasis produktas.

(115)

Antruoju pranešimu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie savo ketinimą šioje byloje laikyti Turkiją tinkama tipiška šalimi, jeigu būtų patvirtinta, kad yra didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(116)

Pirmajame pranešime Komisija pateikė visų gamybos veiksnių, kaip antai gaminant didžiaslėgius besiūlius plieninius cilindrus naudojamos žaliavos, energija, vanduo ir darbo jėga, sąrašą.

(117)

Komisija gavo pastabų dėl pirmojo pranešimo iš dviejų atrinktų gamintojų, „Tianjin Tianhai High Pressure Container Corp., Ltd.“ ir „Zhejiang Winner Fire Fighting Equipment Co., Ltd.“, ir skundo pateikėjų.

(118)

Skundo pateikėjai tinkamiausiu pasirinkimu laikė Braziliją, nes buvo lengvai prieinama finansinė informacija apie plačiai pripažintą plieno produktų gamintoją (pvz., „Arcelor Mittal S.A.“ (Brazilija)), o antroje vietoje nurodė Turkiją, kurią taip pat laikė potencialia tipiška šalimi. Skundo pateikėjų nuomone, Argentina negali būti laikoma tipiška šalimi.

(119)

Bendrovė „Tianjin Tianhai High Pressure Container Corp., Ltd.“ (toliau – „Tianjin Tianhai“) taip pat laikėsi nuomonės, kad, nesant atitinkamų lengvai prieinamų nustatyto vietos gamintojo finansinių duomenų, Argentina turėtų būti pašalinta. Ji taip pat išreiškė pageidavimą, kad būtų pasirinkta Turkija kaip tinkamiausia tipiška šalis. Bendrovė „Tianjin Tianhai“ taip pat pažymėjo, kad išnagrinėjus „Arcelor Mittal S.A.“ finansinius duomenis, nustatyta, jog ši bendrovė veikia sektoriuje (NACE 24), kuris yra susijęs, bet skiriasi nuo tiriamojo produkto sektoriaus (NACE 25). Be to, ši bendrovė laikėsi nuomonės, kad apskaičiuotas pelno dydis nėra pagrįstas ir kad į tokį pelno dydį netinkamai įtraukti kai kurie elementai, kurie neturėtų būti įtraukti apskaičiuojant dempingo skirtumą.

(120)

Dėl Brazilijos Komisija nustatė, kad, sprendžiant pagal NACE 24 sektoriaus kodą, ši bendrovė iš tiesų nevykdo veiklos tiriamojo produkto sektoriuje. Be to, Komisija nustatė, kad turimos Brazilijos tiriamojo produkto gamintojo „Mat Equipamentos Para Gases Ltda“ finansinės ataskaitos buvo pasenusios, nes buvo susijusios su 2016 m., t. y. gerokai prieš šio tyrimo tiriamąjį laikotarpį.

(121)

Bendrovė „Zhejiang Winner Fire Fighting Equipment Co., Ltd.“ (toliau – „Winner“) laikėsi nuomonės, kad nei Brazilija, nei Argentina, nei Turkija negali būti laikomos galimomis tipiškomis šalimis atliekant šį tyrimą. Savo pastabose dėl pirmojo ir antrojo pranešimų bendrovė „Winner“ kaip tipišką šalį pasiūlė Kolumbiją.

(122)

Kalbant apie Turkiją, nors ir pripažindama, kad nėra lengvai prieinamos informacijos apie konkrečias tiriamąjį produktą gaminančias bendroves, Komisija vis dėlto galėjo nustatyti tinkamą 2023 m. finansinę informaciją apie tiriamąjį produktą gaminantį sektorių (C – Gamyba > 25.2 – Metalinių cisternų, rezervuarų ir talpyklų gamyba) (83). Tokia informacija iš dalies sutapo su tiriamuoju laikotarpiu ir galėjo būti susijusi su viena tiriamąjį produktą gaminančia bendrove, t. y. „CMV Cylinders Endustri Sanayi Ve Ticaret A.S“ (toliau – CMV) (84), priklausančia šiam konkrečiam sektoriui.

(123)

Bendrovė „Winner“ taip pat nesutiko su Turkijos pasirinkimu, nes nuo 2016 m. tam tikriems importuojamiems besiūliams plieno vamzdeliams (įskaitant produktus, kurių SS kodai yra 730439 ir 730459) ši šalis taip pat taikė antidempingo priemones.

(124)

Skundo pateikėjai taip pat tvirtino, kad Turkijoje buvo didelė infliacija, lėmusi didelius kainų svyravimus ir paskatinusi vyriausybę vėl kištis. Skundo pateikėjai teigė, kad 2023 m. infliacijos lygis Brazilijoje buvo tik 4,6 %.

(125)

„Winner“ tvirtino, kad dėl aukšto infliacijos lygio Turkijoje ir nuolatinio Turkijos liros nuvertėjimo JAV dolerio atžvilgiu galėtų padidėti vidaus rinkos kainos importuojant tokias prekes kaip energija ir žaliavos, o importo kainos toliau didėjo, nepaisant pinigų politikos, kurios vyriausybė ėmėsi infliacijai pažaboti.

(126)

Komisija pažymėjo, kad tiek Brazilija, tiek Turkija 2022 m. patyrė didelį infliacinį spaudimą, o Turkijos infliacijos lygis buvo gerokai aukštesnis nei Brazilijos, o 2022 m. jis tebebuvo aukštas ir siekė net 9,2 %. Be to, Komisija pažymėjo, kad abiejų šalių infliacijos lygis vėlesniais metais laipsniškai mažėjo; Turkijoje jis mažėjo sparčiau nei Brazilijoje.

(127)

Komisija taip pat pažymėjo, kad, nors infliacija gali turėti įtakos darbo ar energijos sąnaudoms, importo kainos, kuriomis remiantis buvo nustatyti daugumos gamybos veiksnių lyginamieji dydžiai, buvo pagrįstos tarpvalstybiniais sandoriais, kurie paprastai buvo sudaromi ne importuojančios šalies valiuta, todėl infliacija joms poveikio neturėjo. Be to, lyginamieji dydžiai būtų perskaičiuoti atitinkamos šalies valiuta, o infliacijos, kuri dažnai yra susijusi su valiutos devalvacija, poveikis nebūtų reikšmingas.

(128)

Dėl Kolumbijos, kurią „Winner“ pasiūlė kaip galimą tipišką šalį, Komisija pažymėjo, kad, kaip ir KLR, ši šalis pagal Pasaulio banko klasifikaciją priskiriama didesnių vidutinių pajamų šalių kategorijai.

(129)

„Winner“ taip pat nurodė „Ternium S.A.“ (85) – biržinę bendrovę, gaminančią plieno gaminius Kolumbijoje. Vis dėlto nebuvo jokių įrodymų, kad šios bendrovės produkcija būtų artima tiriamajam produktui. Be to, panašiai kaip ir bendrovės „Arcelor Mittal S.A.“ atveju, Komisija pažymėjo, kad ši bendrovė veikia sektoriuje (NACE 24), kuris yra susijęs, bet skiriasi nuo tiriamojo produkto sektoriaus. Galiausiai „Winner“ pateikė finansines ataskaitas, apimančias visą „Ternium group“, o ne konkrečiai „Ternium Colombia S.A.S.“

(130)

Be to, Komisija pažymėjo, kad Kolumbijai buvo taikomi konkretūs prekybos apribojimai ir reglamentai, t. y. antidempingo priemonės, taikomos tam tikriems importuojamiems gamybos veiksniams, apie kurias pranešė atrinkti Kinijos Liaudies Respublikos eksportuojantys gamintojai, t. y.:

(131)

Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad šiuo atveju nei Kolumbija, nei „Winner“ nurodyta bendrovė negali būti svarstomos renkantis tinkamą tipišką šalį.

(132)

Visos pastabos dėl pirmojo pranešimo buvo aptartos šiame antrajame pranešime ir buvo patvirtinti susiję šaltiniai, kuriuos Komisija ketino naudoti normaliajai vertei nustatyti. Antruoju pranešimu suinteresuotosioms šalims pranešta, kad tipiška šalimi pasirinkta Turkija. Antrojo pranešimo II priede pateikta Turkijos importo statistinių duomenų apžvalga, parengta remiantis „Global Trade Atlas“ (toliau – GTA) duomenimis apie visus I priede išvardytus gamybos veiksnius (žr. 149 konstatuojamąją dalį). Komisija taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad normaliajai vertei apskaičiuoti ji nustatys pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (toliau – PBA išlaidos) ir pelną, remdamasi „Turkijos Cumhuriyet Merkez Bankasi“ (TCMB) (88) duomenų bazės duomenimis, susijusiais su 25.2 sektoriumi (metalinių cisternų, rezervuarų ir talpyklų gamyba). Vis dėlto, kadangi gamybos pridėtinės išlaidos nebuvo atskirai nurodytos turimuose pelno (nuostolių) ataskaitos duomenyse ir laikytos įtrauktomis į parduotų prekių savikainą, gamybos pridėtinių išlaidų vertė buvo pagrįsta konkrečiais atrinkto eksportuojančio gamintojo duomenimis ir taikyta perskaičiuotoms gamybos sąnaudoms.

(133)

Šiame antrajame pranešime Komisija nurodė ketinanti naudoti Turkijos statistikos instituto (89) paskelbtus statistinius duomenis apie darbą kaip patikimiausią šio veiksnio statistinių duomenų šaltinį. Šis institutas skelbia išsamią informaciją apie darbo sąnaudas įvairiuose Turkijos ekonomikos sektoriuose. Komisija pareiškė ketinanti nustatyti 2022 m. ekonominės veiklos „Pagrindinių metalų gamyba“ (NACE kodas 24 pagal NACE 2 red. veiklos rūšių klasifikatorių) lyginamąjį dydį, pagrįstą valandinių darbo sąnaudų vidurkiu. Nustatytos vertės bus toliau koreguojamos atsižvelgiant į infliaciją, naudojant šalies vartotojų kainų indeksą (90), kad būtų atspindėtos tiriamojo laikotarpio sąnaudos.

(134)

Todėl skundo pateikėjai teigė, kad Komisija turėtų naudoti darbo sąnaudas, kurios buvo tipiškos visoms tipiškos šalies darbo sąnaudoms, visų pirma naudodama akivaizdžiai patikimus, pvz., Eurostato, duomenis. Taigi skundo pateikėjai tvirtino, kad Komisija turėtų remtis Eurostato duomenimis, kurie laikomi patikimesniais nei Turkijos statistikos instituto paskelbti statistiniai duomenys.

(135)

Vis dėlto skundo pateikėjai teigė, kad jei šis metodas vis dėlto būtų toliau taikomas, Komisija turėtų atsižvelgti į naujausią turimą informaciją apie faktines savaitės darbo valandas ir vidutines mėnesines darbo sąnaudas pagal ekonominę veiklą, o ne į 2022 m. „mėnesinį vidutinį apmokėtų valandų skaičių, darbo užmokestį neatskaičius mokesčių ir darbo pajamas pagal ekonominę veiklą“, kaip nurodyta antrajame pranešime (91). Skundo pateikėjai taip pat pažymėjo, kad Turkijoje darbdavių išlaidos socialinio draudimo ir nedarbo fondo įmokoms buvo nepakankamai įvertintos, nes bendri darbdavių draudimo įsipareigojimai sudarė tik 22,75 % visų darbo sąnaudų.

(136)

Komisija teigė, kad naudojant Turkijos statistikos instituto paskelbtus statistinius duomenis apie darbą, pakoreguotus atsižvelgiant į infliaciją, naudojant vidaus vartotojų kainų indeksą, kad būtų atspindėtos tiriamojo laikotarpio sąnaudos, tebėra patikimiausias šio gamybos veiksnio statistinių duomenų šaltinis.

(137)

Skundo pateikėjai pakartojo, kad Brazilijoje pagrindinių gamybos veiksnių importo iš Kinijos lygis buvo žemesnis nei Turkijoje ir Argentinoje. Todėl jie tvirtino, kad bet koks gamybos išteklių kainų iškraipymas turėtų mažiausią poveikį bendroms gamybos veiksnių kainoms.

(138)

Dėl Brazilijos ir bendrovės, kuri pirmajame pranešime buvo nurodyta kaip gamintojas, t. y. „Arcelor Mittal S.A.“, Komisija pažymėjo, kad ji negamina tiriamojo produkto, todėl ji nėra tinkama kandidatė gamybos pridėtinėms išlaidoms, PBA išlaidoms ir pelnui nustatyti.

(139)

Komisija, byloje neturėdama kitos informacijos apie tai, kad Brazilijoje esama kitų bendrovių, kurios gamintų tiriamąjį produktą ir kurių finansiniai duomenys būtų viešai skelbiami, padarė išvadą, kad ta šalis nebegali būti laikoma tinkama tipiška šalimi.

(140)

Kalbant apie infliaciją, nors skundo pateikėjai sutiko su Komisijos teiginiu, kad tiek Turkijoje, tiek Brazilijoje 2023 m. infliacija labai sumažėjo, jie teigė, kad 2023 m. infliacijos lygis Brazilijoje buvo tik 4,6 %. Be to, skundo pateikėjai manė, kad infliacijos tendencijos vis dėlto gali turėti įtakos sandorių kainoms, išreikštoms kita nei importuojančios šalies valiuta.

(141)

Kadangi importo statistikoje nėra papildomų vienetų, susijusių su cilindrų montavimo dalimis, pavyzdžiui, vožtuvais, pagal kuriuos būtų galima apskaičiuoti reikšmingus lyginamuosius dydžius už vienetą, Komisija ketina iš naujo išnagrinėti padėtį atlikdama tyrimą. Pažymėdami, kad nėra informacijos apie konvertavimo metodiką, kurią būtų galima lengvai patikrinti, skundo pateikėjai išreiškė susirūpinimą dėl siūlomo vožtuvų kainos nustatymo metodo. Skundo pateikėjai priminė, kad vieneto svorio konvertavimas yra vienas iš tų elementų, kuriuos būtų galima lengvai naudoti siekiant iškraipyti pateiktus duomenis ir taip gauti mažesnius dempingo skirtumus.

(142)

Per atrinktų eksportuojančių gamintojų patalpose atliktus tikrinamuosius vizitus Komisija galėjo patikrinti, ar vožtuvų kg konversijos lentelės atitiko sertifikavimo reikalavimus. Bet kuriuo atveju, kaip paaiškinta 155 konstatuojamojoje dalyje, vožtuvai buvo perkelti į vartojamųjų priemonių kategoriją, todėl šiam konkrečiam gamybos veiksniui nebuvo apskaičiuotas joks lyginamasis dydis.

(143)

Kalbant apie Argentiną, Komisija, byloje neturėdama kitos informacijos apie tai, kad toje šalyje esama kitų bendrovių, kurios gamintų tiriamąjį produktą ir kurių finansiniai duomenys būtų viešai skelbiami, padarė išvadą, kad ta šalis nebegali būti laikoma tinkama tipiška šalimi.

(144)

Savo pastabose dėl antrojo pranešimo „Winner“ pakartojo, kad Kolumbija tebėra optimali tipiška šalis, nes joje užtikrintos stabilesnės ekonominės sąlygos ir pateikiami patikimi prekybos duomenys. Komisija taip pat išnagrinėjo pagrindinių gamybos veiksnių importą Kolumbijoje. Importo duomenų analizė parodė, kad pagrindinių gamybos veiksnių importui į šią šalį turėjo įtakos importas iš KLR, todėl jos negalima laikyti tinkama tipiška šalimi. Be to, Komisija nustatė, kad „Winner“ nurodyta bendrovė, t. y. „Ternium Colombia S.A.S.“, vykdo veiklą sektoriuje (NACE 24), kuris, kaip paaiškinta 129 konstatuojamojoje dalyje, yra susijęs, bet skiriasi nuo tiriamojo produkto sektoriaus. Todėl prieštaravimai dėl Turkijos pasirinkimo tipiška šalimi buvo atmesti.

(145)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kaip minėta 150 konstatuojamojoje dalyje, Komisija antruoju pranešimu suinteresuotosioms šalims pranešė, kad neiškraipytoms kainoms ar lyginamiesiems dydžiams, kuriais remiantis apskaičiuojama normalioji vertė, nustatyti ji ketina naudoti Turkiją kaip tinkamą tipišką šalį ir Turkijos centrinio banko (TCMB) duomenų bazę 25.2 sektoriui (metalinių cisternų, rezervuarų ir talpyklų gamyba) pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką.

(146)

Remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad vienintelė galima tinkama tipiška šalis yra Turkija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(147)

Atsižvelgiant į pateiktą analizę, Turkija atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi.

(148)

Pirmajame pranešime Komisija nurodė gamybos veiksnius, kaip antai medžiagas, energiją ir darbą, kuriuos eksportuojantys gamintojai naudoja gamindami tiriamąjį produktą, ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas ir viešai skelbiamą informaciją apie neiškraipytas vertes, susijusias su kiekvienu tame pranešime nurodytu gamybos veiksniu.

(149)

Vėliau, antrajame pranešime Komisija nurodė, kad siekdama nustatyti neiškraipytas daugumos gamybos veiksnių, visų pirma žaliavų, sąnaudas, kad galėtų apskaičiuoti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, ji naudosis GTA duomenimis. Be to, Komisija nurodė, kad neiškraipytoms darbo sąnaudoms nustatyti ji naudosis Turkijos statistikos instituto duomenimis (92) ir elektros energijos tarifų lentelėmis, grindžiamomis Energijos rinkos reguliavimo institucijos (ERRI) (93) paskelbtomis sąskaitomis už elektros energiją, taip pat Turkijos statistikos instituto paskelbta dujų kaina pramoniniams naudotojams Turkijoje (94).

(150)

Antrajame pranešime Komisija taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad dėl gausaus atrinktų eksportuojančių gamintojų, pateikusių išsamią informaciją, gamybos veiksnių skaičiaus ir nedidelės santykinės kai kurių žaliavų dalies bendrose gamybos sąnaudose šie nereikšmingi elementai buvo priskirti vartojamųjų priemonių kategorijai. Be to, Komisija pranešė, kad apskaičiuos, kokią bendrų žaliavų sąnaudų procentinę dalį sudaro vartojamosios priemonės, ir taikys tą procentinę dalį perskaičiuotoms žaliavų sąnaudoms remdamasi nustatytais neiškraipytais tinkamos tipiškos šalies lyginamaisiais dydžiais. Komisija taip pat ketino naudoti vandens tarifą, kurį taiko Izmiro miesto savivaldybės generalinis direktoratas (CMV yra šiame mieste), atsakingas už vandens tiekimą, nuotekų surinkimą ir valymą Izmiro metropolinėje savivaldybėje.

(151)

Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą ir per tikrinamuosius vizitus surinktą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė

Didžiaslėgių besiūlių cilindrų gamybos veiksniai

(152)

Komisija apskaičiavo gamybos pridėtinių išlaidų rodiklį remdamasi konkrečios bendrovės duomenimis ir pridėjo jį prie „perskaičiuotų“ gamybos sąnaudų.

(153)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos pristatomų žaliavų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta GTA, prie kurios buvo pridėti importo muitai ir vežimo išlaidos. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (95) 1 priede išvardytas šalis, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis. Komisija nusprendė neįtraukti importo iš KLR į tipišką šalį, nes 108 konstatuojamojoje dalyje ji padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą šiuo atveju dėl didelių iškraipymų buvimo netikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai nedaro tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija nusprendė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms.

(154)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dėl kelių gamybos veiksnių patirtos faktinės sąnaudos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė nedidelę visų žaliavų sąnaudų dalį. Kadangi naudojama šių sąnaudų vertė neturėjo didelės įtakos dempingo skirtumo skaičiavimams, kad ir koks šaltinis būtų naudojamas, Komisija nusprendė įtraukti tas sąnaudas į vartojamųjų priemonių sąnaudas, kaip paaiškinta 150 konstatuojamojoje dalyje.

(155)

Kadangi nebuvo statistinių duomenų apie vienetais nurodomų vožtuvų, kakliuko žiedų ir dangtelių importo apimtį ir atsižvelgiant į tokių gamybos veiksnių elementų, kaip antai forma, dydis ir vieneto svoris, įvairovę, Komisija negalėjo apskaičiuoti reikšmingo šių gamybos veiksnių lyginamojo dydžio. Taigi Komisija, taip pat atsižvelgdama į tai, kad šie gamybos veiksniai sudaro nedidelę bendrų gamybos sąnaudų dalį, nusprendė juos perkelti į vartojamąsias priemones.

(156)

Siekdama nustatyti neiškraipytą žaliavų kainą, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje, Komisija atitinkamus importo muitus pridėjo prie tipiškos šalies importo statistikoje nurodytos CIF vertės, kuri skelbiama GTA.

(157)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patirtas vežimo išlaidas, susijusias su žaliavų tiekimu, Komisija išreiškė tokių žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tada tą pačią procentinę dalį pridėjo prie tų pačių žaliavų neiškraipytų sąnaudų, kad nustatytų neiškraipytas vežimo išlaidas. Komisija laikėsi nuomonės, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų vežimo išlaidų santykis galėjo būti pagrįstai naudojamas kaip rodiklis siekiant įvertinti neiškraipytas iki bendrovės gamyklos pristatytų žaliavų vežimo išlaidas.

(158)

Investicijų ir finansų biuras skelbia išsamią informaciją apie pramoniniam naudojimui skirto vandens sąnaudas bendrovėms, esančioms Izmiro pramoninėje zonoje, kurioje yra įsikūrusi tiriamąją produktą gaminanti tipiškos šalies bendrovė CMV. Komisija naudojo naujausius turimus statistinius duomenis, kuriuos paskelbė ši organizacija. Lyginamasis dydis nustatytas remiantis vandens ir nuotekų kaina už m3 (96).

(159)

Turkijos statistikos institutas skelbia išsamią informaciją apie darbo užmokestį įvairiuose Turkijos ekonomikos sektoriuose. Komisija naudojo naujausius turimus 2022 m. statistinius duomenis apie vidutines darbo sąnaudas ekonominės veiklos „Pagrindinių metalų gamyba“ (KODAS NACE 2.0 2 red. ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje) srityje (97).

(160)

Elektros energijos kainas bendrovėms (pramoniniams naudotojams) Turkijoje skelbia Energijos rinkos reguliavimo institucija (ERRI). Komisija naudojo ERRI paskelbtų pramonei taikomų elektros energijos kainų atitinkamoje vartojimo grupėje duomenis, nurodytus suma vietos valiuta už kWh.

(161)

Gamtinių dujų kainą plieno sektoriaus bendrovėms, kaip ir Turkijos pramonės naudotojams, skelbia Investicijų ir finansų biuras (98). Komisija naudojo turimus statistinius duomenis, pagrįstus 2024 m. kovo mėn. didmenine gamtinių dujų kaina, sutampančius su tiriamuoju laikotarpiu.

(162)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, „[į] apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Be to, kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurių pirmiau nurodyti gamybos veiksniai neapima, taip pat reikia nustatyti gamybos pridėtinių išlaidų dydį.

(163)

Atrinktų eksportuojančių gamintojų patirtos gamybos pridėtinės išlaidos buvo išreikštos kaip eksportuojančių gamintojų faktiškai patirtų produkto gamybos sąnaudų dalis. Ši procentinė dalis buvo pridėta prie neiškraipytų produkto gamybos sąnaudų.

(164)

Siekdama nustatyti neiškraipytą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą, Komisija rėmėsi turima 2023 m. tiriamojo produkto gamybos sektoriaus (C gamyba > 25.2 – Metalinių cisternų, rezervuarų ir talpyklų gamyba) finansine informacija (99), kaip paaiškinta 122 konstatuojamojoje dalyje.

(165)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(166)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Komisija pridėjo neiškraipytas vieneto sąnaudas prie bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo individualių gamybos veiksnių faktinio suvartojimo. Šie suvartojimo rodikliai buvo patikrinti atliekant patikrinimą. Komisija padaugino panaudos koeficientus iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje, kaip aprašyta 3.6.1.1 skirsnyje.

(167)

Prie šių sąnaudų Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, kaip paaiškinta 163 konstatuojamojoje dalyje.

(168)

PBA išlaidos ir pelnas, nustatyti remiantis turima 2023 m. tiriamojo produkto gamybos sektoriaus (C – Gamyba > 25,2 – Metalinių cisternų, rezervuarų ir talpyklų gamyba) finansine informacija, kaip paaiškinta 122 konstatuojamojoje dalyje, buvo pritaikyti neiškraipytų gamybos sąnaudų ir gamybos pridėtinių išlaidų sumai, t. y. gamybos sąnaudoms.

(169)

Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštos ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtos PBA išlaidos sudarė 19,4 %. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštas ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtas pelnas sudarė 12,6 %.

(170)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal produkto rūšį remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą

(171)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias vidaus bendroves, veikiančias kaip prekiautojai.

(172)

Abiem atvejais pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą.

(173)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Komisija turi teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą tuo pačiu prekybos lygiu ir atsižvelgti į veiksnių, turinčių įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. Šiuo atveju Komisija nusprendė atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palyginti gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygiu. Kaip paaiškinta toliau, prireikus normalioji vertė ir eksporto kaina buvo koreguojamos siekiant, kad: i) jos labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį ir ii) būtų atsižvelgta į įvairius veiksnių, kurie, kaip teigiama ir įrodyta, turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus.

(174)

Kaip paaiškinta 165–170 konstatuojamosiose dalyse, normalioji vertė buvo nustatyta pagal prekybos gamintojo kainomis EXW sąlygomis lygį, naudojant gamybos sąnaudas kartu su PBA išlaidų ir pelno sumomis, kurios laikytos pagrįstomis esant tokiam prekybos lygiui. Todėl normaliosios vertės nereikėjo koreguoti, kad ji labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį.

(175)

Komisija nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių būtų reikėję koreguoti normaliąją vertę, ir nė vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas nepaprašė atlikti tokių koregavimų.

(176)

Siekiant, kad eksporto kaina labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygį, buvo atlikti koregavimai atsižvelgiant į muitus, kitus importo mokesčius, frachto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas.

(177)

Be to, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą buvo koreguojami komisiniai susijusiam bendrovių „Winner“ ir „Tianjin Tianhai“ prekiautojui, atimant susijusių prekiautojų PBA išlaidas ir 5 % sąlyginį pelną. Nustatyta, kad toks koregavimas buvo pagrįstas eksportuojančio gamintojo ir su juo susijusio prekiautojo sutartimi, kurioje numatyta tarp jų kilus konfliktui taikytina arbitražo išlyga. 5 % sąlyginis pelnas atitiko pelną, atskaitytą kitose pastarojo meto su plienu susijusiose bylose dėl produktų, į kuriuos įtraukti plieno gamybos ištekliai, nes nesusiję importuotojai nebendradarbiavo.

(178)

Vertindama atrinktus bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(179)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(180)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams vidutinį svertinį dempingo skirtumą Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį. Taigi tas skirtumas buvo nustatytas remiantis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytais svertiniais vidutiniais skirtumais, neatsižvelgiant į eksportuojantiems gamintojams, kuriems nustatyti nuliniai arba de minimis dempingo skirtumai, skirtumus ir pagrindinio reglamento 18 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis nustatytus skirtumus.

(181)

Tuo remiantis neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas 74,5 % laikinasis dempingo skirtumas.

(182)

Visiems kitiems KLR eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis – bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtis, išreikšta viso importo iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu dalimi, nustatyta remiantis Eurostato statistiniais duomenimis, kaip paaiškinta 4.3.1 skirsnyje.

(183)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis yra žemas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importas sudarė apie 54 % viso eksporto į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu.

(184)

Komisija priminė, kad pranešimo apie inicijavimą (100) 10 skirsnyje suinteresuotosioms šalims buvo pranešta, kad dėl nebendradarbiavimo arba bendradarbiavimo tik iš dalies išvados gali būti padarytos remiantis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, o dėl to rezultatai gali būti mažiau palankūs toms šalims. Atsižvelgdama į tai, kad suinteresuotosios šalys buvo aiškiai įspėtos apie nebendradarbiavimo padarinius ir į tai, kad šiuo atveju bendradarbiavimo lygis buvo ypač žemas, Komisija nusprendė, kad dempingo muitą kitiems eksportuotojams tikslinga nustatyti remiantis tipiška bendrovės „BTIC Group“ pardavimų dalimi, kuri pati sudarė daugiau kaip 50 % visos atrinktų bendrovių eksporto į Sąjungą apimties tiriamuoju laikotarpiu. Šie pardavimai laikyti pagrįstu ir tipišku nebendradarbiaujančių eksportuotojų dempingo elgsenos pakaitiniu rodikliu.

(185)

Todėl nustatyta, kad dempingo skirtumas kitiems eksportuotojams yra 119 %.

(186)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(187)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino aštuoni gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(188)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 6,782 mln. vienetų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, pavyzdžiui, makroekonominio klausimyno atsakymais, informacija, surinkta per tikrinamuosius vizitus atrinktų gamintojų patalpose, kitų bendradarbiaujančių gamintojų pateiktais klausimynais ir Eurostato skelbiamais oficialiais statistiniais duomenimis. Kaip nurodyta 7 konstatuojamojoje dalyje, dviem atrinktiems Sąjungos gamintojams teko 47 % apskaičiuotos visos panašaus produkto gamybos Sąjungoje ir 42 % viso Sąjungoje parduodamo panašaus produkto kiekio.

(189)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi iš skundo pateikėjo gautais makroekonominio klausimyno atsakymais, kai įmanoma, sutikrintais su patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais, o nagrinėjamojo produkto importą į Sąjungą iš trečiųjų šalių – pagal Eurostato statistinius duomenis.

(190)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (vienetai)

(191)

Remiantis šia informacija, po spartaus augimo 2021 m. ir vėlesnio smukimo, kuris galėjo prasidėti dėl atsargų kaupimo baiminantis pasiūlos trūkumo COVID-19 pandemijos sąlygomis arba netikėtos vartotojų elgsenos, Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 15 %.

(192)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis.

(193)

Vertinant importo statistinių duomenų tikslumą nustatyta, kad mažų, pakartotinai neužpildomų dujų talpyklų, kurios nepatenka į nagrinėjamojo produkto apibrėžtąją sritį, vieneto svoris paprastai yra gerokai mažesnis nei 1 kg. Vis dėlto nagrinėjamojo produkto vieneto svoris yra ne mažesnis kaip 1 kg. Palyginimo sumetimais, mažiausias Sąjungos pramonės pagamintas cilindras, kurio tūris yra 0,8 litro, sveria apie 1,5 kg. Todėl buvo taikomas filtravimo metodas, pagal kurį nebuvo įtraukti jokie importo įrašai, kuriuose vieneto svoris yra mažesnis nei 1 kg, kad nebūtų įtraukti į nagrinėjamojo produkto apibrėžtąją sritį nepatenkantys produktai.

(194)

Siekdama užtikrinti didesnį tikslumą, Eurostato importo duomenims, susijusiems su produktais, kurių KN kodai yra 7311 00 11 ir 7311 00 30 ir apie kuriuos turimi duomenys pagal dienas, Komisija taikė filtravimo pagal svorį metodą. Kalbant apie produktus, kurių KN kodai yra 7311 00 13 ir 7311 00 19 , ji rėmėsi mėnesiniais Eurostato duomenimis ir taikė tą pačią neįtraukimo ribą, pagrįstą vieneto svoriu.

(195)

Gautas duomenų rinkinys, filtruotas laikantis didžiausio įmanomo detalumo lygio taikant svorio ribas, buvo tiksliausias nagrinėjamojo produkto importo įvertis, rodantis aiškias ir reikšmingas importo tendencijas, visų pirma susijusias su Kinija.

(196)

Neužpildytų gesintuvų, kurių TARIC kodai yra 8424 10 00 11 ir 8424 10 00 21, importo duomenys buvo prieinami tik už tris mėnesius (2025 m. kovo–gegužės mėn.), kurie nepatenka į tiriamąjį laikotarpį, ir buvo nurodyti kilogramais, o ne vienetais. Atsižvelgiant į šiuos ribotus ir nenuoseklius duomenis, taip pat į labai mažą šios rūšies produkto tipiškumo lygį, nes jis sudaro tik apie 2 % visos atitinkamą KN kodą turinčių produktų importo apimties, šios rūšies produktas nebuvo svarstomas pradiniu etapu, bet bus įtrauktas į galutinį tyrimo etapą, kai tik bus gauta išsamesnės ir patikimesnės informacijos.

(197)

Importo rinkos dalis buvo nustatyta lyginant importo apimtį su suvartojimu Sąjungos rinkoje:

3 lentelė

Importuotas kiekis (vienetais) ir rinkos dalis

(198)

Importo iš KLR apimtis ir rinkos dalis nuo 2021 m. iki tiriamojo laikotarpio akivaizdžiai ir reikšmingai didėjo, ypač vertinant kartu su bendru Sąjungos suvartojimu. Panašiai kaip ir suvartojimas, 2021 m. importas iš Kinijos sparčiai augo, o vėliau sumažėjo; tą sumažėjimą galėjo lemti atsargų kaupimas dėl baimės, kad per COVID-19 pandemiją bus tiekimo trūkumas arba netikėtai pakis vartotojų elgsena. Vėliau tiriamuoju laikotarpiu importas vėl pakilo ir pasiekė 33 % aukštesnį lygį nei 2021 m.

(199)

Šį spartų augimą rodė nuolat didėjanti Kinijos rinkos dalis Sąjungoje. Kinijos rinkos dalis padidėjo nuo 60 % 2021 m. iki 65 % 2022 m., o 2023 m. išliko stabili, kol tiriamuoju laikotarpiu dar labiau padidėjo iki 70 %. Net laikinai sumažėjus importo iš Kinijos apimčiai, Kinija išlaikė dominuojančią padėtį rinkoje ir jos dominavimas rinkoje visų pirma kenkė Sąjungos pramonei.

(200)

Importas iš Kinijos augo daug sparčiau nei bendras suvartojimas rinkoje ir per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo daugiau nei du kartus.

(201)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Priverstinis kainų mažinimas dėl importo buvo nustatytas remiantis iš atrinktų eksportuojančių gamintojų gautomis CIF kainomis.

(202)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies vidutinės svertinės kainos raida:

4 lentelė

Importo kainos (EUR už vienetą)

(203)

Mažą vidutinę importo iš Kinijos kainą visų pirma lemia importas, deklaruojamas produktų, kurių KN kodas yra 7311001190 ir kurie nagrinėjamuoju laikotarpiu sudarė daugiau nei 80 % visos importo iš Kinijos apimties, nurodomos vienetais, kategorijoje. Šis KN kodas priskirtas mažesnių ir lengvesnių, taigi ir pigesnių produktų rūšims. Be to, vidutinei kainai įtakos turi ir produktų asortimentas, kurį lemia paklausos tendencijos ir kuris ilgainiui gali kisti.

(204)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos kainos akivaizdžiai mažėjo ir iš viso nukrito 31 %. 2022 m. importo kainos sumažėjo 4 %, 2023 m. – dar 6 %, o tiriamuoju laikotarpiu – 22 %, palyginti su ankstesniais metais.

(205)

Dėl šio nuolatinio ir spartėjančio kainų mažėjimo Kinijos eksportuotojai darė vis didesnį kainų spaudimą Sąjungos pramonei, todėl pastaroji buvo priversta gerokai sumažinti savo kainas. Staigus sumažėjimas tiriamuoju laikotarpiu bylojo apie agresyvią kainodaros strategiją, dėl kurios tikriausiai padidėjo konkurencinis spaudimas Sąjungos gamintojams. Mažėjančios kainos sutapo su dideliu importo iš Kinijos apimties ir rinkos dalies padidėjimu, o tai rodo, kad pigesnis importas atliko svarbų vaidmenį pakeičiant Sąjungos pramonės pardavimą.

(206)

Komisija nustatė priverstinį kainų mažinimą tiriamuoju laikotarpiu lygindama:

(207)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad importo iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos rinkoje priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo 29–76 %.

(208)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(209)

Siekdama nustatyti žalą, Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi skundo pateikėjų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis, kurie vėliau buvo atnaujinti, kad apimtų tiriamąjį laikotarpį ir su visais Sąjungos gamintojais susijusius duomenis. Buvo naudojami su visais Sąjungos gamintojais susiję duomenys. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Naudoti atrinktų Sąjungos gamintojų duomenys. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(210)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo.

(211)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(212)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(213)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamyba sumažėjo 24 %, o pajėgumų naudojimas – nuo 65 iki 48 %, nepaisant to, kad Sąjungos suvartojimas padidėjo 15 %. Iš to galima spręsti, kad gamyba sumažėjo ne dėl mažėjančios paklausos, o dėl didėjančio konkurencinio importo spaudimo.

(214)

Visų pirma, importas iš KLR per tą patį laikotarpį padidėjo 33 %, o jo rinkos dalis padidėjo nuo 60 % 2021 m. iki 70 % tiriamuoju laikotarpiu. Šis reikšmingas importo iš Kinijos apimties ir rinkos dalies padidėjimas rodo, kad vis didesnę Sąjungos paklausos dalį tenkino importuojami produktai, o ne vidaus produkcija.

(215)

Sąjungos pramonės pardavimo kiekio ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo kiekis ir rinkos dalis

(216)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojų pardavimas Sąjungos rinkoje, išreikštas tiek absoliučiais kiekiais, tiek rinkos dalimi, nuolat toliau mažėjo.

(217)

2022 m. pardavimo apimtis, palyginti su 2021 m., šiek tiek sumažėjo, o tai rodo pradinį sąstingį. Vis dėlto 2023 m. padėtis labai pablogėjo, kai pardavimas sumažėjo net iki 20 % lygio, kuris tiriamuoju laikotarpiu išliko nepakitęs. Tai rodo, kad pardavimo sumažėjimas buvo ne laikinas svyravimas, o nuolatinės mažėjimo tendencijos dalis.

(218)

Rinkos dalies kitimo trajektorija išliko tokia pat neigiama. Rinkos dalis sumažėjo nuo 32 % 2021 m. iki 27 % 2022 m., tada dar labiau sumažėjo iki 25 % 2023 m. ir tiriamuoju laikotarpiu galiausiai nukrito vos iki 22 % lygio. Kasmet mažėjanti rinkos dalis parodė, kad Sąjungos gamintojų dalyvavimas jų pačių rinkoje laipsniškai mažėja.

(219)

Verta pažymėti, kad šis nuolatinis mažėjimas įvyko didėjant Sąjungos suvartojimui, kuris nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo. Tuo pat metu labai padidėjo importo iš Kinijos apimtis ir rinkos dalis. Atitinkamai Sąjungos gamintojai neprarado pardavimo dėl mažėjančios rinkos, tačiau jų parduodamus produktus vis dažniau keitė importuoti produktai, visų pirma iš KLR.

(220)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas padidėjo 15 %, o tai reiškia, kad rinka plėtėsi ir joje didėjo paklausa. Vis dėlto Sąjungos gamintojai negalėjo pasinaudoti šiuo augimu. Jų pardavimo apimtis sumažėjo 20 %, rinkos dalis sumažėjo nuo 32 iki 22 %, o gamyba susitraukė 24 %. Nepaisant nedidelio gamybos pajėgumų padidėjimo, jų naudojimas smarkiai sumažėjo – nuo 65 iki 48 %. Tuo pačiu laikotarpiu importas iš Kinijos padidėjo 33 %, o rinkos dalis – 10 procentinių punktų ir tiriamuoju laikotarpiu pasiekė 70 % lygį. Ši priešinga tendencija byloja apie tai, kad Sąjungos gamintojų padėtis silpnėjo ne dėl mažėjančios paklausos, o dėl sparčiai didėjančio ir galbūt nesąžiningo importo iš Kinijos vis stipriau daromo spaudimo.

(221)

Nuolatinis pardavimo mažėjimas, rinkos dalies mažėjimas ir gamybos stagnacija, nepaisant didėjančios paklausos, kartu yra akivaizdus žalos įrodymas, atspindintis struktūrinį Sąjungos pramonės padėties rinkoje susilpnėjimą.

(222)

Ši priešinga tendencija rodo, kad Sąjungos gamintojai buvo vis stipriau stumiami iš rinkos ne dėl mažėjančios paklausos, o dėl didėjančio spartaus importo iš Kinijos augimo daromo spaudimo.

(223)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(224)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu užimtumas Sąjungos pramonėje laipsniškai, bet nuosekliai mažėjo, o tai reiškia, kad sektoriaus veiklos rezultatai prastėjo. Darbuotojų skaičius, išreikštas etato ekvivalentais, kasmet mažėjo: 2022 m. sumažėjo 3 %, 2023 m. dar šiek tiek, o tiriamuoju laikotarpiu iš viso sumažėjo 6 %, palyginti su 2021 m. Šis nuolatinis mažėjimas rodo, kad gamintojai laipsniškai prisitaikė prie gamybos veiklos susilpnėjimo mažindami darbo sąnaudas.

(225)

Tuo pačiu metu smarkiai sumažėjo našumas, ypač 2022–2023 m., kai sumažėjo 19 % po nedidelio 2 % kritimo 2022 m. ir išliko tokio pat žemo lygio tiriamuoju laikotarpiu. Tai atspindi nepakankamai išnaudojamus pajėgumus ir veiklos neefektyvumą, nes Sąjungos gamintojai negalėjo greitai arba proporcingai pritaikyti savo darbo jėgos prie nuolatinio gamybos mažėjimo, kurį lėmė mažėjantis pardavimas ir didėjantis importo spaudimas.

(226)

Apibendrinant galima pasakyti, kad užimtumo tendencija rodo, jog darbuotojų skaičius atsargiai mažinamas, o staigus našumo sumažėjimas rodo, jog pramonė patiria didesnę ekonominę įtampą, nes dėl mažėjančios gamybos apimties ir sustiprėjusios konkurencijos rinkoje pramonės veiklos efektyvumas buvo žemesnis už optimalųjį.

(227)

Visi dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(228)

Tai pirmas su nagrinėjamuoju produktu susijęs antidempingo tyrimas. Todėl nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti galimo buvusio dempingo poveikį.

(229)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(230)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės vieneto pardavimo kainos Sąjungos rinkoje iš pradžių gerokai padidėjo – 2022 m. jos padidėjo 34 %, palyginti su 2021 m. Ši didėjimo tendencija šiek tiek tęsėsi ir 2023 m., o kainos, palyginti su 2021 m., pasiekė aukščiausią tašką – 37 %. Vis dėlto tiriamuoju laikotarpiu kainos sumažėjo 14 %, palyginti su 2023 m., nors išliko 18 % didesnės už 2021 m. kainas. Tokia tendencija rodo, kad Sąjungos gamintojai iš pradžių dalį didėjančių sąnaudų perkėlė pirkėjams, tačiau vėliau buvo priversti mažinti kainas dėl didėjančio konkurencinio spaudimo, kurį daro importas mažomis kainomis, ypač iš Kinijos.

(231)

Tuo pat metu vieneto gamybos sąnaudų tendencija buvo panaši, bet dar ryškesnė. 2022 m. sąnaudos padidėjo 35 %, o 2023 m. pasiekė aukščiausią lygį, padidėdamos 50 %, palyginti su baziniais metais. Nors tiriamuoju laikotarpiu sąnaudos šiek tiek sumažėjo, jos išliko 28 % didesnės už 2021 m. sąnaudas. Tikėtina, kad pradinis padidėjimas atspindėjo infliacinį spaudimą, kylančias gamybos išteklių (pvz., energijos, medžiagų) kainas ir sumažėjusią masto ekonomiją dėl mažėjančios gamybos apimties.

(232)

Visų pirma, didžiąją nagrinėjamojo laikotarpio dalį gamybos sąnaudos augo sparčiau nei pardavimo kainos, ypač 2023 m., kai sąnaudų ir kainų atotrūkis buvo didžiausias, o tai pablogino Sąjungos gamintojų ekonominę padėtį. Tiriamuoju laikotarpiu tiek kainos, tiek sąnaudos sumažėjo, tačiau sąnaudos vis dar viršijo pardavimo kainas.

(233)

Dėl sumažėjusių importo kainų ir didėjančios importo iš Kinijos dalies Sąjungos gamintojams buvo sunkiau išlaikyti pakankamai dideles kainas, kad būtų padengtos didėjančios sąnaudos. Dėl padidėjusio pigesnio importo, ypač tiriamuoju laikotarpiu, Sąjungos pardavimo kainos labai sumažėjo.

(234)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(235)

Nuo 2021 m. iki tiriamojo laikotarpio atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos nuolat didėjo. Didžiausias padidėjimas įvyko pirmaisiais laikotarpio metais, kai darbo sąnaudos padidėjo 9 %. Tikėtina, kad šį smarkų ankstyvą padidėjimą lėmė infliacinis spaudimas po COVID-19 pandemijos, kai gamintojai susidūrė su reikalavimais didinti darbo užmokestį, o kai kuriose valstybėse narėse – teisiškai privalomu arba per kolektyvines derybas sutartu darbo užmokesčio koregavimu.

(236)

Kitais metais darbo sąnaudos toliau didėjo, nors šiek tiek lėčiau – maždaug 5 %. Šis augimas parodė, kad infliacijos poveikis yra ilgalaikis, bet silpnėja, ir kad buvo dedamos pastangos išlaikyti kvalifikuotą darbo jėgą konkurencingoje rinkoje. Tiriamuoju laikotarpiu augimo tempas dar labiau sulėtėjo iki maždaug 2 %, o tai rodo galimą spaudimo didinti darbo užmokestį sumažėjimą arba gamintojų nustatytų sąnaudų ribojimo ir efektyvumo priemonių poveikį.

(237)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(238)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atsargos kito, tačiau galiausiai sumažėjo, atspindėdamos kintantį gamybos lygį ir rinkos sąlygas. 2022 m. atsargos išliko palyginti stabilios ir sumažėjo tik nežymiai (4 %), palyginti su 2021 m. Vis dėlto 2023 m. laikotarpio pabaigos atsargos padidėjo 17 % ir per šį laikotarpį pasiekė aukščiausią lygį. Tikėtina, kad šį padidėjimą lėmė sumažėjęs pardavimas ir mažėjanti rinkos dalis, dėl kurių buvo sandėliuojama daugiau neparduotų produktų.

(239)

Tiriamuoju laikotarpiu atsargos smarkiai sumažėjo 44 procentiniais punktais, palyginti su 2023 m., ir vėl sumažėjo iki lygio, kuris buvo gerokai mažesnis nei pradiniais metais. Vertinant atsargas kaip gamybos dalį, visą nagrinėjamąjį laikotarpį atsargos išliko nedidelės, o tai gali reikšti, kad gamintojai atsargas valdė apdairiai.

(240)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(241)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi apyvartos procentine dalimi. Pelningumas per šį laikotarpį nuolat mažėjo, kiekvienų metų pradžioje būdamas teigiamas, o vėliau laipsniškai mažėdamas. Trečiaisiais metais jis tapo labai neigiamas ir tiriamuoju laikotarpiu išliko neigiamas. Ši mažėjimo tendencija atspindėjo didėjančias sąnaudas, mažesnę pardavimo apimtį ir dėl padidėjusios importo konkurencijos mažėjančią rinkos dalį, dėl kurių labai sumažėjo pelno dydis.

(242)

Grynasis pinigų srautas, atspindintis Sąjungos gamintojų gebėjimą patiems finansuoti veiklą, sumažėjo nuo maždaug 14,8–15,2 mln. EUR pirmaisiais metais iki maždaug 14,0–14,5 mln. EUR antraisiais metais ir iki maždaug 2,3–2,6 mln. EUR trečiaisiais metais, o tiriamuoju laikotarpiu dar labiau sumažėjo iki apytikriai 1,7–1,85 mln. EUR, t. y. buvo maždaug 88 % mažesnis nei pirmaisiais metais. Šis staigus sumažėjimas išryškino finansinį spaudimą, kurį sukėlė sumažėjęs pelningumas ir ribotas vidaus finansavimas.

(243)

Nepaisant finansinių sunkumų, investicijos padidėjo nuo maždaug 2,8–3,0 mln. EUR pirmaisiais metais iki daugiau kaip 4,9–5,1 mln. EUR antraisiais metais ir tiriamuoju laikotarpiu sudarė beveik 4,9–5,05 mln. EUR. Palyginti su pirmaisiais metais, šis skaičius iš viso padidėjo beveik 72 %, o tai rodo, kad, nepaisant vis griežtesnių finansinių sąlygų, buvo dedamos pastangos išlaikyti arba atnaujinti gamybos pajėgumus.

(244)

Investicijų grąža, apibrėžiama kaip pelnas, išreikštas investicijų grynosios buhalterinės vertės procentine dalimi, sumažėjo nuo [15,5–17,2 %] pirmaisiais metais iki [11,2–12,4 %] antraisiais metais, o trečiaisiais metais tapo neigiama ir sudarė [–17,3 – –15,8 %] ir liko neigiama tiriamuoju laikotarpiu ir sudarė [–15,4 – –14,6 %]. Ši neigiama grąža rodo, kad investicijos daugiau nedavė pakankamo pelno, greičiausiai dėl prastėjančių veiklos sąlygų ir padidėjusio rinkos spaudimo.

(245)

Atsižvelgiant į šias tendencijas, pelningumas sumažėjo nuo [3,7 –4,2 %] iki [–4,4 – –4,1 %], pinigų srautas sumažėjo daugiau kaip 85 %, investicijų grąža tapo ir išliko neigiama ir labai sumažėjo Sąjungos gamintojų pajėgumas padidinti kapitalą. Sumažėjus pelnui ir pinigų atsargoms, susilpnėtų investuotojų pasitikėjimas ir būtų apribotos galimybės gauti finansavimą, o tai suvaržytų gamintojų pajėgumą investuoti ir veiksmingai konkuruoti.

(246)

Tiriamuoju laikotarpiu importas iš Kinijos labai padidėjo: apimtis padidėjo maždaug 33 %, palyginti su baziniais metais, o rinkos dalis padidėjo nuo 60 iki 70 %. Tuo pat metu importo kainos labai sumažėjo – maždaug 31 %. Dėl šio didėjančios apimties ir mažėjančių kainų derinio Sąjungos rinkoje buvo daromas didelis spaudimas mažinti kainas, todėl Sąjungos gamintojams buvo sunku konkuruoti tiek dėl kiekio, tiek dėl kainų. Didėjantis importas mažesnėmis kainomis buvo vienas iš pagrindinių veiksnių, darančių įtaką rinkos dinamikai.

(247)

Daugumos žalos veiksnių tendencijos buvo akivaizdžiai neigiamos. Gamyba sumažėjo maždaug 24 %, pajėgumų naudojimas sumažėjo nuo 65 iki 48 % (maždaug 26 % sumažėjimas), o pardavimo apimtis sumažėjo 21 %. Pelningumas iš teigiamo [3,7–4,2 %] tapo neigiamas ir sudarė maždaug [–4,4 – –4,1 %], o grynasis pinigų srautas sumažėjo daugiau kaip 85 %, todėl labai sumažėjo finansinis lankstumas. Šios neigiamos tendencijos nusvėrė visus teigiamus pokyčius ir rodo, kad Sąjunga patyrė ir toliau patiria didelę žalą. Toliau mažėjanti rinkos dalis ir spaudimas mažinti kainas, kuriuos lėmė didėjanti importo apimtis ir mažesnės importo kainos, buvo pagrindiniai šią žalą darantys veiksniai.

(248)

Be to, kad Sąjungos pramonės kainos buvo padidintos siekiant kompensuoti dar didesnio masto gamybos sąnaudų padidėjimą, tik dviejų žalos veiksnių tendencijos buvo teigiamos, t. y. gamybos pajėgumų, kurie nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 3 %, ir tvarus Sąjungos gamintojų investicijų lygis, kuris per šį laikotarpį padidėjo beveik 72 %. Tai suteikia pagrindą manyti, kad, nepaisant nepalankių sąlygų, toliau dedamos pastangos išlaikyti arba atnaujinti gamybos pajėgumus. Vis dėlto šių teigiamų tendencijų nepakako neigiamam poveikiui kompensuoti. Pavyzdžiui, gamyba sumažėjo maždaug 24 %, nepaisant to, kad Sąjungos suvartojimas padidėjo maždaug 15 %. Be to, labai sumažėjo našumas – beveik 19 %, tikėtina, dėl sumažėjusios darbo jėgos ir veiklos neefektyvumo, o tai rodo, kad teigiamos investicijos nepadėjo padidinti gamybos apimties.

(249)

Apskritai, nors Sąjungos suvartojimas padidėjo 15 %, Sąjungos gamyba sumažėjo 24 %, pardavimas sumažėjo 21 %, tai pat smarkiai sumažėjo gamintojų pelningumas – nuo [3,7–4,2 %] iki [–4,4 – –4,1 %]. Ši padėtis rodo, kad, nepaisant augančios rinkos, Sąjungos pramonės padėtis susilpnėjo, nes importas, daugiausia iš Kinijos, užėmė didesnę rinkos dalį.

(250)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(251)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad bet kokia galima žala dėl kitų veiksnių, išskyrus importą iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina, nebūtų priskirta importui dempingo kaina. Šie veiksniai yra: importas iš trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės eksporto veiklos rezultatai, gamybos sąnaudų padidėjimas ir Sąjungos paklausa.

(252)

Siekiant įvertinti, ar yra priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos, būtina išnagrinėti, ar tiriamojo importo apimtis ir kainų lygiai reikšmingai prisidėjo prie materialinės žalos.

(253)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos apimtis labai padidėjo tiek absoliučiaisiais skaičiais, tiek pagal rinkos dalį. Konkrečiai, importas iš Kinijos padidėjo 53 %, o rinkos dalis – 10 procentinių punktų. Tuo pačiu metu Sąjungos suvartojimas padidėjo 15 %. Tačiau Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 21 % ir atitinkamai sumažėjo jos rinkos dalis.

(254)

Ši priešinga raida, kai importas dempingo kaina labai padidėjo, o Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis ir rinkos dalis sumažėjo, suteikia tvirtą pagrindą manyti, kad tarp jų yra priežastinis ryšys. Sąjungos gamintojų pardavimo apimties sumažėjimą lėmė padidėjusi konkurencija dėl importo mažesnėmis dempingo kainomis. Šis poveikis apimčiai akivaizdžiai prisidėjo prie Sąjungos pramonės patirtos žalos.

(255)

Be to, importo dempingo kaina iš Kinijos poveikis kainoms patvirtino priežastinį ryšį su Sąjungos pramonės patirta žala. Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė importo iš Kinijos vieneto kaina sumažėjo 31 % – nuo 14,16 iki 9,83 EUR už vienetą. Priešingai, Sąjungos pramonės kainos iki 2023 m. didėjo, tačiau tiriamuoju laikotarpiu dėl importo mažomis kainomis daromo spaudimo smarkiai sumažėjo.

(256)

Šis nuoseklus ir reikšmingas priverstinis kainų mažinimas dėl importo iš Kinijos turėjo akivaizdų smukdomąjį poveikį kainoms Sąjungos rinkoje. Todėl Sąjungos gamintojai negalėjo išlaikyti kainų lygio, atitinkančio didėjančias gamybos sąnaudas, todėl pablogėjo jų finansinė padėtis. Pelningumas sumažėjo nuo [3,7–4,2 %] 2021 m. iki [–4,4 – –4,1 %] tiriamuoju laikotarpiu. Nuolatinis spaudimas mažinti kainas, kurį sukėlė importas dempingo kaina iš Kinijos, tiesiogiai prisidėjo prie Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos.

(257)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, importas dempingo kaina iš Kinijos labai prisidėjo prie Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos.

(258)

Importas dempingo kaina darė didelį spaudimą Sąjungos pramonės pardavimo apimčiai ir kainoms. Dėl to buvo nepakankamai išnaudojami pajėgumai, prastėjo finansiniai rodikliai ir nesugebėta pakankamai padidinti kainų, kad būtų padengtos didėjančios sąnaudos. Todėl, net jei tai nėra vienintelė priežastis, importas dempingo kaina akivaizdžiai prisidėjo prie nustatytos materialinės žalos.

(259)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(260)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vienintelės kitos trečiosios šalys, iš kurių į Sąjungą buvo importuojama daug DBPC, buvo Turkija ir Jungtinė Karalystė.

(261)

Apskritai importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus tiriamąją šalį, apimtis nuo 2021 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo 19 %, o jų rinkos dalis išliko stabili ir visą laikotarpį svyravo nuo 8 iki 10 %. Nors importo apimtis didėjo, vidutinės importo kainos nuolat mažėjo ir kiekvienais metais laipsniškai mažėdamos nukrito iki lygio, kuris buvo 20 % mažesnis, palyginti su 2021 m. Nepaisant šio kainų sumažėjimo, importo tendencija rodo, kad šių šalių veiklos vykdytojai daugiausia dėmesio skyrė esamos rinkos dalies išsaugojimui, o ne agresyviam jos didinimui. Tai patvirtina 6 % sumažėjusi importo apimtis tiriamuoju laikotarpiu. 2022 m. importo iš šių trečiųjų šalių kainos iš esmės atitiko atrinktų Sąjungos gamintojų kainas, tačiau iki tiriamojo laikotarpio importo kainos sumažėjo maždaug 34 %, palyginti su 2021 m. lygiu, o Sąjungos gamintojų kainos sumažėjo tik apie 28 %, o tai rodo didėjantį kainų spaudimą Sąjungos gamintojams.

(262)

Pagrindinių eksportuojančių gamintojų iš kitų šalių, kurioms netaikomi dempingo muitai, pvz., Jungtinės Karalystės ir Turkijos, apimtis ir vertė išliko stabilios arba sumažėjo. Pavyzdžiui, importas iš Jungtinės Karalystės sumažėjo nuo 102 046 vienetų 2022 m. iki 72 615 vienetų tiriamuoju laikotarpiu, o Turkijos importas sumažėjo nuo 164 343 vienetų 2023 m. iki 95 931 vienetų tiriamuoju laikotarpiu. Sumažėjo ir importo iš šių šalių vertė. Tai leidžia manyti, kad importas ne dempingo kaina nepadidėjo tiek daug, kad Sąjungos pramonei būtų padaryta materialinė žala.

(263)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, visų pirma į tai, kad trečiųjų šalių rinkos dalis išliko palyginti stabili, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad dėl šio importo priežastinis ryšys tarp Sąjungos pramonei padarytos žalos ir importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių nesusilpnėjo.

(264)

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto veiklos rezultatai

(265)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto apimtis sumažėjo 25 %, o vidutinė eksporto kaina padidėjo 25 %. Tai, kad tuo pačiu metu apimtis sumažėjo, o kainos padidėjo, reiškia, kad Sąjungos pramonė pakoregavo savo eksporto strategiją, galbūt sutelkdama dėmesį į didesnės vertės segmentus.

(266)

Kainų padidėjimas padėjo iš dalies kompensuoti neigiamą mažėjančios eksporto apimties poveikį, o tai rodo, kad eksporto veiklos rezultatai neprisidėjo prie Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos.

(267)

Nepaisant to, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importas dempingo kaina gerokai išaugo nuo maždaug 3,6 mln. vienetų 2021 m. iki beveik 4,8 mln. vienetų tiriamuoju laikotarpiu, buvo įvertinti ir kiti galimi veiksniai.

(268)

Tuo laikotarpiu technologiniai pokyčiai, prekybos apribojimai ar vartotojų elgsenos pokyčiai nebuvo užfiksuoti kaip svarbūs veiksniai. Nėra įrodymų, kad Sąjungos pramonė būtų susidūrusi su vidaus struktūriniais trūkumais dėl technologinio atsilikimo ar prastų eksporto veiklos rezultatų, kuriais būtų galima atskirai paaiškinti mažėjančią gamybą (–24 %), pardavimą (–21 %) ar pelningumą (nuo [3,7–4,2 %] iki [–4,4 – –4,1 %]). Vieneto gamybos sąnaudos pastebimai padidėjo nagrinėjamuoju laikotarpiu, nors vėliau tiriamuoju laikotarpiu jos sumažėjo. Ši gamybos sąnaudų didėjimo tendencija rodo, kad Sąjungos pramonė patyrė didelį sąnaudų spaudimą, greičiausiai dėl didesnių žaliavų kainų, energijos sąnaudų ar kitų pridėtinių išlaidų, dėl kurių sumažėjo pelno dydis ir buvo apribotos pramonės galimybės veiksmingai konkuruoti. Be to, Sąjungos pramonė negalėjo jų visiškai perkelti pirkėjams dėl didelio kainų spaudimo, kurį darė importas dempingo kaina. Dėl nepagrįstai mažų šio importo kainų Sąjungos gamintojai buvo priversti padengti padidėjusias sąnaudas, todėl padidėjo jų finansiniai sunkumai. Iš dalies sumažinus gamybos sąnaudas paskutiniais metais šis spaudimas nebuvo pakankamai sumažintas. Šis nesugebėjimas padengti didesnių sąnaudų pardavimo kainomis taip pat yra labai svarbus veiksnys, rodantis, kad tarp importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos žalos esama priežastinio ryšio.

(269)

Analizė patvirtino, kad tarp importo dempingo kaina iš Kinijos ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos yra akivaizdus priežastinis ryšys. Importo iš Kinijos apimtis nuo 2021 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo 33 %, todėl padidėjo jo rinkos dalis Sąjungos gamintojų sąskaita. Šis importo mažomis kainomis padidėjimas sutapo su 24 % gamybos sumažėjimu, 21 % pardavimo sumažėjimu ir staigiu pelningumo sumažėjimu nuo [3,7–4,2 %] iki [–4,4 – –4,1 %] Sąjungos pramonėje. Šis sutapimas pagal laiką įtikinamai patvirtino išvadą, kad importas dempingo kaina labai prisidėjo prie Sąjungos pramonės ekonominės padėties pablogėjimo.

(270)

Taip pat buvo nagrinėjami kiti galimi veiksniai, pavyzdžiui, eksporto veiklos rezultatai, vartojimo pokyčiai ir importas iš kitų šalių. Eksportas sumažėjo 25 %, tačiau šį sumažėjimą atsvėrė 25 % padidėjusios vidutinės eksporto kainos, o tai sumažino neigiamą poveikį. Pati Sąjungos rinka išaugo 15 %, todėl sumažėjusi paklausa negalėjo būti žalos priežastis. Importas iš kitų šalių išliko palyginti stabilus arba net sumažėjo, taip pat nepastebėta jokių reikšmingų technologinių ar struktūrinių pokyčių.

(271)

Todėl Komisija padarė preliminarią išvadą, kad importas dempingo kaina iš Kinijos padarė materialinę žalą Sąjungos pramonei, visų pirma dėl padidėjusios apimties, kainų smukdymo ir padidėjusios rinkos dalies, o kitų veiksnių poveikis priežastinio ryšio nesusilpnino.

(272)

Siekdama nustatyti priemonių lygį, Komisija išnagrinėjo, ar už dempingo skirtumą mažesnio muito pakaktų importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.

(273)

Žala būtų pašalinta, jeigu Sąjungos pramonė galėtų gauti tikslinį pelną parduodama už tikslinę kainą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c ir 2d dalyse.

(274)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį, siekdama nustatyti tikslinį pelną, Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: pelningumo lygį, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų išlaidoms padengti, ir pelningumo lygį, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Toks pelno dydis neturėtų būti mažesnis nei 6 %.

(275)

Pirmiausia Komisija nustatė bazinį pelną, apimantį visas sąnaudas įprastomis konkurencijos sąlygomis, remdamasi ankstesniu penkių Sąjungos gamintojų vidutiniu pelnu (svertiniu pagal apyvartą) 2013–2019 m. laikotarpiu. Toks pelno dydis, kaip nustatyta, buvo 9,6 %.

(276)

Sąjungos pramonė pateikė įrodymų investicijų planų ir valdybos posėdžių protokolų forma, kad jos investicijų, mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) bei inovacijų lygis tiriamuoju laikotarpiu įprastomis konkurencijos sąlygomis būtų buvęs didesnis. Komisija patikrino šią informaciją ir nustatė, kad Sąjungos pramonės tvirtinimai yra pagrįsti.

(277)

Siekdama, kad tai būtų atspindėta tiksliniame pelne, Komisija apskaičiavo investicijų, MTP ir inovacijų (IMI) išlaidų įprastomis konkurencijos sąlygomis skirtumą, kaip nurodė Sąjungos pramonė ir patikrino Komisija, atsižvelgdama į faktines IMI išlaidas nagrinėjamuoju laikotarpiu. Nustatyta, kad toks skirtumas, išreikštas apyvartos procentine dalimi, atrinktiems Sąjungos gamintojams buvo 1–5 %.

(278)

Šios procentinės dalys buvo pridėtos prie nurodyto 9,6 % bazinio pelno, todėl tikslinis pelnas svyravo nuo 11,12 iki 14,47 %, priklausomai nuo atrinkto Sąjungos gamintojo.

(279)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį, Komisija atliko galutinį veiksmą ir įvertino, kokias būsimas sąnaudas, susijusias su daugiašaliais aplinkos susitarimais ir jų protokolais, kurių šalis yra Sąjunga, bei Ia priede išvardytomis TDO konvencijomis, Sąjungos pramonė patirs priemonės taikymo laikotarpiu pagal 11 straipsnio 2 dalį. Remdamasi klausimyno atsakymuose pateiktais įrodymais, Komisija nustatė papildomas 0,90 EUR už vienetą sąnaudas, kurios buvo pridėtos prie nežalingos kainos.

(280)

Tuo remdamasi Komisija apskaičiavo Sąjungos pramonei nežalingą panašaus produkto kainą, prie atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudų tiriamuoju laikotarpiu pridedama pirmiau minėtą tikslinį pelno dydį ir tada pridėdama koregavimus pagal 7 straipsnio 2d dalį pagal kiekvieną rūšį.

(281)

Tuomet, remdamasi atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių nagrinėjamosios šalies gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė žalos skirtumą. Taip palyginus gautas skirtumas buvo išreikštas vidutinės svertinės CIF importo vertės procentine dalimi.

(282)

Žalos pašalinimo lygis kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir visam kitam nagrinėjamosios šalies kilmės importui apibrėžiamas taip pat, kaip dempingo skirtumas šioms bendrovėms ir importui.

(283)

Šiuo atveju skundo pateikėjai tvirtino, kad esama su žaliavomis susijusių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje. Todėl, siekdama atlikti vertinimą dėl tinkamo priemonių dydžio, Komisija visų pirma nustatė muito dydį, kuris būtinas siekiant pašalinti Sąjungos pramonei padarytą žalą, nesant iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Tada ji ištyrė, ar atrinktų eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumas būtų didesnis už jų žalos skirtumą (žr. 285 ir 286 konstatuojamąsias dalis).

(284)

Kaip paaiškinta pranešime apie inicijavimą, skundo pateikėjai pateikė Komisijai pakankamai įrodymų, kad nagrinėjamojoje šalyje esama žaliavų rinkos iškraipymų, susijusių su tiriamuoju produktu. Todėl, atliekant tyrimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį buvo nagrinėjami tariami iškraipymai siekiant nustatyti, ar (jei aktualu) žalai pašalinti pakaktų už dempingo skirtumą mažesnio muito.

(285)

Remdamasi pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, Komisija pirmiausia įvertino, ar preliminariai nustatytas dempingo skirtumas būtų didesnis nei skirtumas, kuris būtų pakankamas Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti. Tuo tikslu atrinktų eksportuojančių gamintojų vidutinė svertinė importo kaina buvo lyginama su atrinktų Sąjungos gamintojų tiksline kaina, kaip paaiškinta 6.1 skirsnyje. Skaičiavimo rezultatai nurodyti pirmiau pateiktoje lentelėje.

(286)

Kadangi taip apskaičiuotas priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas buvo mažesnis nei dempingo skirtumas „BTIC Group“, Komisija atliko pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje nurodytą vertinimą.

(287)

Skundo pateikėjai skunde pateikė pakankamai įrodymų, kad KLR esama su nagrinėjamojo produkto žaliavomis susijusių iškraipymų, kaip apibrėžta pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Remiantis skunde pateiktais įrodymais, anglinio ir legiruotojo plieno vamzdžiams ir vamzdeliams, kurie sudaro 33 % nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų, KLR taikomas dalinis eksporto PVM grąžinimas.

(288)

Todėl, kaip buvo paskelbta pranešime apie inicijavimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį Komisija ištyrė tariamus iškraipymus ir visus kitus iškraipymus, kuriems taikoma pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalis, nagrinėjamojoje šalyje.

(289)

Pirma Komisija nustatė pagrindines žaliavas, kurias kiekvienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų naudoja nagrinėjamajam produktui gaminti. Pagrindinėmis žaliavomis laikomos žaliavos, kurios sudarytų bent 17 % nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų. Komisija nustatė, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai tiriamojo produkto gamybai kaip pagrindinius gamybos veiksnius naudojo legiruotojo ir anglinio plieno vamzdžius ir vamzdelius.

(290)

Tada Komisija nagrinėjo, ar kurios nors iš pagrindinių žaliavų, naudojamų gaminant nagrinėjamąjį produktą, kaina buvo iškraipyta taikant vieną iš pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje išvardytų priemonių: dvigubos kainodaros sistemas, eksporto mokesčius, papildomus eksporto mokesčius, eksporto kvotas, eksporto uždraudimą, fiskalinį eksporto mokestį, licencijų išdavimo reikalavimus, minimalią eksporto kainą, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grąžinimo sumažinimą ar panaikinimą, eksportuotojams taikomą apribojimą, kai muitinės procedūros atliekamos tik tam tikrose įstaigose, pripažintų eksportuotojų sąrašą, vidaus rinkos prievoles, uždarąją kasybą. Šiuo tikslu Komisija apsilankė „China Customs Solutions“ interneto svetainėje (101) ir nustatė, kad eksporto PVM, taikomas eksportuojamiems anglinio ir legiruotojo plieno vamzdžiams ir vamzdeliams, kurių SS kodai yra 730439 ir 730459, buvo grąžintas tik iš dalies (10 % iš 13 %).

(291)

Komisija nustatė, kad buvo paskata neeksportuoti šių produktų, todėl vidaus rinkos mechanizmai, susiję su kainų nustatymu, buvo iškraipyti.

(292)

Tada Komisija palygino atrinktų eksportuojančių gamintojų mokėtą anglinio ir legiruotojo plieno vamzdžių ir vamzdelių kainą su kainomis tipiškoje tarptautinėje rinkoje. Šiuo atžvilgiu Komisija palygino atrinktų eksportuojančių gamintojų mokėtą kainą su 1 lentelėje nurodytu šių gamybos išteklių lyginamuoju dydžiu. Palyginus paaiškėjo, kad kainos tipiškoje tarptautinėje rinkoje yra 180–439 % didesnės nei nagrinėjamojoje šalyje. Toks skirtumas taip pat buvo patvirtintas lyginant atrinktų eksportuojančių gamintojų mokėtą kainą su skunde (102) pateikta informacija, kuria siekta pagrįsti teiginį dėl žaliavų rinkos iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje. Atsižvelgiant į tokio skirtumo dydį, buvo laikoma, kad vidaus rinkos kainos yra gerokai mažesnės už kainas tipiškose tarptautinėse rinkose.

(293)

Galiausiai Komisija nagrinėjo, ar kuri nors iš žaliavų, kurioms poveikį daro priemonės, aprašytos 284 konstatuojamojoje dalyje, atskirai sudaro ne mažiau kaip 17 % nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų. Atliekant šį skaičiavimą buvo naudojama 1 lentelėje nustatyta neiškraipyta žaliavos kaina. Komisija nustatė, kad anglinio ir legiruotojo plieno vamzdžiai ir vamzdeliai sudarė ne mažiau kaip 17 % tiriamojo produkto gamybos sąnaudų.

(294)

Komisija padarė išvadą, kad anglinio ir legiruotojo plieno vamzdžių ir vamzdelių kainos yra iškraipytos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalyje.

(295)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2b dalimi, Komisija nagrinėjo, ar galima daryti aiškią išvadą, kad laikinųjų muitų dydžio nustatymas pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį atitiktų Sąjungos interesus. Sąjungos interesai nustatyti įvertinus visą su šiuo tyrimu susijusią informaciją, įskaitant nepanaudotus pajėgumus eksportuojančioje šalyje, konkurenciją dėl žaliavų ir poveikį Sąjungos bendrovių tiekimo grandinėms.

(296)

Skunde nurodyta, kad Kinija turi didelius nepanaudotus DBPC gamybos pajėgumus, kurie, atrodo, yra struktūriniai ir daugiausia grindžiami valstybės vykdoma pramonės politika, per didelėmis investicijomis į sunkiąją pramonę ir nuolatine pertekline pasiūla plieno sektoriuje, visų pirma besiūlių plieno vamzdžių, kurie yra pagrindinė DBPC gamyboje naudojama žaliava. DBPC gamyba susijusi su specializuotu plieno apdirbimo procesu, apimančiu tokius etapus kaip formavimas, kaitinimas, suvirinimas, mechaninis apdirbimas ir padengimas. Kinijos gamintojai naudojasi didelėmis pramoninėmis zonomis, kuriose visos gamyklos yra išdėstytos arti viena kitos ir remiamos vietos valdžios planavimu ir subsidijomis.

(297)

Iš skundui pagrįsti pateiktos informacijos matyti, kad bendri Kinijos DBPC gamybos pajėgumai viršija 30 mln. vienetų per metus, o vidaus suvartojimas tebėra gerokai mažesnis, ypač dėl pastarojo meto sulėtėjimo tokiuose sektoriuose kaip statyba, automobilių gamyba ir bendros pramonės produkcijos paklausos srityje. Todėl apskaičiuoti nepanaudoti pajėgumai viršija 10–15 mln. cilindrų per metus, t. y. daugiau nei dvigubai didesni už bendrą paklausą Sąjungoje, kuri sudaro maždaug 6,88 mln. vienetų, o tai rodo dideles galimybes, kad šie kiekiai bus nukreipti į išorės rinkas. Kinijos DBPC eksportas nuolat didėjo, ypač į rinkas, kuriose netaikomos prekybos apsaugos priemonės. Šis pokytis yra iš anksto apgalvotas ir gerai organizuotas. Kadangi vidaus paklausa mažėja, Kinijos gamintojai, siekdami panaudoti perteklinius pajėgumus, daugiausia dėmesio skiria užsienio rinkoms. Sąjungos rinka yra patraukli dėl savo dydžio, sertifikuotų cilindrų paklausos medicinos, pramonės ir vandenilio sektoriuose ir dėl to, kad daugeliui DBPC nėra nustatyta konkrečių prekybos apsaugos priemonių.

(298)

Atsižvelgdama į šiuos veiksnius, Komisija laikėsi nuomonės, kad dideli Kinijos nepanaudoti pajėgumai kartu su pradinės grandies plieno pertekline pasiūla ir valstybės remiama pramonės politika yra vienas iš pagrindinių veiksnių, skatinančių eksporto į Sąjungą apimties didėjimą. Ši struktūrinė perteklinė pasiūla prisidėjo prie spaudimo mažinti kainas Sąjungoje, kėlė grėsmę Sąjungos DBPC gamybos pramonės ekonominiam gyvybingumui ir parodė, kad reikia taikyti priemones, kuriomis būtų atkurta sąžininga konkurencija rinkoje.

(299)

Kinijoje konkurencijai dėl DBPC gamyboje naudojamų žaliavų didelę įtaką daro vyriausybės politika ir kišimasis, kurie daro poveikį kainoms ir prieinamumui. Šios priemonės padeda Kinijos DBPC gamintojams sumažinti gamybos išteklių sąnaudas, palyginti su jų tarptautiniais konkurentais.

(300)

Sąjungos DBPC gamintojai, priešingai, turi pirkti žaliavas, pvz., besiūlius plieno vamzdžius ir pagrindinius lydinius atviroje tarptautinėje rinkoje, kurioje kainas lemia pasaulinė pasiūla ir paklausa, plieno rinkos indeksai ir energijos sąnaudos. Europos gamintojai susiduria su santykinai didesnėmis ir nepastovesnėmis žaliavų kainomis be galimybės gauti subsidijas ar mokėti lengvatines kainas. Sąjunga žaliavas gauna iš įvairių pasaulinių tiekėjų, įskaitant Europos, Azijos ir Amerikos tiekėjus, todėl ES rinka yra jautri pasaulinių tiekimo grandinių svyravimams, geopolitiniams įvykiams ir žaliavų prieinamumui.

(301)

Be to, Komisija tam tikriems iš Kinijos importuojamiems besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams yra nustačiusi galutinius antidempingo muitus, kurių normos yra maždaug 29–55 %. Šiais muitais siekiama kovoti su nesąžininga kainodara ir rinkos iškraipymais, kuriuos sukelia dempingas, siekiant apsaugoti Sąjungos gamintojus nuo žalos. Vis dėlto dėl tokių eksporto apribojimų ir muitų gali sumažėti žaliavų prieinamumas tarptautinėje rinkoje, o dėl to didėja jų pardavimo kaina Sąjungoje. Dėl šio žaliavų kainų padidėjimo Sąjungoje dar labiau didėja sąnaudų skirtumas, o tai suteikia dar didesnį pranašumą Kinijos DBPC gamintojams, kurie ir toliau naudojasi mažesnėmis vidaus gamybos išteklių sąnaudomis.

(302)

Manoma, kad antidempingo muitų nustatymas iš Kinijos importuojamiems DBPC turės nedidelį ir valdomą poveikį Sąjungos tiekimo grandinėms. DBPC naudojami gyvybiškai svarbiuose sektoriuose, įskaitant sveikatos priežiūrą, pramonines dujas, gaisrų gesinimą, saugos įrangą ir didėjančią vandenilio rinką.

(303)

Dėl žalingo dempingo Sąjungos pramonė šiuo metu veikia tik 48 % pajėgumų, tačiau turi pakankamai nepanaudotų pajėgumų ir ekspertinių žinių, kad padidintų gamybą ir patenkintų didesnę paklausą, jei importas iš Kinijos sumažėtų. Alternatyvūs tiekėjai iš Turkijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos ir JAV jau užima daugiau kaip 9 % rinkos ir kartu su padidėjusia Sąjungos gamyba galėtų patenkinti didelę Sąjungos poreikių dalį.

(304)

DBPC sudaro nedidelę visų galutinės grandies naudotojų sąnaudų dalį ir dažnai yra išnuomojami arba ilgainiui amortizuojasi, o tai reiškia, kad bet koks su muitais susijusių sąnaudų padidėjimas greičiausiai neturės didelio poveikio galutinių produktų kainoms. Nustačius muitą importas iš Kinijos nebūtų sustabdytas, bet būtų užtikrinta, kad įvežami produktai būtų parduodami sąžiningomis, ne dempingo kainomis.

(305)

Nors antidempingo priemonių poveikis kelia papildomų išlaidų, tikėtina, kad šias išlaidas nusvers platesnis teigiamas poveikis: šios priemonės padės užtikrinti stabilų ir patikimą DBPC tiekimą Sąjungoje, atkurti sąžiningą konkurenciją Sąjungos rinkoje ir padidinti Sąjungos pramonės atsparumą. Pagrindiniuose sektoriuose, pavyzdžiui, dujų, sveikatos priežiūros ir vandenilio, labai svarbu užtikrinti saugią galimybę įsigyti kokybiškų cilindrų, kad būtų išlaikytas veiklos tęstinumas, užtikrintas viešasis saugumas ir remiami Sąjungos strateginio savarankiškumo ir pramonės atsparumo tikslai.

(306)

Įvertinusi visą su šiuo tyrimu susijusią informaciją Komisija padarė preliminarią išvadą, kad laikinųjų muitų dydžio nustatymas pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį atitinka Sąjungos interesus.

(307)

Visų pirma Kinijos DBPC gamybos pramonė turi daug nepanaudotų pajėgumų ir tikimasi, kad antidempingo muitų nustatymo iš Kinijos importuojamiems produktams poveikį Sąjungos tiekimo grandinei bus galima valdyti. Šiuo metu Sąjungos pramonė veikia ne visu pajėgumu, tačiau turi techninių žinių ir nepanaudotų gamybos galimybių, kad galėtų padidinti gamybos apimtį ir patenkinti paklausą. Be to, daugiau tiekimo galimybių teikia alternatyvūs tiekėjai iš kitų šalių, pavyzdžiui, Turkijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos ir JAV.

(308)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad už dempingo skirtumą mažesnis muitas būtų nepakankamas Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti. Žalą Sąjungos gamintojams daro ne tik dempingas bet ir papildomi prekybos iškraipymai, palyginti su Kinijos eksportuojančiais gamintojais. Todėl, siekiant tinkamai apsaugoti prekybą, priemonių lygis turi būti lygus preliminariai nustatytam dempingo skirtumui.

(309)

Atlikus minėtą vertinimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį reikėtų nustatyti tokius laikinuosius antidempingo muitus:

(310)

Nusprendusi taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų, didmenininkų, mažmenininkų, naudotojų ir vartotojų interesus.

(311)

Sąjungos pramonė aktyviai dalyvavo tyrime, o gamintojai, gaminantys didelę visos Sąjungos produkcijos dalį, sutiko bendradarbiauti. Bendradarbiaujantiems Sąjungos gamintojams tiriamuoju laikotarpiu teko daugiau nei 80 % visos Sąjungos gamybos ir pardavimo, o tai užtikrina reprezentatyvų Sąjungos pramonės padėties vertinimą.

(312)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala. Tokie rodikliai kaip mažėjantis pelningumas, sumažėjęs pajėgumų naudojimas, rinkos dalies praradimas ir spaudimas mažinti pardavimo kainas dėl importo dempingo kaina akivaizdžiai rodo prastėjančius ekonominius ir finansinius rezultatus. Šios neigiamos tendencijos pakenkė pramonės gebėjimui išlaikyti tvarią veiklą ir investuoti į inovacijas ir našumą.

(313)

Tikimasi, kad nustačius antidempingo priemones bus atkurta sąžininga konkurencija Sąjungos rinkoje. Tai veikiausiai sudarytų sąlygas Sąjungos pramonei padidinti pardavimo tvariomis kainomis apimtį, susigrąžinti prarastą rinkos dalį ir padidinti savo pelningumą. Užtikrinus vienodas sąlygas gamintojai taip pat galėtų optimizuoti pajėgumų naudojimą ir investuoti į būtiną modernizavimą, užtikrindami ilgalaikį gyvybingumą ir konkurencingumą. Jei dėl importo dempingo kaina nebūtų daromas nesąžiningas kainų spaudimas, pramonė turėtų daugiau galimybių atsigauti ir išlaikyti užimtumo lygį.

(314)

Priešingai, jei priemonės nebūtų nustatytos, tikėtina, kad Sąjungos pramonė ir toliau kentėtų nuo importo nesąžininga kaina poveikio. Manoma, kad kainų ir pelningumo mažėjimo tendencija išliks, o tai dar labiau pablogins finansinę gamintojų būklę. Dėl to Sąjungoje galėtų būti mažinamos ir uždaromos įmonės, gerokai sumažėti užimtumas ir investicijos. Struktūrinį pramonės silpnėjimą būtų sunku sustabdyti, nes kai kurie gamintojai galėtų pasitraukti iš rinkos.

(315)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antidempingo priemonių nustatymas akivaizdžiai atitinka Sąjungos pramonės interesus. Taip sektorius galėtų atsigauti po importo dempingo kaina padarytos žalos, atkurti sąžiningą konkurenciją ir užtikrinti ilgalaikį savo tvarumą.

(316)

Atliekant tyrimą jokie nesusiję importuotojai ir prekiautojai nebendradarbiavo. Taigi nebuvo pateikta jokių duomenų apie priemonių poveikį šiai grupei.

(317)

Kai yra nebendradarbiaujama ir nėra konkrečių duomenų, galimas priemonių nustatymo poveikis importuotojams turi būti vertinamas remiantis turimais faktais. Galima pagrįstai manyti, kad nustačius antidempingo muitus importuotojų išlaidos gali šiek tiek padidėti. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad yra alternatyvių tiekimo šaltinių, be kita ko, iš Sąjungos gamintojų, ir į tolesnio importo ne dempingo kainomis galimybę, bet koks neigiamas poveikis turėtų būti nedidelis.

(318)

Nors importuotojų pasiūlos galimybės gali sumažėti arba trumpuoju laikotarpiu gali padidėti išlaidos, tikėtina, kad šis poveikis bus nedidelis. Kita vertus, išlaikius status quo galiausiai kiltų grėsmė vidaus tiekimo gyvybingumui ir ateityje galėtų padidėti priklausomybė nuo importo dempingo kaina. Apskritai nauda Sąjungos pramonei nusveria ribotus ir nepagrįstus galimus neigiamus aspektus, su kuriais susidurtų importuotojai.

(319)

Remiantis turima informacija daroma išvada, kad nustačius priemones nebūtų padaryta didelė žala nesusijusių importuotojų interesams, todėl tai neprieštarauja jų interesams.

(320)

Atliekant tyrimą apie save nepranešė ir nebendradarbiavo nė vienas naudotojas, vartotojas ar tiekėjas. Todėl nebuvo pateikta jokių naudojimo duomenų ar konkrečių susirūpinimą keliančių klausimų, iš kurių būtų galima spręsti, kad galimas priemonių nustatymas daro didelį neigiamą poveikį.

(321)

Kai nėra bendradarbiaujama, tikėtinas priemonių poveikis naudotojams turi būti vertinamas remiantis pagrįstomis prielaidomis. Besiūliai cilindrai paprastai sudaro nedidelę sąnaudų dalį visoje galutinės grandies pramonės veikloje, įskaitant sveikatos ir energetikos sektorius. Todėl nesitikima, kad bet koks galimas kainų padidėjimas nustačius muitus darys didelį poveikį naudotojų veiklai ar bendroms tiekimo grandinėms.

(322)

Nustačius priemones būtų galima lengviau užtikrinti Sąjungos pramonės gyvybingumą ir išlaikyti patikimą strateginio produkto, naudojamo ypatingos svarbos sektoriuose, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros ir švarios energijos sektoriuose, vidaus šaltinį. Nors trumpuoju laikotarpiu naudotojai gali susidurti su nedideliu kainų padidėjimu, jį nusveria nauda, gauta užtikrinus tiekimo saugumą ir sąžiningą konkurenciją.

(323)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad priemonių nustatymas labai nepakenks naudotojų interesams, bet padės užtikrinti stabilią ir saugią prieigą prie strategiškai svarbių produktų. Todėl daroma išvada, kad antidempingo priemonių nustatymas neprieštarauja naudotojų interesams.

(324)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad šiuo tyrimo etapu nėra įtikinamų priežasčių manyti, jog priemonių nustatymas importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamam produktui neatitiktų Sąjungos interesų.

(325)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(326)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį importuojamiems KLR kilmės didžiaslėgiams besiūliams plieniniams cilindrams turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. Komisija padarė išvadą, kad žalai pašalinti tinkamas priemonių lygis turėtų būti dempingo skirtumas.

(327)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(328)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos individualios antidempingo muito normos nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(329)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Individualūs antidempingo muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visam kitam nagrinėjamosios šalies kilmės importui taikytinas antidempingo muitas.

(330)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis aspektas, į kurį muitinės turi atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(331)

Jeigu nustačius atitinkamas priemones labai padidėtų kurios nors iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą, galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(332)

Nagrinėjamojo produkto statistiniai duomenys dažnai pateikiami vienetais. Vis dėlto Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (103) I priede pateiktoje Kombinuotojoje nomenklatūroje nėra nurodyto šio nagrinėjamojo produkto papildomo vieneto. Todėl reikia nustatyti, kad importuojant nagrinėjamąjį produktą išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijoje būtų nurodyta ne tik masė kilogramais arba tonomis, bet ir nagrinėjamojo produkto kiekis vienetais. Vienetai turėtų būti nurodyti pagal KN ir (arba) TARIC kodus.

(333)

Kaip minėta 1.2 skirsnyje, Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą. Registracija buvo vykdoma, kad būtų galima surinkti muitus atgaline data, kaip numatyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje.

(334)

Atsižvelgiant į pradiniu etapu nustatytus faktus, importuojamų produktų registraciją reikėtų nutraukti / sustabdyti.

(335)

Šiuo tyrimo etapu nėra priimtas / negali būti priimtas joks sprendimas dėl galimo antidempingo priemonių taikymo atgaline data.

(336)

Remdamasi pagrindinio reglamento 19a straipsniu, Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie planuojamą laikinųjų muitų nustatymą. Ši informacija taip pat paskelbta viešai Prekybos GD svetainėje. Suinteresuotosioms šalims buvo pasiūlyta per tris darbo dienas pateikti pastabų dėl konkrečiai joms atskleistų skaičiavimų tikslumo.

(337)

BTIC pateikė pastabų dėl eksporto kainos ir CIF verčių, naudotų apskaičiuojant jos dempingo skirtumą, apskaičiavimo. Atlikus analizę, šios pastabos buvo priimtos ir atitinkamai pakoreguotas dempingo skirtumas. Dempingo skirtumas neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir kitoms bendrovėms buvo atitinkamai pakoreguotas.

(338)

Siekdama gero administravimo, Komisija paragins suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų raštu ir (arba) prašymus išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(339)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniame tyrimo etape,