|
5.9.2019 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 301/64 |
TARYBOS REKOMENDACIJA
2019 m. liepos 9 d.
dėl 2019 m. Kroatijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2019 m. Kroatijos konvergencijos programos
(2019/C 301/11)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,
atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdama į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (2), ypač į jo 6 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,
atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas,
atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,
atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,
atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,
atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,
atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,
kadangi:
|
(1) |
2018 m. lapkričio 21 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2019 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Ji tinkamai atsižvelgė į 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2019 m. kovo 21 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino metinėje augimo apžvalgoje nustatytus prioritetus. 2018 m. lapkričio 21 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 taip pat priėmė įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Kroatija nurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą; |
|
(2) |
2019 m. vasario 27 d. paskelbta 2019 m. Kroatijai skirta ataskaita. Joje įvertinta Kroatijos pažanga, padaryta įgyvendinant 2018 m. liepos 13 d. Tarybos priimtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas (3), tolesni veiksmai, kurių Kroatija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais priimtas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, ir Kroatijos pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“. Į ją įtraukti ir nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatai, kurie taip pat buvo paskelbti 2019 m. vasario 27 d. Atlikusi analizę Komisija padarė išvadą, kad Kroatijoje yra susidaręs makroekonominis disbalansas, siejamas su didele viešojo bei privačiojo sektorių ir išorės skola esant mažam potencialiam augimui. Vis dėlto, pastaraisiais metais dėl tvirto nominalaus augimo ir apdairios fiskalinės politikos disbalansas mažėjo. Neigiama grynoji išorės pozicija dėl nuolatinio einamosios sąskaitos pertekliaus mažėja. Valstybės skola labai sumažėjo nuo 2015 m. pasiekto aukščiausio taško. Privačiojo sektoriaus skola mažinama, tačiau dėl kredito augimo ir investicijų atsigavimo šio mažinimo tempas turėtų sulėtėti. Finansų sektoriuje yra daug kapitalo ir sektorius veikia pelningai, tačiau neveiksnių paskolų dalis, nors ir mažėja, išlieka didelė. Politikos veiksmai buvo sustiprinti, tačiau visapusiškas struktūrinių priemonių įgyvendinimas tebėra labai svarbus siekiant padidinti ekonomikos atsparumą. Nors padaryta tam tikra pažanga, vis dar yra problemų, susijusių su ekonomikos ir valdžios sektoriaus finansų statistikos išsamumu, tikslumu ir savalaikiškumu; |
|
(3) |
2019 m. balandžio 18 d. Kroatija pateikė 2019 m. nacionalinę reformų programą ir 2019 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu; |
|
(4) |
į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas iš dalies atsižvelgta sudarant 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų (toliau – ESI fondai) programas. Kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (4) 23 straipsnyje, Komisija, gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti savo partnerystės sutartį ir susijusias programas bei pasiūlyti jų pakeitimus, jei tai būtina siekiant remti atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą. Kaip naudotųsi šia nuostata, Komisija išsamiau nurodė priemonių, kuriomis ESI fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, taikymo gairėse; |
|
(5) |
šiuo metu Kroatijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir skolos taisyklė. 2019 m. konvergencijos programoje numatoma, kad nominalusis balansas nuo 0,2 % bendrojo vidus produkto (BVP) valdžios sektoriaus pertekliaus 2018 m. pablogės iki –0,3 % BVP deficito 2019 m., o tada laipsniškai gerės ir 2022 m. pasieks 0,8 % BVP perteklių. Atsižvelgiant į perskaičiuotą struktūrinį balansą (5) numatyta, kad vidutinės trukmės biudžeto tikslas, kuris buvo pakeistas iš 1,75 % BVP struktūrinio deficito 2019 m. į 1 % BVP struktūrinį deficitą nuo 2020 m., ir toliau bus viršijamas visą programos laikotarpį. 2019 m. konvergencijos programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis su BVP sumažės nuo 71,6 % BVP 2019 m. iki 68,5 % BVP 2020 m., o 2022 m. toliau mažės iki 62 %. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos tos biudžeto projekcijos, yra tikėtinas. Tačiau planuojami biudžeto tikslai numatyti atsargiai. Komisijos 2019 m. pavasario prognozėje numatoma, kad valdžios sektoriaus balansas 2019 m. sieks 0,1 % BVP, o 2020 m. – 0,5 % BVP; Remiantis Komisijos 2019 m. pavasario prognoze, numatoma, kad struktūrinis balansas 2019 m. bus –0,8 % BVP, o 2020 m. – –0,5 % BVP, taigi toliau viršys vidutinės trukmės biudžeto tikslą. Prognozuojama, kad 2019 ir 2020 m. Kroatija laikysis skolos taisyklės. Apskritai Taryba mano, kad pagal prognozę 2019 ir 2020 m. Kroatija turėtų laikytis Stabilumo ir augimo pakto nuostatų; |
|
(6) |
2018 m. gruodžio mėn. Kroatijos parlamentas priėmė Fiskalinės atsakomybės įstatymą. Juo siekiama sustiprinti Fiskalinės politikos komisijos struktūrą ir įgaliojimus ir nustatyti skaitines fiskalines taisykles, įskaitant struktūrinio biudžeto balanso taisyklę. 2019 m. kovo mėn. Valstybės audito tarnybos įgaliojimai buvo sustiprinti pradėjus taikyti sankcijų mechanizmus jos rekomendacijų nesilaikymo atveju ir išplėtus jos atliekamų auditų apimtį. Fiskalinė sistema bus dar labiau sustiprinta priėmus iš dalies pakeistą Biudžeto įstatymą. Tikimasi, kad tai pagerins biudžeto planavimą, fiskalinių duomenų rinkimą ir Vyriausybės garantijų suteikimo kriterijus; |
|
(7) |
Kroatijos viešojo administravimo teritorinis susiskaidymas daro neigiamą poveikį jo efektyvumui ir didina regioninius skirtumus. Daugeliui mažų vietos valdžios institucijų dažnai trūksta pakankamų finansinių ir administracinių išteklių, kad jos galėtų teikti jų kompetencijai priklausančias paslaugas. Taip sukuriami dideli viešųjų paslaugų teikimo skirtumai tarp finansiniu ir administraciniu požiūriu stiprių ir silpnų vietos valdžios institucijų Kroatijoje. Centrinės valdžios lygmeniu valdžios institucijos ėmėsi priemonių sudėtingai valstybės agentūrų sistemai supaprastinti, tačiau teisinė sistema, užtikrinsianti didesnį sistemos homogeniškumo laipsnį, dar nepriimta. Planuojama apskričių administracijoms perduoti vietos lygmeniu veikiančių centrinės administracijos filialų pareigas; |
|
(8) |
sveikatos priežiūros sistemos skola 2018 m. dar padidėjo, o tai kelia pavojų viešiesiems finansams. Sistemos finansavimas priklauso nuo dirbančių gyventojų mokamų įnašų ir pervedimų iš valstybės biudžeto, nors pastarieji buvo nuolat mažesni nei visų išlaidų suma. Tikimasi, kad dėl 2019 m. padidintos sveikatos draudimo įmokos ir 2018 m. gruodžio mėn. padidinto akcizo tabakui, sveikatos priežiūros sistemos finansinė padėtis pagerės. Šiuo metu vykdoma funkcinė ligoninių integracija ir veiksmai, kuriais siekiama pagerinti pirminę sveikatos priežiūrą, galėtų padidinti išlaidų veiksmingumą, tačiau įgyvendinimas vyksta lėtai; |
|
(9) |
nepakankamas viešojo administravimo ir viešųjų tarnybų darbo užmokesčio nustatymo sistemų suderinimas trukdo užtikrinti vienodas sąlygas ir centralizuotai vykdomą viešojo sektoriaus darbo užmokesčio išlaidų kontrolę. Naujų teisės aktų dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio nustatymo priėmimas buvo kelis kartus atidėtas. Įstatymu siekiama užtikrinti didesnį suderinimą viešojo administravimo lygmeniu – nustatyti bendras darbo užmokesčio lenteles ir darbo sudėtingumo koeficientus, grindžiamus nuoseklesnėmis pareiginėmis instrukcijomis ir gebėjimų sistemomis. Kroatijoje veikia socialinio dialogo sistema, tačiau darbo metodai ir procedūros turi būti patobulinti, kad būtų vedamas tikras socialinis dialogas. Profesinių sąjungų susiskaidymas taip pat mažina socialinio dialogo veiksmingumą; |
|
(10) |
2018 m. nedarbo lygis toliau sparčiai mažėjo. Jaunimo nedarbas taip pat labai sumažėjo, tačiau išlieka didelis. Vis dėlto aktyvumo ir užimtumo lygiai Kroatijoje išlieka žemi, o neaktyvumą daugiausia lemia ankstyvas išėjimas į pensiją ir priežiūros pareigos. Reikia gerinti galimybes įsidarbinti, pavyzdžiui, numatant ir suteikiant tinkamus įgūdžius. Vis dar esama daug neaktyvumo priežasčių, o dabartinių priemonių, skirtų padėti žmonėms patekti į darbo rinką, nepakanka. Darbo rinkos institucijų pajėgumai tebėra riboti, o užimtumo tarnybų, socialinių tarnybų ir kitų susijusių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas yra silpnas. 2019 m. įsigaliojo svarbios pensijų sistemos reformos. Yra trys pagrindiniai reformos tikslai: i) pašalinti struktūros neatitikimus, dėl kurių tam tikroms pensininkų grupėms buvo taikomos nevienodos sąlygos; ii) pagerinti pensijų sistemos adekvatumą ilginant profesinio gyvenimo trukmę ir iii) stiprinti antrosios pensijų sistemos pakopos institucinę struktūrą ir gerinti veiklos rezultatus; |
|
(11) |
socialiniai ir ekonominiai skirtumai yra svarbus veiksnys, lemiantis išsilavinimą įgijusių asmenų skaičių Kroatijoje. Šalies švietimo, ypač ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, pagrindinių gebėjimų, tretinį išsilavinimą įgyjančių asmenų ir besimokančių suaugusiųjų, rodikliai ir profesinio rengimo ir mokymo atitikties darbo rinkos poreikiams rezultatai yra prastesni nei Sąjungos vidurkis. Kroatija mokymo programų reformą įgyvendina kaip bandomąjį projektą, tačiau išnaudoti visą jos potencialą bus galima, tik jei ji bus visiškai įgyvendinta ir kartu vyks mokytojų mokymas; |
|
(12) |
nepaisant vis dar palyginti didelio nedarbo, darbo jėgos trūkumas daro poveikį kai kuriems ekonomikos sektoriams, visų pirma dėl gebėjimų trūkumo. Pagerinus skaitmeninius įgūdžius būtų galima padidinti našumą ir panaikinti kai kuriuos gebėjimų trūkumus. Kadangi profesinio rengimo ir mokymo atitiktis darbo rinkos poreikiams nedidelė, absolventų užimtumo lygis žemas. Studentai neaktyviai dalyvauja programose, kuriose numatytas mokymasis darbo vietoje. Regioninių gebėjimų ugdymo centrų įsteigimas ir eksperimentinė programa dualinio švietimo srityje turėtų pagerinti profesinio rengimo ir mokymo kokybę ir padėti lengviau nustatyti įgūdžių poreikius. Neaktyviai dalyvaujama suaugusiųjų švietimo programose, kurios siūlomos siekiant padėti rasti darbą arba mokytis. Tai ypač pasakytina apie asmenis, kuriems labiausiai reikia švietimo, pvz., žemos kvalifikacijos asmenis ir bedarbius; |
|
(13) |
žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, dalis mažėja, tačiau tebėra didesnė už Sąjungos vidurkį. Didžiausia rizika kyla pagyvenusiems žmonėms ir neįgaliesiems. Galimybės socialinėmis išmokomis sumažinti skurdą tebėra menkos, palyginti su Sąjungos vidurkiu. Valdžios institucijos ėmėsi veiksmų, kad pagerintų vietos lygmeniu teikiamų socialinių išmokų registravimą, ir suderino jų klasifikavimą. Taip turėtų būti galima geriau apžvelgti visoje teritorijoje teikiamas išmokas ir vėliau šią informaciją panaudoti socialinės apsaugos sistemos veiksmingumui didinti, kad ji pasiektų tuos, kuriems paramos reikia labiausiai; |
|
(14) |
transporto tinklas yra nesubalansuotas, o geležinkelių infrastruktūra labai atsilieka, dėl to paslaugų kokybė yra žema ir atsiranda kliūčių darbuotojų judumui. Viešojo transporto infrastruktūra mažesniuose miestuose nepakankamai išplėtota. Per pastaruosius penkerius metus labai išaugo kelių transporto išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis transporto sektoriuje yra gerokai mažesnė nei 2020 m. tikslas, kuris yra 10 %. Reikia papildomų pastangų ir investicijų, kad būtų galima veiksmingai sumažinti didelę iškastiniu kuru varomų automobilių dalį, skatinti įvairiarūšį transportą ir apskritai mažinti transporto sektoriuje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; |
|
(15) |
didelis Kroatijos energijos suvartojimo intensyvumas galėtų būti sumažintas investuojant į energijos vartojimo efektyvumą ir pažangiąsias energetikos sistemas. Ypatingas dėmesys galėtų būti skiriamas energijos vartojimo pastatuose mažinimui ir centralizuoto šilumos tiekimo tinklų energijos vartojimo efektyvumo didinimui. Investicijos į vėjo ir saulės energiją taip pat turi didelį potencialą, kaip ir šildymui bei vėsinimui naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai. Jų skatinimas taip pat sudarytų sąlygas Kroatijos saloms tapti energetiškai savarankiškesnėmis, kaip numatyta iniciatyvoje „Švari ES salų energija“. Be to, Kroatija yra ypač pažeidžiama dėl jai kylančios klimato kaitos rizikos, ypač dėl potvynių ir miško gaisrų; |
|
(16) |
investicijos taip pat galėtų paskatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos. Jos reikalingos tam, kad būtų remiamas rūšiuojamasis atliekų surinkimas ir perdirbimas kaip atliekų šalinimo sąvartynuose alternatyva, kuriamos alternatyvos žaliavoms, didinama perdirbtų medžiagų paklausa ir visuomenės informuotumas apie tvaraus vartojimo praktiką ir elgseną. Be to, siekiant užtikrinti nuotekų surinkimą ir valymą aglomeracijose, turinčiose daugiau kaip 2 000 gyventojų ekvivalento, taip pat reikia didelių investicijų. Investuojant į vandens tinklus būtų galima sumažinti geriamojo vandens nuotėkį ir įvykdyti iki šiol neįvykdytus kokybės reikalavimus; |
|
(17) |
mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumams ir pažangiųjų technologijų įsisavinimui reikalingos investicijos, kad būtų galima pagerinti inovacijų diegimo rezultatus ir paskatinti našumo augimą, kuriam trukdo suskaidyta ir neefektyvi mokslinių tyrimų ir inovacijų politika. Kroatijos 2016–2020 m. pažangiosios specializacijos strategija (RIS3) siekiama skatinti inovacijas, panaikinti sistemos susiskaidymą ir užtikrinti, kad mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veikla būtų vykdoma atsižvelgiant į pagrindinius ekonomikos prioritetus, tačiau jos įgyvendinimą dar reikia paspartinti. Investicijomis būtų galima remti universitetų ir įmonių bendradarbiavimą, sudaryti sąlygas technologijų perdavimui ir mokslinių tyrimų rezultatų komercinimui ir sustiprinti valdymą; |
|
(18) |
įgyvendinant priemones, kuriomis siekiama gerinti valstybės valdomų įmonių bendrąjį valdymą, pažanga buvo daroma lėtai. Priimtas naujas bendrojo valdymo kodeksas ir įpareigota atlikti laikotarpio vidurio planavimą ir teikti veiklos rezultatų ataskaitas. Tačiau didelis valstybės valdomų įmonių skaičius daugelyje sektorių ir jų žemas pelningumas bei mažas našumas toliau neigiamai veikia ekonomiką. 2018 m. ypatingos svarbos įmonių sąrašas buvo dar labiau sutrumpintas ir dabar daugiau bendrovių oficialiai laikomos tinkamomis parduoti, tačiau nėra aiškios privatizavimo strategijos. Atrodo, kad valdžios institucijos labiausiai stengiasi perleisti nemažai dar turimų mažumos akcijų ir aktyvinti negamybinį turtą. Manoma, kad korupcija yra plačiai paplitusi ir didėja. Trūksta veiksmingų korupcijos prevencijos ir sankcijų už ją skyrimo priemonių, ypač vietos lygmeniu. Vis dar reikia stiprinti priežiūros ir sankcijų mechanizmus, taikomus į vietos viešąsias įmones paskirtiems asmenimis; |
|
(19) |
pernelyg dideli administraciniai bei teisiniai reikalavimai ir parafiskaliniai (nemokestiniai) mokesčiai yra našta įmonėms, ypač mažesnėms. Užbaigtas administracinės naštos nustatymo procesas ir valdžios institucijos gali pradėti taikyti pagrįstas naštos mažinimo priemones. Parafiskalinių mokesčių mažinimas atsilieka. Didelis pernelyg griežtai reguliuojamų reglamentuojamųjų profesijų skaičius trukdo konkurencijai. Kai kuriuose sektoriuose, visi pirma taksi paslaugų, pažanga padaryta, tačiau daugelio ekonomiškai svarbių profesijų atveju ir toliau taikomi pernelyg griežti apribojimai; |
|
(20) |
nepaisant pažangos, dėl didelio neišnagrinėtų bylų skaičiaus ir ilgai trunkančio bylų nagrinėjimo civiliniuose ir komerciniuose teismuose mažėja teisinis tikrumas, o baudžiamosios teisenos neefektyvumas trukdo kovoti su ekonominiais ir finansiniais pažeidimais. Dar mažiau žmonių mano, kad teisminės institucijos yra nepriklausomos. 2018 m. buvo priimti Valstybės teisėjų tarybos įstatymo pakeitimai. Išskyrus Aukštąjį komercinį teismą, neišnagrinėtų bylų skaičius toliau mažėjo daugiausia dėl to, kad mažėjo naujų bylų skaičius. Kai kuriuose teismuose bandomos elektroninių ryšių priemonės, tačiau jų taikymas dar turi būti išplėstas nacionaliniu lygmeniu; |
|
(21) |
2021–2027 m. Sąjungos fondų programavimas galėtų padėti pašalinti tam tikrus rekomendacijose nustatytus trūkumus, visų pirma 2019 m. šaliai skirtos ataskaitos D priede nurodytose srityse. Tai suteiktų Kroatijai galimybę atsižvelgiant į regioninius skirtumus optimaliai panaudoti šiuos fondus nustatytuose sektoriuose. Kad šios investicijos būtų sėkmingos, svarbu stiprinti šalies administracinius gebėjimus valdyti šiuos fondus. Institucinė viešųjų pirkimų struktūra turi būti sustiprinta, kad būtų pagerinta atitiktis reikalavimams ir sudarytos sąlygos strateginiams viešiesiems pirkimams siekti politikos tikslų ir užtikrinti veiksmingas viešąsias išlaidas; |
|
(22) |
per 2019 m. Europos semestrą Komisija atliko išsamią Kroatijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2019 m. šaliai skirtoje ataskaitoje. Be to, ji įvertino 2019 m. konvergencijos programą, 2019 m. nacionalinę reformų programą, taip pat veiksmus, kurių Kroatija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija atsižvelgė ne tik į jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Kroatijos politikai, bet ir į tai, kaip jie atitinka Sąjungos taisykles ir gaires. Tai atspindi būtinybę stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą Sąjungos lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų; |
|
(23) |
atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2019 m. konvergencijos programą ir laikosi nuomonės (6), kad Kroatija turėtų laikytis Stabilumo ir augimo pakto; |
|
(24) |
atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo 2019 m. nacionalinę reformų programą ir 2019 m. konvergencijos programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1–4 rekomendacijose. 1 rekomendacijoje nurodytos fiskalinės politikos priemonės, inter alia, padeda naikinti disbalansą, susijusį su didele valdžios sektoriaus skola, |
REKOMENDUOJA Kroatijai 2019 ir 2020 m. imtis šių veiksmų:
1.
Sustiprinti biudžeto sistemą ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų stebėseną centriniu ir vietos lygmenimis. Mažinti viešojo administravimo teritorinį susiskaidymą ir racionalizuoti funkcinį kompetencijų pasiskirstymą.
2.
Įgyvendinti švietimo reformą, suteikti daugiau galimybių mokytis ir lavintis visais lygmenimis ir pagerinti jų kokybę bei atitiktį darbo rinkos poreikiams. Konsoliduoti socialines išmokas ir didinti jų pajėgumą mažinti skurdą. Stiprinti darbo rinkos priemones bei institucijas ir gerinti jų ir socialinių tarnybų veiklos koordinavimą. Konsultuojantis su socialiniais partneriais įdiegti suderintas visų viešojo administravimo ir viešųjų tarnybų darbo užmokesčio nustatymo sistemas.
3.
Vykdant su investicijomis susijusią ekonominę politiką sutelkti dėmesį į mokslinius tyrimus ir inovacijas, tvarų miesto ir geležinkelių transportą, energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir aplinkosaugos infrastruktūrą, atsižvelgiant į regioninius skirtumus. Didinti administracijos gebėjimą rengti ir įgyvendinti viešuosius projektus ir politiką.
4.
Gerinti valstybės valdomų įmonių bendrąjį valdymą ir aktyviau užsiimti tokių įmonių ir negamybinio turto pardavimu. Stiprinti korupcijos prevenciją ir sankcijų už korupciją skyrimą, visų pirma vietos lygmeniu. Trumpinti teismo procesų trukmę ir gerinti elektroninių ryšių priemonių naudojimą teismuose. Sumažinti labiausiai apsunkinančius parafiskalinius mokesčius ir pernelyg didelį produktų ir paslaugų rinkos reguliavimą.
Priimta Briuselyje 2019 m. liepos 9 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
M. LINTILÄ
(2) OL L 306, 2011 11 23, p. 25.
(3) OL C 320, 2018 9 10, p. 44.
(4) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).
(5) Pagal ciklą pakoreguotas balansas atėmus vienkartines ir laikinąsias priemones, Komisijos perskaičiuotas taikant bendrai sutartą metodiką.
(6) Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 9 straipsnio 2 dalį.