(1)

2018 m. gegužės 4 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) priėmė Reglamentą (ES) 2018/683 (2), kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės naujoms ar restauruotoms guminėms pneumatinėms padangoms, naudojamoms autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121, (toliau – padangos arba nagrinėjamasis produktas), nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(2)

2018 m. spalio 18 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/1579 (3), kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės naujoms ar restauruotoms guminėms pneumatinėms padangoms, naudojamoms autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121, nustatomas galutinis antidempingo muitas bei laikinojo muito galutinis surinkimas (toliau – pradinis antidempingo reglamentas).

(3)

2018 m. lapkričio 9 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/1690 (4), kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės naujoms ar restauruotoms guminėms pneumatinėms padangoms, naudojamoms autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121, nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1579, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės naujoms ar restauruotoms guminėms pneumatinėms padangoms, naudojamoms autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121, nustatomas galutinis antidempingo muitas bei laikinojo muito galutinis surinkimas ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/163 (toliau – pradinis antisubsidijų reglamentas).

(4)

Kinijos kaučiuko pramonės asociacijai (CRIA) ir Kinijos metalų, mineralinių ir cheminių medžiagų importuotojų ir eksportuotojų prekybos rūmams (CCCMC) pateikus skundą, 2022 m. gegužės 4 d. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas savo sprendimu sujungtose bylose T-30/19 ir T-72/19 (5) (toliau – Teismo sprendimas) panaikino pradinį antidempingo reglamentą ir pradinį antisubsidijų reglamentą tiek, kiek jie susiję su keliais eksportuojančiais gamintojais.

(5)

Teismui priėmus šį sprendimą Komisija atnaujino tyrimus ir 2023 m. balandžio 4 d. ji Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/737 (6) (toliau – antrasis antidempingo reglamentas) vėl nustatė galutinį antidempingo muitą, o Komisijos įgyvendinimo reglamentu 2023/738 (7) (toliau – antrasis antisubsidijų reglamentas) – galutinį kompensacinį muitą.

(6)

2024 m. rugsėjo 6 d. Komisija užbaigė dvi dalines tarpines peržiūras (8) , (9): antidempingo priemonių ir kompensacinių priemonių, taikomų tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės naujoms ar restauruotoms guminėms pneumatinėms padangoms, naudojamoms autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121.

(7)

Šiuo metu galiojantys kompensaciniai muitai yra 3,75–57,28 EUR už vienetą.

(8)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (10), Europos Komisija (toliau – Komisija) pagal Reglamento (ES) 2016/1037 (toliau – pagrindinis reglamentas) 18 straipsnį gavo prašymą atlikti peržiūrą.

(9)

Prašymą atlikti peržiūrą 2023 m. rugpjūčio 11 d. tam tikrų naujų ar restauruotų guminių pneumatinių padangų, naudojamų autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121, Sąjungos pramonės vardu, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 6 dalyje, pateikė Kovos su nesąžiningu padangų importu koalicija (toliau – pareiškėjas). Prašymas atlikti peržiūrą grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui subsidijavimas ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

(10)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 25 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų priemonių galiojimo termino peržiūrai inicijuoti, 2023 m. lapkričio 10 d. Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 18 straipsniu, inicijavo priemonių, taikomų tam tikroms į Sąjungą importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės naujoms ar restauruotoms guminėms pneumatinėms padangoms, naudojamoms autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121, galiojimo termino peržiūrą. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (11) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(11)

Atliekant subsidijavimo tęsimosi ar pasikartojimo tyrimą nagrinėtas 2022 m. liepos 1 d. – 2023 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(12)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti atliekant tyrimą. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Kinijos Liaudies Respublikos gamintojams ir Kinijos Liaudies Respublikos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams ir žinomoms su galiojimo termino peržiūra susijusioms asociacijoms, ir paragino juos dalyvauti atliekant tyrimą.

(13)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(14)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(15)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija gamintojus atrinko remdamasi:

(16)

Atrinkti 6 Sąjungos gamintojai. Atrinktiesiems Sąjungos gamintojams tenka daugiau nei 25 % apskaičiuotos visos panašaus produkto gamybos ir pardavimo Sąjungoje apimties.

(17)

Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 27 straipsniu, paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų negauta. Todėl atrinktos bendrovės laikomos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

(18)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(19)

Vienas nesusijęs importuotojas pranešė apie save Komisijai, bet nepateikė prašomos informacijos ir sutikimo, kad gali būti atrenkamas. Jokie kiti nesusiję importuotojai apie save nepranešė.

(20)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Kinijos Liaudies Respublikos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės ir eksportuojančių gamintojų asociacijų nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(21)

Trys nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai arba eksportuojančių gamintojų grupės pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Dviem eksportuojančių gamintojų grupėms 2022 m. liepos mėn.–2023 m. birželio mėn. laikotarpiu teko apie 50 % eksporto į Europos Sąjungą, apie kurį turima duomenų, apimties, o trečiojo eksportuojančio gamintojo eksporto apimtis, kaip nustatyta, buvo nedidelė. Remdamasi pagrindinio reglamento 27 straipsniu Komisija pagal didžiausią tipišką eksporto į Sąjungą apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, atrinko dvi eksportuojančių gamintojų grupes. Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis. Pastabų nepateikta.

(22)

Atliekant pradinį tyrimą, 49 eksportuojantys gamintojai sutiko, kad gali būti atrenkami. Atliekant šį peržiūros tyrimą, atrankos klausimyno atsakymus pateikė tik trys eksportuojantys gamintojai arba eksportuojančių gamintojų grupės, nors skunde buvo nurodyta daugiau kaip 140 eksportuojančių gamintojų.

(23)

Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams teko apie 50 % visos iš KLR į Europos Sąjungą importuojamų padangų apimties ir mažiau nei 2 % visų KLR pagaminamų padangų. Kadangi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importo iš KLR Sąjungos rinkos dalis siekė apie 5,4 %, Komisija laikėsi nuomonės, kad pusė šio importo suteiktų pakankamai informacijos eksporto kainai ir subsidijavimo tęsimuisi ar pasikartojimui peržiūros tiriamuoju laikotarpiu įvertinti, todėl šį rodiklį galima laikyti tipišku viso importo iš KLR atžvilgiu.

(24)

Komisija nusiuntė klausimynus dviem atrinktoms eksportuotojų grupėms ir šešiems atrinktiems Sąjungos gamintojams. Šis klausimynas nuo inicijavimo dienos taip pat paskelbtas internete. Be to, Komisija nusiuntė klausimyną pareiškėjui.

(25)

Klausimyno atsakymus pateikė dvi atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės ir 6 Sąjungos gamintojai. Vieno Sąjungos gamintojo „Recauchutagem São Mamede, Lda“ (toliau – RSM) atsakymas buvo nepakankamas ir Komisija paprašė šio gamintojo jį papildyti. Papildomo atsakymo negauta ir Komisija informavo RSM, kad ji ketina taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnį ir remtis turimais faktais. Daugiau pastabų iš šio Sąjungos gamintojo negauta.

(26)

Todėl Komisija naudojo likusių 5 Sąjungos gamintojų pateiktus duomenis. RSM duomenų nebuvimas turėjo tik nedidelį poveikį imties tipiškumui. Likusiems 5 Sąjungos gamintojams tenka daugiau nei 25 % apskaičiuotos visos panašaus produkto gamybos ir pardavimo Sąjungoje apimties. Todėl šie likę atrinkti 5 Sąjungos gamintojai buvo laikomi tipiškais Sąjungos pramonės atžvilgiu.

(27)

Komisija nusiuntė klausimyną Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei (toliau – Kinijos vyriausybė). Klausimyno atsakymų negauta.

(28)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 26 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti tik šių bendrovių patalpose:

(29)

Šioje peržiūroje nagrinėjamas produktas – tam tikros naujos ar restauruotos guminės pneumatinės padangos, naudojamos autobusams arba sunkvežimiams, kurių apkrovos indeksas didesnis kaip 121, kurių KN kodai šiuo metu yra 4011 20 90 ir ex 4012 12 00 (TARIC kodas 4012 12 00 10). Šie KN ir TARIC kodai pateikiami tik kaip informacija ir nedarant poveikio vėlesniam tarifinio klasifikavimo pakeitimui (toliau – peržiūrimasis produktas).

(30)

Peržiūrimasis produktas – tai ir naujos, ir restauruotos autobusų arba sunkvežimių pneumatinės padangos, kurioms būdingos tos pačios pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės. Abiejų rūšių nagrinėjamasis produktas pagamintas iš tų pačių žaliavų (nors technologija gali skirtis) ir yra panašios struktūros. Dėl žaliavų ir struktūros skirtumų skiriasi veiksmingumo savybės.

(31)

Naujų sunkvežimių ir autobusų padangų gamybos procesą sudaro: 1) kaučiuko maišymas, 2) padangos sudedamųjų dalių paruošimas, 3) (žalių) padangų gamyba, 4) vulkanizavimas ir 5) baigiamoji apžiūra. Visos sunkvežimių ir autobusų padangos gaminamos iš tų pačių pagrindinių žaliavų, t. y. natūraliojo kaučiuko, sintetinio kaučiuko, plieno, suodžių, kitų cheminių medžiagų ir alyvų ir audinio, ir jas sudaro tos pačios sudedamosios dalys, kaip antai protektoriaus juosta, šoninė sienelė, padangos karkaso vidaus sluoksnis, padangos krašto vielos, plieno juostos ir padangos kordai, net jeigu tarp įvairių šio produkto gamintojų esama tam tikrų skirtumų.

(32)

Be to, buvo nustatyta, kad naujos sunkvežimių ir autobusų padangos gaminamos taikant įvairias technologijas, bet tai nedaro poveikio bendroms išvadoms dėl pakeičiamumo.

(33)

Restauravimas iš esmės yra perdirbimo procesas, kai naudotos padangos atnaujinamos atkuriant senos padangos protektorių. Padangų karkasai yra pagrindiniai restauravimo proceso elementai, tad didelę restauruotojo veiklos dalį užima restauruoti tinkamų padangų karkasų atranka ir įsigijimas. Taigi padangų karkasai yra pagrindinė gamybos žaliava ir priklausomai nuo kokybės gali būti tikrasis pusgaminis arba atliekos.

(34)

Vėlgi šiame procese gali būti naudojamos įvairios technologijos, bet Komisijos išvados dėl pakeičiamumo dėl to nesikeičia.

(35)

Sunkvežimių ir autobusų padangos gaminamos labai įvairių rūšių ir dydžių ir naudojamos labai įvairioms komercinėms transporto priemonėms nuo vietos pristatymo sunkvežimių ir miesto ar regiono vidaus susisiekimo autobusų iki tolimojo susisiekimo sunkvežimių ir autobusų, atsižvelgiant į jų dydį ir apkrovos indekso specifikacijas. Jos netinka naudoti keleivinėms transporto priemonėms arba kitoms lengvosioms komercinėms transporto priemonėms, taip pat visiškai visureigėms transporto priemonėms, kaip antai žemės ūkio traktoriams.

(36)

Parduodamos sunkvežimių arba autobusų padangos būna dviejų rūšių ir keturių kategorijų. Labiau tradicinis variantas yra padangos su kameromis; jose yra vidaus kamera, kurioje yra atskiras vožtuvas ir kuri yra padangos viduje. Padangose be kameros padanga ir ratlankis suformuoja hermetišką siūlę, o vožtuvas įtaisomas tiesiai ratlankyje. Didžioji dauguma Sąjungoje parduodamų sunkvežimių arba autobusų padangų yra padangos be kamerų. Keturios sunkvežimių arba autobusų padangų kategorijos: vairuojamosios padangos, varantiesiems ratams skirtos padangos, priekabų padangos ir universaliosios padangos, kurios gali būti naudojamos įvairiose transporto priemonės vietose. Vairuojamosios padangos skirtos naudoti priekinėje ašyje, kad būtų lengviau vairuoti, tačiau gali būti naudojamos visose sunkvežimių arba autobusų vietose priklausomai nuo transporto priemonės paskirties. Varančiųjų ratų padangos skirtos transmisijai ir užtikrina geresnę trauką. Priekabų padangos skirtos naudoti priekabose, o universaliąsias padangas galima naudoti visose transporto priemonės vietose priklausomai nuo jos paskirties.

(37)

Naujoms ar restauruotoms padangoms Sąjungos rinkoje taikomi vienodi saugos reikalavimai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/46/EB (13).

(38)

Iš Komisijos surinktos ir gautos informacijos matyti, kad Sąjungos autobusų ir sunkvežimių padangų rinka padalyta į tris pakopas arba segmentus. Nors pakopos nėra aiškiai atskirtos, suinteresuotųjų šalių nuomonė apskritai atitinka Komisijos išvadas dėl toliau aprašyto suskirstymo į kategorijas.

(39)

1 pakopos padangos – tai aukštos klasės naujos pagrindinių gamintojų prekių ženklų padangos. Prekių ženklo atpažinimas yra pagrindinis veiksnys, susijęs su šios pakopos padangomis, kuriuo pateisinamos gerokai didesnės kainos už tikėtinus gerus veiksmingumo rezultatus ir ypač dideles rinkodaros investicijas. Prie šios pakopos pirmiausia priskiriamos originaliosios įrangos sunkvežimių arba autobusų gamintojų (toliau – OE1) padangos. 1 pakopos padangų kokybė užtikrina didelę padangų restauravimo galimybę, nes padangos kuriamos taip, kad jas būtų galima kelis kartus atnaujinti, tad naudojant originalų produktą galima nuvažiuoti dar daugiau kilometrų (įprastai naudojant padangas restauruoti galima iki trijų kartų). 1 pakopos padangos taip pat siejamos su aukštesniu saugos lygiu, neretai užtikrinamas geras aptarnavimas po pardavimo.

(40)

2 pakopos padangos – tai daugiausia ne aukštos klasės naujos ir restauruotos padangos, kurių kainos sudaro maždaug 65–80 % 1 pakopos padangų kainos. Prie šios pakopos gali būti priskiriamos originaliosios įrangos priekabų gamintojų (toliau – OE2) padangos. Prekių ženklo atpažinimas ir šioje pakopoje atlieka svarbų vaidmenį ir prekių ženklai paprastai gerai žinomi iš pirkėjų, kurie taip pat gali atpažinti padangų gamintojus. Tokias padangas paprastai galima restauruoti bent vieną kartą, nors mažiau nei 1 pakopos padangas, ir jų ridos veiksmingumas yra geras.

(41)

3 pakopos padangos – tai naujos ir restauruotos padangos, kurių ridos veiksmingumas yra prastesnis, o galimybė restauruoti – labai ribota arba jos nėra. Tokių padangų kaina paprastai mažesnė nei 65 % 1 pakopos padangų kainos ir ridos veiksmingumo. Toje pakopoje prekių ženklo atpažinimas beveik neegzistuoja ir pirkėjui priimant sprendimą pirkti lemiamu veiksniu tampa kaina. Tokioms padangoms aptarnavimo po pardavimo paslaugos paprastai nesiūlomos.

(42)

Restauruotos padangos gali būti priskiriamos prie 2 arba 3 pakopos. Nors kai kurias Kinijos padangas galima restauruoti, Kinijoje jų restauruojama labai nedaug. Tačiau restauravimas yra gana paplitęs Sąjungoje ir kitose rinkose, pvz., Brazilijoje. Sąjungoje restauravimo veiklą vykdo:

(43)

Komisija taikė tą patį naujų ir restauruotų padangų skirstymą pagal prekių ženklą, kaip ir per pradinį tyrimą. Šią informaciją taip pat pateikė skundo pateikėjas ir ji buvo pateikta visoms suinteresuotosioms šalims inicijavimo dieną.

(44)

Atliekant šį tyrimą nagrinėjamas produktas yra Kinijos Liaudies Respublikos kilmės peržiūrimasis produktas (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(45)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(46)

Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punkte.

(47)

Remdamasi pagrindinio reglamento 18 straipsniu ir kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad nustojus galioti priemonėms KLR kilmės nagrinėjamojo produkto subsidijavimas tęstųsi arba pasikartotų.

(48)

Komisija nusprendė, kad atsižvelgiant į toliau išdėstytas išvadas, kuriomis patvirtinama, kad subsidijavimas taikant per pradinį tyrimą kompensuojamomis laikytų subsidijų ir naujas papildomas subsidijas (būtent banko akceptų vekselius) tęsėsi, nereikia nagrinėti visų, kaip pareiškėjas įtaria, taikomų subsidijų. Iš tikrųjų Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį turėtų nagrinėti, ar yra įrodymų, kad subsidijavimas tęsiamas, nepaisant subsidijavimo sumos.

(49)

Remdamasi prašyme atlikti peržiūrą ir pranešime apie inicijavimą pateikta informacija, Komisija nagrinėjo šią subsidijavimo praktiką:

(50)

Dėl žaliavų tiekimo už mažesnį nei pakankamą atlygį per pradinį tyrimą, Komisija padarė išvadą, kad dažniausiai naudojamų žaliavų, t. y. natūraliojo kaučiuko, sintetinio kaučiuko, suodžių ir nailono kordo, pirkimas vidaus rinkoje nebuvo naudingas. Todėl per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą Komisija padarė išvadą, kad šios schemos tirti nebūtina.

(51)

2024 m. kovo 15 d. Komisija nusiuntė klausimyną Kinijos vyriausybei. KLR vyriausybės taip pat paprašyta persiųsti klausimynus, skirtus bankams ir kitoms finansų įstaigoms, kurios, Kinijos vyriausybės žiniomis, teikė paskolas Kinijos padangų pramonei, Kinijos eksporto ir kredito draudimo bendrovei (toliau – „Sinosure“) ir karštai valcuoto ir šaltai valcuoto plieno gamintojams ir platintojams, kurie teikė žaliavas peržiūrimajam produktui gaminti.

(52)

Nei Kinijos vyriausybė, nei kiti minėti subjektai, kuriems buvo skirti klausimynai, į Komisijos prašymą neatsakė.

(53)

2024 m. balandžio 26 d. verbaline nota Komisija pranešė Kinijos valdžios institucijoms, kad, Kinijos vyriausybei ir Kinijos peržiūrimojo produkto gamintojams nebendradarbiaujant, Komisija ketina pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį išvadas pagrįsti turimais faktais. Jiems taip pat pranešta, kad turimais faktais grindžiamos išvados gali būti mažiau palankios nei Kinijos vyriausybės ir gamintojų bendradarbiavimo atveju. Komisija negavo jokių pastabų.

(54)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį Komisija nusprendė, kad turės remtis turimais faktais, kad nustatytų KLR kilmės nagrinėjamojo produkto subsidijavimo tęsimąsi arba pasikartojimą.

(55)

Atitinkamai Komisija analizuodama naudojosi visais jos turimais faktais, tiksliau:

(56)

Prieš analizuodama įtariamą subsidijavimą skiriant konkrečias subsidijas arba vykdant subsidijų programas (3.4 skirsnis ir toliau) Komisija įvertino vyriausybės planus, projektus ir kitus dokumentus, kurie buvo susiję su daugiau nei viena subsidija arba subsidijų programa. Ji nustatė, kad dėl toliau išdėstytų priežasčių visomis vertinamomis subsidijomis arba subsidijų programomis įgyvendinami Kinijos vyriausybės centriniu lygmeniu nustatytų planų tikslai.

(57)

Per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinamos pradinio tyrimo išvados, pagrįstos tuo metu galiojusiais vyriausybės planais. Per peržiūros tyrimą Komisija nustatė, kad ne viename politikos dokumente padangų pramonė nurodoma kaip skatinamoji pramonė. Visų pirma kalbama apie Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos 14-ąją pramonės technologijų inovacijų penkmečio programą (25).

(58)

14-ajame penkmečio plane 2021–2025 m. laikotarpiui (toliau – 14-asis penkmečio planas) (26) pabrėžiama Kinijos vyriausybės strateginė pagrindinių pramonės šakų tobulinimo ir skatinimo vizija. Jo trečios dalies VIII straipsnyje išdėstytos Kinijos vyriausybės strateginės tradicinių pramonės šakų pertvarkos ir modernizavimo vizijos. Be to, IX straipsnyje nustatyta strateginių besiformuojančių pramonės šakų, įskaitant naujų medžiagų pramonę, naujų rūšių energija varomas transporto priemones ir aukščiausios klasės įrangą, plėtros kryptis. Ji apima padangų pramonę, naudojant į kaučiuko ar naftos chemijos sektorius orientuotą paramą. Plane taip pat nustatytos priemonės, skirtos pagrindinėms padangoms gaminti naudojamoms technologijoms, t. y. naftos chemijos, kaučiuko, plieno ir tekstilės.

(59)

14-asis penkmečio planas įgyvendinamas taikant sektorių planus, kuriuose nustatoma strateginių pramonės šakų ir sektorių plėtros politikos kryptis. „Gairėse dėl aukštos kokybės naftos chemijos ir chemijos pramonės plėtros įgyvendinant 14-ajį penkmečio planą skatinimo“ padangos priskiriamos prie kaučiuko pramonės.

(60)

„Pagaminta Kinijoje 2025“ – valstybės pramonės strategija, kuria siekiama, kad KLR dominuotų pasaulio aukštųjų technologijų gamybos sektoriuje, pasitelkiant vyriausybės subsidijas, valstybės įmones ir intelektinės nuosavybės įsigijimą, ir jais pakeičiant užsienio pajėgumus. Ji apima tiesiogiai su padangų gamyba susijusias priemones, skirtas ir padangoms, ir jų gamybos žaliavoms. Pagal strategijos „Pagaminta Kinijoje 2025“ veiksmų planą pagrindinės naujos medžiagos apibrėžiamos kaip apimančios „geležį ir plieną, spalvotuosius metalus, naftos chemijos produktus, statybines medžiagas, lengvąją pramonę, tekstilę ir kitas pagrindines medžiagas, esančias aukščiausios klasės medžiagų sudėtyje“ (tai yra svarbios padangų gamybos žaliavos). Šioje strategijoje taip pat minimi „svarstymai panaudoti pramonės fondus, valstybei priklausančias kapitalo pajamas ir kitas priemones <...> automobilių, <...> ir kitos įrangos bei tinkamą poziciją užimančių pramoninių pajėgumų globalizacijai remti ir užsienio investicijoms bei sujungimams ir įsigijimams įgyvendinti.“ (27) Todėl įtraukus ir pačias padangas, ir esmines jų gamybos žaliavas į pagrindines pramones šakas ir naujų medžiagų kategoriją, skatinamas pagal strategiją „Pagaminta Kinijoje 2025“, Kinijos padangų pramonė gali naudotis nemažu valstybės finansavimu.

(61)

Per pradinį tyrimą Komisija, remdamasi Valstybės tarybos sprendimu Nr. 40 (28) (toliau – Sprendimas Nr. 40), nustatė, kad šis aktas yra Valstybės tarybos, t. y. aukščiausios KLR administracinės institucijos, nurodymas ir išlieka teisiškai privalomas kitoms viešosioms įstaigoms ir ekonominės veiklos vykdytojams. Sprendime Nr. 40 kaip skatinamieji nurodyti keli svarbūs sektoriai, visų pirma naftos chemijos, grynųjų cheminių medžiagų, biocheminių medžiagų, transporto ir miesto viešojo transporto (autobusų) sektoriai. Skatinamiesiems sektoriams skiriamos kelių rūšių subsidijos. Visų pirma rekomendaciniame žinyne (2019 m. leidime) sunkvežimių, autobusų ir radialinės padangos priskiriamos prie skatinamųjų produktų kategorijos (kaip naftos chemijos ir cheminių medžiagų pramonės dalis): „Didelio našumo radialinės padangos (įskaitant sunkvežimių radialines padangas be kamerų, didelio masto inžinerijos radialines padangas (daugiau kaip 49 colių), mažo skerspjūvio ir plokščias (mažiau nei 55 colių) padangas) ir pažangiosios gamybos technologijos ir įranga, aviacinės padangos, žemės ūkio radialinės padangos ir pagalbinės specialios medžiagos bei įranga, naujo tipo natūraliojo kaučiuko kūrimas ir naudojimas.“ (29) Kiti tiesiogiai su padangų gamyba susiję sektoriai taip pat yra skatinamieji, pvz., natūraliojo kaučiuko, sintetinio kaučiuko, gamybos įrangos, perdirbimo, tekstilės ir plieno. Be to, į Užsienio investicijoms skatinamųjų pramonės šakų katalogą (2022 m. leidimą) taip pat įtrauktos kelios su padangomis susijusios pramonės šakos, pvz., gamtinio ir sintetinio kaučiuko gamybos, gamybos įrangos ir tekstilės (30).

(62)

Kinijos vyriausybės paskelbtuose pagrindiniuose pramonės planuose taip pat numatyta parama pramonės šakoms, kurios ypač svarbios padangų gamybai, visų pirma:

(63)

Kinijos padangų pramonė taip pat vadovaujasi CRIA paskelbto 14-ojo kaučiuko pramonės plėtros penkmečio plano metmenimis, kurie skirti visai kaučiuko pramonės tiekimo grandinei ir kuriuose nustatyti tikslai ir tiesioginiai ištekliai.

(64)

Todėl tiek pati padangų gamyba, tiek visa jos tiekimo grandinė priklauso pramonės šakoms, kurias Kinijos vyriausybė skatina, ir dėl to jos gauna Kinijos vyriausybės paramą, kuri apima galimybę už mažesnį nei pakankamą atlygį gauti lengvatinį finansavimą ir gamybos išteklių (žemės, elektros energijos, (sintetinio) kaučiuko ir kt.).

(65)

Per pradinį tyrimą (36) Komisija nustatė, kad valstybės bankai yra valstybinės institucijos, nes jie vykdo vyriausybės įgaliojimus.

(66)

Per pradinį tyrimą bendradarbiavusiems gamintojams paskolas daugiausia teikė valstybės bankai. Iš pradinio tyrimo ir naujausių antisubsidijų tyrimų, minėtų 55 konstatuojamojoje dalyje, informacijos matyti, kad dauguma pagrindinių bankų ir toliau priklauso valstybei, įskaitant pagrindinius komercinius Kinijos bankus, pvz., „Bank of China“, „China Construction Bank“, „Agricultural Bank of China“ ir „Industrial and Commercial Bank of China“. Be to, nustatyta, kad šie valstybei priklausantys komerciniai bankai dominavo rinkoje ir kaip valstybinės institucijos siūlė paskolas mažesnėmis nei rinkos palūkanų normomis. Todėl padaryta išvada, kad Kinijos vyriausybė vykdė politiką teikti lengvatinį skolinimą padangų pramonei.

(67)

Komisija, remdamasi, inter alia, KLR komercinių bankų įstatymo (toliau – Bankų įstatymas) 34 straipsniu ir Sprendimo Nr. 40 17 ir 18 straipsniais, taip pat nustatė, kad Kinijos vyriausybė buvo pavedusi ir nurodžiusi privatiems komerciniams bankams Kinijoje teikti lengvatines paskolas padangų pramonei, nes ji priskiriama prie skatinamųjų kategorijos, kaip suprantama pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje.

(68)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad padangų gamintojams buvo skiriamas finansinis įnašas tiesiogiai pervedant lėšas iš Kinijos vyriausybės, kaip suprantama pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje; vyriausybė taip pat buvo pavedusi ar nurodžiusi privatiems bankams teikti finansinius įnašus tiems patiems gamintojams, kaip suprantama pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje.

(69)

Remdamasi pareiškėjo prašyme pateikta informacija ir 55 konstatuojamojoje dalyje minėtų naujausių tyrimų informacija, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos kredito reitingai nėra patikimas pagrindinio turto kredito rizikos įvertis. Todėl, net jeigu Kinijos reitingų agentūra kai kurioms atliekant šią priemonių galiojimo termino peržiūrą atrinktoms bendrovėms suteikė gerą kredito reitingą, Komisija padarė išvadą, kad tie reitingai nėra patikimi.

(70)

Nustatyta, kad nauda, kaip suprantama pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnio b punkte, suteikiama, jei vyriausybės paskolos suteikiamos palankesnėmis sąlygomis nei sąlygos, kurias gavėjas galėtų gauti rinkoje. Kadangi nustatyta, kad pagal nevyriausybines paskolas Kinijoje negalima nustatyti tinkamo rinkos lyginamojo dydžio (Kinijos vyriausybė privatiems bankams paveda arba nurodo vykdyti tam tikras funkcijas), toks lyginamasis dydis apskaičiuotas remiantis įprastine banko „People’s Bank of China“ skolinimo norma. Ši norma pakoreguota siekiant atspindėti įprastą rinkos riziką, pridėjus atitinkamą priemoką, kurios tikimasi iš obligacijų, kurias išleidžia neinvesticinio reitingo obligacijų (BB) reitingą turinčios įmonės.

(71)

Nustatyta, kad ši subsidijų programa yra konkreti, kaip suprantama pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes padangų pramonė pagal Sprendimą Nr. 40 priklausė skatinamųjų pramonės šakų kategorijai.

(72)

Be to, nustatyta, kad programa yra konkreti pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą, nes tam tikrais vyriausybės planais ir dokumentais buvo skatinama ir nurodoma teikti finansinę paramą plieno pramonei ir tam tikruose konkrečiuose Kinijos geografiniuose regionuose.

(73)

Per pradinį tyrimą atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatyta 0,34–48,37 % subsidijų norma.

(74)

Prašyme (37) pareiškėjas pateikė įrodymų, kad Kinijos padangų gamintojai ir toliau naudojosi KLR vidaus bankų teikiamomis lengvatinėmis paskolomis ir mažesnėmis nei rinkos palūkanų normomis.

(75)

Pareiškėjas pateikė įrodymų, kad Kinijos bankų sektoriuje yra daug valstybės bankų ir jie toliau dominuoja rinkoje. Prašyme išvardyti pagrindiniai valstybės bankai, teikę Kinijos padangų gamintojams paskolas lengvatinėmis sąlygomis.

(76)

Galiausiai pareiškėjas nurodė, kad privatiems bankams Kinijos vyriausybė ir toliau paveda ir nurodo teikti subsidijuotas paskolas, kaip suprantama pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje.

(77)

Kadangi Kinijos vyriausybė nebendradarbiavo ir tyrimo metu suinteresuotosios šalys nepateikė jokių argumentų, kuriais būtų ginčijami pareiškėjo pateikti įrodymai dėl dabartinės Kinijos bankų sistemos padėties, Komisija mano, kad jos pradinio tyrimo išvados tebegalioja.

(78)

Be to, esminiai faktai, susiję su šios subsidijavimo programos nustatymu ir tęsimu, tiksliau tuo, kad valstybės bankai veikia kaip valstybinės įstaigos, dominuoja bankų sektoriuje, o privatiems bankams teikiami nurodymai ar pavedimai, buvo patvirtinti per naujausius tyrimus dėl organinėmis medžiagomis dengtų plieno produktų, pluošto stiklo, aliuminio folijos ir BEV (38) nustatytais faktais.

(79)

Komisija atitinkamai apskaičiavo kompensuotinos subsidijos sumą. Tai sumai apskaičiuoti ji įvertino gavėjams per peržiūros tiriamąjį laikotarpį (PTL) suteiktą naudą. Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio b punktą gavėjams suteikta nauda yra palūkanų sumos, kurią bendrovė moka už vyriausybės paskolą, ir sumos, kurią bendrovė mokėtų už panašią rinkoje gautą komercinę paskolą, skirtumas.

(80)

Kaip ir atlikdama pradinį tyrimą, Komisija apskaičiavo kiekvienos iš atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių dėl lengvatinio skolinimo gautą naudą ir ją paskirstė nagrinėjamajam produktui.

(81)

Dviejų grupės „Hankook Group“ (toliau – „Hankook“) eksportuojančių gamintojų finansinė padėtis labai skiriasi. Pirmoji bendrovė – „Jiangsu Hankook Tire Co. Ltd“ (toliau – JHKT) – yra įsitvirtinusi bendrovė, kurios pelnas 2020–2023 m. buvo pastovus. Antroji bendrovė – „Chongqing Hankook Tire Co. Ltd“ (toliau – CHKT) – nuo savo veiklos pradžios 2010 m. patyrė didelių nuostolių, bet 2020 ir 2023 m. gavo grynojo pelno. Šis vertinimas buvo patvirtintas tikrinamojo vizito metu. Skolos ir turto santykis yra gana žemas pirmuoju atveju ir palyginti didelis – antruoju.

(82)

Komisija pažymėjo, kad Kinijos valstybės finansų įstaigos JHKT suteikė kredito reitingą AAA-, o CHKT jos suteikė kredito reitingus nuo A iki AA. Atsižvelgdama į bendrus Kinijos kredito reitingų iškraipymus, nurodytus 3.4.1.1 skirsnyje, Komisija padarė išvadą, kad šie reitingai nėra patikimi.

(83)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vienas iš gamintojų gavo trumpalaikių paskolų, parduodamas gautinas eksporto sumas Kinijos bankams. CHKT neėmė jokių paskolų ir savo veiklą finansavo tik sutelkdama vidaus lėšas.

(84)

Komisija manė, kad grupės bendra finansinė būklė atitinka BB reitingą, tai yra aukščiausią reitingą, kuris nebėra laikomas investiciniu. Investicinis reitingas reiškia, kad, reitingų agentūros vertinimu, pakankamai tikėtina, kad pagal bendrovės išleistas obligacijos bus įvykdyti mokėjimo įsipareigojimai ir bankams leidžiama į jas investuoti.

(85)

Rinkos normai nustatyti prie įprastinės banko „People's Bank of China“ (toliau – PBOC) skolinimo normos pridėtas antkainis, tikėtinai taikytinas bendrovių, kurios turi tokį reitingą (BB), išleistoms obligacijoms.

(86)

Antkainis nustatytas apskaičiavus JAV AA reitingo įmonių obligacijų ir JAV BB reitingo įmonių obligacijų santykinį skirtumą, remiantis „Bloomberg“ duomenimis dėl pramonės segmentų. Paskui taip apskaičiuotas santykinis skirtumas pridėtas prie PBOC paskelbtų bazinių palūkanų normų tą dieną, kai suteikta paskola (39), ir tokiam pačiam laikotarpiui. Tai padaryta atskirai kiekvienai paskolai, kuri buvo suteikta bendrovei.

(87)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „Hankook“ tvirtino, kad JHKT reitingas neturėtų būti sumažintas, nes tai nepagrįsta. Bendrovė teigė, kad visos grupės finansinė padėtis neturėtų turėti įtakos atskirų bendrovių reitingo vertinimui. Komisija bendrovių finansinę padėtį įvertino remdamasi per tyrimą surinktais duomenimis. Kadangi grupės bendroves siejo glaudūs ryšiai ir sąsajos, Komisija atsižvelgė į visos grupės finansinę padėtį. Bendrovės ne tik vykdo tiesioginius susijusius sandorius, bet ir dalyvauja finansavimo programose, pvz., kaupdamos grynuosius pinigus ar diskontuodamos sąskaitas. Todėl į tvirtinimus nebuvo atsižvelgta, o bendrovių kredito reitingo vertinimas liko toks pat.

(88)

Grupės „GITI Group“ (toliau – „Giti“) eksportuojančių gamintojų („Giti Radial Anhui“ ir „Giti Fujian“) finansinė padėtis yra labai skirtinga. Vienas iš jų nagrinėjamuoju laikotarpiu veikė pelningai. Kitas nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat veikė pelningai, išskyrus 2022 m. Be to, kiti finansiniai rodikliai, pvz., skolos ir turto santykis, viršijo 50 %. Vis dėlto kitas gamintojas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį patyrė nuostolių, o jo įsipareigojimai viršijo turtą. Nepaisant to, jis negavo finansų įstaigų paskolų ir buvo finansuojamas patronuojančiosios bendrovės.

(89)

Per pradinį tyrimą Komisija padarė išvadą, kad grupei „GITI Group“, kaip nurodyta 65–80 konstatuojamosiose dalyse, tikslinga taikyti BB lyginamąjį indeksą grupės veiklos lygmeniu, siekiant apskaičiuoti bendrą padangų gamybos bendrovėms suteiktą naudą nesant tinkamo rizikos vertinimo.

(90)

Kadangi bankai nebendradarbiavo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendrovės finansinė padėtis iš esmės nepasikeitė, Komisija padarė išvadą, kad šis lyginamasis dydis tebėra tinkamas.

(91)

Nagrinėjama subsidijų programa vis dar buvo laikoma konkrečia, kaip suprantama pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, atsižvelgiant į tai, kad 3.4.1 skirsnyje apibūdinta teisinė padėtis nepasikeitė, palyginti su tuo metu, kai Komisija ją įvertino per pradinį tyrimą, ir atsižvelgiant į naują 14-ąjį naftos chemijos ir chemijos sektoriaus penkmečio planą, kuriuo padangas gaminanti kaučiuko pramonė buvo patvirtinta kaip skatinamoji pramonė.

(92)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad yra pakankamai įrodymų, jog ir per peržiūros tiriamąjį laikotarpį kaip kompensuotina subsidija buvo teikiamos paskolos.

(93)

Atrinktoms bendrovių grupėms per peržiūros tiriamąjį laikotarpį nustatyta subsidijų suma suteikiant paskolas:

Paskolos

(94)

Kredito linijos paskirtis – nustatyti skolinimosi limitą, iki kurio bendrovė galėtų bet kada skolintis savo einamajai veiklai finansuoti, taip užtikrindama lankstų apyvartinio kapitalo finansavimą ir jo prieinamumą iškart, kai reikia. Todėl Komisija manė, kad kredito linijos priemonės samprata turėtų apimti iš esmės visą atrinktų bendrovių trumpalaikį finansavimą, kaip antai trumpalaikes paskolas, banko akcepto įsakomuosius vekselius ir kt.

(95)

Panašiai kaip ir per pradinį tyrimą, atlikus peržiūros tyrimą paaiškėjo, kad, be paskolų, Kinijos finansų įstaigos taip pat teikė kiekvienai iš atrinktų bendrovių kredito linijas. Tai buvo daroma pagal preliminariąsias sutartis, pagal kurias bankas leidžia atrinktoms bendrovėms pasiimti ne daugiau kaip tam tikrą sumą pasinaudojant įvairiomis skolos priemonėmis (paskolomis, dokumentiniais vekseliais, prekybos finansavimo priemonėmis, banko akceptų vekseliais ir kt.). Įprastomis rinkos sąlygomis tokioms kredito linijoms paprastai būtų taikomas vadinamasis susitarimo arba įsipareigojimo mokestis, skirtas banko sąnaudoms ir rizikai padengti, ir metiniai pratęsimo mokesčiai už kredito linijų galiojimo pratęsimą. Tačiau Komisija nustatė, kad visos atrinktos bendrovės naudojosi kredito linijomis nemokamai.

(96)

Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio d punkto ii papunktį gavėjams suteikta nauda laikomas sumos, kurią bendrovė moka už Kinijos finansų įstaigų teikiamas kredito linijas, ir sumos, kurią bendrovė mokėtų už panašią komercinę kredito liniją rinkoje, skirtumas.

(97)

Subsidijai apskaičiuoti lyginamasis mokesčių dydis taikytas proporcingai kiekvienai aptariamos kredito linijos sumai (atėmus faktiškai sumokėtus mokesčius). Tais atvejais, kai kredito linija teikta daugiau kaip vienus metus, visa subsidijos suma buvo paskirstyta pagal kredito linijos teikimo trukmę ir atitinkamą sumą, priskiriamą prie tiriamojo laikotarpio.

(98)

Kaip minėta 67 konstatuojamojoje dalyje, pagal Sprendimą Nr. 40 finansų įstaigos privalo teikti kreditinę paramą skatinamosioms pramonės šakoms.

(99)

Komisija laikėsi nuomonės, kad kredito linijos yra lengvatinės finansinės paramos, kurią finansų įstaigos teikia skatinamosioms pramonės šakoms, pvz., padangų pramonei, forma. Kaip nurodyta 3.3 skirsnyje, padangų pramonė yra viena iš skatinamųjų pramonės šakų, todėl ji atitinka reikalavimus gauti visą galimą finansinę paramą.

(100)

Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio d dalies ii punktą Komisija laikėsi nuomonės, kad gavėjams suteikta nauda laikomas sumos, kurią jie sumokėjo kaip mokestį už Kinijos finansų įstaigų kredito linijų suteikimą ar pratęsimą, ir sumos, kurią jie mokėtų už panašią komercinę kredito liniją, gautą neiškreipta rinkos kaina, skirtumas.

(101)

Remiantis viešai prieinamais duomenimis (40) ir per ankstesnius tyrimus (išvardytus 55 konstatuojamojoje dalyje) naudotais lyginamaisiais dydžiais, buvo nustatyti atitinkami 1,5 % susitarimo mokesčio ir 1,25 % pratęsimo mokesčio lyginamieji dydžiai.

(102)

Susitarimo mokestis ir pratęsimo mokestis iš esmės mokėtini vienkartinėmis sumomis atitinkamai kai suteikiama nauja kredito linija arba kai pratęsiamas esamos kredito linijos galiojimas. Vis dėlto atlikdama apskaičiavimą Komisija atsižvelgė ir į tas kredito linijas, kurios buvo atidarytos arba kurių galiojimas buvo pratęstas prieš peržiūros tiriamąjį laikotarpį, tačiau kuriomis atrinktos bendrovių grupės galėjo naudotis tiriamuoju laikotarpiu, ir į tas kredito linijas, kurios buvo atidarytos tiriamuoju laikotarpiu. Tuomet Komisija apskaičiavo naudą, remdamasi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, per kurį buvo galima naudotis kredito linija.

(103)

Po faktų atskleidimo „Giti“ tvirtino, kad naudotas lyginamasis dydis buvo netinkamas ir Komisija netinkamai rėmėsi mažo banko suteiktomis kredito GBP linijomis, darydama išvadą, kad tai, kad Kinijos bankai netaiko mokesčių už kredito linijų suteikimą, yra laikoma subsidija. „Giti“ taip pat tvirtino, kad kai kurios kredito linijos iš tikrųjų buvo pratęsto galiojimo ankstesnės kredito linijos, bet Komisija joms vis tiek taikė suteikimo mokesčio lyginamąjį dydį.

(104)

Komisija nemanė, kad naudotas lyginamasis dydis buvo nepagrįstai didesnis. Iš tiesų jis buvo labai panašus į dydį, kuris buvo naudojamas per ankstesnius tyrimus, ir buvo pagrįstas viešai prieinama informacija. Tai, kad gamintojai nevykdo veiklos naudodami GBP, nebuvo laikoma svarbia aplinkybe nustatant pasirinkto lyginamojo dydžio tinkamumą, nes svarbu atsižvelgti į rinkos sąlygas, kuriomis siūloma skolintis pinigų (nepriklausomai nuo valiutos). Be to, „Giti“ klausimyno atsakymuose nenurodė jokių kredito linijų ir tik per tikrinamąjį vizitą Komisija nustatė, kad bendrovė per PTL turėjo galiojančias kredito linijas. Vis dėlto eksportuotojas nepateikė jokių įrodymų, pvz., rašytinio susitarimo, kad šios kredito linijos yra ankstesnės kredito linijos, kurių galiojimas pratęstas. Todėl tais atvejais Komisija taikė suteikimo mokesčio lyginamąjį dydį.

(105)

„Hankook“ taip pat tvirtino, kad Komisija pirmiausia turėtų pasinaudoti valstybėje, kurioje teikiama paslauga, prieinamais duomenimis. Bendrovė tvirtina, kad Korėjos banko filialas Kinijoje teikia kredito linijas už mokestį, todėl apskaičiuojant naudą į šį mokestį turėtų būti atsižvelgiama vertinant visas eksportuotojo kredito linijas. Komisija taikė trečiųjų valstybių mokesčius, nes negalėjo nustatyti jokioms atrinktoms bendrovėms suteiktų kredito linijų, kurioms būtų taikomi paprastai rinkoje mokėtini mokesčiai. Todėl, net jei iš tiesų užsienio kapitalo Kinijos bankas suteikia kredito linijas už mokestį, kaip teigia eksportuotojas, šis mokestis nėra mokėtinas arba labai iškraipytas. Atsižvelgdama į tai, kad atliekant esamą tyrimą Kinijos bankai nebendradarbiavo, Komisija šio tyrimo metu negali patikrinti šios informacijos. Be to, eksportuotojas nepateikė jokių kitų įrodymų, išskyrus spaudinį iš nežinomos interneto svetainės korėjiečių kalba (iš dalies išverstą), kad šis mokestis Kinijoje faktiškai taikomas. Todėl šis tvirtinimas taip pat buvo atmestas.

(106)

Atrinktoms bendrovių grupėms per peržiūros tiriamąjį laikotarpį taikant lengvatinį skolinimą nustatyta subsidijų suma:

Kredito linijos

(107)

Banko akcepto įsakomieji vekseliai yra finansinis produktas, skirtas išplečiant kredito priemonių pasirinkimą aktyvinti vidaus pinigų rinką. Tai viena iš trumpalaikio finansavimo formų, kuria galima „sumažinti [vekselio davėjo] finansavimo išlaidas ir padidinti kapitalo naudojimo efektyvumą“ (41). Be to, kaip nurodyta PBOC svetainėje, „banko akcepto įsakomuoju vekseliu gali būti garantuojamas pirkėjo ir pardavėjo sutarties sudarymas ir vykdymas, taip pat skatinama kapitalo apyvarta panaudojant „Bank of China“ kreditą“ (42). „DBS Bank“ savo svetainėje taip pat reklamuoja banko akcepto įsakomuosius vekselius kaip priemonę „apyvartiniam kapitalui padidinti atidedant mokėjimus“ (43).

(108)

Komisija jau per ankstesnius tyrimus nustatė, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai daugiausia naudojami kaip mokėjimo priemonė per komercinius sandorius, vietoj pinigų pavedimo, taigi jie palengvina pinigų apyvartą ir vekselio davėjo apyvartinio kapitalo naudojimą (44). Kalbant apie pinigus, priemonė de facto suteikia davėjui atidėtą 6 mėnesių arba 1 metų mokėjimo termino pabaigos dieną, nes faktiškai sandorio pinigų suma sumokama pasibaigus banko akcepto įsakomojo vekselio terminui, o ne tada, kai davėjas turėjo sumokėti tiekėjui. Jei nebūtų tokios finansinės priemonės, vekselio davėjas arba naudotų savo apyvartinį kapitalą, dėl to patirdamas išlaidų, arba paimtų trumpalaikę apyvartinio kapitalo paskolą iš banko, kad sumokėtų savo tiekėjams, dėl to taip pat patirdamas išlaidų. Iš tiesų atsiskaitydamas banko akcepto įsakomaisiais vekseliais davėjas naudoja gautas prekes ar suteiktas paslaugas nuo 3 mėnesių iki 1 metų, nemokėdamas jokių pinigų ir nepatirdamas jokių išlaidų.

(109)

Įprastomis rinkos sąlygomis naudodamasis banko akcepto įsakomaisiais vekseliais kaip finansine priemone, jų davėjas patirtų finansavimo išlaidų. Atliekant peržiūros tyrimą nustatyta, kad „GITI Group“ peržiūros tiriamuoju laikotarpiu naudojo banko akcepto įsakomuosius vekselius, o komisinį mokestį mokėjo tik už banko suteiktą akcepto paslaugą ir paprastai jo dydis buvo 0,05 % įsakomojo vekselio nominaliosios vertės. Tačiau ji nepatyrė finansavimo pagal banko akcepto įsakomuosius vekselius išlaidų, atidėdama mokėjimą pinigais už gautas prekes ir suteiktas paslaugas. Todėl Komisija manė, kad grupės „GITI Group“ tiriamosios bendrovės gavo naudos iš finansavimo, teikto banko akcepto įsakomųjų vekselių forma, dėl kurio jos nepatyrė jokių išlaidų. Dėl grupės „Hankook“ tokios naudos įrodymų nerasta.

(110)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad KLR įdiegta banko akceptų sistema eksportuojantiems gamintojams užtikrino nemokamą einamųjų operacijų finansavimą, dėl kurio buvo suteikta kompensuotina nauda, kaip aprašyta 115–120 konstatuojamosiose dalyse, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį ir 2 dalį.

(111)

Per ankstesnius tyrimus (45) Komisija nustatė, kad banko akcepto įsakomųjų vekselių tikslas ir poveikis iš esmės yra toks pat kaip trumpalaikių apyvartinio kapitalo paskolų, nes bendrovės juos naudoja savo einamosioms operacijoms finansuoti vietoje trumpalaikių apyvartinio kapitalo paskolų, ir kad dėl to jų išlaidos turėtų būti tokios pačios kaip finansavimo trumpalaikėmis apyvartinio kapitalo paskolomis išlaidos.

(112)

Dėl konkretumo pažymima, kad, kaip minėta 71 konstatuojamojoje dalyje, pagal Sprendimą Nr. 40 finansų įstaigos privalo teikti kreditinę paramą skatinamosioms pramonės šakoms.

(113)

Komisija laikėsi nuomonės, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai yra kita lengvatinės finansinės paramos, kurią finansų įstaigos teikia skatinamosioms pramonės šakoms, pvz., padangų pramonei, forma. Iš tiesų, kaip nurodyta 3.3 skirsnyje, padangų pramonė yra viena iš skatinamųjų pramonės šakų, todėl ji atitinka reikalavimus gauti visą galimą finansinę paramą. Banko akcepto įsakomieji vekseliai kaip finansavimo forma priklauso finansų įstaigų teikiamos lengvatinės finansinės paramos sistemai, skirtai skatinamosioms pramonės šakoms, kaip antai padangų pramonei.

(114)

Nepateikta jokių įrodymų, kad banko akcepto įsakomaisiais vekseliais tokiomis pačiomis lengvatinėmis sąlygomis KLR gali naudotis bet kuri (kitų nei skatinamųjų pramonės šakų) įmonė.

(115)

Apskaičiuodama kompensuotinos subsidijos sumą Komisija įvertino gavėjams peržiūros tiriamuoju laikotarpiu suteiktą naudą.

(116)

Komisija nustatė, kad „GITI Group“ nemokamai naudojo banko akcepto įsakomuosius vekselius, kad patenkintų savo trumpalaikio finansavimo poreikius.

(117)

Komisija padarė išvadą, kad banko akcepto įsakomųjų vekselių gavėjai turėtų už finansavimo laikotarpį mokėti atlygį. Komisija laikė, kad finansavimo laikotarpis prasideda banko akcepto įsakomojo vekselio išdavimo dieną ir baigiasi banko akcepto įsakomojo vekselio termino suėjimo dieną. Dėl prieš peržiūros tiriamąjį laikotarpį išduotų banko akcepto įsakomųjų vekselių ir tų banko akcepto įsakomųjų vekselių, kurių termino suėjimo diena buvo po peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos, Komisija apskaičiavo gautą naudą tik tuo finansavimo laikotarpiu, kurį apima peržiūros tiriamasis laikotarpis.

(118)

Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio b punktą, atsižvelgdama į tai, kad banko akcepto įsakomieji vekseliai yra viena iš trumpalaikio finansavimo formų ir kad jų paskirtis faktiškai tokia pati kaip trumpalaikių apyvartinio kapitalo paskolų, Komisija laikė naudą, suteiktą gavėjams, lygia skirtumui tarp sumos, kurią bendrovė faktiškai sumokėjo kaip atlygį už banko akcepto įsakomaisiais vekseliais suteiktą finansavimą, ir sumos, kurią ji turėtų sumokėti taikant trumpalaikio finansavimo palūkanų normą.

(119)

Komisija nustatė naudą, gautą dėl to, kad nepatirta trumpalaikio finansavimo išlaidų. Komisija manė, kad, kaip nustatyta per ankstesnius tyrimus (46), išlaidos, patiriamos naudojantis banko akcepto įsakomaisiais vekseliais, turėtų prilygti finansavimo trumpalaikėmis paskolomis išlaidoms. Todėl Komisija taikė tą pačią metodiką kaip ir finansavimui trumpalaikėmis paskolomis CNY.

(120)

Atrinktoms bendrovių grupėms per peržiūros tiriamąjį laikotarpį taikant lengvatinį skolinimą nustatyta subsidijų suma:

Banko akcepto įsakomieji vekseliai

(121)

Atlikus peržiūros tyrimą nustatyta, kad abi atrinktos eksportuojančių gamintojų grupės per peržiūros tiriamąjį laikotarpį naudojosi lengvatiniu skolinimu. Atsižvelgiant į tai, kad buvo skiriamas finansinis įnašas, į naudą eksportuojantiems gamintojams ir subsidijos konkretumą, tos paskolos, kredito linijos ir banko akcepto įsakomieji vekseliai turėtų būti laikomi kompensuotina subsidija.

(122)

Atrinktoms bendrovių grupėms per peržiūros tiriamąjį laikotarpį taikant lengvatinį skolinimą nustatyta subsidijų suma:

Lengvatinis skolinimas

(123)

Prašyme pareiškėjas teigė, kad „Sinosure“ nagrinėjamojo produkto gamintojams suteikė eksporto kredito draudimą lengvatinėmis sąlygomis.

(124)

„Sinosure“ teikiamų subsidijų teisinis pagrindas:

(125)

Valstybės tarybos pranešimas apie Vystymo ir plėtros valstybės tarybos strateginį sprendimą dėl spartesnio besivystančių pramonės sektorių vystymo (GuoFa [2010] Nr. 32, 2010 m. spalio 18 d.) ir jo įgyvendinimo gairės (GuoFa [2011] Nr. 310, 2011 m. spalio 21 d.) (47).

(126)

Atlikdama pastarojo laikotarpio antisubsidijų tyrimus (48) Komisija nustatė, kad „Sinosure“ yra viešoji įstaiga, kaip suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkte. Tiksliau, kaip ir lengvatinio skolinimo atveju, išvada, kad „Sinosure“ naudojasi įgaliojimais vykdyti vyriausybės funkcijas, yra pagrįsta turimais faktais, susijusiais su valstybės nuosavybės teisėmis, oficialiais vyriausybės kontrolės požymiais ir įrodymais, kad Kinijos vyriausybė toliau vykdo reikšmingą „Sinosure“ veiklos kontrolę.

(127)

Kaip patvirtinta per kitus pastarojo laikotarpio tyrimus (49), vyriausybė visiškai valdo „Sinosure“ ir vykdo jos finansinę kontrolę. „Sinosure“ priklauso tik valstybei (100 % jos akcijų priklauso Valstybės tarybai). Įstatuose nurodyta, kad už verslo veiklą atsakingas bendrovės padalinys yra Finansų ministerija. „Sinosure“ privalo teikti Finansų ministerijai nagrinėti ir tvirtinti finansines ir apskaitos ataskaitas ir fiskalinio biudžeto ataskaitą.

(128)

Kalbant apie vyriausybės kontrolę, kadangi „Sinosure“ priklauso tik valstybei, ji neturi direktorių valdybos. Visus Stebėtojų tarybos stebėtojus skiria Valstybės taryba ir jie vykdo savo pareigas pagal Svarbių valstybės finansų įstaigų stebėtojų tarybos laikinąjį reglamentą. Aukštesniojo lygmens „Sinosure“ vadovybę taip pat skiria vyriausybė.

(129)

Per pradinį tyrimą Komisija nustatė, kad „Sinosure“ buvo būdingi formalūs vyriausybės vykdomos padangų pramonės kontrolės požymiai. Komisija pažymėjo, kad, kaip nurodyta Pranešime dėl prekybos skatinimo mokslo ir technologijų priemonėmis naudojant eksporto kreditų draudimą strategijos įgyvendinimo, buvo numanoma, kad „Sinosure“ labiau rems pagrindines pramonės šakas ir aukštųjų technologijų produktus. Minėti produktai konkrečiai nurodyti 2006 m. Kinijos aukštųjų technologijų produktų eksporto kataloge, į kurį įtrauktos „naujos pneumatinės radialinės padangos keleivinėms arba krovininėms transporto priemonėms (nurodomos guminės padangos, skirtos variklinėms transporto priemonėms, ≥ 24 colių skerspjūvio pločio)“ (50).

(130)

Prašyme pareiškėjas tvirtino, kad Aukštųjų technologijų produktų eksporto katalogas tebėra taikomas ir dabar, ir nenumatomi jokie jo pakeitimai.

(131)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgdama į tai, kad Kinijos vyriausybė nebendradarbiavo, Komisija padarė išvadą, kad „Sinosure“ yra viešoji įstaiga ir jai yra suteikti įgaliojimai vykdyti vyriausybės funkcijas. Tokios pačios išvados padarytos per ankstesnius antisubsidijų tyrimus dėl KLR skatinamųjų pramonės šakų, kaip paaiškinta 55 konstatuojamojoje dalyje.

(132)

Kadangi „Sinosure“ yra viešoji įstaiga, kuriai suteikti vyriausybės įgaliojimai ir kuri vykdo vyriausybės įstatymus ir planus, eksporto kreditų draudimo teikimas padangų gamintojams yra finansinis įnašas galimo vyriausybės tiesioginio lėšų pervedimo forma, kaip suprantama pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje.

(133)

Remdamasi prašyme pateikta informacija ir per naujausius tyrimus nustatytais faktais, Komisija padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį ir 6 straipsnio c punktą nauda yra ta, kad „Sinosure“, vykdydama politikos įgaliojimus, teikia eksporto kreditų draudimą palankesnėmis sąlygomis nei sąlygos, kurias gavėjas galėtų įprastai gauti rinkoje, arba ji teikia tokį draudimą, kurio būtų neįmanoma gauti rinkoje. Konkretumas

(134)

Subsidijos priklauso nuo eksporto veiklos, kaip suprantama pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punkte, todėl jos yra konkrečios.

(135)

Nustatyta, kad schema naudojosi viena iš atrinktų bendrovių, t. y. „Hankook Group“. Komisija apskaičiavo šiam gamintojui suteiktą naudą. Komisija nerado įrodymų, kad „Giti Group“ būtų gavusi kokios nors naudos iš šios subsidijavimo schemos.

(136)

Kadangi „Sinosure“ tenka apie 90 % eksporto draudimo KLR vidaus rinkos dalis, Komisija negalėjo nustatyti vidaus rinka grįstų draudimo įmokų. Taigi, atsižvelgdama į ankstesnius antisubsidijų tyrimus, Komisija panaudojo tinkamiausią išorės lyginamąjį dydį, apie kurį turėjo informaciją, t. y. Jungtinių Amerikos Valstijų „Export-Import Bank“ (toliau – „Ex-Im Bank“) ne finansų įstaigoms taikomas įmokų normas eksportuojant į EBPO šalis.

(137)

Eksporto draudimo įmokų grąžinamosios išmokos per peržiūros tiriamąjį laikotarpį laikytos dotacija. Kadangi nebuvo įrodymų, kad bendrovės patyrė papildomų išlaidų, dėl kurių reikėtų atlikti koregavimą, nauda buvo apskaičiuota kaip visa per peržiūros tiriamąjį laikotarpį gauta grąžinamosios išmokos suma.

(138)

Po galutinio faktų atskleidimo „Hankook Group“ pateikė pastabą, kad atliekant skaičiavimus bendra nauda, gauta iš viso eksporto, neturėtų būti priskiriama tik nagrinėjamojo produkto eksportui į Sąjungą. Komisija ištaisė klaidą, bet tai reikšmingai nepakeitė nustatytos subsidijavimo sumos, ir priskyrė naudą visai viso eksporto apyvartai.

(139)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį nustatyta subsidijų suma:

Lengvatinis finansavimas ir draudimas: eksporto kredito draudimas

(140)

Nė vienas iš natūraliojo kaučiuko, sintetinio kaučiuko, suodžių ir nailono kordo gamintojų, tiekusių žaliavas atrinktoms bendrovėms, nepateikė specialių klausimynų, kuriuos Komisija paprašė Kinijos vyriausybės joms perduoti, atsakymų.

(141)

Kadangi Komisija negavo jokios informacijos apie valstybei priklausančių gamintojų, kurie teikė išteklius atrinktoms bendrovėms, valdymą ir jokios konkrečios informacijos apie atrinktų bendrovių gamybos išteklių tiekėjų pateiktų gamybos išteklių kainų nustatymą, Komisija, rengdama išvadas dėl natūraliojo kaučiuko, sintetinio kaučiuko, suodžių ir nailono kordo tiekimo už mažesnį nei pakankamą atlygį pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį turėjo remtis turimais faktais.

(142)

Visos atrinktos bendrovės elektros energiją pirko pagal sutartį su energijos tiekėjais. Elektros energijos pirkimo kaina iš tinklo atitiko oficialiai nustatytus kainų lygius, kurie stambiems pramonės klientams nustatomi provincijos lygmeniu. Kaip nustatyta per ankstesnius tyrimus (51), nepaisant reformos, susijusios su energijos rinkos kainų liberalizavimu, įgyvendinimo, elektros energijos pirkimo rinka vis dar labai reguliuojama.

(143)

Atlikdama peržiūros tyrimą Komisija nustatė, kad atrinktos bendrovės gavo naudos, nes dalis jų elektros energijos sąnaudų buvo sumažintos arba kompensuotos.

(144)

Teisinis pagrindas yra šie dokumentai:

(145)

Komisija nustatė, kad atrinktos bendrovės pirko elektros energiją ir dalis jų elektros sąnaudų buvo sumažintos arba kompensuotos ir (arba) pakoreguotos, nes šios bendrovės dalyvavo bandomojoje į rinką orientuotų elektros energijos sandorių programoje.

(146)

Kadangi Kinijos vyriausybė nebendradarbiavo, Komisija rėmėsi pradinio tyrimo informacija. Be to, Komisija nustatė, kad tiriamosioms bendrovėms leidžiama pirkti elektros energiją tiesiogiai iš elektros energijos gamintojų, pasirašant tiesioginio pirkimo sutartis, o ne pirkti iš tinklo. Tokiose sutartyse numatytas tam tikras elektros energijos kiekis už tam tikrą kainą, kuri yra mažesnė už oficialias kainas, nustatytas provincijos lygmeniu stambiems pramoniniams vartotojams.

(147)

Kaip buvo nustatyta per ankstesnius tyrimus (52), galimybę sudaryti tokias tiesiogines sutartis šiuo metu turi ne visi stambūs pramoniniai vartotojai. Nacionaliniu lygmeniu Kinijos komunistų partijos centrinio komiteto ir Valstybės tarybos nuomonėse dėl tolesnio elektros energijos sistemos reformos tobulinimo nurodoma, kad, pvz., „įmonės, kurios neatitinka nacionalinės pramonės politikos ir kurių produktai ir procesai yra neįtraukti, neturėtų dalyvauti tiesioginiuose sandoriuose“ (53). Tose pačiose nuomonėse taip pat teigiama, kad „nustačius prieigos standartus, taip pat reikėtų atnaujinti vietos elektros energijos gamybos įmonių ir elektros energijos mažmenininkų katalogus, kurie atitiktų vyriausybės kasmet skelbiamus standartus, ir įgyvendinti dinaminį vartotojų katalogo reguliavimą. Į katalogą įtrauktos elektros energijos gamybos įmonės, elektros energijos mažmenininkai ir vartotojai gali savanoriškai registruotis prekybos institucijose ir tapti rinkos dalyviais“. Taigi, norėdama dalyvauti tiesioginės prekybos sistemoje, bendrovė turi atitikti tam tikrus standartus ir būti įtraukta į vartotojų katalogą.

(148)

Tiesioginę prekybą elektros energija faktiškai vykdo provincijos. Bendrovės turi kreiptis į provincijos valdžios institucijas, kad šios patvirtintų jų dalyvavimą bandomojoje tiesioginio elektros energijos pardavimo schemoje, ir turi atitikti tam tikrus kriterijus. Kai kurių bendrovių atveju faktiškai nėra jokio rinka grįsto derybų arba konkursų proceso, nes pagal tiesiogines sutartis perkami kiekiai nėra grindžiami tikrąja pasiūla ir paklausa. Iš tikrųjų, energijos gamintojai ir vartotojai negali laisvai parduoti arba pirkti visos savo elektros energijos tiesiogiai. Jų veiksmai ribojami nustatant kiekybines kvotas, kurias jiems paskirsto vietos valdžios institucija. Be to, nors dėl kainų turėtų tiesiogiai derėtis elektros energijos gamintojai ir elektros energijos vartotojai arba dėl jos turėtų būti deramasi per tarpines paslaugų bendroves, sąskaitas faktūras bendrovėms iš tiesų išrašo valstybinė elektros energijos tinklų bendrovė. Galiausiai visas pasirašytas tiesiogines sutartis reikia pateikti vietos valdžios institucijos registrui.

(149)

2018 m. Kinijos vyriausybė paskelbė Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos ir Nacionalinės energijos administracijos aplinkraštį dėl aktyvaus į rinką orientuotų energijos sandorių skatinimo ir tolesnio prekybos mechanizmo tobulinimo. Nors aplinkraščiu siekiama didinti tiesioginių sandorių elektros energijos rinkoje skaičių, jame konkrečiai minimos tam tikros pramonės šakos, įskaitant aukštųjų technologijų pramonės šakas, kaip antai padangų pramonė, kaip remiamos ir besinaudojančios elektros energijos rinkos liberalizavimu. Visų pirma III skirsnio „Rinkos atvėrimas reikalavimus atitinkantiems vartotojams“ 2 punkte nurodoma „parama besiformuojančioms pramonės šakoms, kuriančioms didelę pridėtinę vertę, pvz., aukštųjų technologijų, interneto, didelių duomenų ir aukštos kokybės gamybos pramonės šakoms, taip pat įmonėms, turinčioms išskirtinių pranašumų ir savybių bei kuriančioms aukštųjų technologijų turinį, kad galėtų dalyvauti sandoriuose be įtampos lygio ir energijos vartojimo apribojimų“.

(150)

Be to, remiantis Pranešimu dėl elektros energijos gamybos ir vartojimo plano visiško liberalizavimo komerciniams vartotojams, kuriuo siekiama toliau liberalizuoti elektros energijos rinką, numatoma, kad „tarp komercinių elektros energijos vartotojų tie, kurie nesilaiko nacionalinės pramonės politikos, laikinai turi nedalyvauti į rinką orientuotuose sandoriuose, o elektros energijos vartotojai, kurių produktai ir procesai priklauso „Pramonės struktūrinio pertvarkymo žinyno“ pašalintoms ir apribotoms kategorijoms, turi griežtai laikytis galiojančios diferencijuotų elektros energijos kainų politikos“.

(151)

Taigi, teisės aktuose yra numatytas atrankinis tiesioginių sandorių elektros energijos rinkoje taikymas tik tam tikroms pramonės šakoms, pvz., nacionalinę pramonės politiką atitinkančioms pramonės šakoms, ypatingą dėmesį skiriant aukštųjų technologijų pramonės šakoms. Todėl šios pramonės šakos moka mažesnes elektros energijos kainas.

(152)

Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad sumažintas elektros energijos tarifas ir su tiesiogine prekyba elektros energija, kurioje dalyvavo atrinktos bendrovės, susijusios kompensacijos ir (arba) korekcijos laikomi subsidija, kaip suprantama pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Finansinis įnašas teikiamas Kinijos vyriausybės (t. y. tinklo operatoriaus) negautų pajamų forma, todėl susijusioms bendrovėms suteikiama nauda. Gavėjų nauda yra lygi sutaupytoms elektros energijos sąnaudoms dėl sumažėjusių elektros energijos kainų arba dėl kompensacijų ir (arba) korekcijų, nes elektros energija buvo tiekiama mažesne kaina nei įprasta tinklo kaina, kurią mokėjo kiti stambūs pramoniniai vartotojai, kurie negalėjo pasinaudoti tiesioginiu tiekimu arba nedalyvavo tiesioginio tiekimo bandomajame projekte.

(153)

Ši subsidija yra konkreti, kaip suprantama pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes pačiuose teisės aktuose nustatyta, kad ši schema taikoma tik toms įmonėms, kurios atitinka tam tikrus valstybės nustatytus pramonės politikos tikslus ir kurių produktai ar procesai laikomi atitinkančiais reikalavimus.

(154)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo taikoma subsidijavimo schema ir kad ji buvo konkreti, kaip suprantama pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte ir 3 dalyje.

(155)

Kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjams peržiūros tiriamuoju laikotarpiu suteiktą naudą. Gavėjams suteikta nauda apskaičiuota kaip bendros elektros energijos kainos, mokėtinos taikant įprastą tinklo tarifą, ir bendros elektros energijos kainos, mokėtinos taikant lengvatinį tarifą, skirtumas.

(156)

Po galutinio faktų atskleidimo „Hankook“ tvirtino, kad apskaičiuodama vienos grupės bendrovės (CHKT) duomenis Komisija nenaudojo patikslintos bendrovės klausimyno atsakymuose pateiktos versijos. Iš pradžių bendrovė buvo apskaičiavusi mokesčius, taikomus už elektros energiją mokamoms sumoms, pagal tarifus, į kuriuos nebuvo įtraukti vyriausybės mokesčiai, o į tinklo įkainius šie mokesčiai buvo įtraukti. Todėl bendrovė prieš tikrinamąjį vizitą pateikė patikslintą CHKT mokamų elektros energijos kainų versiją. CHKT tvirtino, kad Komisija naudą turėtų apskaičiuoti remdamasi patikslintais tarifais. Išanalizavusi šį tvirtinimą Komisija nustatė, kad jis pagrįstas. Todėl Komisija ištaisė klaidą ir apskaičiavo naudą remdamasi CHKT sumokėtais tarifais, į kuriuos nebuvo įtraukti vyriausybės mokesčiai.

(157)

Be to, „Hankook“ teigė, kad Komisija neteisingai taikė prilyginimo nuliui metodą ir neatsižvelgė į mėnesinius sandorius, kai nauda nebuvo nustatyta. Komisija priminė, kad nauda buvo apskaičiuota atsižvelgiant į kiekvieną sandorį, o tada palyginta su tinklo tarifais, siekiant patikrinti, ar bendrovei paslauga buvo suteikta už mažesnį nei pakankamą atlygį. Buvo lyginamos tos pačios arba panašiausios paslaugos, pvz., tie patys tarifai (didesnio nei piko, piko, normalaus, mažiausio vartojimo lygio), laikas ir vieta. Todėl, kai tam tikrais atvejais nauda nebuvo nustatyta, į šiuos sandorius nebuvo atsižvelgta vertinant visą naudą. Komisija nenustatė jokių priežasčių, kad bendrovės nurodytas kompensavimo metodas turėtų būti pagrįstai taikomas subsidijos sumai apskaičiuoti, todėl į šį tvirtinimą nebuvo atsižvelgta.

(158)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį nustatyta subsidijų suma:

Elektros energijos tiekimas už mažesnį nei pakankamą atlygį

(159)

Per pradinį tyrimą Komisija nustatė, kad KLR padangų pramonė naudojosi žemės skyrimu ir visų pirma tuo, kad jai buvo suteikiamos žemės naudojimo teisės už mažesnį nei pakankamą atlygį.

(160)

Žemės naudojimo teisių suteikimas Kinijoje yra reglamentuojamas Kinijos Liaudies Respublikos žemės administravimo įstatymo. Be to, dalį teisinio pagrindo taip pat sudaro šie dokumentai:

(161)

Remiantis Valstybei priklausančių statybų paskirties žemės naudojimo teisių suteikimo per konkursą, aukcionus ir kotiravimą nuostatų 10 straipsniu, vietos valdžios institucijos žemės kainas nustato pagal miesto žemės vertinimo sistemą, kuri atnaujinama tik kas trejus metus, ir vyriausybės pramonės politiką.

(162)

Per ankstesnius tyrimus (61) Komisija nustatė, kad KLR už žemės naudojimo teises mokėtos kainos nėra tipiškos rinkos kainos, nustatomos pagal pasiūlą ir paklausą laisvojoje rinkoje, nes aukcionų sistema nebuvo aiški, skaidri ir iš esmės neveikė, o kainas savo nuožiūra nustatė valdžios institucijos. Kaip minėta ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje, valdžios institucijos kainas nustato remdamosi Miesto teritorijų žemės vertinimo sistema, pagal kurią nustatydamos pramoninės paskirties žemės kainą jos, be kitų kriterijų, turi remtis pramonės politika.

(163)

Atsižvelgdama į tam tikroms pramonės šakoms priklausančioms bendrovėms suteiktą lengvatinę prieigą prie pramoninės paskirties žemės, Komisija pažymėjo, kad vietos valdžios institucijų nustatyta kaina turi atspindėti valstybės pramonės politiką, kaip minėta anksčiau. Pagal šią pramonės politiką padangų pramonė nurodyta kaip viena iš skatinamųjų pramonės šakų. Be to, pagal Valstybės tarybos sprendimą Nr. 40, valdžios institucijos skirdamos žemę atsižvelgia į Pramonės restruktūrizavimo žinyną ir į pramonės politiką. Sprendimo Nr. 40 XVIII straipsnyje aiškiai nustatyta, kad pramonės sektoriams, kurie laikomi ribojamais, žemės naudojimo teisės nebus suteikiamos. Todėl galima daryti išvadą, kad ši subsidija yra konkreti pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a ir c punktus, nes žemė lengvatinėmis sąlygomis suteikiama tik tam tikrų pramonės šakų, šiuo atveju padangų pramonės, bendrovėms, o vyriausybės praktika šioje srityje yra neaiški ir neskaidri.

(164)

Atlikus peržiūros tyrimą nenustatyta jokių pastebimų pokyčių, susijusių su atrinktais gamintojais. Iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos tik vienas grupės „Giti Group“ eksportuojantis gamintojas įsigijo naują žemės sklypą.

(165)

Tyrimo metu nustatytais faktais patvirtinama, kad su žemės suteikimu ir įsigijimu susijusi padėtis KLR yra neskaidri ir kad kainas dažnai savo nuožiūra nustato valdžios institucijos.

(166)

Kaip ir per ankstesnius tyrimus (62), remiantis pagrindinio reglamento 6 straipsnio d dalies ii punktu, Taivano, Penghu, Dzinmeno ir Madzu atskirosios muitų teritorijos (toliau – Taivanas) žemės kainos naudotos kaip išorės lyginamasis dydis (63). Gavėjams suteikta nauda apskaičiuojama atsižvelgiant į kiekvieno iš atrinktų eksportuojančių gamintojų už žemės naudojimo teises faktiškai sumokėtos sumos (t. y. faktinės sumokėtos kainos, kuri nurodyta sutartyje, ir, kai taikytina, sutartyje nurodytos kainos, iš kurios išskaičiuotos vietos valdžios grąžintos sumos ir (arba) dotacijos) ir sumos, kuri būtų buvusi įprastai mokėtina remiantis Taivano lyginamuoju žemės kainų dydžiu, skirtumą.

(167)

Komisija laiko Taivano žemės kainas tinkamu išorės lyginamuoju dydžiu dėl šių priežasčių:

(168)

Laikydamasi per ankstesnius tyrimus taikytos metodikos (64) , (65), Komisija naudojo nustatytą vidutinę Taivano žemės kvadratinio metro kainą, pakoreguotą atsižvelgiant į infliaciją ir BVP pokytį nuo atitinkamų žemės naudojimo teisių sutarčių sudarymo dienos. Informacija apie pramoninės paskirties žemės kainas nuo 2015 m. gauta iš Taivano ekonomikos reikalų ministerijos Pramonės departamento interneto svetainės (66). Ankstesnių metų kainos pataisytos remiantis TVF paskelbtomis 2015 m. Taivano infliacijos normomis ir Taivano BVP vienam gyventojui einamosiomis kainomis JAV doleriais raida.

(169)

Po faktų atskleidimo du eksportuojantys gamintojai teigė, kad Taivanas nėra tinkamas lyginamajam dydžiui nustatyti, nes, be kita ko, Taivano ekonominio išsivystymo lygis skiriasi, o yra kitų šalių, kurių pramonės infrastruktūros lygis yra toks pat. „Hankook Group“ tvirtino, kad todėl Komisija turėtų remtis Tailandu kaip tinkama šalimi lyginamajam dydžiui nustatyti, kaip buvo pasirinkta Jungtinės Karalystės. „Giti“ tvirtino, kad Taivano duomenimis pagrįstas lyginamasis dydis nėra tinkamas, nes jis taip pat neatspindi KLR rinkos sąlygų ir kad žemės kainos nebuvo pakoreguotos atsižvelgiant į rinkos sąlygas žemyninėje Kinijoje.

(170)

Komisija laikėsi nuomonės, kad Taivanas kaip tinkama išorės šalis buvo pasirinktas išnagrinėjus kelis veiksnius, išvardytus reglamento 168 konstatuojamojoje dalyje ir per neseniai atliktą tyrimą (67), kuriais buvo pagrįstas jo kaip tinkamo lyginamojo dydžio pasirinkimas, be kita ko, atsižvelgiant į Taivano pramoninių zonų palyginimą su atitinkamomis Kinijos pramoninėmis provincijomis. Tačiau Komisija laikėsi nuomonės, kad net jeigu būtų buvę tam tikrų skirtumų tarp žemės naudojimo teisių Kinijos žemyninėje dalyje ir žemės pardavimo Taivane rinkos sąlygų, jie nebūtų buvę tokie, kad dėl jų būtų galima padaryti išvadą, kad Taivanas yra netinkamas pasirinkimas. Atlikdama tyrimą Komisija negalėjo išskirti jokio kito tinkamo lyginamojo dydžio ar koregavimo metodo, kuris būtų tinkamai atspindėjęs šiuos rinkos sąlygų skirtumus. Be to, Komisija padarė išvadą dėl lyginamojo dydžio, remdamasi savo pačios atliktu vertinimu ir tyrimo rezultatais, o ne kitų trečiųjų valstybių jų procedūrose nustatytais faktais. Tuo remiantis šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(171)

„Giti“ tvirtino, kad apskaičiuojant naudą neturėtų būti atsižvelgiama į sklypą, kurio teises „Giti“ įgijo per PTL, nes jis nenaudojamas nagrinėjamajam produktui gaminti. Pati bendrovė pripažįsta, kad žemės įsigijimo tikslas – pastatyti naują gamyklą ir galiausiai į šią vietą perkelti gamybą. Vien tai, kad gamyba šiuo metu nevykdoma, neturi reikšmės bendrovės gautai subsidijos sumai. Bendrovė gavo naudą, todėl šis sklypas taip pat buvo įtrauktas apskaičiuojant subsidijos sumą per PTL. Tvirtinimas atmestas.

(172)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalį subsidijos suma buvo paskirstyta per peržiūros tiriamąjį laikotarpį, taikant įprastinį pramoninės žemės naudojimo teisių galiojimo laiką, t. y. 50 metų. Tada ši suma buvo paskirstyta visai atitinkamos bendrovės apyvartai per peržiūros tiriamąjį laikotarpį, nes subsidija nepriklauso nuo eksporto ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(173)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį nustatyta subsidijų suma:

Žemės naudojimo teisių suteikimas už mažesnį nei pakankamą atlygį

(174)

Remiantis Kinijos Liaudies Respublikos įmonių pelno mokesčio įstatymu (toliau – ĮPM įstatymas), aukštųjų ir naujų technologijų įmonėms, kurioms valstybė turi skirti esminę paramą, vietoj standartinio 25 % mokesčio tarifo taikomas sumažintas 15 % įmonių pelno mokesčio tarifas.

(175)

Per pradinį tyrimą Komisija nustatė, kad padangų gamintojai gavo kompensuotinų subsidijų lengvatinio režimo pagal pajamų ir kitų tiesioginių mokesčių programas ir politiką forma.

(176)

Dėl trijų konkrečių programų (t. y. įmonių pajamų mokesčio (ĮPM) privilegijų, taikomų sinerginio naudojimo išteklių produktams; atleidimo nuo ĮPM, taikomo mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidoms, ir atleidimo nuo žemės naudojimo mokesčių) Komisija, atsižvelgdama į tai, kad Kinijos vyriausybė nebendradarbiavo, išvadas dėl subsidijos teisinio pagrindo, tinkamumo, pobūdžio ir konkretumo pagrindė ankstesnių tyrimų išvadomis (68) ir patikrintais atrinktų eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymais. Todėl Komisija galėjo apskaičiuoti individualias subsidijų normas atrinktiems eksportuojantiems gamintojams.

(177)

Nustatyta, kad pajamų ir kitų tiesioginių mokesčių programos yra subsidija, kaip suprantama pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes vyriausybė negauna pajamų, o bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda.

(178)

Šios programos teisinis pagrindas – ĮPM įstatymo 28 straipsnis ir 30 straipsnio 1 dalis ir ĮPM įstatymo įgyvendinimo taisyklių 93 straipsnis, taip pat:

(179)

Tik bendrovės, kurios vykdo veiklą tam tikrose pagrindinėse aukštųjų ir naujų technologijų srityse, kurias remia valstybė, ir įgyvendina patvirtintus prioritetus valstybės remiamose aukštųjų technologijų srityse, išvardytose Aukštųjų technologijų pramonės naujausių pagrindinių prioritetinių plėtros sričių gairėse, gali pasinaudoti mokesčio lengvata. Tose gairėse kaip prioritetinė sritis aiškiai paminėtos padangų gamybos technologijos ir pagrindinės žaliavos.

(180)

Pagal šią priemonę naudą gaunančios bendrovės turi pateikti pelno mokesčio deklaracijas ir atitinkamus priedus. Faktinis naudos dydis įtrauktas į mokesčių deklaraciją.

(181)

Komisija manė, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį ir 2 dalį ši mokesčio atskaita yra subsidija, nes Kinijos vyriausybė teikia negautų pajamų formos finansinį įnašą, kuriuo susijusioms bendrovėms teikiama nauda. Gavėjams suteikta nauda lygi sutaupytų mokesčių sumai. Ši subsidija yra konkreti, kaip suprantama pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes pačiuose teisės aktuose nustatyta, kad ši schema taikoma tik įmonėms, vykdančioms veiklą tam tikrose valstybės nustatytose prioritetinėse aukštųjų technologijų srityse, kaip antai tam tikrų pagrindinių padangų sektoriaus technologijų srityje.

(182)

Kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjams peržiūros tiriamuoju laikotarpiu suteiktą naudą. Gavėjams suteikta nauda apskaičiuota iš visų pagal įprastinį mokesčių tarifą mokėtinų mokesčių sumos atėmus visą pagal sumažintą mokesčių tarifą mokėtinų mokesčių sumą.

(183)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį nustatyta subsidijų suma:

Atleidimo nuo tiesioginių mokesčių ir mokesčių mažinimo programos

(184)

Kaip nustatyta per pradinį tyrimą, pagal šią programą bendrovės atleidžiamos nuo PVM ir importo tarifų, jei jos importuoja gamybai naudojamą pagrindinę įrangą. Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu atrinktos bendrovės buvo atleistos ir nuo PVM, ir nuo importo muitų. Šios nuolaidos taikytos ankstesniais metais importuotai įrangai, kurios atžvilgiu nauda amortizuota per visą įrangos naudojimo laikotarpį ir iš dalies priskirta ir peržiūros tiriamajam laikotarpiui. Nors Komisija nerado įrodymų, kad atleidimas nuo mokesčių buvo tiesiogiai taikomas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, ji nustatė, kad atrinktos bendrovės pagal šią programą toliau gavo tam tikrą naudą dėl ankstesniais metais taikytų išimčių.

(185)

Kaip nustatyta per pradinį tyrimą, pagal šią programą teikiamas finansinis įnašas Kinijos vyriausybės negautų pajamų forma, kaip suprantama 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, nes užsienio kapitalo įmonės (UKĮ) ir kitos reikalavimus atitinkančios vietos įmonės atleidžiamos nuo PVM ir (arba) tarifų, kurie kitomis aplinkybėmis turėtų būti mokami. Taip pat pagal šią programą bendrovėms gavėjoms suteikiama nauda, kaip suprantama pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje.

(186)

Todėl programa yra konkreti, kaip suprantama pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte. Pagal teisės aktą, kuriuo vadovaujasi subsidiją skirianti institucija, teisė naudotis šia programa suteikiama tam tikroms įmonėms, kurios investuoja pagal konkrečias verslo kategorijas, išsamiai apibrėžtas teisės aktuose, priskiriamoms skatinamosioms arba priskiriamoms ribojamajai B kategorijai pagal „Užsienio kapitalo pramonės sektorių ir technologijų perdavimo gairių katalogą“ arba toms, kurios atitinka „Svarbių valstybės skatinamų pramonės sektorių, produktų ir technologijų katalogą“. Be to, nėra objektyvių kriterijų teisei pasinaudoti šia programa apriboti ir įtikinamų įrodymų išvadai, kad teisė pasinaudoti suteikiama automatiškai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte, padaryti.

(187)

Kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjams suteiktą naudą, kuri buvo nustatyta peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Gavėjams suteikta nauda yra PVM ir muitų, nuo kurių atleidžiama importuojant įrangą, suma. Siekiant užtikrinti, kad kompensuotina suma apimtų tik peržiūros tiriamąjį laikotarpį, gauta nauda buvo paskaičiuota per visą įrangos nusidėvėjimo laikotarpį pagal įprastas bendrovės apskaitos procedūras.

(188)

Visos atrinktos bendrovės pasinaudojo nuolaidomis pagal šią schemą. Dėl šios konkrečios schemos nustatyta 0,005 % subsidijų suma „Hankook Group“ ir 0,02 % – „GITI Group“.

(189)

Komisija per pradinį tyrimą nustatė, kad visos atrinktos bendrovės buvo laikomos vadinamosiomis laikinojo įvežimo perdirbti prekybos įmonėmis. Per peržiūros tyrimą Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ši schema toliau buvo taikoma.

(190)

Pagal Kinijos Liaudies Respublikos muitinės laikinai įvežamų perdirbti prekių priežiūros priemonių (69) 3 straipsnį „terminas „laikinojo įvežimo perdirbti prekyba“ reiškia verslo veiklą, kai ją vykdanti įmonė importuoja visas žaliavas ar pagalbines medžiagas, dalis ir komponentus, sudedamąsias dalis ir pakuotės medžiagas arba jų dalį ir po perdirbimo arba surinkimo, įskaitant tiekiamų ir importuojamų medžiagų apdorojimą, reeksportuoja gatavus gaminius“. Be to, 5 straipsnyje nustatyta: „Kai pagal taikytinas nuostatas mokesčiai surenkami importuojant, muitinė taiko surinktų mokesčių lengvatas atsižvelgdama į patikrintą prekių, faktiškai perdirbtų ir reeksportuotų po gatavų gaminių eksporto, kiekį“.

(191)

Šios programos teisinis pagrindas:

(192)

Per peržiūros tyrimą Komisija nustatė, kad visos atrinktos bendrovės buvo užregistruotos muitinės laikinojo įvežimo perdirbti sistemoje ir visos jos buvo atleistos nuo vadinamųjų importuojant renkamų mokesčių (t. y. importo muitų) už importuojamą natūralųjį kaučiuką, naudojamą eksportuojamoms padangoms gaminti.

(193)

Ši tvarka atitinka pagrindinio reglamento I priedo i punkte aprašytą sąlyginio apmokestinimo muitais schemą. Pagal I priedo i punktą pakaitinė sąlyginio neapmokestinimo sistema gali būti laikoma eksporto subsidija tiek, kiek sąlyginis neapmokestinimas importo rinkliava yra didesnis už importo rinkliavas, kuriomis buvo apmokestinti importuojami gamybos ištekliai, kurių buvo prašoma sąlyginai neapmokestinti.

(194)

Siekdama nustatyti, ar susidarė tokia perviršinė atsisakytų išieškoti muitų suma pagal pagrindinio reglamento III priedo II punktą, Komisija paprašė Kinijos vyriausybės pateikti papildomos informacijos apie laikinojo įvežimo perdirbti prekybos sistemą apskritai ir konkrečiau apie pagalbinių stebėsenos ir tikrinimo procedūrų buvimą ir veiksmingą taikymą. Kinijos vyriausybė jokios informacijos šiuo klausimu nepateikė. Todėl Komisija subsidijavimo buvimą nustatė remdamasi pradinio tyrimo išvadomis ir per peržiūros tyrimą atrinktų eksportuojančių gamintojų pateikta informacija.

(195)

Kaip nustatyta per pradinį tyrimą, Kinijos vyriausybė yra sukūrusi laikinojo įvežimo perdirbti prekybos sistemos stebėsenos teisės aktų sistemą. Tačiau Komisija taip pat pažymėjo, kad dėl kai kurių sistemos charakteristikų sąlyginis apmokestinimas muitais gali būti taikomas pernelyg dažnai:

(196)

Be to, kai vyko tikrinamieji vizitai atrinktose eksportuojančių gamintojų bendrovėse, paaiškėjo, kad ta sistema nėra veiksmingai taikoma praktikoje. Pavyzdžiui, Komisija nustatė, kad eksportuotojas elektroninėje muitinės sistemoje deklaravo duomenis apie importuojamą natūralųjį kaučiuką ir eksportuotų padangų, įskaitant nagrinėjamąjį produktą, skaičių. Kaučiuko suvartojimas deklaruojamas remiantis standartiniu suvartojimu ir tada lyginamas su faktiniu suvartojimu. Dauguma atrinktų gamintojų taikė tuos pačius suvartojimo dydžius laikinojo įvežimo perdirbti sistemoje, kaip ir savo gamyboje, išskyrus vieną. Per tikrinamąjį vizitą Komisija nustatė, kad bendrovė „GITI Fujian“ deklaravo kaučiuko, kuris peržiūros tiriamuoju laikotarpiu faktiškai nebuvo naudojamas, suvartojimo gamybai duomenis. Todėl Komisija apskaičiavo tam tikrų rūšių kaučiuko naudojimo rodiklius ir nustatė, kad faktinis suvartojimas skiriasi nuo nurodytojo muitinės elektroninėje sistemoje. Reikia pažymėti, kad skirtumas susidarė nepaisant to, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu muitinė atliko patikras atrinktos bendrovės patalpose. Šios išvados buvo perduotos Kinijos vyriausybei, kad ji galėtų toliau nagrinėti aptariamus sandorius.

(197)

Taigi vienas iš grupei „GITI“ priklausančių eksportuotojų nesumokėjo visų importo muitų, kuriuos turėjo sumokėti.

(198)

Komisija padarė išvadą, jog Kinijos vyriausybės taikoma laikinojo įvežimo perdirbti prekybos stebėsenos sistema nėra veiksmingai taikoma natūraliojo kaučiuko atveju. Be to, Komisija nustatė, kad dėl eksportuojamose padangose naudojamo natūraliojo kaučiuko laikinojo įvežimo perdirbti sistemos susidarė perviršinė atsisakytų išieškoti muitų suma ir tai yra kompensuotina subsidija, kaip suprantama pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, nes dėl jos susidaro perviršinė sąlyginio apmokestinimo importo mokesčiais, anksčiau surinktais už importuojamas žaliavas, dėl kurių reikalaujama sąlyginio apmokestinimo, suma.

(199)

Tokios perviršinės atsisakytų išieškoti muitų sumos taip pat konkrečios, nes jos priklauso nuo to, ar vykdoma eksporto veikla, kaip suprantama pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punkte.

(200)

Nauda buvo apskaičiuota kaip per TL mokėtinų importo muitų sumos ir faktinės per peržiūros tiriamąjį laikotarpį sumokėtos importo muitų sumos skirtumas.

(201)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šio tipo subsidijas per peržiūros tiriamąjį laikotarpį nustatyta subsidijų suma:

Sąlyginis natūraliojo kaučiuko apmokestinimas importo muitais

(202)

Bendra atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal visas netiesiogines mokesčių ir importo muitų schemas per peržiūros tiriamąjį laikotarpį nustatyta subsidijų suma:

Netiesioginis atleidimas nuo mokesčių ir mokesčių mažinimas

(203)

Per pradinį tyrimą Komisija nustatė, kad kai kurios atrinktos bendrovės naudojosi įvairiomis dotacijomis, susijusiomis su aplinkos apsauga ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimu, ir dotacijomis, susijusiomis su moksliniais tyrimais ir technologine plėtra, technologijų modernizavimu ir inovacijomis.

(204)

Panašiai kaip ir per pradinį tyrimą, abu atrinkti eksportuotojai pasinaudojo keliomis ad hoc dotacijomis.

(205)

Didžioji dauguma atrinktų eksportuojančių gamintojų nurodytų programų buvo pagrįstos vietos valdžios institucijų paskelbtais pranešimais. Be to, nustatyta, kad šios programos atspindi bendrąsias politikos kryptis, nustatytas, inter alia, šiuose teisės aktuose:

(206)

Atsižvelgdama į tai, kad Kinijos vyriausybė nebendradarbiavo, Komisija savo išvadas dėl dotacijų programų grindė turimais faktais, įskaitant prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateiktą informaciją ir atrinktų eksportuojančių gamintojų pateiktą informaciją. Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu eksportuojantys gamintojai ir toliau naudojosi panašiomis programomis, kaip nustatyta per pradinį tyrimą.

(207)

Pareiškėjas prašyme tvirtino, kad KLR padangų eksportuotojai naudojasi šiomis programomis. Pavyzdžiui, 2022 m. gegužės mėn. Finansų ministerija paskelbė fiskalinę paramą neutralaus anglies dioksido poveikio veiksmams, siekdama „įgyvendinti anglies dioksido poveikio neutralumo tikslą, stiprinti finansinės paramos politiką ir nacionalinį 14-ąjį penkmečio planą“. Taigi šiuo dokumentu siekiama įgyvendinti vyriausybės finansų politiką, kuria siekiama „remti regionus ir pramonės šakas, kad būtų paspartinta žalioji ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų pertvarka“. Todėl, kaip ir visai Kinijos ekonomikai, padangų pramonei aplinkos politika yra naudinga. Siekdama skatinti žalesnę pramonę MIIT paskelbė 2016–2020 m. pramonės žaliosios plėtros planą. Jame skirta dėmesio pagrindinėms taršioms padangoms gaminti naudojamoms technologijoms, t. y. naftos chemijos, kaučiuko, plieno ir tekstilės (70).

(208)

Be to, pareiškėjas tvirtino, kad pagal 14-ąjį penkmečio planą teikiama „parama aukštųjų technologijų įmonių MTP išlaidoms ir mokesčių paskatoms“. Į 14-ojo penkmečio plano MTP skirtas nuostatas įtraukiami mokslo ir technologijų projektai (71).

(209)

Šios programos laikomos subsidijomis, kaip suprantama pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, nes pagal jas Kinijos vyriausybės lėšos dotacijų forma pervedamos nagrinėjamojo produkto gamintojams.

(210)

Komisija taip pat nustatė, kad pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą šios subsidijos yra laikomos konkrečiomis, nes teisę jomis naudotis turi tik pagrindinėse srityse ar technologijų srityse, įtrauktose į reguliariai skelbiamas gaires, administracines priemones ir katalogus, veikiančios bendrovės. Padangų ir (arba) (naftos) chemijos sektorius yra vienas iš reikalavimus atitinkančių sektorių.

(211)

Nauda skaičiuojama kaip per peržiūros tiriamąjį laikotarpį gauta arba peržiūros tiriamajam laikotarpiui priskirta suma, kai suma sumažinama per ilgalaikio turto, su kuriuo susijusi dotacija, naudingo tarnavimo laiką, panašiai kaip per pradinį tyrimą.

(212)

Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams pagal šio tipo subsidijas per tiriamąjį laikotarpį nustatyta subsidijų suma:

Energijos taupymo ir išmetamųjų teršalų mažinimo dotacijos

(213)

Komisija pagal pagrindinio reglamento nuostatas apskaičiavo atrinktų bendrovių kiekvienos subsidijos ar subsidijų programos sumas ir šias sumas sudėjo, kad apskaičiuotų bendrą kiekvieno eksportuojančio gamintojo subsidijų sumą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Bendram subsidijavimo lygiui apskaičiuoti Komisija pirmiausia apskaičiavo subsidijavimo procentinį dydį, t. y. subsidijos sumos, palyginti su bendra bendrovės apyvarta, procentinį dydį. Pagal šį procentinį dydį apskaičiuota nagrinėjamojo produkto eksportui į Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu suteikta subsidija. Tada apskaičiuota subsidijos suma už į Sąjungą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį eksportuoto nagrinėjamojo produkto toną, o nurodytieji skirtumai apskaičiuoti kaip to paties eksportuoto produkto vienos tonos kainos, draudimo ir frachto (CIF) vertės procentinis dydis.

(214)

CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentais išreikštas subsidijos dydis vidutiniškai siekė [4–8] % visos šalies mastu. Todėl padaryta išvada, kad tirtos subsidijavimo schemos galiojo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(215)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas subsidijavimas, Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 2 dalį nagrinėjo jo tęsimosi tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos.

(216)

Atsižvelgdama į tai, Komisija išnagrinėjo šiuos elementus: KLR gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, eksporto į trečiąsias šalis kainų ir Sąjungos kainų lygio santykį ir Sąjungos rinkos patrauklumą.

(217)

Komisija išnagrinėjo, ar, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, subsidijuoto importo iš KLR į Sąjungą apimtis būtų didelė. Kadangi Kinijos vyriausybė nebendradarbiavo, Komisija KLR gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus nustatė remdamasi viešai prieinama informacija ir prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija.

(218)

Prašyme CRIA nurodė, kad 2021 m. KLR buvo pagaminta 122,39 mln. padangų, o gamybos pajėgumai, kaip apskaičiuota, tais pačiais metais siekė 141,76 mln. ir tai reiškia, kad, palyginti su ankstesniais metais, pagaminta 2,72 mln. daugiau padangų. Remiantis šiais duomenimis apskaičiuotas pajėgumų naudojimo lygis būtų apie 86 %. Remiantis CRIA pateiktais duomenimis, 2022 m. pajėgumai jau buvo papildyti bent 1,5 mln. padangų gamybos pajėgumų vienetų. Todėl 2022 m. bendras padangų gamybos pajėgumas siekė apie 143,25 mln. vienetų. Jei pajėgumų naudojimo koeficientai būtų tokie patys kaip 2021 m., produkcija būtų buvusi apie 123,67 mln. padangų. Taigi 2022 m. Kinijos nepanaudoti pajėgumai siekė beveik 20 mln. vienetų, o tai beveik atitiko visą suvartojimą ES rinkoje (t. y. apie 20 mln. vienetų, kaip nurodyta 232 konstatuojamojoje dalyje).

(219)

Kinijos padangų gamintojai, laikydamiesi pirmiau nurodytos Kinijos vyriausybės ir KKP pramonės politikos, nuo pradinio TL toliau didino (t. y. apie 110 mln.) jau ir taip pernelyg išplėtotus gamybos pajėgumus. Per 2021 m. Brazilijos antidempingo tyrimą jau buvo pabrėžta, kad KLR yra didelių gamybos pajėgumų, ir įrodyta, kad pagrindiniai Kinijos padangų gamintojai yra atlikę kelias investicijas į gamybos pajėgumus (72). 2022 m. atlikus Pietų Afrikos antidempingo tyrimą taip pat nustatyta, kad Kinijos padangų gamintojų gamybos pajėgumai yra pertekliniai (ne mažiau kaip 30 % nepanaudotų pajėgumų) ir dėl to veikiausiai padidėtų tiriamojo produkto eksportas (73).

(220)

Komisija išnagrinėjo, ar tikėtina, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai tęstų pardavimą eksportui subsidijuojamomis kainomis į Sąjungos rinką, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Komisija iš pradžių išanalizavo Kinijos eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainų lygį ir palygino jį su Kinijos eksporto į Sąjungos rinką kainų lygiu, kad nustatytų, ar Sąjungos rinka buvo patraukli dėl kainų lygio.

(221)

Komisija išnagrinėjo atrinktų eksportuojančių gamintojų nurodytą kainų lygį ir nustatė, kad panašių sandorių (t. y. pagal FOB „Incoterms“ sąlygomis pagrįstas komercines sąskaitas faktūras) į trečiąsias šalis eksportuotų sunkvežimių padangų vieneto kaina siekė apie 80 % vieneto kainos ES. Be to, Sąjungos rinkos patrauklumą rodo tai, kad, nepaisant galiojančių priemonių, Kinija eksportas į Sąjungą ir toliau siekė apie 30 % importo apimties, nustatytos per pradinį tyrimą.

(222)

Statistiniai duomenys rodo, kad Sąjungos rinka – antra pagal dydį rinka po Jungtinių Valstijų – yra patraukli Kinijos eksportui dėl kainų. 2023 m. Kinijos eksporto į Sąjungą kainų lygis buvo iki 20 % aukštesnis, palyginti su vidutinėmis Kinijos eksporto į kitas paskirties šalis, pvz., Jungtines Amerikos Valstijas, Meksiką, JAE, Indoneziją, Malaiziją, Saudo Arabiją, Nigeriją, Alžyrą, Egiptą ir Keniją, kainomis.

(223)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos rinka tiek dėl kainų, tiek dėl dydžio buvo patraukli Kinijos eksportuojantiems sunkvežimių padangų gamintojams.

(224)

Mažai tikėtina, kad Kinijos eksportuojančių gamintojų nepanaudoti pajėgumai būtų panaudoti eksportui į kitas nei ES trečiąsias šalis padidinti. Komisija nustatė, kad iš KLR importuojamam nagrinėjamajam produktui taikomos prekybos apsaugos priemonės Armėnijoje, Botsvanoje, Brazilijoje, Egipte, Esvatinyje, Kazachstane, Kirgizijos Respublikoje, Lesote, Namibijoje, Rusijos Federacijoje, Pietų Afrikoje, Turkijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (74). Todėl šios trečiųjų šalių rinkos, kuriose perkama daug sunkvežimių padangų, Kinijos eksportuojantiems gamintojams yra mažiau patrauklios.

(225)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad subsidijavimas tęsėsi. Atlikus tyrimą nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungos rinką ir toliau buvo daug importuojama (palyginti su rinkos dydžiu) subsidijuojamomis kainomis.

(226)

Be to, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Komisija nustatė, kad KLR pertekliniai nepanaudoti pajėgumai buvo dideli, palyginti su Sąjungos suvartojimu. Sąjungos rinkos patrauklumas dėl dydžio ir pardavimo kainų taip pat rodo, kad, jei kompensacinės priemonės nustotų galioti, tikėtina, kad Kinijos eksportas būtų nukreiptas į Sąjungos rinką.

(227)

Todėl Komisija nustatė, kad tikėtina, jog Kinijos eksportuojantys gamintojai padidins padangų eksportą subsidijuojamomis kainomis į Sąjungos rinką, jei bus leista nebetaikyti kompensacinių priemonių.

(228)

Panašų produktą nagrinėjamuoju laikotarpiu gamino daugiau kaip 400 Sąjungos gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip suprantama pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje.

(229)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 18 mln. padangų. Bendrą Sąjungos gamybos apimtį Komisija nustatė remdamasi Europos padangų ir kaučiuko gamintojų asociacijos (ETRMA), pareiškėjo ir Eurostato statistiniais duomenimis. Kaip pažymėta 26 konstatuojamojoje dalyje, penkiems galutinai atrinktiems Sąjungos gamintojams tenka daugiau nei 25 % panašaus produkto Sąjungos gamybos ir pardavimo apimties. Taigi mikroekonominiai rodikliai buvo nagrinėjami remiantis duomenimis, pateiktais tų penkių Sąjungos gamintojų atsakymuose.

(230)

Nustatyta, kad kai kurie atrinkti gamintojai nagrinėjamąjį produktą importavo iš KLR į Sąjungos rinką ir joje perpardavė. Tačiau, palyginti su jų bendra pardavimo apimtimi, importo apimtis buvo nedidelė (mažiau nei 1 % viso pardavimo) ir nedarė poveikio jų įvardijimui Sąjungos gamintojais.

(231)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi ETRMA ir Eurostato pateikta informacija.

(232)

Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė.

Sąjungos suvartojimas (vienetais)

(233)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkos suvartojimas padidėjo 11 %. Jis pastebimai didėjo nuo 2020 iki 2022 m. Tikėtina, kad padidėjimas susijęs su atsigavimu po COVID-19 krizės ir paaiškinamas tuo, kad padangų vartojimas yra neatsiejamai susijęs su transporto priemonių parko nuvažiuojamu atstumu, o jis savo ruožtu labai priklauso nuo bendros ekonominės veiklos, visų pirma nuo keliais vežamų krovinių kiekio. Suvartojimo padidėjimas buvo didžiausias 2022 m. ir per peržiūros tiriamąjį laikotarpį sulėtėjo.

(234)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Importo rinkos dalis nustatyta remiantis Sąjungos suvartojimu, kaip parodyta 1 lentelėje.

(235)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

2 lentelė.

Importo apimtis (vienetais) ir rinkos dalis

(236)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato pateiktais duomenimis. Importo rinkos dalis, nustatyta remiantis Sąjungos suvartojimu, pateikiama 2 lentelėje.

(237)

Importo iš KLR apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 22 % – maždaug nuo 900 tūkst. padangų 2020 m. iki maždaug 1,1 mln. padangų per tiriamąjį laikotarpį. Importas iš Kinijos ypač išaugo 2022 m., kai Europos Sąjungos Bendrasis Teismas iš dalies panaikino pradines priemones, kaip aprašyta 4 konstatuojamojoje dalyje. Nepaisant sumažėjusios paklausos, importo apimtis išliko tokio paties lygio ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Dėl to nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos rinkos dalis padidėjo nuo 4,9 % iki 5,4 %.

(238)

Importo kainas Komisija nustatė pagal Eurostato duomenis.

(239)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies vidutinės svertinės kainos raida:

3 lentelė.

Importo kainos (EUR/vnt.)

(240)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinės iš Kinijos į Sąjungą importuojamų produktų (visų pakopų) kainos padidėjo 61 %.

(241)

Kadangi atrinkti eksportuojantys gamintojai daugiausia eksportavo 1 ir 2 pakopų padangas, Komisijai trūko išsamios informacijos apie 3 pakopą, kurios produktų eksporto iš Kinijos pirminė žala buvo daroma per pradinį tyrimą ir lėmė atvirkštinį poveikį kitoms dviem pakopoms.

(242)

Todėl Komisija, remdamasi importo statistiniais duomenimis, apskaičiavo priverstinį kainų mažinimą dėl viso importo.

(243)

Komisija palygino:

(244)

Atlikus palyginimą nustatyta, kad likusio importo iš Kinijos vidutinė iškrauto importuoto produkto kaina (270 EUR/vnt.) buvo mažesnė nei vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo kaina (281 EUR/vnt.) ir tik šiek tiek didesnė nei Sąjungos pramonės vidutinės gamybos sąnaudos (260 EUR/vnt.). Jei iškrauto produkto kaina būtų nustatyta netaikant antidempingo ir kompensacinių muitų, ji siektų 251 EUR/vnt. ir dėl to būtų gerokai sumažinta vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo kaina, be to, ji taip pat būtų mažesnė už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas.

(245)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad apskritai importo iš Kinijos kainos buvo mažesnės už vidutinę Sąjungos pramonės pardavimo kainą.

(246)

Po galutinio faktų atskleidimo „Hankook Group“ tvirtino, kad Komisija neteisingai pakeitė savo taikytą priverstinio kainų mažinimo apskaičiavimo metodiką, palyginti su pradiniu tyrimu. „Hankook Group“ tvirtino, kad užuot įvertinusi priverstinį kainų mažinimą visam importui remdamasi importo statistiniais duomenimis, Komisija turėjo atlikti analizę pagal kiekvieną rūšį arba pakopą. Neskelbtinoje informacijos versijoje „Hankook Group“ taip pat pateikė duomenis apie eksporto apimtį ir kainas ir teigė, kad naudodama šiuos duomenis Komisija galėjo nustatyti visų pakopų importo kainas ir atlikti priverstinio kainų mažinimo analizę pagal pakopas.

(247)

Komisija nesutiko su šiais tvirtinimais. Pirma, dėl to, kad 3 pakopos Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, ir kaip nurodyta 241 konstatuojamojoje dalyje, Komisijai trūko išsamios informacijos apie Kinijos eksportą, ypač 3 pakopos, ir ji negalėjo atlikti priverstinio kainų mažinimo analizės pagal pakopas. Todėl pasikeitė pagrindiniai Komisijos turimi duomenys. Antra, „Hankook Group“ pateiktų duomenų apie eksporto apimtį ir kainas nepakako tolesnei priverstinio kainų mažinimo analizei atlikti. Net remiantis šiais duomenimis, 1, 2 ir 3 pakopų veiklą vykdo ir kiti subjektai, apie kuriuos nėra išsamios informacijos, ir, priešingai, nei teigia „Hankook Group“, šių duomenų nepakanka, kad būtų galima gauti papildomos informacijos apie priverstinį kainų mažinimą pagal pakopas arba paneigti Komisijos atliktos priverstinio kainų mažinimo analizės rezultatus. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(248)

Be Kinijos, kitos trečiosios šalys, iš kurių importuota daugiausia padangų, buvo Tailandas, Turkija ir Vietnamas.

(249)

Importo į Sąjungą apimties, taip pat padangų importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalių ir kainų tendencijų raida:

4 lentelė.

Importas iš trečiųjų šalių

(250)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš kitų trečiųjų šalių padidėjo maždaug 2 mln. vienetų, t. y. 41 %. Importas didėjo sparčiau nei Sąjungos suvartojimas, todėl rinkos dalis padidėjo nuo 26,5 % iki 33,5 %.

(251)

Labiausiai padidėjo importas iš Tailando (856 tūkst. vienetų), Turkijos (590 tūkst. vienetų) ir Vietnamo (486 tūkst. vienetų). Importas iš kitų trečiųjų šalių didėjo ne taip žymiai (53 tūkst. vienetų).

(252)

Importo iš kitų trečiųjų šalių, ypač iš Tailando ir Vietnamo, kainų lygis buvo gerokai žemesnis už Sąjungos pramonės pardavimo kainas.

(253)

Vertinant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(254)

Kaip minėta 15–17 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai įvertinti atlikta atranka.

(255)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi prašyme atlikti peržiūrą pateiktais duomenimis, Eurostato statistiniais duomenimis ir ETRMA pateikta informacija. Buvo naudojami su visais Sąjungos gamintojais susiję duomenys. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Duomenys buvo susiję su atrinktais Sąjungos gamintojais. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(256)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, subsidijų skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio subsidijavimo.

(257)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(258)

Per pradinį tyrimą Sąjungos pramonės ekonominė padėtis buvo analizuojama bendrai, o kai kurie mikroekonominiai rodikliai – taip pat pakopų lygmeniu, atsižvelgiant į Sąjungos rinkos segmentaciją. Atlikdama šį tyrimą Komisija pirmiausiai išanalizavo Sąjungos pramonės ekonominę padėtį bendrai.

(259)

Komisija taip pat išanalizavo tam tikrus rodiklius pakopų lygmeniu. Kaip matyti 301–308 konstatuojamosiose dalyse, šia analize patvirtinama, kad su nagrinėjamuoju produktu susijusios tendencijos, vertinamos bendrai, iš esmės atitinka atskirai vertinamas su pakopomis susijusias tendencijas.

(260)

Per pradinį tyrimą Komisija nustatė svertinius atrinktų Sąjungos gamintojų rezultatus pagal jiems tenkančią bendros Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungoje apimties dalį, siekdama užtikrinti, kad visi mikroekonominiai rodikliai atspindėtų MVĮ pagal jiems tenkančią bendros Sąjungos pardavimo apimties dalį. Kadangi MVĮ vykdo veiklą tik 3 pakopos segmente, šis koregavimas padarė tiesioginį poveikį – atrinktų Sąjungos gamintojų duomenų rinkinyje padidėjo 3 pakopos pardavimo dalis.

(261)

Atlikdama šį tyrimą Komisija laikėsi nuomonės, kad, norint objektyviai įvertinti Sąjungos pramonės padėtį priemonių galiojimo termino peržiūros aplinkybėmis, nėra būtina taikyti tokių svertinių koeficientų kaip per pradinį tyrimą. Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad tik 3 pakopos veiklą vykdančių MVĮ patirta žala atrodo dar didesnė nei bendroji 3 pakopos žala. Be to, Komisija nustatė, kad net nepritaikius svertinių koeficientų atrinktų Sąjungos gamintojų duomenims, Sąjungos pramonė patyrė žalą visų pakopų segmentuose (žr. 301–308 konstatuojamąsias dalis). Taigi logiška, kad pritaikius bet kokius svertinius koeficientus neigiamos tendencijos, kurios šiuo metu stebimos vertinant bendrą žalą, tik sustiprėtų.

(262)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė.

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(263)

Kartu su rinkos dalies ir pardavimo Sąjungos rinkoje augimu, 2020–2021 m. didėjo ir gamybos apimtis. 2022 m. gamyba sumažėjo, ir dar labiau – peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Gamybos apimtis sumažėjo dėl sumažėjusio pardavimo, kuris savo ruožtu buvo susijęs su Sąjungos suvartojimo sumažėjimu, ir dėl to susitraukė Sąjungos pramonės rinkos dalis. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos apimtis vėl pasiekė 2020 m. lygį. Tačiau Sąjungos pramonė sugebėjo pritaikyti savo pajėgumus prie gamybos apimties pokyčių, sumažindama pajėgumų naudojimo koeficiento svyravimus – per visą nagrinėjamąjį laikotarpį jis net šiek tiek pagerėjo (3 %).

(264)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė.

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(265)

Augančioje rinkoje 2020–2021 m. augo ir Sąjungos pramonės pardavimo apimtis. 2022 m. ji sumažėjo, nepaisant rinkos augimo, ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu mažėjo toliau. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo apimtis vėl pasiekė 2020 m. lygį. Kadangi Sąjungos pramonės pardavimas atsiliko nuo rinkos dalies padidėjimo 2022 m. ir mažėjo greičiau nei rinkos dalis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, ši nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 69 % iki 61 %.

(266)

Pastabose dėl inicijavimo grupė „Hankook Group“ tvirtino, kad Sąjungos pramonės pardavimas ir jos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu iš esmės nesikeitė ir kad nedidelį sumažėjimą nuo 2022 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio galima paaiškinti sumažėjusiu suvartojimu.

(267)

Per tyrimą nustatyti faktai šio teiginio nepatvirtina. Nors Sąjungos pramonės pardavimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo toks pat, kaip 2020 m., nuo 2022 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio jis gana smarkiai sumažėjo (13 %). Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo Sąjungos pramonės rinkos dalis – nuo 69 % iki 61 %.

(268)

Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(269)

Sąjungos suvartojimas didėjo nuo 2020 m. iki 2022 m., atsižvelgiant į ekonominės veiklos suaktyvėjimą po COVID-19 pandemijos. Suvartojimo padidėjimas pasiekė piką 2022 m. ir per peržiūros tiriamąjį laikotarpį sulėtėjo, todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu jis iš viso padidėjo 11 %. Sąjungos pramonės pardavimas atitiko teigiamą rinkos tendenciją tik 2021 m. 2022 m. Sąjungos pramonės pardavimas didėjo ne tokiu pačiu tempu kaip rinka ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padėtis prastėjo greičiau nei rinkos padėtis. Dėl to nagrinėjamuoju laikotarpiu rinkos dalis sumažėjo 8 proc. punktais (nuo 69 % iki 61 %).

(270)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė.

Užimtumas ir našumas

(271)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė prarado daugiau kaip 2 700 tiesioginių darbo vietų. Kai 2020–2021 m. augo Sąjungos pramonės gamybos apimtis, taip pat didėjo ir užimtumas. Tačiau Sąjungos pramonė taip pat sugebėjo padidinti našumą, todėl užimtumas didėjo ne tokiu pačiu tempu kaip gamybos apimtis. Dėl nuo 2021 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio mažėjusios gamybos apimties sumažėjo darbo vietų ir šiek tiek sumažėjo našumas.

(272)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatyti individualūs subsidijų skirtumai vis dar buvo dideli (žr. 214 konstatuojamąją dalį).

(273)

Nepaisant to, kad Kinija tęsė subsidijavimą, iš žalos rodiklių analizės vis dėlto matyti, kad nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje galiojančios priemonės turėjo teigiamą poveikį Sąjungos pramonei. Tačiau ši teigiama tendencija pasikeitė 2022 m. ir Sąjungos pramonės padėtis vėl pablogėjo.

(274)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių vieneto pardavimo kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė.

Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos Sąjungoje (EUR/vnt.)

(275)

Padangų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 25 %. 2020–2021 m. kainų padidėjimas sutapo su paklausos padidėjimu. Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos pramonė sugebėjo padidinti savo pardavimo kainas daugiau (7 %) nei padidėjo gamybos sąnaudos (4 %).

(276)

Ši palanki padėtis 2022 m. pasikeitė ir po to Sąjungos pramonė negalėjo perkelti padidėjusių sąnaudų į pardavimo kainas. Nors nuo 2021 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pardavimo kainos padidėjo 18 proc. punktų, šis padidėjimas neatitiko gamybos sąnaudų padidėjimo.

(277)

Gamybos sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį iš viso padidėjo 40 %. Didžiausias šuolis įvyko 2021–2022 m., kai gamybos sąnaudos padidėjo 30 %.

(278)

Taip pat buvo analizuojami trijų pakopų pagrindiniai žalos rodikliai.

(279)

Vidutinė vieneto pardavimo kaina 1 pakopoje padidėjo 55 EUR, o vieneto sąnaudos per tą patį laikotarpį padidėjo 75 EUR. Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinė pardavimo kaina padidėjo 24 %, o gamybos sąnaudos – 39 %.

9 lentelė.

Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos Sąjungoje (EUR/vnt.). 1 pakopa

(280)

Vidutinė vieneto pardavimo kaina 2 pakopoje padidėjo 60 EUR, o vieneto sąnaudos per tą patį laikotarpį padidėjo 68 EUR. Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinė pardavimo kaina padidėjo 29 %, o gamybos sąnaudos – 39 %.

10 lentelė.

Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos Sąjungoje (EUR/vnt.). 2 pakopa

(281)

Vidutinė vieneto pardavimo kaina 3 pakopoje padidėjo 40 EUR, o vieneto sąnaudos per tą patį laikotarpį padidėjo 58 EUR. Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinė pardavimo kaina padidėjo 24 %, o gamybos sąnaudos – 34 %.

11 lentelė.

Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos Sąjungoje (EUR/vnt.). 3 pakopa

(282)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė.

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(283)

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos 2020–2021 m. padidėjo 9 %, 2021–2022 m. – 20 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu išliko tokio paties lygio.

(284)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė.

Atsargos

(285)

Palyginti su gamyba, laikotarpio pabaigos atsargos 2020–2022 m. išliko tokio paties lygio (14–16 % gamybos apimties). Padidėjimas (iki 21 % gamybos apimties) pastebėtas palyginus laikotarpio pabaigos atsargas tiriamojo laikotarpio pabaigoje (2023 m. birželio 30 d.) su 2020–2022 m. laikotarpio pabaigos atsargų lygiu. Tačiau šį padidėjimą iš esmės galima paaiškinti sezoniškumu. Antrąjį pusmetį parduodama daugiau padangų, palyginti su pirmuoju, o gamyba mažiau priklauso nuo sezoniškumo. Dėl to atsargų kiekis paprastai yra didesnis birželio mėn. pabaigoje nei gruodžio mėn. pabaigoje. Todėl akivaizdus atsargų lygio padidėjimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nesuponuoja geresnės Sąjungos gamintojų finansinės padėties.

(286)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

14 lentelė.

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(287)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(288)

Bendras pelningumas padidėjo 2020–2021 m., kai atsigavus kelių transportui po COVID-19 krizės padidėjo padangų paklausa, o bendras importas dar nepadidėjo tiek, kiek vėliau. Kaip paaiškinta 275 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė 2021 m. galėjo padidinti savo pardavimo kainas daugiau nei didėjo gamybos sąnaudos, todėl pelno dydis keitėsi nuo 7,9 % iki 13,4 %.

(289)

Ši padėtis pasikeitė 2022 m., kai Sąjungos pramonė negalėjo padidinti kainų tiek, kiek didėjo sąnaudos. Todėl Sąjungos pramonės pelningumas sumažėjo iki žemo lygio (2022 m. – 1,8 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – 1,3 %).

(290)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti veiklą. Grynojo pinigų srauto tendencija visu nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo prastėjanti. Tam įtakos turėjo du pagrindiniai veiksniai. Viena vertus, bendras Sąjungos pramonės pelningumas teigiamai veikė pinigų srautą nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje. Šis poveikis praktiškai baigėsi 2022 m. sumažėjus pelningumui. Kita vertus, dėl padidėjusios gamybos apimties ir laikotarpio pabaigos atsargų lygio buvo įsisavintas apyvartinis kapitalas, todėl jau nuo 2021 m. tai turėjo neigiamą poveikį pinigų srautui. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu pinigų srautas sumažėjo nuo teigiamo 96 mln. EUR rodiklio iki neigiamo 95 mln. EUR rodiklio.

(291)

Investicijos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo nuo 50 mln. EUR iki 66 mln. EUR, t. y. 32 %. Apskritai jų lygis per visą nagrinėjamąjį laikotarpį nesiekė 10 % visos apyvartos.

(292)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Pirmiausia ji padidėjo nuo –2,1 % iki 3,9 % 2020–2021 m., padidėjus pelningumui. Vėliau, sumažėjus bendram Sąjungos pramonės pelningumui, investicijų grąža 2022 m. sumažėjo iki –15,2 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – iki –16,3 %.

(293)

Sąjungos pramonė yra susiskaidžiusi: visoje Sąjungoje yra didelių tarptautinių bendrovių grupių ir daugiau kaip 400 MVĮ, taigi pramonė yra nevienalytė pagal šių įmonių pajėgumą padidinti kapitalą.

(294)

Dėl trijų pakopų pelningumo atlikta atskira analizė taikant tą pačią aprašytąją metodiką.

(295)

1 pakopos pelningumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo panaši į visos Sąjungos pramonės pelningumo svyravimus. 2020–2021 m. jis pagerėjo ir vėliau sumažėjo iki žemo lygio (2022 m. – 1,9 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – 1,3 %).

(296)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu 1 pakopos grynasis pinigų srautas sumažėjo nuo teigiamo 85 mln. EUR rodiklio iki neigiamo 56 mln. EUR rodiklio. Investicijų grąža buvo padidėjusi nuo 1,1 % iki 7,6 %, o vėliau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo iki –14,0 %.

15 lentelė.

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža (1 pakopa)

(297)

2 pakopos pelningumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu iš pradžių (2020–2021 m.) pagerėjo, vėliau 2022 m. sumažėjo iki 3,5 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – iki 2,5 %.

(298)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu 2 pakopos grynasis pinigų srautas sumažėjo nuo teigiamo 5,5 mln. EUR rodiklio iki neigiamo 34,5 mln. EUR rodiklio. Investicijų grąža sumažėjo nuo 15,8 % 2020 m. iki –28,0 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

16 lentelė.

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža (2 pakopa)

(299)

3 pakopos veikla buvo nepelninga per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Nagrinėjamuoju laikotarpiu padėtis pablogėjo ir neigiamas pelningumas (–1,6 % 2020 m.) peržiūros tiriamuoju laikotarpiu suprastėjo iki –3,5 %. 3 pakopos segmente veikiančių MVĮ padėtis buvo dar prastesnė, nes jų pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu svyravo nuo 4,6 % iki –7,0 %. Nedidelis sąlyginis pagerėjimas nuo 2022 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio parodė, kad pramonės pastangos prisitaikyti prie sudėtingos padėties buvo nelabai sėkmingos.

(300)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu 3 pakopos grynasis pinigų srautas sumažėjo nuo teigiamo 5,3 mln. EUR rodiklio iki neigiamo 4,2 mln. EUR rodiklio. Investicijų grąža per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo neigiama ir nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo –5,9 % iki –20,0 %.

17 lentelė.

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža (3 pakopa)

(301)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė 2021 m. apskritai buvo atsigavusi po ankstesnio subsidijavimo. Nuo 2022 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio padėtis pasikeitė.

(302)

Tai ypač akivaizdu iš sumažėjusio Sąjungos pramonės pelningumo, rinkos dalies praradimo ir nesugebėjimo didinti kainų atsižvelgiant į didėjančias sąnaudas. Be to, pablogėjo ir su pelningumu susiję rodikliai, kaip antai pinigų srautas ir investicijų grąža. Tai ypač pasakytina apie 3 pakopos gamintojus, kurie patiria ypač didelį spaudimą kainoms dėl importo mažomis kainomis, o tai savo ruožtu daro neigiamą poveikį aukštesnėms pakopoms dėl atliekant pradinį tyrimą aprašyto atvirkštinio kaskadinio poveikio (75).

(303)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalyje.

(304)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė prarado savo rinkos dalį dėl importo iš kitų šalių, visų pirma Tailando, Vietnamo, Turkijos ir taip pat Kinijos.

(305)

Sąjungos pramonės rinkos dalies sumažėjimą iš dalies lėmė importo iš Kinijos padidėjimas iš dalies panaikinus antidempingo muitus, o dar labiau – padidėjęs importas iš kitų šalių mažomis kainomis. Dėl mažesnių importuojamų produktų kainų Sąjungos pramonei buvo sunku padidinti savo kainas ir išlaikyti rinkos dalį padidėjusių sąnaudų aplinkybėmis.

(306)

Prasidėjus Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą, žaliavų ir energijos kainos smarkiai padidėjo, todėl sparčiai augo ir gamybos sąnaudos. Kartu didėjo ir importo apimtis ir nuo 2022 m., kai Sąjungos pramonė negalėjo perkelti padidėjusių sąnaudų į pardavimo kainas. Nors nuo 2021 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pardavimo kainos padidėjo 18 %, to nepakako gamybos sąnaudų padidėjimui kompensuoti.

(307)

Todėl Komisija taip pat pažymi, kad Sąjungos pramonės žalinga padėtis susiformavo tuo metu, kai taip pat veikė kiti veiksniai, pvz., labai padidėjo sąnaudos ir importas mažomis kainomis iš kitų šalių, visų pirma Tailando, Vietnamo ir Turkijos. Kaip nurodyta 248–252 konstatuojamosiose dalyse, importas iš Tailando ir Vietnamo labai padidėjo, o jo kainų lygis buvo gerokai žemesnis už Sąjungos pramonės kainas.

(308)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad dėl subsidijuoto importo iš Kinijos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, tačiau kiti veiksniai, visų pirma sąnaudų padidėjimas ir importas iš kitų šalių, galėjo sukelti abejonių dėl to, ar subsidijuotas importas ir poveikis Sąjungos pramonei iš tiesų susiję. Todėl Komisija nusprendė papildomai įvertinti, ar žala, padaryta dėl subsidijuoto importo iš Kinijos, veikiausiai pasikartotų, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(309)

Po galutinio faktų atskleidimo „Hankook“ tvirtino, kad Sąjungos pramonė žalą patiria ne dėl importo iš Kinijos. „Hankook“ taip pat tvirtino, kad Sąjungos pramonės 3 ir 1 pakopų kainos nėra dėl importo iš Kinijos priverstinai mažinamos. Savo tvirtinimui pagrįsti „Hankook“ pateikė neskelbtinų duomenų apie savo eksporto kainas ir apimtį.

(310)

Komisija su šiuo tvirtinimu nesutinka. Kaip nurodyta 247 konstatuojamojoje dalyje, „Hankook“ pateiktų duomenų nepakanka tolesnei priverstinio kainų mažinimo analizei atlikti, nes juose nėra pakankamai informacijos apie kitus 1, 2 ir 3 pakopų veiklos vykdytojus. Atitinkamai šie duomenys negalėjo paneigti Komisijos atliktos priverstinio kainų mažinimo analizės rezultatų. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad šio tvirtinimo prielaida, t. y. kad 1 ar 3 pakopos kainos nėra priverstinai mažinamos, yra neteisinga, todėl šis tvirtinimas atmetamas.

(311)

Po galutinio faktų atskleidimo „Hankook“ taip pat tvirtino, kad žalą Sąjungos pramonei padarė ne iš Kinijos, o iš kitų trečiųjų šalių importuotos padangos.

(312)

Kaip nurodyta 308 konstatuojamojoje dalyje, Komisija padarė išvadą, kad importas dempingo kaina iš Kinijos prisidėjo prie materialinės žalos Sąjungos pramonei, tačiau dėl kitų veiksnių, visų pirma sąnaudų padidėjimo ir importo iš kitų šalių, galėjo kilti abejonių dėl realaus importo dempingo kaina ir poveikio Sąjungos pramonei ryšio. Todėl Komisija mano, kad šis tvirtinimas nepaneigia pirmiau pateiktos išvados, todėl yra atmetamas.

(313)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 2 dalį įvertino, ar yra žalos, kurį anksčiau yra padaręs subsidijuotas importas iš Kinijos, pasikartojimo tikimybė, jei tokiam importui nustatytų priemonių būtų leista nebetaikyti.

(314)

Šiuo tikslu Komisija nagrinėjo šiuos veiksnius: Kinijos gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą ir eksporto į trečiųjų šalių rinkas kainas bei kainų Sąjungoje ir Kinijoje santykį, galimus trečiųjų šalių rinkų absorbcijos pajėgumus, tikėtiną importo iš Kinijos kainų lygį, jei nebūtų taikomos antisubsidinės priemonės, ir jų poveikį Sąjungos pramonei, įskaitant priverstinį kainų mažinimą ir žalingą importo iš Kinijos lygį bei importo iš Kinijos padidėjimą po laikino antidempingo muitų panaikinimo.

(315)

Kaip nurodyta 217–219 konstatuojamosiose dalyse, Kinija turi daug gamybos pajėgumų ir nepanaudotų pajėgumų, kuriuos ji galėtų panaudoti eksportui į Sąjungos rinką greitai padidinti, jeigu baigtų galioti antisubsidinės priemonės. Kaip nustatyta 218 konstatuojamojoje dalyje, 2022 m. Kinijos nepanaudoti pajėgumai siekė beveik 20 mln. vienetų, t. y. beveik prilygo bendram suvartojimui ES rinkoje.

(316)

Kaip nurodyta 220–223 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos rinka yra antra pagal dydį rinka pasaulyje po Jungtinių Valstijų ir yra patraukli tiek dėl kainų, tiek dėl dydžio. 2023 m. Kinijos eksporto į Sąjungą kainų lygis buvo gerokai aukštesnis, palyginti su vidutinėmis Kinijos eksporto į kitas paskirties šalis, įskaitant JAV, kainomis. Be to, nepaisant galiojančių antisubsidinių priemonių, per pradinį tyrimą importas iš Kinijos į Sąjungą ir toliau siekė apie 30 % importo apimties.

(317)

Kaip nurodyta 224 konstatuojamojoje dalyje, prekybos apsaugos priemonės, taikomos panašaus produkto eksportui iš KLR, galioja daugumoje trečiųjų šalių rinkų, kuriose perkama daug sunkvežimių padangų. Todėl šios rinkos Kinijos eksportuojantiems gamintojams yra mažiau patrauklios. Tai papildomas elementas, pagrindžiantis išvadą, kad panaikinus priemones dabartinių KLR gamybos pajėgumų produkcija veikiausiai atsidurtų Sąjungos rinkoje.

(318)

Kaip parodyta 3 lentelėje, importo iš Kinijos į Sąjungą kainos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo 218 EUR už vienetą, t. y. gerokai mažesnės už vidutinę 8 lentelėje nurodytą Sąjungos pramonės pardavimo kainą (283 EUR/vnt.), taip pat mažesnės už gamybos sąnaudas (260 EUR/vnt.).

(319)

Todėl tikėtina, kad, netaikant antisubsidinių muitų, importas iš Kinijos smarkiai priverstinai sumažintų Sąjungos kainas.

(320)

Kaip parodyta 2 lentelėje ir 237 konstatuojamojoje dalyje, importo iš Kinijos padidėjimas buvo ypač žymus 2022 m., kai Europos Sąjungos Bendrasis Teismas iš dalies panaikino pradines priemones.

(321)

Tai rodo, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai tebėra suinteresuoti Sąjungos rinka ir tikėtina, kad panaikinus priemones importas vėl padidėtų.

(322)

Savo pastabose po inicijavimo grupė „Hankook“ tvirtino, kad importo tendencijos rodo, jog žalos tęsimosi ar pasikartojimo grėsmės nėra. Grupės „Hankook“ teigimu, dabartinė Kinijos importo rinkos dalis negalėjo turėti didelio poveikio Sąjungos pramonės ateičiai. Ji taip pat tvirtino, kad padidinti Kinijos gamybos pajėgumai buvo skirti ne Sąjungos rinkai, o kitoms rinkoms.

(323)

Komisija su šią nuomone nesutiko. Net jei galiojantys muitai tam tikru mastu iš dalies apsaugo Sąjungos pramonę nuo subsidijuoto importo iš KLR, importo iš Kinijos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu vis tiek padidėjo. Atsižvelgiant į Kinijos kainų lygį netaikant muitų ir nepanaudotus pajėgumus, tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, importo iš Kinijos rinkos dalis gerokai padidėtų. Be to, tvirtinimas, kad padidinti Kinijos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu daugiausia buvo nukreipti į kitas rinkas, nebuvo pagrįstas. Net jei jis būtų teisingas, Komisija mano, kad Sąjungos rinka tebėra patraukli importui iš Kinijos.

(324)

Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(325)

Po galutinio faktų atskleidimo „Hankook“ tvirtino, kad nėra pakankamai žalos pasikartojimo tikimybės įrodymų. Visų pirma „Hankook“ tvirtino, kad importo padidėjimas 2022 m. negali būti susijęs su daliniu priemonių panaikinimu 2022 m. ir nėra susijęs su Kinijos eksportuojančių gamintojų elgsena. „Hankook“ taip pat tvirtino, kad 3 pakopos kainos nebuvo priverstinai mažinamos, kad Kinijos gamintojai veikiau didintų savo pelną nei mažintų kainas, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, ir kadangi Sąjungos rinka sudarė tik 4 % visos Kinijos eksporto apimties, Sąjungos rinka negali būti laikoma patrauklia.

(326)

Komisija nesutiko su šiais tvirtinimais. Pirma, tai, kad Bendrasis Teismas iš dalies panaikino priemones, davė rinkai signalą apie galimybę, kad muitai bus iš dalies atšaukti ir vėliau juos bus galima susigrąžinti, todėl importas galėjo tapti patrauklesnis. Antra, kaip paaiškinta 247 ir 310 konstatuojamosiose dalyse, tvirtinimo, kad 3 pakopos kainos nebuvo priverstinai mažinamos, prielaida yra neteisinga. Trečia, „Hankook“ nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos tvirtinimą, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Kinijos gamintojai didintų pelną, o ne mažintų kainas. Galiausiai, dabartinis (galiojant priemonėms) Kinijos eksporto į Sąjungą lygis negali paneigti fakto, kad Sąjungos rinka išlieka patraukli dėl 220–223 konstatuojamosiose dalyse ir 316 konstatuojamojoje dalyje išvardytų priežasčių. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(327)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad priemonėms nustojus galioti subsidijuotas importas iš Kinijos žalinga kaina veikiausiai labai padidėtų, todėl Sąjungos pramonės žalinga padėtis dar labiau pablogėtų.

(328)

Pagal pagrindinio reglamento 31 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau taikant galiojančias antisubsidines priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir galutinių naudotojų interesus.

(329)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo Sąjungos gamintojai, kuriems tenka daugiau nei 25 % Sąjungos gamybos apimties.

(330)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonės padėtis pažeidžiama, nes ji negalėjo visiškai perkelti padidėjusių sąnaudų į pardavimo kainas, o jos pelnas sumažėjo.

(331)

Komisija daro išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, jog Sąjungos pramonė jau patiria žalą ir priemonėms nustojus galioti yra labai tikėtina, kad subsidijuotas importas iš Kinijos žalingomis kainomis padidės, dėl to padidėtų spaudimas kainoms Sąjungos rinkoje ir dar labiau padidėtų Sąjungos pramonės patiriama žala.

(332)

Todėl tolesnis priemonių taikymas aiškiai atitinka Sąjungos pramonės interesus.

(333)

Atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas importuotojas ar naudotojas.

(334)

Per pradinį tyrimą padaryta išvada, kad priemonės neatitinka importuotojų, kurie daugiausia priklauso nuo labai pigių padangų importo iš Kinijos, interesų, tačiau sąžiningos konkurencijos atkūrimas greičiausiai neturės didelio poveikio importuotojams, kurių portfelis platesnis.

(335)

Todėl, neturėdama naujų įrodymų, Komisija padarė išvadą, kad, kaip ir per pradinį tyrimą, tolesnis priemonių taikymas neturės didelio poveikio importuotojams ar naudotojams.

(336)

Per pradinį tyrimą nustatyta, kad priemonės, kuriomis apsaugomi Sąjungos pramonės aukščiausios kokybės padangų gamintojai, gaminantys naujas aukštos klasės padangas, kurios suprojektuotos taip, kad būtų tinkamos naudoti ilgai ir kurias galima restauruoti, taip pat 3 pakopos rinkoje veikiantys padangų restauruotojai, atitinka Sąjungos politiką mažinti atliekų kiekį ir tvariai tvarkyti žaliavas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad padangų restauravimo sektoriuje veiklą vykdo daugiausia MVĮ, priemonių nustatymas taip pat derėtų su svarbiu Komisijos tikslu remti MVĮ (76) .

(337)

Per pradinį tyrimą protektorių tiekėjai pateikė pastabų, kuriose pritarė antisubsidinių priemonių nustatymui ir teigė, kad jos yra labai svarbios restauravimo pramonės išlikimui, be to, nurodydami, kad atsisakius restauravimo veiklos jų verslui bus padarytas didelis poveikis. Atitinkamai Komisija padarė išvadą, kad priemonės atitinka protektorių tiekėjų interesus.

(338)

Todėl, neturėdama naujų įrodymų, Komisija padarė išvadą, kad, kaip ir per pradinį tyrimą, tolesnis priemonių taikymas atitinka protektorių tiekėjų interesus.

(339)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad pagal pagrindinio reglamento 31 straipsnį nėra jokių įtikinamų priežasčių manyti, jog tolesnis galiojančių priemonių taikymas importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės padangoms neatitiktų Sąjungos interesų.

(340)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl subsidijavimo tęsimosi, žalos pasikartojimo ir Sąjungos interesų, antisubsidines priemones padangoms iš Kinijos reikėtų taikyti toliau.

(341)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antisubsidinių muitų taikymas. Individualūs kompensaciniai muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms taikytinas kompensacinis muitas.

(342)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias kompensacinio muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento [1 straipsnio 3 dalyje] nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(343)

Jeigu nustačius atitinkamas priemones labai padidėja bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 23 straipsnio 3 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu laikomasi sąlygų, gali būti inicijuojamas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant tokį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(344)

Šiame reglamente nurodytos individualios kompensacinio muito normos bendrovėms taikomos tik importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės peržiūrimajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam peržiūrimajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios kompensacinio muito normos.

(345)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias kompensacinio muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (77). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jeigu bendrovės pavadinimo pasikeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pasikeitimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(346)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti.

(347)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 (78) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(348)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 (79) 25 straipsnio 1 dalimi įsteigto komiteto nuomonę,