EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2026 06 03
COM(2026) 301 final
Rekomendacija
TARYBOS REKOMENDACIJA
kuria pritariama Nyderlandų nacionaliniam vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniam struktūriniam planui
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2026 06 03
COM(2026) 301 final
Rekomendacija
TARYBOS REKOMENDACIJA
kuria pritariama Nyderlandų nacionaliniam vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniam struktūriniam planui
Rekomendacija
TARYBOS REKOMENDACIJA
kuria pritariama Nyderlandų nacionaliniam vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniam struktūriniam planui
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnį,
atsižvelgdama į Reglamentą (ES) 2024/1263, ypač į jo 17 straipsnį,
atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,
kadangi:
BENDROSIOS PASTABOS
(1)ES ekonomikos valdymo sistema 1 siekiama skatinti patikimus ir tvarius viešuosius finansus, tvarų ir integracinį augimą bei atsparumą įgyvendinant reformas bei pasitelkiant investicijas ir užkirsti kelią perviršiniam valdžios sektoriaus deficitui. Be to, ja valstybės narės skatinamos prisiimti atsakomybę ir skiriamas didesnis dėmesys vidutinės trukmės laikotarpiui ir veiksmingesniam bei nuoseklesniam taisyklių laikymosi užtikrinimui;
(2)naujosios ekonomikos valdymo sistemos pagrindas yra nacionaliniai vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniai struktūriniai planai, kuriuos valstybės narės pateikia Tarybai ir Komisijai. Šiais planais siekiama dviejų tikslų: i) užtikrinti, kad, be kita ko, iki koregavimo laikotarpio pabaigos valdžios sektoriaus bendroji skola imtų patikimai mažėti arba liktų apdairaus lygio ir kad valdžios sektoriaus deficitas vidutinės trukmės laikotarpiu būtų sumažintas ir išliktų mažesnis už 3 % BVP pamatinę vertę, ir ii) užtikrinti, kad būtų įgyvendintos reformos ir investicijos, kuriomis reaguojama į pagrindinius Europos semestro metu nustatytus iššūkius ir atsižvelgiama į bendrus ES prioritetus. Tuo tikslu kiekviename plane turi būti pateiktas vidutinės trukmės laikotarpio įsipareigojimas neviršyti didžiausio grynųjų išlaidų 2 augimo tempo, kuriuo veiksmingai nustatomas biudžeto apribojimas plano įgyvendinimo laikotarpiu, apimančiu ketverius ar penkerius metus (priklausomai nuo įprastos valstybės narės teisėkūros institucijos kadencijos trukmės). Be to, plane turi būti paaiškinta, kaip valstybė narė užtikrins, kad būtų įgyvendintos reformos ir investicijos, kuriomis reaguojama į pagrindinius Europos semestro metu, visų pirma konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose (įskaitant tas, kurios susijusios su makroekonominio disbalanso procedūra), nustatytus iššūkius, ir kaip valstybė narė ketina atsižvelgti į bendrus Sąjungos prioritetus. Fiskalinio koregavimo laikotarpis apima ketverių metų laikotarpį ir gali būti pratęstas ne ilgiau kaip trejais metais, jeigu valstybė narė įsipareigoja vykdyti atitinkamas reformas ir investicijas, atitinkančias Reglamente (ES) 2024/1263 nustatytus kriterijus;
(3)pateikus planą, Komisija turi įvertinti, ar jis atitinka Reglamento (ES) 2024/1263 reikalavimus;
(4)remdamasi Komisijos rekomendacija, Taryba tuomet turi priimti rekomendaciją, kurioje nustatomas atitinkamos valstybės narės didžiausias grynųjų išlaidų augimo tempas vidutinės trukmės laikotarpiu ir, kai taikytina, patvirtinami reformų ir investicijų įsipareigojimai, kuriais grindžiamas fiskalinio koregavimo laikotarpio pratęsimas;
SUSIJĘ PROCESAI, ĮSKAITANT ANKSČIAU REKOMENDUOTĄ GRYNŲJŲ IŠLAIDŲ PLANĄ
(5)2025 m. sausio 21 d. Taryba priėmė rekomendaciją, kuria nustatomas Nyderlandų grynųjų išlaidų planas 3 . Siekiant įvertinti atitiktį 2025 m., tebėra aktualus 2025 m. sausio 21 d. Tarybos rekomendacijoje nustatytas didžiausias grynųjų išlaidų augimo tempas;
(6)2026 m. birželio 3 d. Komisija, rengdama 2026 m. Europos semestro pavasario dokumentų rinkinį, paskelbė naujausią vertinimą, kaip Nyderlandai laikosi didžiausio grynųjų išlaidų augimo tempo. Remiantis Komisijos skaičiavimais, Nyderlandų grynųjų išlaidų augimo tempas 2025 m. viršijo 2025 m. sausio mėn. Tarybos rekomenduotą didžiausią augimo tempą ir atitinka 1,5 % BVP metinį nuokrypį. Vertinant 2024 ir 2025 m. kartu, už rekomenduojamą didžiausią augimo tempą didesnis buvo ir bendras grynųjų išlaidų augimo tempas, kuris atitiko 1,0 % BVP nuokrypį;
(7)2025 m. liepos 8 d. Taryba Nyderlandams per Europos semestrą pateikė įvairių konkrečiai jiems skirtų rekomendacijų 4 ;
(8)2026 m. birželio 3 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011, kuris yra 2026 m. pavasario Europos semestro dokumentų rinkinio dalis, padarė išvadą, kad Nyderlanduose disbalanso nebėra. Visų pirma pažeidžiamumas, susijęs su didele namų ūkių skola, būsto rinka ir dideliu einamosios sąskaitos pertekliumi, egzistuoja jau ne vienus metus, tačiau pastaruoju metu sumažėjo 5 ;
PASTABOS DĖL NYDERLANDŲ NACIONALINIO VIDUTINĖS TRUKMĖS LAIKOTARPIO FISKALINIO STRUKTŪRINIO PLANO
(9)pagal Reglamento (ES) 2024/1263 15 straipsnio 2 dalį, jei paskiriama nauja vyriausybė, valstybė narė gali pateikti peržiūrėtą vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą. Po 2025 m. spalio mėn. įvykusių visuotinių rinkimų 2026 m. vasario 23 d. buvo sudaryta nauja vyriausybė. 2026 m. balandžio 14 d. Nyderlandai Tarybai ir Komisijai pateikė peržiūrėtą nacionalinį vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą (toliau – planas arba 2026 m. balandžio mėn. planas). Plano įgyvendinimo laikotarpis yra penkeri metai (2026–2030 m.), o ne ketveri metai, kaip įprasta, nes vyriausybė išimties tvarka buvo suformuota 2026 m. vasario mėn. Todėl dabartinė vyriausybė bus atsakinga už penkių, o ne keturių biudžetų rengimą;
Procesas iki 2026 m. balandžio mėn. plano pateikimo
(10)prieš pateikdami savo planą, Nyderlandai paprašė techninės informacijos 6 . 2026 m. vasario 26 d. Komisija pagal Reglamento (ES) 2024/1263 15 straipsnio 4 dalį pateikė techninę informaciją ir ją paskelbė 2026 m. balandžio 21 d. 7 Techninė informacija rodo 2029 m. struktūrinio pirminio balanso lygį, kuris yra būtinas siekiant užtikrinti, kad valdžios sektoriaus deficitas vidutinės trukmės laikotarpiu išliktų mažesnis nei 3 % BVP, o valdžios sektoriaus bendroji skola vidutinės trukmės laikotarpiu išliktų mažesnė nei 60 % BVP, jei po 4 metų koregavimo laikotarpio nebus imtasi tolesnių biudžeto priemonių. Vidutinės trukmės laikotarpis apibrėžiamas kaip dešimties metų laikotarpis po koregavimo laikotarpio pabaigos. Techninė informacija buvo parengta ir valstybei narei perduota pagal du scenarijus: scenarijų, apimantį suderinamumą su atsparumo deficitui apsaugos priemone 8 pagal Reglamento (ES) 2024/1263 9 straipsnio 3 dalį, ir scenarijų be šios apsaugos priemonės;
(11)Nyderlandams skirtoje techninėje informacijoje nurodyta, kad, siekiant laikytis taikytinų fiskalinių taisyklių per ketverių metų koregavimo laikotarpį ir remiantis Komisijos prielaidomis, struktūrinis pirminis balansas koregavimo laikotarpio pabaigoje turėtų sudaryti ne mažiau kaip 0,1 % BVP (2029 m., scenarijus be atsparumo deficitui apsaugos priemonės), kaip nurodyta 1 lentelėje. Informuojama, kad įtraukus atsparumo deficitui apsaugos priemonę, struktūrinis pirminis balansas turėtų būti toks pat ir koregavimo laikotarpio pabaigoje (2029 m.) turėtų sudaryti bent 0,1 % BVP. Tačiau Nyderlandams, kurie gali tik gauti techninę informaciją, atsparumo deficitui apsaugos priemonė, reikalinga rengiant orientacines trajektorijas, nėra privaloma;
1 lentelė. Komisijos Nyderlandams pateikta techninė informacija
|
Paskutiniai koregavimo laikotarpio metai |
2029 |
|
Mažiausia struktūrinio pirminio balanso vertė (% BVP), scenarijus be atsparumo deficitui apsaugos priemonės |
0,1 % |
|
Pateikiama tik susipažinti: mažiausia struktūrinio pirminio balanso vertė (% BVP), scenarijus su atsparumo deficitui apsaugos priemone |
0,1 % |
|
Šaltinis: Komisijos skaičiavimai. |
|
(12)pagal Reglamento (ES) 2024/1263 12 straipsnį 2026 m. kovo mėn. vyko Nyderlandų ir Komisijos techninis dialogas. Techniniame dialoge daugiausia dėmesio skirta Nyderlandų numatomiems didžiausiems grynųjų išlaidų augimo tempams ir jų pagrindinėms prielaidoms, ypač dėl BVP defliatoriaus, taip pat numatomoms įgyvendinti reformoms ir investicijoms, kuriomis reaguojama į pagrindinius Europos semestro metu nustatytus iššūkius ir bendrus Sąjungos prioritetus, apimančius sąžiningą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, socialinį ir ekonominį atsparumą, energetinį saugumą ir gynybos pajėgumų stiprinimą;
(13)remiantis Nyderlandų plane pateikta informacija, 2026 m. balandžio mėn. pagal Reglamento (ES) 2024/1263 11 straipsnio 3 dalį valdžios institucijos pradėjo konsultacijas su socialiniais partneriais ir Valstybės Tarybos Patariamuoju skyriumi, kuris yra viena iš Nyderlandų nepriklausomų fiskalinių institucijų, atsakingų už biudžeto taisyklių laikymosi priežiūrą;
(14)Valstybės Tarybos Patariamasis skyrius pateikė nuomonę dėl makroekonominės prognozės ir makroekonominių prielaidų, kuriomis grindžiamas grynųjų išlaidų planas, pateiktas plane. Nuomonės dėl bendro šių prognozių ir prielaidų patikimumo šis skyrius nepateikė, tačiau pažymėjo, kad jos skiriasi nuo Nyderlandų ekonominės politikos analizės biuro (CPB) prognozių ir prielaidų, kuriomis pagal nacionalinę biudžeto sistemą turi būti grindžiami valdžios sektoriaus balanso ir skolos įverčiai. Valstybės Tarybos Patariamasis skyrius taip pat pažymėjo, kad, remiantis CPB vidutinės trukmės projekcijomis iki 2039 m., valdžios sektoriaus deficito ir skolos santykių pamatinės vertės būtų šiek tiek viršytos (nuo 2034 m. deficitas siektų 3,1 % BVP, o skola 2039 m. pasiektų 62 % BVP), tačiau vidutinės trukmės laikotarpio plane pateiktose projekcijose tai nenumatyta. Valstybės Tarybos Patariamasis skyrius nurodė, kad pagrindinė šio skirtumo priežastis akivaizdžiai yra ta, kad į CPB projekcijas įtrauktas paskelbtos politikos poveikio ateinančiais metais (įskaitant jos poveikį po 2029 m. ir iki 2034 m.) įvertis, o Komisija, vertindama vidutinės trukmės laikotarpio planus, remiasi prielaida, kad po koregavimo laikotarpio politika nesikeis;
(15)2026 m. balandžio 13 d. planas buvo pateiktas nacionaliniam parlamentui;
PLANO SANTRAUKA IR KOMISIJOS ATLIKTAS JO VERTINIMAS
(16)pagal Reglamento (ES) 2024/1263 16 straipsnį Komisija 2026 m. balandžio mėn. planą įvertino, kaip nurodoma toliau;
Kontekstas: makroekonominė ir fiskalinė padėtis ir perspektyva
(17)dėl didelės vidaus paklausos ir nepaisant pasaulinio netikrumo, darančio poveikį prekybai, 2025 m. Nyderlandų realusis BVP padidėjo 1,8 %. Europos Komisijos 2026 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2026 m. ekonomika augs 1,0 %, nes dėl padidėjusio pasaulinio netikrumo, kurį dar labiau padidino konfliktas Artimuosiuose Rytuose, mažėja vartojimas, investicijos ir prekyba. Prognozuojama, kad 2027 m. realusis BVP padidės 1,1 %, nes ekonomika tebejus konflikto Artimuosiuose Rytuose padarinius. Numatoma, kad namų ūkių vartojimo ir investicijų poveikis bus nedidelis, o importas, kaip prognozuojama, augs sparčiau nei eksportas, todėl grynoji prekybos įtaka augimui bus neigiama. Numatoma, kad prognozės laikotarpiu (t. y. 2026–2027 m.) potencialiojo BVP augimas Nyderlanduose toliau mažės nuo 2,0 % 2023 m. iki 1,3 % iki 2027 m., daugiausia dėl mažesnio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus augimo ir mažėjančio investicijų santykio. 2025 m. nedarbo lygis buvo 3,9 % ir Komisija prognozuoja, kad 2026 m. jis sieks 4,2 %, o 2027 m. – 4,4 %. Prognozuojama, kad infliacija (BVP defliatorius) nuo 2025 m. buvusio 3,3 % lygio mažės ir 2026 m. pasieks 3,2 %, o 2027 m. – 2,5 %;
(18)kalbant apie fiskalinius pokyčius, 2025 m. valdžios sektoriaus deficitas sudarė 1,6 % BVP. Europos Komisijos 2026 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2026 m. jis pasieks 2,5 % BVP, o 2027 m. sumažės iki 1,9 % BVP. Europos Komisijos 2026 m. pavasario prognozėje atsižvelgiama į Nyderlandų 2026 m. biudžeto projektą. 2025 m. pabaigoje valdžios sektoriaus bendroji skola buvo 44,4 % BVP. Europos Komisijos 2026 m. pavasario prognozėje numatoma, kad skolos santykis 2026 m. pabaigoje padidės iki 46,9 % BVP. Prognozuojama, kad 2027 m. pabaigoje jis iš esmės stabilizuosis ties 47,0 % BVP. Komisijos fiskalinėse prognozėse neatsižvelgiama į vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniuose struktūriniuose planuose nustatytus politikos įsipareigojimus, kol jie nebus pagrįsti patikimai paskelbtomis ir pakankamai tiksliomis konkrečiomis politikos priemonėmis;
2026 m. balandžio mėn. plane pateiktas didžiausias grynųjų išlaidų augimo tempas ir pagrindinės makroekonominės prielaidos
(19)planas apima 2026–2030 m. laikotarpį ir jame pateikiamas ketverių metų fiskalinis koregavimas;
(20)plane pateikiama visa informacija, kurios reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2024/1263 13 straipsnį;
(21)plane įsipareigojama laikytis toliau pateikiamoje 2 lentelėje nurodyto didžiausio grynųjų išlaidų augimo tempo, atitinkančio 3,7 % vidutinį metinį grynųjų išlaidų augimą tiek koregavimo laikotarpiu (2026–2029 m.), tiek laikotarpiu, kurį apima planas (2026–2030 m.). Techninė informacija (darant prielaidą, kad taikomas linijinio koregavimo planas) dera su 3,3 % vidutiniu grynųjų išlaidų augimu tiek koregavimo laikotarpiu (2026–2029 m.), tiek 2026–2030 m.;
2 lentelė. Nyderlandų plane pateiktas didžiausias grynųjų išlaidų augimas ir pagrindinės prielaidos
|
2026 |
2027 |
2028 |
2029 |
2030 |
Vidurkis plano galiojimo laikotarpiu 2026–2030 m. |
Vidurkis koregavimo laikotarpiu 2026–2029 m. |
|
|
Grynųjų išlaidų augimas
|
4,7 |
3,5 |
3,1 |
3,5 |
3,7 |
3,7 |
3,7 |
|
Grynųjų išlaidų augimas
|
4,7 |
8,4 |
11,7 |
15,6 |
19,9 |
nėra duomenų |
nėra duomenų |
|
Potencialiojo BVP augimas (%) |
1,4 |
1,3 |
1,2 |
1,1 |
1,1 |
1,2 |
1,2 |
|
Infliacija (BVP defliatoriaus augimas) (%) |
3,3 |
2,5 |
2,4 |
2,4 |
2,4 |
2,6 |
2,6 |
|
Šaltinis: Nyderlandų vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas (2026 m. balandžio mėn.) ir Komisijos skaičiavimai. |
|||||||
(22)pranešama, kad pagal plane numatytą grynųjų išlaidų planą koregavimo laikotarpio pabaigoje (2029 m.) struktūrinis pirminis balansas sudarys 0,0 % BVP. Šis dydis yra mažesnis už 2026 m. vasario 26 d. Komisijos techninėje informacijoje nurodytą 2029 m. mažiausią struktūrinio pirminio balanso lygį, kuris yra 0,1 % BVP 9 . Plane daroma prielaida, kad potencialiojo BVP augimas sumažės iki 1,4 % 2026 m. (nuo 1,7 % 2025 m.), o vėliau sumažės dar labiau – iki 1,1 % 2030 m. Be to, plane numatoma, kad 2027 m. BVP defliatoriaus augimo tempas sumažės iki 2,5 % (nuo 3,2 % 2025 m.), o 2030 m. – iki 2,4 %;
Plano grynųjų išlaidų įsipareigojimų poveikis valdžios sektoriaus balansui
(23)remiantis plane pateiktu didžiausiu grynųjų išlaidų augimo tempu ir prielaidomis, valdžios sektoriaus deficitas pirmiausia padidėtų iki 2,4 % BVP 2026 m. ir laipsniškai sumažėtų iki 1,2 % BVP koregavimo laikotarpio pabaigoje. Taigi, pagal planą valdžios sektoriaus balansas koregavimo laikotarpio pabaigoje (2029 m.) neviršytų 3 % BVP pamatinės vertės. Be to, per dešimt metų po koregavimo laikotarpio (t. y. iki 2039 m.) valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 3 % BVP.
Todėl, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, plane pateiktas grynųjų išlaidų planas atitinka deficito reikalavimą, nustatytą Reglamento (ES) 2024/1263 16 straipsnio 2 dalyje;
Plano grynųjų išlaidų įsipareigojimų poveikis valdžios sektoriaus bendrajai skolai
(24)jei plane numatytas didžiausias grynųjų išlaidų augimo tempas ir pagrindinės prielaidos pasitvirtintų, valdžios sektoriaus bendroji skola pagal planą laipsniškai sumažėtų nuo 46,8 % 2026 m. iki 45,6 % BVP koregavimo laikotarpio pabaigoje (2029 m.), kaip nurodyta 3 lentelėje. Numatoma, kad per dešimt metų po koregavimo laikotarpio valdžios sektoriaus bendroji skola toliau mažės iki 2032 m., o vėliau laipsniškai didės iki 51,2 % BVP 2039 m. Taigi, pagal planą valdžios sektoriaus bendroji skola vidutinės trukmės laikotarpiu liktų mažesnė už Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę.
Todėl, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, plane pateiktas didžiausias grynųjų išlaidų augimo tempas dera su skolos reikalavimu, nustatytu Reglamento (ES) 2024/1263 16 straipsnio 2 dalyje;
3 lentelė. Nyderlandų plane pateikti valdžios sektoriaus bendrosios skolos ir balanso pokyčiai
|
2026 |
2027 |
2028 |
2029 |
2030 |
2039 |
|
|
Valdžios sektoriaus skola (% BVP) |
46,8 |
46,5 |
46,1 |
45,6 |
45,2 |
51,2 |
|
Valdžios sektoriaus balansas (% BVP) |
−2,4 |
−1,5 |
−1,3 |
−1,2 |
−1,2 |
−3,0 |
|
Šaltinis: Nyderlandų vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas (2026 m. balandžio mėn.). |
||||||
Makroekonominės plano prielaidos
(25)planas grindžiamas prielaidomis, kurios skiriasi nuo 2026 m. vasario 26 d. Nyderlandams perduotų Komisijos prielaidų. Visų pirma plane naudojamos kitokios prielaidos dėl struktūrinio pirminio balanso ir BVP defliatoriaus augimo pradinio taško. Nyderlandų statistikos tarnyba, remdamasi biudžeto rezultatais, atnaujino 2025 m. valdžios sektoriaus skolos ir BVP augimo duomenis.
Būtina atlikti kruopštų šių prielaidų skirtumų vertinimą, ypač dėl to, kad plane numatytas vidutinis didžiausias grynųjų išlaidų augimas yra didesnis, nei nurodyta techninėje informacijoje.
Prielaidų skirtumai, turintys didžiausią poveikį vidutiniam didžiausiam grynųjų išlaidų augimui, išvardyti ir įvertinti toliau:
·plane daroma prielaida, kad struktūrinio pirminio balanso pradinis taškas bus −0,4 % BVP, o ne −0,6 % BVP, kaip numatyta Komisijos techninėje informacijoje, kuri buvo pagrįsta Komisijos 2025 m. rudens prognoze. Tai prisideda prie didesnio plane numatyto vidutinio didžiausio grynųjų išlaidų augimo koregavimo laikotarpiu, palyginti su Komisijos prielaidomis. Plane pateikta struktūrinio pirminio balanso vertė grindžiama naujausia 2026 m. kovo mėn. Nyderlandų ekonominės politikos analizės biuro (CPB) prognoze ir atitinka galutinius deficito duomenis. Todėl ši prielaida laikoma tinkamai pagrįsta;
·plane daroma prielaida, kad 2027 m. BVP defliatorius bus 2,5 %, o ne 2,1 %, kaip numatyta Komisijos techninėje informacijoje. Tai prisideda prie didesnio plane numatyto vidutinio didžiausio grynųjų išlaidų augimo koregavimo laikotarpiu, palyginti su Komisijos prielaidomis. Didesnio defliatoriaus prognozę galima paaiškinti konflikto Artimuosiuose Rytuose ekonominiu poveikiu, dėl kurio, kaip numatoma, defliatorius padidės, nes dėl didesnių importuojamos energijos kainų išaugs vidaus rinkos kainos. Todėl ši prielaida laikoma tinkamai pagrįsta. Daroma prielaida, kad po 2027 m. BVP defliatorius laipsniškai mažės ir 2035 m. pasieks 2,3 %, kaip numatyta taikant skolos tvarumo analizės metodiką.
Likę prielaidų skirtumai nedaro didelio poveikio vidutiniam didžiausiam grynųjų išlaidų augimui, palyginti su Komisijos technine informacija.
Tai reiškia, kad skirtumas tarp plane pateikto ir techninėje informacijoje nurodyto didžiausio grynųjų išlaidų augimo tempo paaiškinamas, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2024/1263 13 straipsnio b punkte, skirtingomis prielaidomis, kurioms apskritai galima pritarti. Apskritai, atsižvelgus į visus prielaidų skirtumus, vidutinis didžiausias grynųjų išlaidų augimas yra didesnis nei nurodytas techninėje informacijoje.
Komisija į pirmiau pateiktą plano prielaidų vertinimą atsižvelgs ateityje vertindama, ar laikomasi didžiausio grynųjų išlaidų augimo tempo;
Fiskalinė plano strategija
(26)remiantis plane pateikta orientacine fiskaline strategija, įsipareigojimai dėl grynųjų išlaidų bus daugiausia vykdomi atliekant diskrecinį pajamų didinimą, atitinkantį tolesnį valdžios sektoriaus išlaidų didėjimą. Plane, be kitų pajamų priemonių, daroma prielaida, kad didės namų ūkių pajamų apmokestinimas ir darbdavių socialinio draudimo įmokos, o gynybos išlaidos padidės nuo 1,7 % BVP 2025 m. iki 2,7 % BVP 2030 m.;
(27)konkrečios priimsimos politikos priemonės turi būti patvirtintos arba koreguojamos ir kiekybiškai įvertintos metiniuose biudžetuose. Tai darydami Nyderlandai turėtų atsižvelgti į Nyderlandų ekonominės politikos analizės biuro (CPB) įvertintą paskelbtos politikos poveikį vidutinės trukmės projekcijoms;
Plano reformų ir investicijų, kuriomis reaguojama į pagrindinius Europos semestro metu nustatytus iššūkius ir atsižvelgiama į bendrus Sąjungos prioritetus, ketinimai
(28)plane aprašomos planuojamos reformos ir investicijos, kuriomis reaguojama į pagrindinius Europos semestro metu nustatytus iššūkius, kurie visų pirma nustatyti 2025 m. konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose (KŠSR) 10 (įskaitant rekomendacijas, susijusias su makroekonominio disbalanso procedūra), ir kurios atitinka komunikate „ES konkurencingumo kelrodis“ 11 nustatytus prioritetus. Į planą įtrauktos maždaug 85 reformos ir investicijos, iš kurių 10 yra finansiškai remiamos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Plano reformos ir investicijos grindžiamos koalicijos susitarimu ir kitomis vykdomomis iniciatyvomis;
(29)kalbant apie bendrą sąžiningos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos prioritetą, įskaitant Reglamente (ES) 2021/1119 nustatytus klimato srities tikslus, į planą įtraukta daugiau kaip 20 reformų ir investicijų, kaip antai investicinių priemonių rinkinys, skirtas tvariam žemės ūkiui ir azoto valdymui, Klimato ir energetikos fondas ir programa, kuria siekiama greičiau užtikrinti apstatytos aplinkos tvarumą. Plane taip pat aprašomos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos priemonės priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti, pavyzdžiui, tolesnis investicijų subsidijos tvariai energijai ir energijos taupymui (ISDE +++) taikymas. Į planą įtrauktomis reformomis ir investicijomis ketinama įgyvendinti 2025 m. pateiktas KŠSR didinti MTTP išlaidas, spręsti startuolių ir veiklą plečiančių įmonių finansavimo trūkumo problemą, mažinti bendrą priklausomybę nuo iškastinio kuro, mažinti elektros tinklų perkrovą ir spręsti per didelio azoto nuosėdų kiekio ir vandens kokybės blogėjimo problemą;
(30)kalbant apie bendrą socialinio ir ekonominio atsparumo prioritetą, įskaitant Europos socialinių teisių ramstį, į planą įtrauktas išsamus daugiau kaip 50 reformų ir investicijų, suskirstytų į kelias politikos sritis, tokias kaip būsto rinka, švietimas, sveikatos priežiūra, darbo rinka ir mokesčiai, sąrašas. Kai kurios iš šių investicijų ir reformų, pavyzdžiui, kovos su fiktyviu savarankišku darbu priemonės, parama įperkamam būstui ir intensyviosios terapijos pajėgumų plėtra, yra įtrauktos į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Šiomis 50 į planą įtrauktų reformų ir investicijų ketinama įgyvendinti 2025 m. pateiktas KŠSR, kuriomis siekiama spręsti numatomo su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų ilgalaikės priežiūros srityje didėjimo problemą, mažinti paskatas naudotis lanksčiomis arba terminuotomis darbo sutartimis, spręsti darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo problemą, gerinti pagrindinius įgūdžius ir skatinti dalyvavimą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos programose. Be to, į planą įtrauktos būsto rinkos reformos ir investicijos, susijusios su makroekonominio disbalanso procedūra, kuriomis ketinama įgyvendinti KŠSR, kuriomis suderinamas įvairių rūšių pajamų iš turto apmokestinimas, remiama įperkamo privataus būsto nuomos sektoriaus plėtra ir šalinamos kliūtys gyvenamųjų namų statybai;
(31)kalbant apie bendrą energetinio saugumo prioritetą, į planą įtrauktas energijos rinkos reformos dokumentų rinkinys (įtrauktas į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą), kuriuo siekiama sudaryti sąlygas lanksčiai naudoti elektros tinklą, kai jis yra perkrautas, nustatyti sistemos operatorių investicijų į elektros tinklą sistemą, parengti infrastruktūros projektus, susijusius su elektros tinklo plėtra, ir pakeisti leidimų išdavimo elektros tinklui procedūras. Į planą taip pat įtrauktas įstatymas dėl elektros tinklų perkrovos krizės, kuriuo siekiama paspartinti su energetikos infrastruktūros projektais susijusias procedūras. Plane taip pat numatyti teisės aktai dėl dujų krizių valdymo, naftos atsargų kaupimo reikalavimų persvarstymas, energetikos infrastruktūros kibernetinio ir fizinio atsparumo didinimas įgyvendinant ES direktyvas, taip pat investicijos į vandenilio gamybą ir importo strategijų diversifikavimą siekiant sumažinti priklausomybės riziką;
(32)kalbant apie bendrą gynybos pajėgumų prioritetą, į planą įtrauktos investicijos, kurios turi būti įgyvendintos 2024–2028 m. ir kurios apima įrangos įsigijimą, nekilnojamojo turto infrastruktūros atnaujinimą, be kita ko, siekiant užtikrinti jos tvarumą, ir taktinės IT infrastruktūros modernizavimą bei pakeitimą. Plane nurodytas bendras gynybos išlaidų padidėjimas nuo 1,7 % BVP 2025 m. iki 2,7 % BVP 2030 m.;
(33)plane pateikiama informacija apie suderinamumą ir, kai tinkama, papildomumą su Nyderlandų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu. Plane nurodytomis reformomis ir investicijomis papildomi keli pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą vykdomi veiksmai, kuriais taip pat prisidedama prie bendrų ES prioritetų įgyvendinimo. Naujos plane numatytos reformos ir investicijos atitinka ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytas priemones;
(34)plane nepateikiama Nyderlandų viešųjų investicijų poreikių, susijusių su bendrais Sąjungos prioritetais, apžvalga;
Komisijos vertinimo išvada
(35)apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Nyderlandų 2026 m. balandžio mėn. planas atitinka Reglamento (ES) 2024/1263 reikalavimus;
BENDRA IŠVADA
(36)ši rekomendacija pakeičia 2025 m. sausio 21 d. rekomendaciją;
(37)pagal Reglamento (ES) 2024/1263 17 straipsnį Taryba Nyderlandams turėtų rekomenduoti 2026 m. balandžio mėn. plane nustatytą didžiausią grynųjų išlaidų augimo tempą,
REKOMENDUOJA NYDERLANDAMS:
(1)užtikrinti, kad grynųjų išlaidų augimas neviršytų šios rekomendacijos I priede nustatytų didžiausių rodiklių.
I PRIEDAS
Didžiausias grynųjų išlaidų augimo tempas
(metinis ir bendras augimo tempas nominaliąja verte)
Nyderlandai
|
Metai |
2026 |
2027 |
2028 |
2029 |
2030 |
|
|
Augimo tempas (%) |
Metinis |
4,7 |
3,5 |
3,1 |
3,5 |
3,7 |
|
Bendras (*) |
4,7 |
8,4 |
11,7 |
15,6 |
19,9 |
|
|
(*) Bendras augimo tempas apskaičiuojamas atsižvelgiant į 2025 bazinius metus. Bendras augimo tempas naudojamas atliekant metinę ex post atitikties stebėseną kontrolės sąskaitoje. |
||||||
Priimta Briuselyje
Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė