(1)

savo 2025 m. sausio 29 d. komunikate „ES konkurencingumo kelrodis“ ir 2025 m. vasario 11 d. komunikate „Paprastesnė ir greitesnė Europa. Komunikatas dėl įgyvendinimo ir supaprastinimo“ Komisija pabrėžė, kad reikia didinti konkurencingumą, skatinti inovacijas ir remti augimą visoje Sąjungoje, o to siekiant supaprastinimas ir administracinės naštos mažinimas yra labai svarbūs veiksniai. Todėl būtina spręsti daug kainuojančios reglamentavimo naštos, Sąjungos teisės aktų ir jų įgyvendinimo sudėtingumo, įskaitant perteklinius ataskaitų teikimo įpareigojimus, problemas, kartu atkreipiant dėmesį į konkrečius mažųjų ir vidutinių įmonių poreikius;

(2)

Komisija savo 2025 m. vasario 19 d. komunikate dėl žemės ūkio ir maisto produktų gamybos vizijos pabrėžia, kad, norint skatinti inovacijas ir žemės ūkio praktikos tvarumą, ūkininkai turėtų būti verslininkai ir paslaugų teikėjai, kuriems neturėtų tekti nereikalinga biurokratinė ar reglamentavimo našta. Atsižvelgiant į tą perspektyvą ir sektoriaus įvairovę, reikia taikyti ne universalius sprendimus, o pritaikytus metodus, taip pat tikrinti, ar Sąjungos teisės aktai atitinka realijas, ir juos supaprastinti, atsižvelgiant ir į skaitmeninių technologijų teikiamą naudą, pavyzdžiui, automatizuotą ataskaitų teikimą. Reikia geresnės reikalavimų ir paskatų pusiausvyros, kad būtų galima nukreipti perėjimą prie tvaraus ūkininkavimo ir skatinti inovacijas. Smulkieji ūkiai, kurie saugodami gamtą ir užtikrindami pragyvenimą garantuoja kaimo bendruomenių gyvybingumą, turi ypatingų poreikių, todėl reikia labiau pritaikyti ir supaprastinti bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) paramą, sumažinant administracinę naštą. Smulkieji ūkiai dažnai susiduria su nepalankiomis sąlygomis gauti ir panaudoti finansavimą, o tai trukdo jiems investuoti, diegti naujoves ir naudotis plėtros galimybėmis;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/2115 (3) nustatomos valstybių narių pagal BŽŪP rengtinų strateginių planų (toliau – BŽŪP strateginių planai), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/2116 (4) nustatomos BŽŪP finansavimo, valdymo ir stebėsenos taisyklės. 2024 m. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1468 (5), kuriuo siekiama geriau pritaikyti Sąjungos BŽŪP paramos sistemą prie ūkių realijų, pagerinti BŽŪP strateginių planų administravimą valstybėse narėse ir sumažinti su patikrinimais susijusią naštą. Be to, Komisija priėmė Deleguotąjį reglamentą (ES) 2024/1235 (6), kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2022/126 (7), visų pirma numatant galimybę valstybėms narėms pakoreguoti 1 geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standarto referencinį santykį atsižvelgiant į ūkininkavimo sistemų struktūrinius pokyčius ir nukrypti leidžiančias nuostatas dėl pertvarkymo įpareigojimo ūkininkams ir kitiems gavėjams nustatymo;

(4)

iš atsiliepimų ir patirties, įgytos pagal dabartinę BŽŪP Sąjungos teisinę sistemą dvejus metus įgyvendinant BŽŪP strateginius planus, matyti, kad tą teisinę sistemą būtina šiek tiek papildomai pakoreguoti, siekiant pašalinti nustatytus trukdžius ir sudėtingus aspektus. Tarp jų – faktas, kad BŽŪP Sąjungos teisinėje sistemoje dar nepakankamai atsižvelgiama į tam tikrų ūkininkų grupių, pavyzdžiui, ekologiškai ūkininkaujančių ūkininkų, jaunųjų ūkininkų, moterų ūkininkių, kalnuotų vietovių ūkininkų, smulkiųjų ūkininkų ir gyvulių augintojų, specifines aplinkybes, praktiką ir poreikius, todėl valstybės narės negali pritaikyti įvairių priemonių prie specifinių šių ūkininkų aplinkybių, praktikos ir poreikių. Be to, tam tikros BŽŪP supaprastinimo galimybės, pavyzdžiui, fiksuotųjų sumų naudojimas arba supaprastintas išlaidų apmokėjimas, yra nepakankamai išnaudojamos dėl jų įgyvendinimo ir valdymo sudėtingumo. Dėl to ūkininkams gali atsirasti besidubliuojančių ar dviprasmiškų reikalavimų, jiems gali būti sunkiau gauti paramą, o, pvz., jauniesiems ūkininkams ir naujiems ūkininkams gali būti apsunkintos verslo plėtros galimybės. Be to, esama tam tikro taisyklių nelankstumo, darančio poveikį tam, kaip valstybės narės tvarko ir keičia savo BŽŪP strateginius planus ir vykdo ataskaitų teikimo įsipareigojimus. Galiausiai reikia dar labiau mažinti tiek ūkininkams, tiek administraciniams organams tenkančią apsilankymų ūkiuose ir patikrinimų naštą, visų pirma nustatant veiksmingesnes Integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (IAKS) kokybės vertinimo ir paramos sąlygų kontrolės metodikas. Tų trukdžių, sudėtingų aspektų ir nelankstumo pašalinimas padėtų valstybėms narėms pasinaudoti BŽŪP strateginiais planais, kad ūkininkai ir kiti BŽŪP paramos gavėjai turėtų kuo daugiau galimybių, sumažėtų administracinė našta ir sudėtingumas, taip pat būtų geriau naudojami riboti ištekliai. Siekiant kuo labiau padidinti tiesioginių išmokų, skiriamų pagal BŽŪP teisinėje sistemoje nustatytą paramos sistemą, poveikį, visų pirma kiek jos susijusios su teisingomis ūkininkų pajamomis ir gyvenimo lygiu, svarbu, kad nacionalinės priemonės, nesusijusios su BŽŪP, būtų parengtos taip, kad tiesioginėms išmokoms nebūtų daromas neigiamas poveikis;

(5)

Reglamento (ES) 2021/2115 4 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta, kad, jei žemės ūkio paskirties žemė naudojama kaip žolynas ir penkerius metus ar ilgiau nebuvo įtraukta į valdos sėjomainą, ji laikoma daugiamečiu žolynu. Tačiau, taikant kai kurias ūkininkavimo sistemas, toje ariamojoje žemėje vykdoma sėjomaina, kai žolė ar kiti žoliniai pašarai į sėjomainą neįtraukiami ilgiau nei penkerius metus, tačiau ta žemė suariama, kad ir toliau būtų laikoma ariamąja žeme. Todėl valstybių narių, kuriose taikomos tokios ūkininkavimo sistemos, ūkininkams sunku, laikantis 1 GAAB standarto įgyvendinimo reikalavimų, valdyti agronominę sėjomainą ir išlikti gyvybingiems. Be to, ilgesnė sėjomaina su žolynais gali būti labai naudinga biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms, o ūkininkai gali lanksčiau taikyti agronominį valdymą. Todėl, siekiant skatinti tokią lanksčią ir tvarią žolynų tvarkymo agronominę praktiką, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė pratęsti laikotarpį, kurį plotas priskiriamas prie daugiamečių žolynų, nuo penkerių iki septynerių metų. Todėl Reglamento (ES) 2021/2115 4 straipsnio 3 dalies c punktas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

tačiau automatinis ariamosios žemės pavertimas daugiamečiais žolynais pasibaigus nustatytam laikotarpiui gali sukelti nereikalingą reguliavimo spaudimą ūkininkams, norintiems, kad jų žemė ir toliau būtų priskiriama prie ariamosios žemės. Todėl, siekiant suteikti daugiau lankstumo, valstybės narės turėtų turėti galimybę nuspręsti, kad žemė, 2026 m. sausio 1 d. klasifikuojama kaip ariamoji žemė, ir toliau būtų laikoma ariamąja žeme, net jei penkerių ar septynerių metų laikotarpis yra pasibaigęs. Tokiu atveju ūkininkams turėtų būti leidžiama netaikyti valstybės narės priimto sprendimo ir pasibaigus penkerių ar septynerių metų laikotarpiui toliau taikyti savo ariamosios žemės pavertimo daugiamečiais žolynais taisyklę. Siekiant užtikrinti nuoseklumą ir teisinį tikrumą, tokį lankstumą taikančios valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad jų sprendimas nedarytų poveikio vykdomiems daugiamečiams aplinkosaugos įsipareigojimams, prisiimtiems pagal Reglamento (ES) 2021/2115 70 straipsnį, ir kad paramos gavėjams būtų suteikta galimybė kitais metais po valstybių narių sprendimo priėmimo atitinkamai iš dalies pakeisti arba atsiimti Reglamento (ES) 2021/2116 69 straipsnio 1 dalyje nurodytą paraišką;

(7)

siekiant kuo labiau sumažinti riziką, kad naujos krizinių situacijų išmokos, pagal Reglamento (ES) 2021/2115 78a straipsnį ūkininkams skiriamos dėl gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ar katastrofinių įvykių, padarys neigiamą poveikį bendrajai rinkai ir tarptautinei prekybai, valstybės narės intervencines priemones, pagal kurias bus teikiama ta Sąjungos parama, turėtų parengti taip, kad jos atitiktų PPO sutarties dėl žemės ūkio 2 priedo kriterijus;

(8)

Reglamento (ES) 2021/2115 11 straipsnyje numatytas Susitarimo memorandumo dėl aliejingųjų sėklų įgyvendinimo mechanizmas, įskaitant nuostatas dėl planuojamų gauti produktų padidinimo ir sumažinimo koeficientų, kad nebūtų viršytas didžiausias remiamas plotas visos Sąjungos mastu. Tą nuostatą reikia iš dalies pakeisti, kad būtų atsižvelgta į šiuo reglamentu padarytus to reglamento 119 straipsnio dalinius pakeitimus;

(9)

paramos sąlygų sistema, kurią sudaro teisės aktais nustatyti valdymo reikalavimai ir GAAB standartai, siekiama prisidėti prie tvaraus žemės ūkio plėtros, didinant paramos gavėjų informuotumą apie būtinybę laikytis šių pagrindinių standartų ir reikalavimų. Ja taip pat siekiama didinti BŽŪP suderinamumą su aplinkos, visuomenės sveikatos, augalų sveikatos ir gyvūnų gerovės tikslais, kurių siekiama Sąjungos teisės aktais. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad smulkiųjų ūkininkų, kurie gauna išmokas pagal Reglamento (ES) 2021/2115 28 straipsnyje nurodytas intervencines priemones, valdomos žemės ūkio paskirties žemės dydis yra ribotas, taikant paramos sąlygų sistemą tokiems smulkiesiems ūkininkams (kurie valdo didžiąją dalį Sąjungos ūkių) gaunama nepakankama nauda, palyginti su didelėmis išlaidomis, be to, šiems ūkininkams ir nacionalinėms administracijoms tenka didelė administracinė našta. Siekiant sumažinti tokias išlaidas ir palengvinti susijusią administracinę naštą, tikslinga smulkiesiems ūkininkams paramos sąlygų sistemos netaikyti;

(10)

Reglamento (ES) 2021/2115 13 straipsnyje nurodyti GAAB standartai yra to reglamento 12 straipsnyje nurodytos paramos sąlygų sistemos dalis. Jais prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, ir prie aplinkos, įskaitant vandenį, dirvožemį ir ekosistemų biologinę įvairovę, apsaugos. Bendrieji principai, kuriais grindžiama ekologinė gamyba pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/848 (8) 5 straipsnį, apima natūralių kraštovaizdžio elementų, pavyzdžiui, gamtos paveldo vietovių, išsaugojimą ir atsakingą energijos bei gamtos išteklių, pavyzdžiui, vandens, dirvožemio, organinių medžiagų ir oro, naudojimą;

(11)

Reglamento (ES) 2021/2115 III priede nurodytu 1 GAAB standartu siekiama išlaikyti daugiamečius žolynus, kad būtų išsaugotos anglies sankaupos. Reglamento (ES) 2018/848 II priedo 1.7.3 ir 1.9.1.1 punktuose pabrėžiama, kad svarbu kuo labiau išnaudoti ganymą ir ganyklas, nes tai apsaugo nuo daugiamečių žolynų pertvarkymo į kitos paskirties žemę ir, atsižvelgiant į pagrindinį 1 GAAB standarto tikslą, daugiamečiuose žolynuose išsaugomos anglies sankaupos. Reglamento (ES) 2021/2115 III priede išvardytais 3, 5 ir 6 GAAB standartais siekiama atitinkamai išsaugoti dirvožemio organines medžiagas, apriboti eroziją ir apsaugoti dirvožemį pažeidžiamais laikotarpiais. Tų tikslų jau siekiama pasitelkiant ekologinėje augalininkystėje taikomą žemės dirbimo ir auginimo praktiką, visų pirma nurodytą Reglamento (ES) 2018/848 II priedo 1.9 punkte. Reglamento (ES) 2021/2115 III priede nurodytu 4 GAAB standartu siekiama apsaugoti vandenį nuo taršos. Taip pat Reglamento (ES) 2018/848 II priedo 1.5, 1.7, 1.9 ir 1.10 punktais siekiama sumažinti vandens taršos riziką ribojant veterinarinių vaistų naudojimą, trąšų ir pesticidų naudojimą bei gyvūnų laikymo tankį. Patirtis rodo, kad ekologinis ūkininkavimas turi teigiamą poveikį maisto medžiagų išplovimui ir nuotėkiui, todėl mažiau tikėtina, kad ekologiškai ūkininkaujantis ūkininkas pakenks vandens kokybei, taigi taip bus pasiektas pagrindinis 4 GAAB standarto tikslas. Todėl, atsižvelgiant į Reglamente (ES) 2018/848 nustatytus principus ir taisykles bei esamą ekologinio ūkininkavimo sistemų praktiką, turėtų būti laikoma, kad ūkininkai, kurių veikla sertifikuota pagal Reglamentą (ES) 2018/848, laikosi 1, 3, 4, 5 ir 6 GAAB standartų (taip jau yra 7 GAAB standarto atveju), kiek tai susiję su jų ekologinės gamybos vienetais, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2018/848, ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio gamybos vienetais. Siekiant sumažinti valstybių narių kompetentingoms institucijoms tenkančią administracinę naštą ir kartu stengtis tą atitikties tam tikriems GAAB standartams prielaidos galimybę taikyti tinkamiausiu būdu, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nuspręsti, kad tokia atitikties prielaida taikoma tik tuo atveju, jei visą ūkininko valdą, sertifikuotą pagal Reglamentą (ES) 2018/848, sudaro ekologinės gamybos vienetai arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio gamybos vienetai, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2018/848, arba šie abu gamybos vienetai;

(12)

siekiant padidinti ūkininkams taikomų reikalavimų nuoseklumą ir supaprastinti GAAB standartų nustatymo valstybėse narėse procesą, Reglamento (ES) 2021/2115 13 straipsnio 1 dalis turėtų būti iš dalies pakeista siekiant paaiškinti, kad valstybės narės gali nustatyti GAAB standartus savo BŽŪP strateginiuose planuose taip, kad jie atitiktų nacionalinius privalomus reikalavimus, jeigu šie nacionaliniai reikalavimai atitinka to reglamento III priede išvardytus GAAB standartus. Visų pirma turėtų būti paaiškinta, kad BŽŪP strateginiuose planuose nustatyti GAAB standartai neturi viršyti galiojančių nacionalinių privalomų reikalavimų, jeigu tie nacionaliniai reikalavimai atitinka Reglamento (ES) 2021/2115 III priede išvardytus GAAB standartus, visų pirma pagrindinius tų GAAB standartų tikslus;

(13)

Reglamento (ES) 2021/2115 13 straipsnio 2a dalis turėtų būti iš dalies pakeista, kad valstybės narės, įgyvendindamos GAAB standartus, galėtų numatyti laikinas nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo minimaliųjų standartų reikalavimų, taip pat augalų ligų arba kenkėjų antplūdžio, dėl kurių ūkininkai atitinkamais metais negali laikytis tų reikalavimų, atveju;

(14)

9 GAAB standarte nustatytas draudimas keisti „Natura 2000“ teritorijose esančių daugiamečių žolynų, kurie nustatyti kaip aplinkos požiūriu pažeidžiami daugiamečiai žolynai, paskirtį arba juos arti. Tačiau patirtis parodė, kad gali būti išimtinių situacijų, kai, pvz., invazinės rūšys padaro žalos tokiems aplinkos požiūriu pažeidžiamiems daugiamečiams žolynams, ir siekiant užtikrinti, kad 9 GAAB standarto reikalavimais būtų prisidedama prie buveinių ir rūšių apsaugos, gali prireikti imtis tinkamų priemonių tokioms problemoms spręsti, įskaitant draudimo suarti atitinkamus plotus išimtis, siekiant tokius daugiamečius žolynus atkurti. Supaprastinimo tikslu valstybės narės, remdamosi rizikos analize, visų pirma galėtų pasinaudoti savo esamomis „Natura 2000“ teritorijų kontrolės sistemomis. Be to, valstybės narės galėtų taikyti privalomus reikalavimus, nustatytus „Natura 2000“ valdymo planuose, jei tie reikalavimai atitinka Reglamento (ES) 2021/2115 III priede nurodytą 9 GAAB standartą;

(15)

pagal Reglamento (ES) 2021/2115 19 straipsnį valstybės narės gali nuspręsti rezervuoti iki 3 % ūkininkui mokėtinų tiesioginių išmokų, siekiant paremti ūkininko įnašą į rizikos valdymo priemonę. Valstybė narė, nusprendusi pasinaudoti ta galimybe, ją turėjo taikyti visiems tiesioginių išmokų gavėjams konkrečiais metais. Patirtis rodo, kad ta galimybe naudojasi tik labai nedaug valstybių narių. Iš diskusijų su valstybėmis narėmis paaiškėjo, kad įgyvendinti tą nuostatą kliudo rizikos valdymo priemonių, kurias būtų sukūrusios valstybės narės arba kurios būtų prieinamos per privatų draudimą ir kuriomis galėtų naudotis visi tiesiogines išmokas gaunantys ūkininkai, nebuvimas. Siekiant padidinti tos galimybės taikymą ir naudojimą, būtina iš dalies pakeisti tą 19 straipsnį, kad jo įgyvendinimas būtų lankstesnis, ir pritaikyti jį prie valstybėse narėse esamų rizikos valdymo priemonių. Atlikus tą pakeitimą, valstybės narės, nusprendusios pasinaudoti galimybe rezervuoti iki 3 % ūkininkui mokėtinų tiesioginių išmokų kaip ūkininkų įnašą į rizikos valdymo priemones, turėtų galėti nuspręsti, ar tai taikoma visiems ūkininkams, kurie konkrečiais metais gauna tiesiogines išmokas, ar ūkininkams, kuriems konkrečiais metais taikoma rizikos valdymo priemonė, su sąlyga, kad jų sprendimas atitinka taikomas rizikos valdymo priemones;

(16)

pagal Reglamento (ES) 2021/2115 28 straipsnį valstybių narių smulkiesiems ūkininkams sukurta supaprastinta išmokų schema mažina paraiškų gauti pajamų paramą teikimo proceso sudėtingumą tiek smulkiesiems ūkininkams, tiek administracijoms. Siekiant padidinti šios schemos patrauklumą ir paskatinti ja naudotis daugiau smulkiųjų ūkininkų, reikėtų padidinti didžiausią sumą, kurią galima gauti pagal tą schemą. Siekiant skatinti smulkiųjų ūkininkų, kurie gauna tame straipsnyje nurodytas išmokas, dalyvavimą to reglamento 31 straipsnyje nurodytose ekologinėse sistemose, valstybės narės turėtų turėti galimybę neįtraukti tų ūkininkų pagal ekologines sistemas gaunamų išmokų į to reglamento 28 straipsnyje nurodytą didžiausią išmokos sumą;

(17)

jei valstybė narė pagal Reglamento (ES) 2021/2115 28 straipsnio antrą pastraipą nusprendžia, kad to reglamento 28 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyta išmoka smulkiesiems ūkininkams neturi pakeisti paramos ekologinėms sistemoms, sukurtoms pagal to reglamento 31 straipsnį, ekologinės sistemos turėtų ir toliau atitikti visus to reglamento 31 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. To principo taip pat turėtų būti laikomasi intervencinių priemonių pagal to reglamento 70 straipsnį, taikomų ūkininkams, gaunantiems to reglamento 28 straipsnyje nurodytas išmokas, atžvilgiu. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrojo principo, pagal kurį išmokos skiriamos tik už įsipareigojimus, viršijančius paramos sąlygų reikalavimus, ir apsaugoti intervencinių priemonių, kurios yra BŽŪP aplinkos ir klimato struktūros dalis, užmojį, ūkininkai, gaunantys to reglamento 28 straipsnyje nurodytas išmokas, turėtų gauti išmokas pagal to reglamento 31 straipsnyje nurodytas ekologines sistemas arba išmokas pagal to reglamento 70 straipsnyje nurodytas intervencines priemones tik tuo atveju, jei jie tenkina to reglamento 31 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos a punkte arba 70 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punkte nustatytas sąlygas;

(18)

siekiant užtikrinti, kad poveikis atitinkamų ūkininkų finansinei ir ekonominei padėčiai būtų ribotas, kai valstybės narės, palikdamos galioti arba priimdamos nacionalinės teisės aktus, kuriais viršijami atitinkami Sąjungos teisėje nustatyti minimalūs reikalavimai, didina aplinkos, klimato, gyvūnų gerovės ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tikslų įgyvendinimą, reikia iš dalies pakeisti Reglamento (ES) 2021/2115 31 straipsnio 5 dalį. Toks dalinis pakeitimas valstybėms narėms leistų teikti paramą už įsipareigojimus, kuriais prisidedama prie atitikties nacionalinėje teisėje nustatytiems privalomiems reikalavimams, viršijantiems Sąjungos teisėje nustatytus minimalius reikalavimus, neatsižvelgiant į tai, ar jie nustatomi naujai, ar jau buvo nustatyti. Be to, panaikinus laikotarpio, per kurį gali būti skiriama parama už įsipareigojimus pagal ekologines sistemas, apribojimą, valstybėms narėms būtų paprasčiau valdyti ekologines sistemas. Tai sumažintų poreikį šiuo programavimo laikotarpiu keisti BŽŪP strateginiuose planuose numatytas ekologines sistemas dėl tokių nacionalinės teisės aktų pakeitimų arba dėl to, kad baigiasi 24 mėnesių laikotarpis, per kurį galima skirti paramą už įsipareigojimus, padedančius laikytis tokių nacionalinės teisės aktų;

(19)

Reglamento (ES) 2021/2115 III priede nurodytu 2 GAAB standartu siekiama apsaugoti dirvožemį, kuriame gausu anglies. Reglamento (ES) 2021/2115 III priede išvardytu 9 GAAB standartu siekiama apsaugoti buveines ir rūšis uždraudžiant pertvarkyti arba arti daugiamečius žolynus, kurie „Natura 2000“ teritorijose laikomi aplinkos požiūriu pažeidžiamais daugiamečiais žolynais. Patirtis parodė, kad užtikrinant atitinkamai dirvožemio, kuriame gausu anglies, ir aplinkai jautrių daugiamečių žolynų „Natura 2000“ teritorijose apsaugą, dėl BŽŪP strateginiuose planuose nustatytų reikalavimų pagal 2 ir 9 GAAB standartus ūkininkams ir valstybėms narėms kilo sunkumų, visų pirma su atitinkamų ūkininkų ekonominiu gyvybingumu susijusių sunkumų. Tam tikrų pagal 2 ir 9 GAAB standartus nustatytų reikalavimų, pavyzdžiui, susijusių su gamybos ribojimu arba draudimu pertvarkyti arba arti aplinkosaugos požiūriu pažeidžiamus daugiamečius žolynus „Natura 2000“ teritorijose, laikymasis ūkininkams gali brangiai kainuoti ar gerokai apriboti jų galimybes keisti ar koreguoti savo žemės naudojimą. Be to, 2 ir 9 GAAB standartai kai kurių valstybių narių ūkininkams daro didesnį poveikį nei kitų valstybių narių ūkininkams, nes šlapynių ir durpynų ar aplinkosaugos požiūriu pažeidžiamų daugiamečių žolynų „Natura 2000“ teritorijose dalis jų teritorijose skiriasi. Išlaikant galiojančius 2 ir 9 GAAB standartų reikalavimus, prireikus nustatytus nuosekliai su privalomais nacionaliniais reikalavimais, kaip numatyta šiuo reglamentu, turėtų būti įmanoma kompensuoti ūkininkams už tai, kad jie laikytųsi tuose standartuose nustatytų įpareigojimų. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę neįtraukti 2 ir 9 GAAB standartų į to reglamento 31 straipsnio 5 dalies a punkte nustatytą reikalavimą. Tai turėtų suteikti valstybėms narėms galimybę savo BŽŪP strateginiuose planuose numatyti paramą pagal to reglamento 31 straipsnyje nurodytas ekologines sistemas, kad aktyvūs ūkininkai, kuriems taikomas 2 ir 9 GAAB standartai, galėtų laikytis tų standartų reikalavimų ir kartu išlaikyti aukštą šlapynių ir durpynų apsaugos lygį, ypač tų teritorijų anglies dioksido sekvestracijos potencialą, ir, atitinkamai, aukšto lygio aplinkosaugos požiūriu pažeidžiamų daugiamečių žolynų „Natura 2000“ teritorijose apsaugą;

(20)

kad būtų galima remti gyvulininkystės srityje taikomus ekologinio ūkininkavimo metodus kaip Reglamento (ES) 2021/2115 31 straipsnyje nurodytų ekologinių sistemų dalį, valstybės narės turėtų turėti galimybę nuspręsti, kad parama už įsipareigojimus, susijusius su perėjimu prie ekologinio ūkininkavimo praktikos ir metodų arba jų išlaikymu pagal Reglamentą (ES) 2018/848, turi teikiama kaip metinė išmoka už sutartinius ūkinius gyvūnus. Taip pat turėtų būti patikslinta, kad parama už įsipareigojimus, kuriais gerinama su bitininkyste susijusi ūkininkavimo praktika, gali būti skiriama kaip metinė išmoka už bičių avilius, nes taip bus paprasčiau apskaičiuoti išmokas už tuos įsipareigojimus. Siekiant užtikrinti BŽŪP strateginiuose planuose naudojamų apibrėžčių nuoseklumą, „bičių avilys“ teikiant paramą pagal Reglamento (ES) 2021/2115 31 straipsnyje nurodytas ekologines sistemas turėtų reikšti „bičių avilį“, kaip apibrėžta deleguotame akte, nurodytame to reglamento 56 straipsnio b punkte;

(21)

Reglamento (ES) 2021/2115 48 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų išbraukta nuoroda į metinį veiklos rezultatų patvirtinimą, atsižvelgiant į tai, kad šiuo reglamentu ši procedūra iš Reglamento (ES) 2021/2116 išbraukiama;

(22)

vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijos ir gamintojų organizacijų asociacijos atlieka svarbų vaidmenį stiprinant ūkininkų padėtį tiekimo grandinėje. BŽŪP parama šioms organizacijoms yra labai svarbi sprendžiant konkrečius klausimus ir siekiant sektoriaus tikslų arba atlyginant už naudingą praktiką. Todėl tikslinga leisti gamintojų organizacijoms ir gamintojų organizacijų asociacijoms, kurios savo veiklos programose įgyvendina vieną ar daugiau sektorinių intervencinių priemonių, susijusių su bet kuriuo iš 46 straipsnio d, e, f, h, i arba j punkte nurodytų tikslų, pasinaudoti Reglamento (ES) 2021/2115 52 straipsnio 2 dalyje nurodyta padidinta Sąjungos finansinės paramos riba su sąlyga, kad suma, viršijanti to reglamento 52 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatytas ribas, išleidžiama tik šioms sektorinėms intervencinėms priemonėms finansuoti;

(23)

Reglamento (ES) 2021/2115 69 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas, kad to straipsnio e punkte nurodytos kaimo plėtrai skirtų intervencinių priemonių rūšies pavadinimas būtų suderintas su to reglamento 75 straipsnio pakeitimais ir įtrauktas to reglamento 78a straipsnyje nurodytos naujos intervencinių priemonių rūšies pavadinimas;

(24)

siekiant užtikrinti, kad poveikis atitinkamų ūkininkų finansinei ir ekonominei padėčiai būtų ribotas, tais atvejais, kai valstybės narės, palikdamos galioti arba priimdamos nacionalinės teisės aktus, kuriais viršijami atitinkami Sąjungos teisėje nustatyti minimalūs reikalavimai, didina aplinkos, klimato, gyvūnų gerovės ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms tikslų įgyvendinimą, Reglamento (ES) 2021/2115 70 straipsnio 3 dalis turėtų būti iš dalies pakeista. Toks dalinis pakeitimas turėtų įgalinti valstybes nares teikti paramą už įsipareigojimus, kuriais prisidedama prie atitikties nacionalinėje teisėje nustatytiems privalomiems reikalavimams, viršijantiems Sąjungos teisėje nustatytus minimalius reikalavimus, neatsižvelgiant į tai, ar jie nustatomi naujai, ar jau buvo nustatyti. Be to, panaikinus laikotarpio, per kurį gali būti skiriama parama už agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimus, apribojimą, valstybėms narėms būtų paprasčiau valdyti tuos įsipareigojimus, nes sumažėtų poreikis šiuo programavimo laikotarpiu keisti tas BŽŪP strateginiuose planuose numatytas intervencines priemones dėl tokių nacionalinės teisės aktų pakeitimų arba dėl to, kad baigiasi 24 mėnesių laikotarpis, per kurį galima skirti paramą įsipareigojimams, padedantiems laikytis tokių nacionalinės teisės aktų;

(25)

patirtis parodė, kad dėl BŽŪP strateginiuose planuose nustatytų reikalavimų pagal 2 ir 9 GAAB standartus ūkininkams ir valstybėms narėms kilo didelių sunkumų, visų pirma susijusių su atitinkamų ūkininkų ekonominiu gyvybingumu, kartu užtikrinant dirvožemio, kuriame gausu anglies, ir aplinkos požiūriu pažeidžiamų daugiamečių žolynų „Natura 2000“ teritorijose apsaugą. Tam tikrų pagal 2 ir 9 GAAB standartus nustatytų reikalavimų, pavyzdžiui, susijusių su gamybos ribojimu ar draudimu „Natura 2000“ teritorijose pertvarkyti arba arti aplinkosaugos požiūriu pažeidžiamus daugiamečius žolynus, laikymasis ūkininkams galėtų brangiai kainuoti ar gerokai apriboti jų galimybes keisti ar koreguoti savo žemės naudojimą. Be to, 2 ir 9 GAAB standartai kai kurių valstybių narių ūkininkams daro didesnį poveikį nei kitų valstybių narių ūkininkams, nes jų teritorijose esančių šlapynių ir durpynų ar aplinkos požiūriu pažeidžiamų daugiamečių žolynų „Natura 2000“ teritorijose dalis skiriasi. Išlaikant galiojančius 2 ir 9 GAAB standartų reikalavimus, prireikus nustatytus nuosekliai su privalomais nacionaliniais reikalavimais, kaip numatyta šiuo reglamentu, turėtų būti įmanoma kompensuoti ūkininkams už tai, kad jie laikytųsi tuose standartuose nustatytų įpareigojimų. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę neįtraukti 2 ir 9 GAAB standartų į Reglamento (ES) 2021/2115 70 straipsnio 3 dalies a punkte nustatytą reikalavimą, kai jis taikomas to reglamento 70 straipsniu grindžiamoms intervencinėms priemonėms. Tai turėtų suteikti valstybėms narėms galimybę savo BŽŪP strateginiuose planuose numatyti paramą pagal to reglamento 70 straipsnyje nurodytas intervencines priemones, kad ūkininkai ir kiti paramos gavėjai, kuriems taikomas 2 ir 9 GAAB standartai, galėtų laikytis tų standartų reikalavimų ir kartu išlaikyti aukštą šlapynių ir durpynų apsaugos lygį, ypač šių teritorijų anglies dioksido sekvestracijos potencialą, ir atitinkamai aukštą aplinkos požiūriu pažeidžiamų daugiamečių žolynų „Natura 2000“ teritorijose apsaugos lygį;

(26)

pagal Reglamento (ES) 2021/2115 70 straipsnio 8 dalį išmokas už agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimus ar už įsipareigojimus pereiti prie ekologinio ūkininkavimo praktikos ir metodų arba juos išlaikyti, valstybės narės turi nustatyti tik kaip išmokas už hektarą. Siekiant užtikrinti suderinamumą su parama pagal to reglamento 31 straipsnyje nurodytas ekologines sistemas, tinkamai pagrįstais atvejais valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė skirti paramą už tokius įsipareigojimus kaip išmoką už sutartinius ūkinius gyvūnus. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas aplinkai naudingai veiklai bitininkystės atveju, turėtų būti įmanoma skirti paramą už agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimus arba įsipareigojimus pereiti prie ekologinio ūkininkavimo ar jį išlaikyti išmokos už bičių avilį forma. Siekiant užtikrinti BŽŪP strateginiuose planuose naudojamų apibrėžčių nuoseklumą, „bičių avilys“ teikiant paramą už tuos įsipareigojimus turėtų reikšti „bičių avilį“, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/2115 56 straipsnio b punkte nurodytame deleguotajame akte;

(27)

Reglamento (ES) 2021/2115 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos išmokų už nepalankias su plotu susijusias sąlygas, kuriomis kompensuojamos papildomos išlaidos ir prarastos pajamos dėl tam tikrų privalomų reikalavimų, kuriais viršijami atitinkami GAAB standartai, laikymosi, apskaičiavimo taisyklės. Pagal jas išmokos neskiriamos už nepalankias specifines su vietove susijusias sąlygas, susidariusias dėl atitinkamų GAAB standartų taikymo. Tačiau tam tikrų reikalavimų, nustatytų pagal 2 GAAB standartą, laikymasis ūkininkams gali kainuoti brangiai, nes jie susiję su gamybos ribojimu dėl didelių žemės naudojimo apribojimų. Siekiant į išmokų už nepalankias specifines su plotu susijusias sąlygas, susidariusias dėl tam tikrų privalomų reikalavimų laikymosi, skaičiavimą įtraukti išlaidas, susijusias su 2 GAAB standarto laikymusi, valstybės narės turėtų turėti galimybę į tokį skaičiavimą įtraukti nepalankias sąlygas, susidariusias dėl to GAAB standarto reikalavimų laikymosi;

(28)

siekiant užtikrinti, kad ūkininkai turėtų daugiau laiko ir lanksčių galimybių prisitaikyti prie naujų Sąjungos teisės aktų reikalavimų vis sudėtingesnėmis geopolitinės įtampos, struktūrinių iššūkių ir ekonominių sunkumų, susijusių, be kita ko, su didelėmis energijos ir žaliavų kainomis, sąlygomis, reikėtų iš dalies pakeisti Reglamento (ES) 2021/2115 73 straipsnio 5 dalį. Tokiu daliniu pakeitimu laikotarpis, per kurį gali būti skiriama parama investicijoms, padedančioms laikytis tokių naujų reikalavimų, būtų pratęstas nuo 24 iki 36 mėnesių nuo tos dienos, kurią tie nauji reikalavimai tampa privalomi valdai;

(29)

Sąjungos žemės ūkio sektorius susiduria su demografiniais sunkumais, nes darbo jėga sensta. Siekiant užtikrinti tvarią žemės ūkio ateitį, labai svarbu pritraukti jaunuosius ūkininkus, tačiau jauniesiems ūkininkams kurti ir plėtoti naują ekonominę veiklą žemės ūkio sektoriuje yra finansiškai sudėtinga. Siekiant dar labiau palengvinti sąlygas jauniesiems ūkininkams pirmą kartą įsteigti žemės ūkio valdą, tinkamumo finansuoti laikotarpis investicijoms, daromoms siekiant atitikti naujus Sąjungos standartus, jiems turėtų būti pratęstas;

(30)

siekiant sustiprinti Sąjungos maisto sistemos konkurencingumą ir tvarumą, reikia daug investuoti ir plėtoti verslą. Visų pirma reikėtų skatinti smulkiųjų ūkių, kurie susiduria su ypatingais iššūkiais ir yra potencialiai ekonomiškai gyvybingi, plėtrą. Kartu reikia supaprastinti paramos smulkiesiems ūkiams įgyvendinimą, kad būtų kuo labiau sumažinta administracinė našta. Siekiant patenkinti tuos poreikius, tikslinga iš dalies pakeisti Reglamento (ES) 2021/2115 75 straipsnį, kad smulkiųjų ūkių verslo plėtra būtų įtraukta į intervencines priemones, kurias valstybės narės gali remti, ir kad tai intervencinei priemonei būtų numatyta 75 000 EUR fiksuotosios sumos parama. Siekiant nuoseklumo, valstybės narės turėtų vienodai apibrėžti smulkiuosius ūkius investicijoms pagal to reglamento 73 straipsnio 4 dalies b punktą ir verslo plėtros pagal to reglamento 75 straipsnį;

(31)

rizikos valdymo intervencinės priemonės yra labai naudingos didinant ūkininkų atsparumą, todėl turėtų būti skatinamos. Tačiau patirtis parodė, kad dabartinės taisyklės yra pernelyg griežtos, kad būtų galima išnaudoti visas tos intervencinės priemonės galimybes. Visų pirma atrodo, kad dabartinė nuostolių apskaičiavimo formulė nepritaikyta konkrečioms tam tikrų paramos gavėjų, pavyzdžiui, jaunųjų ūkininkų, žemės, kurioje auginami daugiamečiai pasėliai, ar kitų pagrįstų atvejų, kuriems nuostolių apskaičiavimo formulė nėra tinkama, aplinkybėms. Siekiant padidinti rizikos valdymo priemonių pagal Reglamento (ES) 2021/2115 76 straipsnį naudojimą ir taikymą, valstybėms narėms turėtų būti suteikta daugiau lankstumo apskaičiuojant tokių paramos gavėjų ar pasėlių nuostolius, kad būtų atsižvelgta į jų konkrečias aplinkybes;

(32)

siekdamos veiksmingai remti ūkininkus, kurių gamyba nukentėjo dėl gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ar kitų katastrofinių įvykių, tokių kaip epizootinių ligų protrūkiai ir karantininių kenkėjų protrūkiai, valstybės narės turėtų turėti galimybę numatyti krizinių situacijų išmokas kaimo plėtrai skirtų intervencinių priemonių forma. Tokių rūšių parama turėtų suteikti valstybėms narėms pakankamai lankstumo planuojant intervencines priemones. Apskaičiuodamos kompensuotiną gamybos nuostolį, valstybės narės turėtų turėti galimybę naudoti indeksus ir atsižvelgti į naujausius kainų pokyčius, kad skaičiavimas atspindėtų faktinę rinkos vertę. Siekiant užtikrinti patikimą Sąjungos lėšų finansų valdymą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad dėl visos ūkininko gaunamos kompensacijos, kartu su kitų formų Sąjungos ar nacionaline parama, įskaitant papildomą nacionalinį finansavimą ir finansavimą iš privataus draudimo ar kitų rizikos valdymo sistemų, neatsirastų kompensacijos permoka ar dvigubas finansavimas;

(33)

Reglamento (ES) 2021/2115 79 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės, susijusios su vadovaujančiųjų institucijų nustatomais atrankos kriterijais, taikomais tam tikrų rūšių intervencinėms priemonėms. Intervencinių priemonių rūšių, kurioms valstybės narės turi taikyti atrankos kriterijus, sąrašas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų atsižvelgta į to reglamento 75 straipsnyje nurodytus intervencinių priemonių rūšių pakeitimus;

(34)

Reglamento (ES) 2021/2015 80 straipsnyje nustatytos BŽŪP finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklės ir principai. To reglamento 80 straipsnio 2 dalimi užtikrinamas suderinamumas su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1060 (9) dėl finansinių priemonių. Siekiant dar labiau sustiprinti BŽŪP finansinių priemonių ir kitų finansinių priemonių, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2021/1060, įgyvendinimo ir kontrolės sinergijas, Reglamento (ES) 2021/2115 80 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant užtikrinti, kad Reglamente (ES) 2021/2115 ir Reglamente (ES) 2021/1060 būtų nustatyti tokie patys finansinių priemonių audito sekos reikalavimai;

(35)

Reglamento (ES) 2021/2115 80 straipsnio 3 dalyje nustatyta didžiausia taikytina bendrojo subsidijos ekvivalento viršutinė riba, kai finansinėmis priemonėmis remiama veikla, kuri patenka į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 42 straipsnio taikymo sritį. Siekiant užtikrinti suderinamumą su naujai nustatytais bendrosios valstybės pagalbos tvarkos pakeitimais pagal Komisijos reglamento (ES) 2023/2831 (10) 3 straipsnio 2 dalį, viršutinę ribą reikia atitinkamai padidinti. Be to, siekiant užtikrinti derėjimą su Reglamento (ES) 2023/2831 3 straipsnio 2 dalimi, ataskaitinis laikotarpis turėtų būti pakeistas iš fiskalinių metų į metus. Kalbant apie paramą apyvartiniam kapitalui, skirtą veiklai, kuriai netaikomas SESV 42 straipsnis, turėtų būti toliau taikomos bendrosios valstybės pagalbos taisyklės;

(36)

Reglamento (ES) 2021/2115 80 straipsnio 5 dalyje apibrėžiamas išlaidų tinkamumas finansuoti, kai parama teikiama naudojant finansines priemones. Siekiant užtikrinti aiškumą ir vienodą požiūrį teikiant visas finansines priemones, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2021/1060, Reglamento (ES) 2021/2115 80 straipsnio 5 dalis turėtų būti iš dalies pakeista, kad būtų nustatytos tinkamumo finansuoti taisyklės, susijusios su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM);

(37)

Reglamento (ES) 2021/2115 81 straipsnyje nustatytos taisyklės ir sąlygos, kuriomis valstybės narės gali perkelti EŽŪFKP asignavimus į programą „InvestEU“, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/523 (11). Siekiant užtikrinti, kad būtų kuo įmanoma labiau pasinaudota pagal Reglamento (ES) 2021/523 10a straipsnio 4 dalį naujai numatytomis galimybėmis, reikėtų iš dalies pakeisti Reglamento (ES) 2021/2115 81 straipsnį;

(38)

Reglamento (ES) 2021/2115 83 straipsnyje nustatytos supaprastinto išlaidų apmokėjimo apskaičiavimo ir taikymo taisyklės. Siekiant supaprastinti ir paskatinti investicijų ir kitų kaimo plėtrai skirtų intervencinių priemonių įgyvendinimą ir dažniau taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimą, Reglamente (ES) 2021/1060 nustatytus apskaičiavimo metodus turėtų būti įmanoma naudoti nepateikiant papildomo pagrindimo;

(39)

Reglamento (ES) 2021/2115 86 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos taisyklės dėl išlaidų, patirtų dėl BŽŪP strateginių planų dalinių pakeitimų, tinkamumo finansuoti atitinkamai EŽŪGF ir EŽŪFKP įnašo lėšomis. Siekiant supaprastinti išlaidų tinkamumo finansuoti taisykles, pagerinti EŽŪGF ir EŽŪFKP sinergiją ir suteikti valstybėms narėms daugiau lankstumo nustatant su EŽŪGF susijusių BŽŪP strateginių planų dalinių pakeitimų įsigaliojimo datas, tikslinga leisti, kad išlaidos, atsiradusios dėl BŽŪP strateginio plano patvirtinto dalinio pakeitimo, būtų laikomos tinkamomis finansuoti EŽŪGF įnašo lėšomis nuo atitinkamos valstybės narės pagal to reglamento 119 straipsnio 8 dalį nustatytos dalinio pakeitimo įsigaliojimo dienos, bet ne anksčiau kaip nuo prašymo dėl dalinio pakeitimo pateikimo Komisijai dienos. Atliekant kitus BŽŪP strateginių planų dalinius pakeitimus, susijusius su EŽŪGF, išlaidos turėtų būti laikomos tinkamomis finansuoti EŽŪGF įnašo lėšomis nuo pranešimo Komisijai apie dalinį pakeitimą dienos, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/2115 su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, 119 straipsnio 9 dalyje;

(40)

siekiant užtikrinti tinkamą naujos rūšies intervencinių priemonių, susijusių su krizinių situacijų išmokomis ūkininkams dėl gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ar katastrofinių įvykių, finansavimą, valstybės narės turėtų turėti galimybę tos rūšies intervencinėms priemonėms rezervuoti tam tikrą EŽŪFKP lėšų dalį. Tačiau, siekiant užtikrinti, kad liktų pakankamai lėšų kitiems BŽŪP prioritetams įgyvendinti, ta dalis neturėtų viršyti didžiausios metinės kiekvienai valstybei narei nustatytos sumos, sudarančios 3 % visų tiesioginių išmokų ir EŽŪFKP lėšų per metus;

(41)

atsižvelgiant į ypatingą naujos rūšies intervencinių priemonių, susijusių su krizinių situacijų išmokomis ūkininkams dėl gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ar katastrofinių įvykių, pobūdį, joms neturėtų būti taikomas reikalavimas prisidėti prie Reglamento (ES) 2021/2115 I priede išvardytų rezultato rodiklių;

(42)

tikslinga leisti atokiausių regionų turinčioms valstybėms narėms dalį kaimo plėtrai iš anksto skirto paketo, skirto atokiausiems regionams, perkelti priemonėms pagal atokiausiems regionams ir saloms skirtas programas (toliau – POSEI programos) finansuoti. Dėl tokio lankstumo Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 228/2013 (12) POSEI programoms nustatyti didžiausi finansiniai asignavimai turėtų būti padidinti suma, perkelta į šias programas iš kaimo plėtros paketo;

(43)

Reglamento (ES) 2021/2115 119 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Komisija tvirtina valstybių narių pateiktus prašymus iš dalies pakeisti BŽŪP strateginius planus. Pagal to reglamento 119 straipsnio 9 dalį valstybėms narėms suteikiama galimybė daryti ir taikyti su to reglamento III antraštinės dalies IV skyriuje nurodytomis intervencinėmis priemonėmis susijusius jų BŽŪP strateginių planų elementų pakeitimus. Tie pakeitimai įtraukti į kitu prašymu dėl BŽŪP strateginių planų dalinio pakeitimo, kurį turi patvirtinti Komisija. Patirtis parodė, kad net ir kai jos nepakeičia BŽŪP strateginių planų strateginės krypties, daliniuose pakeitimuose dažnai yra daug techninių elementų, dėl kurių jie tampa sudėtingi ir sukelia sunkumų valstybėms narėms bei dėl jų vėluoja tvirtinimo procedūros. Tai trukdo laiku ir veiksmingai pritaikyti BŽŪP strateginius planus prie besikeičiančios ekonominės realybės ir valstybių narių ūkininkų bei kitų paramos gavėjų poreikių, taip pat daro neigiamą poveikį BŽŪP strateginių planų įgyvendinimui. Siekiant supaprastinti ir padidinti dalinių pakeitimų procedūrų veiksmingumą, ypač kiek tai susiję su BŽŪP strateginių planų elementais, kurie nėra strateginio pobūdžio, Komisija turėtų tvirtinti tik strateginius BŽŪP strateginių planų dalinius pakeitimus. Šiuo tikslu strateginiai daliniai pakeitimai Reglamente (ES) 2021/2115 turėtų būti apibrėžti kaip svarbių BŽŪP strateginių planų elementų daliniai pakeitimai, kurie daro didelį poveikį tų planų strategijai ir intervencijos logikai, įskaitant finansinių asignavimų perkėlimą iš EŽŪFKP į EŽŪGF, didžiausius ir mažiausius finansinius asignavimus ir tikslų bei finansinių planų pakeitimus. Valstybės narės turėtų galėti atlikti ir taikyti visus kitus savo BŽŪP strateginių planų dalinius pakeitimus, apie kuriuos pranešė Komisijai. Tiems daliniams pakeitimams neturėtų būti reikalingas Komisijos patvirtinimas;

(44)

siekiant užtikrinti BŽŪP strateginių planų suderinamumą su BŽŪP teisine sistema, Komisija turėtų turėti įgaliojimus prieštarauti daliniams pakeitimams, apie kuriuos pranešta, jei mano, kad tie daliniai pakeitimai neatitinka Reglamento (ES) 2021/2115 arba Reglamento (ES) 2021/2116 arba pagal juos priimtų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų reikalavimų. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams, valstybės narės, gavusios Komisijos prieštaravimą dėl dalinio pakeitimo, apie kurį pranešė, turėtų netaikyti to dalinio pakeitimo ir išbraukti tokį dalinį pakeitimą iš Komisijai pateikto iš dalies pakeisto BŽŪP strateginio plano. Su tokiais daliniais pakeitimais susijusios išlaidos taip pat neturėtų būti laikomos tinkamomis finansuoti atitinkamai EŽŪGF ar EŽŪFKP įnašo lėšomis. Patirtis rodo, kad BŽŪP strateginių planų daliniai pakeitimai, apie kuriuos valstybės narės praneša, gali būti sudėtingi ir gausūs. Todėl Komisija turėtų turėti pakankamai laiko įvertinti dalinius pakeitimus, apie kuriuos pranešta, ir prireikus, paprieštarauti jiems. Valstybės narės turėtų turėti galimybę dalinius pakeitimus, dėl kurių Komisija pareiškė prieštaravimų, pateikti tvirtinti tuomet, kai teikia prašymą atlikti strateginį dalinį pakeitimą, nurodytą Reglamento (ES) 2021/2115 su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, 119 straipsnio 2 dalyje. Tai turėtų užtikrinti, kad tie daliniai pakeitimai teisiškai įsigaliotų tik tuo atveju, jei jie atitinka Reglamentą (ES) 2021/2115 ir Reglamentą (ES) 2021/2116 bei pagal juos priimtus deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus;

(45)

Reglamento (ES) 2021/2115 119 straipsnio 8 dalies trečioje pastraipoje numatyta, kad valstybės narės turi nustatyti BŽŪP strateginių planų dalinių pakeitimų, susijusių su EŽŪGF, įsigaliojimo datą. Ši data turėtų būti vėlesnė už tą datą, kai Komisija patvirtina prašymą dėl dalinio pakeitimo. Siekiant padidinti valstybių narių lankstumą nustatant su EŽŪGF susijusių BŽŪP strateginių planų strateginių dalinių pakeitimų įsigaliojimo datas ir padidinti su EŽŪGF susijusių BŽŪP strateginių planų strateginių dalinių pakeitimų ir su EŽŪFKP susijusių BŽŪP strateginių planų dalinių pakeitimų taisyklių sinergiją, valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti BŽŪP strateginių planų strateginių dalinių pakeitimų įsigaliojimo datą nuo Reglamento (ES) 2021/2115 su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, 119 straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo dėl strateginio dalinio pakeitimo pateikimo Komisijai dienos iki dienos, kurią Komisija patvirtina tokį prašymą;

(46)

Reglamento (ES) 2021/2115 120 straipsniu užtikrinama, kad BŽŪP strateginiai planai būtų atnaujinami atsižvelgiant į to reglamento XIII priede išvardytų su aplinka ir klimatu susijusių teisės aktų, kurių tikslų turėtų padėti siekti BŽŪP strateginiai planai ir su kuriais jie turėtų būti suderinti, pakeitimus. Tuo tikslu valstybės narės turi įvertinti, ar jų BŽŪP strateginiai planai turėtų būti iš dalies keičiami, ir prireikus turėtų pateikti prašymą dėl dalinio pakeitimo, jei kuris nors iš teisės aktų yra pakeistas. Siekiant išvengti nereikalingų administracinių procesų vėlyvuoju BŽŪP strateginių planų įgyvendinimo etapu, Reglamento (ES) 2021/2115 120 straipsnis turėtų būti išbrauktas;

(47)

Reglamento (ES) 2021/2115 122 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų atsižvelgta į šiuo reglamentu padarytus to reglamento 119 straipsnio pakeitimus;

(48)

Reglamento (ES) 2021/2115 124 straipsnio 4 dalis turėtų būti iš dalies pakeista, kad stebėsenos komitetas galėtų pateikti savo nuomonę dėl visų su EŽŪGF susijusių dalinių pakeitimų įsigaliojimo dienos, siekiant užtikrinti, kad ūkininkai ir paramos gavėjai turėtų pakankamai laiko atsižvelgti į siūlomus dalinius pakeitimus;

(49)

Reglamento (ES) 2021/2115 134 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl metinių veiklos rezultatų ataskaitų, kurios yra Reglamento (ES) 2021/2116 54 straipsnyje nurodyto metinio veiklos rezultatų patvirtinimo pagrindas, turinio ir taikytinos procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo reglamentu Reglamente (ES) 2021/2116 panaikinama metinio veiklos rezultatų patvirtinimo procedūra, tie reikalavimai turėtų būti pakeisti. Tokie pakeitimai turėtų apimti informacijos, kurios reikalaujama tik tos procedūros tikslais, pavyzdžiui, informacijos apie faktines vieneto sumas ir pagrindimą, kurį valstybės narės turi pateikti, kai faktinės vieneto sumos viršija atitinkamas BŽŪP strateginiuose planuose nustatytas planuojamas vieneto sumas, išbraukimą;

(50)

Reglamento (ES) 2021/2115 134 straipsnio 7 dalį reikia patikslinti, kad būtų sustiprinta metinės veiklos rezultatų ataskaitos ir kas dvejus metus atliekamos veiklos rezultatų peržiūros, nurodytos to reglamento 135 straipsnyje, sąsaja, kiek tai susiję su pagrindimo dėl nepasiektų tarpinių reikšmių, kurį reikia pateikti kas dvejus metus atliekamos veiklos rezultatų peržiūros tikslais, įtraukimu į metinę veiklos rezultatų ataskaitą;

(51)

pagal Reglamento (ES) 2021/2115 134 straipsnio 13 dalį, Komisija per vieną mėnesį nuo priimtinos metinės veiklos rezultatų ataskaitos pateikimo gali pateikti pastabų dėl jos. Patirtis parodė, kad metinės veiklos rezultatų ataskaitos priimtinumo vertinimas pagal to reglamento 134 straipsnio 3 dalį ir išsamus pateiktos metinės veiklos rezultatų ataskaitos vertinimas negali būti atliekami lygiagrečiai. Todėl datą, nuo kurios skaičiuojamas to reglamento 134 straipsnio 13 dalyje nurodytas pastabų pateikimo terminas, būtina pakeisti data, nuo kurios metinė veiklos rezultatų ataskaita tampa priimtina pagal to reglamento 134 straipsnio 3 dalį;

(52)

pagal Reglamento (ES) 2021/2115 159 straipsnį Komisija iki 2025 m. gruodžio 31 d. turi peržiūrėti to reglamento XIII priede pateiktą teisėkūros procedūra priimamų aktų sąrašą ir, kai taikoma, pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kad į tą priedą būtų įtraukti papildomi teisėkūros procedūra priimami aktai. Atsižvelgiant į tai, kad to reglamento 120 straipsnis išbraukiamas, to reglamento 159 straipsnis taip pat turėtų būti išbrauktas šiuo reglamentu, kad būtų užtikrintas BŽŪŽ strateginių planų nuoseklumas ir kad nacionalinėms valdžios institucijoms, ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams nekiltų BŽŪP strateginių planų įgyvendinimo trikdžių;

(53)

Reglamento (ES) 2021/2115 I priede pagal to reglamento 7 straipsnį nustatyti poveikio rodikliai, rezultato rodikliai ir produkto rodikliai. To reglamento I priedo lentelė „Metinis veiklos rezultatų patvirtinimas. PRODUKTAS. Intervencinių priemonių rūšys ir su jomis susiję produkto rodikliai“ turėtų būti pakeista, kad į ją būtų įtraukti produkto rodikliai, susiję su nauja intervencinių priemonių rūšimi ir iš dalies pakeistomis intervencinių priemonių rūšimis, ir kad būtų atsižvelgta į tai, jog šiuo reglamentu išbraukiamas metinis veiklos rezultatų patvirtinimas, numatytas Reglamento (ES) 2021/2116 54 straipsnyje;

(54)

Reglamento (ES) 2021/2115 II priede išvardytos atitinkamos PPO sutarties dėl žemės ūkio 2 priedo dalys, taikomos kiekvienai to reglamento intervencinių priemonių rūšiai. Todėl į tą II priedą turėtų būti įtraukta naujai nustatyta intervencinių priemonių, susijusių su krizinių situacijų išmokomis, kurios skiriamos ūkininkams dėl gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ar katastrofinių įvykių, rūšis;

(55)

Reglamento (ES) 2021/2115 III priede nurodytu 1 GAAB standartu siekiama išlaikyti daugiamečius žolynus, kad būtų išsaugotos anglies sankaupos, remiantis daugiamečių žolynų ir žemės ūkio paskirties žemės santykiu nacionaliniu, regioniniu, subregioniniu, valdų grupių ir valdų lygmenimis, palyginti su 2018 ataskaitiniais metais, ir taikant 5 % maksimalų sumažinimą, palyginti su ataskaitiniais metais. Ūkių struktūrinius pokyčius, ypač gyvulininkystės sektoriuje, kurie galėtų įvykti 2023–2027 m. programavimo laikotarpiu, galėtų lydėti spartūs ūkių lygmens žemės naudojimo pokyčiai, kuriais visų pirma siekiama sušvelninti klimato kaitos poveikį pašarų prieinamumui. Tačiau turimi duomenys tokius struktūrinius pokyčius gali rodyti tik pavėluotai. Tokia ūkių struktūrinių pokyčių raida galėtų lemti daugiamečių žolynų metinio santykio svyravimus, palyginti su 2018 ataskaitiniais metais. Atsižvelgiant į šiuos svyravimus ir siekiant palengvinti 1 GAAB standarto įgyvendinimą, didžiausią daugiamečių žolynų santykio sumažėjimo procentinę dalį, palyginti su 2018 ataskaitiniais metais, reikėtų padidinti iki 10 %, kad valstybės narės galėtų atsižvelgti į 2023–2027 m. programavimo laikotarpio pokyčius ir ūkių, ypač gyvulininkystės sektoriaus, poreikius;

(56)

Reglamento (ES) 2021/2115 III priede nurodytu 4 GAAB standartu siekiama upių vagas apsaugoti nuo taršos ir nuotėkio, išilgai vandentakių sukuriant apsaugos juostas. Patirtis rodo, kad šio GAAB standarto tikslais valstybės narės turėtų turėti galimybę sąvokos „vandentakis“ apibrėžtį suderinti su sąvokos „vandentakis“ apibrėžtimi, pateikta valstybių narių nacionalinės teisės aktuose, įskaitant nacionalinės teisės aktus, kuriais įgyvendinami Sąjungos teisės aktai, įtraukti į to reglamento III priede išvardytus teisės aktais nustatytus valdymo reikalavimus. Tačiau valstybių narių 4 GAAB standarto tikslais vartojama sąvokos „vandentakis“ apibrėžtis turėtų atitikti pagrindinį to GAAB standarto tikslą, visų pirma rizikos sumažinimo tikslą, kad į to GAAB standarto taikymo sritį nebus įtraukti mažesni vandentakiai, kuriais tarša gali būti perduodama pasroviui;

(57)

Reglamento (ES) 2021/2116 21 straipsnio 1 dalis, kuria nustatomos mėnesinių išmokų taisyklės, ir 32 straipsnio 8 dalis, kuria nustatomos tarpinių išmokų taisyklės, turėtų būti iš dalies pakeistos, kad būtų atsižvelgta į tai, jog šiuo reglamentu išbraukiamas to reglamento 54 straipsnyje numatytas metinis veiklos rezultatų patvirtinimas. Be to, Reglamento (ES) 2021/2116 21 straipsnio 2 dalis taip pat turėtų būti iš dalies pakeista siekiant užtikrinti, kad, šiuo reglamentu padarius Reglamento (ES) 2021/2115 86 straipsnio 2 dalies ir 119 straipsnio 8 dalies pakeitimus, išlaidos, kurios tampa tinkamos finansuoti EŽŪGF įnašo lėšomis nuo įsigaliojimo dienos, kuri yra ankstesnė už Komisijos dalinio pakeitimo patvirtinimo dieną, bet vėlesnė už prašymo dėl dalinio pakeitimo pateikimo Komisijai dieną, būtų deklaruojamos Komisijai tik po to, kai Komisija pagal Reglamento (ES) 2021/2115 119 straipsnio 10 dalį patvirtina dalinį pakeitimą. Šiuo tikslu turėtų būti įmanoma deklaruoti išlaidas, kurių dėl dar nepatvirtinto dalinio pakeitimo negalima deklaruoti atitinkamą mėnesį, vėlesniais tų pačių finansinių metų mėnesiais arba vėliausiai tų finansinių metų metinėse ataskaitose, kurios turi būti išsiųstos Komisijai iki metų, einančių po tų finansinių metų, vasario 15 d. Nustatydamos dalinio pakeitimo įsigaliojimo dieną ir siekdamos užtikrinti, kad bet kokios dėl dalinio pakeitimo atsiradusios išlaidos, jau išmokėtos paramos gavėjams, vis dar galėtų būti deklaruotos atitinkamais finansiniais metais, valstybės narės turėtų atsižvelgti į Reglamento (ES) 2021/2115 119 straipsnyje nustatytus patvirtinimo procedūros terminus;

(58)

Reglamento (ES) 2021/2116 40 straipsnis dėl išmokų mokėjimo sustabdymo atsižvelgiant į metinį veiklos rezultatų patvirtinimą turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų atsižvelgta į tai, jog šiuo reglamentu išbraukiamas to reglamento 54 straipsnyje numatytas metinis veiklos rezultatų patvirtinimas;

(59)

Reglamento (ES) 2021/2116 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės gali išmokėti išankstines išmokas, neviršijančias 50 % pagal intervencines priemones tiesioginių išmokų forma ir pagal priemones, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 228/2013 IV skyriuje ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 229/2013 (13) IV skyriuje, teikiamos paramos ir išankstines išmokas, neviršijančias 75 % pagal su plotu ir gyvuliais susijusių kaimo plėtros intervencines priemones pagal Reglamentą (ES) 2021/2115 teikiamos paramos. Reglamento (ES) 2021/2116 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, valstybei narei paprašius, ekstremaliosios padėties atveju Komisija, kai tikslinga, turi priimti įgyvendinimo aktus, kuriais tik tiek ir tokiam laikotarpiui, kiek iš tiesų yra tikrai būtina, nukrypstama nuo to reglamento 44 straipsnio 2 dalies. Kiekvienais dabartinio programavimo laikotarpio metais, t. y. 2023, 2024 ir 2025 m., valstybės narės paprašė leisti nukrypti nuo Reglamento (ES) 2021/2116 44 straipsnio 2 dalies, kad būtų galima taikyti didesnę išankstinių išmokų normą. Tos nukrypti leidžiančios nuostatos buvo taikomos dėl įvairių priežasčių, įskaitant karinius konfliktus Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, nepalankias oro sąlygas ir išskirtinius klimato reiškinius, nenumatytą žaliavų kainų padidėjimą ir infliaciją ūkininkams, taip pat palyginti mažas žemės ūkio prekių kainas. Kadangi mažai tikėtina, kad tie papildomi sunkumai bus pašalinti 2026 ar 2027 m., siekiant supaprastinimo tikslinga visam laikui pakeisti Reglamente (ES) 2021/2116 nustatytas didžiausias išankstinių išmokų normas, kad likusiu einamuoju programavimo laikotarpiu būtų galima mokėti didesnę normą;

(60)

Reglamento (ES) 2021/2116 53 straipsnyje nustatyta, kad, Komisija, remdamasi to reglamento 9 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a ir d punktuose nurodyta informacija, turi priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose pateikiamas jos sprendimas dėl akredituotų mokėjimo agentūrų sąskaitų, susijusių su to reglamento 5 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnyje nurodytomis išlaidomis, patvirtinimo. Reglamento (ES) 2021/2116 53 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų atsižvelgta į tai, jog šiuo reglamentu išbraukiamas Reglamento (ES) 2021/2116 54 straipsnyje numatytas metinis veiklos rezultatų patvirtinimas;

(61)

Reglamento (ES) 2021/2116 54 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu išlaidos, nurodytos to reglamento 5 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnyje, atitinkančios Reglamento (ES) 2021/2115 III antraštinėje dalyje nurodytas intervencines priemones, nėra susijusios su atitinkamu produktu, apie kurį pranešta metinėje veiklos rezultatų ataskaitoje, nurodytoje Reglamento (ES) 2021/2116 9 straipsnio 3 dalyje ir 10 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2021/2115 134 straipsnyje, Komisija iki metų, einančių po atitinkamų biudžetinių metų, spalio 15 d. turi priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos sumos, kuriomis turi būti mažinamas Sąjungos finansavimas. Pirmaisiais metinio veiklos rezultatų patvirtinimo įgyvendinimo metais ir rengiantis antrųjų metų patikrinimui įgyta patirtis rodo, kad valstybėms narėms tenka neproporcingai didelė administracinė našta rengiant ir teikiant metinei veiklos rezultatų ataskaitai reikalingą informaciją ir atliekant metinį veiklos rezultatų patvirtinimą. Siekiant sumažinti valstybėms narėms tenkančią administracinę naštą, Reglamento (ES) 2021/2116 54 straipsnyje numatytas metinis veiklos rezultatų patvirtinimas turėtų būti išbrauktas. To reglamento 37 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje nustatytą reikalavimą, kad mokėjimo agentūrų padarytos išlaidos turi būti suderintos su atitinkamais rezultatais, apima to reglamento 55 straipsnyje nurodyta atitikties patvirtinimo procedūra;

(62)

Reglamento (ES) 2021/2116 37 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje nustatytą reikalavimą, kad išlaidos būtų daromos pagal taikomas valdymo sistemas, kontroliuoja mokėjimo agentūros, o po to kasmet tikrina sertifikavimo įstaigos ir Komisija, peržiūrėdama sertifikavimo įstaigos nuomones bei ataskaitas ir imdamasi tolesnių veiksmų dėl nustatytų faktų, taip pat per to reglamento 55 straipsnyje nurodytas atitikties patvirtinimo procedūras. Tomis procedūromis teikiamas būtinas patikinimas, kad gautieji produktai gauti laikantis Sąjungos teisės. Kartu su Reglamento (ES) 2021/2115 135 straipsnyje nurodyta kas dvejus metus atliekama veiklos rezultatų peržiūra, tomis procedūromis taip pat užtikrinama, kad valstybės narės pasiektų to reglamento 109 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas tarpines ir siektinas reikšmes, kurias jos nustatė BŽŪP strateginiuose planuose kaip savo veiklos rezultatų sistemų dalį. Todėl Reglamento (ES) 2021/2116 54 straipsnis turėtų būti išbrauktas;

(63)

tolesnis BŽŪP finansinių priemonių ir kitų pasidalijamojo valdymo politikos sričių finansinių priemonių suderinimas turi būti pasiektas atsižvelgiant į pažeidimus ir finansines pataisas, kai finansines priemones įgyvendinančios įstaigos įrodo, kad įvykdė bendrų sąlygų rinkinį. Todėl turėtų būti iš dalies pakeistas Reglamento (ES) 2021/2116 57 straipsnis, kad būtų užtikrintas suderinamumas su Reglamento (ES) 2021/1060 103 straipsnio 6 dalimi;

(64)

ūkininkai ne kartą skundėsi patiriantys spaudimą dėl per metus vykdomos daugkartinės patikros. Valstybės narės jau turi galimybę kelias patikros priemones taikyti vieno apsilankymo vietoje metu. Siekdamos sumažinti vienam ūkiui tenkančių apsilankymų vietoje skaičių ir taip sumažinti paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą, valstybės narės, jei įmanoma, neturėtų rinktis paramos gavėjo, kuris tais metais jau buvo atrinktas patikrai vietoje, išskyrus atvejus, kai dėl susiklosčiusių aplinkybių būtina atlikti papildomą patikrą, kad būtų užtikrinta Sąjungos finansinių interesų apsauga. Be to, dėl to sumažinimo neturėtų sumažėti patikrų apimtis. Tuo tikslu Reglamento (ES) 2021/2116 60 straipsnio 1 dalis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(65)

Reglamento (ES) 2021/2116 67 straipsnio 1 dalis turėtų būti iš dalies pakeista, kad būtų išbraukta nuoroda į to reglamento 54 straipsnyje numatytą metinį veiklos rezultatų patvirtinimą;

(66)

įgyta patirtis rodo, kad reikėtų sujungti žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistemos (ŽSIS), geoerdvinių paraiškų sistemos (GSA) ir plotų stebėjimo sistemos (AMS) kokybės vertinimus. Kadangi tos sistemos yra neatsiejamai susijusios, vertinti vienos sistemos kokybę neatsižvelgiant į poveikį kitoms sistemoms yra sudėtinga. Be to, sujungus tų sistemų kokybės vertinimus, sumažėtų valstybių narių administracijų darbo krūvis, susijęs su tikrinimo procedūromis ir ataskaitų teikimo pareigomis. Be to, prireikus valstybės narės galėtų pasiūlyti vieną taisomąjį veiksmą, apimantį tas tris sistemas, taip padidindamos savo veiksmingumą. Tuo tikslu į Reglamentą (ES) 2021/2116 turėtų būti įterptas naujas straipsnis ir atitinkamai iš dalies pakeistos atitinkamos nuorodos;

(67)

remiantis pirmaisiais įgyvendinimo metais, atrodo, kad intervencinių priemonių, kurios stebimos pagal programos „Copernicus“ palydovų „Sentinels“ duomenis arba kitus bent jau lygiavertės vertės duomenis, patikros vietoje yra perteklinės, t. y. dėl jų valstybėms narėms ir ūkininkams tenka nepagrįsta našta. Todėl, taikant tas tinkamumo finansuoti sąlygas, valstybės narės neturėtų būti įpareigotos atlikti patikrų vietoje, įskaitant patikras, kurios atliekamos nuotoliniu būdu, naudojantis technologijomis. Tuo tikslu Reglamento (ES) 2021/2116 72 straipsnis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(68)

patirtis, įgyta taikant paramos sąlygų kontrolės sistemą, įskaitant atitikties patvirtinimo procedūras, parodė, kad tam tikros sąlygos yra nepagrįstai griežtos ir valstybėms narėms tenka pernelyg didelė našta, o Sąjungos lėšų apsauga nėra būtinai padidinama. Siekiant racionalizuoti kontrolės sistemą ir sumažinti administracinę naštą, kartu išlaikant jos veiksmingumą tikrinant, kaip laikomasi paramos sąlygų reikalavimų, valstybėms narėms turėtų būti suteikta daugiau lankstumo galimybių, kai jos projektuoja savo kontrolės sistemas. Tuo tikslu turėtų būti panaikintas reikalavimas kasmet peržiūrėti kontrolės sistemą, o veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti atliekant rizikos analizę, turėtų būti palikti valstybių narių nuožiūrai;

(69)

Reglamentu (ES) 2024/1468 iš dalies pakeisti Reglamento (ES) 2021/2116 83 ir 84 straipsniai, kad būtų sumažinta smulkiesiems ūkininkams ir nacionalinėms administracijoms tenkanti našta, susijusi su paramos sąlygų kontrole ir nuobaudomis. Konkrečiai pagal jį ūkininkams, kurių turimos valdos maksimalus dydis neviršija 10 hektarų žemės ūkio paskirties žemės ploto, deklaruoto pagal Reglamento (ES) 2021/2116 69 straipsnio 1 dalį, netaikoma paramos sąlygų kontrolė ir administracinės nuobaudos už paramos sąlygų reikalavimų nesilaikymą. Tačiau Reglamento (ES) 2021/2116 69 straipsnio 1 dalyje nurodyta geoerdvinė paraiška apima ne tik žemės ūkio paskirties žemę, o apskaičiuojant žemės ūkio paskirties žemės plotą esama techninių apribojimų, nes kai kurie elementai ir kraštovaizdžio ypatybės galėtų būti neįtraukti į matavimus arba ilgainiui galėtų skirtis jų dydis. Todėl išimtys turėtų būti grindžiamos plotu, atitinkančiu išmokų skyrimo reikalavimus, ir parama, kuri svarbi vertinant atitikimą paramos sąlygoms;

(70)

be to, smulkiesiems paramos gavėjams, kurie nėra ūkininkai, pavyzdžiui, žemės valdytojams, gali būti netaikomas atleidimas nuo paramos sąlygų kontrolės ir nuobaudų. Tačiau administracinė našta, susijusi su Reglamente (ES) 2021/2116 numatytų paramos sąlygų reikalavimų laikymosi kontrole ir nuobaudų taikymu, šiems paramos gavėjams taip pat galėtų būti neproporcingai didelė. Analogiškai, kadangi šių paramos gavėjų valdomos žemės plotas yra nedidelis, o nuobaudos smulkiesiems paramos gavėjams apskritai yra mažos, valstybių narių administracijoms dėl nuobaudų taikymo taip pat gali tekti neproporcinga našta. Todėl smulkiesiems paramos gavėjams, išskyrus ūkininkus, taip pat neturėtų būti taikoma paramos sąlygų kontrolė ir administracinės nuobaudos už paramos sąlygų reikalavimų nesilaikymą. Vis dėlto svarbu, kad BŽŪP ir toliau padėtų siekti Reglamento (ES) 2021/2115 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nustatytų aplinkos apsaugos tikslų taikant paramos sąlygų reikalavimus ir kad būtų užtikrintas tų reikalavimų, kaip bendro valstybių narių ir paramos gavėjų atskaitos taško, stabilumas. Todėl paramos sąlygų reikalavimai ir toliau turėtų būti taikomi visiems Reglamento (ES) 2021/2116 83 straipsnio 1 dalyje išvardytiems paramos gavėjams;

(71)

administracinė našta, susijusi su Reglamente (ES) 2021/2116 numatyta 7 GAAB standarto reikalavimų kontrole, smulkesniems ūkininkams ir nacionalinėms administracijoms gali būti neproporcingai didelė. Todėl smulkesniems ūkininkams ir nacionalinėms administracijoms tenkanti našta, susijusi su Reglamente (ES) 2021/2116 numatyta kontrole, 7 GAAB standartui turėtų būti sumažinta. Ūkininkams, kurių didžiausias valdos dydis neviršija 30 hektarų deklaruoto žemės ūkio paskirties žemės ploto, turėtų būti netaikoma kontrolė, susijusi su 7 GAAB standarto reikalavimais;

(72)

kadangi žemės ūkio paskirties žemė pagal 7 GAAB standarto reikalavimus, kurią valdo smulkesni ūkininkai, yra ribota, o sankcijų taikymas gali užkrauti neproporcingą naštą valstybių narių administracijoms, smulkesniems ūkininkams, kuriems netaikoma paramos sąlygų 7 GAAB standarto kontrolė, taip pat neturėtų būti taikomos administracinės nuobaudos už 7 GAAB standarto reikalavimų nesilaikymą;

(73)

Reglamento (ES) 2021/2116 102 ir 103 straipsniai, kuriuose nustatytos naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais priimti deleguotuosius aktus ir įgyvendinimo aktams taikytinos komiteto procedūros taisyklės, turėtų būti iš dalies pakeisti, kad būtų atsižvelgta į kitų Reglamento (ES) 2021/2116 nuostatų dalinius pakeitimus, visų pirma į tai, kad šiuo reglamentu išbraukiamas jo 54 straipsnis;

(74)

siekiant užtikrinti įvairių Reglamento (ES) 2021/2116 nuostatų nuoseklumą, tas reglamentas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų išbrauktos nuorodos į metinę veiklos rezultatų patvirtinimo procedūrą, visų pirma nuorodos į to reglamento 54 straipsnį;

(75)

todėl reglamentai (ES) 2021/2115 ir (ES) 2021/2116 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(76)

reikėtų nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas, susijusias su šiuo reglamentu padarytais Reglamento (ES) 2021/2115 119 straipsnio pakeitimais, siekiant užtikrinti, kad valstybių narių Komisijai iki šio reglamento įsigaliojimo pateikti prašymai dėl BŽŪP strateginių planų dalinio pakeitimo ir pranešimai apie jų pakeitimus būtų tvirtinami taikant procedūras, taikytinas tų prašymų dėl dalinio pakeitimo ar pranešimų pateikimo metu;

(77)

siekiant atsižvelgti į tai, kad šiuo reglamentu panaikinamas Reglamento (ES) 2021/2116 54 straipsnyje numatytas metinis veiklos rezultatų patvirtinimas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais atitinkamai iš dalies keičiamas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2022/127 (14). Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (15) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(78)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2021/2116 54 straipsnyje numatyto metinio veiklos rezultatų patvirtinimo panaikinimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai atitinkamai atnaujinti Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/128 (16). Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (17);

(79)

siekiant užtikrinti sklandų šiuo reglamentu nustatytų priemonių įgyvendinimą ir užtikrinti, kad jos tarpusavyje derėtų, viena vertus, valstybių narių institucijoms, dalyvaujančioms rengiant 2025 finansinių žemės ūkio metų metinę veiklos rezultatų ataskaitą, tenkančios administracinės naštos sumažinimas ir, kita vertus, 2025 finansinių žemės ūkio metų metinio veiklos rezultatų patvirtinimo panaikinimas, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Atitinkamos nuostatos dėl metinės veiklos rezultatų ataskaitos ir veiklos rezultatų patvirtinimo turėtų būti taikomos 2025 finansinių žemės ūkio metų pradžios tiems ir vėlesniems finansiniams žemės ūkio metams ir neturėtų daryti jokio poveikio ankstesniems finansiniams žemės ūkio metams;

(80)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl šio reglamento ir kitų BŽŪP priemonių sąsajų, taip pat dėl daugiametės Sąjungos finansavimo garantijos ir dėl to, kaip šis reglamentas yra neatsiejamai susijęs su pagrindinių Sąjungos prioritetų įgyvendinimu, tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(81)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (18) 42 straipsnio 1 dalį buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis pateikė nuomonę 2025 m. liepos 10 d.,

1)

4 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos c punktas pakeičiamas taip:

„daugiametis žolynas ir daugiametė ganykla (bendrai vadinami daugiamečiu žolynu) – žemė, kurioje natūraliai auga (nesėjama) arba auginama (sėjama) žolė ar kiti žoliniai pašarai ir kuri penkerius metus ar ilgiau, arba jeigu taip nusprendžia valstybės narės, kuri septynerius metus ar ilgiau nebuvo įtraukta į valdos sėjomainą, taip pat, jeigu taip nusprendžia valstybės narės, kuri penkerius metus ar ilgiau arba septynerius metus ar ilgiau nebuvo ariama ar dirbama arba joje nebuvo atsėta kitokios rūšies žolė ar kiti žoliniai pašarai; joje gali augti arba būti auginami ir kitų rūšių augalai, pavyzdžiui, krūmai arba medžiai, kurie gali būti skirti ganymui, ir, jeigu taip nusprendžia valstybės narės, kitų rūšių augalai, pavyzdžiui, krūmai arba medžiai, kurie gali būti skirti gyvūnų pašarui, su sąlyga, kad joje ir toliau vyrauja žolė ir kiti žoliniai pašarai.

Valstybės narės gali nuspręsti, kad žemė, kuri 2026 m. sausio 1 d. tebėra priskirta prie ariamosios žemės, ir toliau priskiriama prie ariamosios žemės ir nepriskiriama prie daugiamečių žolynų, net jei pirmoje pastraipoje nurodytas laikotarpis yra pasibaigęs ir žemė nebuvo ariama ar dirbama arba atsėta kitokių rūšių žole ar kitais žoliniais pašarais.“

2)

10 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Visų pirma, bazinė pajamų parama tvarumui didinti, papildoma perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti, papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams ir klimatui, aplinkai bei gyvūnų gerovei naudingos sistemos, taip pat krizinių situacijų išmokos, ūkininkams skiriamos dėl gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ar katastrofinių įvykių, turi atitikti su tomis intervencinėmis priemonėmis susijusius šio reglamento II priede išvardytų PPO sutarties dėl žemės ūkio 2 priedo dalių kriterijus. Kitų intervencinių priemonių atveju šio reglamento II priede nurodytos PPO sutarties dėl žemės ūkio 2 priedo dalys yra orientacinės ir tos intervencinės priemonės vietoj pirmiau nurodytų dalių gali atitikti šio reglamento II priede nenurodytą PPO sutarties dėl žemės ūkio 2 priedo dalį, jei tai nurodyta ir išaiškinta BŽŪP strateginiame plane.“

3)

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

12 straipsnyje įterpiama ši dalis:

5)

13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

19 straipsnis pakeičiamas taip:

7)

28 straipsnis pakeičiamas taip:

8)

31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

9)

48 straipsnis pakeičiamas taip:

10)

49 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„42 straipsnio a punkte nurodytame vaisių ir daržovių sektoriuje valstybės narės siekia vieno ar daugiau 46 straipsnyje išdėstytų tikslų. 46 straipsnio d–i ir k punktuose nurodyti tikslai apima šviežius arba perdirbtus produktus, o tikslai, nurodyti kituose to straipsnio punktuose, apima tik šviežius produktus.“

11)

52 straipsnio 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Tos ribos gali būti padidintos 0,5 procentinio punkto, jei veiksmų programą sudaro viena ar daugiau intervencinių priemonių, susijusių su bet kuriuo iš 46 straipsnio d, e, f, h, i arba j punktuose nurodytų tikslų, su sąlyga, kad suma, viršijanti atitinkamą šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytą procentinę dalį, yra naudojama tik išlaidoms, atsirandančioms įgyvendinant tas intervencines priemones, finansuoti. Gamintojų organizacijų asociacijų, įskaitant tarpvalstybines gamintojų organizacijų asociacijas, atveju tas intervencines priemones savo narių vardu gali įgyvendinti asociacija.“

12)

69 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

13)

70 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

14)

72 straipsnio 5 dalis papildoma šia pastraipa:

„Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, valstybės narės gali nuspręsti į skaičiavimus įtraukti papildomas išlaidas ir prarastas pajamas, susijusias su nepalankiomis sąlygomis, susidariusiomis dėl 2 GAAB standarto, nustatyto pagal šios antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnį, laikymosi.“

15)

73 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

16)

75 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

17)

76 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybės narės užtikrina, kad parama būtų skiriama tik siekiant padengti nuostolius, viršijančius ribą, kurią sudaro bent 20 % ūkininko vidutinės metinės produkcijos ar pajamų, apskaičiuotų remiantis paskutinių trejų metų laikotarpiu, arba vidutinės trejų metų produkcijos ar pajamų, apskaičiuotų remiantis paskutinių penkerių metų laikotarpiu, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės. Sektorinių gamybos rizikos valdymo priemonių atveju nuostoliai apskaičiuojami valdos lygmeniu, valdos veiklos lygmeniu atitinkamame sektoriuje arba atsižvelgiant į konkretų apdraustą plotą.

Kai pirmoje pastraipoje nurodyti skaičiavimo metodai nėra tinkami, valstybės narės gali įvertinti nuostolius remdamosi ūkininko vidutine metine produkcija arba pajamomis per ne ilgesnį kaip aštuonerių metų laikotarpį, neįskaitant didžiausios ir mažiausios verčių.

Valstybės narės gali taikyti tinkamą alternatyvų vertinimą jaunųjų ūkininkų ir naujų ūkininkų nuostoliams apskaičiuoti.“

18)

77 straipsnio 8 dalies b punktas pakeičiamas taip:

;

19)

III antraštinės dalies IV skyriaus 1 skirsnis papildomas šiuo straipsniu:

(*2)   2018 m. gruodžio 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1882 dėl tam tikrų ligų prevencijos ir kontrolės taisyklių taikymo į sąrašą įtrauktų ligų kategorijoms, kuriuo nustatomas rūšių ir rūšių grupių, keliančių didelę tų į sąrašą įtrauktų ligų plitimo riziką, sąrašas (OL L 308, 2018 12 4, p. 21, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2018/1882/oj).“;"

20)

79 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Pasikonsultavusios su 124 straipsnyje nurodytu Stebėsenos komitetu (toliau – Stebėsenos komitetas), nacionalinė vadovaujančioji institucija, regioninės vadovaujančiosios institucijos (kai aktualu) arba paskirtosios tarpinės institucijos nustato atrankos kriterijus intervencijoms pagal šių rūšių intervencines priemones: investicijos, jaunųjų ūkininkų ir naujų ūkininkų įsikūrimas, kaimo verslo kūrimas ir smulkiųjų ūkių verslo plėtra, bendradarbiavimas, keitimasis žiniomis ir informacijos sklaida. Tais atrankos kriterijais siekiama užtikrinti vienodas sąlygas pareiškėjams, geresnį finansinių išteklių naudojimą ir tikslingesnį paramos taikymą pagal intervencinių priemonių paskirtį.“

21)

80 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

22)

81 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

23)

83 straipsnio 2 dalyje įterpiamas šis punktas:

;

24)

86 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

25)

įterpiamas šis straipsnis:

26)

103 straipsnis papildomas šia dalimi:

27)

111 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Pirmos pastraipos e punktas netaikomas bitininkystės sektoriuje taikomų intervencinių priemonių rūšiai, nurodytai 55 straipsnio 1 dalies a ir c–g punktuose; intervencinėms priemonėms, priklausančioms vyno sektoriuje taikomų intervencinių priemonių rūšiai, nurodytai 58 straipsnio 1 dalies h–k punktuose; informavimo apie kokybės sistemas ir jų populiarinimo veiksmams, kuriems taikomos 77 straipsnyje nurodytos rūšies intervencinės priemonės dėl bendradarbiavimo, ir intervencinėms priemonėms, priklausančioms 78a straipsnyje nurodytai krizinių situacijų išmokų, ūkininkams skiriamų dėl gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ar katastrofinių įvykių, rūšiai.“

28)

119 straipsnis pakeičiamas taip:

29)

120 straipsnis išbraukiamas;

30)

122 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:

;

31)

124 straipsnio 4 dalies d punktas pakeičiamas taip:

;

32)

134 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

33)

155 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:

„Su teisiniais įsipareigojimais paramos gavėjams susijusios išlaidos, patirtos įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 22, 28, 29, 33 ir 34 straipsniuose nurodytas daugiametes priemones arba to reglamento 31 straipsnyje nurodytą priemonę, gali būti tinkamos finansuoti skiriant EŽŪFKP įnašą BŽŪP strateginio plano laikotarpiu, jeigu laikomasi šių sąlygų:“

34)

159 straipsnis išbraukiamas;

35)

I, II ir III priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento I priedą;

36)

šio reglamento II priede pateikiamas tekstas pridedamas kaip XV priedas.

1)

9 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punktas pakeičiamas taip:

;

2)

10 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

;

3)

12 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punktas pakeičiamas taip:

;

4)

21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5)

32 straipsnio 8 dalis pakeičiama taip:

6)

40 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

7)

44 straipsnio 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Nepaisant pirmos pastraipos, valstybės narės gali:

8)

45 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

;

9)

53 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Tie įgyvendinimo aktai apima pateiktų metinių ataskaitų išsamumą, tikslumą ir teisingumą ir jais nedaroma poveikio vėliau pagal 55 straipsnį priimtų įgyvendinimo aktų turiniui.“

10)

54 straipsnis išbraukiamas;

11)

57 straipsnis papildomas šia dalimi:

12)

60 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Jei paramos gavėjas buvo atrinktas paramos paraiškos, mokėjimo prašymo arba atitikties su paramos sąlygomis susijusioms taisyklėms patikrai vietoje pagal 83 straipsnį, valstybės narės, kiek įmanoma ir atsižvelgdamos į susijusią riziką, neatrenka to paramos gavėjo vėlesnei tų metų patikrai ir kontrolinei imčiai, išskyrus atvejus, kai dėl tam tikrų aplinkybių reikia atlikti papildomą patikrą, kad būtų užtikrinta veiksminga Sąjungos finansinių interesų apsauga. Šia nuostata nesumažinama patikrų apimtis.“

13)

67 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybės narės registruoja ir saugo visus duomenis ir dokumentus apie metinius produktus, apie kuriuos pranešta atsižvelgiant į pažangą siekiant BŽŪP strateginiame plane išdėstytų siektinų reikšmių, apie kurią pranešta ir kuri stebima pagal Reglamento (ES) 2021/2115 128 straipsnį.“

14)

68 straipsnio 3 dalis išbraukiama;

15)

69 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

16)

70 straipsnio 2 dalis išbraukiama;

17)

įterpiamas šis straipsnis:

18)

72 straipsnis pakeičiamas taip:

19)

74 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:

;

20)

75 straipsnis pakeičiamas taip:

21)

83 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

22)

84 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

23)

102 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

24)

103 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Taikant 11, 12, 17, 18, 23, 26, 32, 39–44, 47, 51–53, 55, 58, 59, 60, 64, 75, 82, 92, 95 ir 100 straipsnius, su tiesioginių išmokų formos intervencinėmis priemonėmis, intervencinėmis priemonėmis tam tikruose sektoriuose, kaimo plėtrai skirtomis intervencinėmis priemonėmis ir bendru rinkų organizavimu susijusiais klausimais Komisijai padeda atitinkamai Žemės ūkio fondų komitetas, Reglamentu (ES) 2021/2115 įsteigtas Bendros žemės ūkio politikos komitetas ir Reglamentu (ES) Nr. 1308/2013 įsteigtas Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komitetas.“