1.

Ši byla suteikia Teisingumo Teismui galimybę pirmą kartą priimti sprendimą dėl nacionalinės teisės aktų, pagal kuriuos teismų inspekcijos nariams, turintiems įgaliojimų teisėjų ir prokurorų drausminių procedūrų srityje, leidžiama de facto ir neribotą laiką toliau eiti pareigas ilgiau, nei jiems numatyta pagal įstatymą, suderinamumo su ESS 19 straipsniu.

2.

Ji taip pat leis Teisingumo Teismui toliau tęsti savo darbą aiškinant Reglamentą (ES) 2016/679 ( 2 ), patikslinant, pirma, savo jurisprudenciją, susijusią su asmens duomenų valdytojo paskyrimu pagal nacionalinę teisę, ir, antra, šio reglamento 79 straipsnio 1 dalyje numatyto ieškinio dalyką.

3.

Šiai bylai yra reikšmingi ESS 19 straipsnis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnis ir BDAR 4, 5, 32, 33 ir 79 straipsniai.

4.

Pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos Konstitutsiya na Republika Bulgaria (Bulgarijos Respublikos Konstitucija, toliau – Bulgarijos Konstitucija) 117 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Teismų valdžia yra nepriklausoma. Teisėjai, prisiekusieji, prokurorai ir ikiteisminio tyrimo teisėjai, atlikdami savo pareigas, vadovaujasi tik įstatymu.“

5.

Pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms taikytinos redakcijos šios Konstitucijos 132a straipsnyje nustatyta:

„(1)   Prie Aukščiausiosios teismų tarybos įsteigiama inspektorių institucija. Ją sudaro vyriausiasis inspektorius ir dešimt inspektorių.

(2)   Generalinį inspektorių penkerių metų laikotarpiui dviejų trečdalių narių balsų dauguma renka Nacionalinė Asamblėja.

(3)   Inspektorius ketverių metų laikotarpiui 2 dalyje nustatyta tvarka renka Nacionalinė Asamblėja.

(4)   Generalinis inspektorius ir inspektoriai gali būti perrenkami, tačiau jie negali būti išrinkti dviem kadencijoms iš eilės.

<…>

(6)   Inspekcija tikrina teisminių institucijų veiklą, nepažeisdama teisėjų, prisiekusiųjų, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjų nepriklausomumo jiems vykdant savo pareigas. Inspekcija atlieka patikrinimus dėl teisėjų, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjų sąžiningumo ir interesų konfliktų, jų turto deklaracijų ir veiksmų, kenkiančių teisminių institucijų reputacijai, taip pat veiksmų, susijusių su teisėjų, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjų nepriklausomumo pažeidimu, nustatymo. Generalinis inspektorius ir inspektoriai yra nepriklausomi ir vykdydami savo pareigas vadovaujasi tik įstatymais.

(7)   Inspekcija imasi veiksmų ex officio piliečių, juridinių asmenų ir valstybės institucijų iniciatyva, įskaitant teisėjus, prokurorus ir ikiteisminio tyrimo teisėjus.

<…>

(10)   Generalinio inspektoriaus ir inspektorių išrinkimo ir atleidimo iš pareigų, taip pat inspekcijos organizavimo ir veiklos sąlygas ir tvarką nustato įstatymas.“

6.

Zakon za sadebnata vlast (Teismų valdžios įstatymas) (DV Nr. 64, 2007 m. rugpjūčio 7 d.) 46 straipsnis suformuluotas taip:

„Nacionalinė Asamblėja išrenka generalinį inspektorių ir kiekvieną inspektorių atskirai dviejų trečdalių Parlamento narių balsų dauguma.“

7.

To įstatymo 54 straipsnyje numatyta:

„(1)   Inspekcija

<…>

<…>

<…>

(2)   Užtikrindama 1 dalies 15 punkte nurodytą kontrolę Inspekcija vykdo Asmens duomenų apsaugos įstatyme numatytas užduotis ir įgyvendina jame numatytus įgaliojimus.

<…>“

8.

Minėto įstatymo 175a straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Teisėjai, prokurorai ir ikiteisminio tyrimo teisėjai pateikia [Inspekcijai] šias deklaracijas:

<…>“

9.

To paties įstatymo 175b straipsnio 4 dalis suformuluota taip:

„Teisėjai, prokurorai ir ikiteisminio tyrimo teisėjai deklaruoja savo sutuoktinio arba asmenų, su kuriais jie faktiškai gyvena kaip sutuoktiniai, ir jų nepilnamečių vaikų turtą ir pajamas.“

10.

Teismų valdžios įstatymo 175e straipsnyje nustatyta:

„(1)   Per šešis mėnesius nuo deklaracijos pateikimo termino pabaigos [Inspekcija] patikrina deklaruotų faktinių aplinkybių teisingumą.

<…>

(6)   [Inspekcija] gali gauti informaciją iš Kredito įstaigų įstatymo 56 ir 56a straipsniuose nurodytų informacinių sistemų. [Inspekcijos] generalinis inspektorius ir inspektoriai gali prašyti Rayonen sad (apylinkės teismas), kurio veiklos teritorijoje yra duomenų subjekto nuolatinė gyvenamoji vieta, panaikinti banko paslaptį, nebent pagal Kredito įstaigų įstatymo 62 straipsnio 5 dalies 1 punktą buvo duotas sutikimas. Sutikimas [Inspekcijai] duodamas raštu, be notarinio parašo patvirtinimo, naudojant generalinio inspektoriaus patvirtintą formą“.

11.

Pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos Zakon za kreditnite institutsii (Kredito įstaigų įstatymas) (DV, Nr. 59, 2006 m. liepos 21 d.) 62 straipsnyje numatyta:

„(1)   Banko darbuotojams, bankų valdymo ir priežiūros organų nariams, Bulgarijos nacionalinio banko (BNB) tarnautojams, Indėlių garantijų fondo darbuotojams ir valdybos nariams, likvidatoriams, laikiniesiems administratoriams ir patikėtiniams, taip pat visiems kitiems bankui dirbantiems asmenims draudžiama savo ar savo šeimos narių naudai atskleisti ar naudoti banko paslaptį sudarančią informaciją.

(2)   Banko paslaptį sudaro faktai ir aplinkybės, turinčios įtakos banko klientų sąskaitų likučiams, sąskaitų operacijoms ir indėliams.

<…>

(5)   Išskyrus BNB, 56 straipsnio tikslais ir sąlygomis bankas gali pateikti 2 dalyje nurodytą informaciją apie individualius klientus tik:

<…>

(6)   Teismas taip pat gali nurodyti atskleisti 2 dalyje nurodytą informaciją, jeigu to prašo:

<…>

(7)   Rayonen sad (apylinkės teismas) teisėjas uždarame posėdyje priima motyvuotą sprendimą dėl 6 dalyje nurodyto prašymo ne vėliau kaip per 24 valandas nuo prašymo gavimo ir nurodo laikotarpį, su kuriuo susijusi 1 dalyje nurodyta informacija. Toks teismo sprendimas neskundžiamas.

<…>“

12.

Zakon za zashtita na lichnite danni (Asmens duomenų apsaugos įstatymas) (DV Nr. 1, 2002 m. sausio 4 d.) 17 straipsnyje numatyta:

„(1)   [Inspekcija] prižiūri ir kontroliuoja, kaip laikomasi [BDAR], šio įstatymo ir asmens duomenų apsaugos teisės aktų, kai asmens duomenis tvarko:

<…>“

13.

To įstatymo 39 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Jeigu pažeidžiamos jo teisės pagal [BDAR] ir šį įstatymą, duomenų subjektas gali ginčyti duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo veiksmus ir ieškinius teisme Administracinio proceso kodekse numatyta tvarka.“

14.

Inspektorat kam Visshia sadeben savet (Inspekcija prie Aukščiausiosios teismų tarybos, Bulgarija, toliau – Inspekcija) 2023 m. gegužės 15 d. kreipėsi į Sofiyski rayonen sad (Sofijos apylinkės teismas, Bulgarija) su prašymu panaikinti banko paslaptį, susijusią su kelių teisėjų ir jų šeimos narių turtu.

15.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad pirmiausia reikia patikrinti, ar Inspekcija turi kompetenciją pateikti prašymą panaikinti banko paslaptį. Šiuo klausimu jis patikslina, kad šią instituciją, kuri buvo įsteigta 2007 m. Bulgarijos Konstitucijos pakeitimu, sudaro generalinis teismų inspektorius ir dešimt inspektorių, kuriuos Bulgarijos parlamentas renka atitinkamai penkerių ir ketverių metų laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju generalinio inspektoriaus ir visų inspektorių įgaliojimai baigėsi 2020 m., ir parlamentas neišrenka naujų narių.

16.

Tas teismas nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Konstitutsionen sad (Konstitucinis Teismas, Bulgarija) konstatavo, kad, pasibaigus Inspekcijos narių kadencijai, jie nenutraukia savo veiklos, kol bus išrinkti nauji nariai. Atsižvelgdamas į tai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar, atsižvelgiant į Sąjungos teisę, šių narių įgaliojimų pratęsimas gali pakenkti šios institucijos nepriklausomumui, nes ji turi teisę pradėti teisėjų drausmines procedūras. Jeigu į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai, tas teismas norėtų žinoti kriterijus, leidžiančius nustatyti, ar toks pratęsimas yra leistinas.

17.

Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas dėl nacionalinių teismų vaidmens ir pareigų, leidžiančių Inspekcijai susipažinti su teisėjų asmens duomenimis.

18.

Šiuo klausimu tas teismas nurodo, kad 2019 m. Inspekcijos interneto svetainėje buvo paskelbti asmens duomenys, susiję su kelių teisėjų adresais ir jų šeimos narių tapatybe. Nustačiusi, kad tokie duomenys buvo išplatinti neteisėtai, Komisia za zashtita na lichnite danni (Asmens duomenų apsaugos komisija, Bulgarija) skyrė Inspekcijai baudą.

19.

Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar, darant prielaidą, kad BDAR taikytinas, ji turi būti laikoma duomenų valdytoja, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 4 straipsnio 7 punktą. Konkrečiau kalbant, tas teismas pažymi, kad pagal Bulgarijoje vyraujantį nacionalinės teisės aiškinimą jo kontrolė apsiriboja nustatymu, ar asmenims, kurių atžvilgiu prašoma panaikinti banko paslaptį, taikoma Teismų valdžios įstatyme numatyta deklaravimo pareiga. Jis pabrėžia, kad jeigu teismas, kuriam pateiktas toks prašymas, būtų laikomas duomenų valdytoju, jis turėtų užtikrinti duomenų saugumą pagal BDAR 32–34 straipsnius.

20.

Be to, minėtas teismas siekia išsiaiškinti, ar teisminė institucija, suteikianti valstybės subjektui prieigą prie duomenų, kuriems taikoma banko paslaptis, gali būti laikoma priežiūros institucija, kaip tai suprantama pagal BDAR 51 straipsnį.

21.

Galiausiai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, reikia nustatyti, ar prieš suteikdami prieigą prie duomenų teismai turi įsitikinti, kad Inspekcija ėmėsi pakankamų priemonių, kad užtikrintų teisės aktus atitinkantį duomenų tvarkymą. Tam teismui, be kita ko, kyla klausimas, ar, neatsižvelgiant į tai, ar jis laikomas duomenų valdytoju, ar priežiūros institucija, jis privalo savo iniciatyva atlikti tokią kontrolę, kad būtų užtikrinta BDAR 79 straipsnyje numatyta veiksminga teisminė gynyba.

22.

Šiomis aplinkybėmis Sofiyski rayonen sad (Sofijos apylinkės teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

23.

Rašytines pastabas pateikė Inspekcija, Bulgarijos ir Lenkijos vyriausybės, taip pat Europos Komisija.

24.

Teisingumo Teismo prašymu šioje išvadoje nagrinėjami pirmasis, trečiasis ir šeštasis prejudiciniai klausimai.

25.

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiami nacionalinės teisės aktai ar praktika, pagal kuriuos Inspekcijos nariams, turintiems įgaliojimus vykdyti drausmines procedūras teisėjams ir prokurorams, leidžiama tęsti veiklą ilgiau nei teisės aktuose nustatytą jų kadencijos trukmę. Savo rašytinėse pastabose Bulgarijos ir Lenkijos vyriausybės bei Inspekcija teigė, kad Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti šio klausimo ir kad jis nepriimtinas. Be to, reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją pats Teisingumo Teismas turi įvertinti sąlygas, kuriomis į jį kreipiasi nacionalinis teismas, ir patikrinti savo paties jurisdikciją arba jam pateikto prašymo priimtinumą ( 3 ).

26.

Pagal suformuotą jurisprudenciją Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos atsakyti į prejudicinį klausimą, kai akivaizdu, jog Sąjungos teisės nuostata, kurią jo prašoma išaiškinti, negali būti taikoma ( 4 ). Kai teisinė situacija nepatenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos priimti dėl jos sprendimo ir Chartijos nuostatos, kuriomis galbūt remiamasi, per se negali pagrįsti šios jurisdikcijos ( 5 ).

27.

Pirma, dėl ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos taikymo reikia priminti, kad pagal šią nuostatą valstybės narės numato teisių gynimo priemones, būtinas užtikrinti teisės subjektams jų teisės į veiksmingą teisminę gynybą Sąjungos teisei priklausančiose srityse laikymąsi. Taigi valstybės narės turi numatyti teisių gynimo priemonių ir procedūrų sistemą, pagal kurią tose srityse būtų užtikrinta veiksminga teisminė kontrolė. Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad, kiek tai susiję su ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos taikymo sritimi, ši nuostata taikoma „Sąjungos teisei priklausančiose srityse“, neatsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis valstybės narės įgyvendina šią teisę, kaip tai suprantama pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį ( 6 ).

28.

ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, be kita ko, taikoma bet kuriai nacionalinei institucijai, kuri, kaip teismas, gali priimti sprendimą dėl klausimų, susijusių su Sąjungos teisės taikymu ar aiškinimu, taigi patenkančių į šios teisės taikymo sritį. Atrodo, kad taip yra kalbant apie prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą – jam, kaip Bulgarijos bendrosios kompetencijos teismui, gali tekti priimti sprendimą dėl klausimų, susijusių su Sąjungos teisės taikymu ar aiškinimu, ir jis, kaip „teismas“, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę, priskiriamas prie Bulgarijos teisių gynimo priemonių sistemos „Sąjungos teisei priklausančiose srityse“, kaip tai suprantama pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, todėl šis teismas turi atitikti veiksmingos teisminės gynybos reikalavimus. Be to, reikia priminti, kad nors, kaip pažymi Lenkijos vyriausybė, valstybių narių teisingumo sistemos organizavimas priklauso jų kompetencijai, įgyvendindamos šią kompetenciją valstybės narės privalo laikytis iš Sąjungos teisės, visų pirma iš ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, joms kylančių įpareigojimų ( 7 ).

29.

Iš prašymų priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Inspekcijos nariai, kurių kadencija baigėsi prieš kelerius metus, kreipėsi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą su prašymu leisti panaikinti banko paslaptį, susijusią su kelių teisėjų ir jų šeimos narių banko sąskaitų duomenimis. Tas teismas mano, kad, atsižvelgiant į šios institucijos užduotis ir įgaliojimus drausmės bylose, tokia situacija, kurios teisėtumą patvirtino Konstitutsionen sad (Konstitucinis Teismas), gali kelti klausimų dėl Sąjungos teisėje nustatyto valstybių narių teismų sistemos nepriklausomumo reikalavimo, o tai pateisina Teisingumo Teismui skirtus klausimus. ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa skirta taikyti vykstant procesui, per kurį keliamas klausimas dėl nacionalinės teisės aktų ar praktikos, galinčių turėti įtakos teisėjų nepriklausomumui, atitikties Sąjungos teisei. Šiuo klausimu svarbu pabrėžti, jog pagal minėtą straipsnį kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad prie Sąjungos teisių gynimo priemonių Sąjungos teisei priklausančiose srityse sistemos priskirtų nacionalinių teismų teisėjams taikoma drausminė tvarka atitiktų teisėjų nepriklausomumo principą, be kita ko, numatant, kad dalyvautų institucijos, kurios pačios atitinka su veiksminga teismine gynyba susijusias garantijas ( 8 ).

30.

Atkreipiu dėmesį, kad Inspekcija teigia, jog, priešingai nei nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, duomenys, susiję su atitinkamų teisėjų banko sąskaitomis, kurie yra pagrindinės bylos nagrinėjimo dalykas, nėra naudojami vykdant jos įgaliojimus teikti įspėjimus, siekiant patraukti juos drausminėn atsakomybėn, ir kad ji neturi įgaliojimų skirti drausminę nuobaudą ar iškelti tokio paties pobūdžio bylą; pastarąją pastabą taip pat pateikė Bulgarijos vyriausybė ir Komisija. Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Sąjungos ir nacionalinių teismų kompetencijos paskirstymą Teisingumo Teismas turi atsižvelgti į tokias prejudicinių klausimų faktines ir teisines aplinkybes, kokios apibūdintos nutartyse dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą. Taigi prašymas priimti prejudicinį sprendimą negali būti nagrinėjamas atsižvelgiant į pagrindinės bylos šalies ar valstybės narės vyriausybės nurodytą nacionalinės teisės aiškinimą ( 9 ).

31.

Neginčijama, kad nutartyse dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą yra vidinis prieštaravimas, kiek tai susiję su Inspekcijos įgaliojimų apimtimi teisėjams taikomų drausminių procedūrų srityje, bet tik su šiuo klausimu. Taigi, nors Sofiyski rayonen sad (Sofijos apylinkės teismas) pirmajame prejudiciniame klausime nurodo Inspekcijos įgaliojimus skirti teisėjams drausmines nuobaudas, jis taip pat cituoja Teismų valdžios įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus, pagal kuriuos pažeidimų atveju Inspekcija „įspėja“ kompetentingą Aukščiausiosios teisėjų tarybos (toliau – ATT) kolegiją ir „pasiūlo“ skirti tokias nuobaudas, ir mini jos „įgaliojimus įspėti drausmės bylose“ ( 10 ), kuriuos ši institucija ir Bulgarijos vyriausybė iš tikrųjų aprašė savo atitinkamose pastabose. Taigi galima užtikrintai teigti, kad Inspekcija turi įgaliojimus Bulgarijos teisėjų drausminių procedūrų srityje, t. y. bent jau įgaliojimus siūlyti pradėti drausminę procedūrą dėl faktinių aplinkybių, nustatytų jai atlikus patikrinimus, o Teisingumo Teismas, be kita ko, turi laikytis sprendimų dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą turinio, susijusio su galimais drausminiais veiksmais ( 11 ) patikrinus banko duomenis, gautus panaikinus banko paslaptį ( 12 ).

32.

Antra, dėl Chartijos 47 straipsnio reikia pažymėti, kad teisės į veiksmingą teisinę gynybą pripažinimas konkrečiu atveju reiškia, kad asmuo, kuris ja remiasi, remiasi Sąjungos teisės garantuojamomis teisėmis ar laisvėmis arba kad dėl šio asmens vykdomas persekiojimas, kuriuo įgyvendinama Sąjungos teisė, kaip tai suprantama pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį. Vis dėlto neginčijama, kad pagrindinė byla, viena vertus, nėra grindžiama rungimosi principu, t. y. asmenys, kurių duomenys, su kuriais leisti susipažinti pateiktas prašymas, jame nedalyvauja, taigi negali remtis kokios nors teisės pažeidimu, ir, kita vertus, neatitinka šių asmenų persekiojimo vykdymo, kuriuo įgyvendinama Sąjungos teisė. Tokiomis aplinkybėmis Chartijos 47 straipsnis per se nėra taikomas pagrindinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, kadangi pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą visos valstybės narės įpareigojamos numatyti teisių gynimo priemones, būtinas siekiant Sąjungos teisei priklausančiose srityse užtikrinti veiksmingą teisminę gynybą, kaip tai suprantama, be kita ko, pagal Chartijos 47 straipsnį, aiškinant tą straipsnį reikia tinkamai atsižvelgti į šią Chartijos nuostatą ( 13 ).

33.

Reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigia Inspekcija, šiuo atveju laikomasi Teisingumo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnio reikalavimų, visų pirma numatytų šio straipsnio c punkte. Nagrinėjamu atveju sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą yra pakankamai informacijos, leidžiančios Teisingumo Teismui suprasti priežastis, paskatinusias prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą prašyti išaiškinti ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir Chartijos 47 straipsnį siekiant išspręsti ginčą pagrindinėje byloje. Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar pagal šias nuostatas draudžiamos konstitucinio lygmens nacionalinės teisės nuostatos, kaip jas aiškina Konstitutsionen sad (Konstitucinis Teismas), pagal kurias Inspekcijos nariai toliau eina pareigas pasibaigus įstatyme numatytai jų kadencijos trukmei. Taip prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti procesinio pobūdžio problemą, kurią jis turi išspręsti in limine litis, nes ji susijusi su institucijos, veikiančios nesilaikant jos veiklą apibrėžiančių teisės aktų, kreipimosi į jį teisėtumu, taigi su pačia minėto teismo jurisdikcija nagrinėti šios institucijos pateiktą prašymą. Kaip matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, prejudiciniai klausimai, kuriais siekiama leisti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui in limine litis išspręsti procesinio pobūdžio sunkumus, kaip antai susijusius su jo paties jurisdikcija nagrinėti jo nagrinėjamą bylą arba teisiniais padariniais, kuriuos reikia pripažinti teismo sprendimui, galinčiam sukliudyti minėtam teismui toliau nagrinėti tokią bylą, yra priimtini pagal SESV 267 straipsnį ( 14 ).

34.

Vis dėlto būtinybė, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį, prejudicine tvarka gauti prašomą Teisingumo Teismo išaiškinimą reiškia, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas gali remtis šiuo išaiškinimu, įvertinęs jam pateikto kreipimosi akto tinkamumą ir prireikus pripažindamas jį neteisėtu. Nagrinėjamu atveju, nors iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą negalima daryti išvados, kad pagal nacionalinės teisės normas tas teismas galėtų taip elgtis, Bulgarijos vyriausybės pastabų turinys leidžia manyti, kad taip galėtų būti. Jose patikslinta, kad vykdydamas kontrolę, kurią turi atlikti pagal Kredito įstaigų įstatymą, kompetentingas teismas turi patikrinti, ar prašymą panaikinti banko paslaptį pateikė viešosios valdžios institucija, ar šiuo tikslu įgaliota viešoji įstaiga, taigi, pagrindinėje byloje, ar prašymą pateikė vyriausiasis inspektorius, ar Inspekcijos inspektoriai. Toks patikslinimas dėl jurisdikciją turinčio teismo įgaliojimų pobūdžio patvirtina, kad toks teismas galėtų atsižvelgti į galimą Teisingumo Teismo atsakymą į pirmąjį prejudicinį klausimą ir kad prašomas Sąjungos teisės nuostatų išaiškinimas atitinka objektyvų poreikį, susijusį su sprendimu, kurį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galėtų priimti pagrindinėje byloje ( 15 ).

35.

Remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, iš ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos kylantis teisėjų nepriklausomumo reikalavimas reiškia, kad pagal teisėjams taikomą drausminę procedūrą turi būti užtikrinta, jog bus išvengta bet kokio pavojaus, kad ji bus naudojama kaip politinė teismo sprendimų turinio kontrolės sistema. Šiuo tikslu priimtos taisyklės, kurios, be kita ko, apibrėžia tiek drausminius nusižengimus sudarančias veikas, tiek konkrečiai taikomas sankcijas, numato nepriklausomos institucijos dalyvavimą laikantis procedūros, visapusiškai garantuojančios Chartijos 47 ir 48 straipsniuose įtvirtintas teises, tarp jų ir teisę į gynybą, ir suteikia galimybę ginčyti teisme drausmės priežiūros institucijų sprendimus, yra garantijos, būtinos siekiant išsaugoti teisminės valdžios nepriklausomumą. Be to, kadangi galimybė pradėti drausmės pažeidimo tyrimą savaime gali daryti spaudimą asmenims, kuriems pavesta užduotis priimti teismo sprendimus, būtina, kad už tyrimą ir drausminių procedūrų inicijavimą atsakinga institucija, įskaitant siūlymą pradėti tokio pobūdžio procedūrą, savo įgaliojimus vykdytų objektyviai ir nešališkai ir kad tuo tikslu ji būtų apsaugota nuo bet kokios išorės veiksnių įtakos ( 16 ).

36.

Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje įtvirtinto teisėjų nepriklausomumo principo atitikties nacionalinės teisės normoms ir praktikai, pagal kurią Inspekcijos nariams leidžiama tęsti veiklą ilgiau, nei Bulgarijos Konstitucijoje numatytą jų kadencijos trukmę, atsižvelgiant į šios institucijos uždavinių ir įgaliojimų apimtį. Kaip matyti iš prašymų priimti prejudicinį sprendimą, tokiu atveju tam teismui kyla klausimas dėl išorinės įtakos Inspekcijos veiklai arba nederamo jos spaudimo teismų valdžiai grėsmės.

37.

Kaip ir tuo atveju, kai teisėjo įgaliojimai pratęsiami jam sulaukus įprasto pensinio amžiaus ( 17 ), manau, kad tik valstybės narės gali nuspręsti, ar leisti pratęsti konstitucinės institucijos, kuriai pavesta tikrinti teismų valdžios veiklą, vertinti teisėjų sąžiningumą ir galimus jų interesų konfliktus ir prireikus siūlyti ATT pradėti jiems drausmines procedūras, narių pasibaigusius įgaliojimus. Vis dėlto pasirinkdamos savo konstitucinį modelį valstybės narės privalo laikytis, be kita ko, iš ESS 2 straipsnio ir 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos kylančio teismų nepriklausomumo reikalavimo. Taigi jos privalo užtikrinti, kad, atsižvelgiant į teisinės valstybės vertybę, būtų išvengta bet kokio jų teisės aktų, reglamentuojančių teisingumo sistemos organizavimą, regreso, ir nepriimti taisyklių, kurios pažeistų teisėjų nepriklausomumą ( 18 ).

38.

Šiuo klausimu, manau, vien to, kad teisėjų inspekcijos narių įgaliojimų trukmė pratęsiama remiantis bendrojo intereso pagrindu, susijusiu su būtinu instituciniu tęstinumu, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog buvo pažeistas minėtas nepriklausomumo principas ( 19 ), juo labiau kad tokios institucijos tarnautojai turi ne spręsti ginčus kaip teisėjai, o atlikti tyrimus ir siūlyti pradėti drausminę procedūrą, todėl jie nebūtinai turi atitikti visus teisėjams taikomus nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus ( 20 ).

39.

Vis dėlto Inspekcijos narių kadencijos, pasibaigusios užblokavus juos pakeisiančių narių skyrimo į pareigas procesą, buvo pratęstos esant tam tikrai reglamentavimo sistemai. Be to, kad nėra jokio teisinio pagrindo (tiek dėl pratęsimo principo, tiek dėl jo trukmės ( 21 )), reikia pabrėžti, kad vyriausiasis inspektorius ir inspektoriai gali būti perrinkti, „bet ne dvi kadencijas iš eilės“, ir kad eidami savo pareigas jie „klauso tik įstatymo“. Taigi matyti, kad buvo pratęsti konstitucinio organo narių įgaliojimai ir kad jų teisėtumas, pagrįstas pradiniu išrinkimu terminuotai kadencijai, dabar grindžiamas tik statutinėmis nuostatomis ir teisėtumo principo paisymu, nors nenumatyta nei tęstinumo, kol išnyksta kliūtis, nei nedelsiamo šių įgaliojimų pratęsimo. Be to, tokiu būdu iškeltas Inspekcijos teisėtumo klausimas, kuris susijęs su visuomenės pasitikėjimu aptariamos institucijos veikla ir pritarimu jos sprendimams, turi ypatingą reikšmę, atsižvelgiant į kreipimosi į ją būdą, nes Inspekcija gali veikti ir savo, ir „piliečių iniciatyva“ arba viešosios valdžios institucijų, „įskaitant teisėjus“, iniciatyva ( 22 ). Šiomis aplinkybėmis manau, kad Inspekcijos narių kadencijos pratęsimas de facto ir sine die gali kelti pagrįstą susirūpinimą dėl šios institucijos įgaliojimų ir funkcijų naudojimo kaip spaudimo teismų veiklai arba šios veiklos politinės kontrolės priemonės ( 23 ).

40.

Būtent prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atlikęs tuo tikslu reikalingus vertinimus, galiausiai turės priimti sprendimą šiuo klausimu. Šiuo tikslu reikia priminti, kad pagal SESV 267 straipsnį Teisingumo Teismas turi įgaliojimus ne taikyti Sąjungos teisės nuostatas konkrečiam atvejui, o tik priimti sprendimą dėl Sutarčių ir Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų aiškinimo. Vis dėlto pagal suformuotą jurisprudenciją Teisingumo Teismas, remdamasis SESV 267 straipsnyje įtvirtintu teismų bendradarbiavimu ir atsižvelgdamas į bylos medžiagą, gali nacionaliniam teismui pateikti Sąjungos teisės išaiškinimo gaires, kurios jam galėtų būti naudingos vertinant vienos ar kitos Sąjungos teisės nuostatos poveikį. Šiuo tikslu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės įvertinti grėsmes, susijusias su Inspekcijos narių įgaliojimų pratęsimu, atsižvelgdamas į teisėjų ir prokurorų nepriklausomumo reikalavimą, į pačius pagrindinėje byloje nagrinėjamus teisės aktus bei jų nacionalinį teisinį ir faktinį kontekstą ( 24 ).

41.

Kalbant apie pagrindinėje byloje nagrinėjamus teisės aktus ( 25 ) ir kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia Teisingumo Teismo apie Inspekcijos veiklos tęsimo pasibaigus jos narių kadencijai poveikį, atsižvelgiant į teisėjų nepriklausomumo reikalavimą, reikia patikrinti, ar taisyklės, reglamentuojančios šios institucijos organizavimą ir veikimą, yra tokios, kad dėl jų teisės subjektams negali kilti jokių pagrįstų abejonių dėl minėtos institucijos įgaliojimų ir funkcijų panaudojimo kaip priemonės daryti spaudimą teismų veiklai ar politiškai ją kontroliuoti. Apskritai šios taisyklės gali daryti tiesioginį poveikį minėtos institucijos veiklai ir taip užkirsti kelią drausminėms priemonėms, kurių tikslas ar poveikis yra daryti spaudimą asmenims, atsakingiems už sprendimų priėmimą, arba užtikrinti politinę jų veiklos kontrolę, arba, priešingai, palengvinti tokių priemonių taikymą ( 26 ).

42.

Pirma, neginčijama, kad sąlygos, kuriomis skiriami Inspekcijos nariai, atspindi tiesioginį ryšį su įstatymų leidžiamąja valdžia, nes juos renka Parlamento nariai dviejų trečdalių balsų dauguma. Šiuo kvalifikuotos balsų daugumos reikalavimu siekiama sumažinti paskyrimų, taigi ir Inspekcijos politizavimo grėsmę, nes tokiai daugumai iš esmės reikia įveikti šališkus interesus, vadinasi, ir profesinėje srityje pripažintų asmenybių bendro sutarimo. Laikantis labiau pragmatiško požiūrio galima daryti išvadą, kad šio mechanizmo, kuriuo siekiama užtikrinti valstybės tarnautojų politinį neutralumą, veiksmingumas yra santykinis, nes priklauso nuo kiekvienos šalies politinių aplinkybių.

43.

Šiuo klausimu iš Teisingumo Teismo turimos informacijos matyti, kad inspektorių skyrimo procesas, siejant su jų įgaliojimais teismų valdžios atžvilgiu, kelia susirūpinimą tiek Europos „demokratijos per teisę“ komisijai (Venecijos komisija), tiek Komisijai ( 27 ). Venecijos komisija nurodo, kad dviejų trečdalių dauguma Bulgarijos kontekste dažnai gaunama dėl „kvotų“ paskirstymo vykstant slaptoms politinėms deryboms, o tai reiškia, kad galiausiai kiekvienas inspektorius gali turėti tam tikrų politinių įsipareigojimų vienai ar kitai partijai ( 28 ). Komisija yra pabrėžusi sunkumus, susijusius su kandidatų atrankos procedūra, ir savo 2020 m. ataskaitoje dėl teisinės valstybės Bulgarijoje yra pažymėjusi, kad pati Inspekcija pateikė pasiūlymą iš dalies pakeisti Teismų valdžios įstatymą, reikalaujant, kad vyriausiąjį inspektorių ir inspektorius siūlytų ne Parlamento nariai, o kiti organai, pavyzdžiui, Varhoven kasatsionen sad (Aukščiausiasis kasacinis teismas, Bulgarija) ir Varhoven administrativen sad (Aukščiausiasis administracinis teismas, Bulgarija) plenarinės sesijos arba teisėjų bei profesinių organizacijų visuotiniai susirinkimai ( 29 ). 2023 m. ataskaitoje Komisija pažymėjo, kad teisėkūros reformų, kuriomis siekiama pagerinti Inspekcijos veiklą ir išvengti politinės įtakos grėsmės, be kita ko, susiejant teismų institucijas su jų narių atranka, patvirtinimo srityje nepadaryta jokios pažangos.

44.

Antra, iš Bulgarijos Konstitucijos 132a straipsnio 6 dalies matyti, kad Inspekcijos, kuri veikia remdamasi perspėjimais ir savo iniciatyva, užduotis objektyviai yra labai plati ( 30 ). Atsižvelgdama į tai, kad yra daug Bulgarijos teisėjų kontrolės mechanizmų, Venecijos komisija nurodo, kad Inspekcijos įgaliojimai apibrėžti bendrai ir netiksliai ir dažnai sutampa su ATT įgaliojimais, todėl kyla pavojus, kad į realią antrosios institucijos valdžią bus kėsinamasi ir ji bus perduota pirmajai. Ji pabrėžia, kad Inspekcija turi ne tik tyrimo įgaliojimus, bet ir gali atrinkti drausminius atvejus, nesiimdama tolesnių veiksmų dėl jai pateiktų „įspėjimų“, susijusių su galimai neteisėtu teisėjo elgesiu ( 31 ).

45.

Reikia kelti klausimą dėl garantijų, galimai numatytų pagrindinėje byloje nagrinėjamuose teisės aktuose siekiant užtikrinti, kad Inspekcijos nariai būtų atsparūs išorės veiksniams, visų pirma tiesioginei ar netiesioginei įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios įtakai, galinčiai pakreipti jų sprendimus kuria nors linkme. Kaip jau buvo nurodyta, pagal Bulgarijos Konstitucijos 132a straipsnį, eidami savo pareigas, vyriausiasis inspektorius ir inspektoriai yra „nepriklausomi ir klauso tik įstatymo“. Dar galima pažymėti, kad Inspekcija tikrina su ja susijusią teismų valdžios biudžeto projekto dalį ir teikia ją ATT ( 32 ). Bulgarijos vyriausybė ir Inspekcija sutartinai pabrėžia, kad nėra jokio teisinio mechanizmo, leidžiančio kuriai nors valstybės valdžiai ir, be kita ko, Inspekcijos narius skiriančiai įstatymų leidžiamajai valdžiai daryti įtaką Inspekcijos veiklai, kalbant konkrečiai – veiklai, susijusiai su teisėjų turto deklaracijų patikra. Pagal Teismų valdžios įstatymo 57 straipsnį kasmetinėje programoje numatytus patikrinimus atlieka burtų keliu nustatytos grupės, o pagal įspėjimą atliekamus patikrinimus atliksiantis inspektorius ir jam padedantys ekspertai taip pat nustatomi atsitiktine tvarka. Tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, tačiau atrodo, kad pagal Bulgarijos konstitucinę santvarką Inspekcija turi tam tikrą organizacinę, funkcinę ir finansinę autonomiją, kad užkirstų kelią tiesioginei ar netiesioginei politinei įtakai jos nariams.

46.

Vis dėlto reikia pažymėti, kad, remiantis nutartyse dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikta informacija, Inspekcijos nariai gali būti atleisti iš pareigų ( 33 ). Venecijos komisijos nuomonėje (CDL‑AD (2017) 018, 58–60 punktai) nurodyta, kad nacionalinės teisės aktuose numatyta, jog inspektoriai, kaip ir teisėjai, gali būti atleisti iš pareigų dar nepasibaigus jų kadencijai dėl „šiurkštaus arba sistemingo oficialių pareigų pažeidimo, taip pat dėl veiksmų, keliančių grėsmę teismų valdžios prestižui“. Pasiūlymą atleisti iš pareigų gali pateikti 1/5 Bulgarijos Nacionalinės Asamblėjos narių arba ATT plenarinė sesija. Nors šiuos teisės aktus galima suprasti kaip suteikiančius Bulgarijos Nacionalinei Asamblėjai galutinio sprendimo teisę, Venecijos komisija mano, kad toks sprendimas turėtų priklausyti šios ATT įgaliojimams ( 34 ).

47.

Reikia atsižvelgti į garantijas, galimai numatytas pagrindinėje byloje nagrinėjamuose teisės aktuose, siekiant užkirsti kelią, kad Inspekcijos nariai nepradėtų piktnaudžiauti įgaliojimais ar jais toliau nepiktnaudžiautų ( 35 ). Šiuo klausimu, prieš tai konstatavus tam tikrą Inspekcijos institucinę autonomiją, kad ir kokia ji būtų teigiama tiesioginės ar netiesioginės įtakos išlaikymo srityje, iškyla būtinybė apibrėžti šios institucijos veiklos ribas, atsižvelgiant į jos veiklos pobūdį, užduoties aprėptį ir įgaliojimus.

48.

Iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamus teisės aktus Inspekcijai taikoma skaidrumo pareiga ( 36 ) ir kad, konkrečiai kalbant apie teisėjų turto kontrolės veiklą, atrodo, kad jos vykdymas reglamentuojamas įvairiomis nuostatomis, tačiau tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Pagal nacionalinės teisės aktus Inspekcija privalo savo interneto svetainėje paskelbti visų teisėjų deklaracijas ir asmenų, kurie nepateikė deklaracijos per nustatytą terminą, sąrašą; šis sąrašas turi būti pašalintas iš tinklalapio kalendorinių metų, su kuriais jis susijęs, pabaigoje ( 37 ). Kalbant apie patikrinimus, susijusius su sąžiningumu ir galimu interesų konfliktų buvimu, teisėjų turto deklaracijų tikrinimo procedūra baigiama per 6 mėnesius. Nors Inspekcija išties turi teisę prašyti jurisdikciją turinčio teismo panaikinti banko paslaptį, kad gautų informaciją apie teisėjų turtą ir lėšų judėjimą jų banko sąskaitose, ji gali tai daryti tik tuo atveju, kai jie atsisako leisti suteikti prieigą prie tokių duomenų, o įstatyme aiškiai nurodyta, kad patikrinimas atliekamas palyginant deklaruotas faktines aplinkybes su gauta informacija ( 38 ).

49.

Vis dėlto Venecijos komisija, pirma, išreiškė apgailestavimą, kad teisės aktai dėl patikrinimų atlikimo ir Inspekcijos įgaliojimų nėra pakankamai tikslūs, todėl, kaip pažymėta, jos įgaliojimai dubliuojasi su ATT įgaliojimais, ir, antra, rekomendavo, kad inspektoriams suteikti tyrimo įgaliojimai neturi būti neriboti ir kad jiems būtų taikoma nepriklausomos institucijos, pavyzdžiui, ATT kontrolė ( 39 ). Ji konkrečiai pabrėžė svarbų vyriausiojo inspektoriaus vaidmenį – jis priima sprendimą, kuriuo nustato inspekcijos tvarką ir pateikia bendras organizacines bei metodines Inspekcijos veiklos gaires, t. y. turi įgaliojimus priimti bendro pobūdžio taisykles, ir Venecijos komisija rekomenduoja juos patikėti kitam subjektui. Ji pažymi, kad vyriausiasis inspektorius turi teisę nurodyti atlikti neeilinius patikrinimus, pagrįstus privačių asmenų dėl teisėjų pateiktais skundais, papildančius kasmet planuojamus patikrinimus, ir nustatyti jų tikslą ir terminus. Be to, vyriausiasis inspektorius ypatingais atvejais gali „tikrinti inspektorių veiklą“ ir atrodo (bet tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas), kad jis yra apeliacinė instancija dėl inspektorių ir turi teisę visiškai arba iš dalies pakeisti „patikrinimo ataskaitas“, kai jam pateikiami tikrinamo teisėjo prieštaravimai ( 40 ).

50.

Šiuo klausimu primenu, kad dėl didelių įgaliojimų sutelkimo institucijos, kompetentingos atlikti tyrimus ir dalyvauti vykdant drausminius veiksmus, vadovo rankose jam gali būti paprasčiau naudotis teisėjų drausmine tvarka siekiant paveikti jų veiklą, nes praktiškai jam suteikiama plati diskrecija imtis drausminių veiksmų prieš teisėjus arba jų nesiimti, nutraukiant įspėjimų tyrimą. Todėl teisės aktai, kuriais šios institucijos vadovui suteikiami tokie įgaliojimai, kokie pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamus teisės aktus suteikti vyriausiajam inspektoriui, galėtų sukelti teisės subjektams pagrįstų abejonių dėl minėtos institucijos įgaliojimų ir funkcijų naudojimo kaip spaudimo teismų veiklai ar šios veiklos politinės kontrolės priemonės ( 41 ).

51.

Siekiant atsakyti į Inspekcijos veiklos ribų nustatymo klausimą, reikia patikrinti, ar atitinkami teisėjai turi galimų veiksmingos teisminės gynybos garantijų. Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama banko paslapties panaikinimo procedūra nėra pagrįsta rungimosi principu, kad jurisdikciją turinčio teismo vykdoma kontrolė yra bent jau ribota ir kad jo sprendimo negalima apskųsti ( 42 ). Vis dėlto galima pažymėti, kad sprendimuose dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą daroma nuoroda į Teismų valdžios įstatymo 175h straipsnį, kuriame atitinkamiems asmenims numatyta galimybė pateikti paaiškinimus raštu ir įrodymus, kai Inspekcija tikrina deklaruotas faktines aplinkybes po to, kai buvo pateikti duomenys apie likučius ir lėšų judėjimą į šių asmenų banko sąskaitas. Venecijos komisija pažymi, kad patikrinimo rezultatai surašomi raštu ir pateikiami atitinkamam teisėjui, jis gali pateikti prieštaravimus vyriausiajam inspektoriui, kuris turi pateikti motyvuotą atsakymą ( 43 ).

52.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat pagrįstai atsižvelgia į tai, kaip ši institucija vykdo savo konstitucinę funkciją ir įgyvendina įvairius įgaliojimus, ypač jeigu pasibaigus jos narių kadencijai ji tai daro taip, kad gali kilti abejonių dėl jos nepriklausomumo nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių ( 44 ).

53.

Iš prašymų priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad vienintelis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytas incidentas, susijęs su Inspekcijos veikla, yra susijęs su neteisėtu kelių teisėjų asmens duomenų paskelbimu jos interneto svetainėje 2019 m., dėl kurio šiai institucijai buvo skirta bauda. Be to, kad ši aplinkybė susiklostė dar iki nagrinėjamų įgaliojimų pratęsimo, ji negali būti analizuojama kaip vykdomosios ar įstatymų leidžiamosios valdžios tiesioginės ar netiesioginės išorinės įtakos atvejis arba kaip atvejis, kai buvo pradėta piktnaudžiauti arba toliau piktnaudžiauta Inspekcijos narių įgaliojimais, kai tikslas ar poveikis yra daryti spaudimą tiems, kuriems pavesta priimti sprendimus, arba užtikrinti politinę jų veiklos kontrolę. Remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodyta informacija, minėti duomenys buvo paviešinti dėl Inspekcijos pareigūno, kuris nėra nei vyriausiasis inspektorius, nei inspektorius, t. y. suinteresuotojo asmens, kuris iš anksto neužtikrino duomenų anonimiškumo ir dėl to buvo atleistas iš darbo, asmeninės klaidos.

54.

Viena iš reikšmingų nacionalinių teisinių ir faktinių aplinkybių, į kurias prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi atsižvelgti, yra įgaliojimų pratęsimo trukmė, t. y. kreipimosi į šį teismą momentu tai buvo daugiau nei treji metai. Šiuo klausimu Bulgarijos vyriausybė ir Inspekcija, atsakydamos į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teiginį, kad Inspekcija toliau vykdo savo funkcijas „be aiškiai apibrėžtos pabaigos datos“, priminė, jog 2022 m. sprendime Konstitutsionen sad (Konstitucinis Teismas) aiškiai nurodė, kad jos funkcijų vykdymo trukmė priklauso nuo tam tikro būsimo įvykio, t. y. „kai Nacionalinė Asamblėja išrinks vyriausiąjį inspektorių ir inspektorius“.

55.

Neginčijama, kad Inspekcijos nariai toliau eina pareigas pasibaigus jų įgaliojimams, nes Nacionalinė Asamblėja 2020 m. negalėjo išrinkti juos pakeisiančių asmenų. Vis dėlto Teisingumo Teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra jokios informacijos, kuri leistų manyti, kad tokia padėtis artimiausioje ateityje bus ištaisyta. Be to, kad nėra jokio teisinio mechanizmo, kuriuo būtų užkirstas kelias blokavimui ir kurį taikant būtų sumažinta reikalaujama kvalifikuotoji balsų dauguma arba skyrimo kompetencija perduota neutraliam subjektui, reikia pažymėti, kad pasibaigus kadencijai veikia dar bent penkios kitos nepriklausomos kontrolės institucijos ( 45 ). Taigi atrodo, kad inspektorių pareigų ėjimo trukmė po to, kai baigėsi jų kadencija, priklauso nuo būsimo įvykio, kuris įvyks neaišku kada, ir tai leidžia šių įgaliojimų pratęsimo trukmę laikyti neterminuota, bet tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Vis dėlto, nors Inspekcijos veiklos sustabdymas panašaus pobūdžio laikotarpiui dėl paskyrimo proceso blokavimo neabejotinai kelia susirūpinimą, neribotas jos narių įgaliojimų pratęsimas vienodai neramina.

56.

Iš tikrųjų man atrodo, kad pirma pažymėtus pagrįstai susirūpinimą keliančius klausimus dėl kandidatų atrankos į inspektorių pareigas, suinteresuotųjų asmenų skyrimo būdo, galimo jų atleidimo iš pareigų penktadalio Parlamento narių balsų dauguma, Inspekcijos ir ATT įgaliojimų dubliavimosi esant netiksliems taikytiniems teisės aktams ir vyriausiojo inspektoriaus įgaliojimų apimties apsunkina tai, kad Inspekcijos nariai tęsia savo veiklą remdamiesi įgaliojimais, kurie pasibaigė 2020 m. sausio arba vasario mėn. ( 46 ) Nepaisant to, kad Teisingumo Teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra konkretaus pavyzdžio dėl kontrolės ar siūlymo atlikti drausmės procedūrą, kurie leistų baimintis dėl išorinės įtakos ar piktnaudžiavimo Inspekcijos įgaliojimais, tokios institucijos veiklos tęsimas be jokios tikslios ir konkrečios laiko ribos tik didina grėsmę, kad taip nutiks ( 47 ).

57.

Be neaiškumų, susijusių su individualios Inspekcijos narių padėties pokyčiais, a priori neapibrėžtas suinteresuotųjų asmenų įgaliojimų pratęsimas, neįvardijant tinkamų veiksmų, kuriais būtų galima per trumpą laiką atblokuoti šios institucijos sudėties atnaujinimo procesą, panaikina bet kokią ją reglamentuojančio konstitucinio mechanizmo prasmę ir, atsižvelgiant į Inspekcijos sudėtį ir veikimą, gali sukelti teisės subjektams pagrįstų abejonių dėl to, ar ji yra atspari išorės veiksniams ir ypač tiesioginei ar netiesioginei įstatymų leidžiamosios valdžios įtakai, ir dėl jos neutralumo, kai susikerta interesai, taip pat gali sudaryti įspūdį, kad ši institucija nėra nepriklausoma ir nešališka, o tai gali pakenkti pasitikėjimui, kurį teismai turi kelti minėtiems teisės subjektams demokratinėje visuomenėje ( 48 ). Tokiu atveju Inspekcija negali būti laikoma galinčia bet kokiomis aplinkybėmis veikti nekeldama jokių įtarimų šališkumu ( 49 ).

58.

Manau, tokios institucijos, kaip Inspekcija, narių įgaliojimus turėtų būti leidžiama pratęsti tik išimties tvarka ir tik pereinamuoju laikotarpiu, o tai reiškia, kad reikia kuo greičiau grįžti prie įprastos padėties, todėl toks įgaliojimų pratęsimas nesuderinamas su griežtu tęstinumo principo taikymu, dėl kurio neturi atsirasti galimybė pasibaigusią kadenciją, kuri nagrinėjamu atveju negalėjo būti iš karto pratęsta, pratęsti neribotam laikui, nes antraip būtų pažeistas proporcingumo principas. Nustatytas Inspekcijos narių kadencijos pratęsimas ilgiau nei trejiems metams be jokios pagrįstos galimybės per trumpą laiką atblokuoti paskyrimo procesą nėra išimtinio ir pereinamojo pobūdžio. Galiausiai reikia pridurti, jog funkcijų status quo visiškai neskatina silpstančios politinės valdžios didesnio atskaitingumo, kai ji atitinkamais atvejais gali pageidauti, kad pareigas toliau eitų suderinamų politinių pažiūrų asmenys, ir vengti Inspekcijos sudėties atnaujinimo pasitelkus atviresnį kandidatų atrankos būdą.

59.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį prejudicinį klausimą reikia atsakyti, kad ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip: pagal ją draudžiami tokie nacionalinės teisės aktai, kaip jie yra išaiškinti nacionalinėje jurisprudencijoje, pagal kuriuos institucijos nariams, kuriuos Parlamentas renka iš anksto nustatytos trukmės kadencijai, kurie negali būti iš karto perrinkti ir kurie įgalioti kontroliuoti teisėjų ir prokurorų veiklą ir sąžiningumą, taip pat siūlyti jiems pradėti drausminę procedūrą, leidžiama toliau de facto eiti pareigas neribotą laiką pasibaigus kadencijai, neįvardijant veiksmų, kurių reikia siekiant per trumpą laiką atblokuoti šios institucijos narių atnaujinimo procesą, kai šie teisės aktai nėra tokie, kad dėl jų teisės subjektams nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl šios institucijos įgaliojimų ir funkcijų panaudojimo kaip spaudimo šių teisėjų ir prokurorų veiklai arba jų veiklos politinės kontrolės priemonės.

60.

Trečiuoju prejudiciniu klausimu Teisingumo Teismo prašoma nustatyti, ar teismas, kuris leidžia valstybės institucijai susipažinti su asmens duomenimis, susijusiais su teisėjų ir jų šeimos narių banko sąskaitų likučiais, nustato duomenų tvarkymo priemones ar tikslus, todėl gali būti laikomas „duomenų valdytoju“, kaip tai suprantama pagal BDAR 4 straipsnio 7 punktą.

61.

Siekiant atsakyti į šį klausimą, reikia apibrėžti pagrindinėje byloje nagrinėjamos asmens duomenų „tvarkymo“ operacijos ribas ir vietą ( 50 ).

62.

Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad sąvoka „duomenų tvarkymas“ apima bet kokią automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekamą operaciją ar operacijų seką, kaip antai, be kita ko, „rinkimą“, „susipažinimą“, „naudojimą“, „atskleidimą persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis“. Be to, asmens duomenų tvarkymą gali sudaryti viena ar daugiau operacijų, kurių kiekviena susijusi su vienu iš skirtingų etapų, galinčių apimti asmens duomenų tvarkymą ( 51 ).

63.

Iš prašymų priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad teismas leidžia bankui pateikti Inspekcijai informaciją apie teisėjų ir jų šeimos narių sąskaitas ir indėlius. Vėliau Inspekcija renka, tikrina ir naudoja šią banko saugomą informaciją, kad nustatytų galimą interesų konfliktą. Iš to matyti, kad teisminės institucijos leistas informacijos, kuriai taikoma banko paslaptis, atskleidimas nagrinėtinas kaip duomenų tvarkymo operacija, įeinančia į kelių etapų procesą, kuriame paeiliui dalyvauja bankas, teisminė institucija ir Inspekcija.

64.

Atsižvelgiant į tai, reikia nustatyti, ar teismas, kuris leidžia atskleisti tokius duomenis, gali būti laikomas „duomenų valdytoju“, kaip tai suprantama pagal BDAR 4 straipsnio 7 punktą.

65.

Šiuo aspektu priminti, kad BDAR tikslas, koks išplaukia iš jo 1 straipsnio ir 1 bei 10 konstatuojamųjų dalių, yra, be kita ko, užtikrinti aukštą fizinių asmenų pagrindinių laisvių ir teisių, visų pirma jų teisės į privatų gyvenimą tvarkant asmens duomenis, įtvirtintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnio 1 dalyje ir SESV 16 straipsnio 1 dalyje, apsaugos lygį. Šiuo tikslu Sąjungos teisės aktų leidėjas plačiai apibrėžė ( 52 ) sąvoką „duomenų valdytojas“, siekdamas užtikrinti veiksmingą ir visapusišką duomenų subjektų apsaugą ( 53 ).

66.

Sąvoka „duomenų valdytojas“ neatsiejama nuo asmens ar subjekto vykdomos asmens duomenų tvarkymo kontrolės ( 54 ). Kalbant konkrečiau, BDAR 4 straipsnio 7 punkte sąvoka „duomenų valdytojas“ apibrėžiama kaip fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuris vienas ar drauge su kitais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones ( 55 ). Toje nuostatoje taip pat nurodyta, kad kai tokio duomenų tvarkymo tikslai ir priemonės nustatyti, be kita ko, valstybės narės teisėje, duomenų valdytojas arba konkretūs jo skyrimo kriterijai gali būti nustatyti pagal tą teisę.

67.

Taigi iš to straipsnio formuluotės matyti, kad duomenų valdytojas nustatomas remiantis dviem būdais. Reikia išsiaiškinti, ar juridinis asmuo arba subjektas vienas ar drauge su kitais nustato aptariamo duomenų tvarkymo tikslus ir priemones, ar jie apibrėžti nacionalinėje teisėje.

68.

Kai duomenų tvarkymo tikslai ir priemonės nustatomi pagal nacionalinę teisę, remiantis naujausia jurisprudencija reikia patikrinti, ar pagal šią teisę nustatomas duomenų valdytojas, ar nustatyti konkretūs jo skyrimo kriterijai. Duomenų valdytojo nustatymas pagal nacionalinę teisę gali būti ne tik eksplicitinis, bet ir implicitinis. Pastaruoju atveju vis dėlto reikalaujama, kad tas nustatymas pakankamai aiškiai būtų susietas su asmeniui ar atitinkamam subjektui priskirtu vaidmeniu, užduotimi ir pareigomis ( 56 ).

69.

Nagrinėjamu atveju iš prašymų priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagal Bulgarijos Konstitucijos 132a straipsnio 6 dalį Inspekcija, be kita ko, turi tikrinti teisėjų sąžiningumą ir interesų konfliktus. Šiuo tikslu ji pagal Teismų valdžios įstatymą ( 57 ) tikrina turto ir interesų deklaracijas, kurias teisėjai turi jai pateikti. Inspekcija skelbia šias deklaracijas savo interneto svetainėje ir saugo jas viešame elektroniniame registre ( 58 ). Be to, iš Asmens duomenų apsaugos įstatymo 20 straipsnio matyti, kad Inspekcijos nariai privalo neatskleisti informacijos, susijusios su įstatymo saugomomis paslaptimis, kurią jie sužinojo vykdydami savo veiklą.

70.

Tam, kad galėtų atlikti savo užduotį, Inspekcija gali gauti iš banko informaciją apie teisėjų ir jų šeimos narių sąskaitas ir indėlius. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme vykdoma procedūra patenka į šią sritį. Jeigu duomenų subjektai nesutiko su tokios informacijos pateikimu, Inspekcija, remdamasi Teismų valdžios įstatymo 175e straipsnio 6 dalimi ir Kredito įstaigų įstatymo 62 straipsnio 6 dalimi, gali prašyti Rayonen sad (apylinkės teismas) įpareigoti banką atskleisti duomenis, kuriems taikoma banko paslaptis.

71.

Pagal Kredito įstaigų įstatymo 62 straipsnio 7 dalį tas teismas priima sprendimą ne vėliau kaip per 24 valandas nuo tokio prašymo gavimo ir nurodo laikotarpį, su kuriuo susijusi informacija, kuriai taikoma banko paslaptis. Iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktos informacijos ( 59 ) ir Bulgarijos vyriausybės pateiktų pastabų ( 60 ) matyti, kad Rayonen sad (apylinkės teismas) tik patikrina, pirma, ar prašymą pateikė viešosios valdžios institucija, ar Kredito įstaigų įstatymo 62 straipsnio 6 dalyje nurodyta viešoji įstaiga, ir, antra, ar asmenims, dėl kurių sąskaitų pateiktas prašymas panaikinti banko paslaptį, taikoma deklaravimo pareiga, kaip tai suprantama pagal Teismų valdžios įstatymą.

72.

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pagal Bulgarijos teisėje įtvirtintą procedūrą Rayonen sad (apylinkės teismas), kaip pabrėžia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, tik formaliai patikrina Inspekcijos jam pateiktus prašymus atskleisti informaciją, kuriai taikoma banko paslaptis.

73.

Šiuo klausimu pažymiu, kad tas teismas, į kurį kreiptasi Inspekcijos iniciatyva, turi priimti sprendimą dėl tokių prašymų per labai trumpą laiką ir negali vertinti nei šio atskleidimo svarbos, atsižvelgiant į tikslą nustatyti interesų konfliktus, nei šių duomenų pateikimo tvarkos ir to, kaip vėliau Inspekcija galės juos naudoti. Be to, bankas šią informaciją tiesiogiai perduoda Inspekcijai, kuri turi užtikrinti jos konfidencialumą. Ši institucija tikrina teisėjų ir jų šeimos narių sąskaitas, kad patikrintų jų turto sudėtį ir, vykdydama Bulgarijos Konstitucijoje jai pavestas užduotis, patikrintų teisėjų sąžiningumą ir galimą interesų konfliktų buvimą.

74.

Iš tokių aplinkybių darau išvadą, kad teismas neturi įgaliojimų nustatyti asmens duomenų, kuriems taikoma banko paslaptis, tvarkymo tikslų ir priemonių.

75.

Vis dėlto akivaizdu, kad Bulgarijos teisėje bent jau netiesiogiai nustatyti šių duomenų tvarkymo tikslai ir priemonės ir Inspekcija yra paskirta šių duomenų valdytoja, kaip tai suprantama pagal BDAR 4 straipsnio 7 punktą.

76.

Atitinkamai iš šio duomenų tvarkymo tikslų ir priemonių nustatymo matyti, kad, atsižvelgiant į jam pagal nacionalinę teisę patikėtą vaidmenį, užduotį ir įgaliojimus, teismas, kuris duoda leidimą pateikti tokią informaciją Inspekcijai, nebuvo paskirtas Bulgarijos teisės aktų leidėjo duomenų valdytoju. Be to, man atrodo, jog vien to, kad minėtos informacijos atskleidimas priklauso nuo teismo leidimo, negali pakakti, kad šis teismas būtų pripažintas šių duomenų „valdytoju“. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad vienintelis tokio leidimo tikslas – leisti Inspekcijai tvarkyti asmens duomenis, kuriuos jai pateikė bankas, laikantis Bulgarijos teisėje nustatytų tikslų ir priemonių.

77.

Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes manau, kad teismas, kuris suteikia valdžios institucijai galimybę susipažinti su teisėjų ir jų šeimos narių banko sąskaitų likučiais vien su sąlyga, kad prieš tai patikrinama, ar šį prašymą pateikė tokia institucija ir ar jis susijęs su asmenimis, kuriems taikoma pareiga deklaruoti jų turtą, atsižvelgiant į jam pagal nacionalinę teisę priskirtą vaidmenį, užduotis ir įgaliojimus, negali būti laikomas šių asmens duomenų valdytoju, kaip tai suprantama pagal BDAR 4 straipsnio 7 punktą.

78.

Šeštasis prejudicinis klausimas pateiktas neatsižvelgiant į Teisingumo Teismo pateiktiną atsakymą į trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar pagal BDAR 79 straipsnio 1 dalį, siejamą su Chartijos 47 straipsniu, teisminė institucija, kuri priima sprendimą dėl valstybės institucijos pateikto prašymo atskleisti asmens duomenis, privalo savo iniciatyva užtikrinti asmenų, kurių duomenys tvarkomi, apsaugą, reikalaudama, kad ši institucija jai pateiktų informaciją apie saugumo priemones, kurių imtasi pagal BDAR 33 straipsnio 3 dalies d punktą, ir apie jų veiksmingą įgyvendinimą, kai žinoma, kad minėta institucija praeityje yra pažeidusi asmens duomenų saugumą.

79.

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad jame vykdomas procesas nėra grindžiamas rungimosi principu, nes asmenys, su kuriais susijęs prašymas atskleisti informaciją apie teisėjų ir jų šeimos narių banko sąskaitų likučius, nėra šio proceso šalys ( 61 ). Jo nuomone, jeigu jis, kaip tai numatyta Bulgarijos teisėje, tik visiškai formaliai išnagrinėtų tokius prašymus, duomenų subjektai netektų teisės į veiksmingą teisminę gynybą, užtikrinamą BDAR 79 straipsnio 1 dalies nuostatomis, siejamomis su Chartijos 47 straipsniu.

80.

Iš to matyti, kad, siekiant atsakyti į šį prejudicinį klausimą, reikia nustatyti, ar pagal tas nuostatas teismui, kuris priima sprendimą tokiame procese, nustatoma pareiga savo iniciatyva patikrinti, ar pakanka priemonių, skirtų užkirsti kelią bet kokiam vėlesniam asmens duomenų, kuriuos prašoma atskleisti, saugumo pažeidimui.

81.

Mano nuomone, iš BDAR 79 straipsnio 1 dalies nuostatų dalyko matyti, kad į šį klausimą galima atsakyti tik neigiamai.

82.

Šiuo klausimu manau, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo iškeltą klausimą, susijusį su informacijos, kuriai taikoma banko paslaptis, saugumu, reikia vertinti atsižvelgiant į duomenų valdytojui tenkančias pareigas, kurių esminius bruožus reikia priminti.

83.

Pirma, duomenų valdytojas privalo užkirsti kelią bet kokiems asmens duomenų saugumo pažeidimams. Kalbant konkrečiau, pagal BDAR 5 straipsnio 2 dalį jis yra atsakingas už šio straipsnio 1 dalyje nustatytų principų, susijusių su šių duomenų tvarkymu, laikymąsi ir turi galėti įrodyti, kad jų laikomasi. Pagal to reglamento 5 straipsnio 1 dalies f punkte įtvirtintą asmens duomenų vientisumo ir konfidencialumo principą duomenų valdytojas turi užtikrinti, kad tokie duomenys būtų tvarkomi taip, kad taikant tinkamas technines ar organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas jų saugumas. Pagal minėto reglamento 32 straipsnio 1 dalį tokios priemonės turi užtikrinti duomenų tvarkymo keliamą pavojų atitinkantį saugumo lygį.

84.

Antra, duomenų valdytojas turi reaguoti į bet kokį asmens duomenų saugumo pažeidimą. Šiuo klausimu BDAR 33 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad duomenų valdytojas praneštų kompetentingai priežiūros institucijai apie nagrinėjamą pažeidimą ir pagal šio straipsnio 3 dalies d punktą apibūdintų priemones, kurių jis siūlo imtis šiam pažeidimui pašalinti, įskaitant, jei reikia, priemones bet kokioms neigiamoms pasekmėms sumažinti.

85.

Būtent atsižvelgiant į tas nuostatas reikia nagrinėti BDAR 79 straipsnio 1 dalyje numatytos teisminės teisių gynimo priemonės dalyką. Šiuo klausimu reikia priminti, kad šio reglamento VIII skyriuje „Teisių gynimo priemonės, atsakomybė ir sankcijos“ Sąjungos teisės aktų leidėjas duomenų subjektams, kurių duomenys tvarkomi, numatė įvairias teisių gynimo priemones administracinėse arba teisminėse institucijose ir nurodė, kad kiekviena iš jų turi būti galima pasinaudoti nedarant poveikio kitoms ( 62 ).

86.

Visų pirma BDAR 77 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas duomenų subjektas turi teisę pateikti skundą priežiūros institucijai, jeigu mano, kad tvarkant asmens duomenis pažeidžiamas šis reglamentas. Be to, pagal BDAR 78 straipsnio 1 dalį kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę imtis veiksmingų teisminių teisių gynimo priemonių dėl priežiūros institucijos dėl tokio asmens priimto teisiškai privalomo sprendimo.

87.

Galiausiai BDAR 79 straipsnio „Teisė imtis veiksmingų teisminių teisių gynimo priemonių prieš duomenų valdytoją arba duomenų tvarkytoją“ 1 dalyje kiekvienam duomenų subjektui užtikrinama teisė pareikšti ieškinį, jeigu jis mano, kad tvarkant asmens duomenis pažeidžiant šį reglamentą buvo pažeistos jam šiuo reglamentu suteiktos teisės. Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją šiuo straipsniu duomenų subjektas neatleidžiamas nuo pareigos pagal to paties reglamento 82 straipsnio 1 dalį įrodyti, kad iš tikrųjų patyrė turtinę ar neturtinę žalą ( 63 ).

88.

Mano nuomone, iš dviejų pastarųjų straipsnių teksto aiškiai matyti, kad duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui pareikštu ieškiniu siekiama, kad būtų atlyginta žala, padaryta dėl ankstesnio BDAR suteiktų teisių pažeidimo. Vis dėlto iš minėtų straipsnių teksto negalima daryti išvados, kad teismas privalo prevenciškai patikrinti, ar asmens duomenų valdytojas ėmėsi tinkamų priemonių, kad išvengtų bet kokio vėlesnio šių teisių pažeidimo.

89.

Atsižvelgiant į tai, reikia nustatyti Chartijos 47 straipsnio nuostatų poveikį BDAR 79 straipsnio 1 dalies aiškinimui.

90.

Kaip matyti iš BDAR 141 konstatuojamosios dalies ( 64 ), šio reglamento 79 straipsnio 1 dalies nuostatomis siekiama įgyvendinti Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintą teisę į veiksmingą teisinę gynybą. Kitaip tariant, Sąjungos teisės aktų leidėjas jau įtraukė šią teisę rengdamas nuostatas, reglamentuojančias teisių gynimo priemones, kurių duomenų subjektas gali imtis prieš duomenų valdytoją.

91.

Darytina išvada, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją BDAR 77 straipsnio 1 dalyje, 78 straipsnio 1 dalyje ir 79 straipsnio 1 dalyje numatytų teisių gynimo priemonių požymiai turi būti nustatyti paisant teisės į veiksmingą teisminę gynybą. Šiuo požiūriu valstybės narės, naudodamosi procesine autonomija, turi užtikrinti, kad šios teisių gynimo priemonės suteiktų duomenų subjektams konkrečią galimybę užtikrinti šiuo reglamentu jiems suteiktų teisių apsaugą ( 65 ).

92.

Vaidmenį, kurį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui suteikė Bulgarijos teisės aktų leidėjas, reikia analizuoti būtent atsižvelgiant į visas tas aplinkybes.

93.

Bulgarijos teisės aktų leidėjo pasirinkimu teismas per procedūrą, kuri nėra grindžiama rungimosi principu, išties tik formaliai patikrina Inspekcijos jam pateiktus prašymus atskleisti teisėjų ir jų šeimos narių banko sąskaitų likučius. Atsižvelgiant į tai, ir nepaisant ribotų tokio teismo įgaliojimų, iš BDAR 79 straipsnio 1 dalies visai negalima daryti išvados, kad prieš priimdamas sprendimą dėl tokių prašymų tas teismas turėtų turėti įgaliojimus savo iniciatyva patikrinti priemonių, kurių imtasi siekiant užkirsti kelią bet kokiam vėlesniam šių asmens duomenų saugumo pažeidimui, pakankamumą.

94.

Manau, kad dėl mano pirma nurodytų priežasčių Inspekcija nacionalinėje teisėje yra paskirta duomenų, kuriems taikoma banko paslaptis ir kuriuos leidžia atskleisti teisminė institucija, valdytoju. Iš to matyti, kad, turėdama tokį statusą, Inspekcija turi imtis visų BDAR numatytų priemonių, tinkamų jos surinktos informacijos saugumui užtikrinti.

95.

Šiuo požiūriu tam, kad būtų laikomasi BDAR nustatytos sistemos, pakanka, kad pagal šio reglamento 79 straipsnio 1 dalį su šiuo atskleidimu susiję asmenys galėtų, jeigu būtų pažeistos šiuo reglamentu jiems suteiktos teisės, pareikšti Inspekcijai ieškinį teisme pagal procesines taisykles, kuriomis užtikrinama, kad bus paisoma Chartijos 47 straipsnyje įtvirtintos teisės į veiksmingą teisminę gynybą ( 66 ).

96.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui atsakyti taip, kad, turint omenyje tai, kas išdėstyta, BDAR 79 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su Chartijos 47 straipsniu, nereikalaujama, kad teismas, kuris, pasibaigus procedūrai, kuri nėra grindžiama rungimosi principu, pagal nacionalinę teisę turi priimti sprendimą dėl prašymo atskleisti teisėjų ir jų šeimos narių banko sąskaitų likučius, ex officio patikrintų, ar duomenų valdytojas ėmėsi tinkamų priemonių užkirsti kelią bet kokiam vėlesniam šių asmens duomenų saugumo pažeidimui.

97.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Sofiyski rayonen sad (Sofijos apylinkės teismas, Bulgarija) pateiktus pirmąjį, trečiąjį ir šeštąjį klausimus: