<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-194/19</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62019CC0194</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:85">EU:C:2021:85</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>18</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>18</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC">Generalinio advokato A. Rantos išvada – Byla C-194/19</HT></P><P><HT TYPE="SC">Belgijos valstybė (Aplinkybės, susiklosčiusios po sprendimo dėl perdavimo priėmimo)</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Athanasios Rantos Išvada</HT>,</P><P>pateikta <DATE ISO="20210202">2021 m. vasario 2 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: prancūzų.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Byla C‑194/19</HT></P><P>H. A.</P><P>prieš</P><P>Belgijos valstybę</P><P><HT TYPE="NORMAL">(<HT TYPE="ITALIC">Conseil d’État</HT> (Valstybės Taryba, Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė</KEYWORD><KEYWORD>Reglamentas (ES) Nr. 604/2013</KEYWORD><KEYWORD>Valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymas</KEYWORD><KEYWORD>Atsakomybės perdavimas</KEYWORD><KEYWORD>27 straipsnis</KEYWORD><KEYWORD>Teisių gynimo priemonės</KEYWORD><KEYWORD>Teisminės kontrolės apimtis</KEYWORD><KEYWORD>Nacionaliniam teismui tenkanti pareiga atsižvelgti į aplinkybes, susiklosčiusias po sprendimo dėl perdavimo priėmimo, galinčias turėti įtakos nustatant valstybę narę, atsakingą už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą</KEYWORD><KEYWORD>Sąlygos</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Įvadas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT>Tarptautinės apsaugos prašytojas pateikė savo prašymą vienoje valstybėje narėje, bet buvo priimtas sprendimas dėl jo perdavimo kitai valstybei narei. Praėjus kelioms dienoms jo brolis atvyko į pirmąją valstybę narę ir joje pateikė tarptautinės apsaugos prašymą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Ar pirmosios valstybės narės, kurioje prašytojas pateikė skundą dėl sprendimo dėl perdavimo, teismas turi atsižvelgti į aplinkybes, susiklosčiusias po šio sprendimo priėmimo, t. y. į jo brolio atvykimą ir į tai, kad šis taip pat pateikė tarptautinės apsaugos prašymą? Toks iš esmės yra klausimas, kurį pateikė <HT TYPE="ITALIC">Conseil d’État</HT> (Valstybės Taryba, Belgija)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P>Reikia skirti šią situaciją nuo tokios, kai prašytojo nurodytos aplinkybės jau buvo susiklosčiusios tuo metu, kai jis pateikė tarptautinės apsaugos prašymą; tai klausimas, kuris šiuo metu nagrinėjamas byloje C‑18/20, <HT TYPE="ITALIC">Bundesamt für Fremdenwesen und Asyl</HT> (Paskesnis tarptautinės apsaugos prašymas).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>Šioje byloje Teisingumo Teismas turės patikslinti savo jurisprudenciją, susijusią su Reglamento (ES) Nr. 604/2013<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P><DATE ISO="20130626">2013 m. birželio 26 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="180" PAGE.FIRST="31" DATE.PUB="2013">OL L 180, 2013, p. 31</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE> (toliau – reglamentas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/>), siejamo su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (toliau – Chartija), išaiškinimu. Teisingumo Teismui reikės, be kita ko, nustatyti, kaip turi būti vykdoma sprendimo dėl tarptautinės apsaugos prašytojo perdavimo teisminė kontrolė ir ar šeimos nario, nagrinėjamu atveju – brolio, taip pat tarptautinės apsaugos prašytojo, atvykimas reiškia aplinkybę, galinčią turėti įtakos nustatant valstybę narę, atsakingą už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="2"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Reglamentas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>Reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/> 4, 5 ir 19 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><CONSID><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>(4)</NO.P><TXT>[<DATE ISO="19991015">1999 m. spalio 15</DATE> ir <DATE ISO="19991016">16 d.</DATE>] Tamperėje įvykusio [specialaus Europos Vadovų Tarybos susitikimo] išvadose taip pat konstatuojama, kad [bendrai Europos prieglobsčio sistemai] artimiausiu metu turėtų būti priskirtas aiškus ir veiksmingas valstybės narės, atsakingos už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo būdas;</TXT></NP></CONSID><CONSID><NP><NO.P>(5)</NO.P><TXT>toks būdas ir valstybėms narėms, ir atitinkamiems asmenims turėtų būti grindžiamas objektyviais bei teisingais kriterijais. Jis pirmiausia turėtų padėti greitai nustatyti atsakingą valstybę narę, kad būtų galima garantuoti veiksmingą galimybę pradėti tarptautinės apsaugos suteikimo procedūras ir netrukdyti siekiui greitai nagrinėti tarptautinės apsaugos prašymus;</TXT></NP></CONSID><P>&lt;…&gt;</P><CONSID><NP><NO.P>(19)</NO.P><TXT>siekiant užtikrinti veiksmingą atitinkamų asmenų teisių apsaugą, reikėtų įtvirtinti teisines garantijas ir teisę į veiksmingą teisės gynimo priemonę, kai priimami sprendimai dėl perdavimo atsakingai valstybei narei, laikantis visų pirma [Chartijos] 47 straipsnio. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinės teisės normų, veiksminga teisės gynimo nuo tokių sprendimų priemonė turėtų apimti tiek šio reglamento taikymo, tiek teisinių ir faktinių aplinkybių, susiklosčiusių valstybėje narėje, kuriai perduodamas prašytojas, vertinimą[.]<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/></TXT></NP></CONSID></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>Šio reglamento 1 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>Dalykas<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/> nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>Šiuo reglamentu išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą &lt;…&gt;, nustatymo kriterijai ir mechanizmai.<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT>Minėto reglamento 2 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>Terminų apibrėžtys<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/> g punkte išdėstyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>Šiame reglamente:</P><P>&lt;…&gt;</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>g)</NO.P><TXT>šeimos nariai – jei šeima jau egzistavo kilmės šalyje, šie prašytojo šeimos nariai, esantys valstybių narių teritorijoje [teritorijose]:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>prašytojo sutuoktinis arba su juo pastovius santykius palaikantis nesantuokinis partneris tais atvejais, kai pagal atitinkamos valstybės narės teisę ar praktiką nesantuokinės poros jos teisės aktais dėl trečiųjų šalių piliečių prilyginamos santuokinėms poroms,</P></ITEM><ITEM><P>pirmoje įtraukoje nurodytų porų arba prašytojo nepilnamečiai vaikai, jei jie yra nesusituokę, taip pat nepaisant to, ar jie yra santuokiniai, ar nesantuokiniai, ar įvaikinti, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje,</P></ITEM><ITEM><P>jei prašytojas yra nepilnametis ir nesusituokęs – tėvas, motina ar kitas suaugęs asmuo, atsakingas už prašytoją pagal valstybės narės, kurioje yra suaugęs asmuo, teisę arba praktiką,</P></ITEM><?PAGE NO="3"?><ITEM><P>jei tarptautinės apsaugos gavėjas yra nepilnametis ir nesusituokęs – tėvas, motina ar kitas suaugęs asmuo, atsakingas už gavėją pagal valstybės narės, kurioje gavėjas yra, teisę arba praktiką[.]<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/></P></ITEM></LIST></P></NP></ITEM></LIST></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT>Minėto reglamento 3 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>Galimybė naudotis tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo procedūra<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/> 1 ir 2 dalyse nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="003.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Valstybės narės nagrinėja kiekvieną trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės, bet kurios iš jų teritorijoje, įskaitant pasienį arba tranzito zonas, prašančio tarptautinės apsaugos, prašymą. Prašymą nagrinėja viena valstybė narė, būtent ta, kuri yra atsakinga pagal III skyriuje nustatytus kriterijus.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="003.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Jei remiantis šiame reglamente išvardytais kriterijais negalima nustatyti jokios atsakingos valstybės narės, už jo nagrinėjimą yra atsakinga pirmoji valstybė narė, kuriai buvo pateiktas tarptautinės apsaugos prašymas.</ALINEA><ALINEA>Jei prašytojo neįmanoma perduoti pirmajai paskirtai atsakinga valstybei narei, nes esama pagrįstų priežasčių manyti, kad tos valstybės narės prieglobsčio procedūra ir prašytojų priėmimo sąlygos turi sisteminių trūkumų, dėl kurių esama nežmoniško ar žeminančio elgesio, kaip apibrėžta [Chartijos] 4 straipsnyje, rizikos, atsakingos valstybės narės nustatymo procedūrą atliekanti valstybė narė toliau nagrinėja III skyriuje išdėstytus kriterijus, kad nustatytų, ar kita valstybė narė galėtų būti paskirta atsakinga.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT>Reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/> 7 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>Kriterijų hierarchija<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/> 2 dalis suformuluota taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>Pagal šiame skyriuje įtvirtintus kriterijus atsakinga valstybė narė nustatoma atsižvelgiant į padėtį tuo metu, kai prašytojas pirmą kartą valstybei narei pateikė tarptautinės apsaugos prašymą.<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT>Šio reglamento 10 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>Šeimos nariai, kurie prašo tarptautinės apsaugos<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/> įtvirtinta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>Jei prašytojas valstybėje narėje turi šeimos narį, dėl kurio tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimo toje valstybėje narėje dar nepriimtas pirmas sprendimas iš esmės, ta valstybė narė ir yra atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, jei atitinkami asmenys savo pageidavimą išreiškė raštu.<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT>Minėto reglamento 12 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>Teisę gyventi šalyje patvirtinančių dokumentų arba vizų išdavimas<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/> 2 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>Jei prašytojas turi galiojančią vizą, už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą yra atsakinga tą vizą išdavusi valstybė narė, išskyrus atvejį, kai ta viza buvo išduota kitos valstybės narės vardu pagal atstovavimo susitarimą, kaip numatyta <DATE ISO="20090713">2009 m. liepos 13 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą<HT TYPE="SUP">[</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="243" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2009">OL L 243, 2009, p. 1</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE><HT TYPE="SUP">]</HT>, 8 straipsnyje. Tokiu atveju už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą yra atsakinga atstovaujamoji valstybė narė.<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT>Reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/> 17 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>Diskrecinės išlygos<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/> 1 dalyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>Nukrypdama nuo 3 straipsnio 1 dalies, kiekviena valstybė narė gali nuspręsti nagrinėti trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės jai pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą.</ALINEA><?PAGE NO="4"?><ALINEA>Valstybė narė, kuri nusprendžia nagrinėti tarptautinės apsaugos prašymą pagal šią dalį, tampa atsakinga valstybe nare ir prisiima su ta atsakomybe susijusias pareigas. &lt;…&gt;</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT>Šio reglamento 27 straipsnis <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>Teisės gynimo priemonės<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/> suformuluotas taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="027.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Prašytojas &lt;…&gt; turi teisę į veiksmingą teisės gynimo priemonę ir gali pateikti teismui skundą dėl sprendimo dėl perdavimo faktinių ir teisinių pagrindų arba prašyti jį peržiūrėti.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="027.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Valstybės narės numato pagrįstą laiko tarpą, per kurį atitinkamas asmuo gali įgyvendinti teisę į veiksmingą teisės gynimo priemonę pagal 1 dalį.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="027.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA><P>Sprendimų dėl perdavimo apskundimo arba peržiūrėjimo tikslais, valstybės narės savo nacionalinėje teisėje nustato, kad:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>skundas arba sprendimo peržiūrėjimas suteikia atitinkamam asmeniui teisę likti atitinkamoje valstybėje narėje, kol bus gauti skundo ar peržiūrėjimo rezultatai, arba</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>perdavimo vykdymas automatiškai sustabdomas ir toks sustabdymas pasibaigia po tam tikro pagrįsto laikotarpio, per kurį teismas po atidaus ir nuodugnaus nagrinėjimo yra priėmęs sprendimą dėl skundžiamo arba peržiūrimo sprendimo vykdymo sustabdymo, arba</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>atitinkamam asmeniui suteikiama galimybė per pagrįstą laikotarpį prašyti teismo sustabdyti sprendimo dėl perdavimo vykdymą, kol nagrinėjamas jo skundas ar peržiūrimas sprendimas. Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikoma veiksminga teisės gynimo priemonė, sustabdydamos perdavimo vykdymą, kol bus priimtas sprendimas dėl pirmo sustabdymo prašymo. Sprendimas dėl sprendimo dėl perdavimo vykdymo sustabdymo priimamas per pagrįstą laikotarpį, tuo pačiu leidžiant atlikti atidų ir nuodugnų sustabdymo prašymo nagrinėjimą. Sprendime nesustabdyti sprendimo dėl perdavimo vykdymo išdėstomi jį pagrindžiantys motyvai.</TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="027.004"><NO.PARAG>4.</NO.PARAG><ALINEA>Valstybės narės gali numatyti, kad kompetentingos institucijos gali <HT TYPE="ITALIC">ex</HT> <HT TYPE="ITALIC">officio</HT> nuspręsti sustabdyti sprendimo dėl perdavimo vykdymą, kol nagrinėjamas jo skundas ar peržiūrimas sprendimas.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT>Minėto reglamento 29 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>Sąlygos ir terminai<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/> 1 ir 2 dalyse įtvirtinta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="029.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Prašytojas &lt;…&gt; prašančiosios valstybės narės atsakingai valstybei narei perduodamas pagal prašančiosios valstybės narės nacionalinę teisę, atitinkamoms valstybėms narėms pasikonsultavus, kiek praktiškai įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo kitos valstybės narės prašymo atitinkamą asmenį perimti savo žinion arba atsiimti gavimo [nuo kitos valstybės narės sutikimo patenkinti prašymą atitinkamą asmenį perimti savo žinion arba atsiimti] arba nuo galutinio sprendimo dėl skundo ar peržiūrėjimo priėmimo, jei sprendimo vykdymas buvo sustabdytas pagal 27 straipsnio 3 dalį.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="029.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Tais atvejais, kai perdavimas per šešis mėnesius neįvyksta, atsakinga valstybė narė atleidžiama nuo pareigų atitinkamą asmenį perimti savo žinion arba atsiimti, o atsakomybė pereina prašančiajai valstybei narei. Šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki vienerių metų, jei perdavimas negalėjo įvykti dėl atitinkamo asmens įkalinimo, arba ne ilgiau kaip iki aštuoniolikos mėnesių, jei atitinkamas asmuo slapstosi.<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="5"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Direktyva 2013/32/ES</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT>Direktyvos 2013/32/ES<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P><DATE ISO="20130626">2013 m. birželio 26 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="180" PAGE.FIRST="60" DATE.PUB="2013">OL L 180, 2013, p. 60</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE> 1 straipsnyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>Šios direktyvos tikslas – nustatyti pagal Direktyvą 2011/95/ES<HT TYPE="SUP">[</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P><DATE ISO="20111213">2011 m. gruodžio 13 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="337" PAGE.FIRST="9" DATE.PUB="2011">OL L 337, 2011, p. 9</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE><HT TYPE="SUP">]</HT> bendrą tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo tvarką.<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT>Direktyvos 2013/32 46 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="046.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>1.</NO.PARAG><ALINEA><P>Valstybės narės užtikrina, kad prašytojai turėtų teisę į veiksmingą teisių gynimo priemonę, kuria galėtų naudotis teisme, kad galėtų apskųsti:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>sprendimą, priimtą dėl tarptautinės apsaugos prašymo, įskaitant sprendimą:</TXT><P><LIST TYPE="roman"><ITEM><NP><NO.P>i)</NO.P><TXT>laikyti prašymą nepagrįstu, kad būtų suteiktas pabėgėlio statusas ir (arba) papildomos apsaugos statusas;</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP></ITEM></LIST></ALINEA></PARAG><P>&lt;…&gt;</P><PARAG IDENTIFIER="046.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>[Tam, k]ad būtų laikomasi 1 dalies, valstybės narės užtikrina, jog taikant veiksmingą teisių gynimo priemonę būtų numatytas išsamus ir <HT TYPE="ITALIC">ex</HT> <HT TYPE="ITALIC">nunc</HT> faktinis ir teisinis tarptautinės apsaugos poreikių nagrinėjimas, įskaitant, atitinkamais atvejais, nagrinėjimą pagal Direktyvą [2011/95], bent vykdant apeliacines procedūras pirmosios instancijos teisme.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="046.004"><NO.PARAG>4.</NO.PARAG><ALINEA>Valstybės narės numato pagrįstus terminus ir kitas reikalingas taisykles, kad prašytojas galėtų pasinaudoti savo teise į veiksmingą teisių gynimo priemonę pagal 1 dalį. Dėl terminų tokia galimybė pasinaudoti neprarandama ar netampa pernelyg sudėtinga.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Belgijos teisė</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT>Klostantis pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos <DATE ISO="19801215">1980 m. gruodžio 15 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Loi sur l’accès au territoire, le séjour, l’établissement et l’éloignement des étrangers</HT> (Įstatymas dėl užsieniečių atvykimo į šalį, įsikūrimo ir buvimo šalyje bei išsiuntimo iš jos)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P><HT TYPE="ITALIC">Moniteur belge</HT>, <DATE ISO="19801231">1980 m. gruodžio 31 d.</DATE>, p. 14584.</P></NOTE> (toliau – <DATE ISO="19801215">1980 m. gruodžio 15 d.</DATE> įstatymas) 39/2 straipsnio 2 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>[<HT TYPE="ITALIC">Conseil du contentieux des étrangers</HT> (Užsieniečių bylų taryba, Belgija)] dėl kitų skundų, susijusių su sprendimais, priimtais padarant esminių procedūrinių taisyklių pažeidimų arba šių taisyklių pažeidimų, dėl kurių tie sprendimai tampa negaliojantys, arba viršijant įgaliojimus ar jais piktnaudžiaujant, priima sprendimus dėl panaikinimo.<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="6"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT>Šio įstatymo 39/82 straipsnio 4 dalies antroje ir ketvirtoje pastraipose numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>Jei užsieniečiui taikoma išsiuntimo ar grąžinimo priemonė, kuri vykdytina nedelsiant, pirmiausia tuo atveju, kai jis laikomas nustatytoje vietoje, nurodytoje 74/8 ir 74/9 straipsniuose, arba perduotas vyriausybės žinion, jis gali, jei dar nėra įprasta tvarka pateikęs prašymo sustabdyti šios priemonės vykdymą, prašyti sustabdyti jos vykdymą ypatingos skubos tvarka per terminą, nurodytą 39/57 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;</ALINEA><ALINEA>Kolegijos pirmininkas arba užsieniečių bylų teisėjas atlieka kruopščią ir griežtą visų jam pateiktų įrodymų – pirmiausia galinčių reikšti, kad yra priežasčių manyti, jog vykdant skundžiamą sprendimą pareiškėjui kiltų grėsmė, kad jo atžvilgiu būtų pažeistos pagrindinės žmogaus teisės, nuo kurių visiškai negalima nukrypti pagal [<DATE ISO="19501104">1950 m. lapkričio 4 d.</DATE> Romoje pasirašytos Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK)] 15 straipsnio 2 dalį, – analizę, kuriai taikoma kruopšti ir griežta kontrolė.<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT>Minėto įstatymo 39/84 straipsnyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>Kai [<HT TYPE="ITALIC">Conseil du contentieux des étrangers</HT> (Užsieniečių bylų taryba)] pagal 39/82 straipsnį pateikiamas prašymas sustabdyti akto vykdymą, tik ji – laikinai ir 39/82 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatytomis sąlygomis – yra kompetentinga nurodyti taikyti visas priemones, būtinas šalių ar asmenų, suinteresuotų bylos baigtimi, interesams apsaugoti, išskyrus priemones, susijusias su civilinėmis teisėmis.</ALINEA><ALINEA>Šias priemones nurodoma taikyti, šalys išklausomos arba tinkamai iškviečiamos kolegijos, kompetentingos priimti sprendimą dėl esmės, pirmininko arba šiuo tikslu jo paskirto užsieniečių bylų teisėjo motyvuotu sprendimu.</ALINEA><ALINEA>Ypatingos skubos atvejais gali būti nurodyta taikyti laikinąsias priemones neišklausius šalių ar kurios nors iš jų.</ALINEA><ALINEA>Pagal šį straipsnį priimtiems sprendimams taikoma 39/82 straipsnio 2 dalies antra pastraipa.</ALINEA><ALINEA><HT TYPE="ITALIC">Conseil des Ministres</HT> (Ministrų Taryba) apsvarstytame nutarime Karalius nustato procedūrą dėl šiame straipsnyje nurodytų priemonių.<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT>Minėto įstatymo 39/85 straipsnio 1 ir 3 dalys suformuluotos taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>1. Jei užsieniečiui taikoma išsiuntimo ar grąžinimo priemonė, kuri vykdytina nedelsiant, pirmiausia tuo atveju, kai jis laikomas nustatytoje vietoje, nurodytoje 74/8 ir 74/9 straipsniuose, arba yra perduotas vyriausybės žinion, jis gali, pasinaudodamas laikinosiomis priemonėmis, kaip tai suprantama pagal 39/84 straipsnį, prašyti, kad [<HT TYPE="ITALIC">Conseil du contentieux des étrangers</HT> (Užsieniečių bylų taryba)] kuo greičiau išnagrinėtų jo pirmiau įprasta tvarka pateiktą prašymą sustabdyti priemonės vykdymą, su sąlyga, kad šis prašymas jau buvo užregistruotas ir [<HT TYPE="ITALIC">Conseil du contentieux des étrangers</HT> (Užsieniečių bylų taryba)] dar nepriėmė dėl jo sprendimo. Šis prašymas taikyti laikinąsias priemones turi būti pateiktas per terminą, nurodytą 39/57 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;</ALINEA><ALINEA>3. Nepažeidžiant 1 dalies, nuo prašymo taikyti laikinąsias priemones gavimo išsiuntimo ar grąžinimo priemonė negali būti priverstinai vykdoma, kol [<HT TYPE="ITALIC">Conseil du contentieux des étrangers</HT> (Užsieniečių bylų taryba)] nėra priėmusi sprendimo dėl šio prašymo arba jo atmetusi. Jei priemonės vykdymas nesustabdomas, ją galima iš naujo priverstinai vykdyti.<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="7"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Pagrindinė byla, prejudicinis klausimas ir procesas Teisingumo Teisme</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT><DATE ISO="20170522">2017 m. gegužės 22 d.</DATE> iš Palestinos kilęs H. A. (toliau – kasatorius) atvyko į Belgiją. Kitą dieną jis šioje valstybėje narėje pateikė prieglobsčio prašymą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT><DATE ISO="20170531">2017 m. gegužės 31 d.</DATE> Belgijos valdžios institucijos išklausė kasatorių, siekdamos nustatyti valstybę narę, atsakingą už jo tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą pagal reglamentą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0031" REF.END="QE0031"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT><DATE ISO="20170622">2017 m. birželio 22 d.</DATE> Belgijos valdžios institucijos Ispanijos valdžios institucijoms pateikė prašymą perimti kasatorių savo žinion pagal šio reglamento 12 straipsnio 2 dalį. <DATE ISO="20170704">2017 m. liepos 4 d.</DATE> Ispanijos valdžios institucijos sutiko perimti kasatorių savo žinion.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT><DATE ISO="20170801">2017 m. rugpjūčio 1 d.</DATE> Belgijos valdžios institucijos priėmė sprendimą neleisti kasatoriui gyventi šalyje ir nurodė jam išvykti iš Belgijos teritorijos (toliau – <DATE ISO="20170801">2017 m. rugpjūčio 1 d.</DATE> sprendimas).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT><DATE ISO="20170825">2017 m. rugpjūčio 25 d.</DATE> kasatorius <HT TYPE="ITALIC">Conseil du contentieux des étrangers</HT> (Užsieniečių bylų taryba) pateikė skundą, kuriuo prašė šį sprendimą panaikinti ir sustabdyti šio sprendimo vykdymą. Kasatorius teigė, kad <DATE ISO="20170822">2017 m. rugpjūčio 22 d.</DATE> į Belgiją atvyko jo brolis, kad šis pateikė šioje valstybėje narėje prieglobsčio prašymą ir kad atsižvelgiant į bendrus jo ir jo brolio prieglobsčio prašymų aspektus Belgijos valdžios institucijos šiuos prašymus turi nagrinėti kartu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT><DATE ISO="20171130">2017 m. lapkričio 30 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Conseil du contentieux des étrangers</HT> (Užsieniečių bylų taryba) šį skundą atmetė, nurodydama, kad kasatoriaus brolio atvykimas ir tuo metu vykstantis jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimas – tai aplinkybės, kurios susiklostė po to, kai buvo priimtas <DATE ISO="20170801">2017 m. rugpjūčio 1 d.</DATE> sprendimas, ir kurios negali turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT><DATE ISO="20171228">2017 m. gruodžio 28 d.</DATE> kasatorius <HT TYPE="ITALIC">Conseil d’État</HT> (Valstybės Taryba) pateikė kasacinį skundą dėl šio sprendimo, teigdamas, be kita ko, kad šiuo sprendimu pažeidžiamas reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0032" REF.END="QE0032"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/> 27 straipsnis, siejamas su Chartijos 47 straipsniu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Grįsdamas savo skundą kasatorius nurodė, kad tuo metu, kai Belgijos valdžios institucijos jį išklausė, siekdamos nustatyti valstybę narę, atsakingą už jo tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, t. y. <DATE ISO="20170531">2017 m. gegužės 31 d.</DATE>, jis dar negalėjo nurodyti, viena vertus, aplinkybės, kad jo brolis, kuris į Belgiją atvyko vėliau, šioje valstybėje narėje taip pat pateikė prieglobsčio prašymą, ir, kita vertus, kad Belgijos valdžios institucijos pripažino, jog yra atsakingos už pastarojo prašymo nagrinėjimą. Taigi šiomis naujomis aplinkybėmis jis galėjo remtis tik savo apeliaciniame skunde, kuriuo apskundė <DATE ISO="20170801">2017 m. rugpjūčio 1 d.</DATE> sprendimą. Kasatorius tvirtino, kad jo ir jo brolio prieglobsčio prašymai yra glaudžiai susiję atsižvelgiant į tokį patį persekiojimą, kurį jie abu patyrė, todėl Belgijos valdžios institucijos turėjo juos nagrinėti kartu. Kasatorius kaltina <HT TYPE="ITALIC">Conseil du contentieux des étrangers</HT> (Užsieniečių bylų taryba), kuri nesutinka atsižvelgti į šias naujas aplinkybes, nes jos susiklostė vėliau, nei buvo priimtas <DATE ISO="20170801">2017 m. rugpjūčio 1 d.</DATE> sprendimas, tuo, kad ji apsiriboja teisėtumo kontrole, nors minėtos aplinkybės gali turėti lemiamą reikšmę siekiant teisingai išnagrinėti jo prieglobsčio prašymą, sutrukdydamos vykdyti sprendimą dėl jo perdavimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Le <HT TYPE="ITALIC">Conseil d’État</HT> (Valstybės Taryba) pažymi, kad pagal <DATE ISO="19801215">1980 m. gruodžio 15 d.</DATE> įstatymo 39/2 straipsnio 2 dalį <HT TYPE="ITALIC">Conseil du contentieux des étrangers</HT> (Užsieniečių bylų taryba), vykdydama teisminę kontrolę, sprendimo dėl perdavimo, priimto pagal reglamentą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0033" REF.END="QE0033"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/>, teisėtumą vertina atsižvelgdama į bylos medžiagą ir turimą informaciją. Taigi nagrinėjamu atveju <HT TYPE="ITALIC">Conseil du contentieux des étrangers</HT> (Užsieniečių bylų taryba) atsisakymas atsižvelgti į aplinkybes, susiklosčiusias po to, kai buvo priimtas <DATE ISO="20170801">2017 m. rugpjūčio 1 d.</DATE> sprendimas, atitinka šią nuostatą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl situacijos, kai, vykdant sprendimo dėl perdavimo, priimto pagal reglamentą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0034" REF.END="QE0034"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/>, teisminę kontrolę siekiant įvertinti šio sprendimo teisėtumą, neatsižvelgiama į aplinkybes, susiklosčiusias po šio sprendimo priėmimo, atitikties Sąjungos teisei, būtent teisei į veiksmingą teisinę gynybą, nurodytą reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0035" REF.END="QE0035"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/> 27 straipsnyje, siejamame su Chartijos 47 straipsniu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad jis, kaip kasacinės instancijos teismas, praktiškai neturi vertinti, kokią įtaką nustatant valstybę, atsakingą už kasatoriaus pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, galėtų turėti jo nurodytos naujos aplinkybės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Conseil d’État</HT> (Valstybės Taryba) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0036" REF.END="QE0036"/>Ar [reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0037" REF.END="QE0037"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/>] 27 straipsnis – atskirai ir kartu su [Chartijos] 47 straipsniu – turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nacionalinis teismas, siekdamas užtikrinti teisę į veiksmingą teisinę gynybą, prireikus turi atsižvelgti į aplinkybes, susiklosčiusias priėmus sprendimą dėl <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0038" REF.END="QE0038"/>perdavimo pagal Dublino reglamentą<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/>?<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/></P></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Rašytines pastabas pateikė kasatorius, Belgijos ir Nyderlandų vyriausybės bei Europos Komisija. Kasatorius, Belgijos vyriausybė ir Komisija per teismo posėdį, vykusį <DATE ISO="20201109">2020 m. lapkričio 9 d.</DATE>, pateikė ir žodines pastabas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Analizė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl priimtinumo</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Belgijos vyriausybė savo rašytinėse pastabose teigia, kad nėra pagrindo spręsti dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, nes, pasibaigus reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0039" REF.END="QE0039"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/> 29 straipsnio 2 dalyje nurodytam šešių mėnesių terminui dėl perdavimo įvykdymo, Belgijos Karalystė tapo valstybe nare, atsakinga už kasatoriaus tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Atsakydama į Teisingumo Teismo raštu pateiktą klausimą <HT TYPE="ITALIC">Conseil d’État</HT> (Valstybės Taryba) nurodė, kad šiuo metu ji negali savo iniciatyva neginčijamai nuspręsti, kad kasatorius nebėra suinteresuotas siekti, kad būtų panaikintas <DATE ISO="20171130">2017 m. lapkričio 30 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Conseil du contentieux des étrangers</HT> (Užsieniečių bylų taryba) sprendimas, ir kad atsakymas į pateiktą klausimą nebereikalingas norint priimti sprendimą jos, kaip kasacinės instancijos teismo, nagrinėjamoje byloje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu pažymėtina, kad, pagal suformuotą jurisprudenciją Teisingumo Teismui ir nacionaliniams teismams bendradarbiaujant pagal SESV 267 straipsnį, tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes turi įvertinti tai, ar jo sprendimui priimti būtinas prejudicinis sprendimas, ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Todėl, jei pateikiami klausimai susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu, Teisingumo Teismas iš esmės turi priimti sprendimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P><DATE ISO="20201210">2020 m. gruodžio 10 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">J</HT> &amp; <HT TYPE="ITALIC">S Service</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑620/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:1011">EU:C:2020:1011</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytą informaciją ir jo požiūrį dėl prejudicinio klausimo svarbos, – net jei man asmeniškai kyla didelių abejonių dėl šio požiūrio motyvavimo, kiek tai susiję su skundu dėl panaikinimo ir teisėtumo kontrole, – darytina išvada, kad Teisingumo Teismo atsakymas į pateiktą klausimą lieka naudingas siekiant priimti sprendimą pagrindinėje byloje.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Todėl šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą bus nagrinėjamas kaip priimtinas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl esmės</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl teisminės kontrolės būtinumo atsižvelgiant į aplinkybes, susiklosčiusias po sprendimo dėl tarptautinės apsaugos prašytojo perdavimo priėmimo</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Pagal reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0040" REF.END="QE0040"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/> 27 straipsnio 1 dalį tarptautinės apsaugos prašytojas turi teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir gali pateikti teismui skundą dėl sprendimo dėl perdavimo faktinių ir teisinių pagrindų arba prašyti jį peržiūrėti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Tarptautinės apsaugos prašytojui prieinamos teisių gynimo priemonės apskųsti sprendimą dėl jo perdavimo apimtis nustatyta reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0041" REF.END="QE0041"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/> 19 konstatuojamojoje dalyje, kurioje nurodyta, jog siekiant, kad būtų laikomasi tarptautinės teisės normų, šiame reglamente įtvirtinta veiksminga teisių gynimo dėl sprendimų dėl perdavimo priemonė turi apimti, viena vertus, šio reglamento taikymo vertinimą ir, kita vertus, teisinių ir faktinių aplinkybių, susiklosčiusių valstybėje narėje, kuriai perduodamas prašytojas, vertinimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P><DATE ISO="20170726">2017 m. liepos 26 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mengesteab</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑670/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:587">EU:C:2017:587</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Be to, reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0042" REF.END="QE0042"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0042" CODE="201C" ID="QE0042"/> 27 straipsnio 1 dalyje neminimas joks argumentų, kuriais prieglobsčio prašytojas gali remtis savo skunde, ribojimas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P><DATE ISO="20160607">2016 m. birželio 7 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ghezelbash</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑63/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:409">EU:C:2016:409</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas jau ne kartą yra nagrinėjęs atsižvelgimo į aplinkybes, susiklosčiusias priėmus sprendimą dėl tarptautinės apsaugos prašytojo perdavimo, klausimą. Jis nustatė du toliau nurodytus atvejus, kai teismas, kuriam pateiktas skundas dėl sprendimo dėl perdavimo, privalo išnagrinėti tokias vėlesnes aplinkybes.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">a)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Tarptautinės apsaugos prašytojo apsauga nuo grėsmės atsakingoje valstybėje narėje patirti nežmonišką ar žeminamą elgesį</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Pirmasis atvejis susijęs su situacija, kai priimtas sprendimas dėl perdavimo nėra vykdomas siekiant, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės galėtų vykdyti joms tenkančius įsipareigojimus dėl tarptautinės apsaugos prašytojo pagrindinių teisių apsaugos pagal Chartijos 4 straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nurodė, kad valstybės narės, įskaitant nacionalinius teismus, privalo neperduoti prieglobsčio prašytojo atsakingai valstybei narei, kai negali nežinoti, kad sisteminiai prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų tokioje valstybėje narėje trūkumai yra rimta ir pagrįsta priežastis manyti, jog prašytojui kils reali grėsmė patirti nežmonišką ar žeminamą elgesį, kaip tai suprantama pagal Chartijos 4 straipsnį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P><DATE ISO="20111221">2011 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">N</HT>. <HT TYPE="ITALIC">S</HT>. <HT TYPE="ITALIC">ir</HT> <HT TYPE="ITALIC">kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑411/10 ir C‑493/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:865">EU:C:2011:865</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0094">94</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20131210">2013 m. gruodžio 10 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Abdullahi</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑394/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:813">EU:C:2013:813</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0060">60</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="10"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Darydamas šią išvadą Teisingumo Teismas rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P><DATE ISO="20111221">2011 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">N</HT>. <HT TYPE="ITALIC">S</HT>. <HT TYPE="ITALIC">ir</HT> <HT TYPE="ITALIC">kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑411/10 ir C‑493/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:865">EU:C:2011:865</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0088">88</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Teisingumo Teismas mini <DATE ISO="20110121">2011 m. sausio 21 d.</DATE> EŽTT sprendimą <HT TYPE="ITALIC">M.S.S. prieš Belgiją ir Graikiją</HT> (CE:ECHR:2011:0121JUD003069609).</P></NOTE>. Be to, pažymėtina, jog kitoje byloje EŽTT nurodė, kad, siekdamas įvertinti užsieniečiams, kurie gali būti išsiųsti ar išduoti, kylančios grėsmės patirti EŽTK 3 straipsniu draudžiamą elgesį tikrumą, jis turi atlikti <HT TYPE="ITALIC">išsamią ir ex</HT> <HT TYPE="ITALIC">nunc</HT> situacijos paskirties šalyje <HT TYPE="ITALIC">analizę</HT>, nes ši situacija <HT TYPE="ITALIC">laikui bėgant</HT> gali <HT TYPE="ITALIC">keistis</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P><DATE ISO="20070523">2007 m. gegužės 23 d.</DATE> EŽTT sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Salah Sheekh prieš Nyderlandus</HT> (CE:ECHR:2007:0111JUD000194804, 136 punktas).</P></NOTE>. Net jei dėl būtinumo atlikti tokią <HT TYPE="ITALIC">ex</HT> <HT TYPE="ITALIC">nunc</HT> analizę kyla abejonių pačiame EŽTT<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P>Ravarani, G., <HT TYPE="ITALIC">Évaluation de la crédibilité des demandeurs d’asile: charge de la preuve et limites de l’examen par la CEDH</HT>, EŽTT, 2017, https://www.echr.coe.int/Documents/Speech_20170127_Ravarani_JY_FRA.pdf</P></NOTE>, tam buvo pritarta<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20160323">2016 m. kovo 23 d.</DATE> EŽTT sprendimą <HT TYPE="ITALIC">F.G. prieš Švediją</HT> (CE:ECHR:2016:0323JUD004361111, 115 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Taikant Chartijos 4 straipsnį neturi reikšmės, ar atitinkamam asmeniui didelė grėsmė patirti nežmonišką arba žeminamą elgesį dėl perdavimo atsakingai valstybei narei, kaip tai suprantama pagal reglamentą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0043" REF.END="QE0043"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0043" CODE="201C" ID="QE0043"/>, iškils perdavimo momentu, vykstant prieglobsčio procedūrai arba jai pasibaigus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P><DATE ISO="20190319">2019 m. kovo 19 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Jawo</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑163/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:218">EU:C:2019:218</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0088">88</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0044" REF.END="QE0044"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0044" CODE="201C" ID="QE0044"/> 3 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje įtvirtinta Teisingumo Teismo jurisprudencija<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P><DATE ISO="20190123">2019 m. sausio 23 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">M</HT>. <HT TYPE="ITALIC">A</HT>. <HT TYPE="ITALIC">ir</HT> <HT TYPE="ITALIC">kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑661/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:53">EU:C:2019:53</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0084">84</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Taigi pačiame šiame reglamente jau yra aiškiai numatyta aplinkybė – sisteminių trūkumų, dėl kurių kyla grėsmė patirti nežmonišką ar žeminamą elgesį, kaip tai suprantama pagal Chartijos 4 straipsnį, buvimas atsakingoje valstybėje narėje, – kurios atsiradimas po sprendimo dėl tarptautinės apsaugos prašytojo perdavimo priėmimo trukdo šį perdavimą įvykdyti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Nagrinėjamu atveju pagrindinėje byloje grėsmės patirti tokį nežmonišką ar žeminamą elgesį prašytojo perėmimo savo žinion valstybėje narėje klausimas nekyla<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P>Iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad pagrindinėje byloje Belgijos valdžios institucijos išsamiai išnagrinėjo šį klausimą, kiek tai susiję su kasatoriumi.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">b)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Aplinkybių, susiklosčiusių po to sprendimo dėl perdavimo priėmimo ir turinčių lemiamą reikšmę siekiant teisingai taikyti reglamentą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0045" REF.END="QE0045"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0045" CODE="201C" ID="QE0045"/>, buvimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Antrasis atvejis, kai atsižvelgiama į aplinkybes, susiklosčiusias po to sprendimo dėl perdavimo priėmimo, yra grindžiamas Teisingumo Teismo jurisprudencija, pagal kurią reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0046" REF.END="QE0046"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0046" CODE="201C" ID="QE0046"/> 19 konstatuojamojoje dalyje esančią nuorodą į šio reglamento taikymo vertinimą nagrinėjant jo 27 straipsnio 1 dalyje numatytą skundą dėl sprendimo perduoti prašytoją reikia suprasti kaip reiškiančią, be kita ko, šio reglamento III skyriuje įtvirtintų atsakingos valstybės narės nustatymo kriterijų, įskaitant jo 12 straipsnyje nurodytą atsakomybės kriterijų, teisingo taikymo kontrolę<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P><DATE ISO="20160607">2016 m. birželio 7 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ghezelbash</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑63/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:409">EU:C:2016:409</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Taigi reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0047" REF.END="QE0047"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0047" CODE="201C" ID="QE0047"/> 27 straipsnio 1 dalis, siejama su šio reglamento 19 konstatuojamąja dalimi, gali lemti valstybės narės atsakomybės nuginčijimą, net jei prieglobsčio procedūra ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygos šioje valstybėje narėje neturi sisteminių trūkumų, dėl kurių kyla nežmoniško ar žeminamo elgesio, kaip tai suprantama pagal Chartijos 4 straipsnį, grėsmė<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P><DATE ISO="20160607">2016 m. birželio 7 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Karim</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑155/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:410">EU:C:2016:410</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas taip pat patikslino, kad, kiek tai susiję su sprendimais dėl perdavimo, Sąjungos teisės aktų leidėjas įteisino garantijas reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0048" REF.END="QE0048"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0048" CODE="201C" ID="QE0048"/> 27 straipsnyje, be kita ko, pripažinęs atitinkamo prieglobsčio prašytojo teisę į veiksmingą teisinę gynybą dėl sprendimo jį perduoti, kuri apima ir faktines, ir teisines su juo susijusias aplinkybes<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P><DATE ISO="20170216">2017 m. vasario 16 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">C</HT>. <HT TYPE="ITALIC">K</HT>. <HT TYPE="ITALIC">ir</HT> <HT TYPE="ITALIC">kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑578/16 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:127">EU:C:2017:127</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0064">64</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="11"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Shiri</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P><DATE ISO="20171025">2017 m. spalio 25 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑201/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:805">EU:C:2017:805</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Shiri</HT>).</P></NOTE> buvo pirmasis, kuriame Teisingumo Teismas atsižvelgė į aplinkybes, susiklosčiusias po sprendimo dėl perdavimo priėmimo, siekiant nustatyti valstybę narę, atsakingą už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Byloje, kurioje priimtas šis sprendimas, kompetentinga Austrijos valdžios institucija pripažino Majid Shiri tarptautinės apsaugos prašymą nepriimtinu, nurodė išsiųsti jį iš šalies ir patvirtino, kad galima jį perduoti Bulgarijai. M. Shiri pateikė skundą dėl šio sprendimo, teigdamas, kad Austrijos Respublika tapo valstybe nare, atsakinga už jo prašymo nagrinėjimą, nes pasibaigė reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0049" REF.END="QE0049"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0049" CODE="201C" ID="QE0049"/> 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas šešių mėnesių terminas. Nagrinėjamu atveju šis šešių mėnesių terminas pasibaigė vėliau, nei buvo priimtas sprendimas dėl perdavimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Taigi Teisingumo Teismas turėjo nustatyti, ar Sąjungos teisę atitiktų tai, kad Austrijos teismas, į kurį kreiptasi, atsižvelgtų į šią aplinkybę, atsiradusią po to sprendimo dėl perdavimo priėmimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nusprendė, kad reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0050" REF.END="QE0050"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0050" CODE="201C" ID="QE0050"/> 27 straipsnio 1 dalis, siejama su šio reglamento 19 konstatuojamąja dalimi, ir Chartijos 47 straipsnis aiškintini taip, kad tarptautinės apsaugos prašytojas turi turėti galimybę pasinaudoti veiksminga ir sparčia teisių gynimo priemone, kuri leistų jam remtis šio reglamento 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse apibrėžto šešių mėnesių termino pasibaigimu, kai šis terminas <HT TYPE="ITALIC">baigėsi vėliau, nei buvo priimtas sprendimas dėl perdavimo</HT>. Nacionalinės teisės aktuose pripažįstama tarptautinės apsaugos prašytojo teisė pateikiant skundą dėl sprendimo jį perduoti nurodyti aplinkybes, atsiradusias vėliau, nei buvo priimtas toks sprendimas, atitinka šią pareigą numatyti veiksmingą ir sparčią teisių gynimo priemonę<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P>Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Shiri</HT>, 46 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Savo požiūrį Teisingumo Teismas dar labiau sukonkretino Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Hasan</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P><DATE ISO="20180125">2018 m. sausio 25 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑360/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:35">EU:C:2018:35</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Hasan</HT>).</P></NOTE>. Byloje, kurioje priimtas šis sprendimas, Aziz Hasan, pateikęs prieglobsčio prašymą Vokietijoje, šioje šalyje atmetus jo skundą dėl sprendimo dėl perdavimo panaikinimo, buvo perduotas Italijai, kurioje jis buvo pateikęs pirmąjį prieglobsčio prašymą, tačiau neteisėtai grįžo į Vokietiją. A. Hasan pateikė apeliacinį skundą. Vokietijos teisės aktuose nustatyta, kad teismas, kuriam pateiktas skundas dėl sprendimo dėl perdavimo, iš esmės turi spręsti atsižvelgdamas į faktinę padėtį, buvusią vykstant paskiausiam šio teismo posėdžiui arba, jei posėdis nebuvo rengiamas, – į padėtį, buvusią prieš šiam teismui priimant sprendimą dėl minėto skundo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Hasan</HT> Teisingumo Teismas, remdamasis Sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Shiri</HT>, nurodė, kad tarptautinės apsaugos prašytojas turi turėti galimybę pasinaudoti veiksminga ir sparčia teisių gynimo priemone, kuri leistų jam <HT TYPE="ITALIC">remtis aplinkybėmis, atsiradusiomis po sprendimo dėl</HT> jo <HT TYPE="ITALIC">perdavimo priėmimo</HT>, jei atsižvelgimas į jas <HT TYPE="ITALIC">turi lemiamą reikšmę siekiant teisingai taikyti reglamentą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0051" REF.END="QE0051"/>Dublinas</HT> <HT TYPE="ITALIC">III</HT><QUOT.END REF.START="QS0051" CODE="201C" ID="QE0051"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P>Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Hasan</HT>, 31 punktas. Taigi toje byloje Teisingumo Teismas vadovavosi generalinio advokato Y. Bot išvada (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑360/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:653">EU:C:2017:653</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0079">79</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), pagal kurią vykdoma sprendimo dėl perdavimo teisminė kontrolė turi apimti, be kita ko, jau priėmus sprendimą, dėl kurio pateiktas skundas, susiklosčiusias teisines ir faktines aplinkybes ir galimus aplinkybių, reikšmingų siekiant nustatyti valstybių narių atsakomybę už tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą, pokyčius.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Mano nuomone, šioje byloje vadovaujantis Teisingumo Teismo išaiškinimu, pateiktu sprendimuose <HT TYPE="ITALIC">Shiri</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Hasan</HT>, galima daryti dvi išvadas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Pirma, taikydamas Sąjungos teisę kompetentingas nacionalinis teismas turi atsižvelgti į aplinkybes, susiklosčiusias po sprendimo dėl perdavimo priėmimo. Mano manymu, ši išvada visiškai pagrįsta, nes nagrinėjamu atveju nurodyta aplinkybė gali turėti įtakos reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0052" REF.END="QE0052"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0052" CODE="201C" ID="QE0052"/> taikymui tarptautinės apsaugos prašytojui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P>Teisingumo Teismas pakartojo šį išaiškinimą, susijusį su šešių mėnesių terminu, <DATE ISO="20190319">2019 m. kovo 19 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Jawo</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑163/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:218">EU:C:2019:218</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0066">66</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0069">69</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Tačiau šiuo reglamentu, kaip matyti iš jo 5 konstatuojamosios dalies, kaip tik siekiama tiek valstybėms narėms, tiek atitinkamiems asmenims taikyti objektyvius ir<?PAGE NO="12"?> teisingus kriterijus. Jei aplinkybė, atsiradusi po sprendimo dėl perdavimo priėmimo, objektyviai vertinant gali turėti įtakos nustatant valstybę narę, atsakingą už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, prašytojas turi galėti ja remtis kompetentingame nacionaliniame teisme ir ja pasinaudoti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P>Žr. Hruschka, C. ir Maiani, F., <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0053" REF.END="QE0053"/>Dublin III Regulation (ES) n<HT TYPE="SUP">o</HT> 604/2013<QUOT.END REF.START="QS0053" CODE="201C" ID="QE0053"/>, leidinyje Hailbronner, K. ir Thym, D., (leid.), <HT TYPE="ITALIC">ES Immigration and Asylum Law: A Commentary</HT>, 2‑asis leidimas, C. H. Beck‑Hart‑Nomos, 2016, p. 1478–1604, pirmiausia p. 1567; autorių teigimu, reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0054" REF.END="QE0054"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0054" CODE="201C" ID="QE0054"/> 27 straipsnio 1 dalyje numatyta išsami ir <HT TYPE="ITALIC">ex</HT> <HT TYPE="ITALIC">nunc</HT> tiek faktinių aplinkybių, tiek teisinio pobūdžio aspektų analizė, kaip ir Direktyvos 2013/32 46 straipsnio 3 dalyje.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Antra, tarptautinės apsaugos prašytojo teisė į tai, kad būtų nagrinėjamos aplinkybės, susiklosčiusios po sprendimo dėl perdavimo priėmimo, tiesiogiai kyla iš Sąjungos teisės nuostatų. Iš tikrųjų Teisingumo Teismas padarė šią išvadą, aiškindamas reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0055" REF.END="QE0055"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0055" CODE="201C" ID="QE0055"/> 27 straipsnio 1 dalį, siejamą su Chartijos 47 straipsniu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Mano manymu, aišku, kad Teisingumo Teismas šiuose dviejuose sprendimuose nustatė privalomo atsižvelgimo į aplinkybes, susiklosčiusias po sprendimo dėl perdavimo priėmimo, principą, bet tik tuo atveju, jeigu jos gali turėti įtakos nustatant valstybę narę, atsakingą už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų pritarimas tam, kad reikia nagrinėti po sprendimo dėl perdavimo priėmimo viename ar keliuose vienas po kito pateiktuose skunduose nurodytas lemiamos įtakos neturinčias aplinkybes, lengvai galėtų lemti reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0056" REF.END="QE0056"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0056" CODE="201C" ID="QE0056"/> 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse minimo šešių mėnesių termino pasibaigimą, taigi ir trukdyti siekti tikslo greitai nagrinėti tarptautinės apsaugos prašymus, nurodyto šio reglamento 5 konstatuojamojoje dalyje. Tokia situacija reikštų piktnaudžiavimą valstybės narės, atsakingos už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo sistema, pirmiausia kiek tai susiję su pirmuoju atvykimu į Sąjungos teritoriją.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl proceso pagal reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0057" REF.END="QE0057"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0057" CODE="201C" ID="QE0057"/> 27 straipsnio 1 dalies apimties</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Kadangi Teisingumo Teismas nurodė, jog nacionaliniai teismai, kuriems pateiktas skundas dėl sprendimo dėl perdavimo, turi atsižvelgti į tam tikras aplinkybes, susiklosčiusias po šio sprendimo priėmimo, mano manymu, siekiant nustatyti šios teisminės kontrolės proceso apimtį reikia išnagrinėti klausimą, ar ši teisminė kontrolė yra suderinta Sąjungos teisėje.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">a)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Argumentai, kuriais pritariama dėl valstybėms narėms suteiktos procesinės autonomijos</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63.</NO.P><TXT>Įvairūs tekstu grindžiami argumentai leidžia manyti, kad dėl atsižvelgimo į aplinkybes, susiklosčiusias po sprendimo dėl perdavimo priėmimo, taikant reglamentą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0058" REF.END="QE0058"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0058" CODE="201C" ID="QE0058"/>, yra pripažįstama valstybių narių procesinė autonomija.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64.</NO.P><TXT>Pirmasis argumentas grindžiamas šio reglamento 27 straipsnio 1 dalies formuluote. Iš tikrųjų šioje nuostatoje tik nurodoma, kad prašytojas turi teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir gali pateikti teismui skundą dėl sprendimo dėl perdavimo faktinių ir teisinių pagrindų arba prašyti jį peržiūrėti. Minėtoje nuostatoje visai neužsimenama apie galimybę nacionaliniam teismui, į kurį kreiptasi, atlikti <HT TYPE="ITALIC">ex</HT> <HT TYPE="ITALIC">nunc</HT> analizę.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="13"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65.</NO.P><TXT>Lyginant su Direktyvos 2013/32 46 straipsnio 3 dalimi matyti didelis skirtumas: šioje nuostatoje aiškiai nurodyta, jog valstybės narės turi užtikrinti, kad taikant veiksmingą teisių gynimo priemonę būtų numatyta <HT TYPE="ITALIC">išsami ir ex</HT> <HT TYPE="ITALIC">nunc</HT> tiek faktinių aplinkybių, tiek teisinio pobūdžio aspektų analizė<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P>Dėl šios nuostatos prasmės žr. <DATE ISO="20181004">2018 m. spalio 4 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ahmedbekova</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑652/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:801">EU:C:2018:801</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0093">93</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Kaip pažymi Teisingumo Teismas, terminas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0059" REF.END="QE0059"/>ex nunc<QUOT.END REF.START="QS0059" CODE="201C" ID="QE0059"/> reiškia, kad teismui tenka pareiga atlikti vertinimą, kuriame prireikus būtų atsižvelgiama į naujas aplinkybes, susiklosčiusias priėmus sprendimą, dėl kurio pateiktas skundas.</P></NOTE>. O tai, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas neužsimena apie tokią analizę, kiek tai susiję su reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0060" REF.END="QE0060"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0060" CODE="201C" ID="QE0060"/> 27 straipsnio 1 dalimi, liudija valstybėms narėms suteiktos procesinės autonomijos naudai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66.</NO.P><TXT>Antrasis argumentas grindžiamas šio reglamento 7 straipsnio 2 dalies formuluote, pagal kurią atsakinga valstybė narė nustatoma atsižvelgiant į padėtį tuo metu, kai prašytojas pirmą kartą valstybei narei pateikė tarptautinės apsaugos prašymą. Tai taisyklė, kuria siekiama neleisti tarptautinės apsaugos prašytojui apeiti minėtame reglamente nustatytų kriterijų. Taigi <HT TYPE="ITALIC">ex</HT> <HT TYPE="ITALIC">nunc</HT> kontrolė gali būti vykdoma tik išimtinais atvejais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67.</NO.P><TXT>Šias nuostatas būtų galima aiškinti kaip reiškiančias, kad šioje srityje Sąjungos teisės normos nenustatytos. Pavyzdžiui, neseniai priimtame sprendime Teisingumo Teismas, remdamasis Direktyvos 2013/32 46 straipsnio 4 dalies formuluote, nusprendė, kad pagal ją valstybėms narėms paliekama teisė nuspręsti dėl taisyklių, būtinų tam, kad tarptautinės apsaugos prašytojai galėtų pasinaudoti savo teise į veiksmingą teisinę gynybą. Teisingumo Teismas iš to padarė išvadą, kad toje byloje aptariamoms taisyklėms taikomas valstybių narių procesinės autonomijos principas, laikantis lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P><DATE ISO="20200909">2020 m. rugsėjo 9 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Commissaire général aux réfugiés et aux apatrides</HT> (Paskesnio prašymo atmetimas – Skundo pateikimo terminas)</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑651/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:681">EU:C:2020:681</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">b)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Argumentai, kuriais pritariama dėl Sąjungos teisėje suderintos teisminės kontrolės buvimo</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68.</NO.P><TXT>Tekstu grindžiami argumentai valstybėms narėms suteiktos procesinės autonomijos naudai nėra nereikšmingi. Vis dėlto, mano manymu, šį klausimą Teisingumo Teismas išsprendė sprendimuose <HT TYPE="ITALIC">Shiri</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Hasan</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų šiuose sprendimuose Teisingumo Teismas visai nemini valstybėms narėms suteiktos procesinės autonomijos, kuri lemtų tai, kad būtų paneigta bet kokia galimybė nacionaliniam teismui nagrinėti aplinkybes, susiklosčiusias po sprendimo dėl perdavimo priėmimo. Priešingai, kaip minėta šios išvados 59 punkte, Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad remiantis reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0061" REF.END="QE0061"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0061" CODE="201C" ID="QE0061"/> 27 straipsniu, siejamu su Chartijos 47 straipsniu, į tokias paskesnes aplinkybes reikia atsižvelgti. Būtent iš šių dviejų siejamų straipsnių ir kartu reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0062" REF.END="QE0062"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0062" CODE="201C" ID="QE0062"/> 19 konstatuojamosios dalies kyla tarptautinės apsaugos prašytojo teisė į tai, kad kompetentingas nacionalinis teismas nagrinėtų aplinkybes, susiklosčiusias po sprendimo dėl jo perdavimo priėmimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70.</NO.P><TXT>Be to, ši jurisprudencija neprieštarauja reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0063" REF.END="QE0063"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0063" CODE="201C" ID="QE0063"/> 7 straipsnio 2 daliai. Iš tikrųjų, viena vertus, pagal šią nuostatą <HT TYPE="ITALIC">valstybės narės</HT>, kurioje prašytojas pateikė tarptautinės apsaugos prašymą, <HT TYPE="ITALIC">administracija</HT> turi nustatyti atsakingą valstybę narę, atsižvelgdama į padėtį, buvusią tuo metu, kai buvo pateiktas šis prašymas. Kita vertus, siekiant užtikrinti veiksmingą šio prašytojo teisminę gynybą, <HT TYPE="ITALIC">nacionalinis teismas, kuriam pateiktas skundas</HT> dėl sprendimo dėl perdavimo, turi atsižvelgti į vėliau susiklosčiusias aplinkybes – kaip antai šešių mėnesių termino, nurodyto reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0064" REF.END="QE0064"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0064" CODE="201C" ID="QE0064"/> 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse, pasibaigimą, – turinčias lemiamą reikšmę norint teisingai taikyti šį reglamentą ir atliekant <HT TYPE="ITALIC">ex</HT> <HT TYPE="ITALIC">nunc</HT> analizę.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="14"?><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">c)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Tarpinė išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71.</NO.P><TXT>Mano nuomone, Teisingumo Teismas aiškiai susiejo tarptautinės apsaugos prašytojo teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama į aplinkybes, susiklosčiusias po sprendimo dėl perdavimo priėmimo, galinčias turėti įtakos nustatant valstybę narę, atsakingą už jo prašymo nagrinėjimą, su konkrečiomis Sąjungos teisės nuostatomis, suteikiančiomis tam teisinį pagrindą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72.</NO.P><TXT>Tai reiškia, kad šių vėliau susiklosčiusių aplinkybių teisminė kontrolė yra suderinta Sąjungos teisėje taip, kad kompetentingi nacionaliniai teismai, kad ir kokios yra nacionalinės proceso teisės normos, susijusios su šios kontrolės apimtimi, privalo atsižvelgti į tam tikras aplinkybes, susiklosčiusias po sprendimo dėl perdavimo priėmimo.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">3.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl situacijos, kai nacionalinis teismas, kuriam pateiktas skundas dėl sprendimo dėl perdavimo, neturi teisės nagrinėti aplinkybių, susiklosčiusių po šio sprendimo priėmimo</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia Teisingumo Teismo, ar Sąjungos teisę atitinka situacija, kai nacionalinės teisės aktuose nėra numatyta galimybė nacionaliniam teismui atsižvelgti į aplinkybes, susiklosčiusias po sprendimo dėl tarptautinės apsaugos prašytojo perdavimo priėmimo.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">a)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Nacionalinės teisės atitikties Sąjungos teisei sąlygos</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74.</NO.P><TXT>Sprendimai <HT TYPE="ITALIC">Shiri</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Hasan</HT> buvo susiję su situacijomis, kai pagal nacionalinės teisės aktus buvo galima atlikti aplinkybių, susiklosčiusių po sprendimo dėl perdavimo priėmimo <HT TYPE="ITALIC">ex</HT> <HT TYPE="ITALIC">nunc</HT> analizę. Vis dėlto, kadangi Teisingumo Teismas neapribojo savo jurisprudencijos taikymo šia sąlyga, toks sprendimas, mano manymu, gali būti taikomas ir tada, kai nacionalinės teisės aktuose tokios analizės atlikimas nenumatytas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75.</NO.P><TXT>Nagrinėjamu atveju <HT TYPE="ITALIC">Conseil d’État</HT> (Valstybės Taryba) nurodo aplinkybę, jog nacionalinės teisės aktuose nustatyta, kad <HT TYPE="ITALIC">Conseil du contentieux des étrangers</HT> (Užsieniečių bylų taryba) vykdo skundžiamo sprendimo teisėtumo kontrolę. Tai reiškia, kad pastarasis teismas turi priimti sprendimą, remdamasis faktinėmis aplinkybėmis, buvusiomis tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas dėl perdavimo. Vis dėlto per teismo posėdį Belgijos vyriausybė nurodė, kad <HT TYPE="ITALIC">Conseil du contentieux des étrangers</HT> (Užsieniečių bylų taryba) turi teisę atsižvelgti į aplinkybes, susiklosčiusias po sprendimo dėl perdavimo priėmimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76.</NO.P><TXT>Šiuo atžvilgiu primintina, kad nacionalinio teismo pateiktiems klausimams dėl Sąjungos teisės išaiškinimo, atsižvelgiant į jo paties nurodytą teisinį pagrindą ir faktines aplinkybes, kurių tikslumo Teisingumo Teismas neturi tikrinti, taikoma svarbos prezumpcija<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P><DATE ISO="20201210">2020 m. gruodžio 10 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">J</HT> &amp; <HT TYPE="ITALIC">S</HT> <HT TYPE="ITALIC">Service</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑620/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:1011">EU:C:2020:1011</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Todėl, atsižvelgiant į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo informaciją, darytina prielaida – net jei man dėl to kyla abejonių, – kad <HT TYPE="ITALIC">Conseil du contentieux des étrangers</HT> (Užsieniečių bylų taryba) vykdoma teisminė kontrolė neleidžia jai atsižvelgti į aplinkybes, susiklosčiusias po sprendimo dėl tarptautinės apsaugos prašytojo perdavimo priėmimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77.</NO.P><TXT>Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tokia teisminė kontrolė neatitinka Sąjungos teisės, nes prieštarauja Teisingumo Teismo išaiškinimui, pateiktam sprendimuose <HT TYPE="ITALIC">Shiri</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Hasan</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0078"><NO.P>78.</NO.P><TXT>Vis dėlto, viena vertus, atsižvelgimas į aplinkybes, susiklosčiusias po sprendimo dėl perdavimo priėmimo, kaip nustatyta Sąjungos teisėje, mano manymu, nereiškia, kad pakeičiama nacionalinėje teisėje nurodyta teisminės kontrolės rūšis, t. y. teisėtumo kontrolė.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="15"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0079"><NO.P>79.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu esu tos nuomonės, kad pagal EŽTT jurisprudenciją tokio pakeitimo nereikalaujama<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P>EŽTT yra nusprendęs, kad priimdamos EŽTK protokolo Nr. 7 1 straipsnį, kuriame nustatytos konkrečios garantijos, susijusios su užsieniečių išsiuntimo procedūromis, valstybės narės aiškiai pareiškė savo valią neįtraukti šių procedūrų į EŽTK 6 straipsnio 1 dalies taikymo sritį (<DATE ISO="20001005">2000 m. spalio 5 d.</DATE> EŽTT sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Maaouia prieš Prancūziją</HT>, CE:ECHR:2000:1005JUD003965298, 37 punktas). Vis dėlto Su pagrindinių teisių chartija susijusiuose išaiškinimuose (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="303" PAGE.FIRST="17" DATE.PUB="2007">OL C 303, 2007, p. 17</REF.DOC.OJ>) dėl Chartijos 47 straipsnio patikslinama, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0065" REF.END="QE0065"/>Sąjungos teisėje teisė į teisingą bylos nagrinėjimą neapsiriboja su civilinėje teisėje numatytomis teisėmis ir pareigomis susijusiais ginčais. Taip yra todėl, kad Sąjunga – tai teisinės valstybės principais grindžiama bendrija, kaip nurodė Teismas [<DATE ISO="19860423">1986 m. balandžio 23 d.</DATE> Sprendime] <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Les Verts prieš Europos Parlamentą</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>294/83</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1986:166">EU:C:1986:166</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>. Nepaisant to, visais atžvilgiais, išskyrus jų taikymo sritį, EŽTK suteiktos garantijos panašiu būdu taikomos Sąjungai.<QUOT.END REF.START="QS0065" CODE="201C" ID="QE0065"/></P></NOTE>. Šiuo aspektu galima pažymėti, jog EŽTT jau yra nusprendęs, kad nors nacionalinis teismas negalėjo administracinės valdžios institucijos teiginių pakeisti savaisiais, jis galėjo įsitikinti, kad šios institucijos teiginiai (ar iš jų išplaukiančios išvados) nėra nei savavališki, nei neracionalūs, ir kad tokio elgesio pagrįstai galima tikėtis iš apeliacinio teismo, kiek tai susiję su specializuotomis teisės sritimis, pirmiausia tuo atveju, jei faktinės aplinkybės buvo anksčiau nustatytos vykstant kvaziteisminiam procesui, laikantis reikalavimų, nustatytų EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje. Galiausiai EŽTT nusprendė, kad tokia kontrolė nereiškia šios EŽTK nuostatos pažeidimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0032"><P><DATE ISO="19951122">1995 m. lapkričio 22 d.</DATE> EŽTT sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Bryan prieš Jungtinę Karalystę</HT> (CE:ECHR:1995:1122JUD001917891, 47 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0080"><NO.P>80.</NO.P><TXT>Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Sigma Radio Television Ltd prieš Kiprą</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0033"><P><DATE ISO="20111021">2011 m. spalio 21 d.</DATE> EŽTT sprendimas (CE:ECHR:2011:0721JUD003218104, 151–157 punktai).</P></NOTE> EŽTT apibendrino savo išaiškinimą, kiek tai susiję su įprastu administracijos naudojimusi savo įgaliojimais specializuotose teisės srityse, reikalaujančiose tam tikros profesinės patirties ar specialių žinių, nustatydamas kriterijus, taikytinus siekiant įvertinti, ar kontrolė buvo pakankama, kaip tai suprantama pagal EŽTK. Iš šios jurisprudencijos matyti, jog tam, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0066" REF.END="QE0066"/>teismas<QUOT.END REF.START="QS0066" CODE="201C" ID="QE0066"/> galėtų priimti sprendimą dėl ginčo, susijusio su civilinio pobūdžio teisėmis ir pareigomis, pagal EŽTK 6 straipsnio 1 dalį, reikia, kad jis turėtų jurisdikciją nagrinėti visus klausimus, susijusius su jo nagrinėjamai bylai svarbiomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis. Su tam tikromis išlygomis nacionalinio teismo vykdoma teisėtumo kontrolė atitinka šiuos reikalavimus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0081"><NO.P>81.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į šią jurisprudenciją galima manyti, jog nesant Sąjungos teisės nuostatos, susijusios su šiuo klausimu, pagal Sąjungos teisę negalima reikalauti, kad, kalbant apie atsižvelgimą į aplinkybes, susiklosčiusias po sprendimo dėl tarptautinės apsaugos prašytojo perdavimo priėmimo, valstybė narė nurodytų nacionaliniam teismui, į kurį kreiptasi, nuspręsti naudojantis neribota jurisdikcija.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0082"><NO.P>82.</NO.P><TXT>Kita vertus, kadangi atsižvelgti į tam tikras paskesnes aplinkybes privaloma siekiant atitikties Sąjungos teisei, manau, jog šios aplinkybės turi būti išnagrinėtos tame pačiame nacionaliniame teisme, įskaitant atvejį, kai yra pateiktas kitas skundas, arba pateikus skundą kitam nacionaliniam teismui su sąlyga, kad šie skundai reikštų veiksmingą ir sparčią teisių gynimo priemonę<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0034"><P>Šiuo klausimu žr. Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Shiri</HT> 44 punktą ir Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Hasan</HT> 31 punktą.</P></NOTE>. Taigi pareiga priimti sprendimą, netrukdant siekti tikslo greitai nagrinėti tarptautinės apsaugos prašymus, turi tekti teismui, kuriam pateiktas skundas dėl sprendimo dėl perdavimo. Iš tikrųjų siekiant užtikrinti veiksmingą galimybę pasinaudoti tarptautinės apsaugos suteikimo procedūromis, tarptautinės apsaugos prašytojas turi galėti pasinaudoti realiu atsižvelgimu į aplinkybes, susiklosčiusias po sprendimo dėl perdavimo priėmimo, galinčias turėti reikšmės nustatant atsakingą valstybę narę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0083"><NO.P>83.</NO.P><TXT>Vadinasi, tai, kad Sąjungos teisėje yra suderinta aplinkybių, susiklosčiusių po sprendimo dėl perdavimo priėmimo, teisminė kontrolė, nepanaikina valstybių narių galimybės paskirti kompetentingus teismus ir nustatyti skundų pateikimo procesines taisykles, taikant reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0067" REF.END="QE0067"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0067" CODE="201C" ID="QE0067"/> 27 straipsnį ir Chartijos 47 straipsnį. Šiuo atžvilgiu valstybės narės turi užtikrinti, kad sprendimo dėl perdavimo teisėtumas galėtų būti ginčijamas, jei aplinkybės, susiklosčiusios po sprendimo dėl perdavimo priėmimo, turi lemiamą reikšmę siekiant teisingai taikyti šį reglamentą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="16"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0084"><NO.P>84.</NO.P><TXT>Tiesa, išryškėja nedidelis skirtumas, palyginti su situacija, aptariama byloje, kurioje priimtas Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Unibet</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0035"><P><DATE ISO="20070313">2007 m. kovo 13 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑432/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:163">EU:C:2007:163</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>; šiame sprendime Teisingumo Teismas nusprendė, kad Sąjungos teisės asmenims suteiktų teisių veiksmingos teisminės gynybos principas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nereikalaujama valstybės narės teisėje numatyti atskiros ieškinių rūšies, kurios pagrindinis dalykas būtų nacionalinės teisės nuostatų atitikties EB 49 straipsniui (dabar – SESV 56 straipsnis) nagrinėjimas, jeigu kitos veiksmingos teisinės priemonės, kurios nėra mažiau palankios už reglamentuojančias panašius nacionaline teise pagrįstus ieškinius, leidžia įvertinti šią atitiktį kaip išankstinį klausimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0085"><NO.P>85.</NO.P><TXT>Tačiau šis skirtumas susijęs su tuo, kad taikant reglamentą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0068" REF.END="QE0068"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0068" CODE="201C" ID="QE0068"/> yra konkretus teisinis pagrindas nacionalinių teismų vykdomai kontrolei – šio reglamento 27 straipsnis, kuriame kalbam apie <HT TYPE="ITALIC">pagrindinį skundą</HT> dėl sprendimo dėl perdavimo. O kiek tai susiję su tarptautinės apsaugos prašytojo nurodytomis aplinkybėmis, susiklosčiusiomis po šio sprendimo priėmimo, nacionalinio teismo vykdomos kontrolės tvarka gali būti įvairi, svarbiausia, kad būtų laikomasi, mano manymu, Sąjungos teisėje nustatytų sąlygų, kaip antai išdėstytų šios išvados 82 punkte.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">b)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Taikant skubos procedūrą nagrinėtino skundo buvimas ir laikinosios priemonės</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0086"><NO.P>86.</NO.P><TXT>Belgijos vyriausybė savo rašytinėse pastabose teigia, kad pagal <DATE ISO="19801215">1980 m. gruodžio 15 d.</DATE> įstatymą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0036"><P>Dėl šio įstatymo žr. Carlier, J.‑Y., <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0069" REF.END="QE0069"/>Évolution procédurale du statut de l’étranger: constats, défis, propositions<QUOT.END REF.START="QS0069" CODE="201C" ID="QE0069"/>, <HT TYPE="ITALIC">Journal des tribunaux</HT>, Nr. 6425, <DATE ISO="20110212">2011 m. vasario 12 d.</DATE>, p. 117.</P></NOTE> į aplinkybes, susiklosčiusias po sprendimo dėl perdavimo priėmimo, atsižvelgiama ypatingos skubos tvarka, administraciniam teismui nurodžius taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tada kolegijos pirmininkas arba užsieniečių bylų teisėjas turi išnagrinėti visus jam pateiktus įrodymus. Vadinasi, pagal Belgijos teisę yra numatyta tarptautinės apsaugos prašytojo <HT TYPE="ITALIC">ex</HT> <HT TYPE="ITALIC">nunc</HT> analizė. Taikant laikinąsias priemones <HT TYPE="ITALIC">Conseil du contentieux des étrangers</HT> (Užsieniečių bylų taryba) taip pat turi atlikti <HT TYPE="ITALIC">ex</HT> <HT TYPE="ITALIC">nunc</HT> analizę. Taigi visuma priemonių, kuriomis gali pasinaudoti šis prašytojas, leidžia atsižvelgti į aplinkybes, susiklosčiusias po sprendimo dėl perdavimo priėmimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0087"><NO.P>87.</NO.P><TXT>Kaip minėjau šios išvados 82 punkte, esu tos nuomonės, kad į aplinkybes, susiklosčiusias po sprendimo dėl perdavimo priėmimo, galima atsižvelgti nagrinėjant kitą skundą nei pateiktas dėl sprendimo dėl perdavimo su sąlyga, kad tai reiškia veiksmingą ir sparčią teisių gynimo priemonę, tačiau tokiu atveju sprendimas, priimtas išnagrinėjus tą kitą skundą, turi būti privalomas teismui, kuriam buvo pateiktas skundas dėl sprendimo dėl perdavimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0088"><NO.P>88.</NO.P><TXT>Taip įvairios tarpusavyje derinamos priemonės, kuriomis gali pasinaudoti tarptautinės apsaugos valstybėje narėje prašytojas, turi leisti visiškai atsižvelgti į aplinkybes, susiklosčiusias po sprendimo dėl perdavimo priėmimo, galinčias turėti įtakos nustatant valstybę narę, atsakingą už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą. Tai reiškia, kad šios priemonės turi <HT TYPE="ITALIC">galutinai</HT> leisti nevykdyti sprendimo dėl perdavimo, jei tai lemia aplinkybės, susiklosčiusios po sprendimo dėl perdavimo priėmimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0089"><NO.P>89.</NO.P><TXT>Primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją SESV 267 straipsniu įtvirtinta bendradarbiavimo sistema pagrįsta griežtu nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo kompetencijos atskyrimu. Pagal šiame straipsnyje numatytą procedūrą nacionalines nuostatas turi aiškinti nacionaliniai teismai, o ne Teisingumo Teismas ir pastarajam nepriklauso spręsti, ar vidaus teisės normos suderinamos su Sąjungos teisės nuostatomis. Tačiau Teisingumo Teismas yra kompetentingas pateikti nacionaliniam teismui visapusišką Sąjungos teisės išaiškinimą, kuris šiam teismui leistų įvertinti nacionalinės teisės normų atitiktį Sąjungos teisės aktams<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0037"><P><DATE ISO="20201118">2020 m. lapkričio 18 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Syndicat CFTC</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑463/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:932">EU:C:2020:932</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="17"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0090"><NO.P>90.</NO.P><TXT>Vadovaujantis šia jurisprudencija prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, kiek įvairiais skundais, numatytais nacionalinės teisės aktuose, gali būti įvykdyta sąlyga, kad būtų visiškai atsižvelgta į aplinkybes, susiklosčiusias po sprendimo dėl perdavimo priėmimo, galinčias turėti įtakos nustatant valstybę narę, atsakingą už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0091"><NO.P>91.</NO.P><TXT>Jei ši sąlyga būtų įvykdyta, Belgijos teisės aktai atitiktų sprendimuose <HT TYPE="ITALIC">Shiri</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Hasan</HT> Teisingumo Teismo įtvirtintą jurisprudenciją. Priešingu atveju nacionaliniam teismui tenkanti pareiga atsižvelgti į tokias paskesnes aplinkybes pagal Sąjungos teisę nebūtų įvykdyta.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">4.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl aplinkybės, kad valstybei narei jau atmetus tarptautinės apsaugos prašytojo prašymą jo brolis šioje valstybėje narėje pateikė tokį patį prašymą</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0092"><NO.P>92.</NO.P><TXT>Darant prielaidą, kad pagal nacionalinę teisę galima atsižvelgti į aplinkybes, susiklosčiusias po sprendimo dėl tarptautinės apsaugos prašytojo perdavimo priėmimo, reikia išnagrinėti klausimą, kiek kasatoriaus nurodyta aplinkybė, kad jau atmetus kasatoriaus tarptautinės apsaugos prašymą jo brolis toje pačioje valstybėje narėje pateikė tokį patį prašymą, gali turėti įtakos nustatant atsakingą valstybę narę pagal reglamentą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0070" REF.END="QE0070"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0070" CODE="201C" ID="QE0070"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0093"><NO.P>93.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu kasatorius teigia, kad jo ir jo brolio prieglobsčio prašymai yra glaudžiai susiję atsižvelgiant į tokį patį persekiojimą, kurį jie abu patyrė, taigi jei Belgijos valdžios institucijos jų prašymus nagrinėtų kartu, tai leistų užtikrinti teisingą jų nagrinėjimą ir galimybę veiksmingai pasinaudoti tarptautine apsauga, sutrukdant vykdyti sprendimą dėl jo perdavimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0094"><NO.P>94.</NO.P><TXT>Dėl šio argumento pabrėžtina, kad kiekvienas tarptautinės apsaugos prašymas turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į konkretų prašytojo atvejį. Kaip pažymėjo Teisingumo Teismas, iš reikalavimų vertinti tarptautinės apsaugos prašymus individualiai ir nagrinėti juos išsamiai matyti, kad nors tuo atveju, kai prašymus atskirai pateikia tos pačios šeimos nariai, gali būti taikomos priemonės, kuriomis atsižvelgiama į galimas jų sąsajas, vis dėlto turi būti išnagrinėta kiekvieno suinteresuotojo asmens padėtis. Vadinasi, šių prašymų negalima vertinti kartu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0038"><P><DATE ISO="20181004">2018 m. spalio 4 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ahmedbekova</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑652/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:801">EU:C:2018:801</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0058">58</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0095"><NO.P>95.</NO.P><TXT>Tačiau reglamente <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0071" REF.END="QE0071"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0071" CODE="201C" ID="QE0071"/> nurodyti konkretūs kriterijai, galintys turėti įtakos nustatant valstybę narę, atsakingą už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą. Taip yra, be kita ko, tarptautinės apsaugos prašytojų šeimos narių atveju, kaip numatyta šio reglamento 10 straipsnyje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0096"><NO.P>96.</NO.P><TXT>Šioje byloje tarptautinės apsaugos prašytojo brolis negali būti laikomas vienu iš <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0072" REF.END="QE0072"/>šeimos narių<QUOT.END REF.START="QS0072" CODE="201C" ID="QE0072"/>, kaip tai suprantama pagal reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0073" REF.END="QE0073"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0073" CODE="201C" ID="QE0073"/> 2 straipsnio g punktą, atsižvelgiant į apibrėžtį, pateikiamą šioje nuostatoje. Todėl nei prašytojas, nei jo brolis bet kuriuo atveju negali pasinaudoti šio reglamento 10 straipsnio taikymu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0039"><P>Beje, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas sprendime dėl šio prašymo pažymi, jog kasatorius neginčija, kad reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0074" REF.END="QE0074"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0074" CODE="201C" ID="QE0074"/> 10 straipsnis jam netaikomas.</P></NOTE>. Be to, pilnametis asmuo, kaip antai kasatoriaus brolis, nepatenka į minėto reglamento 11 straipsnio taikymo sritį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0097"><NO.P>97.</NO.P><TXT>Per teismo posėdį kasatorius nurodė, kad jo prašymui gali būti taikoma reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0075" REF.END="QE0075"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0075" CODE="201C" ID="QE0075"/> 17 straipsnio 1 dalis, nustatanti diskrecinę išlygą, pagal kurią, nukrypdama nuo 3 straipsnio 1 dalies, kiekviena valstybė narė gali nuspręsti nagrinėti trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės jai pateiktą tarptautinės apsaugos prašymą net tada, kai ji pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus neatsako už tokį nagrinėjimą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="18"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0098"><NO.P>98.</NO.P><TXT>Tačiau, kaip yra nusprendęs Teisingumo Teismas, reglamento <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0076" REF.END="QE0076"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0076" CODE="201C" ID="QE0076"/> 27 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal ją nereikalaujama įtvirtinti galimybės apskųsti sprendimą nepasinaudoti šio reglamento 17 straipsnio 1 dalyje numatyta teise su sąlyga, kad šį sprendimą galima apskųsti pareiškiant skundą dėl sprendimo dėl perdavimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0040"><P><DATE ISO="20190123">2019 m. sausio 23 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">M</HT>. <HT TYPE="ITALIC">A</HT>. <HT TYPE="ITALIC">ir</HT> <HT TYPE="ITALIC">kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑661/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:53">EU:C:2019:53</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0079">79</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0099"><NO.P>99.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis vien tai, kad, pirmajai valstybei narei priėmus sprendimą neišduoti tarptautinės apsaugos prašytojui leidimo gyventi šalyje, remiantis tuo, kad už jo prašymo nagrinėjimą yra atsakinga kita valstybė narė, jo brolis pirmoje valstybėje narėje pateikė tarptautinės apsaugos prašymą, nėra vėliau atsiradusi aplinkybė, galinti turėti įtakos nustatant valstybę narę, atsakingą už prašytojo tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, taikant reglamentą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0077" REF.END="QE0077"/>Dublinas III<QUOT.END REF.START="QS0077" CODE="201C" ID="QE0077"/> kartu su Chartijos 47 straipsniu.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">V.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0100"><NO.P>100.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui į <HT TYPE="ITALIC">Conseil d’État</HT> (Valstybės Taryba, Belgija) pateiktą prejudicinį klausimą atsakyti taip:</TXT><P><DATE ISO="20130626">2013 m. birželio 26 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, 27 straipsnis, siejamas su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama, kad tarptautinės apsaugos prašytojas neturėtų teisių gynimo priemonės, leidžiančios jam remtis aplinkybėmis, susiklosčiusiomis po sprendimo dėl jo perdavimo priėmimo, galinčiomis turėti įtakos nustatant valstybę narę, atsakingą už jo prašymo nagrinėjimą. Į tokias paskesnes aplinkybes turi būti galima atsižvelgti tame pačiame nacionaliniame teisme, kuris priėmė sprendimą dėl perdavimo, įskaitant atvejį, kai yra pateiktas kitas skundas, arba pateikus skundą kitam nacionaliniam teismui su sąlyga, kad šie skundai reikštų veiksmingą ir sparčią teisių gynimo priemonę, kurios rezultatas yra privalomas teismui, gavusiam skundą dėl sprendimo dėl perdavimo; prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, siekdamas nustatyti valstybę narę, atsakingą už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, turi tai patikrinti.</P></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>