<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.00-20081231.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="ECRCJ2005LTB.0700735501.case.xml"><NO.CASE>C-515/03</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62003C0515</NO.CELEX><NO.SEQ>0019.0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>7357</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>7369</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>13</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><LEFT>GENERALINIO ADVOKATO D. RUIZJARABO IŠVADA — BYLA C-515/03</LEFT><RIGHT>EICHSFELDER SCHLACHTBETRIEB</RIGHT></CURR.TITLE><CONTENTS.CONCLUSION><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Dámaso Ruiz-Jarabo Colomer išvada,</HT></P><P>pateikta <DATE ISO="20050525">2005 m. gegužės 25 d.</DATE><NOTE NOTE.ID="E0001" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Originalo kalba: ispanų.</P></NOTE></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>I —</NO.P><TXT>Įžanga</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Šioje byloje Teisingumo Teismui pateiktas prejudicinis klausimas yra susijęs su į trečiąją šalį eksportuotomis prekėmis, už kurias buvo sumokėti atitinkami importo mokesčiai ir muitai ir kurios netrukus, jas negrįžtamai perdirbus, vėl buvo įvežtos į Bendrijos teritoriją, o šie mokesčiai ir muitai grąžinti. Klausimu siekiama išsiaiškinti, ar buvo tikras <QUOT.START ID="QS0001" REF.END="QE0001" CODE="201E"/>importas<QUOT.END ID="QE0001" REF.START="QS0001" CODE="201C"/> į trečiąją šalį, kaip tai yra numatyta Reglamento (EEB) Nr. 3665/87<NOTE NOTE.ID="E0002" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><DATE ISO="19871127">1987 m. lapkričio 27 d.</DATE> Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3665/87, nustatantis bendrąsias išsamias eksporto gražinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles, (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="351" DATE.PUB="1987" PAGE.FIRST="11">OI. L 351, p. 11</REF.DOC.OJ> su pakeitimais, padarytais <DATE ISO="19950619">1995 m. birželio 19 d.</DATE> Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 1384/95 dėl pakeitimų, kurių reikia norint įgyvendinti Urugvajaus raundo susitarimą dėl žemės ūkio (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="134" DATE.PUB="1995" PAGE.FIRST="14">OI. L 134, p. 14</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE> 17 straipsnio 3 dalyje, ir ar atsiranda teisė į eksporto grąžinamąją išmoką.</TXT></NP><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Panašiausias į šią bylą Teisingumo Teismo praktikos pavyzdys yra <DATE ISO="20001017">2000 m. spalio 17 d.</DATE> Teisingumo Teismo sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> byloje<NOTE NOTE.ID="E0003" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Teisingumo Teismo sprendimas Roquette Frères, <REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-114/99" YEAR="2000" PAGE.ECR="I-8823">C-114/99, Rink. p. I-8823</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Tačiau, kaip paaiškinsiu toliau, šis precedentas šioje byloje nėra taikomas.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>II —</NO.P><TXT>Faktinės aplinkybės ir Teisingumo Teismui pateiktas klausimas</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT><DATE ISO="19960201">1996 m. vasario 1 d.</DATE> sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Hauptzollamt Hamburg-Jonas</HT> (toliau - <HT TYPE="ITALIC">Hauptzollamt),</HT> įstaiga, atsakinga už EAGGF išmokų administravimą Vokietijoje ir atsakovė pagrindinėje byloje, išmokėjo <HT TYPE="ITALIC">Eichsfelder Schlachtbetrieb GmbH</HT> (toliau - <HT TYPE="ITALIC">Eichsfelder),</HT> mėsos perdirbimo bendrovei ir ieškovei pagrindinėje byloje, diferencijuotą <FT TYPE="DECIMAL">36653,23</FT> DEM (<FT TYPE="DECIMAL">18740,50</FT> EUR) dydžio eksporto grąžinamąją išmoką už <FT TYPE="NUMBER">20135</FT> kg jautienos be kaulų eksportą į Lenkiją, kuri tuo melu buvo trečioji šalis.</TXT></NP><NP><NO.P>4.</NO.P><TXT>Kaip įrodymą, kad prekės paskirties šalyje buvo išleistos į laisvą apyvartą, ieškovė pagal<?PAGE NO="I-7358"?> Reglamento Nr. 3665/87 16 straipsnio 1 dalį kartu su 18 straipsnio 1 dalies a punktu, pateikė <DATE ISO="19951230">1995 m. gruodžio 30 d.</DATE> muitinės dokumento patvirtintą kopiją, rodančią, kad ieškovė anksčiau pardavė eksportuotą jautieną <HT TYPE="ITALIC">Appelt GmbH,</HT> įsteigtai Kotbuse, Vokietijoje.</TXT></NP><NP><NO.P>5.</NO.P><TXT>Hanoverio <HT TYPE="ITALIC">Zollfahndungsamt,</HT> kompetentingam tyrimo organui, atlikus tyrimą paaiškėjo šios aplinkybės:</TXT><P>Lenkijoje iš jautienos buvo pagaminti vyniotiniai, kuriuos sudarė dalis jautienos, viena arba dvi dalys kiaulienos, svogūnai, agurkai ir garstyčios. Šie vyniotiniai, apmokestinti įprastais Bendrijos importo muitais, buvo importuoti į Vokietiją pagal <DATE ISO="19951003">1995 m. spalio 3 d.</DATE> sutartį, sudarytą tarp <HT TYPE="ITALIC">Appelt GmbH</HT> (importuotojo) ir dviejų kitų partnerių iš Lenkijos.</P><P>Pagal sutarties 3 straipsnio 6 dalį vienas iš šių partnerių iš Lenkijos <DATE ISO="19960207">1996 m. vasario 7 d.</DATE> pateikė prašymą grąžinti sumokėtus muitus, pridėdamas įvertinimo pažymą ir atitinkamus eksporto dokumentus.</P><P>Torunės muitinė (Lenkija) grąžino importo muitus.</P></NP><NP><NO.P>6.</NO.P><TXT><DATE ISO="19991027">1999 m. spalio 27 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Hauptzollamt</HT> pareikalavo grąžinti sumokėtą eksporto grąžinamąją išmoką, nes Lenkijos policijai atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad nagrinėjama prekių siunta buvo perdirbta pagal sutartį ir išsiųsta į Vokietiją.</TXT></NP><NP><NO.P>7.</NO.P><TXT><DATE ISO="19991119">1999 m. lapkričio 19 d.</DATE> laišku ieškovė apskundė šį sprendimą; <DATE ISO="20021021">2002 m. spalio 21 d.</DATE> sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Hauptzollamt</HT> atmetė šį skundą kaip nepagrįstą.</TXT></NP><NP><NO.P>8.</NO.P><TXT><DATE ISO="20021126">2002 m. lapkričio 26 d.</DATE> pastarasis sprendimas buvo apskųstas prašymą priimti pre-judicinį sprendimą pateikusiame teisme.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>III —</NO.P><TXT>Teisingumo Teismui pateiktas prejudicinis klausimas</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>9.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis Hamburgo <HT TYPE="ITALIC">Finanzgericht</HT> nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą<?PAGE NO="I-7359"?> ir pagal EB 234 straipsnio 3 dalį pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START ID="QS0002" REF.END="QE0002" CODE="201E"/>Ar Reglamento (EEB) Nr. 3665/87, su daliniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1384/95, 17 straipsnio 3 dalis aiškintina taip: produktas yra importuotas, jeigu, jį išleidus į laisvą apyvartą trečiojoje šalyje, jis pateikiamas iš esmės perdirbti arba apdoroti Reglamento (EB) Nr. 2913/92 24 straipsnio prasme ir vėliau išeksportuojamas į Bendriją, susigrąžinus ir sumokėjus įprastus importo muitus?<QUOT.END ID="QE0002" REF.START="QS0002" CODE="201C"/></P></QUOT.S></P></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>IV —</NO.P><TXT>Atitinkami Bendrijos teisės aktai</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>10.</NO.P><TXT>Reglamento Nr. 3665/87 5 straipsnio 1 dalis numato:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><NP><NO.P><QUOT.START ID="QS0003" REF.END="QE0003" CODE="201E"/>1.</NO.P><TXT>Diferencijuota arba nediferencijuota grąžinamoji išmoka, išskyrus atvejus, kai produktas tranzito metu sugenda dėl <HT TYPE="ITALIC">force majeure</HT> aplinkybių, mokama su sąlyga, kad iš Bendrijos muitų teritorijos išvežtas produktas per 12 mėnesių nuo eksporto deklaracijos priėmimo dienos buvo importuotas į trečiąją šalį arba, jei reikia, į nustatytą trečiąją šalį:</TXT><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>jeigu kyla rimtų abejonių dėl tikrosios produkto paskirties vietos</TXT><P>arba</P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>jeigu dėl skirtumo tarp grąžinamosios išmokos, taikomos eksportuojamam produktui eksporto deklaracijos priėmimo dieną, sumos ir importo muito, taikomo tą pačią dieną tapačiam produktui, sumos produktas gali būti reimportuotas į Bendriją.</TXT></NP></ITEM></LIST></P><P>&lt;...&gt;</P><P>Be to, valstybių narių kompetentingos institucijos gali paprašyti papildomų visiškai patenkinančių įrodymų, kad produktas nepakitusios būsenos buvo iš tikrųjų pateiktas į importo trečiosios šalies rinką.<QUOT.END ID="QE0003" REF.START="QS0003" CODE="201C"/> (Neoficialus vertimas)</P></NP></QUOT.S></P></NP><?PAGE NO="I-7360"?><NP><NO.P>11.</NO.P><TXT>Reglamento Nr. 3665/87 16 straipsnis numato:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><NP><NO.P><QUOT.START ID="QS0004" REF.END="QE0004" CODE="201E"/>1.</NO.P><TXT>Kai grąžinamosios išmokos dydis skiriasi atsižvelgiant į paskirties vietą, grąžinamoji išmoka mokama laikantis 17 ir 18 straipsniuose nustatytų papildomų sąlygų.<QUOT.END ID="QE0004" REF.START="QS0004" CODE="201C"/> (Neoficialus vertimas)</TXT></NP></QUOT.S></P></NP><NP><NO.P>12.</NO.P><TXT>Reglamento Nr. 3665/87 17 straipsnis numato:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><NP><NO.P><QUOT.START ID="QS0005" REF.END="QE0005" CODE="201E"/>1.</NO.P><TXT>Nepakitusios būsenos produktas turi būti importuotas į trečiąją šalį arba vieną iš trečiųjų šalių, kuriai taikoma grąžinamoji išmoka, per 12 mėnesių nuo eksporto deklaracijos priėmimo dienos; tačiau pagal 47 straipsnio nuostatas šis terminas gali būti pratęstas.</TXT></NP><P>&lt;...&gt;</P><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Produktas laikomas importuotu, atlikus visus išleidimo vidaus vartojimui trečiojoje šalyje muitinės formalumus.<QUOT.END ID="QE0005" REF.START="QS0005" CODE="201C"/> (Neoficialus vertimas)</TXT></NP></QUOT.S></P></NP><NP><NO.P>13.</NO.P><TXT>Reglamento Nr. 3665/87 18 straipsnis numato išsamias muitinės formalumų įvykdymo nustatymo taisykles.</TXT></NP><NP><NO.P>14.</NO.P><TXT>Reglamento Nr. 3665/87 11 straipsnio 3 dalies pirma įtrauka numato, kad neteisingai sumokėjus grąžinamąją išmoką, gavėjas grąžina neteisingai gautas sumas, o taip pat sumoka visas baudas, taikomas pagal šio 11 straipsnio 1 dalies pirmą įtrauką, su palūkanomis už laikotarpį nuo išmokos sumokėjimo iki grąžinimo.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>V —</NO.P><TXT>Procesas Teisingumo Teisme</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>15.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismui pateiktas prejudicinis klausimas Teisingumo Teismo kanceliarijoje buvo gautas <DATE ISO="20031209">2003 m. gruodžio 9</DATE> dieną. Procese dalyvavo Europos Bendrijų Komisija, <HT TYPE="ITALIC">Eichsfelder</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Hauptzollamt.</HT></TXT></NP><NP><NO.P>16.</NO.P><TXT>Byla buvo paskirta Teisingumo Teismo trečiajai kolegijai. <HT TYPE="ITALIC">Eichsfelder</HT> ir Komisija dalyvavo <DATE ISO="20050317">2005 m. kovo 17 d.</DATE> posėdyje.</TXT></NP></GR.SEQ><?PAGE NO="I-7361"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>VI —</NO.P><TXT>Klausimo analizė</TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>A —</NO.P><TXT>Teisingumo Teismui pateiktos pastabos</TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>1)</NO.P><TXT>Eichsfelder</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>17.</NO.P><TXT>Ieškovė pagrindinėje byloje pasiūlė Reglamento Nr. 3665/87 17 straipsnio 3 dalį aiškinti taip: produktas yra laikomas pateiktu į rinką ir importuotu, jei, išleidus jį į laisvą apyvartą paskirties šalyje, jis buvo negrįžtamai perdirbtas ar apdorotas, kaip tai yra numatyta <DATE ISO="19921012">1992 m. spalio 12 d.</DATE> Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 24 straipsnyje<NOTE NOTE.ID="E0004" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="302" DATE.PUB="1992" PAGE.FIRST="1">OL L 302, p. 1</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>18.</NO.P><TXT>Tuo atveju, kai trečiojoje valstybėje prekės perdirbamos iš esmės, teisei į grąžinamąją išmoką neturi reikšmės taikomas muitinės režimas (laisva apyvarta ar įvežimas perdirbti). Teisė gauti išmoką būtų net ir tuo atveju, jei jautiena būtų panaudota vyniotiniams gaminti ir po to eksportuota į Vokietiją taikant įvežimo perdirbti procedūrą ir grąžinamosios išmokos procedūrą.</TXT></NP><NP><NO.P>19.</NO.P><TXT>Aplinkybė, kad Lenkijos institucijoms sumokėtas importo muitas vėliau grąžintas, neturi įtakos pradiniam importo klasifikavimui. Jei būtų kitaip, tai turėtų nepriimtinų pasekmių asmeniui, turinčiam teisę į grąžinamąją išmoką, kuriam tektų rizika a posteriori sužinoti, jog dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių laikytina, kad eksporto nebuvo.</TXT></NP><NP><NO.P>20.</NO.P><TXT>Per posėdį <HT TYPE="ITALIC">Eichsfelder</HT> tvirtino, jog mažai tikėtina, kad į Vokietiją importuoti vyniotiniai buvo pagaminti iš jos eksportuotos jautienos, nes muitinė Lenkijos gamintojo patalpose neatliko jokių identifikavimo patikrinimų. Ji taip pat neigia, kad Lenkijos importo muitai už jautieną buvo grąžinti.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>2)</NO.P><TXT>Hauptzollamt</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>21.</NO.P><TXT>Atsakovė tvirtina, kad pagrindinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, visų<?PAGE NO="I-7362"?> pirma, <DATE ISO="19951003">1995 m. spalio 3 d.</DATE> sutarties sąlygos rodo, kad susiję asmenys veikė neteisėtai ir sukčiavo sukurdami dirbtines sąlygas, kad gautų naudos. Nekaltindama <HT TYPE="ITALIC">Eichsfelder</HT> tuo, kad ji žinojo sandorio detales, <HT TYPE="ITALIC">Hauptzollamt</HT> nurodo, kad nesąžiningas trečiosios šalies elgesys, susijęs su prašymo dėl eksporto grąžinamosios išmokos pateikimu, yra įprasta komercinė rizika. Išmokos gavėjas negali tvirtinti, kad jis veikė sąžiningai; jis, numatydamas sutartinius įsipareigojimus, turėjo užtikrinti, kad nepasikeis prekių paskirties vieta.</TXT></NP><NP><NO.P>22.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Hauptzollamt</HT> mano, kad, bendrai imant, teisė gauti diferencijuotą grąžinamąją išmoką įgyjama su sąlyga, kad įvykdyti išleidimo į laisvą apyvartą trečiojoje šalyje formalumai, įskaitant nustatytų importo muitų sumokėjimą; šių muitų grąžinimas panaikina teisinį pagrindą grąžinamajai išmokai gauti, nes eksportuotojas normaliomis sąlygomis nebūtų patekęs į atitinkamą rinką.</TXT></NP><NP><NO.P>23.</NO.P><TXT>Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą taip pat matyti, kad, <HT TYPE="ITALIC">Hauptzollamt</HT> manymu, prekių tapatybė ir muito grąžinimo faktas yra įrodyti dokumentais. Jos nuomone, šioje byloje akivaizdu, kad išleisti prekes į laisvą apyvartą ir vėliau, jas perdirbus, susigrąžinti muitą nuspręsta tik siekiant gauti eksporto grąžinamąją išmoką, ir šiuo atžvilgiu tai nebuvo įprastas komercinis sandoris.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>3)</NO.P><TXT>Komisija</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>24.</NO.P><TXT>Komisija aiškina, kad nuo 1998 m. Vokietijos finansų ministerijai žinoma jos nuomonė, kuri sutampa su <HT TYPE="ITALIC">Hauptzollamt</HT> nuomone. Komisijos požiūriu, jautiena buvo perdirbta taikant perdirbimo procedūrą ir muito grąžinamosios išmokos procedūra buvo įvykdyta prieš ją Teimportuojant į Bendriją. Šis kompetentingų Lenkijos institucijų įvykdytas muito grąžinimas patvirtina, kad prekių importas neatitiko muitinės procedūrų. Taigi prekės nebuvo išleistos į laisvą apyvartą, todėl nebuvo teisinio pagrindo gauti grąžinamąją išmoką.</TXT></NP><NP><NO.P>25.</NO.P><TXT>Komisija toliau detalizuoja sąlygas, kurias turi atitikti esminis produkto perdirbimas, kad turėtų reikšmės muitinės klasifikavimui.</TXT></NP></GR.SEQ><?PAGE NO="I-7363"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>4.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo požiūris</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>26.</NO.P><TXT>Hamburgo <HT TYPE="ITALIC">Finanzgericht</HT> abejoja, kad Bendrijos teisės požiūriu šiuo atveju nagrinėjamas atvejis neatitinka Reglamento Nr. 3665/87 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pateikimo į rinką sąlygos ir kad ieškovė privalo pagal 11 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį grąžinti jam sumokėtą eksporto grąžinamąją išmoką.</TXT></NP></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>B —</NO.P><TXT>Bylos esmės įvertinimas</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>27.</NO.P><TXT>Pirma, norėčiau pabrėžti, kad per posėdį <HT TYPE="ITALIC">Eichsfelder</HT> atstovas pateikė faktinius argumentus, kurie neatitinka duomenų, kuriais <HT TYPE="ITALIC">Finanzgericht</HT> grindžia prašymą priimti prejudicinį sprendimą<NOTE NOTE.ID="E0005" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Žr. šios išvados 20 punktą.</P></NOTE>. Kadangi pagal EB 234 straipsnį faktus nustato nacionalinis teismas, įvertinimą pradėsiu nuo duomenų, kurie prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateikiami kaip įrodyti faktai.</TXT></NP><NP><NO.P>28.</NO.P><TXT>Reikia išnagrinėti pateikto klausimo, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar pagrindinės bylos aplinkybės patenka į Reglamento Nr. 3665/87, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1384/95, 17 straipsnio 3 dalies taikymo sritį, turinį. Pagal šią nuostatą produktas laikomas <QUOT.START ID="QS0006" REF.END="QE0006" CODE="201E"/>importuotu<QUOT.END ID="QE0006" REF.START="QS0006" CODE="201C"/> teisės į grąžinamąją išmoką tikslais <QUOT.START ID="QS0007" REF.END="QE0007" CODE="201E"/>atlikus visus išleidimo vidaus vartojimui trečiojoje šalyje muitinės formalumus<QUOT.END ID="QE0007" REF.START="QS0007" CODE="201C"/>. <QUOT.START ID="QS0008" REF.END="QE0008" CODE="201E"/>Trečioji šalis<QUOT.END ID="QE0008" REF.START="QS0008" CODE="201C"/> yra šalis, deklaracijoje nurodyta kaip paskirties šalis, nes ši nuostata yra susijusi su diferencijuotos grąžinamosios išmokos sistema, pagal kurią grąžinamosios išmokos dydis skiriasi atsižvelgiant į eksportuojančią valstybę.</TXT></NP><NP><NO.P>29.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori būtent išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 3665/87 17 straipsnio 3 dalyje numatyta prezumpcija taikoma prekėms, kurios:</TXT><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>buvo išleistos į laisvą apyvartą trečiojoje šalyje;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>buvo iš esmės perdirbtos ar apdorotos;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>buvo vėl įvežtos į Bendriją susigrąžinus sumokėtus importo muitus.</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP><?PAGE NO="I-7364"?><NP><NO.P>30.</NO.P><TXT>Sutinku, kad pateikti argumentai, kuriais grindžiama <HT TYPE="ITALIC">Eichsfelder</HT> nuomonė ir iš dalies prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomonė, o taip pat argumentai, kuriais savo priešingą nuomonę grindžia <HT TYPE="ITALIC">Hauptzollamt</HT> ir Komisija, yra įtikinami.</TXT><P>Kita vertus, siekiant įvertinti visus argumentus, būtina pradėti nuo kai kurių iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teisinių vertinimų. Visų pirma pagrįstai nesutariama dėl fakto, ar prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą arba bent ar išsiuntimas buvo galutinis.</P></NP><NP><NO.P>31.</NO.P><TXT>Už Vokietijos muitinių valdymą atsakinga institucija laikosi nuomonės, kad prekių nepateikimas vartojimui trečiojoje šalyje yra nesąžiningas naudojimasis grąžinamosios išmokos sistema pagal <DATE ISO="19951218">1995 m. gruodžio 18 d.</DATE> Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos bendrijos finansinių interesų apsaugos<NOTE NOTE.ID="E0006" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="312" DATE.PUB="1995" PAGE.FIRST="1">OL L 312, p. 1</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE> 4 straipsnio 3 dalį. Ji priduria, kad sąvoka <QUOT.START ID="QS0009" REF.END="QE0009" CODE="201E"/>sukčiavimas<QUOT.END ID="QE0009" REF.START="QS0009" CODE="201C"/> šiame kontekste suprantama kaip taisyklių pažeidimas, siekiant neteisėtai gauti naudos, o ne baudžiamojoje teisėje vartojama prasme.</TXT></NP><NP><NO.P>32.</NO.P><TXT>Komisija mano, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama situacija yra piktnaudžiavimas teise Reglamento Nr. 3665/87 17 straipsnio, o ne 5 straipsnio 1 dalies atžvilgiu. Bylos aplinkybės sudaro piktnaudžiavimo sudėtį tiek, kiek susijusios šalys susitarė vykdyti išvežimo perdirbti operaciją bei gavo diferencijuotą eksporto grąžinamąją išmoką. Pagrįsdama šį argumentą ji nurodo <DATE ISO="20001214">2000 m. gruodžio 14 d.</DATE> Teisingumo Teismo sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Emsland-Stärke</HT> byloje<NOTE NOTE.ID="E0007" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Teisingumo Teismo sprendimas Emsland-Stärke, <REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-110/99" YEAR="2000" PAGE.ECR="I-11569">C-110/99, Rink. p. I-11569</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>33.</NO.P><TXT>Išeities tašku turi būti prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateikiama išvada, kad <HT TYPE="ITALIC">Eichsfelder</HT> pagal 16 straipsnio 1 dalį kartu su Reglamento Nr. 3665/87 18 straipsnio 1 dalies a punktu pateikė muitinės importo dokumento patvirtintą kopiją. Iš esmės prekės buvo laikomos importuotomis pagal šio reglamento 17 straipsnio 3 dalį.</TXT></NP><NP><NO.P>34.</NO.P><TXT>Tačiau pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, nors muitinės įvežimo pažyma laikoma vienu iš svarbiausių įrodymų, ji yra tik paneigiamas įrodymas, kad sandoris, už kurį buvo sumokėta grąžinamoji<?PAGE NO="I-7365"?> išmoka, buvo realiai įvykdytas<NOTE NOTE.ID="E0008" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><DATE ISO="19840711">1984 m. liepos 11 d.</DATE> Teisingumo Teismo sprendimas Dimex (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="89/83" YEAR="1984" PAGE.ECR="2815">89/83, Rink. p. 2815, 11 punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="19930331">1993 m. kovo 31 d.</DATE> Teisingumo Teismo sprendimas Möllmann-Fleisch (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-27/92" YEAR="1993" PAGE.ECR="I-1701">C-27/92, Rink. p. I-1701, 13 punktas</REF.DOC.ECR>). Šiuose abiejuose sprendimuose Teisingumo Teismas aiškino <DATE ISO="19750117">1975 m. sausio 17 d.</DATE> Komisijos reglamento (EEB) Nr. 192/75, nustatančio išsamias u?, žemės ūkio produktus mokamų eksporto gražinamųjų išmokų taikymo taisykles (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="025" DATE.PUB="1975" PAGE.FIRST="1">OL L 25, p. 1</REF.DOC.OJ>), 11 straipsnio 1 dalies ir <DATE ISO="19791129">1979 m. lapkričio 29 d.</DATE> Komisijos reglamento (ELB) Nr. 2730/79, nustatančio išsamias už žemės ūkio produktus mokamų eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo, 20 straipsnio 2 ir 3 dalis (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="317" DATE.PUB="1979" PAGE.FIRST="1">OL L 317, p. 1</REF.DOC.OJ>), tačiau šios nuostatos praktiskai nesiskiria nuo Reglamento Nr. 3665/87 17 straipsnio 3 dalies ir 18 straipsnio 1 dalies nuostatų.</P></NOTE>. Taigi į paprastai šios pažymos turimą įrodomąją galią galima neatsižvelgti, kai yra priežasčių abejoti faktiniu prekių pateikimu į paskirties teritorijos rinką, siekiant ten jomis prekiauti<NOTE NOTE.ID="E0009" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Minėto Teisingumo Teismo sprendimo Möllmann-Fleisch 15 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>35.</NO.P><TXT>Tačiau reikia iškelti klausimą, ar sąlyga, numatyta 17 straipsnio 3 dalyje, turi būti vertinama kaip įvykdyta.</TXT></NP><NP><NO.P>36.</NO.P><TXT>Sutinku su <HT TYPE="ITALIC">Hauptzollamt</HT> ir Komisijos nuomone, kuri yra priešinga sprendime pateiktai prašymą priimti prejudicinj sprendimą pateikusio teismo nuomonei, t. y. kad frazė <QUOT.START ID="QS0010" REF.END="QE0010" CODE="201E"/>atlikus visus išleidimo vidaus vartojimui trečiojoje šalyje muitinės formalumus<QUOT.END ID="QE0010" REF.START="QS0010" CODE="201C"/> turi būti aiškinama kaip apimanti, jei reikia, importo muito sumokėjimą.</TXT></NP><NP><NO.P>37.</NO.P><TXT>Ginčijamasi, kokia šiuo atžvilgiu yra šių nuostatų reikšmė:</TXT><P><LIST TYPE="DASH"><ITEM><P><DATE ISO="19730518">1973 m. gegužės 18 d.</DATE> Kiote pasirašytos ir <DATE ISO="19850307">1985 m. kovo 7 d.</DATE> Tarybos sprendimu 85/204/EEB Bendrijos vardu patvirtintos Tarptautinės konvencijos dėl muitinės procedūrų supaprastinamo ir harmonizavimo B priedo I dalies<NOTE NOTE.ID="E0010" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="087" DATE.PUB="1985" PAGE.FIRST="8">OL L 87, p. 8</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE>;</P></ITEM><ITEM><P>Bendrijos muitinės kodekso 79 straipsnio 2 dalies<NOTE NOTE.ID="E0011" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Minėtas šioje išvadoje.</P></NOTE>,</P></ITEM><ITEM><P><DATE ISO="19990415">1999 m. balandžio 15 d.</DATE> Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/1999, nustatančio bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles, septynioliktos konstatuojamosios dalies<NOTE NOTE.ID="E0012" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="102" DATE.PUB="1999" PAGE.FIRST="11">OL L 102, p. 11</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE>.</P></ITEM></LIST></P></NP><NP><NO.P>38.</NO.P><TXT>Siauras šių nuostatų aiškinimas sudaro įspūdį, kad išleidimo vidaus vartojimui trečiojoje šalyje muitinės formalumai apima bet kokių importo muitų sumokėjimą, nes jie turi apimli visus šios procedūros formalumus.</TXT></NP><?PAGE NO="I-7366"?><NP><NO.P>39.</NO.P><TXT>Atitinkamai Kioto konvencijos B priedo I dalis apibrėžia <QUOT.START ID="QS0011" REF.END="QE0011" CODE="201E"/>formalumų atlikimą pateikiant vidaus vartojimui<QUOT.END ID="QE0011" REF.START="QS0011" CODE="201C"/> kaip muitinės procedūrą, kurią atlikus prekės nuolat pasilieka muitų teritorijoje, sumokėjus visus apskaičiuotus importo muitus ir mokesčius bei atlikus visus būtinus muitinės formalumus.</TXT></NP><NP><NO.P>40.</NO.P><TXT>Šį apibrėžimą aiškinant pernelyg pažodžiui reikėtų daryti išvadą, kad <QUOT.START ID="QS0012" REF.END="QE0012" CODE="201E"/>muitinės formalumai<QUOT.END ID="QE0012" REF.START="QS0012" CODE="201C"/> yra atskiras nuo muitų ir mokesčių sumokėjimo veiksmas. Atrodo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui priimtinesnis šis aiškinimas. Tačiau manau, kad reikėtų pabrėžti ne konkrečią techninę šių <QUOT.START ID="QS0013" REF.END="QE0013" CODE="201E"/>procedūrų<QUOT.END ID="QE0013" REF.START="QS0013" CODE="201C"/> reikšmę, o tikslus, kurių jomis yra siekiama, būtent prekių išleidimą laisvam vidaus vartojimui.</TXT></NP><NP><NO.P>41.</NO.P><TXT>Pagal Bendrijos muitinės kodekso 79 straipsnio antrąją pastraipą išleidimas į laisvą apyvartą <QUOT.START ID="QS0014" REF.END="QE0014" CODE="201E"/>reiškia, kad prekėms pritaikytos prekybos politikos priemonės, atlikti kiti nustatytieji prekių importo formalumai ir kad prekės apmokestintos visais teisiškai privalomais sumokėti muitais<QUOT.END ID="QE0014" REF.START="QS0014" CODE="201C"/>.</TXT></NP><NP><NO.P>42.</NO.P><TXT>Nepaisant kai kurių nedidelių terminijos skirtumų, nekyla jokių abejonių, kad minėta nuostata atspindi tuos pačius argumentus, kaip ir Kioto konvencijos B priedas. Kartoju, kad tinkamai aiškinant Reglamento Nr. 3665/87 17 straipsnio 3 dalį reikia atsižvelgti į pagrindinį diferencijuotų grąžinamųjų išmokų tikslą - užtikrinti, kad subsidijuojamus produktus būtų galima pateikti į konkrečią numatytos šalies rinką, o tam turi būti įvykdyti visi importo reikalavimai, įskaitant visų mokėtinų muitų ir mokesčių sumokėjimą.</TXT></NP><NP><NO.P>43.</NO.P><TXT>Taip pat, kalbant apie diferencijuotų grąžinamųjų išmokų sistemą, galima tvirtinti, kad šių sumų sumokėjimas yra svarbiausias muitinės formalumas, nes į jas atsižvelgiama, apskaičiuojant atitinkamą grąžinamąją išmoką.</TXT></NP><NP><NO.P>44.</NO.P><TXT>Reglamento Nr. 800/1999 septyniolikta konstatuojamoji dalis patvirtina šį požiūrį, nes joje yra nurodoma, kad <QUOT.START ID="QS0015" REF.END="QE0015" CODE="201E"/>muitinės formalumai paprastai baigiami mokant nustatytus importo muitus, kad būtų galima pateikti produktus į atitinkamos trečiosios šalies rinką<QUOT.END ID="QE0015" REF.START="QS0015" CODE="201C"/>.</TXT></NP><NP><NO.P>45.</NO.P><TXT>Todėl aišku, kad importo muitų sumokėjimas yra vienas iš reikalavimų, minimų Reglamento Nr. 3665/87 17 straipsnio 3 dalyje. Jo pagrindu įrodomas importas ir, jei reikia, įgyjama teisė į grąžinamąją išmoką.</TXT></NP><?PAGE NO="I-7367"?><NP><NO.P>46.</NO.P><TXT>Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad importo muitų grąžinimas susilpnina importo prezumpcija ir kartu panaikina teisę gauti grąžinamąją išmoką.</TXT></NP><NP><NO.P>47.</NO.P><TXT>Dėl visa kita iš esmės sutinku su <HT TYPE="ITALIC">Hauptzollamt</HT> vertinimu, būtent kad su eksporto grąžinamąja išmoka susijusį trečiosios šalies elgesį, dėl kurio nepasiekiamas grąžinamosios išmokos suteikimo tikslas, reikia vertinti kaip įprastą komercinę riziką, t. y. kad išmokos gavėjas negali remtis tuo, kad veikė sąžiningai, nes jis turi užtikrinti, kad nepasikeistų prekių paskirties vieta.</TXT></NP><NP><NO.P>48.</NO.P><TXT>Atrodo, kad šią išvadą galima padaryti net nekaltinant įmonių dalyvavus apsimestinėje perdirbimo schemoje, kaip tai norėtų daryti <HT TYPE="ITALIC">Hauptzollamt</HT> ir Komisija. Nors apsimestinio sandorio pasekmės faktiškai yra tokios pačios kaip pagal šį muitinės režimą vykdomo sandorio pasekmės, geriau sutelkti dėmesį į tai, kad neįvykdyta viena iš eksporto grąžinamajai išmokai gauti būtinų sąlygų. Ta pati išvada tinka ir galimam nagrinėjamo sandorio pripažinimui nesąžiningu.</TXT></NP><NP><NO.P>49.</NO.P><TXT>Laikantis šio požiūrio nereikia nagrinėti bet kokio prekių, už kurias buvo gauta grąžinamoji išmoka, perdirbimo iš esmės poveikio, kaip tai buvo <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> byloje.</TXT></NP><NP><NO.P>50.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, nes joje buvo nagrinėjama tęstinė teisė gauti grąžinamąją išmoką už gliukozės sirupą, eksportuotą pagal laikino išvežimo perdirbti procedūrą, kurio dalis, perdirbta į peniciliną, vėliau buvo reimportuota.</TXT></NP><NP><NO.P>51.</NO.P><TXT>Prancūzijos <HT TYPE="ITALIC">Cour Administrative d'Appel de Nancy</HT> (Prancūzija) kėlė klausimą, ką reiškia Reglamento Nr. 3665/87 5 straipsnio 1 dalies paskutinė pastraipa, tiek kiek pagal ją grąžinamoji išmoka turėtų būti išmokama, tik jei vaistas iš tikrųjų nepakitusios būsenos buvo pateiktas į importo šalies rinką,</TXT></NP><NP><NO.P>52.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas laikėsi nuomonės, kad tais atvejais, kai produktas buvo iš esmės perdirbtas, nebūtina reikalauti papildomų įrodymų, kad nepakitusios būsenos produktas buvo išleistas į apyvartą importo trečiojoje šalyje; dėl šios priežasties jis šią nuostatą analizavo teleologiniu požiūriu ir priėjo prie išvados, kad jos tikslas yra sudaryti valstybių narių valdžios institucijoms galimybę kovoti<?PAGE NO="I-7368"?> su piktnaudžiavimu, pasireiškiančiu eksportuoto produkto reimporta į Bendriją<NOTE NOTE.ID="E0013" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Teisingumo Teismo sprendimo Roquette Frères Yl punktas, kuriame nurodomas <DATE ISO="19990121">1999 m. sausio 21 d.</DATE> Teisingumo Teismo sprendimas Vokietija prieš Komisija (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-54/95" YEAR="1999" PAGE.ECR="I-35">C-54/95, Rink. p. I-35, 45 ir 46 punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>53.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismo manymu, tokio piktnaudžiavimo nėra, kai produktas yra iš esmės ir negrįžtamai perdirbamas, jo tokio nepaliekant ir sukuriant naują, kitai tarifo pozicijai priskiriamą produktą.<NOTE NOTE.ID="E0014" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Teisingumo Teismo sprendimo Roquette Frères 19 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>54.</NO.P><TXT><DATE ISO="20000203">2000 m. vasario 3 d.</DATE> išvadoje <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> byloje<NOTE NOTE.ID="E0015" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Rink. p. I-8825, 56 ir tolesni punktai, kurie ypač aiškiai nurodo galimą sprendimo reikšmę.</P></NOTE> generalinis advokatas Alber nurodė, kad Bendrijos teisės aktų leidėjas nenorėjo užkirsti kelio produktų išvežimui perdirbti ar apdoroti importo trečiojoje šalyje ir kad buvo turimas minty produkto naudojimas trečiojoje šalyje. Nesvarbu, ar procesas yra apibūdinamas kaip vartojimas, naudojimas ar kaip faktinis nepakitusios būklės produkto pateikimas į rinką, galutinis tikslas yra aiškus: produkto perdirbimas iš esmės arba apdorojimas atitinka šį reikalavimą, ir muitinės režimas, kurį taikant produktas yra perdirbamas, neturi reikšmės.</TXT></NP><NP><NO.P>55.</NO.P><TXT>Vertinant šios Teisingumo Teismo praktikos reikšmingumą šioje byloje, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nė viena šalis neginčija, jog šioje byloje nagrinėjamos prekės buvo iš esmės perdirbtos, kaip tai yra numatyta Bendrijos muitinės kodekso 24 straipsnyje. Šios nuomonės laikosi ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.</TXT></NP><NP><NO.P>56.</NO.P><TXT>Be to, nesistengiama daryti kokių nors išvadų ir iš fakto, kad <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> byloje grąžinamoji išmoka buvo nediferencijuota. Kaip nurodyta prašyme priimti prejudicinį sprendimą, Reglamento 3665/87 5 straipsnyje nustatytos sąlygos taikomos diferencijuotoms ir nediferencijuotoms grąžinamosioms išmokoms ir nėra jokios priežasties taikyti kitą klasifikaciją galbūt neteisėtam sandoriui, apimančiam produkto, atitikusio pagal paskirties šalį apskaičiuotai eksporto grąžinamajai išmokai (diferencijuota grąžinamoji išmoka) gauti nustatytus reikalavimus, perdirbimą iš esmės.</TXT></NP><NP><NO.P>57.</NO.P><TXT>Esminė ir specifinė šios bylos savybė yra ta, kad importo muitai buvo grąžinti, o tai reiškia, kad prekės atgaline data nustojo atitikti Reglamento Nr. 3665/87 17 straipsnio 3 dalies reikalavimus; pagrindinis klausimas <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> byloje buvo, ar perdirbimo iš<?PAGE NO="I-7369"?> esmės atveju grąžinamoji išmoka gali būti mokama pagal Reglamento Nr. 3665/87 5 straipsnio 1 dalį su sąlyga, kad pateikta papildomų įrodymų, pavyzdžiui, kuriais patvirtinama, kad produktas buvo pateiktas į paskirties šalies rinką. Teisingumo Teismas laikosi nuomonės, kad iš esmės negrįžtamai perdirbto produkto reeksportas į Bendriją yra priimtinas, nes buvo sukurtas naujas produktas. Dėl šios priežasties sprendimo 19 punkte jis tik nurodė, kad nėra piktnaudžiavimo pavojaus.</TXT></NP><NP><NO.P>58.</NO.P><TXT>Apibendrinant, nors šios dvi bylos atrodo panašios, nuodugnus jų nagrinėjimas atskleidžia, kad jų dalykas yra skirtingas irkad <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> byloje priimtas sprendimas negali būti taikomas šios bylos aplinkybėmis.</TXT></NP></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>VII —</NO.P><TXT>Išvada</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>59.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į jam pateiktą prejudicinį klausimą:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START ID="QS0016" REF.END="QE0016" CODE="201E"/><DATE ISO="19871127">1987 m. lapkričio 27 d.</DATE> Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3665/87, nustatančio bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles, su pakeitimais, padarytais <DATE ISO="19950619">1995 m. birželio 19 d.</DATE> Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 1384/95, 17 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip: prekių išleidimo vidaus vartojimui paskirties šalyje muitinės formalumai nėra laikomi baigtais, jei, sumokėjus atitinkamus importo muitus, produktas yra Teimportuojamas į Bendriją, susigrąžinant anksčiau sumokėtus muitus.<QUOT.END ID="QE0016" REF.START="QS0016" CODE="201C"/></P></QUOT.S></P></NP></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>