1.   

apskritai apgailestauja, kad Audito Rūmų ataskaitos dėl institucijos 2018 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų (toliau – Audito Rūmų ataskaita) 10 skyriaus „Administravimas“ apimtis ir išvados yra gana ribotos, net jei daugiametės finansinės programos 5 išlaidų kategorija „Administravimas“ laikoma mažos rizikos kategorija;

2.   

mano, kad Audito Rūmų ataskaitos 10 skyriaus audito darbas turėtų būti geriau subalansuotas tarp Sąjungos institucijų ir turėtų apimti ne vien tik atitikties reikalavimus;

3.   

mano, kad daugiau audito darbo turėtų būti skirta veiklos išlaidoms ar klausimams, kurie tampa labai svarbūs ar net ypatingai svarbūs EIVT, pvz., strateginės komunikacijos pajėgumams ir informacinėms technologijoms (pvz., kibernetiniam saugumui), bendro delegacijoms skirto saugumo paketo veiksmingumui arba bendros civilinio saugumo ir gynybos politikos misijų paramos platformos finansiniam valdymui ir administracinei paramai;

4.   

taip pat pažymi, kad antrus metus iš eilės Audito Rūmai nepranešė apie jokius konkrečius su EIVT susijusius klausimus;

5.   

su pasitenkinimu pažymi, kad antrus metus iš eilės Audito Rūmai EIVT metinėje veiklos ataskaitoje ir valdymo priemonėje nenustatė reikšmingo klaidų lygio;

6.   

pažymi, kad metų pabaigoje ir su papildomais Komisijos įnašais, skirtais Komisijos darbuotojų, dirbančių Sąjungos delegacijose, administracinėms išlaidoms padengti, bendras 2018 m. EIVT biudžetas sudarė 678,5 mln. EUR (t. y. padidėjo 2,8 proc., palyginti su 2017 m.), įsipareigojimų įvykdymo lygis buvo 99,9 proc. ir mokėjimų įvykdymo lygis – 84,8 proc. (šiek tiek mažesnis nei 2017 m. – 86,7 proc.); atkreipia dėmesį į dabartinį biudžeto paskirstymą, būtent 249,7 mln. EUR numatyta EIVT būstinei ir 428,8 mln. EUR – delegacijoms;

7.   

pažymi, kad 2018 m. iš Europos plėtros fondo ir patikos fondų taip pat gautas 58,5 mln. EUR įnašas, palyginti su 55 mln. EUR įnašu 2017 m.;

8.   

ragina EIVT galbūt supaprastinti dabartinę biudžeto nomenklatūrą, kad būtų galima lengviau ir veiksmingiau valdyti EIVT, palaipsniui racionalizuojant 35 biudžeto eilutes, naudojamas Komisijos darbuotojų veiklai delegacijose finansuoti, atsižvelgiant į geografines ir įvairias vystymosi priemones;

9.   

su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į biudžeto valdymo supaprastinimą 2018 m. iš EIVT biudžeto eilučių trečius metus iš eilės finansuojant visas bendrąsias pridėtines išlaidas, susijusias su visų delegacijų biurais (nuoma, saugumas, valymas ir kitos pridėtinės išlaidos), įskaitant Europos plėtros fondo delegacijas; remia EIVT pastangas modernizuoti ir supaprastinti savo administravimą įgyvendinant projektą „Innovative 2019“, kuris apima 20 nagrinėjamų pasiūlymų; prašo EIVT informuoti Biudžeto kontrolės komitetą apie šiuos nagrinėjamus pasiūlymus;

10.   

pastebi, kad būstinės biudžetas siekė 249,7 mln. EUR, iš kurių 162,4 mln. EUR (t. y. 65,5 proc.) buvo susiję su darbo užmokesčio ir kitų išmokų mokėjimu pagal Tarnybos nuostatus įdarbintiems ir išorės darbuotojams, 30,8 mln. EUR (t. y. 12 proc.) – su pastatais ir susijusiomis išlaidomis, o 34,9 mln. EUR (t. y. 14 proc.) – su IT kompiuterinėmis sistemomis, įranga ir baldais;

11.   

pažymi, kad 428,8 mln. EUR delegacijų biudžetas buvo paskirstytas taip: 118,4 mln. EUR (t. y. 27,6 proc.) skirta pagal Tarnybos nuostatus įdarbintų darbuotojų darbo užmokesčiui, 168 mln. EUR (39,2 proc.) – pastatams ir susijusioms išlaidoms, 72,1 mln. EUR (arba 16,8 proc.) – išorės darbuotojams ir išorės paslaugoms, 27,6 mln. EUR (6,4 proc.) – kitoms su darbuotojais susijusioms išlaidoms ir 42,7 mln. EUR (10 proc.) – kitoms administracinėms išlaidoms; taip pat pažymi, kad iš Komisijos gauta 196,4 mln. EUR (palyginti su 185,6 mln. EUR 2016 m. ir 204,7 mln. EUR 2015 m.) Komisijos darbuotojų, dirbančių Sąjungos delegacijose, administracinėms išlaidoms padengti ir jie buvo padalyti Komisijos V išlaidų kategorijai (47,2 mln. EUR), veiklos programų administracinėms eilutėms (93,2 mln. EUR) ir Europos plėtros fondui bei patikos fondams (58,5 mln. EUR, palyginti su 55 mln. EUR 2017 m. ir 45,4 mln. EUR 2016 m.);

12.   

atkreipia dėmesį į pastatų administravimo politikos sudėtingumą atsižvelgiant į EIVT misiją; pabrėžia, kad EIVT turi pateikti pakankamą paaiškinimą, susijusį su savo pastatų administravimo politika perkant, nuomojant ar valdant pastatus; ragina EIVT nuolat atidžiai įgyvendinti savo pastatų administravimo politiką ir visų pirma užtikrinti, kad būtų nedelsiant reaguojama į visus įtariamus sukčiavimo ar korupcijos atvejus, kurie gali būti nustatyti perkant, nuomojant ar valdant pastatus; ragina EIVT pateikti pakankamą paaiškinimą dėl savo konkursų procedūrų ir išlaidų pastatams, susijusių su biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra;

13.   

pabrėžia, kad geras Parlamento ir EIVT bendradarbiavimas yra būtinas siekiant tvarkyti ir peržiūrėti su pastatais susijusius dokumentus; primygtinai ragina EIVT laiku pateikti tvirtinti pastatų dokumentus, kad būtų pakankamai laiko išsamiai jų peržiūrai ir tolesniems klausimams; pakartoja, kad dėl biudžeto valdymo institucijai labai vėlai, baigiantis paskutiniam terminui pateiktų dokumentų, atsiranda nereikalingų laiko apribojimų ir biudžeto valdymo institucija priversta juos tvirtinti neturėdama galimybės pratęsti peržiūros laikotarpio;

14.   

ragina EIVT įsipareigoti per kitas biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūras Biudžeto kontrolės komitetui ir toliau siųsti savo darbo dokumentą dėl EIVT pastatų politikos, įskaitant aiškinamąją informaciją apie su pastatais susijusių išlaidų aplinkybes ir padengimą; atkreipia dėmesį į nuodugnią ir išsamią informaciją apie EIVT pastatų politiką, pateiktą rašytiniuose klausimynuose;

15.   

pažymi, kad EIVT perkėlė 30,8 mln. EUR, iš kurių didžiausia suma buvo panaudota pastatui Vašingtone įsigyti, ir dėl šios sumos galutinis būstinės biudžetas sumažėjo iki 239 mln. EUR, o delegacijų biudžetas padidėjo 10,7 mln. EUR;

16.   

atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungai tenka spręsti klausimus, kai tarptautinė situacija tampa vis sudėtingesnė, ir dėl to vis aktyviau reikalaujama, kad Sąjunga imtųsi vadovaujamo vaidmens tarptautinėje arenoje; atkreipia dėmesį į EIVT pagrindinį vaidmenį įgyvendinti Sąjungos užsienio politiką vadovaujant Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui ir Komisijos pirmininko pavaduotojui; pažymi, kad numačius didesnį EIVT vaidmenį nebuvo atitinkamai padidintas darbuotojų skaičius; ragina skirti pakankamai žmogiškųjų išteklių, kad nekiltų rizika Sąjungos kaip pasaulinės veikėjos veiksmingumui;

17.   

pažymi, kad EIVT atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant Sąjungos užsienio politikos nuoseklumą; taip pat pabrėžia, kad reikia suteikti būtinus išteklius siekiant sėkmingai įgyvendinti veiksmingą ES bendrą saugumo ir gynybos politiką;

18.   

pripažįsta sudėtingą EIVT veiklos aplinką, kurioje veikia Sąjungos delegacijos, nes politinės ir socialinės bei ekonominės sąlygos dažnai yra sudėtingos, nestabilios, susijusios su didele rizika ir galinčios turėti didelį poveikį biudžetui ir išlaidoms, visų pirma susijusioms su darbuotojų ir infrastruktūros saugumu;

19.   

ragina EIVT įsteigti vietos atstovų, atsakingų už ataskaitas dėl teisėkūros darbo strategiškai svarbiausiose šalyse (visų pirma narystės siekiančiose šalyse ir Rytų partnerystės šalyse), etatus, kad būtų padidintas Sąjungos supratimas apie kaimynines šalis ir jų vykdomą derinimą su acquis; ragina EIVT imtis veiksmų siekiant išspręsti problemas, dėl kurių padaromos nustatytos viešųjų pirkimų klaidos, ir ateityje užkirsti kelią atitinkamų taisyklių pažeidimams;

20.   

pažymi, kad Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupei 2018 m. buvo skirta 1,1 mln. EUR suma už jos darbą kovojant su Rusijos skleidžiama dezinformacija. 2019 m. biudžetas padidėjo iki 3 mln. EUR; ragina gerokai padidinti biudžetą, kad Sąjunga galėtų imtis sėkmingų atsakomųjų veiksmų atremdama Rusijos informacinį karą; ragina rengti daugiau informavimo kampanijų siekiant geriau paaiškinti Sąjungos politiką Rytų partnerystės šalyse;

21.   

atsižvelgdamas į tai pripažįsta, kad tam tikrų EIVT išlaidų, pvz., infrastruktūros išlaidų, struktūrą gali būti sunkiau valdyti dėl valiutų kursų svyravimų arba specifinių vietos rinkos sąlygų, todėl delegacijų lygmeniu valdymas ir planavimas gali būti sudėtingesnis;

22.   

pažymi, kad Finansinio reglamento 60 straipsnyje delegacijoms numatyta nauja biudžeto vykdymo įgaliojimų tvarka, t. y. galimybė delegacijų vadovų pavaduotojams veikti kaip perįgaliotiesiems leidimus suteikiantiems pareigūnams ir vykdyti Komisijos veiklos biudžetą, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas;

23.   

šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad EIVT atitinkamai pritaikė savo vidaus taisykles, tačiau vis dėlto ragina EIVT atidžiai stebėti tokius atvejus, kai ši nauja nuostata bus taikoma, visų pirma mažose delegacijose; ragina EIVT, įgyvendinant savo vidaus kontrolės strategiją, ypatingą dėmesį skirti susijusiai galimai rizikai, vykdyti intensyvesnę nuotolinę veiklos kontrolę, susijusią su finansinio darbo srautų tinkamumu, ir (arba) teikti didesnę laikiną paramą vykdant atitinkamą ad hoc stebėseną ir teikiant šių laikotarpių ataskaitas; primena, kad vidaus kontrolės standartas „Veiklos tęstinumas“ keletą metų buvo vienas iš silpniausių EIVT vidaus kontrolės sistemos komponentų, ypač delegacijų atveju;

24.   

teigiamai vertina tai, kad sukurta rizikos vertinimo ir valdymo priemonė su būstinei ir delegacijoms skirtais rizikos registrais ir patvirtinta nauja vidaus kontrolės sistema; vis dėlto ragina EIVT neapsiriboti vien informuotumu apie riziką ir užtikrinti, kad rizikos mažinimas būtų veiksmingai įgyvendinamas ir nuolat peržiūrimas;

25.   

atkreipia dėmesį į anomalijų, nustatytų atliekant įsipareigojimų ir mokėjimų ex ante patikras, skaičių (atitinkamai 209 klaidos iš 1041 ir 258 klaidos iš 1841); apgailestauja dėl pasikartojančio nustatytų klaidų pobūdžio, t. y. daugiausia dėl to, kad nėra patvirtinamųjų dokumentų, kai finansinės operacijos pateikiamos ex ante finansiniam patikrinimui; taip pat ragina EIVT toliau teikti konkrečią paramą visiems didelės vertės viešiesiems pirkimams delegacijose; palankiai vertina tai, kad iki 2019 m. pabaigos centrinėje būstinėje įdiegti finansinio e. darbo srautai, kuriais ketinama prisidėti prie bendro klaidų lygio mažinimo;

26.   

palankiai vertina tai, kad 2018 m. ex post metodika buvo suderinta su Audito Rūmų metodika, sudarant sąlygas pateikti klaidų lygį pagal pagrindines išlaidų sritis, t. y. personalo išlaidas, infrastruktūrą, saugumą ir IT / telekomunikacijas, ir remiantis atsitiktinėmis sluoksninėmis operacijų imtimis; mano, kad tas teigiamas pokytis leis vadovybei ir įgaliotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui geriau apžvelgti su rizika susijusias veiklos ir bendras finansines sumas, remiantis platesne ir išsamesne finansinių operacijų aprėptimi; pabrėžia, kad ta metodika suteiks objektyvesnį pagrindą rengti specialius veiksmų planus su švelninimo priemonėmis arba galimomis išlygomis;

27.   

pakartoja, kad svarbu teikti į rezultatus orientuotą paramą delegacijoms visose srityse, visų pirma teikiant paramą viešųjų pirkimų srityje; mano, kad reikėtų tinkamai įvertinti Europos regioninio centro, apimančio 27 delegacijas, patirtį, bendradarbiavimą ir rezultatus, visų pirma dėl teikiamo aukštesnio lygio patikinimo, kartu galbūt svarstant kitas vienodai veiksmingas priemones;

28.   

ragina EIVT pagal naują vidaus kontrolės standartų rinkinį palaipsniui stiprinti savo EIVT patikinimo grandinę, daugiau dėmesio skiriant tiek individualiai kompetencijai, tiek atskaitomybei už savo vaidmenį įgyvendinant kontrolę (kaip matyti ir iš 2018 m. klausimyno dėl vidaus kontrolės principų įgyvendinimo, visų pirma technologijų kontrolės srityje, kurios rezultatai šiek tiek prastesni) ir sukčiavimo rizikai;

29.   

palankiai vertina EIVT pastangas skatinti naujai paskirtų delegacijų vadovų atskaitomybės jausmą už patikimą Sąjungos lėšų, kurios kartu su jų politiniais įgaliojimais priklauso jų veiklos atsakomybei, finansinį valdymą; mano, kad tai taip pat susiję su visais užsienio reikalų srities pareigūnais, pvz., ES specialiaisiais įgaliotiniais, ES specialiaisiais pasiuntiniais, karinių operacijų vadovais ir civilinių misijų vadovais;

30.   

primena, kad išlyga yra pagrindinis atskaitomybės struktūros elementas ir todėl ji yra EIVT patikinimo grandinės prevencinė ir skaidrumo priemonė, atspindinti nuolatinius iššūkius arba likusius ir atsiradusius trūkumus, su kuriais susiduria delegacijų vadovai;

31.   

pažymi, kad tik dvi delegacijos, t. y. Delegacija Sirijoje 2017 m. ir Delegacija Europos Taryboje Strasbūre, pateikė pagrįstas išlygas dėl įgyvendintų sutarčių neatitikties viešųjų pirkimų taisyklėms; ragina EIVT tęsti šiuo metu vykdomą visapusišką visų sutarčių peržiūrą siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi finansinių taisyklių;

32.   

pažymi, kad 2018 m. pabaigoje valstybių narių diplomatų skaičius, palyginti su bendru administratorių skaičiumi, sudarė 33,76 proc., t. y. beveik atitiko 2014 m. lygį (33,8 proc.); atkreipia dėmesį į šiuos nedidelius svyravimus 2014–2018 m.: 32,83 proc. –2017 m. pabaigoje, 31,7 proc. –2016 m. pabaigoje ir 32,9 proc. –2015 m.; ragina EIVT laikytis Sprendime 2010/427/ES (1) nustatytos darbuotojų skaičiaus formulės, t. y. trečdalio valstybių narių darbuotojų ir dviejų trečdalių Sąjungos institucijų darbuotojų santykio;

33.   

išlieka susirūpinęs dėl toliau egzistuojančio EIVT personalo paskirstymo disbalanso pilietybės požiūriu; pažymi, kad 2017 m. pabaigoje valstybių narių diplomatai sudarė 32,83 proc. visų EIVT administratorių (t. y. 307 asmenys), o 2016 m. pabaigoje 31,7 proc. EIVT darbuotojų buvo iš valstybių narių, palyginti su 32,9 proc. 2015 m. ir palyginti su 33,8 proc. 2014 m.;

34.   

pabrėžia, kad EIVT, nepaisant pakartotinių raginimų, vis dar neatitinka geografinės pusiausvyros reikalavimų ir yra labai neproporcinga – joje yra delegacijų vadovų iš Belgijos (9), Vokietijos (15), Prancūzijos (16), Italijos (21), Lenkijos (5) ir Čekijos (2); ypač atkreipia dėmesį į tai, kad per pastaruosius dvejus metus padidėjo delegacijų vadovų italų skaičius;

35.   

primygtinai ragina padidinti geografinę pusiausvyrą EIVT; pakartoja, kad svarbu užtikrinti tinkamą ir prasmingą visų valstybių narių piliečių atstovavimą; pabrėžia, jog EIVT turi užtikrinti, kad visoms valstybėms narėms būtų atitinkamai atstovaujama atsižvelgiant į kandidatų kompetenciją ir nuopelnus; todėl ragina EIVT ir toliau palaikyti ryšius su valstybėmis narėmis, kad jos pareigybės būtų propaguojamos nacionaliniuose diplomatų tinkluose;

36.   

ragina EIVT biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principą įgyvendinti visose viešųjų išlaidų srityse;

37.   

primena, kad lyčių aspekto integravimas yra politikos procesų organizavimas (pertvarkymas), tobulinimas, plėtojimas ir vertinimas tam, kad formuojant politiką dalyvaujantys subjektai lyčių lygybės aspektą įtrauktų į visas politikos sritis visais lygmenimis ir visais etapais;

38.   

su pasitenkinimu pažymi, kad, atsižvelgiant į bendrą užimtų etatų skaičių, beveik pasiekta lyčių pusiausvyra, t. y. 47,4 proc. darbuotojų yra moterys; vis dėlto ragina EIVT toliau mažinti esamą kokybinį disbalansą visais lygmenimis, visose funkcijų grupėse ir įvairiose kategorijose, ypač kalbant apie administratorių pareigybes, kuriose šiuo metu dirba 34,92 proc. moterų; ragina EIVT tęsti darbą, susijusį su įvairiomis priemonėmis, kurių imtasi siekiant remti lyčių pusiausvyrą ir didinti įvairovę, pvz., su moterų, einančių mažesnio nei vadovybės lygmens pareigas, tinklu ir specialiais mokymais, skirtais vadovaujamą darbą dirbančioms ir siekiančioms tapti vadovėmis moterims;

39.   

pažymi, kad ES specialiųjų įgaliotinių atžvilgiu taip pat turėtų būti laikomasi lyčių ir geografinės pusiausvyros, ir kad šiuo metu iš aštuonių ES specialiųjų įgaliotinių tik dvi yra moterys; taip pat mano, kad, siekiant išvengti galimų interesų konfliktų, reikia atsižvelgti į etikos standartus; pritaria tam, kad EIVT, atsižvelgdama į delegacijose atliekamo darbo ypatumus, parengtų etikos gaires;

40.   

atkreipia dėmesį į nepakitusią padėtį, susijusią su bendru darbuotojų pasiskirstymu pagal lytį vadovaujamose pareigose, tačiau pažymi, kad 2018 m. padėtis šiek tiek pagerėjo (27,1 proc., palyginti su 24,5 proc. 2017 m.) ir vadovaujamose pareigose dirbo 71 moteris, t. y. 60 iš 211 vidurinės grandies vadovybės pareigybių (28,4 proc., palyginti su 26 proc. 2017 m.) ir 11 iš 51 vyresniosios vadovybės pareigybės (21,57 proc., palyginti su 18 proc. 2017 m.);

41.   

ragina toliau dėti pastangas siekiant panaikinti šį disbalansą; ragina EIVT atnaujinti savo lyčių ir lygių galimybių strategiją, kad į ją būtų įtraukti konkretūs tikslai, susiję su vadovo pareigas einančių moterų skaičiumi; pabrėžia tai, kad pažanga, padaryta siekiant EIVT geografinės ir lyčių pusiausvyros, padėtų geriau užtikrinti Sąjungos atsakomybę už išorės veiksmus;

42.   

pažymi, kad iš 135 delegacijų vadovų etatų 34 etatus užėmė moterys; taip pat apgailestauja dėl nedidelės moterų kandidačių į vadovaujamas pareigas procentinės dalies, kuri vykdant metinę delegacijų rotaciją vis dar sudaro tik 18 proc.; ragina EIVT tęsti darbą su valstybėmis narėmis siekiant pritraukti daugiau moterų kandidačių;

43.   

pažymi, kad deleguotųjų nacionalinių ekspertų iš valstybių narių skaičius nusistovėjo ir yra 449, t. y. toks pats skaičius kaip ir 2017 m., nes nuo 2011 m. jis nuolat augo; pažymi, kad 87,31 proc. deleguotųjų nacionalinių ekspertų yra komandiruoti į EIVT būstinę, motyvuojant tuo, kad jie tenkina labai specializuotus EIVT struktūros poreikius; taip pat ragina EIVT įgyvendinant deleguotųjų nacionalinių ekspertų įdarbinimo politiką ypatingą dėmesį skirti galimam interesų konflikto klausimui;

44.   

primena, kad svarbu numatyti veiklos pertraukos laikotarpius pareigūnams, anksčiau dirbusiems Sąjungos institucijose ar agentūrose, nes neišsprendus interesų konflikto atvejų gali kilti pavojus aukštų etikos standartų įgyvendinimui visoje Sąjungos administracijoje; pabrėžia, kad pagal Tarnybos nuostatų 16 straipsnį Sąjungos institucijos ir agentūros, įskaitant EIVT, gali atmesti buvusio pareigūno prašymą užimti konkrečią darbo vietą, jei nepakanka apribojimų apsaugoti teisėtiems institucijų interesams; baiminasi, kad dažnai neįmanoma užtikrinti sąlygų, taikomų pasibaigus darbiniams santykiams viešajame sektoriuje, įgyvendinimo; todėl ragina EIVT, visas kitas Sąjungos institucijas ir agentūras apsvarstyti visas pagal Tarnybos nuostatų 16 straipsnį numatytas priemones, ypač kai joms pranešama apie perkėlimą į Skaidrumo registre įregistruotą organizaciją ar bendrovę, kad būtų išvengta bet kokios rizikos, jog buvę pareigūnai baigę tarnybą per dvejus metus vykdys lobistinę veiklą Sąjungos institucijose; be to, ragina visas Sąjungos institucijas ir agentūras, įskaitant EIVT, griežtai skelbti savo kiekvieno atvejo vertinimą, kaip reikalaujama pagal Tarnybos nuostatų 16 straipsnį;

45.   

mano, kad būtina toliau kaupti Tarnybos nuostatų 16 straipsnio ir susijusių etikos taisyklių vykdymo užtikrinimo ir priežiūros patirtį visose Sąjungos institucijose; palankiai vertina Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen įsipareigojimą įsteigti Sąjungos etikos įstaigą, kuri būtų bendra Sąjungos institucijų įstaiga;

46.   

atkreipia dėmesį į tai, kad susidomėjimas paslaugų teikimo bendroje vietoje projektais ir jų skaičius palaipsniui didėjo dėl ekonominio efektyvumo ir sinergijos ir kad jie suteikia galimybę susigrąžinti visas bendroje vietoje patirtas išlaidas;

47.   

palankiai vertina tai, kad daugiau Sąjungos delegacijų ir valstybių narių teikia paslaugas bendroje vietoje: 2018 m. pasirašyti dvidešimt du nauji susitarimai dėl paslaugų teikimo bendroje vietoje, apimantys 65 delegacijas, o tai yra iš viso 114 paslaugų teikimo bendroje vietoje projektų; taip pat pažymi, kad sudaryti du susitarimai dėl paslaugų lygio su Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba ir Komisijos Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų generaliniu direktoratu, ir palankiai vertina tai, kad su Europos investicijų banku, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra deramasi dėl kitų susitarimų dėl paslaugų lygio;

48.   

su džiaugsmu pažymi, kad paslaugų teikimas bendrose vietose EIVT padėjo užsitikrinti naujus palyginti nemažų pajamų šaltinius, šios pajamos siekia 52,1 mln. EUR ir suteikia galimybių plėtoti nekilnojamojo turto pirkimo politiką; pažymi, kad EIVT priklausė 34 delegacijų biurų pastatai, o 143 pastatus ji nuomojosi;

49.   

prašo EIVT užtikrinti, kad visos suinteresuotosios Sąjungos institucijos ir įstaigos, pvz., Parlamentas ir Europos investicijų bankas, jos patalpose galėtų teikti paslaugas tomis pačiomis sąlygomis kaip ir EIVT; atkreipia dėmesį į paslaugų teikimo vienoje vietoje ekonominę naudą, nes mažinamos techninės priežiūros ir veiklos, taip pat apsaugos išlaidos; taip pat pakartoja, kad EIVT turi užtikrinti, jog jos delegacijoms tenkančios nekilnojamojo turto išperkamosios nuomos ar pirkimo išlaidos atitiktų kainos intervalą, kurio turi laikytis valstybių narių atstovybės; pabrėžia, kad EIVT į savo skaičiavimus turi įtraukti atitinkamas apsaugos išlaidų sąmatas, kad vėlesniais etapais nebūtų prašoma papildomo finansavimo;

50.   

palankiai vertina pažangą, padarytą mažinant delegacijų, kuriose viršijamas didžiausias 35 m2 vienam asmeniui skirtas plotas, skaičių, atsižvelgiant į Audito Rūmų rekomendaciją siekti kuo geriau išnaudoti EIVT patalpas ir išvengti nereikalingų išlaidų;

51.   

remia nuolatinį metinės peržiūros mechanizmą, kaip veiksmingą darbo jėgos valdymo priemonę, siekiant geriau nustatyti prioritetus ir užtikrinti, kad EIVT žmogiškieji ištekliai delegacijų tinkle būtų nuolat pritaikomi prie kintančių geopolitinių prioritetų ir projektų portfelių dydžio (pvz., pasirengimas ES delegacijos Jungtinėje Karalystėje atidarymui, ES delegacijos Saliamono Salose uždarymas, ES delegacijos Panamoje modernizavimas ir ES delegacijos Mongolijoje atidarymas); atkreipia dėmesį į pirmą 2018 m. personalo išteklių racionalizavimo rezultatą – aštuoni etatai buvo perkelti iš vienos delegacijos į kitą;

52.   

pakartoja, kad Sąjunga žengė žingsnį į priekį siekdama savo institucijose užtikrinti teisingą atlygį visiems; pabrėžia, kad EIVT turėtų užtikrinti, jog stažuotojai būstinėje ir delegacijose gautų deramą atlyginimą už visų rūšių stažuotes („Blue Book“, Briugės ir kt.); palankiai vertina tai, kad remiantis Europos ombudsmeno rekomendacijomis delegacijose suteikiamos mokamos stažuotės ir nebėra nemokamų stažuočių pasiūlos; pažymi, kad stažuotojų skaičius delegacijose išaugo daugiau kaip keturis kartus – nuo 26 stažuotojų 2017 m. iki 109 stažuotojų 2018 m.; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad iš visų 404 EIVT 2018 m. pasiūlytų stažuočių 126 nebuvo mokamos, nes jos buvo privalomojo studentų mokymo dalis; ragina EIVT užtikrinti, kad visiems EIVT stažuotojams būtų skiriama tinkama išmoka, siekiant išvengti didesnės diskriminacijos dėl ekonominių priežasčių;

53.   

mano, kad kartu su veiksmų planu, skirtu pritraukti ir išlaikyti žmones, atsižvelgiant į įvairius profesinius poreikius, patirtį ir tautybes, būtų naudinga tobulinti darbo krūvio valdymo priemones; palankiai vertina žmogiškųjų išteklių ataskaitą ir ragina EIVT aiškiai nurodyti savo institucinius poreikius (arba naujas reikalingas ekspertines žinias) ir tarnybos lygmeniu nustatyti savo su darbuotojais susijusią riziką, kuri galėtų trukdyti EIVT siekti politikos tikslų; pritaria EIVT priemonėms, kurių imtasi siekiant spręsti didėjančio darbo krūvio, susijusio su darbuotojų skaičiaus mažinimu, problemą;

54.   

susirūpinęs atkreipia dėmesį į 2018 m. delegacijose ir būstinėje nagrinėtas 135 tarpininkavimo bylas, susijusias su neišspręstais nesutarimais dėl teisių ir pareigų arba įvairių rūšių konfliktais darbe, įskaitant tariamą psichologinį ir seksualinį priekabiavimą; ragina EIVT, ypač tarpininkavimo tarnybą, kuri dabar tiesiogiai atsiskaito generaliniam sekretoriatui, valdant išteklius ir toliau teikti didžiausią prioritetą šiam klausimui; pakartoja, kad svarbu plėtoti visiško priekabiavimo netoleravimo kultūrą ir imtis griežtų tolesnių veiksmų atvejais, apie kuriuos pranešama; palankiai vertina 2018 m. EIVT generalinio sekretoriaus pradėtą informuotumo apie priekabiavimą didinimo iniciatyvą, kuria siekiama suteikti daugiau informacijos apie EIVT kovos su priekabiavimu politiką;

55.   

atsižvelgdamas į tai, taip pat ragina EIVT išplėsti konfidencialių patarėjų tinklą (dabar jį sudaro šeši asmenys), ypač delegacijų tinkle, galbūt padidinant kvalifikuotų patarėjų savanorių skaičių delegacijose; ragina EIVT skatinti socialinį dialogą neatsižvelgiant į darbuotojų kilmę ir skirtingą darbuotojų statusą;

56.   

pažymi, kad EIVT, 2017 m. atnaujinusi savo administracinį susitarimą su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba ir sustiprinusi bendradarbiavimą su sukčiavimu susijusiais klausimais su už išorės reikalus atsakingais generaliniais direktoratais, pvz., Užsienio politikos priemonių generaliniu direktoratu (FPI GD), Europos kaimynystės politikos ir plėtros derybų generaliniu direktoratu (NEAR GD) ir Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generaliniu direktoratu (DEVCO GD), toliau stengėsi tobulinti savo kovos su sukčiavimu strategiją; pabrėžia, kad reikėtų toliau bendradarbiauti su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba ir Komisija (su už išorės reikalus atsakingais generaliniais direktoratais, pvz., FPI GD, NEAR GD ir DEVCO GD); su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad pagal susitarimą su DEVCO GD ir NEAR GD dėl sukčiavimo prevencijos ir ataskaitų teikimo pagal vidaus kontrolės principą „Sukčiavimo prevencija“ didinamas delegacijų vadovų informuotumas; palankiai vertina tai, kad EIVT yra Sukčiavimo prevencijos ir nustatymo tinklo, kuriam pirmininkauja Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), narė;

57.   

ragina EIVT savo metinėje veiklos ataskaitoje nurodyti OLAF perduotų bylų skaičių ir OLAF vykdomus tyrimus, susijusius su galimais interesų konfliktais EIVT;

58.   

pažymi, kad 2018 m. buvo pranešta apie vieną įtariamą informavimo apie pažeidimą atvejį, kai išorės asmuo pranešė apie Komisijos darbuotojo pažeidimą Sąjungos delegacijoje; prašo EIVT pateikti Parlamentui informaciją apie taikomą politiką ir procedūras, ypač delegacijose, kai susiduriama su informavimo apie pažeidimą atveju;

59.   

remia EIVT pastangas didinti skaidrumą propaguojant ir tobulinant e. EIVT registrą, kuriuo naudodamiesi piliečiai gali prašyti leisti susipažinti su dokumentais; su pasitenkinimu pažymi, kad piliečiai e. EIVT registru naudojosi dažniau, palyginti su 2017 m.; prašo EIVT užtikrinti greitą atsaką į piliečių prašymus;

60.   

palankiai vertina tai, kad 2020 m. įsigaliojo trys bendri sprendimai, susiję su įdarbinimo sąlygomis, ligonių kasa ir pensijų fondu, kuriais nustatoma nauja taisyklių sistema, skirta vietos darbuotojams delegacijose, siekiant modernizuoti ir patobulinti socialinės apsaugos sistemas; palankiai vertina 2018 m. atliktą pirmą bendrą EIVT ir Komisijos darbuotojų delegacijose apklausą; pritaria tam, kad būtų pradėtas vietos darbuotojų įdarbinimo ir valdymo vidaus auditas siekiant pašalinti tam tikrus Audito Rūmų nustatytus vietos darbuotojų įdarbinimo delegacijose procedūrų trūkumus (t. y. skaidrumo trūkumą, susijusį su tam tikrais procedūros etapais);

61.   

atkreipia dėmesį į Vidaus audito tarnybos atliktą EK ir EIVT koordinavimo auditą ir su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į audito išvadą, kad Komisijos tarnybų (DEVCO GD, NEAR GD ir FPI GD) ir EIVT koordinavimo veikla iš esmės yra veiksminga ir efektyvi; vis dėlto pažymi, kad reikia susidaryti nefragmentuotą požiūrį į bendrą Sąjungos išorės pagalbą konkrečiai šaliai ir, koordinuojant veiksmus su DEVCO GD ir NEAR GD, stiprinti rizikos vertinimą ir valdymą rengiant bendrą požiūrį į netikrumą ir rizikos mažinimo strategijas;

62.   

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 15/2018 „Vidaus saugumo pajėgų gebėjimų stiprinimas Nigeryje ir Malyje: tik nedidelė ir lėta pažanga“ rezultatus ir rekomendacijas; ragina EIVT: i) imtis priemonių siekiant pagerinti misijų veiklos veiksmingumą teikiant tinkamas praktines rekomendacijas ir pakankamą paramą, ii) pagerinti misijose esančių darbuotojų etatų užimtumo lygį, iii) nustatyti įgaliojimus ir biudžetą, kad būtų galima suderinti operacijas ir parengti bendrą išsamią pasitraukimo strategiją, kurioje būtų aiškiai apibrėžti vaidmenys ir atsakomybė užbaigiant bendros saugumo ir gynybos politikos srities misijas, iv) daugiau dėmesio skirti tvarumo aspektams ir v) pagerinti veiklos rezultatų rodiklius ir EIVT poveikio vertinimus, kad būtų galima tinkamai stebėti ir vertinti pasiekimus;

63.   

remia politikos formavimo, viešosios diplomatijos ir strateginės komunikacijos sąsajų stiprinimą; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad 2018 m. EIVT buvo skirta 3 mln. EUR (palyginti su 1,1 mln. EUR 2017 m.) jos veiksmams „Strateginė komunikacija plius“ konsoliduoti, siekiant kovoti su dezinformacija ir hibridinėmis grėsmėmis, didinti atsparumą užsienio subjektų kišimuisi, kartu atkreipiant dėmesį į verslo analizės tarnybų plėtrą;

64.   

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia kovoti su propaganda bei atskleisti dezinformaciją ir piktavališką išorės įtaką; pabrėžia EIVT Strateginės komunikacijos darbo grupės svarbą ir ragina skirti jai reikiamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių;

65.   

palankiai vertina tai, kad sukurta skubaus įspėjimo sistema, kurią įdiegė Sąjungos institucijos ir valstybės narės, siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas keistis geriausia patirtimi, susijusia su dezinformacijos kampanijomis, ir koordinuoti atsakomuosius veiksmus, grindžiamus atvirojo kodo informacija, kurią teikia akademinė bendruomenė, faktų tikrintojai, interneto platformos ir tarptautiniai partneriai; ragina EIVT parengti ilgalaikę skubaus įspėjimo sistemos viziją ir didinti koordinavimą su valstybėmis narėmis ir kitais svarbiais partneriais; be to, ragina EIVT populiarinti interneto svetainę „EUvsDisinfo.eu“, kurioje pateikiama daugiau kaip 5 000 dezinformacijos atvejų, tačiau 2018 m. būta tik 1,2 mln. jos puslapių peržiūrų;

66.   

remia EIVT pastangas stiprinti įvairius fizinio ir IT saugumo klausimus, pradedant darbuotojų ir pastatų saugumu, kai perkama nauja saugumo įranga, ir baigiant regioninių apsaugos pareigūnų mokymu, siekiant apsaugoti EIVT saugumo interesus ir suteikti daugiau saugumo srities praktinės patirties įgyvendinant oficialią su saugumu susijusios rizikos valdymo politiką, taip pat sprendžiant kibernetinio saugumo problemą; ypač palankiai vertina tai, kad pradėta įgyvendinti informuotumo apie saugumą didinimo programa siekiant sumažinti riziką būstinėje, remiantis 2018 m. darbuotojų apklausa, ir saugumo rizikos valdymo sistema delegacijose, siekiant standartizuoti pranešimus apie vietos grėsmes saugumui, įskaitant riziką sveikatai ir saugai; ragina EIVT toliau įgyvendinti tikrą savo paslaugų skaitmeninimo politiką;

67.   

palankiai vertina pirmąją ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su rezoliucija dėl EIVT 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo, kurią patvirtino dauguma Parlamento narių, ir EIVT įsipareigojimą atsižvelgti į pagrindines per biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą pateiktas rekomendacijas ir pastabas, siekiant toliau gerinti Sąjungos lėšų valdymą;

68.   

prašo EIVT, laikantis Finansinio reglamento 266 straipsnio, pateikti 2018 finansinių metų ataskaitą dėl tolesnių veiksmų;

69.   

palankiai vertina naujas iniciatyvas, kuriomis gerinamas bendravimas su Sąjungos piliečiais, atsižvelgiant į viešosios diplomatijos ir strateginės komunikacijos kaip neatsiejamo Sąjungos išorės santykių aspekto svarbą; ragina EIVT investuoti į skaitmeninę komunikaciją socialinėje žiniasklaidoje ir savo interneto svetainėse; palankiai vertina tai, kad EIVT į Europos masto visuomenės informavimo kampanijas pradeda įtraukti nuomonės skleidėjus; be to, ragina naudotis laisvo naudojimo atvirojo kodo savarankiškai valdomomis socialinių tinklų platformomis, ypatingą dėmesį skiriant naudotojų duomenų apsaugai;

70.   

apgailestauja, kad EIVT dar neturi aplinkosaugos vadybos sistemos; pažymi, kad buvo dedamos pastangos skatinti naudotis vaizdo konferencijų galimybėmis; vis dėlto prašo EIVT parengti konkretų veiksmų planą, kad būtų sumažintas jos būstinės ir delegacijų aplinkosauginis pėdsakas;

71.   

teigiamai vertina tarp EIVT ir Parlamento vykdomą trumpalaikių komandiruočių programą; atkreipia dėmesį į jos vaidmenį didinant savitarpio supratimą apie kiekvienos institucijos struktūrą ir darbo metodus ir taip gerinant šių dviejų institucijų bendradarbiavimą; ragina EIVT aktyviau propaguoti šią programą tarp savo darbuotojų, kad būtų padidintas jos dalyvių skaičius; rekomenduoja dar labiau išplėsti Diplomatinių mainų ir komandiruočių programą, vykdomą tarp EIVT ir valstybių narių diplomatinių tarnybų, kuria siekiama padėti plėtoti bendrą diplomatijos kultūrą;

72.   

pabrėžia didėjančią ES Arkties politikos svarbą ir būtinybę stiprinti Sąjungos patikimumą tarp partnerių užtikrinant ES už Arkties reikalus atsakingo ambasadoriaus pareigybės stabilumą.