113

Pirmasis ieškinio pagrindas iš esmės susijęs su tuo, kad atsižvelgiant į EŽTK 6 straipsnį ir Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį procedūra konkurencijos teisės pažeidimų srityje yra neteisėta, nes baudžiamojo pobūdžio procese Komisija vienu metu negali vykdyti tyrimo, teikti kaltinimus ir priimti sprendimą dėl sankcijos skyrimo, jeigu Bendrasis Teismas nevykdo neribotos tokių sprendimų kontrolės, o anot ieškovių, šiuo atveju taip nėra.

114

Reikia priminti, kad šio sprendimo 69 punkte minėtame Sprendime Schindler Holding ir kt. / Komisija, (EU:C:2013:522) Teisingumo Teismas nusprendė:

115

Beje, dėl aplinkybės, kad teismas savo iniciatyva nekontroliuoja viso ginčijamo sprendimo, nėra pažeidžiamas veiksmingos teisminės gynybos principas. Pagal šį principą nereikalaujama, kad Bendrasis Teismas, kuris, žinoma, turi pareigą atsakyti į nurodytus ieškinio pagrindus ir vykdyti teisės ir fakto klausimų kontrolę, savo iniciatyva turėtų iš naujo išsamiai išnagrinėti bylos medžiagą (2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Chalkor / Komisija, C‑386/10 P, Rink., EU:C:2011:815, 66 punktas ir 2013 m. spalio 26 d. Sprendimo Kone ir kt. / Komisija, C‑510/11 P, EU:C:2013:696, 32 punktas).

116

Dėl sprendimų dėl panaikinimo santykinės apimties Teisingumo Teismas yra kelis kartus nusprendęs, kad konkurencijos bylose kelių įmonių atžvilgiu priimtas sprendimas, nors ir priimtas bei paskelbtas kaip vienas sprendimas, laikytinas kelių individualių sprendimų, kuriuose kiekvienos įmonės, kuriai jis skirtas, atžvilgiu konstatuojamas teisės pažeidimo ar pažeidimų padarymas ir prireikus skiriama bauda, junginiu (1999 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Komisija / AssiDomän Kraft Products ir kt., C‑310/97 P, Rink., EU:C:1999:407, 49 ir paskesni punktai ir 2002 m. spalio 15 d. Sprendimo Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. / Komisija, C‑238/99 P, C‑244/99 P, C‑245/99 P, C‑247/99 P, C‑250/99 P–C‑252/99 P ir C‑254/99 P, Rink., EU:C:2002:582, 100 punktas).

117

2013 m. liepos 11 d. Sprendime Team Relocations ir kt. / Komisija (C‑444/11 P, EU:C:2013:464) Teisingumo Teismas nusprendė, kad tuo atveju, kai sprendimo adresatė nusprendžia pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, Sąjungos teisme nagrinėjamos tik su ja susijusios sprendimo dalys, o su kitomis adresatėmis susijusios dalys nepatenka į ginčo, kurį prašoma išspręsti Sąjungos teismo, dalyką, tačiau turi būti atsižvelgta į ypatingas aplinkybes; šiuo klausimu Teisingumo Teismas padarė nuorodą į 2013 m. sausio 22 d. Sprendimą Komisija / Tomkins (C‑286/11 P, Rink., EU:C:2013:29, 43 ir 49 punktai).

118

Taigi likusi sprendimo dalis yra privaloma adresatėms, kurios nepareiškė ieškinio dėl panaikinimo (šiuo klausimu žr. 116 punkte minėto Sprendimo Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. / Komisija, EU:C:2002:582, 100 punktą).

119

Be to, yra nuspręsta, kad procedūrinės garantijos, kurių turi būti paisoma per procedūrą dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo, neapima Komisijos pareigos turėti tokią vidaus organizacinę struktūrą, pagal kurią tas pats pareigūnas toje pačioje byloje negalėtų būti ir tyrėjas, ir pranešėjas (žr. 1999 m. kovo 11 d. Sprendimo Aristrain / Komisija, T‑156/94, Rink., EU:T:1999:53, 26 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

120

Maža to, Teisingumo Teismas nusprendė, kad niekas nedraudžia, kad Komisijos narius, atsakingus už sprendimo, kuriuo skiriamos baudos, priėmimą, apie išklausymo rezultatus informuotų asmenys, kuriuos Komisija įgaliojo tai padaryti (1970 m. liepos 15 d. Sprendimo Buchler / Komisija, 44/69, Rink., EU:C:1970:72, 19–23 punktai).

121

2013 m. gruodžio 18 d., taikydamas 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, Bendrasis Teismas nusprendė pateikti ieškovėms raštu klausimą dėl galimos 69 punkte minėto Sprendimo Schindler Holding ir kt. / Komisija, (EU:C:2013:522) įtakos pirmajam pagrindui, pateiktam grindžiant ieškinį. Ieškovės šį prašymą patenkino 2014 m. sausio 30 d.

122

Šiuo atžvilgiu ieškovės pažymėjo, kad, nepaisant 69 punkte minėto Sprendimo Schindler Holding ir kt. / Komisija (EU:C:2013:522), jos neketina atsisakyti savo pirmojo pagrindo (žr. šio sprendimo 111 punktą).

123

Viena vertus, atsižvelgiant į šio sprendimo 114 ir paskesniuose punktuose primintą teismo praktiką reikia atmesti visus kaltinimus dėl procedūros, kurią Komisija vykdė kartelio srityje, kaip antai numatytos Reglamente Nr. 1/2003, nesuderinamumo su EŽTK 6 straipsniu ir Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu ir tariamo kontrolės, kurią pasinaudodamas neribota jurisdikcija šioje srityje vykdo Bendrasis Teismas, nebuvimo.

124

Remiantis šio sprendimo 115 punkte priminta teismo praktika taip pat atmetami kaltinimai dėl viso ginčijamo sprendimo kontrolės Bendrojo Teismo iniciatyva nebuvimo.

125

Taip pat reikia atmesti ieškovių argumentus, kad teismo sprendimų dėl individualaus sprendimo konkurencijos srityje, kuriuo šio sprendimo adresatei skiriama bauda, panaikinimo erga omnes poveikio nebuvimas nesuderinamas su visapusiškos Bendrojo Teismo vykdomos kontrolės reikalavimu, todėl visa Komisijos ir Bendrojo Teismo vykdyta procedūra yra nesuderinama su EŽTK 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais.

126

Pirma, reikia priminti, kad individualaus sprendimo panaikinimas yra erga omnes poveikio ir taikomas visiems, tačiau, remiantis šio sprendimo 116 punkte priminta teismo praktika, kitaip nei visuotinai taikomo akto panaikinimo atveju, juo gali pasinaudoti ne visi; vis dėlto turi būti atsižvelgta į ypatingas aplinkybes (117 punkte minėto Sprendimo Komisija / Tomkins, EU:C:2013:29, 43 ir 49 punktai). Todėl teismo sprendimas dėl vieno iš individualių sprendimų, kuriuos Komisija priima per procedūrą dėl kartelių, panaikinimo tam tikromis aplinkybėmis gali turėti tam tikrų pasekmių kitiems asmenims, o ne tik ieškovui procese, per kurį priimtas šis sprendimas dėl panaikinimo.

127

Antra, reikia konstatuoti, kad 69 punkte minėtame Sprendime Schindler Holding ir kt. / Komisija (EU:C:2013:522) Teisingumo Teismas siekė patvirtinti, kad visa Komisijos ir Bendrojo Teismo kartelio srityje vykdoma procedūra yra suderinama su EŽTK 6 straipsniu ir Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu. Todėl šios išvados negali paneigti ieškovių teiginiai, kad Bendrasis Teismas nevykdo visapusiškos Komisijos sprendimų kontrolės, jei Bendrojo Teismo sprendimai dėl panaikinimo nėra erga omnes poveikio, nes pateikdamas nuomonę byloje, kurioje priimtas 69 punkte minėtas Sprendimas Schindler Holding ir kt. / Komisija (EU:C:2013:522), Teisingumo Teismas neišvengiamai atsižvelgė į šio sprendimo 116–118 punktuose primintą nusistovėjusią teismo praktiką.

128

Galiausiai, trečia, ir tiek, kiek būtina, reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką Sąjungos teismas bet kuriuo atveju neturi perimti Sąjungos steigiamosios valdžios funkcijų, siekdamas pakeisti Sutartyje numatytą teisių gynimo priemonių ir procedūrų sistemą (žr. 2005 m. balandžio 21 d. Sprendimo Holcim (Deutschland) / Komisija, T‑28/03, Rink., EU:T:2005:139, 34 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

129

Todėl kaltinimą tuo, kad sprendimai dėl panaikinimo nėra erga omnes poveikio, reikia atmesti.

130

Kita vertus, dėl argumentų, kuriuos ieškovės pateikė atsakydamos į Bendrojo Teismo klausimus raštu ir klausimus, pateiktus šia tema per posėdį, darytina išvada, kad jie bet kuriuo atveju nepagrįsti.

131

Pažymėtina, kad Reglamente Nr. 1/2003 nenumatyta, kad administracinę procedūrą užbaigiantis sprendimas yra tas, kurį priima Bendrasis Teismas. Šie lege ferenda argumentai – beje, ieškovės pripažino tai per posėdį – nėra grindžiami kokiu nors šioje byloje taikytino teisės akto pagrindu, todėl negali pagrįsti ieškinio dėl panaikinimo, pareikšto dėl Komisijos sprendimo.

132

Be to, primintina, kad Reglamento Nr. 1/2003 25 straipsnio 5 dalyje iš tikrųjų numatyta, kad senaties terminas baigiasi ne vėliau kaip praėjus dvigubam senaties terminui, per kurį Komisija neskiria vienkartinės ar periodinės baudos. Be to, 25 straipsnio 5 dalyje patikslinama, kad maksimalus dešimties metų laikotarpis pratęsiamas tiek, kiek terminas buvo laikinai sustabdytas pagal 6 dalies nuostatas. Tačiau to paties reglamento 25 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad vienkartinių ar periodinių baudų skyrimo senaties terminas sustabdomas laikotarpiui, per kurį Komisijos sprendimas yra peržiūrimas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

133

Šiuo atveju neginčijama, kad baudą ieškovėms skiriantį sprendimą Komisija priėmė nesuėjus Reglamento Nr. 1/2003 25 straipsnio 5 dalyje numatytam dešimties metų terminui.

134

Todėl tiek, kiek ieškovės teigia, kad su jomis susijęs senaties terminas suėjo, pažymėtina, kad savo ieškinį jos pareiškė 2010 m. rugsėjo 15 d., todėl remiantis Reglamento Nr. 1/2003 25 straipsnio 6 dalimi nuo šios datos senaties terminas buvo sustabdytas.

135

Taigi reikia atmesti visą pirmąjį ieškinio pagrindą.

(Praleista)

2. Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su vienodo požiūrio ir gero administravimo principų pažeidimu, taip pat su Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalies pažeidimu, kiek tai susiję su tuo, kad Komisija nepagrįstai neleido ieškovėms pasinaudoti „Arcelor España“ pateiktu prašymu atleisti nuo baudos ar ją sumažinti

152

Primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką tik įmonei, bendradarbiavusiai su Komisija pagal Pranešimą apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą, remiantis šiuo pranešimu gali būti sumažinta bauda, kuri būtų skirta nesant tokio bendradarbiavimo. Šis sumažinimas negali būti taikomas bendrovei, kuri dalį aptariamo pažeidimo darymo laikotarpio priklausė ekonominiam vienetui, kurį sudarė įmonė, tačiau kuri jam nebepriklausė tuo momentu, kai ta įmonė bendradarbiavo su Komisija. Priešingas aiškinimas visų pirma reikštų, kad tais atvejais, kai viena įmonė pakeičia kitą įmonę, bendrovė, kuri iš pradžių dalyvavo darant pažeidimą kaip tiesiogiai tą pažeidimą dariusios dukterinės bendrovės patronuojančioji bendrovė ir kuri šią dukterinę bendrovę perdavė kitai įmonei, esant tam tikroms aplinkybėms galėtų pasinaudoti pastarajai įmonei suteiktu baudos sumažinimu už jos bendradarbiavimą su Komisija, nors ta bendrovė pati nei prisidėjo prie nagrinėjamo pažeidimo atskleidimo, nei darė lemiamą įtaką buvusiai dukterinei bendrovei tuo momentu, kai buvo bendradarbiaujama. Iš tiesų, atsižvelgiant į Pranešimo apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą tikslą skatinti atkleisti Sąjungos konkurencijos teisei prieštaraujančius veiksmus ir siekiant užtikrinti veiksmingą šios teisės taikymą, niekaip negalima pagrįsti baudos sumažinimo už tam tikros įmonės bendradarbiavimą su Komisija taikymo ir įmonei, kuri praeityje kontroliavo veiklos sektorių, kur buvo daromas aptariamas pažeidimas, tačiau pati niekaip neprisidėjo prie to pažeidimo atskleidimo (šiuo klausimu žr. 2014 m. balandžio 30 d. Sprendimo FLSmidth / Komisija, C‑238/12 P, Rink., EU:C:2014:284, 83 ir 85 punktus; 2014 m. birželio 19 d. Sprendimo FLS Plast / Komisija, C‑243/12 P, Rink., EU:C:2014:2006, 85 ir 87 punktus ir 148 punkte minėto Sprendimo Hoechst / Komisija, EU:T:2009:366, 76 punktą).

153

Iš šios teismo praktikos aišku, kad kriterijus, į kurį reikia atsižvelgti vertinant, ar įmonei turi būti leista pasinaudoti atleidimu nuo baudos arba jos sumažinimu, yra jos tikroji pagalba atskleidžiant arba įrodant pažeidimą.

154

Remiantis tuo taip pat darytina išvada, kad nuo baudos atleidžiama (ar ji sumažinama) įmonė, t. y. ekonominis vienetas, egzistuojantis prašymo atleisti nuo baudos ar ją sumažinti pateikimo Komisijai momentu.

155

Įmonės veiksmingo bendradarbiavimo principas atsispindi Pranešimo apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą 7 dalyje, šio pranešimo 11 dalies a punkte, susijusiame su atleidimu nuo baudų, pagal kurį įmonė turi be išlygų, be pertrūkio ir operatyviai bendradarbiauti su Komisija per administracines procedūras, ir šio pranešimo 23 dalies b punkto antroje pastraipoje, susijusioje su baudos dydžio sumažinimu, kurioje numatyta, kad Komisija gali atsižvelgti į įmonės bendradarbiavimo nuo įrodymų pateikimo momento mastą ir tęstinumą.

156

Todėl, nesant įmonės veiksmingo bendradarbiavimo įrodant pažeidimą, jai skirtos baudos dydis negali būti sumažintas.

157

Remdamasis tuo šio sprendimo 152 punkte minėtuose sprendimuose Teisingumo Teismas nusprendė, kad bendrovė, kuri dalį aptariamo pažeidimo darymo laikotarpio priklausė ekonominiam vienetui, kurį sudarė įmonė, tačiau jam nebepriklausė tuo momentu, kai ta įmonė bendradarbiavo su Komisija, negali pasinaudoti atleidimu nuo baudos ar jos sumažinimu, pritaikytu su Komisija iš tikrųjų bendradarbiavusiam ekonominiam vienetui.

158

Būtent todėl Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad niekaip negalima pagrįsti baudos sumažinimo už tam tikros įmonės bendradarbiavimą su Komisija taikymo ir įmonei, kuri praeityje kontroliavo veiklos sektorių, kur buvo daromas aptariamas pažeidimas, tačiau pati niekaip neprisidėjo prie to pažeidimo atskleidimo.

159

Darytina išvada, kad toks draudimas pasinaudoti atleidimu nuo baudos ar jos sumažinimu, grindžiamas pagalbos atskleidžiant pažeidimą ir veiksmingo bendradarbiavimo nebuvimu, taikomas tiek buvusiai dukterinei bendrovei, kai prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti pateikia jos buvusi patronuojančioji bendrovė, tiek buvusiai patronuojančiajai bendrovei, kai prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti pateikia jos buvusi dukterinė bendrovė.

160

Konkrečiai šiuo atveju visų pirma reikia priminti, kad prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, kuriuo, kaip teigia ieškovės, jos gali pasinaudoti, 2007 m. birželio 28 d. pateikė Arcelor España ir jos dukterinės bendrovės, Mittal Steel Company ir jos dukterinės bendrovės, įskaitant Arcelor, taip pat Tréfileurope ir jos dukterines bendroves; šios bendrovės aiškiai reikalavo, kad bet koks Arcelor España pritaikytas atleidimas nuo baudos ar jos sumažinimas taip pat būtų taikomas Emesa ir Galycas, nes pagal Arcelor España ir Companhia Previdente sudarytą pardavimo sutartį Arcelor España užtikrina jų teisę į gynybą.

161

Tačiau reikia konstatuoti, kad, nepaisant akivaizdžių nuorodų į Emesa ir Galycas, 2007 m. birželio 28 d. prašyme atleisti nuo baudos ar ją sumažinti oficialiai šios bendrovės nebebuvo įmonės, kurią sudaro prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti pateikusios bendrovės, dalis; beje, ieškovės šios aplinkybės nenurodo.

162

Iš šio sprendimo 152 punkte nurodytos teismo praktikos matyti, kad bendrovė gali pasinaudoti prašymu atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, kurio oficialiai nepateikė, tik jei šio prašymo pateikimo momentu sudarė su jį pateikusia bendrove vieną įmonę.

163

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad 2004 m. Emesa ir Galycas įsigijo Companhia Previdente, todėl jos nebebuvo Arcelor España dalis tuo metu, kai ši 2007 m. pateikė savo prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti. Taigi Komisija ginčijamame sprendime teisingai pažymėjo, kad, anot jos, šios bendrovės nebebuvo prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti pateikusios įmonės dalis.

164

Reikia pažymėti, kad baudos sumažinimas 5 %, pritaikytas Emesa ir Galycas už tai, kad 2002 m. jos pačios pateikė Komisijai informacijos, buvo pritaikytas ir Arcelor España, nes tuo metu, kai ieškovės pateikė šią informaciją, jos su Arcelor España tebesudarė vieną įmonę.

165

Toliau reikia išnagrinėti, ar, atsižvelgiant į konkrečias nagrinėjamo atvejo aplinkybes, ir, nepaisant išdėstytų argumentų, Komisija turėjo leisti ieškovėms pasinaudoti prašymu atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, kurį pateikė Arcelor España.

166

Šiuo klausimu darytina išvada, kad, pirma, aktyvus ieškovių bendradarbiavimas su Komisija per procedūrą, per kurią buvo priimtas ginčijamas sprendimas, apsiriboja informacija, kurią jos pačios pateikė Komisijai savo 2002 m. spalio 25 d. prašyme atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, dėl ko Komisija sumažino baudos dydį 5 %.

167

Tiesa, ieškovės nurodo, kad Emesa užrašus, kuriuos Arcelor España pateikė kartu su 2007 m. birželio 28 d. prašymu atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, perdavė jos, nes faktinių aplinkybių metu juos darė buvęs Emesa darbuotojas, ir kad jos padarė didelę įtaką pažeidimo trukmei ir sunkumui.

168

Tačiau reikia pažymėti, kad šių užrašų kilmė ir jų neginčijama papildomoji vertė neįrodo aktyvaus ieškovių bendradarbiavimo su Komisija. Atvirkščiai, iš bylos medžiagos matyti, o ieškovės ir neginčija, kad Emesa užrašus, kuriuos Komisijai pateikė Arcelor España, turėjo pastaroji, o ne ieškovės; be to, nustatyta, kad ieškovės nežinojo apie Arcelor España pateiktą prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, kurį pagal taikomas taisykles Arcelor España laikė konfidencialiu.

169

Antra, dėl Komisijos, kuri, kitaip, nei teigia, laiku ir konkrečiai neinformavo Arcelor España apie aplinkybę, kad jos prašymas atleisti nuo baudos ar ją sumažinti negali būti taikomas taip pat Emesa ir Galycas, elgesio vis dėlto neatsiranda ieškovių teisė pasinaudoti Arcelor Espana prašymu atleisti nuo baudos ar ją sumažinti.

170

Aišku, atsižvelgdama į gero administravimo principą ArcelorMittal España galėtų kaltinti Komisiją dėl aplinkybės, kad į 2007 m. birželio 28 d.Arcelor España prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti buvo atsakyta tik 2008 m. rugsėjo 19 d., nors prašymas jį taikyti taip pat Emesa ir Galycas nebuvo aiškiai atmestas, tačiau tai neturi įtakos ieškovių galimybei pasinaudoti prašymu atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, prie kurio jos aktyviai neprisidėjo.

171

Dėl visų šių priežasčių darytina išvada, kad Komisija nepažeidė nei gero administravimo principo ir Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio, nei vienodo požiūrio principo, nei teisingumo, kai neleido pasinaudoti atitinkamos teisės neturinčioms Emesa ir Galycas Arcelor España pateiktu prašymu atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, todėl nesumažino jų baudos taip, kaip sumažino ArcelorMittal España baudą.

172

Todėl reikia atmesti visą antrąjį ieškinio pagrindą.

(Praleista)

188

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.

189

Kadangi ieškovės pralaimėjo bylą, o Komisija ir Taryba prašė priteisti iš jų bylinėjimosi išlaidas, jos turi padengti savo ir Komisijos bei Tarybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

190

Procedūros reglamento 139 straipsnio a punkte numatyta, kad kai dėl šalies Bendrasis Teismas patyrė išlaidų, kurių buvo galima išvengti, pavyzdžiui, tuo atveju, kai ieškiniu akivaizdžiai piktnaudžiaujama, jis gali įpareigoti tą šalį jas padengti.

191

Primintina, kad nagrinėjamu atveju 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi Bendrasis Teismas nurodė Komisijai pateikti konfidencialią dokumentų, su kuriais buvo susijusios 2013 m. gruodžio 17 d. proceso organizavimo priemonės ir kurių ši dar nebuvo jam perdavusi, versiją.

192

2014 m. gegužės 23 d. Komisija pateikė Bendrajam Teismui nekonfidencialią šių dokumentų versiją.

193

2014 m. birželio 12 d. nutartimi Bendrasis Teismas nurodė Komisijai pateikti konfidencialią minėtų dokumentų versiją.

194

Komisija šį prašymą įvykdė 2014 m. birželio 16 d.

195

Todėl atsižvelgiant į nemenką išlaidų, kurių Bendrasis Teismas turėjo patirti ir kurių buvo galima išvengti, dydį reikia priteisti iš Komisijos atlyginti Bendrajam Teismui dalį (1500 eurų) šių išlaidų.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)

nusprendžia: