<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-605/15</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62015CC0605</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:150">EU:C:2017:150</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>14</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>14</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P>GENERALINĖS ADVOKATĖS J. KOKOTT IŠVADA – BYLA C-605/15</P><P>AVIVA</P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinės advokatės</HT></P><P><HT TYPE="UC">Juliane Kokott Išvada</HT>,</P><P>pateikta <DATE ISO="20170301">2017 m. kovo 1 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: vokiečių.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Byla C‑605/15</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">Minister Finansów</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">prieš</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">Aviva Towarzystwo Ubezpieczeń na Życie S.A. w Warszawie</HT></P><P><HT TYPE="NORMAL">(Naczelny Sąd Administracyjny (Vyriausiasis administracinis teismas, Lenkija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Mokesčių teisė</KEYWORD><KEYWORD>Pridėtinės vertės mokesčio teisė</KEYWORD><KEYWORD>Nepriklausomų asmenų grupės neapmokestinimas PVM pagal PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktą</KEYWORD><KEYWORD>Taikymas draudimo paslaugoms</KEYWORD><KEYWORD>Taikymas tarpvalstybinėms grupėms</KEYWORD><KEYWORD>Konkurencijos iškraipymo nebuvimo vertinimas</KEYWORD><KEYWORD>Valstybių narių įpareigojimas labiau sukonkretinti tiesiogiai taikomą direktyvos nuostatą</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I.</HT></NO.P><TXT>Įžanga</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas pagal šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą vėl nagrinėja <DATE ISO="20061128">2006 m. lapkričio 28 d.</DATE> Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="347" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2006">OL L 347, 2006, p. 1</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE> (toliau – PVM direktyva) 132 straipsnio 1 dalies f punktą. Ši nuostata yra vienas iš dar neišaiškintų neapmokestinimo PVM aspektų. Ją ir jos taikymo kriterijus Teisingumo Teismas per pastaruosius dešimtmečius nagrinėjo tik tris kartus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P><DATE ISO="19890615">1989 m. birželio 15 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Stichting Uitvoering Financiële Acties</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑348/87</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1989:246">EU:C:1989:246</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20031120">2003 m. lapkričio 20 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Taksatorringen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑8/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:621">EU:C:2003:621</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20081211">2008 m. gruodžio 11 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Stichting Centraal Begeleidingsorgaan voor de Intercollegiale Toetsing</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑407/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:713">EU:C:2008:713</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Tačiau šiuo metu Teisingumo Teisme pradėtos keturios bylos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P>Be šio proceso, tai yra bylos C‑274/15 (<HT TYPE="ITALIC">Komisija / Liuksemburgas</HT>), C‑326/15 (<HT TYPE="ITALIC">DNB Banka</HT>) ir C‑616/15 (<HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vokietija</HT>).</P></NOTE>, susijusios su skirtingais šio neapmokestinimo PVM aspektais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Panašaus pobūdžio procese <HT TYPE="ITALIC">DNB Banka</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P>Teisingumo Teismo bylos numeris: C‑326/15.</P></NOTE> pirmiausia reikia atsakyti, kas apskritai yra grupė pagal PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktą. Šis procesas svarbus nustatant, kokia yra PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punkto taikymo sritis – dalykinė (ar nuostata taikoma ir draudimo paslaugoms) ar teritorinė (ar nuostata taikoma vadinamosioms tarpvalstybinėms grupėms) ir ar neiškraipoma konkurencija. Taip pat reikia atsakyti, ar valstybė narė šiuo atveju privalo į nacionalinę teisę perkelti teisės normą, platesnę už neapmokestinimo PVM formuluotę.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="2"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II.</HT></NO.P><TXT>Teisinis pagrindas</TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">A</HT>.</NO.P><TXT>Sąjungos teisė</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>Sąjungoje pridėtinės vertės mokestis mokamas pagal PVM direktyvą. PVM direktyvos 11 straipsnio pirmoje pastraipoje valstybėms narėms suteikiama tokia galimybė:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0001" ID="QS0001"/>Pasikonsultavusi su patariamuoju pridėtinės vertės mokesčio komitetu (toliau – PVM komitetas), kiekviena valstybė narė gali atskiru apmokestinamuoju asmeniu laikyti tos valstybės narės teritorijoje įsisteigusius asmenis, kurie, būdami teisiškai savarankiški, yra glaudžiai susiję finansiniais, ekonominiais ir organizaciniais ryšiais.<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>Pagal PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktą valstybės narės pridėtinės vertės mokesčiu neapmokestina šių sandorių:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0002" ID="QS0002"/>nepriklausomų asmenų grupių, kurių veikla neapmokestinama PVM arba kuriems vykdant veiklą jie yra neapmokestinamieji asmenys, paslaugų savo nariams teikimas, kai šios paslaugos yra tiesiogiai būtinos jų nariams vykdant šią veiklą ir kai tos grupės iš savo narių reikalauja atlyginti tik jiems tenkančią bendrų išlaidų dalį, jei taip neapmokestinant neiškraipoma konkurencija<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/>.</ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>PVM direktyvos 131 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal ją dėl minėto neapmokestinimo PVM taip pat numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0003" ID="QS0003"/>2–9 skyriuose numatytais atvejais neapmokestinimas PVM taikomas nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų ir tokiomis sąlygomis, kurias valstybės narės nustato siekdamos užtikrinti tinkamą ir sąžiningą neapmokestinimo atvejus reglamentuojančių nuostatų taikymą bei užkirsti kelią galimiems mokesčių vengimo, išsisukinėjimo ar piktnaudžiavimo atvejams.<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">B</HT>.</NO.P><TXT>Nacionalinė teisė</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT><DATE ISO="20040311">2004 m. kovo 11 d.</DATE> Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (<HT TYPE="ITALIC">Ustawa z dnia 11 marca 2004 r. o podatku od towarów i usług</HT>; suvestinė redakcija: Lenkijos Respublikos oficialusis teisės aktų leidinys, 2011, Nr. 177, 1054 pozicija su pakeitimais; toliau – PVM įstatymas) 43 straipsnio 1 dalies 21 punkte nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0004" ID="QS0004"/>PVM neapmokestinama: nepriklausomų asmenų grupių teikiamos paslaugos savo nariams, kurių veikla neapmokestinama PVM arba kurie vykdydami veiklą yra neapmokestinamieji asmenys, kai savo nariams teikiamos paslaugos yra tiesiogiai būtinos vykdyti šią veiklą, kuri neapmokestinama PVM arba kurią vykdydami grupės nariai yra neapmokestinamieji asmenys, jeigu šios grupės reikalauja savo narių grąžinti tik išlaidas, neviršijančias kiekvienam nariui pagal jo dalyvavimą tenkančios siekiant bendro intereso patirtų bendrų išlaidų dalies, jei taip neapmokestinant neiškraipoma konkurencija.<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III.</HT></NO.P><TXT>Pagrindinė byla</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Aviva</HT> bendrovių grupė (toliau – bendrovių grupė) Europoje teikia draudimo paslaugas ir, be kita ko, užtikrina teises į pensiją. Pagrindinė bendrovių grupės veiklos sritis yra ilgalaikiai taupomieji indėliai, fondų valdymas ir draudimas. Bendrovių grupė svarsto galimybę įkurti jungtinius paslaugų centrus pasirinktose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir vykdyti šią veiklą kaip Europos ekonominių interesų<?PAGE NO="3"?> grupė<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P>Kaip tai suprantama pagal 19985 m. liepos 25 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2137/85 dėl Europos ekonominių interesų grupių (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="199" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="1985">OL L 199, 1985, p. 1</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 3).</P></NOTE> (toliau – EEIG). EEIG narės galės būti tik grupės bendrovės, vykdančios ekonominę veiklą draudimo srityje, tarp jų – Varšuvos bendrovė <HT TYPE="ITALIC">Aviva Towarzystwo Ubezpieczeń na Życie S.A</HT>. (gyvybės draudimo akcinė bendrovė <HT TYPE="ITALIC">Aviva</HT>, toliau – <HT TYPE="ITALIC">Aviva</HT>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT>Jungtiniai paslaugų centrai turės teikti paslaugas, tiesiogiai būtinas grupės narių (EEIG narių) draudimo veiklai vykdyti. Visų pirma tai gali būti personalo paslaugos, finansinės ir apskaitos paslaugos, informacinių technologijų, administravimo, klientų aptarnavimo paslaugos ir naujų produktų kūrimo srityje teikiamos paslaugos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT>EEIG nariai turės vykdyti veiklą, kuri neapmokestinama PVM arba kurią vykdydami jie bus neapmokestinamieji asmenys. Tačiau gali būti, kad kai kurie iš jų (įskaitant <HT TYPE="ITALIC">Aviva</HT>) kaip papildomą arba šalutinę veiklą vykdys apmokestinamąją veiklą (pavyzdžiui, kartais teiks nuomos, kitas pagalbines paslaugas). EEIG paslaugos bus teikiamos tik grupės bendrovėms, įsisteigusioms Europos Sąjungoje. Nurodytą veiklą, kurią turėtų vykdyti EEIG, šiuo metu vykdo atskiros grupei priklausančios bendrovės, įsisteigusios dvylikoje valstybių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, jeigu grupės bendrovės, tarp jų Lenkijoje įsisteigusios bendrovės, naudosis EEIG paslaugomis, tai iš esmės neturės įtakos bendrovių grupėje iš išorės paslaugų teikėjų įsigyjamų paslaugų mastui. EEIG savo veikla nesieks pelno, nes tai prieštarautų EEIG reglamento 3 straipsniui, kuriame nustatyta, kad EEIG tikslas negali būti pelno siekimas savo naudai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT>Šiomis faktinėmis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Aviva</HT> kreipėsi į <HT TYPE="ITALIC">Minister Finansów</HT> (toliau – mokesčių institucija) ir paprašė raštu pateikti išaiškinimą dėl to, ar pirma apibūdinta (kažkur Sąjungoje, bet ne Lenkijoje įsisteigusios) EEIG veikla nebus apmokestinama PVM remiantis PVM įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 21 punktu. Visų pirma <HT TYPE="ITALIC">Aviva</HT> norėjo sužinoti, ar Lenkijoje įsisteigę EEIG nariai, kurie kaip bendrovės vykdo ekonominę veiklą draudimo srityje, neprivalės pagal atvirkštinio apmokestinimo tvarką apskaičiuoti ir deklaruoti mokėtiną pridėtinės vertės mokestį už išlaidas, kurias jiems priskirs EEIG. <HT TYPE="ITALIC">Aviva</HT> nuomone, į šį klausimą reikia atsakyti teigiamai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT><DATE ISO="20130314">2013 m. kovo 14 d.</DATE> sprendimu, kuriame buvo pateiktas individualus išaiškinimas, mokesčių institucija šią poziciją pripažino klaidinga. Ji konstatavo, jog nėra tenkinama paskutinė iš PVM įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 21 punkte nustatytų neapmokestinimo PVM sąlygų, būtent kad nebūtų iškraipomos konkurencijos sąlygos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT>Mokesčių institucija rėmėsi Teisingumo Teismo praktika, visų pirma Sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Taksatorringen</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P><DATE ISO="20031120">2003 m. lapkričio 20 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Taksatorringen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑8/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:621">EU:C:2003:621</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Ji konstatavo, jog šiuo atveju yra realus pavojus, kad bus iškraipyta konkurencija. Esą EEIG neapmokestinant PVM jos padėtis rinkoje taptų privilegijuota.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Wojewódzki Sąd Administracyjny w Warszawie</HT> (Varšuvos vaivadijos administracinis teismas, Lenkija; toliau – pirmosios instancijos teismas) pareikštu ieškiniu <HT TYPE="ITALIC">Aviva</HT> prašė panaikinti sprendimą, kuriame buvo pateiktas mokesčių institucijos išaiškinimas, ir ieškinys buvo patenkintas. Pagal <DATE ISO="20131230">2013 m. gruodžio 30 d.</DATE> pirmosios instancijos teismo sprendimą EEIG atitinka visas neapmokestinimo PVM pagal PVM įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 21 punktą sąlygas. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo mokesčių institucija padavė kasacinį skundą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="4"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV.</HT></NO.P><TXT>Procesas Teisingumo Teisme</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT>Šiuo metu bylą nagrinėjantis <HT TYPE="ITALIC">Naczelny Sąd Administracyjny w Warszawie</HT> (Varšuvos vyriausiasis administracinis teismas, Lenkija) pagal SESV 267 straipsnį <DATE ISO="20151117">2015 m. lapkričio 17 d.</DATE> Teisingumo Teismui pateikė šiuos klausimus prejudiciniam sprendimui priimti:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0005" ID="QS0005"/>1.</NO.P><TXT>Ar nacionalinė nuostata dėl nepriklausomos asmenų grupės atleidimo nuo PVM, kurioje nenumatytos jokios sąlygos ar procedūros dėl konkurencijos iškraipymo sąlygos tenkinimo, atitinka PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktą, siejamą su PVM direktyvos 131 straipsniu, taip pat veiksmingumo, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Kokie kriterijai taikomi vertinant, ar tenkinama PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punkte numatyta konkurencijos iškraipymo sąlyga?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Ar atsakant į antrąjį klausimą turi reikšmės tai, kad paslaugas teikia nepriklausoma asmenų grupė nariams, priklausantiems skirtingų valstybių narių jurisdikcijai?<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Aviva</HT>, Lenkijos Respublika, Vokietijos Federacinė Respublika, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė ir Europos Komisija dėl šių klausimų pateikė rašytines pastabas ir visos, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Nyderlandus, dalyvavo <DATE ISO="20161207">2016 m. gruodžio 7 d.</DATE> surengtame teismo posėdyje.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">V.</HT></NO.P><TXT>Teisinis vertinimas</TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">A</HT>.</NO.P><TXT>Dėl antrojo ir trečiojo prejudicinių klausimų</TXT></NP></TI></TITLE></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT>Antrasis ir trečiasis klausimai susiję su PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punkto taikymo kriterijais, todėl jie bus svarstomi pirmiausia ir kartu. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori žinoti, kaip reikia aiškinti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0006" ID="QS0006"/>konkurencijos iškraipymo<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/> nebuvimo ir <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0007" ID="QS0007"/>grupės<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/> kriterijus, kai grupė savo nariams teikia tarpvalstybines paslaugas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT>Tam pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, ar draudimo bendrovių, kaip antai <HT TYPE="ITALIC">Aviva</HT>, grupė patenka į PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punkte įtvirtintos nuostatos dėl neapmokestinimo PVM dalykinę taikymo sritį (apie tai – 1 dalyje). Taip pat reikia išsiaiškinti, ar PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktas yra tarpvalstybiniu lygmeniu taikoma nuostata dėl neapmokestinimo PVM (apie tai – 2 dalyje) ir kaip reikia aiškinti (neigiamą) <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0008" ID="QS0008"/>konkurencijos iškraipymo<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/> nebuvimo kriterijų (apie tai – 3 dalyje).</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></HT></NO.P><TXT>Dėl dalykinės taikymo srities</TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">a)</HT></HT></NO.P><TXT>Formuluotė, prasmė ir tikslas</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT>Iš PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punkto formuluotės neaišku, ar į dalykinę nuostatos dėl neapmokestinimo PVM taikymo sritį patenka visos, ar tik tam tikros grupės. Tačiau galbūt atsakymas į šį klausimą paaiškėja iš neapmokestinimo PVM prasmės ir tikslo.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT>Atrodo, PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punkto tikslas – tokia nuomonė pateikta ir generalinio advokato J. Mischo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P>Generalinio advokato J. Mischo išvada byloje <HT TYPE="ITALIC">Taksatorringen</HT> (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑8/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2002:562">EU:C:2002:562</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> išvadoje bei paties Teisingumo Teismo praktikoje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P><DATE ISO="20081211">2008 m. gruodžio 11 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Stichting Centraal Begeleidingsorgaan voor de Intercollegiale Toetsing</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑407/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:713">EU:C:2008:713</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> – yra toks: siekiama išvengti, kad asmuo, kuris, pvz., dėl nepakankamo savo įmonės dydžio, turi pirkti paslaugas, nepatektų į nepalankią konkurencinę padėtį, palyginti su asmeniu, kuris paslaugas sau gali teikti per savo darbuotojus arba PVM grupę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT>Nepalanki konkurencinė padėtis, kurią siekiama ištaisyti neapmokestinant PVM, susiklosto taip: asmuo, teikiantis tam tikras neapmokestinamąsias paslaugas, turi sumokėti PVM už pirmines paslaugas. Jei nebūtų taikomas neapmokestinimas PVM pagal PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktą, šis asmuo PVM turėtų mokėti ir tuomet, kai jam prireiktų bendradarbiauti su kitais veiklos vykdytojais bendroje struktūroje, kuri vykdytų veiklą, būtiną šioms (neapmokestinamosioms) paslaugoms teikti. Kai neapmokestinimas PVM išplečiamas apimant bendrai suteiktas pirmines paslaugas, parduodama paslauga taip pat neapmokestinama tokio pat dydžio pridėtine verte – kaip ir konkurento, kuriam pirminę paslaugą suteikė jo paties darbuotojai, atveju. Taip galutinis vartotojas gauna naudos iš neapmokestinimo PVM net ir tuomet, kai neapmokestinamąsias paslaugas teikiančių įmonių grupė teikia tam tikras pirmines paslaugas, kurios tiesiogiai įtrauktos į jam suteiktą neapmokestinamąją paslaugą. Taigi, priešingai, negu per teismo posėdį pareiškė Komisija, PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktas neutralumo principui neprieštarauja, atvirkščiai – šia nuostata ištaisoma nepalanki konkurencinė padėtis, į kurią patenka ištekliais besidalijantys apmokestinamieji asmenys.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT>Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką neapmokestinimą PVM reikia aiškinti siaurai, orientuojantis į nuostatos prasmę, tikslą ir veiksmingumą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P><DATE ISO="20130321">2013 m. kovo 21 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">PFC Clinic</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑91/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:198">EU:C:2013:198</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0023">23</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20100610">2010 m. birželio 10 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Future Health Technologies</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑86/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:334">EU:C:2010:334</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20070614">2007 m. birželio 14 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Horizon College</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑434/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:343">EU:C:2007:343</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0016">16</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20020620">2002 m. birželio 20 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vokietija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑287/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2002:388">EU:C:2002:388</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20131128">2013 m. lapkričio 28 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">MDDP</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑319/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:778">EU:C:2013:778</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Jei PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punkto tikslas yra išplėsti kitus neapmokestinimo PVM atvejus, tuomet atsakant į klausimą, kokias grupes ši nuostata turėtų apimti, reikia orientuotis į grupės narių veiklos, kuri taip pat turėtų būti neapmokestinama PVM, tikslą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT>Draudimo paslaugos PVM neapmokestinamos, nes sandoris jau apmokestintas draudimo mokesčiu, kurį turėti mokėti ir vartotojas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P><DATE ISO="19990225">1999 m. vasario 25 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">CPP</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑349/96</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:93">EU:C:1999:93</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0023">23</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20130117">2013 m. sausio 17 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">BGŻ Leasing</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑224/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:15">EU:C:2013:15</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0067">67</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Taip panaikinta tiesioginė dviejų rūšių mokesčių konkurencija <HT TYPE="ITALIC">teikiant parduodamą paslaugą</HT>. Tam, kad būtų panaikinta su parduodamomis paslaugomis susijusi konkurencinė situacija, nebūtina PVM neapmokestinti perkamų paslaugų, kaip šiuo atveju EEIG bendrovei <HT TYPE="ITALIC">Aviva</HT> teikiamos paslaugos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT>Tas pats pasakytina apie banko paslaugų neapmokestinimą PVM. Teisingumo Teismo nuomone, jo tikslas visų pirma yra išvengti sunkumų, susijusių su apmokestinamosios vertės ir atskaitytino PVM dydžio nustatymu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P><DATE ISO="20070419">2007 m. balandžio 19 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Velvet &amp; Steel Immobilien</HT> (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑455/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:232">EU:C:2007:232</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20110310">2011 m. kovo 10 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Skandinaviska Enskilda Banken</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑540/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:137">EU:C:2011:137</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0021">21</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20140612">2014 m. birželio 12 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Granton Advertising</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑461/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:1745">EU:C:2014:1745</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Kalbant apie pirminių paslaugų neapmokestinimą, pažymėtina, kad šis tikslas taip pat nėra svarbus, nes EEIG teikiant paslaugas <HT TYPE="ITALIC">Aviva</HT> PVM atskaita už jos neapmokestinamąją veiklą šiaip ar taip negalima. Taigi šiuo atveju atskyrimo problemos nekyla.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="6"?><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">b)</HT></HT></NO.P><TXT>Sisteminis aiškinimas</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>Dėl sisteminio aspekto galima konstatuoti, kad PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktas nėra bendroji nuostata dėl visų neapmokestinimo PVM atvejų, koks yra PVM direktyvos 131 straipsnis. PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktas pateiktas ne IX antraštinės dalies (<QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0009" ID="QS0009"/>Neapmokestinimas PVM<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/>) 1 skyriuje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0010" ID="QS0010"/>Bendrosios nuostatos<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>Priešingai, teisės aktų leidėjas PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktą pateikė 2 skyriuje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0011" ID="QS0011"/>Tam tikros su visuomenės interesais susijusios veiklos neapmokestinimas PVM<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/>. PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalyje numatytu neapmokestinimu PVM siekiama dėl politinių priežasčių, susijusių su visuomenės interesais, šioje nuostatoje išvardytų tiekiamų prekių ir kitų paslaugų vartotoją atleisti nuo PVM naštos – ar siekiant, kad paslaugomis galėtų pasinaudoti įprastai pažeidžiami asmenys (pvz., g punktas – globa ir rūpyba), ar kad nepabrangtų pagrindinės sveikatos priežiūros paslaugos (pvz., b ir c punktai), ar kad atpigtų visuomenei būtinos švietimo paslaugos (pvz., i ir j punktai).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Dėl šių į visuomenės interesus orientuotų neapmokestinimo PVM atvejų suprantama, kad tam tikromis aplinkybėmis neapmokestinamos ir tokios perkamos paslaugos, kurias teikia tokių įmonių grupė pagal darbo pasidalijimu grindžiamą bendradarbiavimo principą ir kurios tiesiogiai skirtos šiems neapmokestinamiesiems sandoriams. Tai juo labiau taikytina todėl, kad į visuomenės interesus orientuotuose sektoriuose bus rečiau taikoma PVM grupės priemonė (PVM direktyvos 11 straipsnis).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Priešingai Komisijos nuomonei, tam neprieštarauja ir PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punkto priėmimo istorija. Šiuo aspektu Komisijos prieštaravimai susiję tik su tuo, kad ji siūlė PVM neapmokestinti gydytojų grupių, tačiau per teisėkūros procedūrą šio siūlymo nebeliko. Mat teisės aktų leidėjas šį siūlymą išplėtė į dabartinę PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punkto redakciją. Tačiau šis išplėtimas niekaip nepakeitė PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punkto sisteminės padėties. Ji nebuvo pakeista ir 2006 m. naujojoje Šeštosios direktyvos, kaip PVM direktyvos, redakcijoje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Akivaizdu, jog teisės akto leidėjas norėjo, kad nuostata apimtų ne tik gydytojų, bet ir švietimo įstaigų ir pan. grupes. Vis dėlto iš priėmimo istorijos nematyti, kad ji būtų turėjusi apimti ir bankų arba draudimo bendrovių grupes. Teisingumo Teismas taip pat mano, kad sisteminė nuostatų dėl neapmokestinimo PVM padėtis turi aiškinimui svarbią reikšmę<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P><DATE ISO="20161005">2016 m. spalio 5 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">TMD</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑412/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:738">EU:C:2016:738</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 32 ir paskesni punktai).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Kaip nurodo Vokietijos Federacinė Respublika, atrodo, kad dar prieš kelerius metus ir Komisijoje vyravo nuomonė, jog teisės aktų leidėjas turi atitinkamai išplėsti neapmokestinimą PVM bankų ir draudimo sektoriui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P>Žr. Pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas, susijusias su draudimo ir finansinėmis paslaugomis (COM(2007) 747 <HT TYPE="ITALIC">final</HT>), p. 2, ir Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui dėl PVM mokėtojų grupavimo galimybės, numatytos Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 11 straipsnyje (KOM(2009) 325 <HT TYPE="ITALIC">final</HT>), p. 4.</P></NOTE>, tačiau tam – kaip per teismo posėdį pripažino Komisija – nepritarė Taryba. Šiam teisės aktų leidėjo sprendimui, atsižvelgiant į sisteminę PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punkto padėtį, negalima prieštarauti plačiai aiškinant šią nuostatą dėl neapmokestinimo PVM<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P>Tai juo labiau taikytina todėl, kad Teisingumo Teismo praktikoje platus nuostatų dėl neapmokestinimo PVM aiškinimas kaip tik atmetamas. Šiuo klausimu žr. šios išvados 22 punktą.</P></NOTE>. Priešingai, ES teisės aktų leidėjui turi būti paliekama nuspręsti, ar jis nori taip išplėsti PVM direktyvos 135 straipsnyje numatytą neapmokestinimą PVM.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Šiam aiškinimui neprieštarauja ir Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Taksatorringen</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P>Žr. <DATE ISO="20031120">2003 m. lapkričio 20 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Taksatorringen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑8/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:621">EU:C:2003:621</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, nors jis buvo priimtas dėl draudimo bendrovių grupės. Teisingumo Teismo tame procese buvo klausiama tik dėl <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0012" ID="QS0012"/>konkurencijos iškraipymo<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/> kriterijaus ir, kiek matyti, sprendime ir atsakyta tik į šį klausimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P><DATE ISO="20031120">2003 m. lapkričio 20 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Taksatorringen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑8/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:621">EU:C:2003:621</NO.ECLI></REF.DOC.ECR> 47 ir paskesni punktai); tas pats pasakytina apie 1989 m. sprendimą (<DATE ISO="19890615">1989 m. birželio 15 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Stichting Uitvoering Financiële Acties</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C-348/87</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1989:246">EU:C:1989:246</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), kurio aplinkybės buvo tokios: fondas, kaip bendrovių grupė, norėjo pasinaudoti neapmokestinimu PVM ir Teisingumo Teismas šią galimybę atmetė dėl kitų priežasčių. Ar fondą – kaip atskirą turto visumą – iš tikrųjų galima pavadinti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0013" ID="QS0013"/>asmenų<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/> grupe, taip pat daugiau negu abejotina.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">c)</HT></HT></NO.P><TXT>Neutralumo principo nepažeidimas</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Pagal PVM teisėje galiojantį neutralumo principą nedraudžiama neleisti neapmokestinti PVM draudimo bendrovių grupių. Pirma, neutralumo principas reiškia, kad apmokestinamasis asmuo (įmonė), kaip mokesčių kreditoriaus pagalbininkas, t. y. mokesčių rinkėjas, turi būti atleistas nuo galutinės PVM naštos, kiek tai susiję ne su privačiu galutiniu vartojimu, jei pati įmonės veikla (iš esmės) skirta apmokestinamiesiems sandoriams sudaryti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P>Be kita ko, žr. <DATE ISO="20060706">2006 m. liepos 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kittel ir Recolta Recycling</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑439/04 ir C‑440/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:446">EU:C:2006:446</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20070208">2007 m. vasario 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Investrand</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑435/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:87">EU:C:2007:87</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20101222">2010 m. gruodžio 22 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">RBS Deutschland Holdings</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑277/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:810">EU:C:2010:810</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Šiuo atveju tai nesvarbu. Antra, pagal neutralumo principą draudžiama, kad tokius pačius sandorius vykdantys ūkio subjektai būtų skirtingai vertinami PVM surinkimo srityje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P><DATE ISO="19990907">1999 m. rugsėjo 7 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Gregg</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑216/97</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:390">EU:C:1999:390</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0020">20</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20081016">2008 m. spalio 16 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Canterbury Hockey Club ir Canterbury Ladies Hockey Club</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑253/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:571">EU:C:2008:571</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="19980611">1998 m. birželio 11 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Fischer</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑283/95</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1998:276">EU:C:1998:276</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Skirtingas grupių, patenkančių į PVM direktyvos 132 straipsnio taikymo sritį ir į ją nepatenkančių, traktavimas grindžiamas jų visuomenės interesams skirta veikla. Šis aspektas, kaip diferencijavimo kriterijus, nekelia jokių abejonių dėl neutralumo principo laikymosi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Argumentas, kad turėtų būti taikomas ribojamasis neapmokestinimo PVM nesant teisės į atskaitą aiškinimas, yra ir tai, kad, vertinant atidžiau, toks neapmokestinimas gali iškraipyti konkurenciją. Juo, be kita ko, sukuriama paskata savo pirkimo PVM kuo labiau sumažinti vadinamuoju paslaugų perdavimu vidaus teikėjams, t. y. veiklą integruojant į savo įmonę, nes galutiniam vartotojui teikiamos paslaugos neapmokestinimo PVM mastas priklauso nuo jam paslaugą teikiančios įmonės pirkimo PVM. Tai tam tikru aspektu prieštarauja principui, kad ūkio subjektai turi galėti pasirinkti veiklos modelį, kuris ekonominiu požiūriu jiems labiausiai tinka, nepatirdami grėsmės, kad jų sandoriams nebus taikomas neapmokestinimas PVM<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P><DATE ISO="20060504">2006 m. gegužės 4 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Abbey National</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑169/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:289">EU:C:2006:289</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0068">68</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20070621">2007 m. birželio 21 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ludwig</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑453/05</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:369">EU:C:2007:369</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20080403">2008 m. balandžio 3 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">J.C.M. Beheer</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑124/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:196">EU:C:2008:196</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Galiausiai iš PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punkto sisteminės padėties ir tikslo darytina išvada, kad jis aiškintinas siaurai ir netaikytinas nagrinėjamai draudimo įmonių grupei.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></HT></NO.P><TXT>Dėl grupės neapmokestinimo PVM tarpvalstybinio poveikio</TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">a)</HT></HT></NO.P><TXT>Bendrosios pastabos</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Tuo atveju, jei Teisingumo Teismas būtų kitos nuomonės, reikėtų nuspręsti, ar paslaugos, kurias tarpvalstybinė grupė teikia savo kitose valstybėse narėse (arba trečiosiose valstybėse) įsisteigusiems nariams, taip pat neapmokestinamos PVM pagal PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktą. Šis klausimas kyla ir tuo atveju, kai pati grupė įsisteigusi trečiojoje valstybėje.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punkto formuluotėje nenustatyta apribojimo, kad grupės nariai ir pati grupė turėtų būti įsisteigę vienos valstybės narės teritorijoje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Teisės aktų leidėjas, nustatydamas kitų PVM direktyvos nuostatų taikymo sritį, priešingai, aiškiai nustatė apribojimą vienos valstybės narės teritorija. Pavyzdžiui, pagal PVM direktyvos 11 straipsnio pirmą pastraipą valstybė narė vienu apmokestinamuoju asmeniu gali laikyti tik <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0014" ID="QS0014"/>tos valstybės narės teritorijoje įsisteigusius asmenis<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/>. PVM direktyvos 283 straipsnio 1 dalies c punkte taip pat numatytas teritorinis apribojimas, pagal kurį mažosioms įmonėms taikoma speciali teisės norma netaikoma apmokestinamajam asmeniui, kuris <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0015" ID="QS0015"/>nėra įsisteigęs valstybėje narėje, kurioje jis turi prievolę sumokėti PVM<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Remiantis tuo būtų galima daryti atvirkštinę išvadą, kad PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktas turėtų būtų taikomas tarpvalstybiniu lygmeniu. Kita vertus, esama ir nuostatų, kurios aiškiai orientuotos į tarpvalstybinę apmokestinamojo asmens veiklą (žr. PVM direktyvos 148 straipsnio e punktą – <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0016" ID="QS0016"/>oro transporto įmonės, už atlygį gabenančios daugiausia tarptautiniais maršrutais<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/>). Taigi į šiuos formuluote grindžiamus argumentus neprivaloma atsižvelgti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Vis dėlto, vertinant atidžiau, išdėstyti argumentai prieštarauja teisės normos priėmimo istorijai (apie tai – b skirsnyje), neapmokestinimo PVM sistemai (apie tai – c skirsnyje), PVM direktyvos 11 straipsnio pirmos pastraipos vertinimui (apie tai – d skirsnyje) ir PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punkte įtvirtintai konkurencijos sąlygai (apie tai – e skirsnyje). Galiausiai ir atsižvelgiant į pagrindines laisves nėra būtinybės neapmokestinimą PVM pagal PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktą išplėsti tarpvalstybinei grupei (apie tai – f skirsnyje). Be to, taip būtų sudaryta galimybė išnaudoti skirtingus mokesčio tarifus ar mokesčių sistemas (apie tai – g skirsnyje).</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">b)</HT></HT></NO.P><TXT>Istorinė neapmokestinimo PVM sistema</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Iš pirmo žvilgsnio nematyti, kad PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punkte būtų nustatytas apribojimas, jog jis taikytinas tik netarpvalstybinėms grupėms. Tačiau iš šios teisės normos pirmtakės – Šeštosios direktyvos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P><DATE ISO="19770517">1977 m. gegužės 17 d.</DATE> Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="145" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="1977">OL L 145, 1977, p. 1</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23).</P></NOTE> – paaiškėja, kodėl toks apribojimas, kitaip negu PVM direktyvos 11 straipsnyje, neįtvirtintas formuluotėje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punkte numatytas neapmokestinimas PVM buvo įtvirtintas PVM direktyvos pirmtakės – Šeštosios direktyvos – 13 straipsnyje. Kaip matyti iš pavadinimo, jis apima tik <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0017" ID="QS0017"/>[atleidimą] nuo mokesčio šalies teritorijos ribose<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>. Pagal PVM direktyvos 3 konstatuojamąją dalį priimant PVM direktyvą tebuvo išdėstyta nauja struktūros ir formulavimo redakcija, nedarant esminių galiojančių teisės aktų turinio pakeitimų. Kai vis dėlto tokie pakeitimai padaryti, išsamus jų sąrašas pateiktas nuostatose dėl direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ir įsigaliojimo. Dėl PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punkto tokių pakeitimų nenurodyta.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Taigi, atsižvelgiant į Šeštąją direktyvą, galima remtis tuo, kad neapmokestinimas PVM galioja nacionalinėje teritorijoje ir apima tik nacionalinėje teritorijoje įsisteigusių grupių ar jų narių paslaugas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">c)</HT></HT></NO.P><TXT>Neapmokestinimo PVM sistema PVM direktyvoje</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Šio siauro aiškinimo argumentas taip pat yra neapmokestinimo PVM sistema PVM direktyvos IX antraštinėje dalyje. Pagal ją tik 4–8 ir 10 skyriuose numatytos konkrečios nuostatos dėl tarpvalstybinių sandorių neapmokestinimo PVM. Visų pirma 7 skyriuje aiškiai reglamentuotos tarpvalstybinės (vežimo) paslaugos.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Ši sistema taip pat prieštarauja tam, kad nuostatos dėl neapmokestinimo PVM pagal PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktą būtų išplėstos tarpvalstybinėms grupėms. Tai visų pirma taikytina tuomet, kai PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktu turėtų būti išplėsti ne tik PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalyje numatyti neapmokestinimo PVM atvejai (apie tai – šios išvados 19 ir paskesniuose punktuose).</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">d)</HT></HT></NO.P><TXT>Vertinimo prieštara PVM direktyvos 11 straipsniui</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Be to, dėl plataus PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punkto aiškinimo kiltų vertinimo prieštara PVM direktyvos 11 straipsnyje įtvirtintai teisės normai. Ji valstybėms narėms leidžia atitinkamos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0018" ID="QS0018"/>valstybės narės teritorijoje įsisteigusius asmenis<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/>, kurie, būdami grupėje, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0019" ID="QS0019"/>yra glaudžiai susiję<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/> tam tikru būdu, laikyti vienu apmokestinamuoju asmeniu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Jei dvi įmonės susijungia į grupę taip, kad viena iš jų sudaro didžiąją grupės dalį, grupei teikiant paslaugas pastarajai įmonei PVM direktyvos 11 straipsniu nebūtų daromas tarpvalstybinis poveikis. Neapmokestinimas PVM pagal PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktą, priešingai, būtų taikomas tarpvalstybiniu lygmeniu. Tad pagal teisės normą, kuria dėl grupės pobūdžio keliami mažesni reikalavimai, neapmokestinimas PVM būtų taikomas tarpvalstybiniu lygmeniu, o pagal teisės normą, kuria nustatomos siauresnės sąlygos, nebūtų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Šią vertinimo prieštarą būtų galima panaikinti tik tuomet, kai PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punkto taikymas taip pat būtų apribotas viena valstybe nare, o tam reikia, kad grupė ir narys, kuriam teikiama paslauga, būtų įsisteigę toje pačioje valstybėje narėje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Abu atvejai grindžiami tuo pačiu argumentu. Apribojant nacionaline teritorija siekiama, kad viena valstybė narė nesuvaržytų kitos valstybės narės, kurioje leidžiama susijungti į vieną mokesčio subjektą arba galbūt yra sudaryta atitinkama grupė, kurios sąlygas kitai valstybei narei sunku patikrinti, teritorinės apmokestinimo kompetencijos. Kartu užtikrinama, kad skirtingi mokesčių administratoriai nepriimtų prieštaringų sprendimų.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">e)</HT></HT></NO.P><TXT>Konkurencijos iškraipymo nebuvimo vertinimas</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Faktas, kad neapmokestinant PVM pagal PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktą, kaip matyti iš jo formuluotės, negali būti iškraipoma konkurencija, taip pat yra argumentas, kad neapmokestinimas PVM turi būti apribotas vienos valstybės narės teritorija.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Šiuo aspektu dėl PVM direktyvos 13 straipsnio 1 dalies Teisingumo Teismas jau Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Isle of Wight Council</HT> turėjo atsakyti į aiškiai iškeltą klausimą, ar formuluotė <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0020" ID="QS0020"/>iškraipytų konkurenciją<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/> turi būti aiškinama atsižvelgiant konkrečiai į vietinę rinką, ar į visą valstybės narės teritoriją. Teisingumo Teismas atsakė, kad vertinimas, ar konkurencija iškraipoma, nesusijęs su konkrečia vietine rinka<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P><DATE ISO="20080916">2008 m. rugsėjo 16 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Isle of Wight Council ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑288/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:505">EU:C:2008:505</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0053">53</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Jis tai grindė tuo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P><DATE ISO="20080916">2008 m. rugsėjo 16 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Isle of Wight Council ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑288/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:505">EU:C:2008:505</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 49 ir paskesni punktai).</P></NOTE>, jog daugybės vietinių rinkų stebėjimas reiškia, kad periodiškai turi būti iš naujo, remiantis dažnai sudėtingomis ekonominėmis analizėmis, įvertinamos konkurencijos sąlygos, kurias nustatyti gali būti ypač sunku, nes rinkų atribojimas nebūtinai sutampa su teritorine vietos valdžios institucijų kompetencija. Taigi tokia situacija galėtų pakenkti fiskalinio neutralumo ir teisinio saugumo principams.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="10"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Tarpvalstybiniu lygmeniu vertinti, ar skirtingose valstybėse narėse (ar netgi pasaulyje) iškraipoma konkurencija, mokesčių administratoriai pajėgūs dar mažiau, negu vertinti kelias vietines rinkas savo valstybėje. Šiuo aspektu Teisingumo Teismo požiūris dėl PVM direktyvos 13 straipsnio taikytinas ir PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Jei finansų institucijos konkurencijos iškraipymą – ar pagal PVM direktyvos 13 straipsnį, ar pagal 132 straipsnio 1 dalies f punktą – gali vertinti tik tiek, kiek jis susijęs su jų valstybe nare, tikrinti, ar grupės neapmokestinamųjų paslaugų teikimas nariams neiškraipo konkurencijos, iš principo galima taip pat tik tiek, kiek tai susiję su toje pačioje valstybėje įsisteigusiais grupės nariais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Tų pačių problemų kyla – į tai per teismo posėdį taip pat atkreipė dėmesį Vokietijos Federacinė Respublika – ir dėl visų kitų taikymo kriterijų. Ar, pvz., teikiamos paslaugos yra tiesiogiai būtinos nariams vykdant neapmokestinamąją veiklą, turėtų nuspręsti tiek valstybė narė, kurioje yra grupės nario buveinė, tiek valstybė narė, kurioje įsisteigusi grupė. Šiuo atveju nebūtų įmanoma išvengti prieštaringų sprendimų pavojaus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Kadangi priimant PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punkto nuostatą dėl neapmokestinimo PVM dabartinė administracinės pagalbos sistema Sąjungoje dar nebuvo sukurta, negalima teigti, kad teisės aktų leidėjas, atsižvelgdamas į dabartines administracinės pagalbos galimybes Sąjungoje, galėjo turėti mintyje tokią tarpvalstybiniu lygmeniu veikiančią grupę. Nepaisant to, bet kuriuo atveju ES administracinės pagalbos sistema nesprendžia problemos esant situacijoms su trečiosiomis valstybėmis (apie tai – šios išvados 62 ir paskesniuose punktuose).</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">f)</HT></HT></NO.P><TXT>Atsižvelgimas į pagrindines laisves aiškinant PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktą</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Dėl šio siauro aiškinimo nekyla konflikto ir su pagrindinėmis laisvėmis. Kadangi Sąjungos teisės aktą, šiuo atveju PVM direktyvą, reikia aiškinti kiek įmanoma pagal pirminę teisę<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P><DATE ISO="20091119">2009 m. lapkričio 19 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sturgeon ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑402/07 ir C‑432/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:716">EU:C:2009:716</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20100916">2010 m. rugsėjo 16 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Chatzi</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑149/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:534">EU:C:2010:534</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20160215">2016 m. vasario 15 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">N</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑601/15 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:84">EU:C:2016:84</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta teismo praktika).</P></NOTE>, aiškinant reikia atsižvelgti ir į pagrindines teises. Pagrindinių teisių apribojimas gali būti pateisinamas tik privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais. Taip pat apribojimas turi būti tinkamas atitinkamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršyti to, kas būtina jam pasiekti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P><DATE ISO="20111129">2011 m. lapkričio 29 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">National Grid Indus</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑371/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:785">EU:C:2011:785</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20060912">2006 m. rugsėjo 12 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Cadbury Schweppes ir Cadbury Schweppes Overseas</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑196/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:544">EU:C:2006:544</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20051213">2005 m. gruodžio 13 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Marks &amp; Spencer</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑446/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:763">EU:C:2005:763</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Šiuo atveju galbūt esamas laisvės teikti paslaugas apribojimas, kaip ir teritorinis PVM grupės veikimo apribojimas pagal PVM direktyvos 11 straipsnį, pateisinamas valstybių narių apmokestinimo kompetencijos pasidalijimo išsaugojimo pagrindais<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P>Dėl šio pateisinimo pagrindo, be kita ko, žr. <DATE ISO="20051213">2005 m. gruodžio 13 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Marks &amp; Spencer</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑446/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:763">EU:C:2005:763</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0046">46</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20111129">2011 m. lapkričio 29 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">National Grid Indus</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑371/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:785">EU:C:2011:785</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20150521">2015 m. gegužės 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Verder LabTec</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑657/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:331">EU:C:2015:331</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20100121">2010 m. sausio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">SGI</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑311/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:26">EU:C:2010:26</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0060">60</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Galimas laisvės teikti paslaugas apribojimas taip pat pateisinamas būtinybe užtikrinti mokesčių kontrolės veiksmingumą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P><DATE ISO="20101026">2010 m. spalio 26 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Schmelz</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑97/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:632">EU:C:2010:632</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0057">57</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20090127">2009 m. sausio 27 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Persche</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑318/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:33">EU:C:2009:33</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0052">52</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Kol PVM direktyvos 11 straipsnio taikymo srityje paslaugos teikimo vieta gali būti kitoje valstybėje narėje, kurioje nebūtinai turi būti sudaryta PVM grupė, atitinkama PVM grupė gali veikti tik savo valstybės narės teritorijoje, jei nenorima, kad PVM pajamoms būtų daromas neigiamas poveikis kitoje valstybėje narėje.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="11"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Tas pats pasakytina apie PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punkto taikymo sritį. Kol atitinkamos valstybės narės finansų institucija konkurencijos iškraipymo buvimą ir kitas šios nuostatos taikymo sąlygas gali vertinti tik savo valstybėje narėje, ji yra priklausoma nuo kitos valstybės narės atliekamo šių taikymo sąlygų vertinimo. Tad neapmokestinimas PVM pagal PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktą negali būti išplėstas tarpvalstybinei grupei, jei nenorima, kad vienos valstybės narės PVM pajamoms poveikį darytų kita valstybė narė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>Be to, remiantis PVM direktyvos 131 straipsniu, turi būti užtikrintas tinkamas ir sąžiningas šios nuostatos dėl neapmokestinimo PVM taikymas. Tai būtų <HT TYPE="ITALIC">de facto</HT> neįmanoma, jei finansų institucija turėtų pasaulio ar Sąjungos mastu vertinti, ar iškraipoma konkurencija, arba jei kelios finansų institucijos – galbūt viena kitai prieštaraudamos – priimtų skirtingus sprendimus. Pastarasis atvejis kaip tik nulemtų konkurencijos iškraipymą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P>Tai matyti tuomet, kai vienoje šalyje grupė daro PVM atskaitą, nes jai neleidžiama taikyti neapmokestinimo PVM dėl to, kad daroma atitinkamo konkurencijos iškraipymo prielaida. Paslaugos gavėjo valstybėje narėje, priešingai, dėl to, kad mokėtinas mokestis perkeliamas grupės nariui, daroma neapmokestinimo PVM prielaida, nes neįžvelgiama konkurencijos iškraipymo.</P></NOTE>. Taigi dideli praktiniai taikymo ir kontrolės sunkumai taip pat yra argumentas prieš platų neapmokestinimo PVM pagal PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktą aiškinimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P>Šiuo klausimu taip pat žr. mano išvadą sujungtose bylose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">VDP Dental Laboratory ir Staatssecretaris van Financiën</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑144/13, C‑154/13 ir C‑160/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2163">EU:C:2014:2163</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0060">60</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); dėl pagrindinių laisvių apribojimo taikant mažosioms įmonėms skirtą schemą pateisinimo žr. <DATE ISO="20101026">2010 m. spalio 26 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Schmelz</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑97/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:632">EU:C:2010:632</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 57 ir paskesni punktai) – laisvės teikti paslaugas pažeidimo pateisinimas, siekiant užtikrinti mokesčių priežiūros veiksmingumą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">g)</HT></HT></NO.P><TXT>Trečiųjų valstybių ir mokesčio tarifo problema</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Nepaisant to, plataus sąvokos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0021" ID="QS0021"/>grupė<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/> aiškinimo padarinys yra gana paprastai sukuriamas mokesčių optimizavimo modelis, visų pirma pasaulio mastu veikiančioms bendrovių grupėms. Jos tik turėtų su savo Europoje veikiančiomis įmonėmis sudaryti grupę su buveine trečiojoje valstybėje, kurioje netaikomas PVM (pavyzdys galėtų būti Jungtinės Amerikos Valstijos), o ši grupė visas paslaugas, kurios anksčiau buvo perkamos Europoje apmokestinant PVM, pirktų iš trečiųjų šalių, ir tai nebūtų visiškai dirbtinė schema.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63.</NO.P><TXT>Kadangi tuomet paslaugos teikimo vieta įprastai būtų Jungtinėse Amerikos Valstijose, o jose PVM netaikomas, toks sandoris nebūtų apmokestinamas PVM. Tuomet grupė šias nupirktas paslaugas toliau teiktų savo nariams, o šie grupei tik atlygintų išlaidas. Šių paslaugų teikimo vieta jau būtų atitinkamose valstybėse narėse. Tačiau pritaikius PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktą paslauga nebūtų apmokestinama PVM. Neatsižvelgiant į klausimą, kaip šiuo atveju atitinkamos valstybės narės turėtų galėti patikrinti, ar neiškraipoma konkurencija arba ar tenkinami kiti taikymo kriterijai (apie tai – šios išvados 50 ir paskesniuose punktuose), būtų galima be didelių sąnaudų sumažinti Sąjungoje mokamą PVM. Taikant PVM grupės priemonę pagal PVM direktyvos 11 straipsnį tokio rezultato nebūtų pasiekiama (apie tai – šios išvados 46 ir paskesniuose punktuose).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64.</NO.P><TXT>Net jei PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punkto taikymas teleologiniu aspektu būtų apribotas grupėmis Sąjungos teritorijoje, visas grupes būtų galima įsteigti šalyje, kurioje taikomas mažiausias PVM tarifas, siekiant kuo veiksmingiau sumažinti pirkimo PVM. Panaši problema paskatino teisės akto leidėją dėl vadinamųjų nuotolinės prekybos prekiautojų PVM direktyvos 34 straipsnyje nustatyti teisės normą dėl ribinės vertės, siekiant užkirsti kelią visų nuotolinės prekybos prekiautojų įsisteigimui šalyje, kurioje taikomas mažiausias PVM tarifas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P>Prekių tiekimo galutiniam vartotojui vieta įprastai laikoma vieta, kur pradedamas prekių siuntimas, ir jos apmokestinamos toje vietoje taikomu mokesčio tarifu. Todėl, siekiant išvengti nurodyto poveikio, PVM direktyvoje numatyta, jog pasiekus tam tikras ribas, nukrypstant nuo pirmesnės nuostatos, prekių tiekimo vieta laikoma paskirties šalis.</P></NOTE>. Vargu ar galima manyti, kad, kalbant apie nepriklausomų asmenų grupių arba šioms grupėms teikiamas paslaugas, teisės aktų leidėjas, priešingai, būtų norėjęs susitaikyti su tokiu rezultatu.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="12"?><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">h)</HT></HT></NO.P><TXT>Išvada</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65.</NO.P><TXT>Darytina išvada, kad PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktą, atsižvelgiant į pagrindines laisves, reikia aiškinti siaurai: kad PVM neapmokestinamos tik paslaugos, kurias grupė teikia savo (toje pačioje) valstybės narės teritorijoje įsisteigusiems nariams.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">3.</HT></HT></NO.P><TXT>Dėl konkurencijos iškraipymo nebuvimo aiškinimo</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66.</NO.P><TXT>Jei Teisingumo Teismas, priešingai, manytų, kad PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktas apima ir tarpvalstybines grupes, teliktų išsiaiškinti, pagal kokius kriterijus reikia vertinti, kada konkurencija neiškraipoma, kaip tai suprantama pagal PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67.</NO.P><TXT>Kaip nurodė Teisingumo Teismas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P><DATE ISO="20081211">2008 m. gruodžio 11 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Stichting Centraal</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑407/071</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:713">EU:C:2008:713</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir generalinio advokato J. Mischo išvada byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Taksatorringen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑8/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2002:562">EU:C:2002:562</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0118">118</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktu siekiama ištaisyti <HT TYPE="ITALIC">nepalankią konkurencinę padėtį</HT>, palyginti su asmeniu, kuriam šios (grupės) paslaugos teikiamos jo paties darbuotojų arba per PVM grupę. Tačiau jei šiuo neapmokestinimu PVM siekiama ištaisyti nepalankią konkurencinę padėtį, jis tuo pat metu negali nulemti konkurencijos iškraipymo. Taigi PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punkte nustatyta konkurencijos sąlyga turi mažai prasmės<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0032"><P>Šiuo klausimu žr. generalinio advokato J. Mischo išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Taksatorringen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑8/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2002:562">EU:C:2002:562</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 125 ir paskesni punktai) – <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0022" ID="QS0022"/>reikia konstatuoti, kad ji [rinka] yra gana neįprasta<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/>.</P></NOTE>, todėl turi būti aiškinama labai siaurai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68.</NO.P><TXT>Tokio siauro aiškinimo atsparos taškas randamas Teisingumo Teismo praktikoje, pagal kurią konkurencijos iškraipymas gali būti konstatuojamas tuomet<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0033"><P>Žr. <DATE ISO="20031120">2003 m. lapkričio 20 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Taksatorringen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑8/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:621">EU:C:2003:621</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0064">64</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, kai yra realus pavojus, jog neapmokestinimas savaime tiesiogiai arba ateityje gali iškraipyti konkurenciją. Šiuo tikslu turi būti privaloma patikrinti, ar grupė ir be neapmokestinimo PVM galėtų užsitikrinti, kad jos nariai būtų jos klientai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0034"><P>Žr. <DATE ISO="20031120">2003 m. lapkričio 20 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Taksatorringen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑8/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:621">EU:C:2003:621</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0059">59</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir generalinio advokato J. Mischo išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Taksatorringen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑8/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2002:562">EU:C:2002:562</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 131 ir paskesni punktai).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69.</NO.P><TXT>Grupės nariai įprastai susijungia tik tuomet, kai yra tikri, kad nariai pirks grupės paslaugas. Tai turbūt ir yra tikrasis tokio bendradarbiavimo motyvas. Taigi galiausiai šio aiškinimo padarinys yra toks, kad iš esmės reikia remtis tuo, jog dėl grupės sudarymo konkurencija neiškraipoma, kaip tai suprantama pagal PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70.</NO.P><TXT>Konkurencijos iškraipymo nebuvimo kriterijumi siekiama išvengti piktnaudžiavimo (žr. PVM direktyvos 131 straipsnį). Visų pirma neapmokestinimo PVM negalima taikyti neatsižvelgiant į jo tikslą. Galiausiai tai turi įvertinti nacionalinis teismas, tačiau siekiant vienodo taikymo jam turi būti nurodyti kriterijai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71.</NO.P><TXT>Požymiai, kad nuostata dėl neapmokestinimo PVM pagal PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktą taikoma neatsižvelgiant į jos tikslą, gali būti tai, kad grupė tas pačias paslaugas atlygintinai teikia ne nariams ir jas teikdama – išnaudodama sinergijos poveikį – veikia rinkoje. Tokiu atveju gali kilti realus konkurencijos iškraipymo pavojus. Kitas požymis gali būti tai, kad į pirmą vietą keliamas pirkimo PVM optimizavimas (konkurencinio pranašumo sukūrimas bet kurias išorės paslaugas perkeliant grupei), o ne abipusis bendradarbiavimas siekiant išvengti nepalankios konkurencinės padėties. Požymis gali būti ir tai, kad grupė neteikia specialiai savo nariams pritaikytų paslaugų, taigi jas be problemų galėtų siūlyti ir kiti paslaugų teikėjai.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="13"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">4.</HT></HT></NO.P><TXT>Išvada</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72.</NO.P><TXT>Taigi į antrąjį ir trečiąjį prejudicinius klausimus reikia atsakyti taip: nacionalinis neapmokestinimas PVM apribotas tokiomis apmokestinamųjų asmenų grupėmis, kurios pagal PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalį vykdo neapmokestinamuosius sandorius. Šiuo aspektu galima remtis tuo, kad grupės paslaugos pagal PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktą iš esmės neiškraipo konkurencijos. Tačiau nepriklausomų asmenų grupė neapmokestinamąsias paslaugas gali teikti tik tokiems nariams, kuriems taikoma tokia pati teisės sistema, kokia taikoma grupei.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">B.</HT></NO.P><TXT>Dėl pirmojo prejudicinio klausimo</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73.</NO.P><TXT>Lenkijos Respublika PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punkto formuluotę į nacionalinę teisę perkėlė beveik identiškai. Savo pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori sužinoti, ar nacionalinės teisės aktų leidėjas turi papildomai numatyti kitas sąlygas arba procedūras konkurencijos iškraipymo buvimui ar nebuvimui įvertinti. Kalbama apie galimą pareigą teisės normą sukonkretinti labiau, negu tai padaryta direktyvos nuostatos formuluotėje. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo klausimą grindžia galimu veiksmingumo, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimu.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></HT></NO.P><TXT>Tiesioginis PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punkto taikymas</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74.</NO.P><TXT>Tolesnio sukonkretinimo pareiga reikštų, kad perkeldama nuostatą į nacionalinę teisę valstybė narė turi veiksmų laisvę. Vokietijos Federacinė Respublika tokios pareigos buvimui pritaria motyvuodama tuo, kad PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktas nepakankamai aiškus ir besąlygiškas, o Jungtinė Karalystė neigia valstybės narės veiksmų laisvę perkeliant nuostatą į nacionalinę teisę, nes PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktas taikytinas tiesiogiai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75.</NO.P><TXT>Kaip jau argumentavau išvadoje byloje <HT TYPE="ITALIC">DNB Banka</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0035"><P>Teisingumo Teismo bylos numeris: C‑326/15 (17 ir paskesni punktai).</P></NOTE>, (neigiama) <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0023" ID="QS0023"/>konkurencijos iškraipymo<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/> sąlyga yra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0024" ID="QS0024"/>tik<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/> neapibrėžta teisinė sąvoka, kuri nacionalinės teisės aktų leidėjui nesuteikia jokios <HT TYPE="ITALIC">abstrakčios</HT> reglamentavimo veiksmų laisvės. Nuostata taip pat yra pakankamai aiški, kad būtų laikomasi teisinio saugumo principo, nes <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0025" ID="QS0025"/>joje įpareigojimas nustatytas nedviprasmiškai<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0036"><P>Šiuo klausimu žr. <REF.DOC.ECR><DATE ISO="19940223">1994 m. vasario 23 d.</DATE> <NAME.CASE>Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Comitato di coordinamento per la difesa della cava ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑236/92</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1994:60">EU:C:1994:60</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0010">10</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <REF.DOC.ECR><DATE ISO="19960917">1996 m. rugsėjo 17 d.</DATE> <NAME.CASE>Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Cooperativa Agricola Zootecnica S. Antonio ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑246/94–C‑249/94</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1996:329">EU:C:1996:329</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0019">19</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="19970529">1997 m. gegužės 29 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Klattner</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑389/95</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1997:258">EU:C:1997:258</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20100701">2010 m. liepos 1 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Gassmayr</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑194/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:386">EU:C:2010:386</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76.</NO.P><TXT>Taigi PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktas atitinka apibrėžtumo principą ir yra – kaip išsamiai argumentavau išvadoje byloje <HT TYPE="ITALIC">DNB Banka</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0037"><P>Teisingumo Teismo bylos numeris: C‑326/15 (17 ir paskesni punktai).</P></NOTE> – pakankamai aiškus ir besąlygiškas, kad galėtų būti taikomas tiesiogiai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0038"><P>Žr. <DATE ISO="20031120">2003 m. lapkričio 20 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Taksatorringen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑8/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:621">EU:C:2003:621</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0058">58</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0065">65</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></HT></NO.P><TXT>Kitų nuostatos perkėlimo į nacionalinę teisę aktų būtinybė</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77.</NO.P><TXT>Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Lenkijos Respublika, PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktą beveik identiškai perkėlusi į nacionalinę teisę, įvykdė teisės normos perkėlimo pareigą. Vis dėlto nacionaliniame įstatyme, panašiai kaip pačioje PVM direktyvoje, tik orientuojamasi į tai, kad neapmokestinant PVM negali būti pažeistos konkurencijos sąlygos. Tad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonė, ar valstybė narė, vykdydama savo pareigą į nacionalinę teisę perkelti teisės normą, turėjo į įstatymą įtraukti kitus konkrečius kriterijus, ar ne.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="14"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0078"><NO.P>78.</NO.P><TXT>Vis dėlto šioms abejonėms negaliu pritarti. Šiuo klausimu galima nurodyti, kad Teisingumo Teismas dėl PVM direktyvos 13 straipsnio 1 dalies, kurioje taip pat orientuojamasi į konkurencijos iškraipymo nebuvimą ir kuri taip pat taikytina tiesiogiai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0039"><P>Žr. <DATE ISO="19891017">1989 m. spalio 17 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Comune di Carpaneto Piacentino ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑231/87 ir C‑129/88</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1989:381">EU:C:1989:381</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) ir dėl Šeštosios direktyvos 4 straipsnio 5 dalies antros pastraipos – <DATE ISO="20060608">2006 m. birželio 8 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Feuerbestattungsverein Halle</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑430/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:374">EU:C:2006:374</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, jau kelis kartus paneigė platesnę perkėlimo pareigą. Visų pirma Teisingumo Teismas šiuo klausimu jau aiškiai nusprendė, kad valstybė narė neturi įstatyme, kuriuo nuostatą perkėlė į nacionalinę teisę, reglamentuoti jokių papildomų sąlygų. Valstybė narė gali pasirinkti, kaip jai atrodo, tinkamiausią reglamentavimo būdą. Pavyzdžiui, ji gali vien perkelti į nacionalinės teisės aktą direktyvoje vartotą formuluotę ar ją atitinkančią išraišką<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0040"><P>Tai aiškiai nustatyta <DATE ISO="19891017">1989 m. spalio 17 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Comune di Carpaneto Piacentino ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑231/87 ir 129/88</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1989:381">EU:C:1989:381</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0018">18</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0023">23</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="19900515">1990 m. gegužės 15 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Comune di Carpaneto Piacentino ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑4/89</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1990:204">EU:C:1990:204</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0014">14</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20001214">2000 m. gruodžio 14 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Fazenda Pública</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑446/98</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2000:691">EU:C:2000:691</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0079"><NO.P>79.</NO.P><TXT>Mano nuomone, tas pats pasakytina ir apie neapmokestinimą PVM pagal PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktą. Kaip argumentavau išvadoje byloje <HT TYPE="ITALIC">DNB Banka</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0041"><P>Teisingumo Teismo bylos numeris: C‑326/15 (17 ir paskesni punktai).</P></NOTE>, neapmokestinimas PVM yra pakankamai apibrėžtas ir besąlygiškas, taigi taikytinas tiesiogiai. Lenkijos Respublika nuostatą taip pat atitinkamai perkėlė į nacionalinę teisę. Tai, kad galbūt, teisės akto taikytojo požiūriu, būtų buvęs pageidautinas šiek tiek konkretesnis perkėlimas, nėra svarbu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0080"><NO.P>80.</NO.P><TXT>Taigi Lenkijos Respublikai negalima reikšti priekaišto, kad ji nacionalinėje teisėje labiau nesukonkretino, kaip nustatyti, ar neiškraipoma konkurencija. Tai juo labiau pasakytina todėl, kad kiekvieną kartą sukonkretindama tiesiogiai taikomą direktyvą ji vis daugiau rizikuotų, kad pažeis direktyvą ir prieš ją bus pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0081"><NO.P>81.</NO.P><TXT>Vadinasi, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui reikia atsakyti, kad tokia nacionalinės teisės norma, kaip nagrinėjamoji šioje byloje, kurioje nenumatyta jokių sąlygų arba procedūrų, susijusių su konkurencijos iškraipymo sąlygos įvykdymu, yra suderinama su PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktu, siejamu su minėtos direktyvos 131 punktu, ir Sąjungos teisėje įtvirtintais veiksmingumo, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principais.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">VI.</HT></NO.P><TXT>Siūlymas dėl sprendimo</TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0082"><NO.P>82.</NO.P><TXT>Siūlau į <HT TYPE="ITALIC">Naczelny Sąd Administracyjny</HT> (Vyriausiasis administracinis teismas, Lenkija) prejudicinius klausimus atsakyti taip:</TXT><P>Reikia remtis tuo, kad nacionalinis neapmokestinimas PVM apribotas tokiomis apmokestinamųjų asmenų grupėmis, kurios pagal PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalį vykdo neapmokestinamuosius sandorius. Taigi draudimo įmonių grupės nepatenka į PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punkto taikymo sritį.</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktui neprieštarauja nacionalinės teisės norma, kurioje nenumatyta sąlygų arba procedūrų, susijusių su konkurencijos iškraipymo sąlygos įvykdymu.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Įprastai reikia remtis tuo, kad grupės paslaugos pagal PVM direktyvos 132 straipsnio 1 dalies f punktą neiškraipo konkurencijos. Ši sąlyga turi būti aiškinama siaurai – kaip nuostata, kuria siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Nepriklausomų asmenų grupė neapmokestinamąsias paslaugas gali teikti tik tokiems nariams, kuriems taikoma ta pati teisės sistema, taikoma ir grupei.</TXT></NP></ITEM></LIST></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>