–

Credit Suisse Securities (Europe) Ltd, atstovaujamos abogada S. Paternain Osácar,

–

Diputación Foral de Bizkaia, atstovaujamos letrada B. Astorquiza del Val ir procuradora M. Durango García,

–

Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos A. Gavela Llopis,

–

Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos J. Möller ir R. Kanitz,

–

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato A. Maddalo,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos S. Pardo Quintillán ir M. W. Roels,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 63 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Credit Suisse Securities (Europe) Ltd ir Diputación Foral de Bizkaia (Biskajos autonominės srities taryba, Ispanija) ginčą dėl pastarosios atsisakymo patenkinti Credit Suisse Securities (Europe) prašymą grąžinti mokestį prie pajamų šaltinio, taikytą už 2017 m. šiai įmonei išmokėtus dividendus.

Teisinis pagrindas

Tarptautinė teisė

3

Ispanijos Karalystės ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės sutarties dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių vengimo prevencijos pajamų ir turto mokesčių srityje, pasirašytos 2013 m. kovo 14 d. Londone (toliau – Ispanijos ir Jungtinės Karalystės sutartis), 10 straipsnyje nustatyta:

4

Šios sutarties 22 straipsnio 2 dalyje numatyta:

Sąjungos teisė

5

SESV 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

6

SESV 65 straipsnyje nustatyta:

Ispanijos teisė

Autonominės srities įstatymas 11/2013

7

2013 m. gruodžio 5 d. Norma Foral del Impuesto sobre Sociedades 11/2013 (Autonominės srities įstatymas 11/2013 dėl pelno mokesčio; Boletín Oficial de Bizkaia Nr. 238, 2013 m. gruodžio 13 d., toliau – Autonominės srities įstatymas 11/2013) 68 straipsnyje nustatyta:

8

Autonominės srities įstatymo 11/2013 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

Autonominės srities įstatymas 12/2013

9

2013 m. gruodžio 5 d. Norma Foral 12/2013 del Impuesto sobre la Renta de no Residentes (Autonominės srities įstatymas 12/2013 dėl nerezidentų pajamų mokesčio; Boletín Oficial de Bizkaia, Nr. 238; 2013 m. gruodžio 13 d.; toliau – Autonominės srities įstatymas 12/2013) 1 straipsnyje nustatyta:

10

Šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

11

Minėto įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

12

To paties įstatymo 31 straipsnis suformuluotas taip:

Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

13

Credit Suisse Securities (Europe) yra Jungtinėje Karalystėje įsteigta bendrovė, neturinti nuolatinės buveinės Ispanijoje. 2017 m. ji gavo 2 763 848,73 euro dividendų, kuriuos išmokėjo Biskajoje įsteigta bendrovė ir kurie pagal Autonominės srities įstatymą 12/2013 buvo apmokestinti mokesčiu prie pajamų šaltinio. Šis mokestis, iš pradžių nustatytas 19 %, t. y. tokio paties procentinio dydžio, kaip taikomas bendrovėms rezidentėms išmokėtiems dividendams, galiausiai buvo sumažintas iki 10 % remiantis Ispanijos ir Jungtinės Karalystės sutartimi.

14

2021 m. vasario 10 d. Credit Suisse Securities (Europe) paprašė Biskajos autonominės srities iždo ištaisyti dividendus paskirsčiusios bendrovės, kuri taikė mokestį prie pajamų šaltinio, pateiktas atvirkštinio apmokestinimo deklaracijas ir paprašė šį mokestį grąžinti, nes jis buvo permokėtas.

15

2021 m. vasario 15 d. sprendimu Biskajos autonominės srities iždas atmetė šį prašymą.

16

2021 m. kovo 18 d. Credit Suisse Securities (Europe) pateikė administracinį skundą Tribunal Económico-Administrativo Foral de Bizkaia (Biskajos autonominės srities ekonominis administracinis teismas, Ispanija); šis 2022 m. vasario 23 d. sprendimu jį atmetė.

17

Credit Suisse Securities (Europe) su administraciniu skundu kreipėsi į Tribunal Superior de Justicia del País Vasco (Baskų krašto aukštesnysis teisingumo teismas, Ispanija), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

18

Ši bendrovė teigia, kad 2017 mokestiniais metais ji patyrė nuostolių, todėl savo rezidavimo šalyje negalėjo susigrąžinti sumos, išskaičiuotos kaip mokestis prie pajamų šaltinio, ją atskaičiuodama iš šioje šalyje mokėtinos mokesčio sumos. Ji teigia, kad tokiomis aplinkybėmis Autonominės srities įstatymo 11/2013 taikymas lemia diskriminacinį požiūrį. Iš tiesų pagal šį autonominės srities įstatymą bendrovei nerezidentei taikomas mokestis prie pajamų šaltinio suprantamas kaip galutinis mokestis, netaikant grąžinimo mechanizmo tokiai bendrovei patyrus nuostolių, o bendrovei rezidentei, apmokestinamai Biskajos pelno mokesčiu, tai yra šio mokesčio avansas, kuris lemia faktinį apmokestinimą, tik jei ši bendrovė turi teigiamą mokesčio bazę atitinkamais mokestiniais metais. Tačiau jei ši bazė yra neigiama, mokestis prie pajamų šaltinio grąžinamas.

19

Taigi ši bendrovė mano, kad ji negali visapusiškai pasinaudoti kapitalo judėjimo laisve, ir šiuo klausimu remiasi 2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimu Sofina ir kt. (C‑575/17, EU:C:2018:943) ir 2022 m. birželio 16 d. Sprendimu ACC Silicones (C‑572/20, EU:C:2022:469).

20

Be to, ši bendrovė tvirtina, kad nuostolių atveju Ispanijos ir Jungtinės Karalystės sutartis neleidžia kompensuoti išskaičiuoto mokesčio prie pajamų šaltinio, nes šios sutarties 22 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad būtų gauta apmokestinamojo pelno arba pajamų, tada tokį mokestį būtų galima atskaičiuoti. Jungtinė Karalystė neprivalo grąžinti Ispanijoje išskaičiuoto mokesčio prie pajamų šaltinio ir suteikia tik mokesčio kreditą, jei turi būti sumokėta mokesčio suma, patikslinus, kad šis kreditas taip pat negali būti panaudotas vėlesniais mokestiniais metais.

21

Biskajos autonominės srities taryba ginčija šiuos argumentus.

22

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslina, kad tuo atveju, kai dividendus išmoka bendrovė, mokesčių tikslais reziduojanti Biskajoje, tiek dividendus gaunančios bendrovės rezidentės, tiek bendrovės nerezidentės apmokestinamos mokesčiu prie pajamų šaltinio, apskaičiuojamu taikant tą patį mokesčio tarifą. Vis dėlto pelno mokesčio tvarka užtikrina, kad dividendus gavusiai bendrovei rezidentei, šiuo mokesčiu apmokestinamai Biskajoje, bus grąžintas visas mokestis prie pajamų šaltinio, jei atitinkami mokestiniai metai nuostolingi, bendrovių nerezidenčių atveju šis mokestis bus tik hipotetiškai kompensuojamas taikant galimas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis. Šiuo atveju Ispanijos ir Jungtinės Karalystės sutartis neleidžia tokios kompensacijos Jungtinėje Karalystėje reziduojančioms bendrovėms.

23

Taigi abejodamas dėl nagrinėjamų mokesčių teisės aktų suderinamumo su laisvu kapitalo judėjimu, Tribunal Superior de Justicia del País Vasco (Baskų krašto aukštesnysis teisingumo teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

Dėl priimtinumo

24

Vokietijos vyriausybė abejoja dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo, nes nepateikta jokių esminių išvadų, susijusių su Credit Suisse Securities (Europe) tariamai patirtais nuostoliais jos rezidavimo valstybėje, t. y. Jungtinėje Karalystėje.

25

Remiantis suformuota jurisprudencija, tik pagrindinę bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas turi įvertinti prejudicinio sprendimo reikalingumą ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų, kuriems taikoma svarbos prezumpcija, svarbą. Taigi Teisingumo Teismas iš principo turi priimti sprendimą, jeigu pateiktas klausimas susijęs su Sąjungos teisės normos išaiškinimu ar galiojimu, nebent būtų akivaizdu, kad prašomas išaiškinimas visiškai nesusijęs su ginčo aplinkybėmis ar dalyku, kad problema hipotetinė arba Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į tą klausimą (2024 m. vasario 22 d. Sprendimo Unedic, C‑125/23, EU:C:2024:163, 35 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

26

Nagrinėjamu atveju iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad, remiantis Credit Suisse Securities (Europe) nuorodomis, kurių Biskajos autonominės srities taryba ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neginčijo, ši bendrovė per mokestinius metus, kuriais buvo išskaičiuotas mokestis prie pajamų šaltinio, patyrė mokestinių nuostolių, nes mokesčių deklaracijoje, kurią ji parengė už šiuos mokestinius metus savo rezidavimo valstybėje, t. y. Jungtinėje Karalystėje, buvo nurodyta neigiama mokesčio bazė.

27

Todėl nėra akivaizdu, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašomas SESV 63 straipsnio išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinės bylos faktais ar dalyku, arba kad problema hipotetinė.

28

Taigi prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.

Dėl prejudicinio klausimo

29

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 63 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiami valstybėje narėje taikomi teisės aktai, pagal kuriuos šios valstybės narės mokesčių tikslais autonominėje teritorijoje įsteigtos bendrovės išmokėtiems dividendams taikomas mokestis prie pajamų šaltinio, kuris, kai šiuos dividendus gauna bendrovė rezidentė, apmokestinama šioje mokesčių tikslais autonominėje teritorijoje pajamų mokesčiu, yra šio pelno mokesčio avansas ir visiškai grąžinamas, jei pastaroji bendrovė baigia mokestinius metus nuostolingai, nors nenumatyta jokio grąžinimo, kai šiuos dividendus gauna bendrovė nerezidentė tokioje pačioje situacijoje.

Dėl laisvo kapitalo judėjimo apribojimo, kaip jis suprantamas pagal SESV 63 straipsnio 1 dalį, egzistavimo

30

Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją tarp SESV 63 straipsnio 1 dalyje draudžiamų laisvą kapitalo judėjimą ribojančių priemonių yra tos, kurios gali atgrasyti nerezidentus investuoti tam tikroje valstybėje narėje arba šios valstybės narės rezidentus tai daryti kitose valstybėse (2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Sofina ir kt., C‑575/17, EU:C:2018:943, 23 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

31

Kalbant konkrečiau, valstybės narės atliekamas nepalankus bendrovėms nerezidentėms išmokamų dividendų vertinimas, palyginti su bendrovėms rezidentėms išmokamų dividendų vertinimu, gali atgrasyti kitoje valstybėje narėje nei ši pirmoji valstybė narė įsteigtas bendroves investuoti šioje pirmojoje valstybėje narėje, todėl jis laikomas iš principo draudžiamu laisvo kapitalo judėjimo apribojimu pagal SESV 63 straipsnį (2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Sofina ir kt., C‑575/17, EU:C:2018:943, 24 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

32

Pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamas nacionalinės teisės normas bendrovėms, turinčioms Biskajoje įsteigtos bendrovės kapitalo dalių, kiek tai susiję su joms išmokėtais dividendais, taikomos dvi skirtingos apmokestinimo tvarkos; šių tvarkų taikymas priklauso nuo to, ar šios bendrovės yra rezidentės, ar ne.

33

Iš tiesų iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad dividendai, bendrovėms nerezidentėms išmokami bendrovės, kurios rezidavimo vieta mokesčių tikslais yra Biskajoje, pagal Autonominės srities įstatymo 12/2013 25 straipsnio 1 dalies a punktą apmokestinami mokesčiu prie pajamų šaltinio, lygiu 19 % bruto dividendų sumos, tačiau pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį šis tarifas gali būti sumažintas, neatsižvelgiant į šių bendrovių nerezidenčių finansinius rezultatus. Nagrinėjamu atveju Credit Suisse Securities (Europe) gauti dividendai buvo apmokestinti 10 % mokesčiu prie pajamų šaltinio pagal tokią sutartį, t. y. pagal Ispanijos ir Jungtinės Karalystės sutartį.

34

Kita vertus, nors ir tiesa, kad dividendai, kuriuos Biskajoje įsteigta bendrovė moka kitai bendrovei rezidentei, esančiai tokioje pačioje padėtyje kaip Credit Suisse Securities (Europe), taip pat apmokestinami mokesčiu prie pajamų šaltinio, sudarančiu 19 % jų bruto sumos, šis mokestis prie pajamų šaltinio yra Biskajoje taikomo pelno mokesčio avansas. Jei tokia bendrovė rezidentė atitinkamų mokestinių metų pabaigoje patiria nuostolių ir dėl to pelno mokestis nėra mokėtinas, nuo tokių dividendų kaip avansas išskaičiuotas mokestis prie pajamų šaltinio grąžinamas, tuo tarpu kai nieko panašaus nenumatyta, kai mokestis prie pajamų šaltinio išskaičiuojamas nuo dividendų, išmokamų bendrovėms nerezidentėms.

35

Iš to matyti, kad bendrovės, kurios rezidavimo vieta mokesčių tikslais yra Biskajos istorinėje teritorijoje, išmokėtų dividendų apmokestinimui taikoma tvarka gali suteikti pranašumą šioje teritorijoje pelno mokesčiu apmokestinamai bendrovei rezidentei, palyginti su bendrove nerezidente, kai šios bendrovės baigia mokestinius metus nuostolingai (pagal analogiją žr. 2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Sofina ir kt., C‑575/17, EU:C:2018:943, 28 punktą).

36

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kiek tai susiję su bendrovės rezidentės gautais dividendais, turi patikrinti, ar dėl tokio grąžinimo tokie dividendai atleidžiami nuo bet kokios mokestinės naštos, ar, kaip, atrodo, matyti iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos, 50 % šių dividendų įtraukimas į bendrovės rezidentės mokesčio bazę sumažina nuostolių, kurie gali būti atskaityti iš vėlesnių mokestinių metų teigiamų pajamų, sumą ir dėl to šių dividendų apmokestinimas atidedamas.

37

Bet kuriuo atveju, pirma, tokios lengvatos netaikymas tarpvalstybinėje situacijoje, nors ji suteikiama esant lygiavertei situacijai nacionalinėje teritorijoje, yra laisvo kapitalo judėjimo apribojimas (pagal analogiją žr. 2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Sofina ir kt., C‑575/17, EU:C:2018:943, 29 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

38

Antra, tai, ar bendrovėms nerezidentėms mokami dividendai galbūt vertinami mažiau palankiai, turi būti vertinama dėl kiekvienų mokestinių metų atskirai (2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Sofina ir kt., C‑575/17, EU:C:2018:943, 30 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

39

Kadangi bendrovės nerezidentės gauti dividendai apmokestinami juos paskirstant, norint palyginti dėl tokių dividendų tenkančią mokestinę naštą ir dėl bendrovei rezidentei, apmokestinamai Biskajoje, paskirstytų dividendų tenkančią mokestinę naštą, reikia atsižvelgti į mokestinius metus, kuriais paskirstomi dividendai (pagal analogiją žr. 2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Sofina ir kt., C‑575/17, EU:C:2018:943, 31 punktą).

40

Šiuo atveju konstatuotina, kad tokia našta šiai bendrovei lygi nuliui, jei ji mokestinius metus baigia nuostolingai.

41

Trečia, galimas šių dividendų apmokestinimo atidėjimas yra galutinis atleidimas nuo mokesčio, jei bendrovė rezidentė negauna pelno prieš nutraukdama savo veiklą (pagal analogiją žr. 2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Sofina ir kt., C‑575/17, EU:C:2018:943, 33 punktą).

42

Taigi pagrindinėje byloje nagrinėjamomis teisės normomis gali būti suteikiama lengvata nuostolingoms bendrovėms rezidentėms, nes dėl to jos gauna bent jau apyvartinių lėšų pranašumą arba atleidimą nuo mokesčio, tuo tarpu kai bendrovės nerezidentės apmokestinamos nedelsiant ir galutinai, neatsižvelgiant į jų rezultatą (pagal analogiją žr. 2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Sofina ir kt., C‑575/17, EU:C:2018:943, 34 punktą).

43

Biskajos autonominės srities taryba ir Ispanijos vyriausybė šiuo klausimu primena, kad bendrovei nerezidentei, kaip antai Credit Suisse Securities (Europe), išmokėtiems dividendams pagal Autonominės srities įstatymo 12/2013 25 straipsnio 1 dalies a punktą, siejamą su Ispanijos ir Jungtinės Karalystės sutarties 10 straipsnio 2 dalies a punkto i papunkčiu, taikomas 10 % tarifo mokestis, o bendrovei rezidentei išmokėtiems dividendams tiek, kiek jie įskaičiuojami į pelno mokesčio bazę, taikomas 28 % tarifo mokestis.

44

Vis dėlto tokia aplinkybė bet kuriuo atveju negali panaikinti mažiau palankaus bendrovei nerezidentei išmokėtų dividendų vertinimo.

45

Iš tiesų, viena vertus, nepalankus mokestinis vertinimas, prieštaraujantis pagrindinei laisvei, negali būti laikomas suderinamu su Sąjungos teise dėl galimo kitų lengvatų buvimo (2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Sofina ir kt., C‑575/17, EU:C:2018:943, 38 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

46

Kita vertus, Biskajos autonominės srities tarybos ir Ispanijos vyriausybės nurodytas mažiau palankus mokesčio tarifas, taikomas bendrovei rezidentei išmokėtiems dividendams, bet kuriuo atveju neturi reikšmės, nes šie dividendai atleidžiami nuo mokėtino mokesčio, kai bendrovė rezidentė nutraukia savo veiklą negavusi pelno mokestiniais metais po šių dividendų gavimo. Aplinkybė, kad pagal valstybės narės teisės aktus nerezidentams sudaromos mažiau palankios sąlygos, negali būti kompensuojama tuo, kad, esant kitoms situacijoms, tie patys teisės aktai negali daryti poveikio nerezidentams, palyginti su rezidentais (pagal analogiją žr. 2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Sofina ir kt., C‑575/17, EU:C:2018:943, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

47

Be to, reikia konstatuoti, kad toks skirtingas dividendų vertinimas mokesčių tikslais atsižvelgiant į bendrovės, kuri juos gauna, rezidavimo vietą, gali atgrasyti bendroves nerezidentes nuo investavimo į Biskajoje įsteigtas bendroves.

48

Darytina išvada, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos nacionalinės teisės nuostatos yra laisvo kapitalo judėjimo ribojimas, iš principo draudžiamas pagal SESV 63 straipsnio 1 dalį.

49

Vis dėlto reikia išnagrinėti, ar šis apribojimas gali būti pateisinamas atsižvelgiant į SESV nuostatas.

Dėl apribojimo pateisinimo pagal SESV 65 straipsnį buvimo

50

Pagal SESV 65 straipsnio 1 dalies a punktą SESV 63 straipsnis nepažeidžia valstybių narių teisės taikyti atitinkamas savo mokesčių įstatymų nuostatas, pagal kurias skiriami mokesčių mokėtojai dėl jų skirtingos padėties gyvenamosios vietos arba kapitalo investavimo vietos atžvilgiu.

51

Ši nuostata, kaip nukrypstanti nuo pagrindinio laisvo kapitalo judėjimo principo, turi būti aiškinama siaurai. Todėl ji negali būti aiškinama taip, kad kiekvienas mokesčių teisės aktas, pagal kurį mokesčių mokėtojai skirstomi atsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą arba į valstybę narę, kurioje jie investuoja savo kapitalą, automatiškai yra suderinamas su SESV. Iš tiesų pačią SESV 65 straipsnio 1 dalies a punkte numatytą išimtį riboja to paties straipsnio 3 dalis, kur numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nacionalinės teisės nuostatos „neturi sudaryti laisvo kapitalo judėjimo ir mokėjimų, kaip nustatyta [SESV] 63 straipsnyje, savavališko diskriminavimo ar užslėpto apribojimo“ (2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Sofina ir kt., C‑575/17, EU:C:2018:943, 45 punktas ir juose nurodyta jurisprudencija).

52

Taigi reikia skirti pagal SESV 65 straipsnio 1 dalies a punktą leidžiamą skirtingą vertinimą nuo SESV 65 straipsnio 3 dalyje uždraustos diskriminacijos. Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog tam, kad nacionalinės mokesčių teisės nuostatos galėtų būti laikomos suderinamomis su laisvą kapitalo judėjimą reglamentuojančiomis Sutarties nuostatomis, reikia, kad jos lemiamas vertinimo skirtumas būtų susijęs su objektyviai skirtingomis situacijomis arba jis būtų pateisinamas privalomuoju bendrojo intereso pagrindu (2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Sofina ir kt., C‑575/17, EU:C:2018:943, 46 punktas).

Dėl nagrinėjamų situacijų panašumo

53

Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad nuo to momento, kai valstybė vienašališkai arba pagal sutartį pajamų mokesčiu apmokestina ne tik mokesčių mokėtojus rezidentus, bet ir mokesčių mokėtojus nerezidentus už dividendus, kuriuos jie gauna iš bendrovės rezidentės, šių mokesčių mokėtojų nerezidentų padėtis tampa panaši į mokesčių mokėtojų rezidentų padėtį (2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Sofina ir kt., C‑575/17, EU:C:2018:943, 47 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

54

Biskajos autonominės srities taryba bei Ispanijos ir Vokietijos vyriausybės, be kita ko, remiasi 1997 m. gegužės 15 d. Sprendimu Futura Participations ir Singer (C‑250/95, EU:C:1997:239), 2007 m. vasario 15 d. Sprendimu Centro Equestre da Lezíria Grande (C‑345/04, EU:C:2007:96) ir 2015 m. rugsėjo 17 d. Sprendimu Miljoen ir kt. (C‑10/14, C‑14/14 ir C‑17/14, EU:C:2015:608), iš kurių jos daro išvadą, kad teisės nuostatos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, atitinka teritorialumo principą ir kad bendrovių nerezidenčių padėtis nėra objektyviai panaši į bendrovių rezidenčių padėtį.

55

Vis dėlto šiuo klausimu reikia pažymėti, kad šiuose sprendimuose suformuota jurisprudencija jau buvo remiamasi byloje, kurioje priimtas 2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimas Sofina ir kt. (C‑575/17, EU:C:2018:943). Vis dėlto toje byloje Teisingumo Teismas, remdamasis to sprendimo 53 punkte priminta suformuota jurisprudencija, konstatavo, kad situacijos yra objektyviai panašios. Toks vertinimas taip pat taikytinas pagrindinėje byloje nagrinėjamų bendrovių rezidenčių ir nerezidenčių situacijoms.

56

Taigi skirtingas vertinimas, kurį lemia pagrindinėje byloje nagrinėjamos teisės nuostatos, susijęs su objektyviai panašiomis situacijomis.

Dėl pateisinimo, susijusio su mokesčio surinkimo veiksmingumu

57

Biskajos autonominės srities taryba tvirtina, kad dividendus gaunančiai bendrovei nerezidentei tenkanti iš karto vykdytina mokestinė prievolė atrodo proporcinga tikslui išsaugoti subalansuotą apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą tarp valstybių narių, nes tokios bendrovės, neturinčios nuolatinės buveinės, nesumokėjimo rizika laikui bėgant didėja dėl to, kad ji neturi jokio realaus ir nuolatinio ryšio su pajamų šaltinio šalimi.

58

Taip Biskajos autonominės srities taryba iš tikrųjų teigia, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas laisvo kapitalo judėjimo apribojimas pateisinamas būtinybe užtikrinti mokesčio surinkimą.

59

Pagal suformuotą jurisprudenciją būtinybė užtikrinti veiksmingą mokesčio surinkimą yra teisėtas tikslas, kuriuo galima pateisinti pagrindinių laisvių apribojimą, tačiau su sąlyga, kad šio apribojimo taikymas būtų tinkamas siekiamam tikslui įgyvendinti ir neviršytų to, kas būtina jam pasiekti (2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Sofina ir kt., C‑575/17, EU:C:2018:943, 67 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

60

Be to, Teisingumo Teismas nusprendė, kad mokesčio prie pajamų šaltinio išskaičiavimo procedūra yra teisėta ir tinkama priemonė siekiant užtikrinti, kad ne apmokestinimo valstybėje įsisteigusio apmokestinamojo asmens pajamos būtų apmokestintos (2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Sofina ir kt., C‑575/17, EU:C:2018:943, 68 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

61

Šiuo klausimu primintina, kad, kaip nurodyta šio sprendimo 42 punkte, iš pagrindinėje byloje nagrinėjamų teisės nuostatų kylantis laisvo kapitalo judėjimo apribojimas atsiranda dėl to, kad, kitaip nei nuostolingos bendrovės rezidentės, kurios apmokestinamos Biskajoje, nuostolingos bendrovės nerezidentės negali pasinaudoti nei mokesčio prie pajamų šaltinio grąžinimu, nei galimu apmokestinimo atidėjimu.

62

Leidimas tuo pasinaudoti bendrovėms nerezidentėms visiškai panaikintų šį apribojimą ir nekliudytų pasiekti tikslo veiksmingai surinkti šių bendrovių mokėtiną mokestį, kai jos gauna dividendų iš bendrovės rezidentės, įsteigtos Biskajoje (pagal analogiją žr. 2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Sofina ir kt., C‑575/17, EU:C:2018:943, 70 punktą).

63

Iš tiesų, pirma, mokesčio prie pajamų šaltinio grąžinimas nuostolių atveju pagal savo pobūdį yra nuostata, leidžianti nukrypti nuo principo, pagal kurį apmokestinama tais mokestiniais metais, kai paskirstomi dividendai, taigi ši tvarka pagal savo pobūdį nėra skirta taikyti daugumai dividendus gaunančių bendrovių, bet taikytina tik toms, kurios patiria nuostolių (pagal analogiją žr. 2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Sofina ir kt., C‑575/17, EU:C:2018:943, 71 punktą).

64

Antra, pažymėtina, kad bendrovės nerezidentės turi pateikti svarbių įrodymų, leidžiančių apmokestinimo valstybės narės mokesčių institucijoms konstatuoti, jog įvykdytos įstatyme numatytos naudojimosi mokesčio prie pajamų šaltinio grąžinimo sąlygos (pagal analogiją žr. 2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Sofina ir kt., C‑575/17, EU:C:2018:943, 72 punktą).

65

Trečia, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo argumentus 2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Sofina ir kt. (C‑575/17, EU:C:2018:943) 74–76 punktuose, egzistuojančių valstybių narių valdžios institucijų tarpusavio pagalbos mechanizmų pakanka, kad šaltinio valstybė narė galėtų patikrinti, ar bendrovių nerezidenčių, norinčių pasinaudoti mokesčio prie pajamų šaltinio grąžinimu, pateikti įrodymai yra teisingi (pagal analogiją žr. 2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Sofina ir kt., C‑575/17, EU:C:2018:943, 73 punktą).

66

Vadinasi, suteikus lengvatą, susijusią su išskaičiuoto mokesčio prie pajamų šaltinio grąžinimu ir galimu nuostolingų bendrovių nerezidenčių apmokestinimo atidėjimu, būtų panaikintas bet koks laisvo kapitalo judėjimo ribojimas ir nebūtų sukliudyta įgyvendinti pagrindinėje byloje nagrinėjamomis nacionalinės teisės nuostatomis siekiamą tikslą (pagal analogiją žr. 2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Sofina ir kt., C‑575/17, EU:C:2018:943, 77 punktą).

67

Tokiomis aplinkybėmis negalima pritarti pagrindinėje byloje nagrinėjamų nacionalinės teisės nuostatų pateisinimui, susijusiam su mokesčio surinkimo veiksmingumu.

Dėl pateisinimo, susijusio su subalansuotu apmokestinimo kompetencijos pasidalijimu tarp valstybių narių ir siekiu išvengti dvigubo nuostolių panaudojimo rizikos

68

Vokietijos vyriausybė teigia, kad nors pagal Ispanijos ir Jungtinės Karalystės sutartį Ispanijos Karalystė turi teisę apmokestinti dividendus, kuriuos bendrovės rezidentės išmoka Jungtinėje Karalystėje įsteigtoms bendrovėms, pastarųjų bendrovių likusiai ekonominei veiklai taikoma Jungtinės Karalystės apmokestinimo kompetencija. Taigi pagrindinėje byloje nagrinėjamos teisės nuostatos padeda apsaugoti darnų apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą, nes bendrovės nerezidentės patirti nuostoliai, tiesiogiai nesusiję su bendrovės rezidentės jai išmokėtais dividendais, atsiranda dėl ekonominės veiklos, patenkančios į jos rezidavimo valstybės, kurioje galima atsižvelgti į šiuos nuostolius, apmokestinimo kompetencijos sritį. Papildomai atsižvelgus į nuostolius apmokestinant dividendus Ispanijoje, nuostoliai būtų atskaičiuoti du kartus, o tai prieštarautų apmokestinimo kompetencijos pasidalijimui.

69

Ispanijos vyriausybė taip pat mano, kad nagrinėjamu atveju patenkinus Credit Suisse Securities (Europe) pateiktą prašymą jos patirti nuostoliai būtų panaudoti kelis kartus.

70

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad apmokestinimo kompetencijos pasidalijimo tarp valstybių narių išsaugojimas yra teisėtas tikslas ir kad Europos Sąjungos lygmeniu nesant suvienodinimo ar suderinimo priemonių valstybės narės lieka kompetentingos sutartimis arba vienašališkai nustatyti savo apmokestinimo kompetencijos pasidalijimo kriterijus (2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Sofina ir kt., C‑575/17, EU:C:2018:943, 56 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

71

Toks pateisinimas gali būti priimtinas, jei, be kita ko, nagrinėjama tvarka siekiama užkirsti kelią veiksmams, kurie gali pakenkti valstybės narės teisei įgyvendinti kompetenciją mokesčių srityje, susijusią su jos teritorijoje vykdoma veikla (2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Sofina ir kt., C‑575/17, EU:C:2018:943, 57 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

72

Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad dvigubo nuostolių panaudojimo prevencija yra teisėtas tikslas, galintis pateisinti pagrindinių laisvių apribojimą (šiuo klausimu žr. 2018 m. birželio 12 d. Sprendimo Bevola ir Jens W. Trock, C‑650/16, EU:C:2018:424, 52 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

73

Šiuo atveju pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamas teisės nuostatas bendrovei nerezidentei išmokėti dividendai apmokestinami mokesčiu prie pajamų šaltinio taikant dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje nustatytą tarifą; šis mokestis negrąžinamas, kai tokios bendrovės mokestiniai metai yra nuostolingi, o bendrovė rezidentė, esanti tokioje pačioje padėtyje, gali pasinaudoti tokiu grąžinimu ir gautų dividendų apmokestinimo atidėjimu.

74

Vis dėlto, viena vertus, jeigu valstybė narė nusprendė tam tikrais atvejais neapmokestinti bendrovių rezidenčių už nacionalinės kilmės dividendus, ji negali remtis būtinybe užtikrinti subalansuotą apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą tarp valstybių narių, siekdama pateisinti tokias pajamas gaunančių bendrovių nerezidenčių apmokestinimą (šiuo klausimu žr. 2024 m. liepos 29 d. Sprendimo Keva ir kt., C‑39/23, EU:C:2024:648, 73 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

75

Kita vertus, galimas nuostolingos bendrovės nerezidentės gautų dividendų apmokestinimo atidėjimas nereiškia, kad istoriškai mokesčių tikslais autonominė Biskajos teritorija turi atsisakyti savo teisės apmokestinti jos teritorijoje sugeneruotas pajamas. Iš tiesų bendrovės rezidentės paskirstyti dividendai būtų apmokestinti, kai tik bendrovė nerezidentė gautų pelno vėlesniais finansiniais metais, kaip ir tuo atveju, kai tokia situacija susiklostytų bendrovei rezidentei, bet tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas (pagal analogiją žr. 2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Sofina ir kt., C‑575/17, EU:C:2018:943, 59 punktą).

76

Be to, mokestinių pajamų praradimas, susijęs su bendrovių nerezidenčių gautų dividendų apmokestinimu nuostolingų mokestinių metų atveju, negali pateisinti šių bendrovių gautų dividendų apmokestinimo tokiu atveju nedelsiant ir galutinai, nors į tokius praradimus atsižvelgiama, kai jie susiję su bendrovėmis rezidentėmis, apmokestinamomis Biskajoje (pagal analogiją žr. 2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Sofina ir kt., C‑575/17, EU:C:2018:943, 63 punktą).

77

Dėl dvigubo nuostolių panaudojimo rizikos prevencijos reikia pridurti, kad bet kuriuo atveju bendrovės nerezidentės turi pateikti svarbių įrodymų, leidžiančių apmokestinimo valstybės narės mokesčių institucijoms konstatuoti, jog įvykdytos įstatyme numatytos naudojimosi apmokestinimo atidėjimu sąlygos.

78

Taigi pagrindinėje byloje nagrinėjamos teisės nuostatos negali būti pateisinamos būtinybe išsaugoti subalansuotą apmokestinimo kompetencijos pasidalijimą tarp valstybių narių ir užkirsti kelią dvigubo nuostolių panaudojimo rizikai.

Dėl pateisinimo, susijusio su mokesčių sistemos darnos išsaugojimu

79

Biskajos autonominės srities taryba ir Ispanijos bei Vokietijos vyriausybės tvirtina, kad tokios teisės nuostatos, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, skirtos nacionalinės mokesčių sistemos darnai išsaugoti, nes tai, kad šaltinio valstybėje narėje neatsižvelgiama į nuostolius, kuriuos bendrovė nerezidentė patyrė ne šioje valstybėje narėje, grindžiama simetriška logika ir yra ekonominės veiklos, dėl kurios atsiranda šie nuostoliai, neapmokestinimo šioje valstybėje narėje ekvivalentas.

80

Tam, kad būtų galima remtis argumentu, grindžiamu būtinybe išsaugoti nacionalinės mokesčių sistemos darną, pagal suformuotą jurisprudenciją reikia įrodyti, jog egzistuoja tiesioginis atitinkamos mokesčio lengvatos ir jos kompensavimo konkrečiu apmokestinimu ryšys (šiuo klausimu žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Cofidis, C‑340/22, EU:C:2023:1019, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

81

Vis dėlto šiuo klausimu reikia pažymėti, kad šiuo atveju nuostolingos bendrovės rezidentės, apmokestinamos pelno mokesčiu Biskajoje, kurioms taikomas mokesčio prie pajamų šaltinio už gautus dividendus grąžinimas, neapmokestinamos konkrečiu mokesčiu, kaip kompensacija už šį grąžinimą. Net jei bendrovės rezidentės 50 % šių dividendų turėtų įskaičiuoti į savo pelno mokesčio bazę, vis dėlto nuostolių atveju jos galėtų pasinaudoti bent jau apyvartinių lėšų pranašumu arba net atleidimu nuo mokesčio veiklos nutraukimo prieš pasiekiant vėl teigiamą rezultatą atveju.

82

Todėl negalima pritarti pagrindinėje byloje nagrinėjamų teisės nuostatų pateisinimui būtinybe išsaugoti mokesčių sistemos darną.

83

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti: SESV 63 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiamos valstybėje narėje taikomos teisės nuostatos, pagal kurias šios valstybės narės mokesčių tikslais autonominėje teritorijoje įsteigtos bendrovės išmokėtiems dividendams taikomas mokestis prie pajamų šaltinio, kuris, kai šiuos dividendus gauna bendrovė rezidentė, apmokestinama šioje mokesčių tikslais autonominėje teritorijoje pajamų mokesčiu, yra šio pelno mokesčio avansas ir visiškai grąžinamas, jei pastaroji bendrovė baigia atitinkamus mokestinius metus nuostolingai, nors nenumatyta jokio grąžinimo, kai šiuos dividendus gauna bendrovė nerezidentė tokioje pačioje situacijoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

84

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.