2021 9 24   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/115


EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJA (ES) 2021/1547

2021 m. balandžio 29 d.

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, II skirsnis – Europos Vadovų Taryba ir Taryba, dalį

EUROPOS PARLAMENTAS,

—

atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, II skirsnis – Europos Vadovų Taryba ir Taryba,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 100 straipsnį ir V priedą,

—

atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A9-0056/2021),

A.

kadangi vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija nori pabrėžti, kad ypač svarbu toliau stiprinti Sąjungos institucijų demokratinį teisėtumą didinant skaidrumą ir atskaitomybę, įgyvendinant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo koncepciją bei užtikrinant gerą žmogiškųjų išteklių valdymą;

1.   

palankiai vertina tai, jog Audito Rūmai 2019 m. metinėje ataskaitoje (Audito Rūmų ataskaita) nurodė, kad nenustatyta jokių didelių trūkumų audituojamose srityse, susijusiose su Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos (toliau – Taryba) žmogiškaisiais ištekliais ir vykdytais viešaisiais pirkimais;

2.   

su pasitenkinimu pažymi, kad, remdamiesi savo atliktu auditu, Audito Rūmai padarė išvadą, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. atliktuose visuose mokėjimuose, apimančiuose Tarybos administracines ir kitas išlaidas, reikšmingo klaidų lygio nebuvo ir kad patikrintos priežiūros ir kontrolės sistemos buvo veiksmingos;

3.   

apskritai apgailestauja, kad Audito Rūmų ataskaitos 9 skyriaus „Administravimas“ apimtis ir išvados yra gana ribotos, net turint mintyje tai, kad daugiametės finansinės programos 5 išlaidų kategorija „Administravimas“ laikoma mažos rizikos kategorija; prašo, kad atliekant su šiuo skyriumi susijusį auditą būtų skiriama daugiau dėmesio problemoms, kurios yra ypač aktualios ar net kritiškai svarbios Tarybai;

Biudžeto ir finansų valdymas

4.

atkreipia dėmesį į tai, kad Tarybos biudžetas yra iš esmės administracinis ir didžioji jo dalis panaudota su asmenimis, pastatais, baldais, įranga susijusioms išlaidoms ir įvairiomis einamosiomis išlaidomis padengti; apgailestauja dėl to, kad nebuvo atsižvelgta į nuolatinį prašymą skaidrumo sumetimais ir siekiant padidinti abiejų institucijų atskaitomybę atskirti Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos biudžetus, kad kiekviena institucija turėtų atskirą biudžetą, ir primygtinai ragina Tarybą, kaip jau nuolat ragino ankstesnėse biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijose, skaidrumo sumetimais parengti atskirus Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos biudžetus ir pagerinti abiejų institucijų atskaitomybę bei išlaidų veiksmingumą;

5.

pažymi, kad 2019 m. Tarybai iš viso buvo skirtas 581 895 459 EUR biudžetas (palyginti su 572 854 377 EUR 2018 m. ir 561 576 000 EUR 2017 m.) ir bendras įvykdymo lygis siekė 92,3 proc. (palyginti su 91,9 proc. 2018 m. ir 93,8 proc. 2017 m.); pažymi, kad ir toliau biudžetas didinamas mažiau – 9 mln. EUR (palyginti su 11,3 mln. EUR 2018 m. ir 16,5 mln. EUR 2017 m.) ir šis padidėjimas lygus 1,6 proc. (palyginti su 2 proc. padidėjimu 2018 m. ir 3 proc. –2017 m.);

6.

primena, kad iš 2018 m. į 2019 m. iš viso perkelta 56 599 584 EUR asignavimų, t. y. 10,7 proc., ir šią sumą daugiausiai lėmė išlaidos pagal kategorijas, susijusias su kompiuterių sistemomis (19,5 mln. EUR), pastatais (16,0 mln. EUR) ir vertimu žodžiu (11,9 mln. EUR); palankiai vertina tai, kad perkeltų asignavimų įgyvendinimo lygis 2019 m. iš viso sudarė 49 240 654 EUR mokėjimų, arba 87,7 proc., be kita ko, už kompiuterių sistemas (18,7 mln. EUR), pastatus (12,5 mln. EUR) ir vertimą žodžiu (10,4 mln. EUR);

7.

pripažįsta, kad iš 2019 m. į 2020 m. buvo perkelta šiek tiek mažiau asignavimų – 9,8 proc. (palyginti su 10,7 proc. iš 2018 m. į 2019 m. perkeltų asignavimų ir su 11,5 proc. iš 2017 m. į 2018 m. perkeltų asignavimų); tačiau primena Tarybai, kad perkėlimai – tai metinio periodiškumo principo išimtys ir turėtų atspindėti realius poreikius; ragina Tarybą dėti daugiau pastangų siekiant išvengti per didelių biudžeto sąmatų;

8.

sveikina Tarybą dėl sėkmingo įsipareigojimų ir mokėjimų įvykdymo lygio – 100 proc. – pagal biudžeto eilutę „Delegacijų kelionių išlaidos“; taip pat pažymi, kad įsipareigojimų įvykdymo lygis pagal biudžeto eilutes „Kompiuterių sistemos“ ir „Informavimas“ yra 100 proc., tačiau atkreipia dėmesį į perkėlimų į 2020 m. pagal šias biudžeto eilutes lygį – atitinkamai 35,4 proc. ir 32,9 proc.;

9.

yra informuotas, kad 2019 m. buvo surengti 7 668 instituciniai ir kiti susitikimai (palyginti su 6 338 susitikimais 2010 m.); pažymi, kad bendras 2019 m. surengtų susitikimų skaičius buvo 0,8 proc. (arba 65 susitikimais) mažesnis nei 2018 m., nes dėl Europos Parlamento rinkimų ir naujų narių išrinkimo ar skyrimo visose Sąjungos institucijose antrąjį pusmetį buvo mažiau su teisėkūra susijusios veiklos;

10.

atkreipia dėmesį, kad, atsižvelgiant į mažėjantį susitikimų skaičių ir nepaisant 2 proc. padidėjusio vertimo žodžiu („i-slot“) įkainio, (10 EUR didesnis nei 2018 m.), vertimo žodžiu išlaidos sumažėjo 11 proc. (62,2 mln. EUR palyginti su 70 mln. EUR 2018 m.) ir kad šios išlaidos atitinka 62 480 vertėjų žodžiu darbo dienų, 13 proc. mažiau nei 2018 m.;

11.

pažymi, kad 2019 m. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje buvo paskelbti 1 326 teisės aktai (palyginti su 1 210 teisės aktų 2018 m., 1 130 –2017 m. ir 825 – 2010 m.); sutinka, kad padidėjusį teisės aktų skaičių iš esmės galima paaiškinti poreikiu priimti kuo daugiau teisės aktų prieš 2019 m. vykusius Europos Parlamento rinkimus;

12.

primena Tarybai, kad poveikio vertinimų atlikimas yra vienas iš esminių elementų, numatytų 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros, ir Tarybos pažadą atlikti poveikio vertinimus, susijusius su esminiais jos teikiamais Komisijos pasiūlymų pakeitimais; apgailestauja, kad Taryba dar neatliko nė vieno savo pakeitimo poveikio vertinimo;

Vidaus valdymas, vidaus kontrolė, finansai

13.

atkreipia dėmesį į veiksmus, kuriuos įgyvendino Taryba vykdydama modernizaciją ir panaikindama tam tikrus hierarchijos lygmenis, kad būtų sukurta plokštesnė valdymo struktūra ir patobulinta komunikacija, palengvinant sprendimų priėmimą ir suteikiant darbuotojams galių bei didesnę atsakomybę už dokumentus; pažymi, kad įdiegta tinkamai išbandyta žmogiškųjų išteklių IT priemonė (SYSPER) ir kitos IT priemonės, naudojamos misijų gyvavimo ciklui valdyti; palankiai vertina šiuos veiksmus ir ragina Tarybą ir toliau vykdyti tokius veiksmus;

14.

pripažįsta, kad yra įdiegta vidaus kontrolės sistema, kad būtų galima tinkamai užtikrinti tikslų įgyvendinimą; palankiai vertina tai, kad vidaus auditoriaus ar Audito Rūmų kontrolės ataskaitose arba audito komiteto nuomonėse nebuvo paminėta jokių netinkamo lėšų panaudojimo ar pažeidimų atvejų 2019 m.; taip pat pažymi, kad visi departamentai taikė rizikos valdymą, t. y. tvarkė rizikos registrus, kuriuose pateikta informacija apie nustatytą riziką, jos vertinimą ir pasirinktą jos valdymo būdą; pažymi, kad 2019 m. nebuvo pranešta apie kritinį rizikos lygį ir neįvyko jokių reikšmingos rizikos įvykių; palankiai vertina tai, kad 93 proc. 2016–2018 m. paskelbtų rekomendacijų buvo įgyvendintos arba yra įgyvendinamos;

15.

palankiai vertina Tarybos finansų valdymo ir veiklos efektyvumo sistemų patobulinimus, pvz., 2019 m. spalio mėn. pradėtą integruoto finansų ir veiklos planavimo projektą, kuris lems metinio ir daugiamečio biudžeto planavimo integravimą bei finansų planavimo ir biudžeto įgyvendinimo susiejimą veiklos lygmeniu;

16.

pažymi, kad, atsižvelgiant į siekį gerinti grynųjų pinigų srautų padėtį, vidutinis sąskaitų faktūrų apmokėjimo atidėjimas 2019 m. buvo 19 dienų, o ilgiausias atidėjimas – 30 kalendorinių dienų;

17.

primena, kad pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai yra visuotinai pripažintas įrankis, naudojamas pasiektiems rezultatams išmatuoti nustatytų tikslų atžvilgiu; ragina Tarybą savo valdymo ataskaitose apibendrinti svarbiausius pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius ir susijusius rezultatus;

Žmogiškieji ištekliai

18.

pažymi, kad 2019 m. etatų plane nustatyti 3 033 etatai (palyginti su 3 031 etatu 2018 m. ir 3 027 etatais 2017 m.); palankiai vertina pastangas tęsti administracijos modernizavimą ir racionalizuoti organizacijos veiklą pakeičiant 30 AST5 pareigybių į 30 AD5 pareigybių; apskritai teigiamai vertina administracijos modernizavimo procesą siekiant pagerinti Tarybos darbo organizavimo kokybę ir tinkamiau panaudoti išteklius;

19.

prašo Tarybos informuoti apie žmogiškųjų išteklių procedūrų supaprastinimo ir tobulinimo procesą ir visus susijusius veiksmus, pvz., tolesnius veiksmus po 2018 m. rudenį vykdytos darbuotojų apklausos, karjeros galimybių darbuotojams gerinimą, dalijimosi patirtimi ir žiniomis stiprinimą, modernių komunikacijos priemonių skatinimą ir psichologinės bei socialinės rizikos prevencijos palaikymą; ragina Tarybą turimas lanksčias darbo sąlygas papildyti darbuotojų teisės atsijungti apsauga;

20.

palankiai vertina Tarybos generalinio sekretoriato pozityvių veiksmų programą negalią turintiems stažuotojams, pagal kurią kasmet sudaromos sąlygos 4–6 apmokamoms stažuotėms pripažintą negalią turintiems Sąjungos piliečiams, taip pat pagrįstą Tarybos apgyvendinimo politiką, kuria užtikrinama galimybė neįgaliesiems atlikti darbą tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kitiems asmenims;

21.

ragina Tarybą informuoti apie savo lyčių lygybės veiksmų planą ir priemones, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti lygias galimybes neįgaliesiems Taryboje, susijusias įdiegtas procedūras ir veiksmus, kurių imtasi vyrų ir moterų pusiausvyrai pasiekti visais hierarchijos lygmenimis; be to, ragina Tarybą pateikti informaciją apie negalią turinčių darbuotojų dalį, taip pat geografinę pusiausvyrą ir priemones, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti pusiausvyrą;

22.

primena 2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl būtinybės įsteigti specialią Tarybos sudėtį, skirtą lyčių lygybės klausimams, kurioje už lyčių lygybės klausimus atsakingų ministrų ir valstybės sekretorių buvo prašoma įsteigti specialų institucinį forumą, siekiant užtikrinti geresnį lyčių lygybės integravimą į Sąjungos strategijas ir politikos procesus, visų susijusių politikos krypčių koordinavimą, taip pat, taikant tarpsektorinį požiūrį, moterų teisių ir lyčių lygybės apsaugos suderinimą Sąjungoje; pabrėžia, kad ši speciali Tarybos sudėtis būtų esminis elementas, siekiant pašalinti kliūtis deryboms dėl pagrindinių su lyčių lygybe susijusių klausimų;

23.

ragina Tarybą spręsti lyčių nelygybės ir geografinio disbalanso problemas, siekiant užtikrinti tinkamą atstovavimą visų valstybių narių piliečiams, įskaitant atstovavimą vadovų lygmeniu;

Interesų konfliktas, priekabiavimas, pranešimas apie pažeidimus

24.

apgailestauja dėl to, kad nebuvo gauta daugiau informacijos apie Tarybos etinės kultūros ir standartų patobulinimus, pvz., specialią žiniatinklio svetainės nuorodą, kur būtų pateikiami specialūs mokymai apie viešojo sektoriaus etiką, visiems darbuotojams galiojantis elgesio kodeksas, kuriame būtų nustatyti lūkesčiai dėl profesinio sąžiningumo ir etinių vertybių, ir vidinės gairės dėl dažniausiai užduodamų su etika susijusių klausimų arba pranešėjų apie pažeidimus apsaugos procedūras;

25.

pripažįsta nepaprastai svarbų Tarybos vaidmenį kandidatūrų siūlymo ir skyrimo į Sąjungos institucijas ir įstaigas, ypač į Europos Vadovų Tarybą, Komisiją, Audito Rūmus ir konsultacinius komitetus (Regionų komitetą ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą), procedūrose; labai rekomenduoja peržiūrėti šį vaidmenį atsižvelgiant į Sąjungos priimtus etikos principus, be kita ko, sąžiningumą ir orumą; primena Audito Rūmų pareiškimą, kad etišku elgesiu „prisidedama prie patikimesnio finansų valdymo ir didesnio visuomenės pasitikėjimo, kurie yra būtini siekiant, kad viešoji politika būtų sėkminga“, ir ypač kad „bet koks neetiškas ES institucijų darbuotojų ir narių elgesys sukelia didelį visuomenės susidomėjimą ir mažina jos pasitikėjimą ES“; todėl mano, kad būtina vengti į Sąjungos institucijas ir įstaigas nariais skirti tokius kandidatus, kurie kelia grėsmę visos Sąjungos reputacijai, tokius kaip kandidatai, kurių neetišką elgesį patvirtino Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) arba dėl kurių vyksta teismo procesas;

26.

reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Taryba pakartotinai skiria kandidatus į Audito Rūmų narius, nepaisydama nepalankios nuomonės dėl atitinkamo kandidato, išreikštos Parlamento plenariniame posėdyje didele balsų dauguma nusprendus nepritarti kandidatūrai, atsižvelgiant į nepakankamą kandidatų kompetenciją ir asmeninį ar politinį nešališkumą;

27.

yra susirūpinęs dėl to, kad oficialioje Tarybos žiniatinklio svetainėje nepavyko rasti skyriaus apie etikos sistemą, kurią sudarytų taisyklės, kaip užkirsti kelią potencialiam interesų konfliktui, jį atpažinti ir jo išvengti; ragina Tarybą šiuo atžvilgiu užtikrinti suderinamumą su kitomis Sąjungos institucijomis, pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismu, kurio svetainėje yra specialus skyrius apie skaidrumą; ragina Tarybą parengti planą, kuriuo būtų numatytos tokios priemonės ir aiškiai nustatyti jų įgyvendinimo galutiniai terminai;

28.

pritaria Audito Rūmų susirūpinimui dėl to, kad nėra bendros ES etikos sistemos, kuria būtų reglamentuojamas valstybių narių atstovų Taryboje darbas; atsižvelgdamas į Audito Rūmų ir Europos ombudsmeno ne kartą pateiktus prašymus stiprinti institucijos etiką ir skaidrumą, pabrėžia, kad Tarybai, įskaitant Taryboje dirbančius valstybių narių atstovus, svarbu suderinti etikos taisykles ir užtikrinti, kad būtų geriau laikomasi jau galiojančių etikos taisyklių; primena Tarybos įsipareigojimą spręsti aukšto lygio interesų konfliktų, „sukamųjų durų“ reiškinio ir lobistų skaidrumo taisyklių klausimus;

29.

dar kartą griežtai pakartoja savo raginimą Tarybai suderinti Europos Vadovų Tarybos pirmininko elgesio kodeksą su Parlamento ir Komisijos elgesio kodeksais, kad, Europos Vadovų Tarybos pirmininkui palikus savo postą, būtų numatytos taisyklės, kuriomis vadovaujantis būtų galima patvirtinti su Sąjungos teisės aktais susijusią veiklą;

30.

pabrėžia, kad Tarybos generalinis sekretoriatas 2020 m. sausio 21 d. delegacijoms nusiuntė raštą, kuriame pateikė informaciją apie buvusių generalinio sekretoriato vyresniųjų pareigūnų profesinę veiklą pasibaigus tarnybai, laikantis 2019 m. Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų 16 straipsnio trečiosios ir ketvirtosios pastraipų ir įgyvendinimo taisyklių;

31.

dar kartą reiškia didelį susirūpinimą dėl kai kurių valstybių narių atstovų, dalyvaujančių politinių ir biudžeto sprendimų priėmimo procesuose, interesų konflikto; dar kartą primygtinai prašo Tarybos užtikrinti, kad valstybių narių atstovai, kurie gauna tiesioginės naudos iš Sąjungos subsidijų per jiems priklausančias įmones, nedalyvautų atitinkamose diskusijose ir balsavimuose dėl politikos ar biudžeto; prašo Tarybos pateikti Parlamentui informaciją apie būtinas priemones, kurios nustatytos siekiant išvengti interesų konflikto;

Pastatai

32.

palankiai vertina tai, kad 2019 m. atliktas galutinis mokėjimas Belgijos institucijoms už pastato „Europa“ projektą, nes 2017 m. buvo neįmanoma pasirašyti susijusio galutinio pardavimo akto; pažymi, kad pagal sprendimą iš 2017 m. į 2018 m. perkelti asignavimai, siekiantys 4,1 mln. EUR, buvo deramai paskirti 2018 m., bet nesumokėti, ir ši suma buvo perkelta sumokėti į 2019 m.;

33.

dar kartą reiškia susirūpinimą dėl nerimą keliančių žiniasklaidos pranešimų apie naujojo pastato „Europa“ statybas; ragina Tarybą atlikti išsamų tyrimą dėl pagrindinio rangovo ir visos subrangovų grandinės (žiniasklaidos duomenimis, jų yra iki 12), taip pat dėl samdomų darbuotojų darbo sąlygų ir pateikti Parlamento Biudžeto kontrolės komitetui visas savo išvadas;

34.

palankiai vertina Tarybos pastangas mažinti savo pastatų, kurie nuo 2016 m. yra įregistruoti į Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS), aplinkosauginį pėdsaką; palankiai vertina 2020 m. spalio mėn. paskelbtą išsamią aplinkosaugos ataskaitą, paremtą 2019 m. duomenimis;

Skaitmeninimas

35.

pažymi, kad 2019 m. Tarybos skaitmeninių paslaugų departamentas (SMART) teikė Tarybai įvairaus pobūdžio paslaugas ir buvo daug investuota į naujų priemonių kūrimą, pvz., vertimų raštu valdymo sistemą, informacinių pranešimų priemonę, trišalio dialogo lentelių rengyklę trišalio dialogo lentelėms kurti ir valdyti, „EDiT“ bendram teisės aktų rengimui ir redagavimui, „eAgenda“ ir kitas technines platformas;

36.

ragina Tarybą naudotis atvirųjų šaltinių technologijomis, siekiant užkirsti kelią susaistymui su pardavėju, išlaikyti savo techninių sistemų kontrolę, užtikrinti griežtesnes vartotojų privatumo ir duomenų apsaugos priemones, taip pat didinti saugumą ir skaidrumą visuomenei;

37.

ragina Tarybą laikytis Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno rekomendacijų iš naujo derantis dėl tarpinstitucinio licencijavimo susitarimo ir įgyvendinimo sutarties, 2018 m. pasirašytų Sąjungos institucijų ir bendrovės „Microsoft“, siekiant užtikrinti technologinį suverenumą, išvengti susaistymo su pardavėju ir kontrolės stokos, taip pat užtikrinti asmens duomenų apsaugą;

Skaidrumas

38.

pažymi, kad Tarybai patvirtinus Europos ombudsmeno (toliau – ombudsmenas) rekomendaciją dėl su rėmimu susijusių gairių valstybėms narėms ir po nuolatinių Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto priminimų 2020 m. birželio 29 d. Tarybos generalinis sekretoriatas delegacijoms išsiuntė rekomendacijų dėl geriausios pirmininkavimo Tarybai praktikos rėmimo klausimu projektą; pakartoja, kad interesų konfliktai kelia pavojų Tarybos ir visos Sąjungos reputacijai;

39.

pažymi, kad tikimasi, jog valstybės narės pačios finansuos savo pirmininkavimą Tarybai, ir apgailestauja, kad jos naudojasi įmonių teikiama parama, siekdamos padengti kai kurias savo išlaidas; reiškia didelį susirūpinimą dėl galimos šios praktikos žalos Tarybos ir Sąjungos reputacijai; primygtinai ragina pirmininkaujančias valstybes nares vengti įmonių rėmimo siekiant padengti išlaidas ir, atsižvelgdamas į tai, prašo Tarybos numatyti pirmininkavimui skirtų lėšų įtraukimą į biudžetą;

40.

ragina Tarybą tinkamai konsultuoti Tarybai pirmininkaujančias šalis nustatant aiškias ir skaidrias rėmimo taisykles, ypatingą dėmesį skiriant galimam interesų konfliktui tais atvejais, kai bendrovių sektorius yra akivaizdžiai suinteresuotas Tarybos priimamais sprendimais; primygtinai ragina Tarybą nedelsiant užtikrinti pažangą šių gairių atžvilgiu ir visų pirma apsvarstyti šiuo metu neprivalomą gairių pobūdį;

41.

primena, kad 2017 m. ombudsmenas pradėjo tyrimą (OI/2/2017) dėl Tarybos teisėkūros veiklos skaidrumo, kad suteiktų galimybę piliečiams lengviau stebėti Sąjungos teisėkūros procesą; palankiai vertina naujausią teigiamą ombudsmeno įvertinimą dėl naujų Tarybos veiksmų skaidrumo srityje, pvz., iniciatyvą skelbti derybų dėl teisės aktų projektų pažangos ataskaitas, nes tai visiškai atitinka ombudsmeno pasiūlymus po jo atliktų tyrimų ir paskutinėse rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pateiktus prašymus;

42.

primena, kad Parlamentas savo 2019 m. sausio 17 d. rezoliucijoje dėl Ombudsmeno strateginio tyrimo OI/2/2017 dėl skaidrumo ES Tarybos parengiamuosiuose organuose svarstant teisėkūros procedūra priimamų aktų projektus didele dauguma pritarė ombudsmeno pasiūlymams dėl teisėkūros skaidrumo, ir prašo Tarybos toliau didinti teisėkūros skaidrumą, visų pirma registruojant ir skelbiant valstybių narių poziciją ir suteikiant galimybę susipažinti su daugiau trišalio dialogo dokumentų; ragina Tarybą didinti savo pastangas siekti skaidrumo, be kita ko, skelbiant Tarybos darbo dokumentus kompiuterio skaitomu formatu; ragina Tarybą pranešti apie kitas priemones, kurių buvo imtasi siekiant pagerinti skaidrumą teisėkūros srityje;

43.

atkreipia dėmesį į ombudsmeno sprendimą byloje 1946/2018/KR, kuriame ombudsmenas paprašė, kad Tarybos generalinis sekretoriatas registruotų visus Europos Vadovų Tarybos pirmininko ar jo kabineto narių susitikimus su lobistais; visiškai pritaria ombudsmeno teiginiui, kad pirmininko kabineto nariai turėtų susitikti tik su skaidrumo registre registruotais interesų atstovais ir turėtų dalyvauti tik tokių atstovų organizuojamuose renginiuose; yra susirūpinęs, kad į šį teiginį nėra atsižvelgiama, ir ragina pateikti atsakymą ombudsmenui;

44.

džiaugiasi, kad trys institucijos – Parlamentas, Taryba ir Komisija – pakartojo, kad jų bendras užmojis yra pasiekti susitarimą dėl šių trijų institucijų skaidrumo registro, kad būtų sustiprintas sąveikų su interesų atstovais skaidrumas; sveikina Tarybą dėl teigiamų veiksmų ir papildomų laimėjimų pirmininkaujant Vokietijai, kurie lėmė, kad 2020 m. gruodžio 15 d. buvo priimtas politinis susitarimas dėl privalomo skaidrumo registro, ir ragina visus susijusius subjektus pasirašyti tarpinstitucinį susitarimą, kurį Parlamentas patvirtino 2021 m. balandžio 27 d., siekiant kad registras taptų privalomas, įtraukiant ir Tarybą; primygtinai ragina Tarybą plėsti šio susitarimo taikymo sritį, kad lobistai, norėdami susitikti su dabar pirmininkaujančios ir netrukus pirmininkausiančios valstybės ambasadoriais, jų Nuolatinių atstovų komiteto nariais, Tarybos generaliniu sekretoriumi ir generaliniais direktoriais, privalėtų užsiregistruoti;

45.

pažymi, kad ombudsmenas gavo septynis skundus ir kad buvo vykdomas vienas strateginis tyrimas – visi jie yra susiję su skaidrumu; pažymi, kad iš septynių skundų dviem atvejais ombudsmenas nusprendė, kad tai buvo netinkamo administravimo atvejai; pažymi, kad vienas atvejis baigtas nagrinėti, o dviem atvejais nebuvo nustatyta netinkamo administravimo, tuo tarpu kai kiti du skundai dar yra nagrinėjami; pažymi, kad tyrime, kuris susijęs su Euro grupės susitikimus rengiančių įstaigų skaidrumu, ombudsmenas nustatė, kad Taryba ėmėsi veiksmų, siekdama toliau tobulinti savo skaidrumo politiką, ir todėl nusprendė šį strateginį tyrimą užbaigti;

Komunikacija

46.

sutinka, kad 2019 m. pirmenybė buvo teikiama žiniatinklio svetainės prieinamumo gerinimui, kaip buvo rekomenduota 2018 m. išorės audito rekomendacijose; kaip vieną iš įkvepiančių rezultatų palankiai vertina tai, kad vadinamieji „politikos puslapiai“, kuriuose pateikiama bendroji informacija apie pagrindines iniciatyvas ir teisės aktus, dėl kurių diskutuojama Taryboje, sudarė greičiausiai augančią šios žiniatinklio svetainės dalį;

47.

palankiai vertina tai, kad patobulinimai padėjo sukurti patogesnę naudotojams žiniatinklio svetainę, įskaitant neįgaliuosius, kaip rodo prieinamumo vertė, kuri nuo 2018 m. pabaigoje buvusių 47 proc. padidėjo iki 67 proc. 2019 m. gruodžio mėn.; pažymi, kad likusios audito rekomendacijos, kurios daugiausia yra susijusios su naudotojų patirtimi ir turinio kūrimo standartais, bus įgyvendintos 2020 m.; prašo Tarybos toliau informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie audito rekomendacijų rezultatus ir su jomis susijusius pasiekimus, ypač dėl galimybės naudotis neįgaliesiems;

48.

pažymi, kad 2019 m. buvo toliau tobulinama Tarybos garso ir vaizdo transliacijų infrastruktūra bei produkcijos įranga, kad būtų galima padidinti veiklos efektyvumą ir kad infrastruktūra būtų paruošta ateities iššūkiams ir būtų atsparesnė, norint tvarkyti didėjantį vaizdo medžiagos kiekį;

Tarybos vaidmuo skiriant Europos prokurorus į Europos prokuratūrą

49.

primena, kad 2019 m. ir 2020 m. nacionaliniai pirminės atrankos komitetai nominavo kandidatus vertinimui, o Europos atrankos komisija toliau apsvarstė 22 Europos prokurorų, 2020 m. skiriamų į Europos prokuratūrą, kvalifikaciją; primena, kad remiantis Tarybos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/1696 (1), Europos atrankos komisija atlieka kandidatų vertinimą ir pateikia Tarybai jų eiliškumą, į kurį Taryba atsižvelgia;

50.

primena, kad Įgyvendinimo sprendime (ES) 2020/1117 (2) nurodoma, kad „kandidatų, kuriuos pasiūlė Belgija, Bulgarija ir Portugalija, atveju Taryba nesilaikė atrankos komisijos nustatytos neprivalomos pirmumo tvarkos, remdamasi kitokiu tų kandidatų nuopelnų įvertinimu, atliktu atitinkamuose Tarybos parengiamuosiuose organuose“;

51.

primena, kad 2020 m. liepos 27 d. Austrija, Estija, Liuksemburgas ir Nyderlandai paskelbė pareiškimą, kuriame pabrėžiama, kad „turi būti vengiama konfliktų tarp nacionalinių atrankos komisijų nustatyto eiliškumo ir Europos atrankos komisijos nustatyto eiliškumo, nes tai gali pakenkti europiniam skyrimo procedūros aspektui“;

52.

apgailestauja, kad Taryba tinkamai neatsakė į keletą Parlamento klausimų raštu, pateiktų 2020 m. liepos – rugsėjo mėn., kuriuose buvo prašoma Tarybos paaiškinti, kodėl ji nusprendė nesilaikyti Europos atrankos komisijos rekomendacijų, taip pat prašoma išsamiai paaiškinti, kaip buvo atliktas vertinimas, po kurio buvo nuspręsta nesilaikyti Europos atrankos komisijos rekomendacijų;

53.

yra labai susirūpinęs dėl žiniasklaidos pranešimų apie tai, kad Portugalijos vyriausybė Tarybai pateikė neteisingą informaciją apie Europos atrankos komisijos sprendimu antroje vietoje buvusio kandidato užimamas pareigas ir patirtį, nes dėl to jis buvo paskirtas Portugalijai atstovaujančiu Europos prokuroru;

54.

primena, kad Europos prokurorai turi būti nepriklausomi ir bet koks įtarimas apie nacionalinės vyriausybės kišimąsi, siekiant naudos kandidatui ir prieštaraujant Europos atrankos komisijos rekomendacijai, darytų didelį neigiamą poveikį Europos prokuratūros, kaip institucijos, reputacijai, sąžiningumui ir nepriklausomumui;

Dabartinė padėtis atsisakius patvirtinti biudžeto įvykdymą

55.

atkreipia dėmesį į Parlamento prerogatyvą patvirtinti biudžeto įvykdymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį ir taikomas Finansinio reglamento bei Darbo tvarkos taisyklių nuostatas, atsižvelgiant į dabartinį aiškinimą ir praktiką, būtent, įgaliojimą patvirtinti biudžeto įvykdymą, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir demokratinė atskaitomybė Sąjungos mokesčių mokėtojų atžvilgiu;

56.

atkreipia dėmesį į tai, kad per beveik dvidešimt metų Parlamentas išplėtojo visų Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų biudžeto įvykdymo patvirtinimo praktiką;

57.

nurodo, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika remiama mokesčių mokėtojų ir visuomenės teisė būti informuotiems apie viešųjų pajamų naudojimą;

58.

pakartoja, kad, siekiant Sąjungos administravimo atvirumo bei skaidrumo ir Sąjungos finansinių interesų apsaugos, būtina atvira ir skaidri biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, kurią vykdant kiekviena Sąjungos institucija yra atskaitinga už savo vykdomą biudžetą pagal Finansinio reglamento 59 straipsnį;

59.

pakartoja, kad reikia gerinti institucijų bendradarbiavimą vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą sudarant Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimo memorandumą dėl Parlamento ir Tarybos bendradarbiavimo metinės biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu;

60.

pabrėžia, kad pagal Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnį kiekviena institucija veikia neviršydama Sutartyse jai suteiktų įgaliojimų ir laikydamasi jose nustatytų procedūrų, sąlygų bei tikslų ir kad institucijos turi nuoširdžiai tarpusavyje bendradarbiauti;

61.

primena, kad iki šiol vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūras nuolat kildavo sunkumų dėl Tarybos nebendradarbiavimo, taip pat primena, kad Parlamentas atsisakė suteikti Tarybos generaliniam sekretoriui patvirtinimą, kad Taryba įvykdė 2009–2019 finansinių metų biudžetus;

62.

pabrėžia, kad, esant dabartinei padėčiai, kai Parlamentas gali tik patikrinti Audito Rūmų ir Europos ombudsmeno ataskaitas ir Tarybos žiniatinklio svetainėje skelbiamą informaciją, tačiau negauna rašytinių ar žodinių atsakymų iš Tarybos metinės biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu, Parlamentas negali priimti informacija pagrįsto sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir taip daromas ilgalaikis neigiamas poveikis abiem institucijoms bei diskredituojama politinio biudžeto valdymo tikrinimo procedūra;

63.

pabrėžia, kad reikia vėl pradėti derybas su Taryba, kad būtų pasiektas abi puses tenkinantis susitarimas siekiant pagaliau išeiti iš šios aklavietės;

64.

pakartoja, kad Parlamentui atstovaujanti derybų grupė yra pasirengusi imtis darbo ir kad 2020 m. gegužės 25 d. Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas išsiuntė Tarybos generaliniam sekretoriui laišką siūlydamas pradėti derybas;

65.

tebėra įsitikinęs, kad šiuo klausimu galima susitarti, ir todėl ragina Tarybą nepagrįstai nedelsiant atnaujinti šias derybas siekiant rasti sprendimą, kuriuo būtų atsižvelgiama į piliečių teisę į atskaitomybę;

66.

pažymi, kad turėtų būti atskirtos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrose dalyvaujančių atitinkamų institucijų funkcijos; pabrėžia, kad Parlamentas nesutinka su tvirtinimu, jog šios dvi institucijos atlieka lygiavertį ir abipusio pobūdžio vaidmenį biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje;

67.

atsižvelgdamas į konkrečią Tarybos, kaip institucijos, teikiančios rekomendacijas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros, funkciją, dar kartą prašo Tarybos pateikti biudžeto įvykdymo patvirtinimo rekomendacijas dėl kitų Sąjungos institucijų;

68.

pripažįsta, kad teigiamą šio proceso tendenciją nutraukė COVID-19 pandemija; tačiau susirūpinęs pažymi, kad 2020 m. rudenį visi Parlamento bandymai susitikti pirmajam preliminariam pasidalijimui nuomonėmis su Taryba buvo nesėkmingi;

69.

atkreipia dėmesį į tai, kad, kol tarp šalių nevyksta derybos, Parlamentas laikosi savo nuomonės ir kad šalių derybos yra išankstinė sąlyga šiam klausimui išspręsti;

70.

primena Komisijos pirmininko pavaduotojos Věros Jourovos ir Komisijos nario Johanneso Hahno pareiškimus, padarytus per klausymus Parlamente 2019 m., jog jie pasirengę šiuo klausimu imtis veiksmų, kad padėtų užtikrinti didesnį Tarybos biudžeto vykdymo skaidrumą; mano, kad derybos galėtų būti išplėstos taip, kad būtų įtraukta ir Komisija, siekiant užtikrinti, kad Parlamentui būtų teikiama būtina informacija apie tai, kaip Taryba vykdo savo biudžetą;

71.

pažymi, kad daug komunikatų ir dokumentų pateikiama tik anglų kalba; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad darbo posėdžiai rengiami be vertimo žodžiu galimybės; prašo, kad Taryba paisytų principų, teisių ir pareigų, išdėstytų Pagrindinių teisių chartijoje, Reglamente Nr. 1/1958, taip pat gairėse ir vidaus sprendimuose, tokiuose Gero administracinio elgesio kodeksas; todėl ragina Tarybą skirti reikiamų žmogiškųjų išteklių siekiant užtikrinti, kad būtų gerbiama daugiakalbystė, didinant darbuotojų, atsakingų už vertimą raštu ir žodžiu, skaičių.

(1)   2018 m. liepos 13 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1696 dėl Reglamento (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje, 14 straipsnio 3 dalyje numatytų atrankos komisijos veiklos taisyklių (OL L 282, 2018 11 12, p. 8).

(2)   2020 m. liepos 27 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/1117, kuriuo skiriami Europos prokuratūros Europos prokurorai (OL L 244, 2020 7 29, p. 18).