<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.55-20141201.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C‑577/10</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62010CC0577</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:477">EU:C:2012:477</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>14</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>14</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P>GENERALINIO ADVOKATO P. CRUZ VILLALÓN IŠVADA – BYLA C-577/10</P><P>KOMISIJA / BELGIJA</P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Pedro Cruz Villalón Išvada,</HT></P><P>pateikta <DATE ISO="20120719">2012 m. liepos 19 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: prancūzų.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Byla C-577/10</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">Europos Komisija</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">prieš</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">Belgijos Karalystę</HT></P></STI></TITLE><INDEX><KEYWORD>Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas</KEYWORD><KEYWORD>SESV 56 straipsnis</KEYWORD><KEYWORD>Laisvas paslaugų teikimas</KEYWORD><KEYWORD>Nacionalinės teisės aktai, kuriais kitose valstybėse narėse įsisteigusiems paslaugų teikėjams nustatyta pareiga iš anksto pateikti deklaraciją</KEYWORD><KEYWORD>Savarankiškai dirbantys asmenys</KEYWORD><KEYWORD>Diskriminacija</KEYWORD><KEYWORD>Objektyviai pagrįsta diferenciacija</KEYWORD><KEYWORD>Laisvo paslaugų teikimo kliūtys</KEYWORD><KEYWORD>Baudžiamosios sankcijos</KEYWORD><KEYWORD>Pateisinimai</KEYWORD><KEYWORD>Sukčiavimo prevencija</KEYWORD><KEYWORD>Apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos</KEYWORD><KEYWORD>Darbuotojų apsauga</KEYWORD><KEYWORD>Ekonomiškai priklausomi savarankiškai dirbantys asmenys</KEYWORD><KEYWORD><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>Fiktyvūs savarankiškai dirbantys asmenys<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/></KEYWORD><KEYWORD>Proporcingumas</KEYWORD><KEYWORD>Nuoseklumo principas</KEYWORD></INDEX><CONTENTS.CONCLUSION><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Šiuo ieškiniu dėl įsipareigojimų neįvykdymo konstatavimo Europos Komisija siekia, kad Teisingumo Teismas pripažintų, jog Belgijos Karalystės sukurta sistema, pagal kurią kitoje valstybėje narėje įsisteigusiems paslaugų teikėjams nustatyta pareiga iš anksto pateikti deklaraciją (vadinamoji <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistema)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P>Santrumpa olandų kalba <HT TYPE="ITALIC">Landenoverschrijdend Informatiesysteem ten behoeve van Migratieonderzoek bij de Sociale Administratie</HT> (tarpvalstybinė informacinė sistema, skirta socialinio administravimo institucijoms atlikti tyrimus migracijos srityje).</P></NOTE>, yra nesuderinama su laisvu paslaugų teikimu, kaip tai suprantama pagal SESV 56 straipsnį. Komisija visų pirma teigia, kad ta sistema yra diskriminuojanti ir kad jos negalima pateisinti nė vienu viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar jos sveikatos motyvu, kaip tai suprantama pagal SESV 52 straipsnį. Tačiau papildomai ji taip pat nagrinėja, ar ji gali būti pateisinta Belgijos Karalystės nurodytu bendrojo intereso tikslu, susisijusiu su poreikiu prižiūrėti, kaip laikomasi privalomų bendrojo intereso reikalavimų, ir daro išvadą, kad bet kuriuo atveju ši sistema nereikalinga tiems tikslams pasiekti ir yra neproporcinga.</TXT></NP><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Kadangi <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistemos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>specialaus taikymo<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/>, kaip nustatyta Teisingumo Teismo praktikoje, negalima lengvai užginčyti, sunkiausia nustatyti, ar ši byla gali būti nagrinėjama atsižvelgiant į Komisijos papildomai pateiktą analizę, kaip Teisingumo Teismas galėjo tai padaryti nagrinėdamas priemones, kurios turėjo neigiamos įtakos paslaugų teikimui, vykdomam komandiruojant pagal darbo sutartį dirbančius asmenis.</TXT></NP><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Iš tiesų, ši byla yra ypatinga dėl aplinkybės, kad, priešingai, nei iki šiol Teisingumo Teismo nagrinėtose beveik tokiose pačiose ar panašiose bylose, kuriose buvo nagrinėjamos priemonės, turinčios įtakos paslaugų teikėjams, kai jie veikė komandiruodami pagal darbo sutartį dirbančius asmenis į kitą valstybę narę, nei jų įsisteigimo valstybė narė, <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistemą Komisija ginčija dėl to, kad ji daro neigiamą įtaką patiems paslaugų teikėjams kaip savarankiškai dirbantiems asmenims.</TXT></NP><?PAGE NO="2"?><NP><NO.P>4.</NO.P><TXT>Šioje išvadoje siūlau Teisingumo Teismui šį ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo konstatavimo dėl savarankiškai dirbančių asmenų nagrinėti panašiai, kaip buvo nagrinėtos bylos dėl komandiruotų pagal darbo sutartį dirbančių asmenų, ir išplėsti argumento, kad <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistema yra diskriminuojanti ir nepateisinama vienu iš SESV 52 straipsnyje nurodytų tikslų, ribas ir į savo analizę įtraukti Belgijos Karalystės nurodytus privalomus bendrojo intereso reikalavimus. Konkrečiai kalbant, reikės atsižvelgti į aplinkybę, kad reali savarankiškai dirbančių asmenų padėtis gali savaime ir tam tikromis aplinkybėmis slėpti situacijas, kurios apsaugos vertos ne mažiau nei pagal darbo sutartį dirbančių asmenų situacija, konkrečiai kalbant – <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>ekonomiškai priklausomų savarankiškai dirbančių asmenų<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/>, kartais taip pat vadinamų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>ekonomiškai pavaldžiais savarankiškai dirbančiais asmenimis<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/> arba <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>kvazipriklausomais darbuotojais<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P>Apie šiuos darbuotojus žr., be kita ko, Komisijos Žaliąją knygą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>Darbo teisės modernizavimas įgyvendinant 21-ojo amžiaus uždavinius<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/> (COM(2006) 708 galutinis); P.-H. Antonmattei ir J.-C. Sciberras <HT TYPE="ITALIC">Le travail économiquement dépendant: quelle protection</HT>, ataskaita darbo, socialinių ryšių, šeimos ir solidarumo ministrui, 2008 m. lapkričio mėn.</P></NOTE>, situacija, ir atsižvelgti į labiau neteisėtus reiškinius, kaip antai dažniausiai pasitaikantį <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>fiktyvių savarankiškai dirbančių asmenų<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/> reiškinį. Vis dėlto, kadangi pagal <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistemą nustatyta bendra išankstinė pareiga prieš pradedant teikti tam tikras paslaugas, turi būti ypač griežtai išnagrinėtas jos reikalingumas, proporcingumas ir galiausiai nuoseklumas.</TXT></NP><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I –</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Nacionalinės teisės aktai</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>5.</NO.P><TXT>Komisijos ieškinyje dėl įsipareigojimų neįvykdymo konstatavimo ginčijamos nacionalinės nuostatos yra <DATE ISO="20061227">2006 m. gruodžio 27 d.</DATE> įstatymo-programos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P>_ <DATE ISO="20061228">2006 m. gruodžio 28 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Moniteur belge</HT>, p. 75178, toliau – ginčijamas įstatymas-programa.</P></NOTE> redakcijos, galiojančios nuo <DATE ISO="20070401">2007 m. balandžio 1 d.</DATE>, VIII skyriaus, kuriuo reglamentuojamas komandiruotų pagal darbo sutartį dirbančių asmenų ir savarankiškai dirbančių asmenų išankstinis deklaracijos pateikimas, 137 straipsnio 8 punktas, 138 straipsnio trečia įtrauka, 153 straipsnis ir 157 straipsnio 3 punktas. Šis išankstinis deklaracijos pateikimas yra dalis didesnio projekto, t. y. dalis <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistemos, kuria siekiama įdiegti vieną langelį visiems formalumams, susijusiems su darbu Belgijoje, tvarkyti.</TXT></NP><NP><NO.P>6.</NO.P><TXT>Ginčijamo įstatymo-programos 137 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>Šiame skyriuje ir potvarkiuose dėl jo įgyvendinimo:</P><P>&lt;…&gt;</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>7)</NO.P><TXT>savarankiškai dirbantys asmenys: visi fiziniai asmenys, vykdantys profesinę veiklą, dėl kurios jie neturi statutinių ryšių arba ryšių pagal darbo sutartį;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>8)</NO.P><TXT>komandiruoti savarankiškai dirbantys asmenys:</TXT><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>7 punkte nurodyti asmenys, kurie laikinai arba iš dalies vykdo vieną ar kelias savarankiškos veiklos rūšis Belgijoje, tačiau joje nuolat negyvena, ir kurie įprastai dirba vienos arba daugelio šalių, išskyrus Belgiją, teritorijoje;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>iš užsienio atvykę asmenys, kurie atvyksta į Belgiją su tikslu joje laikinai vykdyti savarankišką profesinę veiklą arba laikinai joje įsikurti kaip savarankiškai dirbantys asmenys.</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/></P></ALINEA></QUOT.S></P></NP><?PAGE NO="3"?><NP><NO.P>7.</NO.P><TXT>Ginčijamo įstatymo-programos 138 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>Šis skyrius taikomas:</P><P>&lt;…&gt;</P><P>komandiruotiems savarankiškai dirbantiems asmenims,</P><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/></P></ALINEA></QUOT.S></P></NP><NP><NO.P>8.</NO.P><TXT>Ginčijamo įstatymo-programos 153 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>Prieš pradėdamas komandiruoto savarankiškai dirbančio asmens profesinę veiklą Belgijos teritorijoje toks asmuo arba jo atstovas privalo <HT TYPE="ITALIC">Institut national d’assurances sociales pour travailleurs indépendants</HT> (Nacionalinis savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo institutas) elektroniniu būdu pateikti pagal 154 straipsnį užpildytą deklaraciją laikantis Karaliaus nustatytos tvarkos.</ALINEA><ALINEA>Prieš pradėdamas stažuotę Belgijos teritorijoje komandiruotas savarankiškas stažuotojas arba institucija, kurioje jis studijuoja ar mokosi profesijos, privalo <HT TYPE="ITALIC">Institut national d’assurances sociales pour travailleurs indépendants</HT> elektroniniu būdu pateikti pagal 154 straipsnį užpildytą deklaraciją laikantis Karaliaus nustatytos tvarkos.</ALINEA><ALINEA>Kai komandiruotas savarankiškai dirbantis asmuo ar jo atstovas arba komandiruotas savarankiškas stažuotojas ar institucija, kurioje jis studijuoja ar mokosi profesijos negali pateikti tokios deklaracijos elektroniniu būdu, gali ją atsiųsti <HT TYPE="ITALIC">Institut national d’assurances sociales pour travailleurs indépendants</HT> faksu arba paštu laikydamiesi šios institucijos nustatytos tvarkos.</ALINEA><ALINEA>Kai tik pateikiama pirmesnėse pastraipose nurodyta deklaracija, deklarantas gauna gavimo patvirtinimą pagal minėto <DATE ISO="20030224">2003 m. vasario 24 d.</DATE> įstatymo 3 straipsnį. Jei deklaracija pateikiama faksu ar paštu, <HT TYPE="ITALIC">Institut national d’assurances sociales pour travailleurs indépendants</HT>, laikydamasis nustatytos tvarkos, išduoda gavimo patvirtinimą faksu arba paštu.</ALINEA><ALINEA>Karalius nustato terminą, per kurį išankstinė deklaracija gali būti panaikinta.</ALINEA><ALINEA>Jei komandiruotė užsitęsia ilgiau, nei numatyta iš pradžių, deklarantas turi pateikti naują deklaraciją dar nepasibaigus iš pradžių numatytam komandiruotės terminui.<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP><NP><NO.P>9.</NO.P><TXT>Ginčijamo įstatymo-programos 157 straipsnis suformuluotas taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>Nepažeidžiant Baudžiamojo kodekso 269–274 straipsnių, įkalinimo bausme nuo aštuonių dienų iki vienų metų ir bauda nuo 500 iki <FT TYPE="NUMBER">2500</FT> eurų arba tik viena iš šių bausmių baudžiami:</P><P>&lt;…&gt;</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>3)</NO.P><TXT>komandiruotas savarankiškai dirbantis asmuo, kuris nesilaikė šio skyriaus ir potvarkių dėl jo įgyvendinimo nuostatų.<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/></TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></QUOT.S></P></NP></GR.SEQ><?PAGE NO="4"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II –</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Ikiteisminė procedūra</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>10.</NO.P><TXT><DATE ISO="20070622">2007 m. birželio 22 d.</DATE> raštu Komisija atkreipė Belgijos Karalystės dėmesį į problemas, kurias, atsižvelgiant į EB 49 straipsnį (dabar – SESV 56 straipsnis), jos nuomone, kelia savarankiškiems paslaugų teikėjams nustatyta pareiga registruotis ir iš anksto deklaruoti veiklą pagal <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistemą, ir paragino jai pateikti visą informaciją, kuria remiantis būtų galima suprasti minėtą sistemą, taip pat nurodyti priežastis, pateisinančias tokios bendros deklaravimo sistemos sukūrimą.</TXT></NP><NP><NO.P>11.</NO.P><TXT><DATE ISO="20070712">2007 m. liepos 12 d.</DATE> rašte Belgijos Karalystė išdėstė <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistemos kontekstą ir filosofiją ir pabrėžė, kad ja siekiama kelių teisėtų tikslų, šiuo atveju – administracinio supaprastinimo ir patikimos statistinės informacijos sukūrimo bei užsieniečių veiklos Belgijoje priežiūros ir kontrolės tobulinimo.</TXT></NP><NP><NO.P>12.</NO.P><TXT><DATE ISO="20090202">2009 m. vasario 2 d.</DATE> raštu Komisija vis dėlto pakartotinai išreiškė nuogąstavimus dėl <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistemos ir pateikė Belgijos Karalystei oficialų pranešimą, kuriuo paprašė pateikti pastabas šiuo klausimu ir atsakyti į įvairius klausimus. Komisija teigė, kad ginčijamo įstatymo-programos nuostatomis tikrai daromos laisvo paslaugų teikimo kliūtys, t. y. jomis netiesiogiai diskriminuojama dėl pilietybės. Ji nurodė, be kita ko, kad Belgijos Karalystės pateikti pateisinimai neatitinka nė vieno iš trijų EB 46 straipsnyje nurodytų reikalavimų, kad jie nėra privalomi bendrojo intereso pagrindai ir kad bet kuriuo atveju neproporcingi.</TXT></NP><NP><NO.P>13.</NO.P><TXT><DATE ISO="20090331">2009 m. kovo 31 d.</DATE> raštu Belgijos Karalystė atsakė į Komisijos oficialiame pranešime pateiktas pastabas ir visų pirma pažymėjo, kad tą sistemą ji taiko tik savarankiškai dirbantiems paslaugų teikėjams, o ne tiems atvejams, kuriems turi būti taikoma <DATE ISO="19961216">1996 m. gruodžio 16 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="018" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="1996">OL L 18, p. 1</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 2 t., p. 431.</P></NOTE>. Ji nurodė, kad bendras pareigos deklaruoti <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistemoje tikslas yra užsieniečių veiklos Belgijoje priežiūra ir kontrolė, kad būtų socialiai apsaugoti visų suinteresuotųjų šalių teisėti interesai, išsaugota socialinio draudimo sistemų finansinė pusiausvyra ir būtų kovojama su socialiniu bei mokestiniu sukčiavimu ir nesąžininga konkurencija, taip pat – patikimos statistinės informacijos sukūrimas ir supaprastintas administravimas. <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistema konkrečiai sudarytų sąlygas kovoti su fiktyvių savarankiškai dirbančių asmenų reiškiniu, dar tiksliau, su sukčiavimu apeinant minimalius Direktyvoje 96/71 nustatytus reikalavimus dėl socialinės apsaugos, kai komandiruojami darbuotojai pristatomi kaip savarankiškai dirbantys asmenys.</TXT></NP><NP><NO.P>14.</NO.P><TXT><DATE ISO="20091008">2009 m. spalio 8 d.</DATE> pagrįstoje nuomonėje, kuri Belgijos valdžios institucijoms buvo pateikta <DATE ISO="20091009">2009 m. spalio 9 d.</DATE> raštu, Komisija toliau laikėsi kaltinimų dėl <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> deklaravimo sistemos ir nurodė, kad ginčijamo įstatymo-programos 137 straipsnio 8 punkto, 138 straipsnio trečios įtraukos, 153 straipsnio ir 157 straipsnio 3 punkto nuostatos, jos nuomone, nesuderinamos su SESV 56 straipsniu, nes taikomos savarankiškai dirbantiems paslaugų teikėjams, bei pasiliko teisę vėliau išnagrinėti, jei reikės, komandiruotų darbuotojų, kaip jie suprantami pagal Direktyvą 96/71, padėtį.</TXT></NP><NP><NO.P>15.</NO.P><TXT><DATE ISO="20091211">2009 m. gruodžio 11 d.</DATE> atsakymu į pagrįstą nuomonę Belgijos Karalystė toliau tvirtai laikėsi savo nuomonės. Toliau neigdama, kad <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistema gali būti laikoma kliūtimi savarankiškai dirbantiems darbuotojams laisvai teikti paslaugas, ji dar kartą pažymėjo, kad ši kliūtis bet kuriuo atveju pateisinama būtent darbuotojų socialinės apsaugos, socialinio draudimo finansinės pusiausvyros išsaugojimo ir veiksmingos sukčiavimo prevencijos tikslais ir yra mažiausiai ribojanti priemonė šiems tikslams įgyvendinti.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III –</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Procesas Teisingumo Teisme</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>16.</NO.P><TXT>Susiklosčius tokioms aplinkybėms, <DATE ISO="20101210">2010 m. gruodžio 10 d.</DATE> Teisingumo Teismo kanceliarijai pateiktu pareiškimu Komisija pareiškė šį ieškinį.</TXT></NP><?PAGE NO="5"?><NP><NO.P>17.</NO.P><TXT><DATE ISO="20110411">2011 m. balandžio 11 d.</DATE> Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi Danijos Karalystei buvo leista įstoti į bylą palaikyti Belgijos Karalystės reikalavimus.</TXT></NP><NP><NO.P>18.</NO.P><TXT>Per <DATE ISO="20120329">2012 m. kovo 29 d.</DATE> įvykusį teismo posėdį buvo išklausytos Belgijos Karalystės, Danijos Karalystės ir Komisijos pastabos žodžiu.</TXT></NP><NP><NO.P>19.</NO.P><TXT>Komisija Teisingumo Teismo prašo:</TXT><P><LIST TYPE="DASH"><ITEM><P>pripažinti, kad priėmusi ginčijamo įstatymo-programos 137 straipsnio 8 punktą, 138 straipsnio trečią įtrauką, 153 straipsnį ir 157 straipsnio 3 punktą, Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 56 straipsnio nuostatas ir</P></ITEM><ITEM><P>priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.</P></ITEM></LIST></P></NP><NP><NO.P>20.</NO.P><TXT>Belgijos Karalystė Teisingumo Teismo prašo:</TXT><P><LIST TYPE="DASH"><ITEM><P>pripažinti, kad ieškinys nepagrįstas, nes Komisija nepateikė įrodymų dėl tariamo įsipareigojimų neįvykdymo,</P></ITEM><ITEM><P>jei Teisingumo Teismas nuspręstų, jog Komisijos ieškinys yra pakankamai pagrįstas, pripažinti, kad bent jau priėmusi ginčijamo įstatymo-programos 137 straipsnio 8 punktą, 138 straipsnio trečią įtrauką, 153 straipsnį ir 157 straipsnio 3 punktą, Belgijos Karalystė įvykdė įsipareigojimus pagal SESV 56 straipsnio nuostatas ir</P></ITEM><ITEM><P>dėl tos priežasties ieškinį atmesti ir priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.</P></ITEM></LIST></P></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV –</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Analizė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>A –</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Šalių argumentų santrauka</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>21.</NO.P><TXT>Komisija visų pirma teigia, kad sistema <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> yra diskriminuojantis savarankiškai dirbančių asmenų laisvo teikimo paslaugų ribojimas, kuris gali, jei reikia, būti pateisintas tik SESV 52 straipsnyje išdėstytais su viešąja tvarka, visuomenės saugumu ar jos sveikata susijusiais motyvais. Kadangi Belgijos Karalystė nepateikė nė vieno iš šių pateisinimų, Komisija prašo Teisingumo Teismo konstatuoti jos įsipareigojimų neįvykdymą pagal SESV 56 straipsnį. Per teismo posėdį Komisija patvirtino, kad jos pagrindinis reikalavimas yra konstatuoti, jog Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų vien šiuo pagrindu.</TXT></NP><NP><NO.P>22.</NO.P><TXT>Be to, Komisija pabrėžia, kad jos ieškinyje kalbama tik apie savarankiškai dirbančius asmenis, o ne komandiruotus pagal darbo sutartį dirbančius asmenis, kuriems taikoma Direktyva 96/71, todėl jei šiuo aspektu reikšminga teismų praktika, būtent <DATE ISO="20060119">2006 m. sausio 19 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Vokietiją</HT> <NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P><REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-244/04" PAGE.ECR="885" YEAR="2006">C-244/04, Rink. p. 885</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>, gali būti ja remiamasi ir į ją atsižvelgiama; vis dėlto ji yra nereikšminga, nes paslaugų teikėjų (savarankiškai dirbančių asmenų) ir komandiruotų pagal darbo sutartį dirbančių asmenų atitinkamų situacijų ypatybės užkerta kelią bet kokiam sistemingam palyginimui.</TXT></NP><NP><NO.P>23.</NO.P><TXT>Vis dėlto papildomai ieškinio pareiškime Komisija ilgai nagrinėjo įvairius Belgijos Karalystės nurodytus bendrojo intereso tikslus <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistemai pateisinti ir tos sistemos reikalingumą bei proporcingumą, o galiausiai padarė išvadą, kad bet kuriuo atveju ši sistema yra nepateisinamas laisvo savarankiškai dirbančių asmenų paslaugų teikimo ribojimas.</TXT></NP><?PAGE NO="6"?><NP><NO.P>24.</NO.P><TXT>Tačiau Belgijos Karalystė, kurią iš esmės palaiko Danijos Karalystė, mano, kad ta sistema negali būti laikoma diskriminuojančia, nes, pirma, ji taip pat taikoma kitose valstybėse narėse įsisteigusiems Belgijos piliečiams ir, antra, bet kuriuo atveju Belgijoje įsisteigusių paslaugų teikėjų padėtis skiriasi nuo kitose valstybėse narėse įsisteigusių paslaugų teikėjų padėties. Be kita ko, ji teigia, kad <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistema yra tik nereikšmingas laisvo paslaugų teikimo ribojimas, kad jos poveikis šiai laisvei per daug netiesioginis ir abejotinas, kad ji būtų uždrausta remiantis SESV 56 straipsniu, ir kad bet kokiu atveju ji pateisinama privalomais bendrojo intereso reikalavimais ir puikiai dera su proporcingumo principu.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>B –</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Pirminės pastabos</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>25.</NO.P><TXT>Visų pirma svarbu pažymėti, kad Teisingumo Teismas jau kelis kartus nagrinėjo ieškinius dėl įsipareigojimų neįvykdymo arba atsakė į prejudicinius klausimus, susijusius su įvairiais Direktyvos 96/71<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P><DATE ISO="20050414">2005 m. balandžio 14 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Vokietiją</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-341/02" PAGE.ECR="I-2733" YEAR="2005">C-341/02, Rink. p. I-2733</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20041012">2004 m. spalio 12 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Wolff &amp; Müller</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-60/03" PAGE.ECR="I-9553" YEAR="2004">C-60/03, Rink. p. I-9553</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20080403">2008 m. balandžio 3 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Rüffert</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-346/06" PAGE.ECR="I-1989" YEAR="2008">C-346/06, Rink. p. I-1989</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20110210">2011 m. vasario 10 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Vicoplus ir kt</HT>. (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-307/09+C-308/09+C-309/09" PAGE.ECR="I-453" YEAR="2011">C-307/09-C-309/09, Rink. p. I-453</REF.DOC.ECR>). Dėl darbuotojų komandiravimo aspektų, susijusių su socialine apsauga, žr. <DATE ISO="20060126">2006 m. sausio 26 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Herbosch Kiere</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-2/05" PAGE.ECR="I-1079" YEAR="2006">C-2/05, Rink. p. I-1079</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> arba SESV 56 straipsnio<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P><DATE ISO="19991123">1999 m. lapkričio 23 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Arblade ir kt</HT>. (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-369/96+C-376/96" PAGE.ECR="I-8453" YEAR="1999">C-369/96 ir C-376/96, Rink. p. I-8453</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20011025">2001 m. spalio 25 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Finalarte ir kt</HT>. (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-49/98+C-50/98+C-52/98+C-53/98+C-54/98+C-68/98+C-69/98+C-70/98+C-71/98" PAGE.ECR="I-7831" YEAR="2001">C-49/98, C-50/98, C-52/98-C-54/98 ir C-68/98-C-71/98, Rink. p. I-7831</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20010315">2001 m. kovo 15 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Mazzoleni ir ISA</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-165/98" PAGE.ECR="I-2189" YEAR="2001">C-165/98, Rink. p. I-2189</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20020124">2002 m. sausio 24 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Portugaia Construções</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-164/99" PAGE.ECR="I-787" YEAR="2002">C-164/99, Rink. p. I-787</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20070718">2007 m. liepos 18 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Vokietiją</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-490/04" PAGE.ECR="I-6095" YEAR="2007">C-490/04, Rink. p. I-6095</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20101007">2010 m. spalio 7 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">dos Santos Palhota ir kt</HT>. (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-515/08" PAGE.ECR="I-9133" YEAR="2010">C-515/08, Rink. p. I-9133</REF.DOC.ECR>). Dėl konkretaus vienos valstybės narės įmonės pagal darbo sutartį dirbančių asmenų, kurie buvo trečiųjų valstybių piliečiai, komandiravimo į kitą valstybę narę atvejo žr. minėtą <DATE ISO="20060119">2006 m. sausio 19 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Vokietiją</HT>; <DATE ISO="20060921">2006 m. rugsėjo 21 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Austriją</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-168/04" PAGE.ECR="I-9041" YEAR="2006">C-168/04, Rink. p. I-9041</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20091001">2009 m. spalio 1 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Belgiją</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-219/08" PAGE.ECR="I-9213" YEAR="2009">C-219/08, Rink. p. I-9213</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> ir kartais jų abiejų vienu metu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P><DATE ISO="20071218">2007 m. gruodžio 18 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Laval un Partneri</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-341/05" PAGE.ECR="I-11767" YEAR="2007">C-341/05, Rink. p. I-11767</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20080619">2008 m. birželio 19 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Liuksemburgą</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-319/06" PAGE.ECR="I-4323" YEAR="2008">C-319/06, Rink. p. I-4323</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20100616">2010 m. birželio 16 d.</DATE> Nutartis <HT TYPE="ITALIC">RANI Slovakia</HT> (C-298/09).</P></NOTE> aiškinimo aspektais. Tačiau dabar yra pirmas kartas, kai Teisingumo Teismas nagrinėja tokį patį ieškinį, kuris šiuo atveju konkrečiai susijęs su paslaugų teikėju kaip savarankiškai dirbančiu asmeniu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P>Vis dėlto Teisingumo Teismas jau yra nagrinėjęs bylas, susijusias su savarankiškai dirbančiais asmenimis; dėl turistų gidų žr., be kita ko, <DATE ISO="19970605">1997 m. birželio 5 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">SETTG</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-398/95" PAGE.ECR="I-3091" YEAR="1997">C-398/95, Rink. p. I-3091</REF.DOC.ECR>); dėl advokatų – <DATE ISO="20020219">2002 m. vasario 19 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Wouters ir kt</HT>. (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-309/99" PAGE.ECR="I-1577" YEAR="2002">C-309/99, Rink. p. I-1577</REF.DOC.ECR>) ir dėl vairuotojų mokyklų – <DATE ISO="20080619">2008 m. birželio 19 d.</DATE> Nutartį <HT TYPE="ITALIC">Kurt</HT> (C-104/08).</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>26.</NO.P><TXT>Nors savaime aišku, kad, kaip teigia Komisija, konkrečiai su Direktyva 96/71 susijusi Teisingumo Teismo praktika nėra tiesiogiai reikšminga ir jos negalima tiesiog paprasčiausia perkelti į šią bylą, vis dėlto visi šie sprendimai sudaro teismų praktikos pagrindą, kuris bent iš dalies gali ir turi daryti įtaką atsakymui į šioje byloje iškeltą klausimą.</TXT></NP><NP><NO.P>27.</NO.P><TXT>Pagrindinė iš šios teismų praktikos kylanti mintis yra ta, kad Teisingumo Teismas labai atsargiai ir atsižvelgdamas į daugelį niuansų nagrinėja nacionalines priemones, kuriomis ribojamas laisvas paslaugų teikimas ir kurios gali būti pateisinamos konkrečia būtinybe užtikrinti privalomų bendrojo intereso reikalavimų laikymosi kontrolę. Nors tokios priemonės dėl savo pobūdžio taikomos konkretiems atvejams, todėl iš pirmo žvilgsnio galėtų būti perkvalifikuotos į diskriminuojančias, Teisingumo Teismas vis dėlto vengia nuolat jas kvalifikuoti kaip diskriminuojančias ir, priešingai, stengiasi labai nuodugniai išnagrinėti tų priemonių pateisinimų pagrįstumą, jei tokie pateisinimai nurodyti, ir jų reikalingumą bei proporcingumą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P>Šiuo klausimu žr. šios išvados 25 punkte nurodytą teismų praktiką dėl darbuotojų komandiravimo.</P></NOTE>.</TXT></NP><?PAGE NO="7"?><NP><NO.P>28.</NO.P><TXT>Šis požiūris vis dėlto nesikerta su požiūriu, kuris galiausiai labiau atitinka doktriną ir pagal kurį diskriminuojančiomis pripažįstamos priemonės, kurios taikomos darant skirtumą. <DATE ISO="20070718">2007 m. liepos 18 d.</DATE> Teisingumo Teismo priimtas sprendimas byloje <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Vokietiją</HT> <NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P>Minėtas pirma, 83–88 punktai.</P></NOTE> ypač gerai iliustruoja šį dualumą ir ypatingą Teisingumo Teismo dėmesį valstybių narių pateiktiems pateisinimams, kai nagrinėjamas minėtas kontrolės būtinumas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P>Šioje byloje Teisingumo Teismas iš tiesų turėjo išnagrinėti du Vokietijos teisės aktų aspektus dėl darbuotojų komandiravimo. Pirma, jis nusprendė, jog priemonė, pagal kurią reikalaujama, kad darbdavys saugotų tam tikrus dokumentus vokiečių kalba, ir pagal kurią vokiečių kalba nekalbančioje valstybėje narėje įsisteigusiems darbdaviams nustatyta pareiga pateikti vertimą, buvo pateisinama būtinybe sudaryti sąlygas veiksmingai kontroliuoti, kaip laikomasi tuose teisės aktuose nustatytų teisinių pareigų. Antra, jis nusprendė, kad priemonė, pagal kurią kitose valstybėse narėse įsisteigusios laikinojo įdarbinimo įmonės turi raštu pateikti įvairią informaciją apie darbuotojo skyrimą į jį priimančią įmonę Vokietijoje, buvo taikoma konkrečiai ir nebuvo pateisinama SESV 52 straipsnyje nustatytais reikalavimais, susijusiais su viešąja tvarka, visuomenės saugumu ir jos sveikata, todėl prieštaravo SESV 56 straipsniui.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>29.</NO.P><TXT>Nors bendras požiūris, kurio Teisingumo Teismas laikosi įvairiose minėtose šiai bylai analogiškose bylose, iš tiesų ne visada visiškai dera su likusia teismų praktika dėl laisvo paslaugų teikimo ar su teismų praktika dėl kitų laisvių, vis dėlto tai yra pagrindiniai argumentai, kuriais tas požiūris paaiškinamas ir pateisinamas.</TXT></NP><NP><NO.P>30.</NO.P><TXT>Dėl šio aspekto reikia pažymėti aplinkybę, jog Teisingumo Teismas ne kartą pabrėžė, kad yra pripažinęs valstybių narių teisę tikrinti, kaip laikomasi nacionalinės teisės ir Sąjungos teisės nuostatų paslaugų teikimo srityje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P>Minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Austriją</HT> 43 punktas ir minėto <DATE ISO="20060119">2006 m. sausio 19 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Vokietiją</HT> 36 punktas.</P></NOTE>, arba sutikęs, kad kontrolės priemonės, reikalingos tikrinant, kaip laikomasi reikalavimų, kurie patys pateisinami bendrojo intereso reikalavimais, yra pagrįstos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P>Minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Arblade ir kt</HT>. 39 punktas; <DATE ISO="20011025">2001 m. spalio 25 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Vokietiją</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-493/99" PAGE.ECR="I-8163" YEAR="2001">C-493/99, Rink. p. I-8163</REF.DOC.ECR>, 20 punktas) ir minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">dos Santos Palhota ir kt</HT>. 48 punktas. Žr., be kita ko, M. Gardenés Santiago <HT TYPE="ITALIC">Le détachement transnational de travailleurs dans le cadre des prestations de services: un sujet spécialement difficile pour le marché intérieur</HT>, leidinyje <HT TYPE="ITALIC">Mélanges en l’honneur du Professeur Joël Molinier</HT>, leid. LGDJ, Lextenso, 2012 m., p. 255, būtent p. 259.</P></NOTE>, tačiau visada patikslindavo, kad vykdant šią kontrolę turi būti laikomasi Sąjungos teisės nustatytų ribų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P><DATE ISO="19900327">1990 m. kovo 27 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Rush Portuguesa</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-113/89" PAGE.ECR="I-1417" YEAR="1990">C-113/89, Rink. p. I-1417</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> ir jokiu atveju dėl tos kontrolės laisvas paslaugų teikimas neturi tapti neįgyvendinamas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Dėl šio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>kriterijaus<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/>, be minėto <DATE ISO="20060119">2006 m. sausio 19 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Vokietiją</HT> (36 punktas), taip pat žr. generalinio advokato Ph. Léger išvados byloje, kurioje priimtas minėtas Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Austriją</HT>, 71 punktą ir generalinio advokato P. Mengozzi išvados byloje, kurioje priimtas <DATE ISO="20100908">2010 m. rugsėjo 8 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Carmen Media Group</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-46/08" PAGE.ECR="I-8149" YEAR="2010">C-46/08, Rink. p. I-8149</REF.DOC.ECR>), 63 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>31.</NO.P><TXT>Konkrečiai kalbant, Sprendime <HT TYPE="ITALIC">dos Santos Palhota ir kt</HT>.<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P>Minėtas pirma, 26 ir 27 punktai.</P></NOTE> Teisingumo Teismas pažymėjo, kad valstybės narės, laikydamosi SESV ir bendrųjų teisės principų, turi teisę, be kita ko, nustatyti papildomas administracines taisykles, kuriomis vadovaujantis būtų galima tikrinti, kaip laikomasi nacionalinių materialinės teisės normų dėl Direktyva 96/71<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P>Taip pat žr. minėto <DATE ISO="20070718">2007 m. liepos 18 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Vokietiją</HT> 19 punktą ir Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Laval un Partneri</HT> 60 punktą.</P></NOTE> koordinuojamų darbo sąlygų ir komandiruotų darbuotojų užimtumo.</TXT></NP><NP><NO.P>32.</NO.P><TXT>Vadovaudamasis šiek tiek kitokia logika Teisingumo Teismas taip pat pripažino, kad valstybė narė adresatė gali neperžengdama tam tikrų ribų ir griežtai laikydamasi Sąjungos teisės priimti nuostatas, skirtas užkirsti kelią tam, kad SESV 56 straipsniu suteikiama laisvė neprarastų savo tikslo ar kad paslaugų teikėjas ja nesinaudotų sukčiavimo tikslais<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P>Dėl šio klausimo žr. <DATE ISO="19741203">1974 m. gruodžio 3 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">van Binsbergen</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="33/74" PAGE.ECR="1299" YEAR="1974">33/74, Rink. p. 1299</REF.DOC.ECR>, 13 punktas); <DATE ISO="19751126">1975 m. lapkričio 26 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Coenen ir kt</HT>. (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="39/75" PAGE.ECR="1547" YEAR="1975">39/75, Rink. p. 1547</REF.DOC.ECR>, 9 punktas); <DATE ISO="19861204">1986 m. gruodžio 4 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Vokietiją</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="205/84" PAGE.ECR="3755" YEAR="1986">205/84, Rink. p. 3755</REF.DOC.ECR>, 22 punktas); <DATE ISO="19890927">1989 m. rugsėjo 27 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">van de Bijl</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="130/88" PAGE.ECR="3039" YEAR="1989">130/88, Rink. p. 3039</REF.DOC.ECR>, 26 punktas) ir <DATE ISO="19921216">1992 m. gruodžio 16 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Belgiją</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-211/91" PAGE.ECR="I-6757" YEAR="1992">C-211/91, Rink. p. I-6757</REF.DOC.ECR>, 12 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP><?PAGE NO="8"?><NP><NO.P>33.</NO.P><TXT>Belgijos Karalystė, kaip ir Danijos Karalystė, iš esmės teigia, kad ginčijamu įstatymu-programa nustatytas dviejų paslaugų teikėjų kategorijų diferencijavimas yra objektyviai pateisinamas jų padėties skirtumu atsižvelgiant į patikrinimus, kuriuos, jų nuomone, turi būti galima toliau vykdyti, nes nacionalinės teisės aktai užimtumo ir darbo srityje yra nesuderinti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P>Minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Finalarte ir kt</HT>. 73 punktas.</P></NOTE>, o pati kontrolė yra būtina siekiant apsaugoti privalomus bendrojo intereso reikalavimus, kuriuos, beje, nurodo Belgijos Karalystė ir kurie susiję su kova su sukčiavimu apskritai ir ypač su <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>fiktyviais savarankiškai dirbančiais asmenimis<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/>, su nesąžiningos konkurencijos prevencija ir socialiniu dempingu bei darbuotojų apsauga.</TXT></NP><NP><NO.P>34.</NO.P><TXT>Dėl šios priežasties ir laikydamasis bendrų iš teismų praktikos kylančių gairių iš eilės nagrinėsiu, ar <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistema yra laisvo paslaugų teikimo kliūtis (1 dalis), ar ji gali, jei reikia, būti pateisinama privalomais bendrojo intereso reikalavimais (2 dalis), ir, jei taip, ar ji visiškai atitinka reikalavimus, kylančius iš proporcingumo principo (3 dalis).</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>C –</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC"><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>Limosa<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/> sistemos nagrinėjimas atsižvelgiant į laisvą paslaugų teikimą</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Atgrasanti sistema, kelianti laisvo paslaugų teikimo kliūčių</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>35.</NO.P><TXT>Nekyla jokių abejonių, kad <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistema yra laisvo paslaugų teikimo kliūtis tiek aptariamų paslaugų teikėjų, tiek Belgijoje įsisteigusių tų paslaugų gavėjų požiūriu.</TXT></NP><NP><NO.P>36.</NO.P><TXT>Visų pirma pati <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistemos esmė, kitaip tariant – jos ištakos, pirmiausia atgraso paslaugų teikėjus, norinčius vykdyti veiklą Belgijoje, vien dėl to, kad pagal tą sistemą jie privalo, pirma, registruotis sukuriant prieigą ir, antra, paprastai prieš teikdami kiekvieną paslaugą jie privalo, naudodamiesi tos prieigos duomenimis, pateikti tam tikrą išsamią informaciją, kaip antai paslaugos teikimo data ir trukmė, pobūdis ir vieta, taip pat nurodyti Belgijoje įsisteigusio kliento tapatybės duomenis. Reikalavimas atlikti šiuos veiksmus neabejotinai yra didelė administracinė našta, ypač amatininkams ir mažoms įmonėms, kurios neturi šiai užduočiai atlikti skirtų darbuotojų, ir tiek, kiek tai konkrečiai susiję su labai trumpos trukmės paslaugomis, kai jas reikia suteikti labai greitai.</TXT></NP><NP><NO.P>37.</NO.P><TXT>Be to, <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistema taip pat atgraso ir paslaugų gavėjus, nes ja įpareigojama pranešti apie paslaugų teikėjus, kurie jiems nepateikia gavimo patvirtinimo, įrodančio, kad buvo atlikta deklaracija <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistemoje, o apie tai nepranešus tiems gavėjams gresia baudžiamosios sankcijos.</TXT></NP><NP><NO.P>38.</NO.P><TXT>Tačiau Belgijos Karalystė teigia, kad <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistema daro pernelyg nereikšmingą ar netiesioginį ir atsitiktinį poveikį laisvam paslaugų teikimui tam, kad ją būtų galima pripažinti kliūtimi.</TXT></NP><NP><NO.P>39.</NO.P><TXT>Šie du argumentai turi būti atmesti. Be to, kad Teisingumo Teismas tiek, kiek tai susiję su laisvu paslaugų teikimu, niekada nepriėmė tokių argumentų, reikia paprasčiausia pažymėti, kad, kaip teigia Komisija, nors nagrinėjant priemonės, kuria daromas poveikis laisvam paslaugų teikimui, proporcingumą galbūt galima atsižvelgti į jos daromo ribojančio poveikio svarbumą ar intensyvumą, tas intensyvumas ir svarbumas negali būti kliūtis tą priemonę pripažinti ribojančia<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P>Šiuo klausimu žr. minėto <DATE ISO="20060119">2006 m. sausio 19 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Vokietiją</HT> 33 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP><?PAGE NO="9"?><NP><NO.P>40.</NO.P><TXT>Todėl <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistemai galima pritarti tik tuo atveju, jeigu ji gali būti pateisinama privalomais bendrojo intereso reikalavimais su sąlyga, kad saugomas interesas neapsaugotas įsisteigimo valstybės narės teisės aktais, jeigu ji visiškai atitinka aiškumo, teisinio saugumo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P>Minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Liuksemburgą</HT> 77–82 punktai.</P></NOTE> bei nuoseklumo reikalavimus ir jei išlieka visiškai proporcinga, t. y. jeigu ja neviršijama tai, kas objektyviai tuo tikslu reikalinga, ir jei to rezultato nebūtų galima pasiekti mažiau ribojančiomis taisyklėmis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P>Minėto <DATE ISO="19861204">1986 m. gruodžio 4 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Vokietiją</HT> 27 ir 29 punktai; <DATE ISO="19910226">1991 m. vasario 26 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Italiją</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-180/89" PAGE.ECR="I-709" YEAR="1991">C-180/89, Rink. p. I-709, 17</REF.DOC.ECR> ir 18 punktai); <DATE ISO="19920520">1992 m. gegužės 20 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Ramrath</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-106/91" PAGE.ECR="I-3351" YEAR="1992">C-106/91, Rink. p. I-3351, 30</REF.DOC.ECR> ir 31 punktai) ir <DATE ISO="20111027">2011 m. spalio 27 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Portugaliją</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-255/09" PAGE.ECR="I-10547" YEAR="2011">C-255/09, Rink. p. I-10547</REF.DOC.ECR>, 72 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Įtikinami pateisinimai</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>41.</NO.P><TXT>Remiantis pagrindiniais Belgijos Karalystės pateiktais argumentais ir Komisijos pateiktais atsakymais darytina išvada, kad laisvo paslaugų teikimo kliūtimi esanti <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistema gali būti pateisinama bendrojo intereso tikslais, susijusiais, pirmiausia, su savarankiškai dirbančių asmenų apsauga, taip pat – plačiąja prasme – su ekonomiškai nepriklausomų savarankiškai dirbančių asmenų apsauga ir su pagal darbo sutartį dirbančių asmenų apsauga, stojus į kovą su <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>fiktyviais savarankiškai dirbančiais asmenimis<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/>, kurią nagrinėsiu vėliau.</TXT></NP><NP><NO.P>42.</NO.P><TXT>Belgijos Karalystė iš tiesų nurodė tris grupes pateisinimų, iš kurių pirmoji susijusi su nesąžiningos konkurencijos prevencija tiek, kiek tai susiję su jos socialiniu aspektu, apimančiu kovą su socialiniu dempingu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P>Šiuo klausimu Belgijos Karalystė remiasi minėtais sprendimais <HT TYPE="ITALIC">Wolff &amp; Müller</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Laval un Partneri</HT>.</P></NOTE>, antroji susijusi su socialinės apsaugos finansinės pusiausvyros išsaugojimu ir su būtinybe užkirsti kelią sukčiavimui bei kovoti su piktnaudžiavimu, ypač su fiktyviais savarankiškai dirbančias asmenims, o trečioji – su būtinybe užtikrinti pačių savarankiškai dirbančių asmenų apsaugą, jų užimtumo ir darbo, ypač jų sveikatos ir saugos sąlygas, kiek tai susiję su Europos Sąjungos reikalavimais<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P>Žr. <DATE ISO="20030218">2003 m. vasario 18 d.</DATE> Tarybos rekomendaciją 2003/134/EB dėl savarankiškai dirbančių asmenų sveikatos apsaugos ir darbo saugos gerinimo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="053" PAGE.FIRST="45" DATE.PUB="2003">OL L 53, p. 45</REF.DOC.OJ>); taip pat žr. <DATE ISO="19920624">1992 m. birželio 24 d.</DATE> Tarybos direktyvą 92/57/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietėse įgyvendinimo (Aštuntoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="245" PAGE.FIRST="6" DATE.PUB="1992">OL L 245, p. 6</REF.DOC.OJ>, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 2 t., p. 71 ir klaidų ištaisymas <REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="041" PAGE.FIRST="50" DATE.PUB="1993">OL L 41, 1993, p. 50</REF.DOC.OJ> (netaikoma teksto redakcijai lietuvių kalba)).</P></NOTE>, kaip pabrėžė Danijos Karalystė.</TXT></NP><NP><NO.P>43.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu Komisija teigė, kad Belgijos Karalystė apsiribojo nurodžiusi kovos su sukčiavimu tikslus ir pavojų, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>fiktyvūs savarankiškai dirbantys asmenys<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/> gali apeiti taisykles, kuriomis reglamentuojamas laisvas darbuotojų judėjimas, tačiau nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, kuria remiantis būtų galima įvertinti priimtų priemonių reikalingumą ir proporcingumą. Kaip pabrėžė Belgijos Karalystė, taip elgdamasi Komisija iš esmės pripažįsta kovai su sukčiavimu ir piktnaudžiavimu reikalingų priežiūros priemonių pagrįstumą, tačiau neigia, kad <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistema gali, atsižvelgiant į jos filosofiją ir konkrečią įgyvendinimo tvarką, atitikti reikalingumo ir proporcingumo kriterijus.</TXT></NP><?PAGE NO="10"?><NP><NO.P>44.</NO.P><TXT>Visų pirma reikia pažymėti, kad nėra abejonių, jog būtinybė užtikrinti savarankiškai dirbančių asmenų sveikatą, saugą ir higieną, kitaip tariant, plačiąja prasme jų užimtumo ir darbo sąlygas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P>Labai bendrai ir pernelyg nesigilinant į smulkmenas čia kalbama apie pagrindinių nacionalinių, Europos ir tarptautinių darbo teisės normų laikymosi kontrolę. Šiuo atveju apsiribosiu paminėdamas <DATE ISO="20031104">2003 m. lapkričio 4 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="299" PAGE.FIRST="9" DATE.PUB="2003">OL L 299, p. 9</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 381), kuri susijusi su Sąjungos socialinės politikos kryptimi ir kurios taikymo sritis <HT TYPE="ITALIC">ratione personae</HT> neapibrėžta atsižvelgiant į darbuotoją ir jo darbdavį siejantį pavaldumo ryšį.</P></NOTE>, yra apsaugos vertas tikslas, kuris skiriasi nuo laisvo paslaugų teikimo išimčių, susijusių su EB 46 straipsnyje nurodyta visuomenės sveikata ar jos saugumu, ir kad dėl to, jog teisės aktai šiuo klausimu yra nesuderinti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P>Dėl valstybių narių ir Sąjungos kompetencijų šioje srityje pasidalijimo žr. <DATE ISO="19930319">1993 m. kovo 19 d.</DATE> Nuomonę 2/91 (Rink. p. I-1061, 13–21 punktai), kurioje kalbama apie Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 170 dėl saugos darbe naudojant chemines medžiagas. Reikia pažymėti, jog minėtoje Žaliojoje knygoje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>Darbo teisės modernizavimas įgyvendinant 21-ojo amžiaus uždavinius<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/> Komisija pabrėžė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>problemą, susijusią su asmenimis, kurie apsimeta savarankiškai dirbančiais asmenimis, norėdami apeiti nacionalinius įstatymus, visų pirma turėtų spręsti pačios valstybės narės<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/>.</P></NOTE>, ta būtinybė yra privalomas bendrojo intereso reikalavimas, kuriuo galima pateisinti laisvo paslaugų teikimo ribojimą.</TXT></NP><NP><NO.P>45.</NO.P><TXT>Dėl šio aspekto pakanka priminti, kad pirminėje teisėje, konkrečiai kalbant, ESS 3 straipsnio 3 dalyje, SESV 9 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnyje, nuo šiol užtikrinamas aukštas darbuotojo socialinės apsaugos standartas, pagal darbo sutartį dirbančių asmenų neišskiriant iš kitų darbuotojų, ir kad, kaip turėjau progos nurodyti savo išvadoje byloje <HT TYPE="ITALIC">dos Santos Palhota ir kt</HT>.<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P>51–53 punktai.</P></NOTE>, nuo šiol svarbu atsižvelgti į šias nuostatas, kai aiškinamos laisves apibrėžiančios pirminės teisės nuostatos.</TXT></NP><NP><NO.P>46.</NO.P><TXT>Reikia pažymėti, kad aukštas apsaugos standartas, kurio privalo siekti Sąjunga, turi būti naudingas visiems – tiek pagal darbo sutartis, tiek savarankiškai dirbantiems asmenims, taip pat visiems darbuotojams, kurie yra tarpinėje padėtyje, ypatingą dėmesį skiriant ekonomiškai priklausantiems savarankiškai dirbantiems asmenims arba jiems prilyginamiems darbuotojams<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P>Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad savarankiškai dirbančio asmens kvalifikavimas priklauso valstybių narių kompetencijai, nors Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad formalus savarankiškai dirbančio asmens kvalifikavimas pagal nacionalinę teisę nereiškia, kad asmuo neturi būti laikomas darbuotoju pagal EB 141 straipsnio 1 dalį, jeigu jo savarankiškumas yra tik fiktyvus ir jei taip slepiami darbo santykiai, kaip tai suprantama pagal tą straipsnį; žr. <DATE ISO="20040113">2004 m. sausio 13 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Allonby</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-256/01" PAGE.ECR="I-873" YEAR="2004">C-256/01, Rink. p. I-873</REF.DOC.ECR>, 71 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>47.</NO.P><TXT>Beje, Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad kova su sukčiavimu apskritai būtent azartinių žaidimų srityje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20030911">2003 m. rugsėjo 11 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Anomar ir kt</HT>. (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-6/01" PAGE.ECR="I-8621" YEAR="2003">C-6/01, Rink. p. I-8621</REF.DOC.ECR>, 75 punktas); <DATE ISO="20070306">2007 m. kovo 6 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Placanica ir kt</HT>. (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-338/04+C-359/04+C-360/04" PAGE.ECR="I-1891" YEAR="2007">C-338/04, C-359/04 ir C-360/04, Rink. p. I-1891</REF.DOC.ECR>, 46 punktas); <DATE ISO="20090908">2009 m. rugsėjo 8 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Liga Portuguesa de Futebol Profissional ir Bwin International</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-42/07" PAGE.ECR="I-7633" YEAR="2009">C-42/07, Rink. p. I-7633</REF.DOC.ECR>, 56 punktas) ir <DATE ISO="20100603">2010 m. birželio 3 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Sporting Exchange</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-203/08" PAGE.ECR="I-4695" YEAR="2010">C-203/08, Rink. p. I-4695</REF.DOC.ECR>, 26 punktas).</P></NOTE> arba su mokestiniu sukčiavimu konkrečiai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0032"><P><DATE ISO="20071011">2007 m. spalio 11 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">ELISA</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-451/05" PAGE.ECR="I-8251" YEAR="2007">C-451/05, Rink. p. I-8251</REF.DOC.ECR>, 81 punktas); <DATE ISO="20090611">2009 m. birželio 11 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">X ir Passenheim-van Schoot</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-155/08+C-157/08" PAGE.ECR="I-5093" YEAR="2009">C-155/08 ir C-157/08, Rink. p. I-5093</REF.DOC.ECR>, 45 punktas) ir <DATE ISO="20091006">2009 m. spalio 6 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Ispaniją</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-153/08" PAGE.ECR="I-9735" YEAR="2009">C-153/08, Rink. p. I-9735</REF.DOC.ECR>, 36 punktas).</P></NOTE> yra privalomas bendrojo intereso reikalavimas, kuriuo galima pateisinti laisvo paslaugų teikimo ribojimą, tačiau dar niekada šio pateisinimo nenagrinėjo tokiomis aplinkybėmis, kaip antai išdėstytos šioje byloje.</TXT></NP><?PAGE NO="11"?><NP><NO.P>48.</NO.P><TXT>Nors neatrodo, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>fiktyvius savarankiškai dirbančius asmenis<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/> iki šiol laikė ypatinga problema<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0033"><P>Vis dėlto žr. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Direktyvos 96/71 taikymo (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="313E" PAGE.FIRST="452" DATE.PUB="2006">OL C 313E, 2006, p. 452</REF.DOC.OJ>), kurioje jis <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>ragina skatinti įvairių šalių [valstybių] narių darbo priežiūros institucijų mainus, ypač keistis informacija, kad būtų galima vykdyti bendrą kovos su fiktyviu vertimusi individualia veikla [fiktyviais savarankiškai dirbančiais asmenimis] kampaniją<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/>, ir <DATE ISO="20090506">2009 m. gegužės 6 d.</DATE> Europos Parlamento rezoliuciją dėl atnaujintos socialinės darbotvarkės (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="212E" PAGE.FIRST="11" DATE.PUB="2010">OL C 212E, 2010, p. 11</REF.DOC.OJ>), kurioje jis <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>ragina Komisiją imtis iniciatyvų, kurios leis aiškiai atskirti darbdavius, iš tikrųjų savarankiškai dirbančius ir smulkius verslininkus nuo darbuotojų<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/> (33 punktas). Ypač atkreiptinas dėmesys į Komisijos atsakymą į rašytinį klausimą Nr. E-5333/2009, kurį pateikė P. De Rossa dėl ES iniciatyvos, padėsiančios aiškiai atskirti iš tikrųjų [savarankiškai] dirbančius asmenis nuo tariamai [fiktyvių savarankiškai] dirbančių asmenų (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="010E" DATE.PUB="2011">OL C 10E, 2011</REF.DOC.OJ>), kuriame apibendrinami visais šiais klausimais atliekami tyrimai ir daroma nuoroda į <DATE ISO="20071024">2007 m. spalio 24 d.</DATE> Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>Viešųjų konsultacijų dėl Komisijos žaliosios knygos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>Darbo teisės modernizavimas įgyvendinant 21-ojo amžiaus uždavinius<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/> rezultatai<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/> (COM(2007) 627 galutinis, p. 7 ir 8).</P></NOTE> ar kad kada nors bandė nustatyti realią padėtį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0034"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20061212">2006 m. gruodžio 12 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="376" PAGE.FIRST="36" DATE.PUB="2006">OL L 376, p. 36</REF.DOC.OJ>), kurios 88 konstatuojamąja dalimi valstybėms narėms suteikiama teisė nustatyti, kaip skirti savarankiškai dirbančius asmenis nuo asmenų, dirbančių pagal darbo sutartį, įskaitant <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>fiktyvius savarankiškai dirbančius asmenis<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/>, ir pažymima, kad, taikant EB 43 ir 49 straipsnius (dabar – SESV 49 straipsnis), <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>bet kuri veikla, kurią asmuo vykdo neturėdamas pavaldumo santykių<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/>, laikoma savarankiško darbo veikla. Tuo remiantis galima daryti išvadą, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>fiktyvus savarankiškai dirbantis asmuo<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/> yra asmuo, kuris vykdo veiklą pagal pavaldumo ryšį su trečiuoju asmeniu, tačiau prisistato arba yra pristatomas kaip savarankiškai dirbantis asmuo, kad galėtų apeiti Direktyvos 96/71 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus minimalius reikalavimus. Tai patikslinus tampa savaime aišku, kad savarankiškai dirbančio asmens statusas, palyginti su pagal darbo sutartį dirbančio asmens statusu, turi daug socialinių, mokestinių ir ekonominių skirtumų.</P></NOTE>, apie šį reiškinį iš tiesų kalbama įvairiuose dokumentuose<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0035"><P>Be minėtos Žaliosios knygos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>Darbo teisės modernizavimas įgyvendinant 21-ojo amžiaus uždavinius<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/> ir po jos paskelbto minėto Komisijos komunikato, žr. <DATE ISO="20081222">2008 m. gruodžio 22 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Austriją</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-161/07" PAGE.ECR="I-10671" YEAR="2008">C-161/07, Rink. p. I-10671</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20120418">2012 m. balandžio 18 d.</DATE> Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių komitetui ir Regionų komitetui <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/> (COM(2012) 173 galutinis, 2.1.1 punktas); <DATE ISO="20110701">2011 m. liepos 1 d.</DATE> Komisijos Baltąją knygą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/> (COM(2011) 144 galutinis, 8 punktas); Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę savo iniciatyva dėl <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>ekonomiškai priklausomo savarankiško darbo tendencijų<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/> (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="018" PAGE.FIRST="44" DATE.PUB="2011">OL C 18, 2011, p. 44</REF.DOC.OJ>), į kurios tyrimo sritį fiktyvūs savarankiškai dirbantys asmenys nepatenka. Dėl fiktyvių savarankiškai dirbančių asmenų sveikatos ir saugos darbe taip pat žr. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0031" REF.END="QE0031"/>2007–2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija: gerinti darbo kokybę ir našumą<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/>, COM(2007) 62 galutinis (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="224" PAGE.FIRST="88" DATE.PUB="2008">OL C 224, 2008, p. 88</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE> ir galima aptikti skaičių, patvirtinančių jo paplitimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0036"><P>Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl darbo ir skurdo. Globalus požiūris (nuomonė savo iniciatyva) (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="318" PAGE.FIRST="52" DATE.PUB="2009">OL C 318, 2009, p. 52</REF.DOC.OJ>), kurioje tarp dirbančiųjų skurdo veiksnių minima neužtikrinta darbuotojų padėtis, o viena iš svarbiausių tos padėties apraiškų yra fiktyvūs savarankiškai dirbantys asmenys, kurių iš viso yra beveik 29 mln., daugiausia statybų ir viešųjų darbų sektoriuje (SVD). Savo dokumentuose Komisija vis dėlto pažymi, kad duomenų šiuo klausimu yra mažai, kaip tai liudija prof. Y. Jores ataskaita <HT TYPE="ITALIC">Travail indépendant et faux travail indépendant dans le secteur de la construction</HT>, <HT TYPE="ITALIC">Fédération européenne des travailleurs du bâtiment et du bois</HT> (www.efbww.org). Taip pat žr. F. Grignon <HT TYPE="ITALIC">Le BTP français face à l’élargissement de l’Europe</HT>, informacinė ataskaita Nr. 28 (2006–2007 m.), Senatas, <DATE ISO="20061018">2006 m. spalio 18 d.</DATE> (www.senat.fr).</P></NOTE>, o tai suteikia pakankamą galimybę įvertinti Belgijos Karalystės nurodytą pateisinimą.</TXT></NP><NP><NO.P>49.</NO.P><TXT>Šiuo atveju reikia pripažinti, kad būtinybė kovoti su fiktyvių savarankiškai dirbančių asmenų reiškiniu ir vykdyti tam tikslui reikalingą kontrolę yra privalomas bendrojo intereso reikalavimas, kuriuo galima pateisinti laisvo paslaugų teikimo ribojimą. Šis reikalavimas, kuriuo konkrečiai galima užtikrinti, kad būtų laikomasi Direktyvoje 96/71 nustatytų minimalių reikalavimų, yra susijęs su darbuotojų apsauga, kurią Teisingumo Teismas seniai įtvirtino kaip privalomą bendrojo intereso reikalavimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0037"><P>Žr., be kita ko, minėtų sprendimų <HT TYPE="ITALIC">Mazzoleni ir ISA</HT> 27 punktą; <HT TYPE="ITALIC">Portugaia Construções</HT> 20 punktą ir <HT TYPE="ITALIC">Wolff &amp; Müller</HT> 35 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>50.</NO.P><TXT>Kovos su fiktyviais savarankiškai dirbančiais asmenimis tikslas taip pat galėtų būti siejamas su nesąžiningos konkurencijos prevencijos tikslu, kurį Teisingumo Teismas įtvirtino kaip privalomą bendrojo intereso reikalavimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0038"><P>Žr. minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Wolff &amp; Müller</HT> 41 punktą; Teisingumo Teismas nusprendė, kad nesąžiningos konkurencijos prevencija, kai įmonės moka savo darbuotojams mažesnį nei minimalų atlyginimą, gali būti laikomas privalomu bendrojo intereso reikalavimu.</P></NOTE>, o plačiau – su socialinio dempingo prevencijos tikslu, kuriuo remiasi Belgijos Karalystė<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0039"><P>Žr. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0032" REF.END="QE0032"/>Geriau veikiančios bendrosios paslaugų rinkos kūrimas remiantis Paslaugų direktyvos abipusio vertinimo proceso rezultatais<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/> (COM(2011) 20 galutinis) (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="318" PAGE.FIRST="109" DATE.PUB="2011">OL C 318, 2011, p. 109</REF.DOC.OJ>, 4.4 ir 4.11 punktai). Transporto srityje žr. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl kelių transporto. Savarankiškai dirbančių vairuotojų darbo laikas (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="027" PAGE.FIRST="49" DATE.PUB="2009">OL C 27, 2009, p. 49</REF.DOC.OJ>, 1.4, 3.3, 4.8 ir 4.14 punktai); Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, iš dalies keičiančią Direktyvą 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="228" PAGE.FIRST="78" DATE.PUB="2009">OL C 228, 2009, p. 78</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>, jei, kaip teigia Europos Komisija savo dokumentuose, juo prisidedama prie tikrų pagal darbo sutartis dirbančių asmenų, kokie ir yra fiktyvūs savarankiškai dirbantys asmenys, socialinės apsaugos tikslo įgyvendinimo.</TXT></NP><?PAGE NO="12"?><NP><NO.P>51.</NO.P><TXT>Nors galima sutikti, kad <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistema atitinka privalomus bendrojo intereso reikalavimus, kaip antai savarankiškai dirbančių asmenų sauga ir sveikatos apsauga bei kova su fiktyviais savarankiškai dirbančiais asmenimis, ja įtvirtinti laisvo paslaugų teikimo ribojimai vis dėlto gali būti toleruojami tik tuo atveju, jei ta sistema būtų visiškai proporcinga, t. y. skirta užtikrinti ja siekiamų tikslų įgyvendinimą, ir ją taikant nebūtų viršijama tai, kas būtina jiems pasiekti.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Siekiamiems tikslams neproporcingi reikalavimai</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>52.</NO.P><TXT>Komisija teigia, kad, bet kuriuo atveju ir, nepaisant diskriminacinio pobūdžio, <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistema savo filosofija, taikymo sritimi ir taikymo tvarka gerokai viršija tai, ką galima toleruoti pagal Sąjungos teisę.</TXT></NP><NP><NO.P>53.</NO.P><TXT>Visų pirma ji pažymi, kad <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistema iškreipiamas principas, t. y. laisvas paslaugų teikimas, bei jo išimtys ir kad atsižvelgiant į jos ypač plačią bei viską apimančią taikymo sritį ir į jos prevencinį pobūdį, ja nustatyta bendra sukčiavimo prezumpcija, nepagrįsta jokiais statistiniais duomenimis. Paskui ji išreiškia abejonių dėl <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistemos nuoseklumo ir dėl to, ar ja galima pasiekti Belgijos Karalystės deklaruojamus tikslus, nes bet kokie netikėti patikrinimai vietoje negalimi tais atvejais, kai paslaugų teikėjai yra arba atleisti nuo pareigos pateikti deklaraciją, arba privalo pateikti tik supaprastintą deklaraciją. Galiausiai Komisija teigia, kad, atsižvelgiant į valstybėms narėms nustatytas administracinio bendradarbiavimo pareigas ir ypač į Direktyva 2006/123 nustatytas pareigas, <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistema yra nereikalinga kovos su sukčiavimu apskritai ir su fiktyviais savarankiškai dirbančiais asmenimis konkrečiai tikslui pasiekti.</TXT></NP><NP><NO.P>54.</NO.P><TXT>Visų pirma turi būti pažymėta, kad, viena vertus, Direktyvos 2006/123 perkėlimo terminas baigėsi <DATE ISO="20091228">2009 m. gruodžio 28 d.</DATE>, t. y. vėliau už pagrįstos nuomonės pateikimo datą, ir, kita vertus, kaip pažymėjo Belgijos Karalystė, toje direktyvoje nustatytas mechanizmas iš tikrųjų pradės veikti tik įsigaliojus praktinėms įgyvendinimo priemonėms<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0040"><P><DATE ISO="20091002">2009 m. spalio 2 d.</DATE> Komisijos sprendimas 2009/739/EB, kuriuo nustatomos valstybių narių informacijos mainų elektroniniu būdu praktinės priemonės pagal Direktyvos 2006/123/EB VI skyrių (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="263" PAGE.FIRST="32" DATE.PUB="2009">OL C 263, p. 32</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>. Todėl į šią direktyvą negali būti atsižvelgta nagrinėjant šį ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo. Taigi <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistemos proporcingumas bus nagrinėjamas daugiausiai atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendimuose išdėstytą praktiką, tačiau reikia pabrėžti, kad nors Direktyva 2006/123 nustatytas bendradarbiavimo mechanizmas galbūt gali būti orientyras<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0041"><P>Lygiai kaip, beje, ir darbai, vykdomi persvarstant teisės aktus dėl darbuotojų komandiravimo; žr. <DATE ISO="20120321">2012 m. kovo 21 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Direktyvos 96/71 įgyvendinimo pasiūlymą (COM(2012) 131 galutinis ir <HT TYPE="ITALIC">Commission staff working document Impact assessment – Revision of the legislative framework on the posting of workers in the context of provision of services</HT> (SWD(2012) 63 galutinis).</P></NOTE>, tas mechanizmas visų pirma reiškia, kad būtina sukurti priemones, suteikiančias valstybėms narėms galimybę įgyvendinti priežiūros kompetenciją griežtai laikantis, be kita ko, laisvo paslaugų teikimo ir proporcingumo principų.</TXT></NP><NP><NO.P>55.</NO.P><TXT>Beje, reikia pažymėti, kad Komisija teigia, jog nereikalinga ir (arba) neproporcinga turi būti laikoma būtent visa <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistema, t. y. jos filosofija ir veikimas, o ne tik tam tikri jos aspektai, kaip antai joje numatytos sankcijos arba paslaugos teikėjui nustatyta pareiga pateikti gavimo patvirtinimą, įrodantį, kad įvykdyti išankstinio deklaracijos pateikimo formalumai.</TXT></NP><NP><NO.P>56.</NO.P><TXT>Dėl šio aspekto reikia priminti, kad Teisingumo Teismas ne sykį konstatavo tiek, kiek tai susiję su pagal darbo sutartis dirbančiais darbuotojais, jog reikalavimas paprasčiausia iš anksto pateikti deklaraciją gali būti reikalinga ir tinkama priemonė, kuria valstybei narei, kurios teritorijoje suteikiama paslauga, sudaroma galimybė kontroliuoti, kad laisve teikti paslaugas nebūtų naudojamasi kitais tikslais, nei teikti atitinkamą paslaugą, arba kad paslaugos teikėjo įsisteigimo valstybėje narėje aptariamų darbuotojų padėtis būtų teisėta, būtent tiek, kiek tai susiję su nuolatinės gyvenamosios vietos sąlygomis, darbo leidimu ir socialiniu draudimu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0042"><P>Žr. <DATE ISO="20041021">2004 m. spalio 21 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Liuksemburgą</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-445/03" PAGE.ECR="I-10191" YEAR="2004">C-445/03, Rink. p. I-10191</REF.DOC.ECR>, 46 punktas); minėto <DATE ISO="20060119">2006 m. sausio 19 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Vokietiją</HT> 41 punktą ir minėto <DATE ISO="20091001">2009 m. spalio 1 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Belgiją</HT> 16 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP><?PAGE NO="13"?><NP><NO.P>57.</NO.P><TXT>Šiuo atveju galima iš esmės pripažinti, jog pagal <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistemą kitoje valstybėje narėje nei Belgijos Karalystė, įsisteigusiems paslaugų teikėjams nustatyta pareiga iš anksto deklaruoti datą ir vietą, kurioje teikiama paslauga, ir paslaugos gavėjo pavadinimą ar pavardę yra reikalinga tam, kad būtų galima vykdyti kontrolę, kuri būtina siekiant užtikrinti tiek Direktyvoje 96/71 nustatytų minimalių reikalavimų dėl socialinės apsaugos (kova su fiktyviais savarankiškai dirbančiais asmenimis) laikymąsi, tiek savarankiškai dirbančių asmenų užimtumo ir darbo sąlygų apsaugą. Iš tiesų reikia konstatuoti, kad neturėdama tokios informacijos priimančioji valstybė narė praktiškai negali atlikti netikėtų patikrinimų vietoje. Be to, nesant valstybių narių administracinio bendradarbiavimo mechanizmų ir dėl to, kad jos teritorijoje įsisteigusiems savarankiškai dirbantiems asmenims taikoma kitokia tvarka, priimančioji valstybė narė praktiškai negali greitai patikrinti ir surasti tokiai kontrolei vykdyti reikalingos informacijos.</TXT></NP><NP><NO.P>58.</NO.P><TXT>Tačiau aplinkybės, kad išankstinio deklaravimo mechanizmas, kaip antai <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistema, yra reikalingas būtinai kontrolei, kuria užtikrinamas privalomų bendrojo intereso reikalavimų laikymasis, atlikti, nepakanka, kad būtų galima pripažinti, jog jis visiškai atitinka laisvo paslaugų teikimo principą. Tokia sistema visų pirma turi būti tinkama visiškai užtikrinti siekiamų tikslų įgyvendinimą, o pagal ją nustatytos pareigos neturi tapti, palyginti su siekiamais tikslais, pernelyg didele našta ūkio subjektams, kuriems jos taikomos, ir, reikia pažymėti, kad, be to, turi būti neįmanoma pasiekti tų tikslų nustačius mažiau ribojančias taisykles. Ta sistema taip pat turi atitikti aiškumo ir teisinio saugumo reikalavimus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0043"><P>Minėto <DATE ISO="20080619">2008 m. birželio 19 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Liuksemburgą</HT> 77–82 punktai.</P></NOTE> bei nuoseklumo principą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0044"><P>Teisingumo Teismas yra ne kartą nusprendęs, kad teisės aktai yra tinkami užtikrinti siekiamo tikslo įgyvendinimą tik tokiu atveju, jeigu jais tikrai siekiama jį įgyvendinti nuosekliai ir sistemingai; žr. <DATE ISO="20090310">2009 m. kovo 10 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Hartlauer</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-169/07" PAGE.ECR="I-1721" YEAR="2009">C-169/07, Rink. p. I-1721</REF.DOC.ECR>, 55 punktas); <DATE ISO="20120112">2012 m. sausio 12 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Petersen</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-341/08" PAGE.ECR="I-47" YEAR="2012">C-341/08, Rink. p. I-47</REF.DOC.ECR>, 53 punktas) ir <DATE ISO="20110721">2011 m. liepos 21 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Fuchs ir Köhler</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-159/10+C-160/10" PAGE.ECR="I-6919" YEAR="2011">C-159/10 ir C-160/10, Rink. p. I-6919</REF.DOC.ECR>, 85 punktas). Tiek, kiek tai susiję su teismų praktika lošimų srityje, žr. generalinio advokato A. La Pergola išvados byloje, kurioje priimtas <DATE ISO="19990921">1999 m. rugsėjo 21 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Läärä ir kt</HT>. (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-124/97" PAGE.ECR="I-6067" YEAR="1999">C-124/97, Rink. p. I-6067</REF.DOC.ECR>), 38 punktą ir, be kita ko, <DATE ISO="19991021">1999 m. spalio 21 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Zenatti</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-67/98" PAGE.ECR="I-7289" YEAR="1999">C-67/98, Rink. p. I-7289, 35</REF.DOC.ECR> ir 36 punktai); <DATE ISO="20031106">2003 m. lapkričio 6 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Gambelli ir kt</HT>. (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-243/01" PAGE.ECR="I-13031" YEAR="2003">C-243/01, Rink. p. I-13031, 62</REF.DOC.ECR> ir 67 punktai) ir minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Placanica ir kt</HT>. 53 punktą. Tiek, kiek tai susiję su kitais kontekstais žr. <DATE ISO="20080717">2008 m. liepos 17 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Corporación Dermoestética</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-500/06" PAGE.ECR="I-5785" YEAR="2008">C-500/06, Rink. p. I-5785, 39</REF.DOC.ECR> ir 40 punktai); <DATE ISO="20090519">2009 m. gegužės 19 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Apothekerkammer des Saarlandes ir kt</HT>. (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-171/07+C-172/07" PAGE.ECR="I-4171" YEAR="2009">C-171/07 ir C-172/07, Rink. p. I-4171</REF.DOC.ECR>, 42 punktas); <DATE ISO="20011221">2001 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Austriją</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-28/09" PAGE.ECR="I-13525" YEAR="2001">C-28/09, Rink. p. I-13525</REF.DOC.ECR>, 126 punktas) ir <DATE ISO="20120510">2012 m. gegužės 10 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Duomo Gpa ir kt</HT>. (C-357/10–C-359/10, 47 punktas). Šiuo klausimu žr. G. Mathisen, <HT TYPE="ITALIC">Consistency and coherence as conditions for justification of Member States measures restricting free movement</HT>, CMLR, 2010 m., p. 1021.</P></NOTE>, o šį aspektą reikia išnagrinėti pirmiausia.</TXT></NP><NP><NO.P>59.</NO.P><TXT>Tačiau visų pirma pareigai iš anksto pateikti deklaraciją <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistemoje taikomos tam tikros išimtys, bet jas pagrindžiantys motyvai ar jų taikymą lėmę kriterijai aiškiai nenurodyti, o Belgijos Karalystė nepateikė, atsižvelgiant į siekiamus tikslus, nė menkiausio tų išimčių nustatymo paaiškinimo.</TXT></NP><NP><NO.P>60.</NO.P><TXT>Vis dėlto, jei reikia užtikrinti sąlygas vykdyti netikėtus patikrinimus vietoje, kad būtų galima apsaugoti darbuotojus, šis reikalavimas iš esmės turi būti taikomas visiems paslaugų teikėjams, nebent būtų nustatytas aiškus diferencijavimas, grindžiamas objektyviais skirtumais, susijusiais, pavyzdžiui, su paslaugų pobūdžiu.</TXT></NP><NP><NO.P>61.</NO.P><TXT>Kadangi Belgijos Karalystė nepateikė jokio paaiškinimo šiuo klausimu, gali būti tik konstatuota, kad tokie sprendimai nedera su deklaruojamais tikslais, kad <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistema nesuteikiama galimybė visiškai įgyvendinti tuos tikslus ir kad dėl to joje įtvirtintais laisvo paslaugų teikimo ribojimais nesilaikoma reikalingumo ir proporcingumo principų.</TXT></NP><NP><NO.P>62.</NO.P><TXT>Beje, antra, <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistemos reikalavimai tam tikrais atvejais yra labai sumažinti, nes savarankiškai dirbantys paslaugų teikėjai, kurie didžiąją dalį veiklos vykdo Belgijoje, turi pateikti, remiantis Belgijos Karalystės aiškinimu, tik supaprastintą dvylika mėnesių galiojančią deklaraciją ir neprivalo iš anksto deklaruoti kiekvienos paslaugos, tačiau ši galimybė netaikoma statybų ir su jomis susijusių veiklos sričių sektoriui.</TXT></NP><?PAGE NO="14"?><NP><NO.P>63.</NO.P><TXT>Kadangi paaiškėja, kad šiuo aspektu <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistema taip pat nevisiškai suderinama su siekiamais tikslais, reikia, be kita ko, konstatuoti, jog supaprastintas deklaravimas kelia abejonių dėl <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0033" REF.END="QE0033"/>įprasto<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/> deklaravimo proporcingumo ar net reikalingumo.</TXT></NP><NP><NO.P>64.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus manau, kad įstatyme-programoje dėl savarankiškai dirbančių asmenų nustatyta <HT TYPE="ITALIC">Limosa</HT> sistema prieštarauja SESV 56 straipsniui ir kad Komisijos pareikštas ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo konstatavimo turi būti patenkintas.</TXT></NP><NP><NO.P>65.</NO.P><TXT>Todėl taip pat reikia priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį.</TXT></NP></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">V –</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>66.</NO.P><TXT>Darydamas išvadą siūlau Teisingumo Teismą priimti tokį sprendimą:</TXT><P><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Priėmusi <DATE ISO="20061227">2006 m. gruodžio 27 d.</DATE> įstatymo-programos redakcijos, galiojančios nuo <DATE ISO="20070401">2007 m. balandžio 1 d.</DATE>, 137 straipsnio 8 punktą, 138 straipsnio trečią įtrauką, 153 straipsnį ir 157 straipsnio 3 punktą Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 56 straipsnį.</TXT></NP></P><P><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.</TXT></NP></P></NP></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>