(1)

1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje pasirašyta Tarptautinės civilinės aviacijos konvencija (toliau – Čikagos konvencija), kuria reglamentuojamas tarptautinis oro susisiekimas, įsigaliojo 1947 m. balandžio 4 d. Ja įsteigta Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (toliau – ICAO);

(2)

Sąjungos valstybės narės yra Čikagos konvencijos susitariančiosios šalys ir ICAO susitariančiosios valstybės, o Sąjunga turi stebėtojos statusą kai kuriuose ICAO organuose;

(3)

pagal Čikagos konvencijos 54 straipsnį ICAO taryba gali tvirtinti aviacijai skirtus tarptautinius standartus (toliau – standartai) ir rekomenduojamą praktiką ir vadinti juos Čikagos konvencijos priedais (toliau – ICAO priedai), visų pirma civilinės aviacijos saugos srityje;

(4)

pagal Čikagos konvencijos 90 straipsnį kiekvienas ICAO priedas arba jo pakeitimas įsigalioja per tris mėnesius nuo jo perdavimo ICAO susitariančiosioms valstybėms arba pasibaigus ilgesniam laikui, kurį gali nustatyti ICAO taryba, jeigu per šį laikotarpį dauguma ICAO susitariančiųjų valstybių nepraneša apie savo nesutikimą;

(5)

patvirtinti ir įsigalioję standartai privalomi visoms ICAO susitariančiosioms valstybėms, įskaitant visas Sąjungos valstybes nares, laikantis Čikagos konvencijos nuostatų ir neperžengiant ja nustatytų ribų;

(6)

pagal Čikagos konvencijos 38 straipsnį kiekviena ICAO susitariančioji valstybė, kuri mano, kad nėra praktiška visais atžvilgiais atitikti bet kurį iš tų standartų arba kurios taisyklės ar praktika neatitinka kurio nors tarptautinio standarto ar procedūros, kai pastarieji buvo pakeisti, arba, kurios manymu, yra būtina priimti taisykles ir praktiką, kurios skirtųsi nuo nustatytų standartų, nedelsdama turi informuoti ICAO dėl skirtumų tarp šios valstybės taisyklių ar praktikos bei tų, kurias nustato standartai. Keičiant standartus, kiekviena valstybė, atitinkamai nepakeitusi savo taisyklių ar praktikos, per šešiasdešimt dienų nuo standarto pakeitimo patvirtinimo apie tai informuoja ICAO tarybą arba nurodo veiksmus, kurių ketina imtis;

(7)

dėl ICAO vidaus tvarkos taisyklių, visų pirma ICAO susitariančioms valstybėms nustatytų pranešimo apie skirtumus terminų, taip pat dėl kasmet praneštinų skirtumų aviacijos saugos srityje skaičiaus, sunku Sutarties 218 straipsnio 9 dalimi grindžiamame Tarybos sprendime laiku nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi siekiant pranešti apie kiekvieną skirtumą. Be to, ICAO tarybos priimami standartai aviacijos saugos srityje daugiausia susiję su išimtinės Sąjungos kompetencijos klausimais. Todėl yra veiksminga ir tikslinga nustatyti kriterijus ir tvarką, kurių reikia laikytis pranešant apie į Sąjungos išimtinės kompetencijos sritį patenkančių standartų aviacijos saugos srityje skirtumus, nedarant poveikio valstybių narių teisėms ir pareigoms pagal Čikagos konvenciją;

(8)

atsižvelgiant į aviacijos saugos sektoriaus specifiką, palyginti su kitais ICAO reguliuojamais sektoriais, visų pirma į didelį ICAO tarybos priimtų standartų tame sektoriuje ir kasmet praneštinų skirtumų skaičių, šis sprendimas susijęs išimtinai su aviacijos saugos sritimi, siekiant supaprastinti procesus ir veiksmingai tvarkyti didelį pranešimų kiekį. ICAO lygmeniu aviacijos saugos standartai daugiausia išdėstyti ICAO 1, 6, 8, 14, 18 ir 19 prieduose. Sąjungos lygmeniu tuose standartuose aprašomi reikalavimai labiausiai atspindėti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1139 (1) bei to reglamento pagrindu priimtuose įgyvendinimo ir deleguotuosiuose aktuose, visų pirma Komisijos reglamentuose (ES) Nr. 1178/2011 (2), (ES) Nr. 748/2012 (3), (ES) Nr. 965/2012 (4), (ES) Nr. 139/2014 (5), (ES) Nr. 452/2014 (6), (ES) Nr. 1321/2014 (7) ir (ES) 2015/640 (8), taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 2111/2005 (9) ir (ES) Nr. 376/2014 (10);

(9)

be to, šis sprendimas turėtų būti taikomas tik pozicijoms, kurių Sąjungos vardu turi būti laikomasi ICAO išimtinei Sąjungos kompetencijai priklausančiose srityse;

(10)

ICAO tarybos priimtų standartų skirtumai gali atsirasti iš Sąjungos teisės, kai ICAO taryba priima naują standartą arba iš dalies pakeičia esamą, arba kai iš dalies pakeičiama Sąjungos teisė. Dėl tokių skirtumų pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu, turėtų būti grindžiama rašytiniu dokumentu, kurį Komisija laiku pateikia Tarybai svarstyti ir patvirtinti;

(11)

ICAO tarybos priimamų standartų aviacijos saugos srityje skirtumai taip pat gali atsirasti dėl nacionalinių priemonių, priimtų pagal Reglamento (ES) 2018/1139 71 straipsnį, jei to skubiai reikia dėl susidariusių nenumatytų aplinkybių, kai tos priemonės skiriasi nuo standartų ir todėl apie skirtumus reikia pranešti ICAO pagal Čikagos konvencijos 38 straipsnį. Todėl šiame sprendime taip pat tikslinga apibrėžti procedūrą, kurios reikia laikytis apibrėžiant tokius skirtumus. Ta procedūra turėtų priklausyti nuo pagal subsidiarumo ir proporcingumo principus priimtų nacionalinių priemonių taikymo srities bei trukmės ir turėtų sudaryti sąlygas valstybėms narėms nedelsiant vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus pagal Čikagos konvencijos 38 straipsnį. Ta procedūra turėtų nedaryti poveikio Reglamento (ES) 2018/1139 71 straipsnyje nustatytoms sąlygoms ir tvarkai;

(12)

ICAO praneštini skirtumai visų pirma turėtų būti grindžiami informacija, kurią, kai taikytina, pateikė Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra pagal Reglamento (ES) 2018/1139 90 straipsnio 4 dalį. Skirtumai turėtų atitikti ICAO nustatytoje Pranešimo apie atitiktį arba skirtumus formoje arba Elektroninėje skirtumų pranešimo sistemoje nustatytą formatą, kai to reikalauja ICAO. Kai pagal šį sprendimą pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu, nustatoma rašytiniame dokumente, kurį Komisija pateikia Tarybai svarstyti ir patvirtinti, tokiame dokumente, kai tikslinga ir atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, turėtų būti nurodyta, ar valstybėms narėms turėtų būti suteikta lankstumo pranešant apie atitinkamus skirtumus. Be to, Komisija turėtų stengtis kuo greičiau pradėti rengti tokį dokumentą, kad būtų skirta pakankamai laiko tokiam parengimui, įskaitant visas reikalingas konsultacijas, kurios turi būti surengtos ekspertų lygmeniu;

(13)

įgyvendinant šį sprendimą turėtų būti nepažeidžiamos valstybių narių pareigos pagal Sąjungos teisę arba jų tarptautiniai įsipareigojimai pagal Čikagos konvenciją, visų pirma susiję su pranešimo ICAO apie skirtumus termino laikymusi;

(14)

šis sprendimas turėtų būti taikomas ribotą laikotarpį, t. y. iki ICAO tarybos posėdžio po sekančios ICAO asamblėjos pabaigos, kad Taryba galėtų įvertinti šio sprendimo veiksmingumą ir, remdamasi Komisijos pasiūlymu, nuspręsti, ar pratęsti jo taikymą arba kitaip jį pakeisti,