<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-272/17</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62017CC0272</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:562">EU:C:2018:562</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>13</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>13</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC">Generalinio advokato M. Campos Sánchez-Bordona išvada – Byla C-272/17</HT></P><P><HT TYPE="SC">Zyla</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Manuel Campos Sánchez-Bordona Išvada,</HT></P><P>pateikta <DATE ISO="20180711">2018 m. liepos 11 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: ispanų.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Byla C‑272/17</HT></P><P>K. M. Zyla,</P><P>dalyvaujant:</P><P>Staatssecretaris van Financiën</P><P><HT TYPE="NORMAL">(<HT TYPE="ITALIC">Hoge Raad der Nederlanden</HT> (Aukščiausiasis Teismas, Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Laisvas darbuotojų judėjimas</KEYWORD><KEYWORD>Vienodas požiūris</KEYWORD><KEYWORD>Pajamų mokestis</KEYWORD><KEYWORD>Socialinio draudimo įmokos</KEYWORD><KEYWORD>Mokesčio ir įmokų sumažinimas</KEYWORD><KEYWORD>Darbuotojas, kalendoriniais metais keičiantis savo gyvenamąją vietą</KEYWORD><KEYWORD>Proporcingas sumažinimas atsižvelgiant į draudimo laikotarpį</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT>Pagal SESV 45 straipsnį užtikrinant laisvą darbuotojų judėjimą draudžiamos priemonės, turinčios atgrasomąjį poveikį piliečiams, kurie nori išvykti iš savo kilmės valstybės, kad galėtų dirbti kitoje valstybėje narėje. Taip pat užtikrinama apsauga tiems asmenims, kurie grįžta į savo kilmės valstybę, prieš tai pagal darbo sutartį dirbę šalyje, į kurią atvyko (bent kiek tai susiję su pagal šiuos darbo santykius atsiradusiais teisiniais santykiais)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P><DATE ISO="20160526">2016 m. gegužės 26 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kohll ir Kohll-Schlesser</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-300/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:361">EU:C:2016:361</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR> ir juose nurodyta jurisprudencija.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Prie šių atgrasomųjų priemonių gali būti priskiriamos mokesčių ir su socialinio draudimo įmokomis susijusios priemonės. Nors teisės normose, kuriomis reglamentuojamas fizinių asmenų pajamų mokestis, ir teisės normose, kuriomis reglamentuojamas socialinis draudimas, paprastai būna nustatyti atskiri apmokestinimo būdai, Nyderlanduose metinė pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų deklaracijos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P>Toliau – IB/PVV deklaracija.</P></NOTE> parengiamos (ir mokesčiai bei įmokos apskaičiuojami) kartu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>Lenkijos pilietė K. M. Zyla beveik pusę 2013 metų dirbo Nyderlanduose ir ten mokėjo Nyderlandų socialinio draudimo įmokas, taip pat pajamų mokestį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, grįžusi į Lenkiją, antrąją tų metų pusę ji negavo pakankamai pajamų, kad galėtų mokėti Lenkijos socialinio draudimo įmokas ir pajamų mokestį toje šalyje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>Nyderlandų mokesčių institucijos, apskaičiuodamos, kiek turi sumažinti K. M. Zyla jau sumokėtas socialinio draudimo įmokas, kaip numatyta įstatyme, sumažino jas <HT TYPE="ITALIC">pro rata temporis</HT>, atsižvelgdamos į laikotarpį (šešis mėnesius), kuriuo ji mokėjo įmokas Nyderlanduose.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="2"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>Nyderlandų teismuose kilo ginčas dėl to, ar pagal SESV 45 straipsnį, kurį yra išaiškinęs Teisingumo Teismas, kiek tai susiję su tiesioginiu apmokestinimu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P><DATE ISO="19950214">1995 m. vasario 14 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Schumacker</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-279/93</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1995:31">EU:C:1995:31</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>; toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Schumacker</HT>).</P></NOTE>, Nyderlandų institucijos privalo atsižvelgti į asmenines ir šeimines K. M. Zyla aplinkybes Lenkijoje, kad būtų leista jai taikyti nagrinėjamą sumažinimą – sumažinti visas įmokas, o ne tik Nyderlanduose dirbtam laikotarpiui proporcingą dalį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT>K. M. Zyla nesutiko su jai taikytu apmokestinimu, ir Nyderlandų mokesčių institucijų ginčas perduotas nagrinėti <HT TYPE="ITALIC">Hoge Raad der Nederlanden</HT> (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas), kuris pateikė šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Reglamentas (ES) Nr. 492/2011<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P><DATE ISO="20110405">2011 m. balandžio 5 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="141" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2011">OL L 141, 2011, p. 1</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT>Reglamento 7 straipsnyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="007.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Darbuotojui, jei jis yra valstybės narės pilietis, negali būti sudarytos skirtingos įdarbinimo ir darbo sąlygos, nei tos valstybės narės, kurioje jis dirba, piliečiams dėl jo pilietybės, ypač nustatant darbo užmokestį ir atleidžiant iš darbo, o jam tampant bedarbiu – jį grąžinant arba vėl priimant į darbą.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="007.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Jis naudojasi tomis pačiomis socialinėmis ir mokesčių lengvatomis, kaip ir vietiniai darbuotojai.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Reglamentas (EB) Nr. 883/2004<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P><DATE ISO="20040429">2004 m. balandžio 29 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="166" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2004">OL L 166, 2004, p. 1</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 72).</P></NOTE></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT>Reglamento 3 straipsnyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="003.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>1.</NO.PARAG><ALINEA><P>Šis reglamentas taikomas visiems teisės aktams, kurie apima šias socialinės apsaugos sritis:</P><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>ligos išmokas;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>motinystės ir lygiavertes tėvystės išmokas;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>invalidumo išmokas;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>d)</NO.P><TXT>senatvės išmokas;</TXT></NP></ITEM></LIST></P><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></P></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT>4 straipsnyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>Jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip, asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, pagal bet kurios valstybės narės teisės aktus priklauso tos pačios išmokos ir prievolės, kaip ir tos valstybės piliečiams.<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="3"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT>5 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>Jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip ir atsižvelgiant į nustatytas specialias įgyvendinimo nuostatas, taikomos šios nuostatos:</P><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>jeigu pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktus socialinės apsaugos išmokų ir kitų pajamų gavimas turi tam tikras teisines pasekmes, atitinkamos tų teisės aktų nuostatos taip pat taikomos gaunant lygiavertes išmokas, teisė į kurias buvo įgyta pagal kitos valstybės narės teisės aktus, arba kitoje valstybėje narėje įgytoms pajamoms;</TXT></NP></ITEM></LIST></P><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/></P></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT>II antraštinės dalies <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>Taikytinų teisės aktų nustatymas<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/> 11 straipsnio 1 dalyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="011.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Tie teisės aktai taikomi remiantis šioje antraštinėje dalyje numatytomis nuostatomis.<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT>11 straipsnio 3 dalyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="011.003"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>3.</NO.PARAG><ALINEA><P>Laikantis 12–16 straipsnių nuostatų:</P><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>vienoje valstybėje narėje pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantiems asmenims taikomi tos valstybės teisės aktai;</TXT></NP></ITEM></LIST></P><P>&lt;…&gt;</P><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>e)</NO.P><TXT>visiems kitiems asmenims, kuriems netaikomi a–d papunkčiai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P>b, c ir d papunkčiai susiję atitinkamai su valstybės tarnautojais, bedarbiais ir asmenimis, pašauktais į karinę tarnybą valstybėje narėje.</P></NOTE>, taikomi tos valstybės narės, kurioje jie gyvena, teisės aktai &lt;…&gt;.<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/></TXT></NP></ITEM></LIST></P></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Nacionalinės teisės aktai</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT>Nyderlanduose pajamų mokestis reglamentuojamas pagal <HT TYPE="ITALIC">Wet op de inkomstenbelasting 2001</HT> (2001 m. Pajamų mokesčio įstatymas, toliau – IB įstatymas), o socialinio draudimo finansavimas – pagal <HT TYPE="ITALIC">Wet financiering sociale verzekeringen</HT> (Socialinio draudimo finansavimo įstatymas, toliau – WFSV).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT>Iš IB įstatymo 8.1 straipsnio matyti, kad siekiant nustatyti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>bendrą mokestį<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/> sudedamas darbo (ir iš kitų šaltinių, kaip antai būsto bei santaupų) gautų pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmokos; šioms sudedamosioms dalims taikomi atitinkami tarifai. Taip nustačius bendrą mokestį, abi šios sudedamosios dalys taip pat bendrai sumažinamos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT>IB įstatymo 8.10 straipsnyje numatyta, kad mokesčių mokėtojui gali būti taikomas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>bendras sumažinimas<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT>Pagal WFSV 9 straipsnį socialinio draudimo įmokos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P>Įmokos reglamentuojamos pagal <HT TYPE="ITALIC">Algemene Ouderdomswet</HT> (Bendrasis senatvės pensijos įstatymas), <HT TYPE="ITALIC">Algemene nabestaandenwet</HT> (Bendrasis našlių ir našlaičių pensijos įstatymas) ir <HT TYPE="ITALIC">Algemene Wet Bijzondere Ziektekosten</HT> (Bendrasis įstatymas dėl specialiųjų medicininių išlaidų).</P></NOTE> apskaičiuojamos iš kiekvieną mokestinį laikotarpį sumokėtų įmokų sumos atimant <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>bendrai sumažintą<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/> dalį.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="4"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT>WFSV 12 straipsnyje paaiškinama, kaip atitinkamai sumažinamos socialinio draudimo įmokos. Jo 3 dalyje nurodyta, kad teisę į šį sumažinimą turi asmuo, mokėjęs įmokas visus kalendorinius metus; jeigu mokėti įmokas privalantys asmenys jas moka tik dalį metų, ministro įsakyme turi būti nustatytos šio sumažinimo apskaičiavimo taisyklės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT>Ministro įsakymu, kuriuo įgyvendinamas WFSV<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P><HT TYPE="ITALIC">Regeling Wet financiering sociale verzekeringen</HT> (toliau – Ministro įsakymas).</P></NOTE>, šis įgaliojimas įvykdytas. Pagal jo 2.6a straipsnį asmenims, kurie dalį kalendorinių metų neprivalo mokėti socialinio draudimo įmokų (dėl kitos priežasties nei mirtis), apskaičiuojamas bendras mokesčio sumažinimas <HT TYPE="ITALIC">pro rata temporis</HT>, t. y. proporcingai faktinio įmokų mokėjimo kalendoriniais metais laikotarpiui.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">C.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Faktinės bylos aplinkybės ir prejudicinis klausimas</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT>Lenkijos pilietė K. M. Zyla <DATE ISO="20130101">2013 m. sausio 1 d.</DATE>–<DATE ISO="20130621">birželio 21 d.</DATE> Nyderlanduose dirbo pagal darbo sutartį. Šiuo laikotarpiu ji buvo apdrausta privalomuoju socialiniu draudimu pagal bendrąją socialinio draudimo sistemą, taigi privalėjo mokėti socialinio draudimo įmokas. Po birželio 21 d.<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P>Per teismo posėdį Nyderlandų vyriausybė atkreipė dėmesį į tai, kad padaryta klaida įvairių institucijų dokumentuose, nes, regis, K. M. Zyla į savo kilmės šalį grįžo <DATE ISO="20130721">2013 m. liepos 21 d.</DATE> Šis patikslinimas galbūt padėtų geriau suprasti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytus skaičius, pateiktus kitame punkte.</P></NOTE> ji grįžo į Lenkiją; nustatyta<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P>Nyderlandų teismo nurodytos faktinės aplinkybės šiuo klausimu nelabai aiškios. Per teismo posėdį K. M. Zyla gynėjai tvirtino, kad Lenkijoje ji nedirbo jokio atlyginamo darbo. Bet kuriuo atveju, jeigu ji būtų gavusi pajamų, jos nebūtų leidusios mokėti Lenkijos socialinio draudimo įmokų ir gauti šio draudimo išmokų.</P></NOTE>, kad 2013 m. ten ji nedirbo jokio atlyginamo darbo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT>Už darbą Nyderlanduose 2013 finansiniais metais mokesčių mokėtoja gavo <FT TYPE="NUMBER">9401</FT> EUR pajamų; iš šios sumos buvo atskaityta <FT TYPE="NUMBER">1399</FT> EUR suma darbo pajamų mokesčiui sumokėti. Jos įmokos į socialinio draudimo sistemą siekė <FT TYPE="NUMBER">2928</FT> EUR.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT>K. M. Zyla pasirinko, kad jai būtų taikomos Nyderlandų teisės normos (IB įstatymas), taikomos šios šalies mokesčių mokėtojams. Šiuo tikslu ji pateikė savo 2013 finansinių metų IB/PVV deklaraciją.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT>Kad būtų galutinai sumokėtas pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmokos, Nyderlandų mokesčių institucijos: a) <FT TYPE="NUMBER">1254</FT> EUR suma sumažino jos pajamų mokestį; ir b) atitinkamai 840 EUR suma sumažino socialinio draudimo įmokas. Šios įmokos sumažintos taikant kriterijų <HT TYPE="ITALIC">pro rata temporis</HT>, proporcingai laikotarpiui, kuriuo 2013 finansiniais metais K. M. Zyla iš tikrųjų mokėjo socialinio draudimo įmokas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT>Mokesčių mokėtoja tokį apmokestinimą apskundė <HT TYPE="ITALIC">Rechtbank Zeeland-West-Brabant</HT> (Zelando–Vakarų Brabanto pirmosios instancijos teismas, Nyderlandai), tačiau jos skundas buvo atmestas; tada ji pateikė apeliacinį skundą <HT TYPE="ITALIC">Gerechtshof’s-Hertogenbosch</HT> (Hertogenboso apeliacinis teismas, Nyderlandai). Abiejose instancijose ginčai buvo susiję su tuo, ar K. M. Zyla turėjo teisę į tai, kad būtų sumažinta visa suma, ir abejojama dėl Ministro įsakymo 2.6a straipsnio atitikties SESV 45 straipsniui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT>Apeliacinis teismas padarė išvadą, kad nėra jokios diskriminacijos, nes negalima remtis Sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Schumacker</HT>, ir, priešingai, galima taikyti Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Blanckaert</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P><DATE ISO="20050908">2005 m. rugsėjo 8 d.</DATE> sprendimas (<REF.DOC.ECR><NO.CASE>C-512/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:516">ECLI:EU:C:2005:516</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>; toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Blanckaert</HT>).</P></NOTE>. Jis nusprendė, kad Ministro įsakymo 2.6a straipsnis pateisinamas tuo, kad apdraustojo pagal Nyderlandų socialinio draudimo sistemą ir pagal ją neapdrausto asmens situacijos objektyviai skiriasi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Hoge Raad</HT> (Aukščiausiasis Teismas) K. M. Zyla ir toliau laikosi nuomonės, kad pagal Ministro įsakymo 2.6a straipsnį neleistinai taikomas nevienodas požiūris į rezidentus ir nerezidentus, ir tai sudaro kliūčių SESV 45 straipsnyje įtvirtintam laisvam darbuotojų judėjimui.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas remiasi tuo, kad pagal Nyderlandų socialinio draudimo sistemą neapdrausti rezidentai neturi teisės į tai, kad sumažinimas būtų taikomas visos apimties. Taigi nėra tiesioginio ryšio su gyvenamąja vieta. Be to, prašymas K. M. Zyla vertinti kaip vietos mokesčių mokėtoją taikomas tik pajamų mokesčiui, o ne socialinio draudimo įmokoms.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad klausimą galima spręsti remiantis dviem požiūriais ir priimti priešingus sprendimus. Pirma, galima remtis Sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Blanckaert</HT>, kuriame konstatuota, kad pagal Nyderlandų socialinio draudimo sistemą apdrausto ir pagal ją neapdrausto asmens situacijos objektyviai skiriasi<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P>Ten pat, 50 punktas.</P></NOTE>. Nacionalinės teisės aktas, pagal kurį socialinio draudimo įmokos sumažinamos tik pagal šią sistemą apdraustiems mokesčių mokėtojams, pateisinamas tokiomis skirtingomis situacijomis (atsižvelgiant į laisvą kapitalo judėjimą)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P>Ten pat, 37 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Vis dėlto, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, taikytinas antrasis požiūris, pagal kurį toks sumažinimas laikomas asmenine mokesčio lengvata. Pagal šį požiūrį Nyderlandų teisės aktų <HT TYPE="ITALIC">pro rata temporis</HT> taikymas asmeniui, kuris visas savo pajamas gavo Nyderlanduose, prilygtų skirtumo tarp rezidentų ir nerezidentų nustatymui, prieštaraujančiam laisvam asmenų judėjimui, nes pajamų mokesčiu apmokestinamas asmuo, kuris šioje valstybėje narėje gyveno visus metus, turi teisę į tai, kad sumažinimas būtų taikomas visos apimties<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P>Pagal Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Schumacker</HT>.</P></NOTE>. Šiuo atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad reikėtų atsižvelgti į mokesčių mokėtojo asmeninę ir šeiminę padėtį visais mokestiniais metais<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P>Pagal <DATE ISO="20150618">2015 m. birželio 18 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kieback</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-9/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:406">EU:C:2015:406</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, nors negalima atmesti galimybės, kad gali būti atsižvelgta <HT TYPE="ITALIC">pro rata temporis</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Jis nurodo <DATE ISO="20170209">2017 m. vasario 9 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">X</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-283/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:102">EU:C:2017:102</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Hoge Raad der Nederlanden</HT> (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas) nutarė pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>Ar SESV 45 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiama valstybės narės teisės nuostata, pagal kurią darbuotojas, kuris remiantis Reglamentu Nr. 1408/71 arba Reglamentu Nr. 883/2004 tik tam tikrą kalendorinių metų dalį buvo apdraustas pagal šios valstybės narės bendrojo socialinio draudimo sistemą, kai renkamos atitinkamos socialinio draudimo įmokos, turi teisę tik į atsižvelgiant į draudimo laikotarpį <HT TYPE="ITALIC">pro rata temporis</HT> apskaičiuotą su įmoka susijusią bendrojo mokesčio sumažinimo dalį, jeigu šis darbuotojas likusią kalendorinių metų dalį toje valstybėje narėje nebuvo apdraustas pagal bendrojo socialinio draudimu sistemą, tuo laikotarpiu gyveno kitoje valstybėje narėje ir (beveik) visas savo metines pajamas gavo pirmojoje valstybėje narėje?<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/></P></QUOT.S></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Procesas Teisingumo Teisme</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Nutartis dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismo kanceliarijoje užregistruota <DATE ISO="20170518">2017 m. gegužės 18 d.</DATE>; rašytines pastabas pateikė K. M. Zyla, Nyderlandų vyriausybė ir Komisija – jų atstovai dalyvavo <DATE ISO="20180530">2018 m. gegužės 30 d.</DATE> surengtame teismo posėdyje.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="6"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Šalių argumentų santrauka</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>K. M. Zyla mano, kad Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Blanckaert</HT> jai netaikytinas. Nors ir pripažįsta, jog šio sprendimo išvados galioja, ji laikosi nuomonės, kad sprendimo taikymas ribotas susidarius situacijai, kai jokia valstybė neatsižvelgia į mokesčių mokėtojo pajėgumą mokėti mokesčius ir asmeninę bei šeiminę situaciją<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P>Ji nurodo <DATE ISO="20081016">2008 m. spalio 16 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Renneberg</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-527/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:566">EU:C:2008:566</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR>, <REF.NP.ECR REF="NP0050">50</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0059">59</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0062">62</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>K. M. Zyla primena, kad tokiais atvejais aplinkybė, kad asmens, kuris didžiąją savo pajamų dalį ir beveik visas šeimos pajamas gauna kitoje valstybėje narėje, o ne savo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje, asmeninė bei šeiminė padėtis nevertinama nei nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje, nei darbo vietos valstybėje, yra diskriminacija<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P><DATE ISO="20150618">2015 m. birželio 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kieback</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-9/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:406">EU:C:2015:406</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija.</P></NOTE>. Taip būtų ir jos atveju, jeigu nebūtų leista taikyti visos apimties nagrinėjamo sumažinimo, nes nei Lenkija, nei Nyderlandai nevertina jos asmeninės ir šeiminės padėties.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Nyderlandų vyriausybė mano, kad mokesčius mokančio darbuotojo, kuris gyvena Nyderlanduose, padėtis skiriasi nuo šioje valstybėje narėje negyvenančio darbuotojo, kuris joje nebegauna darbo pajamų pagal darbo sutartį arba dirbdamas savarankiškai, padėties. Savo teiginį ji grindžia šiais argumentais:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>pirma, Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies a punkte nurodyta, kad taikomi darbo vietos valstybės narės socialinio draudimo srities teisės aktai. Kadangi K. M. Zyla išvyko iš Nyderlandų, ten nebedirba ir grįžo į savo kilmės šalį, ji nepriklauso Nyderlandų socialinio draudimo sistemai nuo išvykimo dienos ir nuo tada ji nebemoka įmokų,</P></ITEM><ITEM><P>antra, nevienodas požiūris suteikiant mokesčio lengvatą, kaip antai nagrinėjamą šiuo atveju, pateisinamas atsižvelgiant į tai, kad atitinkamai pagal valstybės narės socialinio draudimo sistemą apdrausto ir pagal ją neapdrausto asmens objektyvios aplinkybės skiriasi.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Nyderlandų vyriausybė neigia, kad Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Schumacker</HT> šioje byloje yra reikšmingas, nes:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>jame kaip svarbus veiksnys buvo vertinamas pajėgumas mokėti mokesčius, o socialinio draudimo įmokos yra mokamos neatsižvelgiant į tokį pajėgumą,</P></ITEM><ITEM><P>darbuotojui taikomi darbo vietos valstybės narės teisės aktai, todėl kita valstybė narė negali iš jo reikalauti mokėti įmokas už tą pačią veiklą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P><DATE ISO="20150226">2015 m. vasario 26 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">de Ruyter</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-623/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:123">EU:C:2015:123</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Kadangi K. M. Zyla išvykus iš Nyderlandų ši valstybė neteko apmokestinimo kompetencijos, negalima reikalauti, kad jos institucijos taikytų sumažinimą ar kitas lengvatas, kuriomis K. M. Zyla galėtų naudotis, jeigu ir toliau būtų apdrausta pagal Nyderlandų socialinio draudimo sistemą.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Komisija pirmiausia atmeta galimybę, kad nacionalinės teisės norma prieštarauja Reglamento Nr. 492/2011 7 straipsnio 2 daliai, nes K. M. Zyla galėjo būti laikoma darbuotoja, kaip tai suprantama pagal SESV 45 straipsnį, tik tol, kol dirbo Nyderlanduose, ir šį statusą ji prarado grįžusi į Lenkiją.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Vis dėlto Komisija teigia, kad Ministro įsakymo 2.6a straipsnis iš esmės taikomas ne Nyderlandų, o kitų valstybių piliečiams. Šie piliečiai dažniau išvyksta iš Nyderlandų pasibaigus darbo santykiams, o Nyderlandų piliečiai lieka savo šalyje, net jeigu nebedirba, todėl jų atveju gali būti atskaitoma visa dėl socialinio draudimo įmokų sumažinta mokesčio dalis. Tačiau tie asmenys, kurie įmokas moka tik dalį metų, kaip antai K. M. Zyla, socialiniam draudimui galiausiai sumoka proporcingai daugiau, ir tai yra laisvo darbuotojų judėjimo kliūtis.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Komisija yra už tai, kad analogiškai būtų taikoma jurisprudencija, pagal kurią nuostata dėl gyvenamosios vietos išlaikymo valstybėje narėje, kurioje mokamos socialinio draudimo įmokos, yra laisvo darbuotojų judėjimo kliūtis, jeigu dėl jos darbuotojas atgrasomas nuo išvykimo iš šios šalies ir privalo mokėti didesnę socialinio draudimo įmoką<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P><DATE ISO="19990126">1999 m. sausio 26 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Terhoeve</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-18/95</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:22">EU:C:1999:22</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE> arba jeigu netenka teisės į tai, kad būtų grąžintas sumokėtas mokesčio perviršis (tokią teisę turi mokesčių mokėtojas rezidentas)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P><DATE ISO="19900508">1990 m. gegužės 8 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Biehl</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-175/88</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1990:186">EU:C:1990:186</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0016">16</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Galiausiai ji nurodo, kad taikytinas Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Schumacker</HT>, nes didžioji dalis K. M. Zyla pajamų gauta ne jos gyvenamosios vietos valstybėje narėje, neatsižvelgiant į asmeninę ir šeiminę padėtį.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinė analizė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Pirminės pastabos</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Pirma, pažymėtina, jog šalys neginčija to, kad taikytinas SESV 45 straipsnis. Kadangi Lenkijos pilietė atvyko į Nyderlandus dirbti pagal darbo sutartį, neatrodo, kad šiuo atveju taikytina ne darbuotojų, o kita judėjimo laisvė<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P>Žr. <DATE ISO="20130228">2013 m. vasario 28 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Petersen ir Petersen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-544/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:124">EU:C:2013:124</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą jurisprudenciją.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Taip pat negalima abejoti tuo, kad K. M. Zyla buvo darbuotoja, kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>Darbuotojas<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/> – tai bet kuris asmuo, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>vykdantis realią ir veiksmingą veiklą &lt;…&gt;; darbo santykių požymis yra tas, kad asmuo tam tikrą laiką kito asmens naudai ir jo vadovaujamas vykdo veiklą, už kurią gauna atlyginimą<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/> (<DATE ISO="19990608">1999 m. birželio 8 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Meeusen</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C-337/97</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:284">EU:C:1999:284</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0013">13</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Teoriškai būtų galima kelti klausimą, ar dėl to, kad ji grįžo į savo kilmės valstybę narę ir ten nedirba arba nevykdo jokios veiklos, jos situacija patenka į SESV 21 straipsnio, pagal kurį reglamentuojamas laisvas asmenų judėjimas, taikymo sritį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P>Žr. mano išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kohll ir Kohll-Schlesser</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-300/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:86">EU:C:2016:86</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Vis dėlto, kadangi K. M. Zyla remiasi teise į visos apimties mokesčio sumažinimo jai taikymą dėl darbo Nyderlanduose laikotarpio, jos reikalavimas tiesiogiai susijęs su SESV 45 straipsniu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Antra, kadangi yra įgyvendinant šią laisvę priimtų Sąjungos teisės aktų, reikia išanalizuoti nagrinėjamos nacionalinės teisės normos atitiktį arba šiems aktams (šiuo atveju reglamentams Nr. 883/2004 ir Nr. 492/2011), arba tiesiogiai pirminei teisei, t. y. SESV 45 straipsniui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Kaip teigia Komisija, į Reglamentą Nr. 883/2004 praktiškai įtrauktas tik vienas kolizinių normų rinkinys, siekiant išvengti, kad savo teise laisvai judėti Sąjungoje besinaudojantis darbuotojas patektų į kelių valstybių narių socialinės teisės aktų taikymo sritį arba kad jam nebūtų taikomi nė vienos valstybės narės teisės aktai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P>Pagal analogiją žr. <DATE ISO="20150226">2015 m. vasario 26 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ruyter</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-623/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:123">EU:C:2015:123</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Taigi nagrinėjamos nacionalinės teisės normos galiojimą reikėtų įvertinti atsižvelgiant į Reglamento Nr. 883/2004 4 straipsnį, kuriame skatinamas vienodas požiūris, ypač nediskriminavimas dėl pilietybės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Reglamento Nr. 492/2011 7 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad Sąjungoje laisvai judantis jos darbuotojas turi teisę gauti tas pačias socialines ir mokesčių lengvatas. Taigi šioje nuostatoje tik pakartojamas vienodo požiūrio principas, nesuteikiant jam papildomo materialinio turinio, nors Teisingumo Teismas nurodė, kad šis principas apima netiesioginę diskriminaciją<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P><DATE ISO="20020620">2002 m. birželio 20 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Liuksemburgas</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-299/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2002:394">EU:C:2002:394</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Pagaliau, kadangi abiejų reglamentų taikymas nėra reikšmingas šioje byloje aktualiam klausimui, galima tiesiogiai remtis SESV 45 straipsnyje įtvirtinta laisve, neatmetant galimybės nurodyti tuos reglamentus, pagal šią nuostatą atliekant galimos diskriminacijos analizę.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Galiausiai, trečia, nacionalinė byla (ir pats prašymas priimti prejudicinį sprendimą) iš esmės susijusi su sprendimų <HT TYPE="ITALIC">Blanckaert</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Schumacker</HT> poveikiu jai:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>pagal pirmąjį sprendimą valstybės narės rezidento ryšys su jos socialinio draudimo sistema yra skiriamasis veiksnys, kurio užtenka, kad šio rezidento situacija nebūtų lyginama su asmenų, išvykusių iš tos valstybės narės tam, kad įsikurtų kitoje, situacija. Nyderlandų vyriausybės argumentas byloje grindžiamas šiuo požiūriu,</P></ITEM><ITEM><P>pagal antrąjį sprendimą apmokestinančiajai valstybei narei gali tekti atsižvelgti į šioje šalyje negyvenančių asmenų, kurie didžiąją savo pajamų dalį gauna joje, asmeninę ir šeiminę padėtį (visų pirma siekiant taikyti mokesčių lengvatas), jeigu dėl mokesčių mokėtojo pajamų jo gyvenamosios vietos valstybėje narėje jis negali gauti panašių lengvatų. K. M. Zyla remiasi šia jurisprudencija.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Taip apibrėžus ginčo pobūdį, jį sprendžiant negalima atmesti nė vieno iš šių sprendimų, kurių reikšmę siekiant išnagrinėti nacionalinės teisės akto atitiktį SESV 45 straipsniui reikės nustatyti laikantis judėjimo laisvių analizei būdingos metodikos, nes antrinėje teisėje nėra įtvirtinto teisinio kriterijaus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P>Būtent taip paprastai yra daroma. Pavyzdžiui, žr. <DATE ISO="20050915">2005 m. rugsėjo 15 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ioannidis</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-258/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:559">EU:C:2005:559</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Klausimo nagrinėjimas</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Tariama diskriminacija dėl pilietybės</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Ar dėl nagrinėjamos priemonės yra vykdoma su darbu, darbo užmokesčiu ar kitomis darbo sąlygomis susijusi valstybių narių darbuotojų diskriminacija dėl pilietybės?<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P><DATE ISO="20170302">2017 m. kovo 2 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Eschenbrenner</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-496/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:152">EU:C:2017:152</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Iš esmės Ministro įsakymo 2.6a straipsnio tekste ir prasmėje nematyti aspektų, rodančių siekį tiesiogiai diskriminuoti kitų Sąjungos valstybių narių piliečius (sudarant nepalankias sąlygas). Sumažinimas <HT TYPE="ITALIC">pro rata temporis</HT> taikomas visiems darbuotojams, kurie, neatsižvelgiant į pilietybę, privalėjo mokėti Nyderlandų socialinio draudimo įmokas trumpiau nei vienus kalendorinius metus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Ar šią priemonę vis dėlto būtų galima laikyti netiesiogine diskriminacija? Netiesiogiai diskriminuojančiomis laikomos tokios priemonės, kurios pagal savo pobūdį gali labiau paveikti darbuotojus migrantus nei atitinkamos valstybės narės (šiuo atveju Nyderlandų) piliečius, taigi dėl kurių būtent pirmieji gali atsidurti mažiau palankioje padėtyje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P><DATE ISO="20141218">2014 m. gruodžio 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Larcher</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-523/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2458">EU:C:2014:2458</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Šioje byloje norint nustatyti tariamą diskriminaciją reikia:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>iš anksto pripažinti, kad darbuotojai migrantai dažniau išvyksta iš šios valstybės narės prieš baigiantis mokestiniams metams; mano nuomone, tokios prielaidos daryti negalima, be to, bet kuriuo atveju tai nebuvo įrodyta,</P></ITEM><ITEM><P>pripažinti, kad kitų valstybių narių piliečiams dėl šio jiems taikomo proporcingo sumažinimo pagal Ministro įsakymą sudaromos itin nepalankios sąlygos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P>Šiuo klausimu žr. generalinio advokato M. Bobek išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Pöpperl</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-187/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:194">EU:C:2016:194</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>; tam reikia ištirti, ar yra apribojimas.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="9"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Ar trukdoma laisvam darbuotojų judėjimui?</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>SESV nuostatų dėl laisvo asmenų judėjimo tikslas – padėti Europos Sąjungos piliečiams vykdyti profesinę veiklą Sąjungos teritorijoje. Taigi draudžiamos priemonės, dėl kurių gali būti sudarytos nepalankios sąlygos šiems piliečiams, kai jie ketina vykdyti veiklą kitos nei savo kilmės valstybės narės teritorijoje. Todėl pagal SESV 45 straipsnį draudžiamos bet kokios nacionalinės priemonės, kurios gali kliudyti Sąjungos piliečiams pasinaudoti šia pagrindine laisve arba dėl kurių toks naudojimasis tampa mažiau patrauklus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0032"><P><DATE ISO="20170718">2017 m. liepos 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Erzberger</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-566/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:562">EU:C:2017:562</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija. Vis dėlto reikia atsižvelgti į tai, kad pagal Sąjungos teisę darbuotojui negalima užtikrinti, kad jo persikėlimas iš vienos valstybės narės į kitą neturėtų poveikio socialinės apsaugos sričiai, nes valstybių narių sistemos ir teisės aktai skiriasi (to paties sprendimo 34 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Ministro įsakymo 2.6a straipsnis šį poveikį turėtų, jeigu dėl jame pateiktos taisyklės būtų sudaromos nepalankios sąlygos darbuotojams, judantiems pagal SESV 45 straipsnį.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">a)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl nepalankių sąlygų</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Jeigu gerai supratau, nagrinėjamos priemonės struktūra yra tokia<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0033"><P>Šiuo atveju remiuosi Nyderlandų vyriausybės paaiškinimais, pateiktais jos pastabų 4 ir 17–19 punktuose. Per teismo posėdį ši vyriausybė patvirtino, kad nagrinėjami teisės aktai sutampa su Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Blanckaert</HT> nurodytais teisės aktais, išskyrus nuostatas, susijusias su atskaitos apskaičiavimu <HT TYPE="ITALIC">pro rata temporis</HT>.</P></NOTE>: sumažinimas, į kurį teisę turi visi asmenys kiekvienais mokestiniais metais, skaidomas į dvi dalis: viena dalis susijusi su apmokestinamomis pajamomis, kita – su socialinio draudimo įmokomis. Apdraustieji pagal šią socialinio draudimo sistemą naudojasi tik antrąja dalimi, kuri gali būti keičiama atsižvelgiant į Ministro įsakymo 2.6a straipsnio sąlygą <HT TYPE="ITALIC">pro rata temporis</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į šią pastabą būtų galima manyti, kad sumažinimas dėl socialinio draudimo įmokų yra socialinė lengvata, nes turi konkretų ir tiesioginį poveikį socialinio draudimo finansavimui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0034"><P><DATE ISO="20150226">2015 m. vasario 26 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ruyter</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-623/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:123">EU:C:2015:123</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija.</P></NOTE>. Vis dėlto pagal kitą požiūrį tai yra priemonė, pagrįsta fizinių asmenų pajamų deklaravimu ir šių pajamų mokesčio mokėjimu; jos pagrindas nustatytas įgyvendinant Nyderlandų valstybės apmokestinimo kompetenciją. Taigi būtų galima manyti, kad priemonės poveikį laisvam darbuotojų judėjimui reikia įvertinti atsižvelgiant taip pat į jurisprudenciją, susijusią su mokesčių priemonėmis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0035"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20170302">2017 m. kovo 2 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Eschenbrenner</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-496/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:152">EU:C:2017:152</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Kadangi ši priemonė glaudžiai susijusi su įmokomis, esu linkęs manyti, kad nagrinėjamas sumažinimas veikiau yra socialinio pobūdžio, net jeigu priemonei įgyvendinti ir taikomas fiskalinis metodas. Nors Nyderlandų mokesčių institucijos pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas renka kartu, taigi socialinio draudimo įmokų sumažinimas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>gali būti pakeistas į mokesčio sumažinimą<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0036"><P>Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Blanckaert</HT> 15 ir 16 punktai.</P></NOTE>, ir įmokų, ir mokesčių sumažinimas išlaiko savo pobūdį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Bet kuriuo atveju nemanau, kad taikant atskaitymo <HT TYPE="ITALIC">pro rata temporis</HT> sistemą iš tikrųjų sudaromos nepalankios sąlygos. Jeigu (kaip atrodo) priemonė taikoma visiškai proporcingai įmokų mokėjimo laikotarpiui taip, kad atskaitytinos sumos sutampa (t. y. subjektas, kuriam taikoma nagrinėjama teisės norma, nemoka proporcingai didesnių įmokų), tikėtina, kad nepalankių sąlygų nesudaroma<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0037"><P>Žr. <DATE ISO="20160713">2016 m. liepos 13 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Pöpperl</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-187/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:550">EU:C:2016:550</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą jurisprudenciją.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Ginčijamo sumažinimo tikslas – netiesiogiai kompensuoti su socialinio draudimo įmokomis susijusias mokesčių mokėtojo ekonomines pastangas. Taigi šių įmokų sumažinimas turi poveikį patiriamai metinei naštai ir šis poveikis yra teigiamas naudos gavėjui. Šiuo požiūriu nėra jokių draudimų atitinkamą šios naštos palengvinimą susieti su įmokų mokėjimo laikotarpiu. Per teismo<?PAGE NO="10"?> posėdį Nyderlandų vyriausybė nurodė, kad teisės akto tikslas – skatinti darbuotojus tęsti profesinę veiklą, visada suteikiant jiems lengvatą pagal iš tikrųjų dirbtą laiką. Bet kuriuo atveju išlaikomas įmokų ir jų sumažinimo paralelizmas, apmokant IB/PVV deklaracijoje nurodytą galutinę dalį: jeigu įmokos yra didesnės (nes apima dvylika mėnesių), didesnis bus atskaitymas, ir atvirkščiai.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">b)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl situacijų panašumo</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Jeigu, priešingai, dėl dialektinių tikslų būtų pripažinta, kad dėl socialinio draudimo įmokų <HT TYPE="ITALIC">pro rata temporis</HT> atliekamu sumažinimu sudaromos mažiau palankios sąlygos nerezidentams, nes šios įmokos turi mažesnį poveikį nerezidentų pajamų deklaracijai (<HT TYPE="ITALIC">quod non</HT>), reikėtų atsižvelgti į Bendrojo Teismo jurisprudenciją, pagal kurią:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>diskriminacija yra tuomet, kai panašiomis aplinkybėmis taikomos skirtingos taisyklės arba kai ta pati taisyklė taikoma skirtingoms situacijoms<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0038"><P>Žr. <DATE ISO="20150618">2015 m. birželio 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kieback</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-9/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:406">EU:C:2015:406</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0021">21</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą jurisprudenciją.</P></NOTE>,</P></ITEM><ITEM><P>nerezidentų diskriminacija, palyginti su rezidentais, yra tik tuomet, jei, nepaisant to, kad jie gyvena skirtingose valstybėse narėse, pagal nagrinėjamų nacionalinių nuostatų tikslą ir turinį nustatoma, kad šių dviejų kategorijų mokesčių mokėtojų situacija yra panaši<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0039"><P><DATE ISO="20170209">2017 m. vasario 9 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">X</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-283/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:102">EU:C:2017:102</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija.</P></NOTE>.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Iš jurisprudencijos taip pat matyti, kad situacijų panašumas turi būti nagrinėjamas neatsižvelgiant į tai, ar ginčijama priemonė yra vien socialinė lengvata<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0040"><P>Pagal analogiją žr. <DATE ISO="20170302">2017 m. kovo 2 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Eschenbrenner</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-496/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:152">EU:C:2017:152</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>, ar priklauso mokesčių sričiai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0041"><P><DATE ISO="20150618">2015 m. birželio 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kieback</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-9/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:406">EU:C:2015:406</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Ar atsižvelgiant į šias teisės normas iš tikrųjų galima teigti, kad asmens, kuris nebedirba Nyderlanduose, nes persikėlė į kitą valstybę narę ir dėl šios priežasties nebemoka socialinio draudimo įmokų, situacija yra tokia pati kaip asmens, kuris ir toliau gyvena Nyderlanduose, ten toliau dirba arba nebedirba?</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Socialinio draudimo įmokų srityje taikomas tik vienos valstybės teisės aktų taikymo principas, nustatytas, be kita ko, Reglamento Nr. 883/2004<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0042"><P>Žr. šios išvados 11 punktą.</P></NOTE> 11 straipsnio 1 dalyje. Pagal šį principą asmenims, kurie patenka į socialinio draudimo teisės normų taikymo sritį, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Kaip kitomis aplinkybėmis pažymėjo Komisija, to straipsnio tikslas yra ne suderinti materialinę valstybių narių teisę, o sukurti kolizinių normų sistemą, pagal kurią iš nacionalinių įstatymų leidėjo būtų atimti įgaliojimai nustatyti savo nacionalinės teisės taikymo apimtį ir sąlygas šioje srityje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0043"><P>Žr. <DATE ISO="20160604">2016 m. birželio 4 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Jungtinė Karalystė</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-308/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:436">EU:C:2016:436</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Teisingumo Teismas tą pačią mintį jau yra panašiai suformulavęs <DATE ISO="20150226">2015 m. vasario 26 d.</DATE> sprendime<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0044"><P><DATE ISO="20150226">2015 m. vasario 26 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">de Ruyter</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-623/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:123">EU:C:2015:123</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>, susijusiame su Reglamentu Nr. 1408/71<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0045"><P><DATE ISO="19710614">1971 m. birželio 14 d.</DATE> Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, iš dalies pakeistas ir atnaujintas <DATE ISO="19961202">1996 m. gruodžio 2 d.</DATE> Tarybos reglamentu (EB) Nr. 118/97 (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="028" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="1997">OL L 28, 1997, p. 1</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 3), su pakeitimais, padarytais <DATE ISO="19980629">1998 m. birželio 29 d.</DATE> Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1606/98 (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="209" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="1998">OL L 209, 1998, p. 1</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 308).</P></NOTE>, kuris yra Reglamento Nr. 883/2004 pirmtakas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad valstybė narė negali keisti taisyklių, pagal kurias taikomi socialinės srities teisės aktai, ir kitoje valstybėje narėje gyvenančių asmenų, jos teritorijoje nevykdančių jokios atlyginamos veiklos, įtraukti į asmenų, kuriems taikoma jos socialinio draudimo sistema, ratą. Taip padariusi ji pažeistų Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies e punktą, taigi ir principą, pagal kurį taikomi tik vienos valstybės teisės aktai.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="11"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Pagal šią taisyklę yra taikomas kriterijus, susijęs ne su <HT TYPE="ITALIC">gyvenamąja vieta</HT> darbo vietos valstybėje narėje, o su <HT TYPE="ITALIC">socialinio draudimo sistemos taikymu asmeniui</HT>, vykdančiam atlyginamą veiklą šios valstybės teritorijoje. Nesant pastarojo ryšio, ši valstybė narė neturi kompetencijos rinkti socialinio draudimo įmokų iš to asmens. Taigi, kai nėra tokio ryšio arba, kaip šiuo atveju, jis yra tik laikinas, Nyderlanduose visus metus gyvenantis darbuotojas patenka į situaciją, kuri skiriasi nuo kitoje šalyje (pavyzdžiui, Lenkijoje) gyvenančio darbuotojo, nemokėjusio įmokų Nyderlanduose arba mokėjusio jas tam tikrą laiką tais pačiais mokestiniais metais, situacijos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0046"><P>Šiuo atveju reikėtų pateikti nuorodą į Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Blanckaert</HT> 45 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63.</NO.P><TXT>Per teismo posėdį Nyderlandų vyriausybė patvirtino, kad darbuotojui, kuris, baigęs vykdyti tam tikrą kalendorinių metų dalį trukusią atlyginamą veiklą Nyderlanduose, lieka gyventi šioje šalyje, tačiau nedirba likusią tų metų dalį, taikoma socialinio draudimo sistema ir jis privalo mokėti Nyderlandų socialinio draudimo įmokas už visus metus. Būtent tuo skiriasi su K. M. Zyla susijusios aplinkybės ir tai kliudo laikyti situacijas panašiomis: bedarbiai (kaip ji), kurie gyvena Nyderlanduose, ir toliau moka įmokas, todėl jiems sumažinamos iš tikrųjų sumokėtos įmokos (metinės).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64.</NO.P><TXT>Be to, remiantis Nyderlandų teisės aktais, kaip yra nurodęs Teisingumo Teismas, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>pagal šią [socialinio draudimo] sistemą apdraustiems asmenims mokesčio sumažinimas dėl socialinio draudimo taikomas tik išimtiniais atvejais. &lt;…&gt; [A]pdraustas asmuo gali reikalauti šio mokesčio sumažinimo, tik jei socialinio draudimo įmokų sumažinimas negali visiškai padengti mokėtinų socialinio draudimo įmokų<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0047"><P>Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Blanckaert</HT> 47 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65.</NO.P><TXT>Jeigu taip yra, asmeniui, kuris Nyderlandų socialinio draudimo įmokas mokėjo visus metus, tariama mokesčio lengvata taikoma<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0048"><P>Mokesčio dalis sumažėja, iš per metus surinktų įmokų sumos atėmus dėl socialinio draudimo įmokų sumažintą dalį.</P></NOTE>, jeigu jo iš tikrųjų sumokėtų įmokų suma yra mažesnė už sumažinimo sumą. Priešingai, jeigu asmenims, kurie mokestiniais metais pagal Nyderlandų socialinio draudimo sistemą buvo apdrausti kelis mėnesius, sumažinimas dėl socialinio draudimo įmokų būtų taikomas visos apimties, neatsižvelgiant į <HT TYPE="ITALIC">faktinį</HT> draudimo laikotarpį, būtų galima lengviau atskaityti šį perviršį: sumokėjus mažiau įmokų, vertinant absoliučiais dydžiais, būtų didesnė tikimybė, kad dėl nurodyto likučio tiems asmenims susidarytų papildomas perviršis. Tokiu atveju situacijos taip pat būtų skirtingos, nes, kartoju, apdraustiesiems pagal šią sistemą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>mokesčio sumažinimas dėl socialinio draudimo taikomas tik išimtiniais atvejais<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66.</NO.P><TXT>Taigi Ministro įsakymo 2.6a straipsnyje nustatytas kriterijus <HT TYPE="ITALIC">pro rata temporis</HT> taikomas aplinkybėmis, kurios nepanašios į susijusias su asmenimis, privalančiais mokėti socialinio draudimo įmokas visus mokestinius metus, net jeigu būtų galima laikyti, kad taikant šį kriterijų sudaromos mažiau palankios sąlygos asmenims, esantiems tokioje situacijoje kaip K. M. Zyla. Taigi to, kad vieną metų dalį nėra ryšio su socialiniu draudimu, užtenka siekiant konstatuoti, kad asmenų, mokančių įmokas šiais trumpesniais laikotarpiais, ir asmenų, kurių ryšys su socialiniu draudimu išlaikomas visus mokestinius metus, situacijos nepanašios.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67.</NO.P><TXT>Apskritai manau, kad nepažeistas nei SESV 45 straipsnis, nei Reglamento Nr. 883/2004 4 straipsnis, nei Reglamento Nr. 492/2011 7 straipsnio 2 dalis. Pagal visas šias nuostatas nedraudžiama tokia teisės norma, kaip pateikta Ministro įsakymo 2.6a straipsnyje.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">c)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Sprendimo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>Schumacker<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/> reikšmė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68.</NO.P><TXT>Mano aprašyta analizė būtų neišsami, jeigu nebūtų palyginta su Sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Schumacker</HT>, kuriuo savo naudai remiasi K. M. Zyla.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="12"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69.</NO.P><TXT>Kaip nurodžiau, pagal šį sprendimą, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>kai į nerezidento, kuris didžiąją savo pajamų dalį ir beveik visas savo šeimos pajamas gauna kitoje valstybėje narėje, o ne savo gyvenamosios vietos valstybėje, asmeninę bei šeiminę padėtį neatsižvelgiama nei gyvenamosios vietos valstybėje, nei darbo vietos valstybėje, yra diskriminacija<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0049"><P>Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Schumacker</HT> 38 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70.</NO.P><TXT>Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad taip yra K. M. Zyla atveju. Vis dėlto situacijos išlieka objektyviai nepanašios<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0050"><P>Remiuosi šios išvados 57 ir paskesniais punktais.</P></NOTE> ir toks nepanašumas Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Schumacker</HT> pripažįstamas kaip galimo skirtingo vertinimo pateisinimas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0051"><P>Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Schumacker</HT> 37 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71.</NO.P><TXT>Bet kuriuo atveju nepritariu Komisijos pasiūlymui analogiškai taikyti Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Schumacker</HT>. Toje byloje mokesčių mokėtojas tam tikrą laikotarpį, su kuriuo susijusios faktinės aplinkybės, gyveno vien Belgijoje ir už savo veiklą pajamų gavo tik Vokietijoje; jis nebuvo niekur persikėlęs iš įprastos gyvenamosios vietos. K. M. Zyla, priešingai, gyveno Nyderlanduose tam tikrą 2013 kalendorinių metų dalį; tuo metu, gyvendama šioje valstybėje narėje, ji gavo pajamų už savo darbą. Tada pajamų gavimo ir gyvenamoji vieta sutapo, kol ji persikėlė į Lenkiją, kurioje tais metais nebedirbo. Taigi dėl pradinių aplinkybių Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Schumacker</HT> išvadų negalima analogiškai taikyti šiai bylai.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">3.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Papildomai: dėl galimo pateisinimo</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72.</NO.P><TXT>Ministro įsakymo 2.6a straipsnis, pagal kurį socialinio draudimo įmokų mokesčio sumažinimui taikoma taisyklė <HT TYPE="ITALIC">pro rata temporis</HT> (asmenims, kurie, kaip K. M. Zyla, šias įmokas mokėjo tik dalį mokestinių metų), atitinka Nyderlandų socialinio draudimo finansavimo sistemą, susijusią su pajamų mokesčio mokėjimu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų toks atskaitymas taikomas proporcingai mokestiniais metais dirbtam laikotarpiui: 100 % procentinė dalis taikoma visus metus įmokas mokėjusiems asmenims, o asmenims, kurie jas mokėjo kelis mėnesius, norma mažėja <HT TYPE="ITALIC">pro rata temporis</HT>. Nyderlandų institucijos taip siekia proporcingai mažinti mokesčių mokėtojo ekonomines pastangas, susijusias su socialinio draudimo įmokų mokesčio išskaičiavimo prie šaltinio (arba mėnesiniu mokesčiu), atleisdamos nuo metinių įpareigojimų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74.</NO.P><TXT>Kadangi, remiantis jau nurodytu Sąjungos teisės aktų, susijusių su socialiniu draudimu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0052"><P>Visų pirma žr. šios išvados 60 punktą.</P></NOTE>, principu, pagal kurį taikomi tik vienos valstybės narės socialinės apsaugos teisės aktai, Nyderlandai neturi kompetencijos rinkti mokesčio, išskaičiuojamo prie šaltinio iš socialinio draudimo įmokų, kurias moka pagal darbo sutartį kitoje valstybėje narėje dirbantys darbuotojai, kaip antai K. M. Zyla, nagrinėjamoje teisės normoje nustatyta mokesčio sumažinimo sistema atspindi simetrišką logikos santykį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0053"><P>Pagal analogiją žr. <DATE ISO="20111201">2011 m. gruodžio 1 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Belgija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-250/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:793">EU:C:2011:793</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0073">73</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą jurisprudenciją.</P></NOTE>. Jeigu nebūtų taikomas sumažinimas <HT TYPE="ITALIC">pro rata temporis</HT>, asmenims, esantiems tokioje situacijoje kaip K. M. Zyla, būtų nepagrįstai suteikiama lengvata, nes sumažinimas dėl socialinio draudimo įmokų jiems būtų kompensuojamas neproporcingai, palyginti su visus mokestinius metus įmokas mokančiais asmenimis, ir tai prieštarautų tikslui proporcingai lengvinti dėl įmokų mokėjimo atsirandančias ekonomines pastangas. Taigi yra ryšys tarp mokesčio sumažinimo ir pradinio mokesčio (socialinio draudimo įmokų mokėjimo).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="13"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75.</NO.P><TXT>Be to, pagal jurisprudenciją, kurioje tokio ryšio reikalaujama<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0054"><P>Ten pat, 76 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.</P></NOTE>, atskaitymo sumažinimas yra tokia lengvata, kuri suteikiama tam pačiam asmeniui, nustatant tą patį apmokestinimą. Taigi yra tiesioginis, asmeninis ir realus ryšys tarp pagrindinėje byloje nagrinėjamos apmokestinimo tvarkos elementų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0055"><P><DATE ISO="20151217">2015 m. gruodžio 17 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Timac Agro Deutschland</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-388/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:829">EU:C:2015:829</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija.</P></NOTE>; pagal šią tvarką atskaitymo sumažinimas yra pagrindas, užtikrinantis mokesčio ir sumažinimo adekvatumą, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes. Taigi, kadangi įvykdyti būtini jurisprudencijoje nustatyti reikalavimai, galima tik sutikti su tuo, kad Ministro įsakymo 2.6a straipsnyje nurodyta sumažinimo sistema pateisinama poreikiu užtikrinti Nyderlandų teisės aktų sistemos nuoseklumą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76.</NO.P><TXT>Jeigu ši priemonė taikoma simetriškai (ir joks bylos medžiagos dokumentas, nesudaro prielaidų tuo abejoti), t. y. visiškai proporcingai Nyderlanduose dirbtam laikotarpiui, dėl jos apdraustasis, kuriam ji taikoma, nėra vertinamas nepalankiai – jo įmokos ir toliau mažinamos, tačiau laikotarpiu, kurį jis mokėjo įmokas prieš išvykdamas iš Nyderlandų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77.</NO.P><TXT>Taigi nagrinėjama priemonė <HT TYPE="ITALIC">atitinka</HT> tikslą, kurio ja siekiama, nors ir apribota laiko atžvilgiu, ir yra <HT TYPE="ITALIC">būtina</HT>, siekiant griežtai suderinti įmokas pagal laikotarpį, kuriuo įmokos valstybėje narėje nemokėtos. Kaip jau nurodžiau, proporcingai apmokestinamas mokesčių mokėtojas nemoka didesnio mokesčio, palyginti su mokesčių mokėtoju, mokėjusio įmokas visus metus: pirmasis nemokės daugiau už antrąjį laikotarpiu, kuriuo buvo apdraustas pagal socialinio draudimo sistemą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0078"><NO.P>78.</NO.P><TXT>Galiausiai, jeigu pagal Ministro įsakymo 2.6a straipsnio nuostatą būtų ribojamas laisvas darbuotojų judėjimas, įtvirtintas SESV 45 straipsnyje, ši nuostata būtų pateisinama poreikiu užtikrinti mokesčių sistemos darną ir yra proporcinga siekiamam tikslui.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">V.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0079"><NO.P>79.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į <HT TYPE="ITALIC">Hoge Raad der Nederlanden</HT> (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas) pateiktą klausimą:</TXT><P>Jeigu darbuotojas dalį kalendorinių metų buvo apdraustas pagal vienos valstybės narės, kurioje gavo beveik visas šių mokestinių metų pajamas, socialinio draudimo sistemą ir vėliau persikėlė į kitą valstybę narę, kurioje gyveno likusią tų pačių metų dalį, pagal SESV 45 straipsnį nedraudžiama teisės norma, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią pirmoji valstybė narė nustato procentais išreikštą socialinio draudimo įmokų bendro sumažinimo ribą, taikomą mokant pajamų mokestį, atsižvelgdama į laikotarpį, kuriuo darbuotojas mokėjo šias įmokas.</P></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>