<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-546/18</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62018CC0546</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:219">EU:C:2021:219</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>16</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>16</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC">Generalinio advokato M. Bobek išvada – Byla C-546/18</HT></P><P><HT TYPE="SC">Adler real estate ir kt.</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Michal Bobek Išvada,</HT></P><P>pateikta <DATE ISO="20210318">2021 m. kovo 18 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: anglų.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Byla C‑546/18</HT></P><P>FN,</P><P>GM,</P><P>Adler Real Estate AG,</P><P>HL,</P><P>Petrus Advisers LLP</P><P>dalyvaujant:</P><P>Übernahmekommission</P><P><HT TYPE="NORMAL">(<HT TYPE="ITALIC">Bundesverwaltungsgericht</HT> (Federalinis administracinis teismas, Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis</KEYWORD><KEYWORD>Sprendimų, priimtų užbaigus administracines procedūras, galutinis pobūdis</KEYWORD><KEYWORD>Direktyva 2004/25/EB</KEYWORD><KEYWORD>Sąjungos teisę atitinkantis aiškinimas</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Įžanga</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT>Šios bylos aplinkybės susijusios su dviem atskiromis procedūromis, kurias pradėjo <HT TYPE="ITALIC">Übernahmekommission</HT> (Įmonių perėmimo komisija, Austrija). Per pirmąją (pirminę) procedūrą buvo nustatytos taisyklių, kuriomis reglamentuojami privalomi įmonių perėmimo pasiūlymai, pažeidimo (objektyvios) faktinės aplinkybės. Pagal Austrijos proceso teisės normas, kai per pirminę procedūrą nustatytos faktinės aplinkybės tampa galutinės, šios objektyvios išvados yra privalomos per antrąją (administracinių nuobaudų skyrimo) procedūrą vertinant, ar įvykdyti pažeidimo, kuriuo kaltinama, (subjektyvieji) kriterijai, ir skiriant sankcijas atitinkamiems asmenims.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Tokiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Bundesverwaltungsgericht</HT> (Federalinis administracinis teismas, Austrija), remdamasis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsniu ir Direktyva 2004/25/EB<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P><DATE ISO="20040421">2004 m. balandžio 21 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl įmonių perėmimo pasiūlymų (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="142" PAGE.FIRST="12" DATE.PUB="2004">OL L 142, p. 12</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 2 t., p. 20).</P></NOTE> (toliau – Įmonių perėmimo pasiūlymų direktyva), iš esmės klausia apie procedūrines teises, pagal Sąjungos teisę numatytas asmenims,<?PAGE NO="2"?> kurie nebuvo pirminės <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>pirmojo etapo<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/> procedūros šalys, bet kuriems dėl jų atitinkamų pareigų bendrovių, pirmosios procedūros šalių, struktūrose per <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>antrojo etapo<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/> administracinę procedūrą gali būti skiriamos sankcijos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">A.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Sąjungos teisė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>Pagal Įmonių perėmimo pasiūlymų direktyvos 4 straipsnio 1 dalį valstybės narės paskiria instituciją arba institucijas pasiūlymams prižiūrėti pagal taisykles, kurias jos nustato arba pradeda taikyti pagal šią direktyvą. Jos 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>Priežiūros institucijoms suteikiami visi įgaliojimai, kurių reikia jų pareigoms vykdyti, įskaitant įgaliojimą užtikrinti, kad pasiūlymo šalys laikytųsi pagal šią direktyvą taikomų ar priimtų taisyklių.<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>Šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas pateikti įmonės perėmimo pasiūlymą. Šis įpareigojimas kyla, kai <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>fizinis ar juridinis asmuo, pats arba kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis įsigyja ir dėl to turi 1 straipsnio 1 dalyje minėtos bendrovės vertybinius popierius, kurie kartu su jo turimu tokių vertybinių popierių paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų vertybinių popierių paketu tiesiogiai arba netiesiogiai suteikia jam nustatytą balsavimo teisių toje bendrovėje procentą, kuris suteikia jam tos bendrovės kontrolę. &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>Įmonių perėmimo pasiūlymų direktyvos 17 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>Sankcijos<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/> nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>Valstybės narės nustato sankcijas už nacionalinių priemonių, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimą ir imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad jos būtų vykdomos. Tokios numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės apie tas priemones Komisijai praneša ne vėliau kaip 21 straipsnio 1 dalyje nustatytą datą, o apie jų vėlesnius pakeitimus kuo greičiau.<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">B.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Austrijos teisė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Allgemeines Verwaltungsverfahrensgezetz</HT> 1991 (1991 m. Bendrasis administracinių procedūrų įstatymas) (toliau – AVG) reglamentuojamos Austrijos administracinės valdžios institucijų procedūros. <HT TYPE="ITALIC">Verwaltungsstrafgesetz 1991</HT> (1991 m. Administracinių nuobaudų skyrimo įstatymas) 24 straipsnyje nurodyta, kad, jei nenumatyta kitaip, AVG taip pat taikomas administracinių nuobaudų skyrimo procedūrose.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Bundesgesetz betreffend Übernahmeangebote</HT> (Federalinis įstatymas dėl įmonių perėmimo pasiūlymų), <HT TYPE="ITALIC">BGBl</HT>. (Federalinės teisės leidinys) I Nr. 127/1998 (toliau – <HT TYPE="ITALIC">ÜbG</HT>) reglamentuojami biržinių bendrovių akcijų ir kitų vertybinių popierių viešųjų perėmimų materialiniai ir procedūriniai aspektai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">ÜbG</HT> 1 straipsnio 6 dalyje apibrėžiama sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>sutartinai veikiantys<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/>. Pagal 23 straipsnio 1 dalį, jeigu nustatoma, kad šalys <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>veikia sutartinai<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/>, jų tarpusavyje turimos pasiūlymą gavusios bendrovės akcijos ar kiti vertybiniai popieriai sumuojami pagal <HT TYPE="ITALIC">ÜbG</HT> 22–22b straipsnius.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="3"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">ÜbG</HT> 22 straipsnis susijęs su įpareigojimu pateikti perėmimo pasiūlymą. Šis įpareigojimas taikomas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>kiekvienam asmeniui, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai įgyja pasiūlymą gavusios bendrovės kontrolinį akcijų paketą<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/> ir turi būti įvykdytas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>per 20 akcijų rinkos darbo dienų<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/>. Pagal šio įstatymo 22a straipsnį toks įpareigojimas dėl perėmimo pasiūlymų taip pat taikomas šalims, kurios, įgydamos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>kontrolinį akcijų paketą<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/>, veikia sutartinai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">ÜbG</HT> 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad AVG taikomas Įmonių perėmimų komisijos inicijuotoms procedūroms.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Faktinės aplinkybės, nacionalinis procesas ir pateikti klausimai</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT><DATE ISO="20161122">2016 m. lapkričio 22 d.</DATE> Įmonių perėmimų komisija priėmė sprendimą (toliau – pirminis sprendimas) dėl <HT TYPE="ITALIC">Adler Real Estate AG</HT> (toliau – <HT TYPE="ITALIC">Adler</HT>), <HT TYPE="ITALIC">Mountain Peak Trading LLP</HT> (toliau – <HT TYPE="ITALIC">Mountain Peak</HT>), <HT TYPE="ITALIC">Westgrund AG</HT> (toliau – <HT TYPE="ITALIC">Westgrund</HT>), <HT TYPE="ITALIC">Petrus Advisers LLP</HT> (toliau – <HT TYPE="ITALIC">Petrus</HT>) ir GM (toliau – fizinis asmuo). Šis sprendimas buvo priimtas per procedūrą dėl 31,36 % <HT TYPE="ITALIC">Conwert Immobilien SE</HT> (toliau – <HT TYPE="ITALIC">Conwert</HT>) akcijų, suteikiančių balsavimo teises, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>kontrolinio paketo<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/> įgijimo ir susijusio įpareigojimo pateikti privalomą viešą įmonės perėmimo pasiūlymą neįvykdymo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT>Per pirminę procedūrą Įmonių perėmimų komisija nustatė, kad po balsavimo teisių abipusio priskyrimo pagal <HT TYPE="ITALIC">ÜbG</HT> 23 straipsnio 1 dalį buvo įgytas kontrolinis akcijų paketas, kaip tai suprantama pagal <HT TYPE="ITALIC">ÜbG</HT> 22 straipsnį. Įmonių perėmimų komisija nustatė tokią ribą, remdamasi <HT TYPE="ITALIC">ÜbG</HT> 1 straipsnio 6 dalyje nustatytais <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>sutartinai veikiantiems teisės subjektams<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/> taikomais sumavimo kriterijais. Taigi pagal <HT TYPE="ITALIC">ÜbG</HT> 23 straipsnio 1 dalį šios balsavimo teisės bendrovėje <HT TYPE="ITALIC">Conwert</HT> turėjo būti pirmą kartą abipusiai priskirtinos <HT TYPE="ITALIC">Adler</HT>, <HT TYPE="ITALIC">Mountain Peak</HT>, <HT TYPE="ITALIC">Westgrund</HT>, <HT TYPE="ITALIC">Petrus</HT> ir GM <DATE ISO="20150929">2015 m. rugsėjo 29 d.</DATE> Iš esmės pagal <HT TYPE="ITALIC">ÜbG</HT> 22a straipsnio 1 punktą dėl tokio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>sutartinai veikiančių asmenų<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/> <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>kontrolinio akcijų paketo<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/> įgijimo per 20 akcijų rinkos darbo dienų turėjo būti pateiktas privalomas <HT TYPE="ITALIC">Conwert</HT> perėmimo pasiūlymas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT><DATE ISO="20170301">2017 m. kovo 1 d.</DATE> sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Oberster Gerichtshof</HT> (Aukščiausiasis Teismas, Austrija) atmetė skundą dėl pirminio sprendimo. Pirminis sprendimas tapo galutinis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT>Vėliau Įmonių perėmimų komisija pradėjo administracinių nuobaudų skyrimo procedūrą, be kita ko, GM, HL ir FN (visi jie yra fiziniai asmenys). HL ir FN atsakomybė kilo, nes pažeidimo, kuriuo kaltinama, padarymo metu pirmasis buvo <HT TYPE="ITALIC">Adler</HT> valdybos narys, o antrasis – <HT TYPE="ITALIC">Petrus</HT> direktorius.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT><DATE ISO="20180129">2018 m. sausio 29 d.</DATE> Įmonių perėmimų komisija priėmė sprendimą dėl GM (kaip fizinio asmens) HL (kaip <HT TYPE="ITALIC">Adler</HT> valdybos nario) ir FN (kaip <HT TYPE="ITALIC">Petrus</HT> direktoriaus) (toliau – sprendimas dėl administracinių nuobaudų skyrimo). Įmonių perėmimų komisija skyrė administracines nuobaudas GM, HL ir FN ir nusprendė, kad atitinkamoms HL ir FN atstovaujamoms bendrovėms tenka papildoma atsakomybė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT>Priimdama tokį sprendimą Įmonių perėmimų komisija savo faktines išvadas grindė pirminiu sprendimu, visų pirma kiek tai susiję su pagrindine išvada, kad pagal <DATE ISO="20150929">2015 m. rugsėjo 29 d.</DATE> sudarytą susitarimą aptariamos šalys <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>veikė sutartinai<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/>, kaip tai suprantama pagal <HT TYPE="ITALIC">ÜbG</HT> 22a straipsnį. Nepateikdami Įmonių perėmimų komisijai privalomo perėmimo pasiūlymo per teisės aktuose nustatytą 20 akcijų rinkos darbo dienų terminą, GM, HL ir FN pažeidė <HT TYPE="ITALIC">ÜbG</HT><?PAGE NO="4"?> 22a straipsnio 1 dalį, siejamą su šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi. Tuo remdamasi Įmonių perėmimo komisija skyrė baudas GM, HL ir FN ir pripažino <HT TYPE="ITALIC">Adler</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Petrus</HT> papildomai atsakingomis už HL ir FN paskirtas baudas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT>Sprendimas skirti administracinę nuobaudą buvo apskųstas <HT TYPE="ITALIC">Bundesverwaltungsgericht</HT> (Federalinis administracinis teismas, Austrija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Minėtas teismas pažymi, kad pagal Austrijos teisę, reglamentuojančią administracines procedūras, galutinis pirminis administracinės valdžios institucijos sprendimas yra privalomas pačiai administracinei institucijai ir kitoms administracinėms institucijoms bei teismams, kurie turi priimti sprendimą dėl tos pačios faktinės ir teisinės situacijos kaip ta, dėl kurios buvo sprendžiama ankstesniame pirminiame sprendime. Būtina tokios privalomosios galios sąlyga yra šalių sutaptis. Tos pačios privalomosios galios privalo paisyti ir administraciniai teismai, jeigu abiejų procedūrų šalys sutampa.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT>Dėl GM prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas laikosi nuomonės, kad procedūrų, kuriomis grindžiamas pirminis sprendimas ir sprendimas skirti administracinę nuobaudą, šalys sutampa. Dėl GM jis taip pat laikosi nuomonės, kad pagal nacionalinę teisę yra įvykdyti visi kiti reikalavimai dėl pirminio sprendimo privalomosios galios.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT>Kiek tai susiję su HL ir FN, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja, ar sutapo pirminės procedūros ir administracinių nuobaudų skyrimo procedūros šalys. Jis pažymi, kad HL ir FN pirminėje procedūroje dalyvavo ne kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>šalys<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>, o tik kaip bendrovės <HT TYPE="ITALIC">Adler</HT> (HL veikė kaip jos valdybos narys) ir bendrovės <HT TYPE="ITALIC">Petrus</HT> (FN veikė kaip jos direktorius) atstovai. HL ir FN (kaip fiziniai asmenys) turėjo tokį <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>šalies<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/> statusą tik per administracinių nuobaudų skyrimo procedūrą. Vis dėlto per administracinių nuobaudų skyrimo procedūrą Įmonių perėmimų komisija nustatė, kad pirminis sprendimas sukelia <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>išplėstines privalomas pasekmes<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/> (vok. k. <HT TYPE="ITALIC">erweiterte Bindungswirkung</HT>) taip pat ir HL bei FN (kaip fiziniams asmenims).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT>Tokiomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Bundesverwaltungsgericht</HT> (Federalinis administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>1.</NO.P><TXT>Ar pagal <DATE ISO="20040421">2004 m. balandžio 21 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų 4 ir 17 straipsnius, aiškinamus atsižvelgiant į Sąjungos teisėje įtvirtintą veiksmingumo principą, yra draudžiamas toks aiškinimas, kad įsiteisėjusio Direktyvos 2004/25/EB 4 straipsnyje numatytos priežiūros institucijos sprendimo, kuriuo buvo konstatuota, kad asmuo pažeidė nacionalinės teisės nuostatas, priimtas į nacionalinę teisę perkeliant Direktyvą 2004/25/EB, privalomumas vėliau šios priežiūros institucijos vedamoje administracinių nuobaudų skyrimo byloje, iškeltoje tam pačiam asmeniui, nepripažįstamas ir dėl to šis asmuo iš naujo gali remtis visais faktiniais ir teisiniais prieštaravimais ir įrodymais tam, kad užginčytų jau įsiteisėjusiame sprendime nustatytą teisės pažeidimą?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Ar pagal <DATE ISO="20040421">2004 m. balandžio 21 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų 4 ir 17 straipsnius, aiškinamus atsižvelgiant į Sąjungos teisėje įtvirtintą veiksmingumo principą, yra draudžiamas toks aiškinimas, kad įsiteisėjusio Direktyvos 2004/25/EB 4 straipsnyje numatytos priežiūros institucijos sprendimo, kuriuo buvo konstatuota, kad juridinis asmuo pažeidė nacionalinės teisės nuostatas, priimtas į nacionalinę teisę perkeliant Direktyvą 2004/25/EB, privalomumas vėliau šios priežiūros institucijos vedamoje administracinių nuobaudų skyrimo byloje, iškeltoje teisę atstovauti<?PAGE NO="5"?> šiam juridiniam asmeniui turinčiam jo organui, nepripažįstamas ir dėl to šis asmuo (organas) iš naujo gali remtis visais faktiniais ir teisiniais prieštaravimais ir įrodymais tam, kad užginčytų jau įsiteisėjusiame sprendime nustatytą teisės pažeidimą?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>(Jei į [1] klausimą būtų atsakyta neigiamai:) Ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniui prieštarauja nacionalinė praktika, pagal kurią įsiteisėjusio Direktyvos 2004/25/EB 4 straipsnyje numatytos priežiūros institucijos sprendimo, kuriuo buvo konstatuota, kad asmuo pažeidė nacionalinės teisės nuostatas, priimtas į nacionalinę teisę perkeliant Direktyvą 2004/25/EB, privalomumas vėliau šios priežiūros institucijos vedamoje administracinių nuobaudų skyrimo byloje, iškeltoje tam pačiam asmeniui, pripažįstamas ir dėl to šiam asmeniui užkertamas kelias teisiniu ir faktiniu požiūriu ginčyti jau įsiteisėjusiu sprendimu konstatuotą teisės pažeidimą?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>4.</NO.P><TXT>(Jei į [2] klausimą būtų atsakyta neigiamai:) Ar Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniui prieštarauja nacionalinė praktika, pagal kurią įsiteisėjusio Direktyvos 2004/25/EB 4 straipsnyje numatytos priežiūros institucijos sprendimo, kuriuo buvo konstatuota, kad juridinis asmuo pažeidė nacionalinės teisės nuostatas, priimtas į nacionalinę teisę perkeliant Direktyvą 2004/25/EB, privalomumas vėliau šios priežiūros institucijos vedamoje administracinių nuobaudų skyrimo byloje, iškeltoje teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui turinčiam jo organui, pripažįstamas ir dėl to šiam asmeniui (organui) užkertamas kelias teisiniu ir faktiniu požiūriais ginčyti jau įsiteisėjusiu sprendimu konstatuotą teisės pažeidimą?<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT>Rašytines pastabas pateikė <HT TYPE="ITALIC">Adler</HT>, HL, GM, Įmonių perėmimų komisija ir Europos Komisija. Išskyrus Komisiją, minėtos šalys taip pat atsakė į Teisingumo Teismo joms pateiktus klausimus.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Analizė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT>Šios išvados struktūra yra tokia, kaip nurodyta toliau. Pirmiausia išdėstysiu, kaip suprantu nacionalinę teisę, ir tuo remdamasis siūlysiu supaprastinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus (A). Tada nurodysiu taikytiną standartą pagal Sąjungos teisę (B) ir tik tuomet nagrinėsiu šios bylos atvejį (C).</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">A.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">(Nacionalinės teisės aktų) aplinkybės ir pateikti klausimai</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT>Iš pirmo žvilgsnio keturi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimai, vertinant juos atsižvelgiant į sudėtingą nacionalinių taisyklių ir procedūrų voratinklį, tikrai atrodo gana komplikuoti. Be to, atrodo, kad šie klausimai apima gana daug ir apskritai susiję su: Sąjungos teisės veiksmingumu, galutinių administracinių sprendimų statusu arba privalomąja galia ir galbūt pareiga peržiūrėti šiuos galutinius sprendimus, taip pat su pagrindinėmis teisėmis procedūrose, per kurias skiriamos baudžiamosios sankcijos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT>Mano nuomone, šią bylą galima būtų nagrinėti daug apibrėžčiau. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui galbūt būtų galima pateikti naudingas gaires, nesigilinant į visas nacionalinės teisės vingrybes, kurias gana išsamiai apibūdino nacionalinis teismas, ir prieštaringos nacionalinių teismų praktikos aspektus. Nors tokios diskusijos ir galėtų būti įdomios, nesu tikras, ar jos tikrai būtinos šios bylos aplinkybėmis. Rinkčiausi sutelkti dėmesį į asmenims, kuriems taikomos šios procedūros, iškylančią praktinę problemą, visų pirma atsižvelgiant į teisę į gynybą ir teisę kreiptis į teismą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="6"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>Kad tai būtų galima padaryti, pirmiausia reikia aptarti tris aspektus. Pirma, kokia būtent problema kyla pagal nacionalinę teisę? Antra, kokia yra Chartijos ir jos 47 straipsnio ir Įmonių perėmimų pasiūlymų direktyvos sąveika ir koks jų vaidmuo šios bylos aplinkybėmis? Trečia, abu šie aspektai verčia mane performuluoti ir supaprastinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo iškeltus klausimus, tikintis nepamesti problemos esmės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>Pirma, šioje byloje labai svarbu suprasti du nacionalinės administracinės teisės aspektus: pirma, procedūrines taisykles, susijusias su tuo, kaip Įmonių perėmimų komisija vykdo savo administracines procedūras dėl taisyklių, kuriomis reglamentuojami privalomi įmonių perėmimo pasiūlymai, įtariamų pažeidimų ir, antra, nacionalines procedūrines taisykles, pagal kurias administraciniams sprendimams, kurie tapo galutiniai, suteikiama privalomoji galia.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Įmonių perėmimų komisija yra įgaliota pradėti tyrimą, be kita ko, dėl to, kad vertybinių popierių turėtojas, įgydamas pasiūlymą gavusios bendrovės <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>kontrolinius akcijų paketus<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/>, nepateikė privalomo įmonės perėmimo pasiūlymo, kaip tai suprantama pagal <HT TYPE="ITALIC">ÜbG</HT> 22 straipsnio 1 dalį. Ji gali tai padaryti ir tada, kai asmenų grupė <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>veikia sutartinai<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/>, kad įgytų tokius akcijų paketus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P><HT TYPE="ITALIC">ÜbG</HT> 22a straipsnio 1 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Vis dėlto procedūra padalyta į privalomo įmonės perėmimo pasiūlymo nepateikimo <HT TYPE="ITALIC">objektyviųjų</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">subjektyviųjų</HT> požymių nustatymą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P>Pagal <HT TYPE="ITALIC">ÜbG</HT> 33 ir 35 straipsnius.</P></NOTE>. Kaip paaiškina šalys, ir vieni, ir kiti požymiai nustatomi atskirai: tai, ar šalis nepateikė privalomo įmonės perėmimo pasiūlymo, <HT TYPE="ITALIC">objektyviai</HT> nustatoma per pirminę procedūrą ir sprendžiama priimant pirminį sprendimą. Vis dėlto per pirminę procedūrą neišsprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas. Sprendimas dėl šios atsakomybės priimamas vėliau, nustatant <HT TYPE="ITALIC">subjektyviuosius</HT> administracinės atsakomybės buvimo požymius ir, regis, tai prilygsta baudžiamojo pobūdžio sankcijai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Kiekvieno tokio nustatymo potenciali <HT TYPE="ITALIC">teisminė kontrolė</HT> vykdoma skirtingai. Įmonių perėmimų komisija paaiškina, kad pirminė procedūra ir administracinių nuobaudų skyrimo procedūra siejamos su skirtingomis apeliacinėmis instancijomis. Per <HT TYPE="ITALIC">pirminę</HT> procedūrą priimtą sprendimą galima apskųsti <HT TYPE="ITALIC">Oberster Gerichtshof</HT> (Aukščiausiasis Teismas, Austrija). Vis dėlto teigiama, kad tokiose bylose Aukščiausiasis Teismas tikrina tik teisės klausimus. Jis negali peržiūrėti fakto klausimų. O per administracinių nuobaudų skyrimo procedūrą priimtas sprendimas gali būti apskųstas <HT TYPE="ITALIC">Bundesverwaltungsgericht</HT> (Federalinis administracinis teismas, Austrija), o tam tikrais atvejais jį taip pat galima apskųsti <HT TYPE="ITALIC">Verwaltungsgerichtshof</HT> (Aukščiausiasis administracinis teismas, Austrija). Federalinis administracinis teismas turi <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>neribotą jurisdikciją<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/> peržiūrėti per administracinių nuobaudų skyrimo procedūrą priimtą sprendimą teisės ir fakto klausimu. Vis dėlto tokia jurisdikcija priklauso nuo Įmonių perėmimų komisijos, kitos institucijos arba teismo anksčiau priimto sprendimo, kuris tapo galutinis, privalomojo pobūdžio.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Įmonių perėmimų komisija tvirtina, kad abiejose apeliacinėse instancijose ji veikia kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>pirmosios instancijos teismas<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/>. Taigi ir pirminei, ir administracinių nuobaudų skyrimo procedūrai yra bent dvi apeliacinės instancijos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paaiškina, kad kai Įmonių perėmimų komisijos priimtas administracinis sprendimas tampa galutinis, šis ankstesnis sprendimas yra privalomas pačiai Įmonių perėmimų komisijai ir kitoms administracinėms institucijoms. Be to, tos pačios pasekmės taip pat kyla Federaliniam administraciniam teismui, jeigu jo būtų prašoma priimti sprendimą dėl tų pačių faktinių ir teisinių aplinkybių kaip ir tos, kurias nagrinėjo Įmonių<?PAGE NO="7"?> perėmimų komisija. Taigi <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>dviejų etapų<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/> procedūros Įmonių perėmimų komisijoje struktūra reiškia, kad praktiškai per paskesnę administracinių nuobaudų skyrimo procedūrą dėl privalomo įmonės perėmimo pasiūlymo nepateikimo (subjektyviųjų) požymių nustatymo privaloma vadovautis privalomą galią turinčiomis per pirminę procedūrą nustatytomis (objektyviomis) aplinkybėmis, kai sprendimas dėl šios procedūros tampa galutinis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Trumpai tariant, mano supratimu, praktinė problema slypi būtent čia. Tai, kas buvo nuspręsta per <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>pirmąją<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/>, pirminę procedūrą, yra privaloma per visas paskesnes procedūras (administracinę ir teisminę). Be to, o gal net visų svarbiausia tai, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>privalomoji galia<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/> per kitas procedūras atsiranda ne tik esant toms pačioms šalims (šalių sutaptis per visas procedūras)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P>Kaip pažymėjo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, tokia sąlyga paprastai būtų taikoma pagal nacionalinę teisę (žr. šios išvados 17 punktą).</P></NOTE>. Labai svarbu ir tai, kad ji atsiranda ir esant tokioms situacijoms, kai tokia <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>sutaptis<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/> atrodo mažų mažiausiai abejotina (pavyzdžiui, kai privatūs asmenys per <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>antrąjį<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/> etapą baudžiami asmeniškai, nors per <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>pirmąjį<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/> etapą buvo baudžiama tik jų įmonė, kuri formaliai dalyvavo per pirminę procedūrą).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Antra, esant tokiai sistemai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia keturis klausimus. <HT TYPE="ITALIC">Pirmuoju</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">antruoju</HT> klausimais siekiama išsiaiškinti dėl Austrijos nacionalinių procedūrinių taisyklių, susijusių su administracinių sprendimų galutiniu pobūdžiu, suderinamumo atsižvelgiant į Įmonių perėmimų direktyvos 4 ir 17 straipsnių sukeliamų esminių pasekmių išlaikymą. Abu klausimai skiriasi, atsižvelgiant į šalių sutaptį arba jos nebuvimą per visas procedūras.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Pasiūlymų perėmimo direktyvos 4 ir 17 straipsniuose reglamentuojamas priežiūros institucijos paskyrimas ir įgaliojimai, taip pat sankcijų skyrimas už nacionalinių priemonių, kurių imtasi pagal šią direktyvą, pažeidimą. Vis dėlto neaišku, ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas to nepaaiškina, kaip šios nuostatos gali padėti atsakyti į šioje byloje iškeltus konkrečius klausimus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Trečiuoju</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">ketvirtuoju</HT> klausimais tas pats aspektas keliamas atsižvelgiant į Chartiją. Iš esmės jais siekiama sužinoti, ar pagal Chartijos 47 straipsnį draudžiamos nacionalinės procedūrinės taisyklės, pagal kurias galutiniu tapęs administracinės institucijos sprendimas dėl nacionalinių taisyklių, kuriomis reglamentuojami įmonių perėmimo pasiūlymai, pažeidimų yra privalomas tai pačiai administracinei institucijai per paskesnę (administracinę) baudžiamąją procedūrą. Trečiuoju klausimu prašoma išaiškinti šį suderinamumą atsižvelgiant į tai, kad sutampa tos pačios administracinės institucijos vykdomų abiejų procedūrų šalys. Ketvirtajame klausime atkreipiamas dėmesys į tai, kad nesutampa šalys.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Taigi aiškinant juos kartu, atrodo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo iškeltais keturiais klausimais Įmonių perėmimo pasiūlymų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0031" REF.END="QE0031"/>visiško veiksmingumo<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/> užtikrinimas supriešinamas su procedūrinių teisių, saugomų pagal, be kita ko, Chartiją, laikymusi. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, regis, teigia, kad šie du tikslai tam tikru mastu kertasi tarpusavyje. Iš tiesų atrodo, jog daroma nebyli prielaida, kad gali būti arba veiksmingos sankcijos, arba pagrindinių teisių apsauga, bet ne viena ir kita. Gali būti daroma ir dar viena nebyli prielaida, t. y. siekiant, kad sankcija būtų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0032" REF.END="QE0032"/>veiksminga<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/>, tam neturi pernelyg trukdyti šalių teisės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Nemanau, kad tokia pradinė prielaida yra tinkama.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Kaip tik neginčijama, kad Austrijos taisyklėmis dėl įmonių perėmimo pasiūlymų priežiūros, be kita ko, nustatytomis <HT TYPE="ITALIC">ÜbG</HT>, įgyvendinama Įmonių perėmimo pasiūlymų direktyva, taigi Chartijos 51 straipsnio 1 dalies tikslais – ir Sąjungos teisė. Vadinasi, bet kokia nacionalinė procedūra, vykdoma pagal Įmonių perėmimo pasiūlymų direktyvoje numatytą sistemą, turi būti suderinama su Chartijos 47 straipsniu ir visomis pagal Sąjungos teisę užtikrinamomis teisėmis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Taigi manau, jog tikroji problema yra ne ta, kad reikia rinktis tarp <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0033" REF.END="QE0033"/>visiško veiksmingumo<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0034" REF.END="QE0034"/>pagrindinių teisių<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/>. Tikroji problema yra ta, ar Austrijos procedūrinės taisyklės, taikomos ir iškylančios šioje byloje, yra suderinamos su Įmonių perėmimo pasiūlymų direktyvos 4 ir 17 straipsniais, siejamais su Chartijos 47 straipsniu ir pagal Sąjungos teisę užtikrinamomis teisėmis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Trečia, vertinant taip, kaip nurodyta pirma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo iškelti keturi klausimai susiaurėja iki dviejų ar netgi vieno pagrindinio ir dviejų papildomų klausimų. Taigi iš esmės pateikti klausimai gali būti perfrazuoti taip: ar šioje byloje nagrinėjamas nacionalinių procedūrinių taisyklių taikymas yra suderinamas su Įmonių perėmimo pasiūlymų direktyvos 4 ir 17 straipsniais, jeigu jie būtų aiškinami atsižvelgiant į teisės į gynybą užtikrinimo principą ir (arba) Chartijos 47 straipsnį. Šis kompleksinis klausimas apima du papildomus klausimus: atvejį, kai per visas procedūras šalys sutampa (1 ir 3 klausimai) ir kai tokios šalių sutapties nėra (2 ir 4 klausimai).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Šie klausimai keliami konkrečiai turint omenyje administracinių nuobaudų skyrimo procedūrą. Vis dėlto, kaip jau paaiškėjo, problema kyla ne dėl šios procedūros. Ši problema kyla <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0035" REF.END="QE0035"/>pradiniame etape<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/>, kai Įmonių perėmimų komisijai tenka apsaugoti tokias teises per pirminę procedūrą ir dėl ribotos padarytų išvadų kontrolės Aukščiausiajame Teisme, ir kai paskui šie klausimai perkeliami <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0036" REF.END="QE0036"/>į tolesnį etapą<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/>, į paskesnę (administracinę) baudžiamąją (ir galimai kitą) procedūrą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į pirminės procedūros svarbą, pirmiausia nagrinėsiu 2 ir 4 klausimus ir tų šalių, kurios nedalyvavo per pirminę procedūrą ir (todėl) negalėjo ginčyti pirminiame sprendime padarytų išvadų, pagrindinių teisių apsaugą (C.1). Paskui, bet tik glaustai, išnagrinėsiu 1 ir 3 klausimus ir šalių sutapties per visas procedūras situaciją (C.2). Vis dėlto prieš tai išdėstysiu abiem klausimų grupėms taikytiną pagrindinių teisių standartą (B).</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">B.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Sąjungos teisės reikalavimai</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Administracinė procedūra ir teisė į gynybą</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Teisės į gynybą užtikrinimas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kurį reikia taikyti, kai institucija ketina priimti asmeniui nepalankų aktą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P>Žr. <DATE ISO="20131022">2013 m. spalio 22 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sabou</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑276/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:678">EU:C:2013:678</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija); <DATE ISO="20151217">2015 m. gruodžio 17 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">WebMindLicenses</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑419/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:832">EU:C:2015:832</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0084">84</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20191016">2019 m. spalio 16 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Glencore Agriculture Hungary</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑189/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:861">EU:C:2019:861</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>. Tokiomis aplinkybėmis tokio sprendimo adresatui reikia sudaryti galimybę <HT TYPE="ITALIC">prieš</HT> priimant tą sprendimą būti išklausytam ir pateikti<?PAGE NO="9"?> pastabas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P><DATE ISO="20090219">2009 m. vasario 19 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kamino International Logistics</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑376/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:105">EU:C:2009:105</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20141105">2014 m. lapkričio 5 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mukarubega</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑166/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2336">EU:C:2014:2336</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20191016">2019 m. spalio 16 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Glencore Agriculture Hungary</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑189/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:861">EU:C:2019:861</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Šias teises būtina užtikrinti per <HT TYPE="ITALIC">visas</HT> procedūras, kurios gali baigtis atitinkamai šaliai nepalankaus sprendimo priėmimu, nesvarbu, ar tai būtų civilinio, baudžiamojo, administracinio, ar kitokio pobūdžio procedūra<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P><DATE ISO="20100914">2010 m. rugsėjo 14 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Akzo Nobel Chemicals ir Akcros Chemicals</HT> / <HT TYPE="ITALIC">Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑550/07 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:512">EU:C:2010:512</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0092">92</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija); <DATE ISO="20150305">2015 m. kovo 5 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija ir kt. / Versalis ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑93/13 ir C‑123/13 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:150">EU:C:2015:150</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0094">94</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija) ir <DATE ISO="20201006">2020 m. spalio 6 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bank Refah Kargaran</HT> / <HT TYPE="ITALIC">Taryba</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑134/19 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:793">EU:C:2020:793</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0056">56</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Labai svarbu tai, kad <HT TYPE="ITALIC">administracinės valdžios institucijos</HT> šalies subjektinę teisę į gynybą turi užtikrinti vykstant procedūrai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P>Žr. <DATE ISO="20130926">2013 m. rugsėjo 26 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Texdata Software</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑418/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:588">EU:C:2013:588</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0083">83</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija) ir <DATE ISO="20160317">2016 m. kovo 17 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bensada Benallal</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑161/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:175">EU:C:2016:175</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>. Šios teisės turi būti užtikrinamos tuo metu, kai jos iškyla<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20121122">2012 m. lapkričio 22 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">M</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑277/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:744">EU:C:2012:744</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0090">90</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20191016">2019 m. spalio 16 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Glencore Agriculture Hungary</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑189/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:861">EU:C:2019:861</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20210202">2021 m. vasario 2 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Consob</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑481/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:84">EU:C:2021:84</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR> ir juose nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>. Tik taip galima užtikrinti, kad atitinkama institucija atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes ir kad atitinkamam asmeniui būtų leidžiama ištaisyti visas klaidas ar pateikti informacijos apie aplinkybes, dėl kurių neturėtų būti priimtas jam nepalankus sprendimas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P><DATE ISO="20111221">2011 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Prancūzija / People’s Mojahedin Organization of Iran</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑27/09 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:853">EU:C:2011:853</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0065">65</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija); <DATE ISO="20141105">2014 m. lapkričio 5 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mukarubega</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑166/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2336">EU:C:2014:2336</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20191016">2019 m. spalio 16 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Glencore Agriculture Hungary</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑189/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:861">EU:C:2019:861</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Teismo procesas ir Chartijos 47 straipsnis</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Chartijos 47 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta teisė į veiksmingą teisminę gynybą. Svarbiausios šios teisės sudedamosios dalys yra šalių procesinio lygiateisiškumo principas, įskaitant principą <HT TYPE="ITALIC">audi alteram partem</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P><DATE ISO="20100921">2010 m. rugsėjo 21 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Švedija ir kt. / API ir Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑514/07 P, C‑528/07 P ir C‑532/07 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:541">EU:C:2010:541</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0088">88</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>, ir procesinės lygybės principas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P><DATE ISO="20160630">2016 m. birželio 30 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Toma ir Biroul Executorului Judecătoresc Horațiu-Vasile Cruduleci</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑205/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:499">EU:C:2016:499</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>. Nustatant pareigą kiekvienai šaliai suteikti protingą galimybę pateikti savo poziciją tokiomis aplinkybėmis, dėl kurių jos padėtis netaptų aiškiai mažiau palanki nei jos priešininko<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P><DATE ISO="20140717">2014 m. liepos 17 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sánchez Morcillo ir Abril García</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑169/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2099">EU:C:2014:2099</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, pats Chartijos 47 straipsnis taip pat susijęs su teisės į gynybą apsauga<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P><DATE ISO="20180725">2018 m. liepos 25 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Minister for Justice and Equality (Teisingumo sistemos trūkumai)</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑216/18 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:586">EU:C:2018:586</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0067">67</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20190624">2019 m. birželio 24 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Lenkija (Aukščiausiojo Teismo nepriklausomumas)</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑619/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:531">EU:C:2019:531</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0077">77</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Žinoma, visos garantijos, kylančios iš Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 2 ir 3 dalių, kurias atitinka Chartijos 47 ir 48 straipsniai, suteikiamos tik per procedūrą, kurioje gali būti paskirta <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0037" REF.END="QE0037"/>baudžiamojo<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/> pobūdžio sankcija<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20210202">2021 m. vasario 2 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Consob</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑481/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:84">EU:C:2021:84</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. <DATE ISO="20201210">2020 m. gruodžio 10 d.</DATE> EŽTT sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Edizioni del Roma Societa Cooperativa A.R.L. ir Edizioni del Roma S.R.L. prieš Italiją</HT> (ECLI:CE:ECHR:2020:1210JUD006895413, 40 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>. Vis dėlto iš Chartijos 47 straipsnio formuluotės taip pat aišku, kad ši nuostata apima ne vien procedūrą, per kurią gali būti paskirtos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0038" REF.END="QE0038"/>baudžiamosios<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/> sankcijos. Jame nustatomas teisių, kurios turi būti saugomos per visus teismo procesus, branduolys<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20201217">2020 m. gruodžio 17 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Centraal Israëlitisch Consistorie van België ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑336/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:1031">EU:C:2020:1031</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0056">56</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija) ir <DATE ISO="20210202">2021 m. vasario 2 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Consob</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑481/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:84">EU:C:2021:84</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="10"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Turi būti galimybė <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0039" REF.END="QE0039"/>teisme<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/>, kaip jis suprantamas, pagal Chartijos 47 straipsnį, ir teisės, ir fakto klausimu patikrinti, ar buvo paisoma tokio teisių branduolio<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20140911">2014 m. rugsėjo 11 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">CB</HT> / <HT TYPE="ITALIC">Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑67/13 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2204">EU:C:2014:2204</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0046">46</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. <DATE ISO="20201210">2020 m. gruodžio 10 d.</DATE> EŽTT sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Edizioni del Roma Societa Cooperativa A.R.L. ir Edizioni del Roma S.R.L. prieš Italiją</HT> (ECLI:CE:ECHR:2020:1210JUD006895413, 90 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>. Pagal jurisprudenciją tokia institucija turi būti įsteigta pagal įstatymus, ji turi būti nuolatinė, jos jurisdikcija turi būti privaloma, procesas joje turi būti grindžiamas rungimosi principu, ji turi taikyti teisės normas ir būti nepriklausoma (vidinis ir išorinis nepriklausomumas)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P><DATE ISO="20180227">2018 m. vasario 27 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Associação Sindical dos Juízes Portugueses</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑64/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:117">EU:C:2018:117</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija). Taip pat dėl <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0040" REF.END="QE0040"/>vidinio<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/> nepriklausomumo aspekto žr. <DATE ISO="20191119">2019 m. lapkričio 19 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">A. K. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos nepriklausomumas)</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑585/18, C‑624/18 ir C‑625/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:982">EU:C:2019:982</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0122">122</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Paprastai tam, kad teisminė kontrolė pagal Chartijos 47 straipsnio pirmą pastraipą būtų veiksminga, būtina <HT TYPE="ITALIC">neribota jurisdikcija</HT> bent <HT TYPE="ITALIC">vienoje instancijoje</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P><DATE ISO="20121106">2012 m. lapkričio 6 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Otis ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑199/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:684">EU:C:2012:684</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20170516">2017 m. gegužės 16 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Berlioz Investment Fund</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑682/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:373">EU:C:2017:373</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0054">54</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0056">56</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR> ir juose nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>. Tokio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0041" REF.END="QE0041"/>teismo<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/> atliekamos kontrolės apimtis gali būti ribota ir apimti, pavyzdžiui, tik teisės klausimus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20060919">2006 m. rugsėjo 19 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Wilson</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑506/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:587">EU:C:2006:587</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0061">61</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. <DATE ISO="20000118">2000 m. sausio 18 d.</DATE> EŽTT sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Pesti ir Frodl prieš Austriją</HT> (ECLI:CE:ECHR:2000:0118DEC002761895, 4 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija) ir <DATE ISO="19851122">1985 m. lapkričio 22 d.</DATE> EŽTT sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Bryan prieš Jungtinę Karalystę</HT> (ECLI:CE:ECHR:1995:1122JUD001917891, 47 punktas).</P></NOTE>. Vis dėlto tokiu atveju administracinė institucija, kompetentinga priimti nagrinėjamą sprendimą, <HT TYPE="ITALIC">pati</HT> turi atitikti visus pagal Chartijos 47 straipsnį <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0042" REF.END="QE0042"/>teismui<QUOT.END REF.START="QS0042" CODE="201C" ID="QE0042"/> taikomus kriterijus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20060919">2006 m. rugsėjo 19 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Wilson</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑506/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:587">EU:C:2006:587</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0061">61</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0062">62</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. <DATE ISO="20091027">2009 m. spalio 27 d.</DATE> EŽTT sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Crompton prieš Jungtinę Karalystę</HT> (ECLI:CE:ECHR:2009:1027JUD004250905, 70–73 punktai).</P></NOTE>. Taigi vienaip ar kitaip turi būti bent viena visiškai nepriklausoma instancija, kuri pagal Chartijos 47 straipsnio pirmą pastraipą būtų laikoma <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0043" REF.END="QE0043"/>teismu<QUOT.END REF.START="QS0043" CODE="201C" ID="QE0043"/> ir kuri turėtų teisę įvertinti bylą, įgyvendindama neribotą jurisdikciją, t. y. apimančią teisės ir fakto klausimus.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">C.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Ši byla</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Skirtingos paskesnių administracinių procedūrų šalys</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paaiškina, kad per pirminę procedūrą Įmonių perėmimo komisija nagrinėjo, ar procedūros šalių elgesys galėjo būti (objektyviai) laikomas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0044" REF.END="QE0044"/>sutartiniu veikimu<QUOT.END REF.START="QS0044" CODE="201C" ID="QE0044"/> siekiant įgyti <HT TYPE="ITALIC">Conwert</HT> kontrolinį akcijų paketą ir ar dėl to turėjo atsirasti pareiga pateikti privalomą perėmimo pasiūlymą. Tada per paskesnę (administracinę baudžiamojo pobūdžio) procedūrą Įmonių perėmimo komisija nusprendė, kad jai šios (objektyviai) nustatytos aplinkybės yra privalomos nustatant subjektyviuosius privalomo perėmimo pasiūlymo nepateikimo požymius. Jos nuomone, šių privalomų pasekmių kilo, nepaisant to, kad skyrėsi pirminės procedūros ir administracinės baudžiamojo pobūdžio procedūros dalyviai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Mano nuomone, dėl to akivaizdžiai kyla klausimų pagal Sąjungos teisę pagal abu ką tik nurodytus aspektus: atsižvelgiant į atitinkamų šalių teisės į gynybą įgyvendinimą (a) ir galimybės <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0045" REF.END="QE0045"/>neribotą jurisdikciją<QUOT.END REF.START="QS0045" CODE="201C" ID="QE0045"/> turinčiam teismui atlikti kontrolę nebuvimą (b).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="11"?><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">a)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Teisės į gynybą įgyvendinimas</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>HL paaiškina, kad per pirminę procedūrą jis negalėjo pasinaudoti teise į gynybą, nes nebuvo procedūros <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0046" REF.END="QE0046"/>šalis<QUOT.END REF.START="QS0046" CODE="201C" ID="QE0046"/> (vok. <HT TYPE="ITALIC">Parteistellung</HT>). HL buvo laikomas tik pirminės procedūros <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0047" REF.END="QE0047"/>dalyviu<QUOT.END REF.START="QS0047" CODE="201C" ID="QE0047"/> (vok. <HT TYPE="ITALIC">Beteiligter</HT>). Regis, pagal Austrijos teisę su vienu ir kitu statusu siejamos skirtingos procedūrinės teisės ir garantijos. Pavyzdžiui, HL paaiškina, kad jam nebuvo pranešta apie pirminę procedūrą, jis negalėjo susipažinti su bylos medžiaga, pasinaudoti teise tylėti arba apskųsti pirminį sprendimą. HL nurodo, kad galėjo pasinaudoti šia teise tik po to, kai buvo pradėta administracinių nuobaudų skyrimo procedūra, bet tik per šią procedūrą. Vis dėlto tuo metu pirminis sprendimas, kuris tada jau buvo tapęs galutinis, jau buvo privalomas Įmonių perėmimo komisijai, kiek tai susiję su objektyviu konstatavimu, kad šalys <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0048" REF.END="QE0048"/>veikė sutartinai<QUOT.END REF.START="QS0048" CODE="201C" ID="QE0048"/>. Taigi HL nuo pat pradžių buvo objektyviai inkriminuoti <HT TYPE="ITALIC">Adler</HT> veiksmai dėl jo, kaip šios bendrovės valdybos nario, pareigų, bet jis negalėjo pasinaudoti (asmenine) teise į gynybą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Atsakydama į Teisingumo Teismo klausimą Įmonių perėmimų komisija teigia, kad HL galėjo dalyvauti pirminėje procedūroje, pagal AVG 51 straipsnį turėjo teisę tylėti ir teisę gintis per šią procedūrą. Įmonių perėmimų komisija taip pat pažymi, kad HL iš tikrųjų buvo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0049" REF.END="QE0049"/>asmeniškai<QUOT.END REF.START="QS0049" CODE="201C" ID="QE0049"/> pakviestas į pirminės procedūros žodinį nagrinėjimą, atvyko ir dalyvavo jame. Tai reikštų, kad HL galėjo pasinaudoti kai kuriomis savo subjektinėmis procedūrinėmis teisėmis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti šios bylos faktines aplinkybes ir esamą nacionalinės teisės aiškinimą, kuris atrodo šiek tiek ginčytinas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Kaip suprantu iš bylos medžiagos, per pirminę procedūrą HL dalyvavo kaip <HT TYPE="ITALIC">Adler</HT> <HT TYPE="ITALIC">valdybos narys</HT>, veikiantis šios bendrovės vardu ir interesais, o ne asmeniškai. Regis, nėra jokios informacijos, kad Įmonių perėmimų komisija per pirminę procedūrą objektyviai tyrė jo asmeninę atsakomybę. Buvo tiriamas būtent bendrovės dalyvavimas. Atrodo, kad HL <HT TYPE="ITALIC">asmeninio</HT> dalyvavimo klausimas kilo tik per administracinių nuobaudų skyrimo procedūrą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Vis dėlto Įmonių perėmimų komisija teigia, kad, nors abiejų procedūrų šalys nesutapo, per pirminę procedūrą HL galėjo pasinaudoti <HT TYPE="ITALIC">asmenine</HT> teise į gynybą per <HT TYPE="ITALIC">Adler</HT>, atstovaudamas šiam teisės subjektui kaip valdybos narys, nes abiejų šalių interesai buvo tie patys (vok. <HT TYPE="ITALIC">Interessengleichlauf</HT>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Nepritariu tokiai logikai (bent) dėl dviejų priežasčių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Pirma, negalima nekreipti dėmesio į gana akivaizdžią galimybę, kad bendrovių direktoriams, atsidūrusiems Įmonių perėmimų komisijos apibūdintoje padėtyje, gali kilti <HT TYPE="ITALIC">interesų konfliktas</HT> ir (arba) jie gali pažeisti patikėtiniams tenkančias pareigas. Žinoma, gana teisinga daryti prielaidą, kad, vertinant plačiau, ir bendrovė, ir jos direktorius (-iai) ar kiti jos valdymo organų nariai gali būti vienodai suinteresuoti tuo, kad jų bendrovė nebūtų pripažinta kalta dėl įmonių perėmimo pasiūlymų taisyklių pažeidimo. Vis dėlto, kalbant apie kitus tuo pat metu galimai kylančius klausimus, ar tikrai bendrovės direktorius ar valdybos narys neatsidurs tokioje padėtyje, kai jam reikės rinktis tarp bendrovės interesų ir savo interesų, ypač atsižvelgiant į tai, kas panašu į paskesnę bendrovės direktorių asmeninę administracinę atsakomybę, dėl kurios skiriamos baudžiamojo pobūdžio sankcijos?</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="12"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Antra, teisė į gynybą yra <HT TYPE="ITALIC">subjektinio</HT> pobūdžio teisė. Pagal suformuotą jurisprudenciją ši teisė negali būti perduota kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui ir ja tikrai negalima pasinaudoti kito asmens vardu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P>Pavyzdžiui, žr. <DATE ISO="20110609">2011 m. birželio 9 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Evropaïki Dynamiki</HT> / <HT TYPE="ITALIC">ECB</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑401/09 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:370">EU:C:2011:370</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20150910">2015 m. rugsėjo 10 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Fliesen-Zentrum Deutschland</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑687/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:573">EU:C:2015:573</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0073">73</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. naujesnį <DATE ISO="20190919">2019 m. rugsėjo 19 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zhejiang Jndia Pipeline Industry</HT> / <HT TYPE="ITALIC">Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑228/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2019:619">EU:T:2019:619</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Būtent pačios suinteresuotosios šalys turi galėti veiksmingai pasinaudoti teisėmis, kurias joms suteikia Sąjungos teisė, neatsižvelgiant į jų atžvilgiu vykdomos procedūros pobūdį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Taigi, nenorėdamas atrodyti pernelyg formaliai, negaliu pritarti prielaidai, kad bendrovės vardu ir interesais veikiantis fizinis asmuo (taigi paprastai laikomas veikiančiu <HT TYPE="ITALIC">kaip bendrovė</HT>, juridinio asmens atstovas pagal įstatymą) iš tikrųjų yra tas pats kaip ir asmuo, veikiantis savo asmeniniais interesais ir naudai. Tai juo labiau pasakytina tomis aplinkybėmis, kai per tokias procedūras abiejų asmenų interesai gali skirtis arba gal netgi atvirai prieštarauti tarpusavyje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Šioje byloje nagrinėjamu atveju atrodo, kad HL galėjo asmeniškai <HT TYPE="ITALIC">pasinaudoti</HT> teise į gynybą tik per administracinių nuobaudų skyrimo procedūrą. Vis dėlto tuo metu pirminis sprendimas jau buvo tapęs galutinis. Taigi jis buvo privalomas per administracinių nuobaudų skyrimo procedūrą, kiek tai susiję su Įmonių perėmimo komisijos tyrimo dėl pareigos pateikti privalomą perėmimo pasiūlymą galimo pažeidimo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0050" REF.END="QE0050"/>objektyviaisiais<QUOT.END REF.START="QS0050" CODE="201C" ID="QE0050"/> požymiais. Dėl to buvo susidaryta išankstinė nuomonė apie HL elgesį, jam neturint galimybės pareikšti savo poziciją dar <HT TYPE="ITALIC">prieš</HT> priimant minėtą sprendimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P><DATE ISO="20141105">2014 m. lapkričio 5 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mukarubega</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑166/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2336">EU:C:2014:2336</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0046">46</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR> ir juose nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">b)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Galimybės kreiptis į <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0051" REF.END="QE0051"/>neribotą jurisdikciją<QUOT.END REF.START="QS0051" CODE="201C" ID="QE0051"/> turintį teismą nebuvimas</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>GM, HL ir <HT TYPE="ITALIC">Adler</HT> laikosi nuomonės, kad šios bylos aplinkybėmis pagal Chartijos 47 straipsnį draudžiama pripažinti privalomą pirminio sprendimo galią administracinių nuobaudų skyrimo procedūroje. Dėl Chartijos 47 straipsnio pirmos pastraipos minėtos šalys nurodo, kad, atsižvelgiant į Aukščiausiajam Teismui suteiktą ribotą teisminės kontrolės galimybę, pripažinus pirminio sprendimo (kai jis tampa galutinis) privalomą galią per paskesnę administracinių nuobaudų skyrimo procedūrą ir teismo procese <HT TYPE="ITALIC">Bundesverwaltungsgericht</HT> (Federalinis administracinis teismas, Austrija), pažeidžiama iš Chartijos kylanti jų teisė į veiksmingą teisminę gynybą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Įmonių perėmimų komisija nesutinka su tokiu požiūriu. Jos teigimu, dėl procedūrinių garantijų, užtikrinamų ir per pirminę procedūrą, ir per administracinių nuobaudų skyrimo procedūrą, sprendimus per šias procedūras priima nepriklausomas ir nešališkas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0052" REF.END="QE0052"/>teismas<QUOT.END REF.START="QS0052" CODE="201C" ID="QE0052"/>, kaip jis suprantamas pagal Chartijos 47 straipsnį. Kadangi dėl to Įmonių perėmimų komisija abiem atvejais veikia kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0053" REF.END="QE0053"/>pirmosios instancijos teismas<QUOT.END REF.START="QS0053" CODE="201C" ID="QE0053"/>, Aukščiausiojo Teismo atliekamos kontrolės apribojimas tik teisės klausimais suderinamas su Chartijos 47 straipsniu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63.</NO.P><TXT>Pagal Chartijos 47 straipsnio pirmos pastraipos reikalavimų logiką vertinimą turi sudaryti dvi dalys<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P>Nurodytos šios išvados 48 punkte.</P></NOTE>. Pirma, tai, ar Įmonių perėmimų komisija, kaip ji pati teigia, iš tikrųjų laikytina <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0054" REF.END="QE0054"/>teismu<QUOT.END REF.START="QS0054" CODE="201C" ID="QE0054"/>, kaip jis suprantamas pagal Chartijos 47 straipsnį (1). Antra, jei taip nėra, ar jos sprendimus gali peržiūrėti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0055" REF.END="QE0055"/>neribotą jurisdikciją<QUOT.END REF.START="QS0055" CODE="201C" ID="QE0055"/> turintis teismas (2).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="13"?><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Ar Įmonių perėmimų komisija yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0056" REF.END="QE0056"/>teismas<QUOT.END REF.START="QS0056" CODE="201C" ID="QE0056"/>, kaip jis suprantamas pagal Chartijos 47 straipsnį?</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64.</NO.P><TXT>Viena iš kumuliacinių sąlygų, kurių reikalaujama pripažįstant <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0057" REF.END="QE0057"/>teismu<QUOT.END REF.START="QS0057" CODE="201C" ID="QE0057"/> pagal Chartijos 47 straipsnį, yra ta, ar nagrinėjama institucija yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0058" REF.END="QE0058"/>nepriklausoma<QUOT.END REF.START="QS0058" CODE="201C" ID="QE0058"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P>Žr. šios išvados 47 punktą.</P></NOTE>. Ja procedūros šalims užtikrinamos vienodos sąlygos ir atitinkami jų interesai, susiję su šios procedūros dalyku<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P>Pavyzdžiui, žr. <DATE ISO="20101222">2010 m. gruodžio 22 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">RTL Belgium</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑517/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:821">EU:C:2010:821</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR> ir juose nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>. Kitaip tariant, atitinkama institucija negali būti šalis savo pačios byloje, pažeisdama reikalavimą <HT TYPE="ITALIC">nemo judex in sua causa</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20200121">2020 m. sausio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Banco de Santander</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑274/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:17">EU:C:2020:17</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0062">62</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija). Taip pat žr. <DATE ISO="20201210">2020 m. gruodžio 10 d.</DATE> EŽTT sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Edizioni del Roma Societa Cooperativa A.R.L. ir Edizioni del Roma S.R.L. prieš Italiją</HT> (ECLI:CE:ECHR:2020:1210JUD006895413, 64 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65.</NO.P><TXT>Nesant reikalo nagrinėti visko, kas reikalaujama, kad būtų įvykdyti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0059" REF.END="QE0059"/>teismo<QUOT.END REF.START="QS0059" CODE="201C" ID="QE0059"/> kriterijai pagal Chartijos 47 straipsnį, atrodo, kad Įmonių perėmimų komisija neatitinka su <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0060" REF.END="QE0060"/>nepriklausomumu<QUOT.END REF.START="QS0060" CODE="201C" ID="QE0060"/> susijusio kriterijaus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66.</NO.P><TXT>Atsakydamas į Teisingumo Teismo klausimą GM pažymi, kad pagal <HT TYPE="ITALIC">ÜbG</HT> 29 straipsnio 1 dalį Įmonių perėmimų komisija atsakinga už <HT TYPE="ITALIC">ÜbG</HT> įgyvendinimą, todėl jai suteikti platūs <HT TYPE="ITALIC">ex officio</HT> įgaliojimai, įskaitant įgaliojimus pradėti pirminę ir administracinių nuobaudų skyrimo procedūras. Per tokias procedūras Įmonių perėmimų komisija pati sprendžia dėl procedūros apimties ir dalyko ir pati atlieka šiai procedūrai skirtą tyrimą. Tai turi patvirtinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, bet iš <HT TYPE="ITALIC">ÜbG</HT> 33 straipsnio 4 dalies matyti, kad per procedūrą, pradėtą gavus motyvuotą prašymą, tik Įmonių perėmimų komisijai priklauso kompetencija spręsti, ar toliau tęsti procedūrą, net jei vėliau minėtas prašymas atsiimamas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67.</NO.P><TXT>Taigi, trumpai tariant, atrodo, kad Įmonių perėmimų komisija pagal nacionalinę teisę turi kelias <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0061" REF.END="QE0061"/>kepures<QUOT.END REF.START="QS0061" CODE="201C" ID="QE0061"/>: tyrėjo, kaltintojo ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0062" REF.END="QE0062"/>teisėjo<QUOT.END REF.START="QS0062" CODE="201C" ID="QE0062"/>. Nėra jokios informacijos, kad Įmonių perėmimų komisija viduje veiktų pagal griežtą funkcinį atskyrimą tarp, viena vertus, šios institucijos departamentų, atsakingų už tyrimą ir sprendimų priėmimą Įmonių perėmimo pasiūlymų direktyvos įgyvendinimo srityje ir, kita vertus, institucijos, priimančios sprendimus dėl skundų dėl minėtų departamentų priimtų sprendimų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P>Žr. <DATE ISO="20200121">2020 m. sausio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Banco de Santander</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑274/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:17">EU:C:2020:17</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0072">72</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0077">77</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų atrodo, kad per paskesnį teismo procesą, susijusį su skundais dėl Įmonių perėmimo komisijos pirminės arba administracinių nuobaudų skyrimo procedūros, Įmonių perėmimo komisija veikia kaip atsakovė savo pačios byloje, siekdama apginti savo sprendimus kompetentingame Austrijos teisme<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P>Ten pat, 42 punktas.</P></NOTE>. Taigi ji veikia ne kaip nešališkas trečiasis asmuo tarp kaltinamo pažeidėjo ir administracinės institucijos, atsakingos už įmonių perėmimo pasiūlymų reikalavimų laikymosi kontrolę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69.</NO.P><TXT>Žinoma, dėl visų minėtų aspektų turėtų nuspręsti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Vis dėlto, atsižvelgiant į Teisingumo Teismui pateiktus atsakymus ir dėl pirmesniuose šios išvados punktuose nurodytų priežasčių nesu įsitikinęs, kad Įmonių perėmimo komisija atitinka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0063" REF.END="QE0063"/>teismo<QUOT.END REF.START="QS0063" CODE="201C" ID="QE0063"/> kriterijus pagal Chartijos 47 straipsnį. Norėtųsi pabrėžti, kad tokia pirmine išvada, kurią vėl turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, tikrai niekaip nekvestionuojama aplinkybė, kad tam tikroms administracinėms institucijoms bus suteiktas didesnis nepriklausomumas ir jos turės aukščiausio lygio ekspertinių žinių atitinkamose savo veiklos srityse.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="14"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70.</NO.P><TXT>Vis dėlto ne tai apibūdina <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0064" REF.END="QE0064"/>nepriklausomą<QUOT.END REF.START="QS0064" CODE="201C" ID="QE0064"/> teismą. Pagal Chartijos 47 straipsnio pirmą pastraipą nepriklausomas teismas apibūdinamas kaip visiškai nepriklausomas ir šis nepriklausomumas yra tiek <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0065" REF.END="QE0065"/>vidinis<QUOT.END REF.START="QS0065" CODE="201C" ID="QE0065"/>, tiek <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0066" REF.END="QE0066"/>išorinis<QUOT.END REF.START="QS0066" CODE="201C" ID="QE0066"/>. Jis yra nepriklausomas <HT TYPE="ITALIC">trečiasis</HT> asmuo abiejų suinteresuotųjų šalių atžvilgiu. Pagal tokią logiką sprendimų priėmimo kolegijos, kurios yra administracinės valdžios institucijos dalis, ar netgi funkciniu požiūriu labai nepriklausomos apeliacinės kolegijos, kurios yra administracinės valdžios institucijos dalis, vis tiek labiau priklauso viešojo administravimo sričiai ir nėra teismų sistemos dalis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P>Pagal analogiją iš jurisprudencijos, susijusios su įvairių institucijų (atliekančių peržiūrą arba kvaziteisminių) kolegijų, kurios yra viešojo administravimo subjektų dalis, pateiktų prašymų priimti prejudicinį sprendimą priimtinumu žr. <DATE ISO="20050531">2005 m. gegužės 31 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Syfait ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑53/03</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:333">EU:C:2005:333</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) arba <DATE ISO="20020530">2002 m. gegužės 30 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Schmid</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑516/99</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2002:313">EU:C:2002:313</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71.</NO.P><TXT>Kadangi Įmonių perėmimų komisija nėra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0067" REF.END="QE0067"/>teismas<QUOT.END REF.START="QS0067" CODE="201C" ID="QE0067"/>, kaip jis suprantamas pagal Chartijos 47 straipsnio pirmą pastraipą, kyla klausimas, ar šioje byloje nagrinėjamu atveju kompetentingi nacionaliniai teismai turi <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0068" REF.END="QE0068"/>neribotą jurisdikciją<QUOT.END REF.START="QS0068" CODE="201C" ID="QE0068"/> peržiūrėti Įmonių perėmimo komisijos sprendimus.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Ar peržiūrą atlieka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0069" REF.END="QE0069"/>neribotą jurisdikciją<QUOT.END REF.START="QS0069" CODE="201C" ID="QE0069"/> turintis teismas?</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72.</NO.P><TXT>Įmonių perėmimo komisijos priimtų sprendimų teisminė kontrolė skiriasi atsižvelgiant į nagrinėjamą procedūrą. Viena vertus, išvados, padarytos per <HT TYPE="ITALIC">pirminę</HT> procedūrą, gali būti apskųstos Aukščiausiajam Teismui. Šis teismas atlieka kontrolę tik teisės klausimais<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0032"><P>Išsamiau žr. šios išvados 29 punktą.</P></NOTE>. Taigi neatrodo, kad jis turėtų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0070" REF.END="QE0070"/>neribotą jurisdikciją<QUOT.END REF.START="QS0070" CODE="201C" ID="QE0070"/> peržiūrėti fakto klausimus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0033"><P>Šiuo klausimu žr. <HT TYPE="ITALIC">ÜbG</HT> 30a straipsnio 1 ir 2 dalis. Vis dėlto, pavyzdžiui, žr. peržiūros procedūrą, numatytą pagal Vokietijos teisę dėl <HT TYPE="ITALIC">Bundesanstalt für Finanzdienstleistungsaufsicht</HT> (Federalinė finansų priežiūros institucija, Vokietija) sprendimo, per kurią leidžiama tikrinti ir teisės, ir fakto klausimus. Žr. <HT TYPE="ITALIC">Wertpapiererwerbs- und Übernahmegesetz</HT> (Vokietijos vertybinių popierių įgijimo ir perėmimo įstatymas) 48 straipsnį.</P></NOTE>. Kita vertus, išvados, padarytos per <HT TYPE="ITALIC">administracinių nuobaudų</HT> skyrimo procedūrą, gali būti apskųstos Federaliniam administraciniam teismui (kuris šioje byloje nagrinėjamu atveju yra pats prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0034"><P><HT TYPE="ITALIC">ÜbG</HT> 35 straipsnio 3 dalis.</P></NOTE>. Regis, minėtas teismas turi <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0071" REF.END="QE0071"/>neribotą jurisdikciją<QUOT.END REF.START="QS0071" CODE="201C" ID="QE0071"/> peržiūrėti Įmonių perėmimo komisijos išvadas ir fakto, ir teisės klausimu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73.</NO.P><TXT>Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paaiškina, kad praktiškai nevykdo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0072" REF.END="QE0072"/>neribotos jurisdikcijos<QUOT.END REF.START="QS0072" CODE="201C" ID="QE0072"/>, nes negali patikrinti Įmonių perėmimo komisijos pirminio sprendimo. Jis pažymi, kad dėl plačių privalomų pasekmių, kurios pagal Austrijos proceso teisės normas siejamos su galutiniais administraciniais sprendimais, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui yra privalomos pirminiame sprendime padarytos (dabar jau galutinės) Įmonių perėmimo komisijos išvados ir jis negali peržiūrėti šių išvadų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74.</NO.P><TXT>Apibendrinant pasakytina, kad nacionalinėje teisėje nustatoma tokia sistema, pagal kurią Įmonių perėmimų komisija, kuri: i) neatitinka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0073" REF.END="QE0073"/>teismo<QUOT.END REF.START="QS0073" CODE="201C" ID="QE0073"/> kriterijų, priima sprendimą; kurio ii) negali visapusiškai peržiūrėti Aukščiausiasis Teismas; ir kad iii) šiam sprendimui tapus galutiniu; iv) jis yra privalomas ne tik pačiai Įmonių perėmimo komisijai būsimose jos procedūrose, kurių sutampa šalys (ši institucija šią aplinkybę aiškina gana plačiai), pagrindas ir dalykas; bet ir v) bet kuriam teismui, kuriam įprastai pavesta peržiūrėti šias susijusias procedūras.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75.</NO.P><TXT>Jei taip iš tikrųjų yra, tokia situacija, mano nuomone, neatitinka Chartijos 47 straipsnio ir veiksmingos teisminės gynybos reikalavimo.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="15"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76.</NO.P><TXT>Norėčiau pažymėti, kad toks nesuderinamumas kyla <HT TYPE="ITALIC">kiekvienam</HT> <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0074" REF.END="QE0074"/>pirmosios<QUOT.END REF.START="QS0074" CODE="201C" ID="QE0074"/> (pirminės) procedūros <HT TYPE="ITALIC">dalyviui</HT>, nes atrodo, kad nėra neribotą jurisdikciją turinčio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0075" REF.END="QE0075"/>teismo<QUOT.END REF.START="QS0075" CODE="201C" ID="QE0075"/>, kaip reikalaujama pagal Chartijos 47 straipsnio pirmą pastraipą. Greta šios pradinės problemos kyla <HT TYPE="ITALIC">papildoma</HT> problema, susijusi su konkrečia šalių, kurios net nedalyvavo per pirmąją pirminę procedūrą, situacija.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Tos pačios šalys paskesnėse procedūrose</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77.</NO.P><TXT>GM teigia, kad, nors jis dalyvavo pirminėje procedūroje kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0076" REF.END="QE0076"/>šalis<QUOT.END REF.START="QS0076" CODE="201C" ID="QE0076"/>, jam nebuvo pranešta apie tai, kad ši procedūra galėjo lemti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0077" REF.END="QE0077"/>baudžiamosios<QUOT.END REF.START="QS0077" CODE="201C" ID="QE0077"/> sankcijos paskyrimą per administracinių nuobaudų skyrimo procedūrą. Jis taip pat pažymi, kad per pirminę procedūrą jam nebuvo suteikta teisė tylėti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0078"><NO.P>78.</NO.P><TXT>Įmonių perėmimų komisija laikosi pozicijos, kad per pirminę procedūrą ir administracinių nuobaudų skyrimo procedūrą buvo paisoma visų GM pagrindinių teisių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0079"><NO.P>79.</NO.P><TXT>Nors šias aplinkybes turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, galutinis rezultatas GM pagrindinių teisių apsaugos tikslais yra toks pat kaip ir nurodytas siejant su konkrečiomis HL ir <HT TYPE="ITALIC">Adler</HT> aplinkybėmis. Tam tikru požiūriu pirmajame etape kylanti problema yra <HT TYPE="ITALIC">ta pati visoms šalims</HT>. Skirtumas tik tas, kad būtent tuo atveju, kai visų procedūrų šalys nesiskiria, papildomas teisės į gynybą nebuvimo klausimas negali kilti (žinoma, su sąlyga, kad šiomis teisėmis, kurios atsirado <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0078" REF.END="QE0078"/>pirmajame etape<QUOT.END REF.START="QS0078" CODE="201C" ID="QE0078"/>, galėjo būti pasinaudota, kai jos iškilo).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0080"><NO.P>80.</NO.P><TXT>Be minėto aspekto, nesuprantu, kodėl per ankstesnę administracinę procedūrą objektyviai nustatytomis aplinkybėmis iš esmės negalėtų būti remiamasi per lygiagrečią arba paskesnę administracinę procedūrą, grindžiamą tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0035"><P>Žr. mano išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Glencore Agriculture Hungary</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑189/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:462">EU:C:2019:462</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Pagal įprastą praktiką vėlesni administraciniai sprendimai grindžiami ankstesniuose sprendimuose ar netgi kitų administracinės valdžios institucijų sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis, informacija ar net įrodymais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0081"><NO.P>81.</NO.P><TXT>Vis dėlto visų tokių <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0079" REF.END="QE0079"/>perdavimų iš vienos procedūros į kitą<QUOT.END REF.START="QS0079" CODE="201C" ID="QE0079"/> svarbiausias aspektas yra tas, kad suinteresuotoji šalis turi ir toliau galėti visapusiškai pasinaudoti teise į gynybą, kai ši teisė iškyla ar buvo iškilusi<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0036"><P>Žr. šios išvados 44 punktą.</P></NOTE>. Negali būti taip, kad staiga ši šalis susidurtų su <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0080" REF.END="QE0080"/>fait accompli<QUOT.END REF.START="QS0080" CODE="201C" ID="QE0080"/>, iš esmės iš anksto susidarant nuomonę apie jos padėtį ir nesuteikiant jai galimybės pareikšti savo poziciją.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0082"><NO.P>82.</NO.P><TXT>Kadangi atrodo, kad GM buvo abiejų procedūrų šalis ir veikė pats asmeniškai, struktūrinių klausimų, kuriuos lemia šalių sutapties nebuvimas skirtingose procedūrose, nekyla<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0037"><P>Žr. šios išvados 54–60 punktus.</P></NOTE>. Tai, ar per kurią nors iš dviejų procedūrų konkrečiu atveju buvo paisoma jo teisės į gynybą, turi nustatyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">3.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Baigiamoji pastaba</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0083"><NO.P>83.</NO.P><TXT>Manau, būtina pažymėti, kad šioje išvadoje niekaip nekvestionuojama galimybė nacionalinėje teisėje išplėsti galutiniais tapusių administracinių sprendimų privalomąją galią skirtingose procedūrose. Gana įprasta, kad vienas sprendimas gali būti kito sprendimo pagrindas ar kad į jį<?PAGE NO="16"?> atsižvelgiama per kitą procedūrą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0038"><P>Pavyzdžiui, dėl PVM žr. <DATE ISO="20151217">2015 m. gruodžio 17 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">WebMindLicenses</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑419/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:832">EU:C:2015:832</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0068">68</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0090">90</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. mano išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Glencore Agriculture Hungary</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑189/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:462">EU:C:2019:462</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>. Daug dažniau administracinis efektyvumas kartu su lygybe ir administracinių veiksmų nuspėjamumu tikrai suteikia pagrindą taikyti kai kurias išvadas skirtingose procedūrose<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0039"><P>Nors administracinio efektyvumo priežastys negali būti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0081" REF.END="QE0081"/>sidabrinė kulka<QUOT.END REF.START="QS0081" CODE="201C" ID="QE0081"/> siekiant riboti pagrindinių teisių apsaugą. Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20110630">2011 m. birželio 30 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zeturf</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑212/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:437">EU:C:2011:437</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0084"><NO.P>84.</NO.P><TXT>Spręsti, ar nacionalinės teisės sistemoje suteikti privalomąją galią administracinių institucijų galutiniams sprendimams ir kaip tai padaryti, paliekama valstybių narių procesinei autonomijai. Pagal Sąjungos teisėje numatytą pagrindinių teisių apsaugą ši autonomija ribojama tik tiek, kiek tai būtina veiksmingai šių teisių apsaugai nustatyti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0040"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20151111">2015 m. lapkričio 11 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Klausner Holz Niedersachsen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑505/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:742">EU:C:2015:742</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0085"><NO.P>85.</NO.P><TXT>Taip pat aišku, kad valstybės narės neprivalo nustatyti administracinių sprendimų sistemos, kurioje pati administracinė institucija atitiktų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0082" REF.END="QE0082"/>teismo<QUOT.END REF.START="QS0082" CODE="201C" ID="QE0082"/>, kaip jis suprantamas pagal Chartijos 47 straipsnį, kriterijus. Vis dėlto pagal Sąjungos teisę, kai kalbama apie iš Sąjungos teisės kylančias teises, tokios administracijos sprendimų (teisminė) kontrolė pakyla vienu laipteliu <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0083" REF.END="QE0083"/>į viršų<QUOT.END REF.START="QS0083" CODE="201C" ID="QE0083"/> iki kompetentingų nacionalinių teismų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0086"><NO.P>86.</NO.P><TXT>Vertinant tokiomis aplinkybėmis, visa, kas buvo teigiama šioje išvadoje, susiję su tuo, kad konkretus nacionalinės teisės aktų leidėjo institucinių ir procedūrinių sprendimų derinys yra probleminis dėl dviejų priežasčių. Pirma, per pirminę procedūrą tam tikrame etape turi būti galimybė ginčyti pirminį sprendimą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0084" REF.END="QE0084"/>neribotą jurisdikciją<QUOT.END REF.START="QS0084" CODE="201C" ID="QE0084"/> turinčiame teisme, jei šalys to pageidautų. Antra, subjektinių (pagal savo pobūdį) teisių apsauga neleidžia <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0085" REF.END="QE0085"/>priskyrimo pagal įgaliojimą<QUOT.END REF.START="QS0085" CODE="201C" ID="QE0085"/> visose administracinėse procedūrose, kai privatūs asmenys atsiduria tokioje padėtyje, kad jų nagrinėjamą atvejį iš dalies iš anksto nulemia su jų elgesiu susijusios išvados, padarytos per ankstesnę procedūrą, kurios šalis jie nebuvo.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">V.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0087"><NO.P>87.</NO.P><TXT>Siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į <HT TYPE="ITALIC">Bundesverwaltungsgericht</HT> (Federalinis administracinis teismas, Austrija) pateiktus prejudicinius klausimus:</TXT><P><DATE ISO="20040421">2004 m. balandžio 21 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų 4 ir 17 straipsniai, siejami su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu ir teise į gynybą, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama taikyti nacionalines procedūrines taisykles, dėl kurių suinteresuotosioms šalims neleidžiama visapusiškai pasinaudoti teise į gynybą per paskesnę administracinių nuobaudų skyrimo procedūrą, per kurią nustatoma subjektyvi atsakomybė už pažeidimą, kylanti iš Direktyvos 2004/25, arba per kurią šalims nesuteikiama galimybės pasinaudoti veiksminga teisių gynimo priemone teisme pagal Chartijos 47 straipsnio pirmą pastraipą.</P></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>