1

Apeliaciniame skunde Soudal NV ir Esko-Graphics BVBA prašo panaikinti 2021 m. gruodžio 6 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą nepripažinti jų į bylą T‑263/16 RENV įstojusiomis šalimis ir neįtraukti į šios bylos medžiagą rašytinių pastabių, kurias jos pateikė dėl išvadų, kurias, sprendžiant ginčą minėtoje byloje, reikia padaryti remiantis 2021 m. rugsėjo 16 d. Teisingumo Teismo sprendimu Komisija / Belgija ir Magnetrol International (C‑337/19 P, EU:C:2021:741) (toliau – skundžiamas sprendimas).

Teisinis pagrindas

2

Bendrojo Teismo procedūros reglamento 1 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta, kad taikant šį reglamentą sąvokos „šalis“ arba „šalys“, kai terminas vartojamas be papildomų žodžių, reiškia bet kurią bylos šalį, įskaitant įstojusias į bylą šalis.

3

Procedūros reglamento 60 straipsnyje numatyta, kad dėl nuotolių procesiniai terminai pratęsiami fiksuotu dešimties dienų terminu.

4

Šio Procedūros reglamento 79 straipsnyje nustatyta:

5

To paties Procedūros reglamento 142–145 straipsniuose nustatytos įstojimo į bylą Bendrajame Teisme taisyklės.

6

Bendrojo Teismo procedūros reglamento 143 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „prašymas įstoti į bylą pateikiamas per šešias savaites nuo 79 straipsnyje nurodyto pranešimo paskelbimo dienos“.

7

Procedūros reglamento 215 straipsnyje nustatyta:

8

Minėto Procedūros reglamento 217 straipsnyje įtvirtinta:

9

To paties Procedūros reglamento 219 straipsnyje nurodyta:

Ginčo aplinkybės

10

2016 m. sausio 11 d. Sprendime (ES) 2016/1699 dėl valstybės pagalbos schemos, susijusios su pelno perviršio neapmokestinimu SA.37667 (2015/C) (ex 2015/NN)[,] kurią įgyvendino Belgija (OL L 260, 2016, p. 61, toliau – ginčijamas sprendimas), Europos Komisija nustatė, kad Belgijos Karalystės suteikti leidimai neapmokestinti yra pagalbos schema, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, kuri nesuderinama su vidaus rinka ir įgyvendinta pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalį. Komisija nurodė iš pagalbos gavėjų, kurių galutinį sąrašą turi vėliau nustatyti Belgijos Karalystė, susigrąžinti taip suteiktą pagalbą.

Procesas Bendrajame Teisme, procesas Teisingumo Teisme ir skundžiamas sprendimas

11

2016 m. kovo 22 d. ir gegužės 25 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Belgijos Karalystės ir Magnetrol International NV ieškinius dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo; jie buvo užregistruoti atitinkamai priskiriant bylos numerius T‑131/16 ir T‑263/16.

12

2016 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Soudal ieškinį dėl šio sprendimo panaikinimo; jis buvo užregistruotas priskiriant bylos numerį T‑201/16. 2016 m. birželio 28 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Esko-Graphics ieškinį dėl minėto sprendimo panaikinimo; jis buvo užregistruotas priskiriant bylos numerį T‑335/16.

13

Vėliau Bendrojo Teismo kancleris bylų T‑201/16 ir T‑335/16 šalims pranešė, kad bylas nagrinėjančios kolegijos pirmininkas nusprendė sustabdyti šių bylų nagrinėjimą, kol bus išspręstas ginčas bylose T‑131/16 ir T‑263/16.

14

2018 m. gegužės 17 d. nutartimi Bendrojo teismo septintosios išplėstinės kolegijos pirmininkas nusprendė sujungti bylas T‑131/16 ir T‑263/16, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis ir priimtas galutinis sprendimas.

15

2019 m. vasario 14 d. Sprendimu Belgija ir Magnetrol International / Komisija (T‑131/16 ir T‑263/16, EU:T:2019:91) Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą sprendimą.

16

2019 m. balandžio 24 d. Komisija dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą. Šis apeliacinis skundas buvo užregistruotas priskiriant bylos numerį C‑337/19 P.

17

2019 m. spalio 15 d. nutartimis Komisija / Belgija ir Magnetrol International Teisingumo Teismo pirmininkas leido Anheuser-Busch InBev SA/NV, Ampar BVBA, Atlas Copco Airpower NV ir Atlas Copco AB (C‑337/19 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2019:909), taip pat Soudal ir Esko-Graphics (C‑337/19 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2019:915) įstoti į bylą palaikyti Magnetrol International reikalavimų.

18

2021 m. rugsėjo 16 d. Sprendime Komisija / Belgija ir Magnetrol International (C‑337/19 P, EU:C:2021:741) Teisingumo Teismas:

–

panaikino 2019 m. vasario 14 d. Bendrojo Teismo sprendimą Belgija ir Magnetrol International / Komisija (T‑131/16 ir T‑263/16, EU:T:2019:91),

–

atmetė ieškinio pirmąjį ir antrąjį pagrindus byloje T‑131/16 ir ieškinio pirmąjį pagrindą ir trečiojo pagrindo pirmą dalį byloje T‑263/16,

–

grąžino bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl ieškinio trečiojo–penktojo pagrindų byloje T‑131/16 ir ieškinio antrojo pagrindo, trečiojo pagrindo antros ir trečios dalies ir ketvirtojo pagrindo byloje T‑263/16 ir

–

atidėjo bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

19

2021 m. lapkričio 16 d. Soudal ir Esko-Graphics, remdamosi Bendrojo Teismo procedūros reglamento 217 straipsniu, pateikė šiam teismui pastabų dėl išvadų, kurias, sprendžiant ginčą byloje T‑263/16 RENV, reikia padaryti remiantis 2021 m. rugsėjo 16 d. Sprendimu Komisija / Belgija ir Magnetrol International (C‑337/19 P, EU:C:2021:741) (toliau – nagrinėjamos pastabos).

20

2021 m. gruodžio 17 d. Soudal ir Esko-Graphics gavo 2021 m. gruodžio 6 d. Bendrojo Teismo kanclerio raštą, jame buvo pranešta, kad bylą nagrinėjančios Bendrojo Teismo kolegijos pirmininkas nusprendė neįtraukti šių pastabų į bylos medžiagą, nes jos nėra dokumentas, numatytas Bendrojo Teismo procedūros reglamente.

21

2021 m. gruodžio 29 d. Bendrojo Teismo pirmininkui ir jo nariams skirtu raštu Soudal ir Esko-Graphics, remdamosi, be kita ko, 2019 m. spalio 15 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi Komisija / Belgija ir Magnetrol International (C‑337/19 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2019:915) ir Bendrojo Teismo jurisprudencija, paprašė, pirma, ištaisyti „klaidą“, kurią padarė Bendrasis Teismas, ir, antra, patvirtinti jų, kaip įstojusių į bylą Bendrajame Teisme šalių, statusą, o atsakymą paprašė pateikti per penkias dienas.

22

2022 m. sausio 11 d. raštu Bendrojo Teismo kancleris patvirtino, kad gavo 2021 m. gruodžio 29 d. apeliančių raštą. Jis taip pat atkreipė jų dėmesį, pirma, į „tai“, kad Bendrojo Teismo procedūros reglamente nenumatyta šalių, kurioms leista įstoti į Teisingumo Teisme nagrinėtą bylą C‑337/19 P, galimybės teikti pastabas byloje T‑263/16 RENV ir, antra, į šio Procedūros reglamento 70 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Bendrojo Teismo pirmininkas gali nuspręsti atnaujinti sustabdytos bylos nagrinėjimą nepasibaigus sustabdymo terminui.

Šalių reikalavimai

23

Soudal ir Esko-Graphics Teisingumo Teismo prašo:

–

panaikinti skundžiamą sprendimą,

–

nurodyti įtraukti jų rašytines pastabas į bylos T‑263/16 RENV medžiagą ir

–

konstatuoti, kad apeliantės tebeturi įstojusių į bylą šalių statusą byloje T‑263/16 RENV po to, kai Teisingumo Teismas grąžino šią bylą Bendrajam Teismui.

24

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

–

pripažinti apeliacinį skundą nepriimtinu,

–

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir

–

priteisti iš Soudal ir Esko-Graphics bylinėjimosi išlaidas.

Dėl apeliacinio skundo

Dėl apeliacinio skundo priimtinumo

25

Komisija teigia, kad apeliacinis skundas yra nepriimtinas tiek dėl skundžiamo sprendimo pobūdžio, tiek dėl to, kad jis pateiktas pavėluotai.

Nepriimtinumo pagrindas, grindžiamas skundžiamo sprendimo pobūdžiu

–

Argumentai

26

Komisija tvirtina, kad skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas tiesiog atsisakė įtraukti nagrinėjamas pastabas į bylos T‑263/16 RENV medžiagą. Šis sprendimas atsisakyti įtraukti nėra vienas iš sprendimų, dėl kurių galima pateikti apeliacinį skundą pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnio pirmą pastraipą.

27

Be to, nors pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 57 straipsnio pirmą pastraipą iš tikrųjų galima pateikti apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimo, kuriuo atmetamas prašymas įstoti į bylą, apeliantės šioje byloje Bendrajam Teismui nėra pateikusios jokio prašymo įstoti į bylą. Vadinasi, Bendrasis Teismas nėra atmetęs tokio prašymo, todėl ši nuostata šioje byloje netaikoma.

28

Soudal ir Esko-Graphics nuomone, Bendrojo Teismo sprendimas neįtraukti nagrinėjamų pastabų į bylos T‑263/16 RENV medžiagą yra netiesioginis atsisakymas pripažinti jas įstojusiomis į šią bylą šalimis.

29

2019 m. spalio 15 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartyje Komisija / Belgija ir Magnetrol International (C‑337/19 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2019:915) išdėstyti motyvai, į kuriuos atsižvelgdamas jis pritarė Soudal ir Esko-Graphics įstojimui į apeliacinę bylą, yra svarbūs ir byloje T‑263/16 RENV.

–

Vertinimas

30

Siekiant išnagrinėti apeliacinio skundo priimtinumą, pirmiausia reikia nustatyti 2021 m. gruodžio 6 d. Bendrojo Teismo kanclerio rašte pateikto sprendimo reikšmę.

31

Šiuo atžvilgiu svarbu pažymėti, kad Bendrojo Teismo procedūros reglamento 217 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą ir nusprendžia grąžinti jam bylą nagrinėti iš naujo po to, kai Bendrajame Teisme buvo baigta rašytinė proceso dalis dėl bylos esmės, Bendrajame Teisme nagrinėtos bylos šalys per du mėnesius nuo Teisingumo Teismo sprendimo įteikimo gali pateikti pastabas raštu dėl iš šio sprendimo darytinų išvadų ginčui išspręsti.

32

Akivaizdu, pirma, kad nagrinėjamas atvejis atitinka šioje nuostatoje nurodytą situaciją, ir, antra, kad nagrinėjamos pastabos buvo pateiktos per minėtoje nuostatoje nustatytą terminą, dėl nuotolių pratęsus jį šio Procedūros reglamento 60 straipsnyje numatytu fiksuotu laikotarpiu, todėl šių pastabų atmetimas nėra grindžiamas tuo, kad jos pateiktos pavėluotai.

33

Darytina išvada, kad, nepaisant 2021 m. gruodžio 6 d. Bendrojo Teismo kanclerio rašto glaustumo, jis, tiek, kiek jame nurodyta, kad Bendrasis Teismas atsisakė įtraukti nagrinėjamas pastabas į bylos T‑263/16 RENV medžiagą, motyvuodamas tuo, kad jos yra dokumentas, nenumatytas Bendrojo Teismo procedūros reglamente, turi būti suprantamas kaip parodantis Bendrojo Teismo sprendimą nepripažinti apeliančių įstojusiomis į šią bylą šalimis, nors, jų manymu, šį statusą jos automatiškai įgyja dėl to, kad joms buvo leista įstoti į apeliacine tvarka nagrinėtą bylą C‑337/19 P.

34

Šią išvadą patvirtina 2022 m. sausio 11 d. Bendrojo Teismo kanclerio raštas, kuriame atkreipiamas apeliančių dėmesys į „tai“, kad Bendrojo Teismo procedūros reglamente nenumatyta šalių, kurioms leista įstoti į Teisingumo Teisme nagrinėtą bylą C‑337/19 P, galimybės pateikti pastabas byloje T‑263/16 RENV.

35

Taigi reikia atmesti Komisijos argumentą, kad skundžiamu sprendimu tiesiog atsisakoma įtraukti nagrinėjamas pastabas į bylos T‑263/16 RENV medžiagą.

36

Dėl teisės pateikti dėl skundžiamo sprendimo skundą reikia pažymėti, jog 2022 m. kovo 8 d. Teisingumo Teismas nusprendė, kad šis apeliacinis skundas, pateiktas pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį, turi būti laikomas apeliaciniu skundu, pateiktu pagal šio statuto 57 straipsnio pirmą pastraipą; vėliau įteikiant šį apeliacinį skundą šalims buvo pranešta apie tokį kvalifikavimą 2022 m. kovo 14 d. Teisingumo Teismo kanceliarijos raštu.

37

Šio statuto 57 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta, kad kiekvienas asmuo, kurio prašymas įstoti į bylą buvo atmestas, gali pateikti Teisingumo Teisme apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimų, kuriais atmetamas prašymas.

38

Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas nėra atmetęs prašymo įstoti į bylą, nes apeliantės Bendrajame Teisme nepateikė tokio prašymo.

39

Vis dėlto taip pat reikia pažymėti, kad 2021 m. gruodžio 6 d. Bendrojo Teismo kanclerio rašte pateikto sprendimo nepripažinti apeliančių įstojusiomis į bylą T‑263/16 RENV šalimis reikšmė yra panaši į reikšmę, kurią būtų turėjęs Bendrojo Teismo sprendimas atmesti apeliančių pateiktą prašymą įstoti į bylą, t. y. abiem šiais sprendimais iš šalies, kurios procesinė padėtis, kaip ji teigia, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antrą pastraipą yra ypatinga, nes ji yra suinteresuota bylos baigtimi, atimamos visos dėl tokios padėties suteikiamos teisės.

40

Be to, kadangi Teisingumo Teismas pripažino apeliacinį skundą pagrįstu, panaikino Bendrojo Teismo sprendimą ir grąžino jam bylą nagrinėti iš naujo, negalima pagrįstai tikėtis, kad į šią apeliacinę bylą įstojusi šalis, mananti, kad turi teisę būti laikoma į bylą Bendrajame Teisme įstojusia šalimi, pateiktų oficialų prašymą įstoti į bylą Bendrajame Teisme tik tam, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 57 straipsnio pirmą pastraipą galėtų pateikti apeliacinį skundą dėl sprendimo atmesti šį prašymą.

41

Iš tiesų tokį prašymą Bendrasis Teismas bet kuriuo atveju galėtų tik atmesti kaip pateiktą per vėlai, nes Bendrojo Teismo procedūros reglamento 143 straipsnio 1 dalyje, aiškinamoje kartu su šio Procedūros reglamento 79 straipsniu, numatyta, kad prašymas įstoti į bylą turi būti pateiktas per šešias savaites nuo pranešimo, kuriuo iš pradžių pranešta apie pareikštą ieškinį tam tikroje byloje, paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

42

Šiomis aplinkybėmis jei būtų laikoma, kad į apeliacinę bylą įstojusi šalis, teigianti, jog grąžinus bylą Bendrajam Teismui ji automatiškai turi įstojusios į bylą Bendrajame Teisme šalies statusą, negali pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 57 straipsnio pirmą pastraipą pateikti apeliacinio skundo dėl Bendrojo Teismo sprendimo, kuriuo nepripažįstamas toks jos statusas, vien dėl to, kad Bendrasis Teismas oficialiai nėra atmetęs prašymo įstoti į bylą, ši šalis netektų bet kokios teisminės gynybos, kad galėtų Bendrajame Teisme ginti procesines teises, kurios, jos nuomone, kyla iš šio statuto 40 straipsnio, nors minėto statuto 57 straipsnio pirmoje pastraipoje kaip tik siekiama užtikrinti tokią gynybą.

43

Iš tiesų, jei būtų pripažinta, jog minėta į apeliacinę bylą įstojusi šalis pagrįstai remiasi savo, kaip įstojusios į bylą Bendrajame Teisme šalies, statusu, Teisingumo Teismui grąžinus pastarajam šią bylą (klausimas, kuris turi būti išspręstas šio apeliacinio skundo nagrinėjimo iš esmės etape, todėl negali būti sprendžiamas jo priimtinumo vertinimo etape), ji negalėtų pasinaudoti jokia kita priemone savo procesinėms teisėms pagal to statuto 40 straipsnį apginti.

44

Pirma, į apeliacinę bylą įstojusi šalis pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį negali pateikti apeliacinio skundo dėl Bendrojo Teismo sprendimo, kuriuo atsisakoma suteikti jai įstojusios į bylą šalies statusą Teisingumo Teismo šiam teismui grąžintoje byloje.

45

Šioje nuostatoje numatyta, kad apeliacinį skundą galima pateikti dėl Bendrojo Teismo galutinių sprendimų ir sprendimų, tik iš dalies išsprendžiančių esminius klausimus arba išsprendžiančių procesinius klausimus, susijusius su kompetencijos nebuvimu ar nepriimtinumu grindžiamu prieštaravimu.

46

Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, kad skundžiamu sprendimu nebaigiamas procesas Bendrojo Teismo nagrinėjamoje byloje T‑263/16 RENV ir kad juo net iš dalies neišsprendžiami esminiai šios bylos klausimai.

47

Be to, nors šiuo sprendimu iš tiesų išsprendžiamas procesinis klausimas dėl apeliančių, kaip įstojusių į bylą Bendrajame Teisme šalių, statuso, šis procesinis klausimas nėra susijęs su kompetencijos nebuvimu ar nepriimtinumu grindžiamu prieštaravimu.

48

Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikti apeliaciniai skundai dėl Bendrojo Teismo sprendimų, kuriais išsprendžiami kitokio pobūdžio nei šioje nuostatoje nurodyti procesiniai klausimai, turi būti atmesti kaip nepriimtini (šiuo klausimu žr. 1999 m. spalio 4 d. Nutarties Komisija / ADT Projekt, C‑349/99 P, EU:C:1999:475, 10 ir 11 punktus ir 2002 m. sausio 8 d. Sprendimo Prancūzija / Monsanto ir Komisija, C‑248/99 P, EU:C:2002:1, 46 punktą).

49

Be to, svarbu pažymėti, kad spręsdamas procesinį klausimą, susijusį su kompetencijos nebuvimu ar nepriimtinumu grindžiamu prieštaravimu, Bendrasis Teismas priima sprendimą dėl šalies prašymo baigti procesą nenagrinėjant bylos iš esmės, todėl tokį sprendimą turi būti galima perduoti Teisingumo Teismui nelaukiant galimo sprendimo dėl esmės. Tačiau taip nėra, kai sprendimu išsprendžiamas su įstojimu į bylą susijęs procesinis klausimas.

50

Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad dėl sprendimo, kuriuo Bendrasis Teismas patenkina prašymą įstoti į bylą, negali būti pateiktas apeliacinis skundas pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2019 m. liepos 29 d. Sprendimo Bayerische Motoren Werke ir Freistaat Sachsen / Komisija, C‑654/17 P, EU:C:2019:634, 29 ir 30 punktus).

51

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šis sprendimas turi būti taikomas ir apeliaciniam skundui dėl Bendrojo Teismo sprendimo, kuriuo į apeliacinę bylą įstojusią šalį atsisakoma pripažinti įstojusia šalimi Teisingumo Teismo Bendrajam Teismui grąžintoje byloje.

52

Antra, apeliacinio skundo pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikimas dėl sprendimo, kuriuo baigiamas procesas, kuriame atitinkamas asmuo teigia turintis įstojusios į bylą šalies statusą, nesuteikia šiam asmeniui pakankamos teisminės gynybos, nes šia teisių gynimo priemone gali pasinaudoti tik šalys Bendrajame Teisme, ir pasinaudojus ja bet kuriuo atveju negali būti garantuojama, kad galimas įstojimas į bylą Bendrajame Teisme bus naudingas ir jam bus pritarta toje proceso stadijoje, kai toks įstojimas į bylą iš tikrųjų suteiks naudos nagrinėjant bylą šiame teisme.

53

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pažymėti, kad dėl sprendimo, kuriuo Bendrasis Teismas, atsisakydamas įtraukti į bylos, kurią Teisingumo Teismas, panaikinęs jo sprendimą, grąžino jam nagrinėti, medžiagą į apeliacinę bylą įstojusios šalies pastabas, motyvuodamas tuo, kad jos yra Bendrojo Teismo procedūros reglamente nenumatytas dokumentas, netiesiogiai nepripažįsta šios įstojusios šalies įstojusia į šią bylą šalimi, gali būti pateiktas apeliacinis skundas pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 57 straipsnio pirmą pastraipą.

54

Vadinasi, Komisijos nurodytas nepriimtinumo pagrindas, grindžiamas skundžiamo sprendimo pobūdžiu, turi būti atmestas.

Dėl nepriimtinumo pagrindo, grindžiamo pavėluotu apeliacinio skundo pateikimu

–

Argumentai

55

[Ištaisyta 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi] Komisija primena, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 57 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta, kad apeliacinis skundas dėl Bendrojo Teismo sprendimo, kuriuo atmetamas prašymas įstoti į bylą, turi būti pateiktas per dvi savaites nuo pranešimo apie sprendimą atmesti prašymą. Jei būtų laikoma, kad šis apeliacinis skundas patenka į šios nuostatos taikymo sritį, nes apie skundžiamą sprendimą apeliantėms buvo pranešta 2021 m. gruodžio 17 d., jis turėjo būti pateiktas iki 2022 m. sausio 10 d. Kadangi šis apeliacinis skundas buvo pateiktas 2022 m. sausio 28 d., jis turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

56

Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir išvengti diskriminacijos ar savivalės, būtina griežtai taikyti procesinių terminų taisykles.

57

Šiuo atveju Komisija mano, kad apeliantės negali remtis išimtinėmis aplinkybėmis, kad pateisintų apeliacinio skundo pateikimo termino nepaisymą. Kalbant konkrečiai, ji nurodo, kad sąvoka „atleistina klaida“ turi būti aiškinama siaurai. Apeliantės negali teigti, kad iki 2022 m. sausio 11 d. Bendrojo Teismo kanclerio rašto gavimo nežinojo, jog Bendrasis Teismas yra priėmęs galutinį sprendimą. Atvirkščiai, savo rašytiniuose dokumentuose jos pripažino, kad šiame rašte buvo tik patvirtinta ankstesnė Bendrojo Teismo pozicija. Todėl negalima teigti, kad dėl Bendrojo Teismo elgesio teisės subjektas, kuris elgėsi sąžiningai ir parodė tokį rūpestingumą, kokio reikalaujama iš įprastai informuoto asmens, galėjo pagrįstai susipainioti.

58

Soudal ir Esko-Graphics tvirtina, kad klaida, padaryta pasirenkant jų apeliacinio skundo teisinį pagrindą, yra atleistina.

59

Šiuo klausimu jos nurodo, kad oficialiai nebuvo pateikusios jokio prašymo įstoti į bylą. Be to, Bendrojo Teismo sprendimas nebuvo joms įteiktas nutartimi. Taip pat iš Bendrojo Teismo kanclerio raštų nebuvo matyti, kad Bendrasis Teismas ketina atmesti prašymą įstoti į bylą. Todėl dėl Bendrojo Teismo elgesio apeliantės, pasirinkdamos apeliacinio skundo dėl skundžiamo sprendimo rūšį, galėjo pagrįstai susipainioti. Be to, jos elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, kaip reikalaujama iš įprastai informuoto subjekto; tai patvirtina jų 2021 m. gruodžio 29 d. raštas.

60

Be to, Soudal ir Esko-Graphics nuomone, terminas apeliaciniam skundui pateikti šioje byloje turi būti skaičiuojamas nuo 2022 m. sausio 11 d. Bendrojo Teismo kanclerio rašto gavimo dienos. Iš tiesų tik gavusios šį raštą apeliantės galėjo įsitikinti, kad atsisakymą įtraukti nagrinėjamas pastabas į bylos T‑263/16 RENV medžiagą lėmė ne paprasčiausia Bendrojo Teismo vertinimo klaida, o požiūris, kurio jis sąmoningai laikėsi. Taip pat apeliantės teigia, kad nurodytas vėlavimas pateikti apeliacinį skundą turi būti laikomas atleistinu dėl dviprasmiško Bendrojo Teismo elgesio.

–

Vertinimas

61

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 57 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta, kad apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimo, kuriuo atmetamas prašymas įstoti į bylą, per dvi savaites nuo pranešimo apie sprendimą atmesti gali pateikti bet kuris asmuo, kurio prašymas buvo atmestas.

62

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 51 straipsnį šis dviejų savaičių terminas dėl nuotolių turi būti pratęstas fiksuotu dešimties dienų terminu.

63

Nagrinėjamu atveju po to, kai Bendrojo Teismo kanceliarijai buvo pateiktos nagrinėjamos pastabos, apeliantės gavo du Bendrojo Teismo kanclerio raštus, atitinkamai 2021 m. gruodžio 6 d. ir 2022 m. sausio 11 d.

64

Iš šios nutarties 31–34 ir 53 punktų matyti, kad 2021 m. gruodžio 6 d. Bendrojo Teismo kanclerio raštas turi būti suprantamas kaip apimantis Bendrojo Teismo sprendimą nepripažinti apeliančių į bylą T‑263/ 16 RENV įstojusiomis šalimis, o dėl tokio sprendimo gali būti pateiktas apeliacinis skundas pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 57 straipsnio pirmą pastraipą.

65

Vadinasi, tokio apeliacinio skundo pateikimo terminas prasidėjo 2021 m. gruodžio 18 d., t. y. kitą dieną po šio rašto įteikimo.

66

Tai, kad Bendrojo Teismo kancleris, atsakydamas į apeliančių 2021 m. gruodžio 29 d. raštą, išsiuntė joms naują 2022 m. sausio 11 d. raštą, negali būti laikoma naujo termino apeliaciniam skundui paduoti pradžia.

67

Iš tiesų, pirma, šiuo antruoju raštu tik „patvirtinamas“ 2021 m. gruodžio 29 d. apeliančių rašto „gavimas“. Antra, net jei 2022 m. sausio 11 d. Bendrojo Teismo kanclerio raštas būtų aiškinamas taip, kad juo atmetami 2021 m. gruodžio 29 d. apeliančių rašte nurodyti reikalavimai, šiuo Bendrojo Teismo kanclerio raštu, atsižvelgiant į šių reikalavimų pobūdį, tik patvirtinamas 2021 m. gruodžio 6 d. Bendrojo Teismo kanclerio rašte jau nurodytas sprendimas.

68

Taigi panašu, kad šis apeliacinis skundas pateiktas praleidus terminą.

69

Šiuo klausimu iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad nuo Sąjungos taisyklių dėl procesinių terminų taikymo galima nukrypti tik labai išimtiniais atvejais, esant force majeure ar nenumatytoms aplinkybėms, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnio antra pastraipa, nes griežtas šių taisyklių taikymas atitinka teisinio saugumo reikalavimą ir poreikį išvengti bet kokios diskriminacijos ar savavališko požiūrio vykdant teisingumą (šiuo klausimu žr. 2016 m. gruodžio 14 d. Sprendimo SV Capital / ABE, C‑577/15 P, EU:C:2016:947, 56 punktą ir 2018 m. liepos 5 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties Müller ir kt. / QH, C‑187/18 P(I), nepaskelbta Rink., EU:C:2018:543, 20 ir 21 punktus).

70

Be to, nors nuo šių Sąjungos teisės aktų taip pat galima nukrypti, kai šalis padaro atleistiną klaidą, ši sąvoka, kuri turi būti aiškinama siaurai, yra susijusi tik su išimtinėmis aplinkybėmis, kuriomis, be kita ko, atitinkama institucija elgėsi taip, kad vien dėl jos veiksmų arba daugiausia dėl jų teisės subjektas, kuris elgėsi sąžiningai ir parodė tokį rūpestingumą, kokio reikalaujama iš įprastai informuoto asmens, galėjo pagrįstai susipainioti (šiuo klausimu žr. 2016 m. gruodžio 14 d. Sprendimo SV Capital / ABE, C‑577/15 P, EU:C:2016:947, 59 punktą; taip pat 2018 m. liepos 5 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties Müller ir kt. / QH, C‑187/18 P(I), nepaskelbta Rink., EU:C:2018:543, 42 punktą).

71

Taigi šalies padaryta klaida negali būti pripažįstama atleistina, jei procesinis terminas praleistas dėl to, kad netinkamai elgėsi atitinkamos šalis tarnybos arba nebuvo laikomasi jos vidaus taisyklių, taip pat, kai taikoma nuostata, kurią aiškinant nekyla ypatingų sunkumų (šiuo klausimu žr. 1994 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Bayer / Komisija, C‑195/91 P, EU:C:1994:412, 28 punktą; 2010 m. sausio 14 d. Nutarties SGAE / Komisija, C‑112/09 P, EU:C:2010:16, 24 punktą ir 2018 m. liepos 5 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties Müller ir kt. / QH, C‑187/18 P(I), nepaskelbta Rink., EU:C:2018:543, 43 punktą).

72

Kita vertus, atleistinas pobūdis gali būti pripažįstamas susiklosčius išimtinei situacijai, kai dėl institucijos elgesio ir taikytinų taisyklių formuluotės atitinkama šalis iš tikrųjų nėra tikra, be kita ko, nustatydama skundžiamą aktą arba terminus, per kuriuos dėl šio akto turi būti pateiktas ieškinys (šiuo klausimu žr. 1977 m. spalio 18 d. Sprendimo Schertzer / Parlamentas, 25/68, EU:C:1977:158, 19 punktą ir 1979 m. balandžio 5 d. Sprendimo Orlandi / Komisija, 117/78, EU:C:1979:109, 11 punktą).

73

Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos taip pat matyti, kad klaida gali būti pripažįstama atleistina, jei tokia išimtinė situacija susiklostė dėl Sąjungos teismo veiksmų (šiuo klausimu žr. 2010 m. sausio 14 d. Nutarties SGAE / Komisija, C‑112/09 P, EU:C:2010:16, 29 punktą ir 2018 m. liepos 5 d. Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojo nutarties Müller ir kt. / QH, C‑187/18 P(I), nepaskelbta Rink., EU:C:2018:543, 43 punktą).

74

Šiuo atveju visų pirma reikia pažymėti, kad Bendrojo Teismo atsisakymas pripažinti Soudal ir Esko-Graphics į bylą T‑263/16 RENV įstojusiomis šalimis, nors jos turėjo įstojusios į bylą apeliacinėje byloje C‑337/19 P statusą, neatitinka, kaip iš esmės pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 79 punkte, ilgą laiką taikytos Bendrojo Teismo praktikos, kuri yra oficialiai patvirtinta jo jurisprudencijoje.

75

Pavyzdžiui, 1993 m. kovo 23 d. Bendrojo Teismo sprendimo Gill / Komisija (T‑43/89, EU:T:1993:24) 24 punkte Bendrasis Teismas nusprendė: kadangi Teisingumo Teismas nepriėmė sprendimo dėl į bylą įstojusios šalies bylinėjimosi išlaidų, o grąžino bylą visais klausimais iš naujo nagrinėti Bendrajam Teismui, grąžinus bylą nagrinėti Bendrajam Teismui ši į apeliacinę bylą įstojusi šalis tebeturi savo, kaip į bylą įstojusios šalies, statusą.

76

Tiesa, Bendrasis Teismas nuo šio sprendimo varianto nukrypo 2020 m. birželio 16 d. Bendrojo Teismo nutarties Uniwersytet Wrocławski / REA (T‑137/16 RENV, nepaskelbta Rink., EU:T:2020:275) 23–26 punktuose.

77

Vis dėlto vėliau jis dar kartą patvirtino šio sprendimo varianto pagrįstumą 2020 m. rugsėjo 23 d. Bendrojo Teismo sprendimo Ispanija ir kt. / Komisija (T‑515/13 RENV ir T‑719/13 RENV, EU:T:2020:434) 65 punkte, pažymėdamas, kad jis grindžiamas gero teisingumo vykdymo samprotavimais ir atitinka Bendrojo Teismo procedūros reglamentą.

78

Tai, kad Komisija dėl pastarojo sprendimo pateikė apeliacinį skundą, šiuo atveju nėra svarbu, nes Bendrojo Teismo sprendime pateiktas savo procedūros taisyklių išaiškinimas, tą dieną, kai apeliantės gavo 2021 m. gruodžio 6 d. Bendrojo Teismo kanclerio raštą, bet kuriuo atveju galėjo būti teisėtai laikomas atitinkančiu šiame teisme taikomą praktiką.

79

Antra, svarbu pažymėti, kad šis raštas buvo glaustas, nes jame nebuvo aiškiai nurodyta, jog Bendrasis Teismas atsisako pripažinti apeliantes į bylą įstojusiomis šalimis, taip pat jame buvo pateikta bendra nuoroda į Procedūros reglamentą, bet nebuvo nurodyta informacijos apie priimto sprendimo pagrindą arba a fortiori tai, kaip Bendrasis Teismas nuo šiol ketina aiškinti savo procedūros taisykles.

80

Atsižvelgiant į šios nutarties 74–78 punktuose išdėstytas aplinkybes turi būti laikoma, kad dėl rašto glaustumo sąžiningas teisės subjektas galėjo pagrįstai susipainioti dėl to rašto reikšmės ir dėl galimybės nedelsiant pateikti apeliacinį skundą dėl jame nurodyto sprendimo.

81

Šiomis aplinkybėmis tai, kad apeliantės pasirinko bandyti spręsti šią painiavą nedelsiant ir kreiptis į Bendrąjį Teismą 2021 m. gruodžio 29 d. raštu, norėdamos pateikti jam argumentus dėl savo specifinės procesinės padėties ir prašyti paaiškinti požiūrį, kurio jis ketina laikytis šioje situacijoje, negali būti laikoma pasirinkimu, kurio nebūtų padaręs gerai informuotas ir rūpestingas asmuo.

82

Galiausiai iš šios nutarties 36–53 punktų matyti, kad šio apeliacinio skundo pateikimo dieną iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 ir 57 straipsnių formuluotės arba iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos nebuvo aišku, kokiu teisiniu pagrindu grindžiamas apeliacinis skundas, kuris turi būti pateiktas dėl Bendrojo Teismo sprendimo nepripažinti į apeliacinę bylą įstojusios šalies šalimi, įstojusia į Teisingumo Teismo Bendrajam Teismui grąžintą bylą.

83

Tai, kad tą dieną sunku nustatyti, kokia tvarka taikoma apeliaciniam skundui dėl skundžiamo sprendimo, šiuo atveju turi lemiamos reikšmės, nes apeliacinis skundas pagal šio statuto 56 straipsnį turi būti pateiktas per du mėnesius nuo Bendrojo Teismo sprendimo priėmimo, o pagal minėto statuto 57 straipsnį jis turi būti pateiktas per dvi savaites.

84

Iš visų šios nutarties 74–83 punktuose nurodytų aplinkybių matyti, kad apeliančių dėl termino, per kurį turėjo būti pateiktas šis apeliacinis skundas, padaryta klaida turi būti laikoma atleistina.

85

Vadinasi, Komisijos argumentas, kad apeliacinis skundas pateiktas per vėlai, turi būti atmestas.

86

Taigi apeliacinis skundas turi būti laikomas priimtinu.

Dėl esmės

Argumentai

87

Pateikdamos vienintelį pagrindą Soudal ir Esko-Graphics tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė dvi teisės klaidas, susijusias, pirma, su atsisakymu į bylos T‑263/16 RENV medžiagą įtraukti pastabas, kurias jos norėjo pateikti dėl išvadų, darytinų remiantis 2021 m. rugsėjo 16 d. Sprendimu Komisija / Belgija ir Magnetrol International (C‑337/19 P, EU:C:2021:741), ir, antra, su atsisakymu suteikti joms įstojusios į bylą šalies statusą šioje byloje.

88

Pirma, iš Bendrojo Teismo jurisprudencijos matyti, kad šio teismo Procedūros reglamento 217 straipsnio 1 dalyje sąvoka „Bendrajame Teisme nagrinėtos bylos šalys“ nėra apibrėžta ir kad pagal šią nuostatą nedraudžiama pripažinti tokį statusą į bylą Teisingumo Teisme įstojusioms šalims tuo atveju, kai byla grąžinama Bendrajam Teismui. Pagal šią jurisprudenciją Soudal ir Esko-Graphics turėtų turėti galimybę pateikti rašytines pastabas, kaip tai suprantama pagal šio 217 straipsnio 1 dalį; jos jas ir pateikė per tame straipsnyje nustatytą terminą.

89

Antra, kaip nė kartą teigė Bendrasis Teismas, gero teisingumo vykdymas ir teisminių ginčų tęstinumas būtų užtikrinami tuo atveju, jei šalis, kuriai leista įstoti į apeliacinę bylą, tebeturėtų įstojusios į bylą šalies statusą, kai, panaikinus Bendrojo Teismo sprendimą, byla jam grąžinama nagrinėti iš naujo. Taigi apeliantės turėtų būti laikomos įstojusiomis į bylą T‑263/16 RENV šalimis, net nepateikus prašymo įstoti į bylą Bendrajame Teisme.

90

Kaip matyti iš Bendrojo Teismo jurisprudencijos, toks sprendimo variantas taip pat būtų pateisinamas siekiant suteikti Bendrajam Teismui galimybę priimti sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, kai Teisingumo Teismas, prieš grąžindamas nagrinėjamą bylą Bendrajam Teismui, atideda jų klausimo nagrinėjimą. Būtent taip yra šiuo atveju.

91

Komisija mano, kad Bendrasis Teismas pagrįstai atsisakė suteikti apeliantėms įstojusios į bylą T‑263/16 RENV šalies statusą.

92

Iš tiesų, Teisingumo Teismui grąžinus bylą Bendrajam Teismui, pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 217 straipsnio 1 dalį rašytines pastabas gali pateikti ne „Teisingumo Teisme nagrinėtos bylos šalys“ ar „apeliacine tvarka nagrinėtos bylos šalys“, o tik „Bendrajame Teisme nagrinėtos bylos šalys“. Šio Procedūros reglamento 1 straipsnio 2 dalies c punkte patikslinama 217 straipsnio 1 dalies taikymo sritis; joje sąvokos „šalys“ ir „šalis“ apibrėžiamos kaip apimančios „bet kurią proceso šalį, įskaitant įstojusias į bylą šalis“.

93

Kadangi apeliantės negalėjo remtis „Bendrajame Teisme nagrinėtos bylos šalies“ statusu, patenkinus šį apeliacinį skundą atsirastų sui generis įstojusių į bylą šalių kategorija, kuriai nebūtų taikomas nei Bendrojo Teismo procedūros reglamento 143 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, nei šio reglamento 143 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos. Jei tokioms šalims būtų leista įstoti į bylą, Komisija neturėtų galimybės atsakyti į jų pateiktas pastabas. Be to, praktiškai pasirinkus tokį sprendimo variantą būtų apeinamos tam tikrų procedūrų, taikomų siekiant nustatyti ir pirmenybės tvarka nagrinėti „modelines“ bylas, sustabdymo priemonės.

94

Be to, Bendrojo Teismo jurisprudencija, kuria remiasi apeliantės, apsiriboja dviem sprendimais; dėl paskutinio sprendimo yra pateiktas apeliacinis skundas, kuriame Komisija nesutinka su tuo, kad į apeliacinę bylą įstojusi šalis turi įstojusios į bylą Bendrajame Teisme šalies statusą. Taip pat apeliančių padėtis skiriasi nuo bylų, kuriose buvo priimti tie du Bendrojo Teismo sprendimai, šalių padėties.

Vertinimas

95

Bendrojo Teismo procedūros reglamento 1 straipsnio 2 dalies c punkte nurodoma, kad sąvokos „šalis“ ir „šalys“, kai terminas vartojamas be papildomų žodžių, apima bet kurią proceso šalį, įskaitant įstojusias į bylą šalis.

96

Vis dėlto šioje bendro pobūdžio nuostatoje nenurodoma, kokiais atvejais Bendrasis Teismas turi pripažinti asmenį įstojusiu į jame nagrinėjamą bylą.

97

Šiuo atžvilgiu, nors Procedūros reglamento 142–145 straipsniuose reglamentuojama įstojimo į bylą Bendrajame Teisme tvarka, nustatant prašymų įstoti į bylą pateikimo ir nagrinėjimo taisykles juose neaptariama, koks statusas turi būti suteiktas asmenims, kuriems Teisingumo Teismas leido įstoti į apeliacinę bylą, jei Teisingumo Teismas pripažino apeliacinį skundą pagrįstu, panaikino Bendrojo Teismo sprendimą ir grąžino bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą.

98

Be to, to paties Procedūros reglamento 217 ir 218 straipsniuose, kurie yra skirti nustatyti proceso eigai ir nuostatoms, taikomoms nagrinėjant bylą po to, kai Bendrojo Teismo sprendimas panaikinamas ir jam grąžinama byla, taip pat nėra nuostatos, apibrėžiančios į apeliacinę bylą įstojusių šalių statusą tokiuose procesuose.

99

Šiomis aplinkybėmis svarbu pažymėti, kad, kaip teigia apeliantės, bylos nagrinėjimas Bendrajame Teisme po to, kai Teisingumo Teismas savo sprendimu panaikina Bendrojo Teismo sprendimą ir grąžina jam bylą, yra apeliacinio proceso Teisingumo Teisme tęsinys.

100

Toks tęstinumas aiškiai išplaukia iš Bendrojo Teismo procedūros reglamento. Visų pirma iš Procedūros reglamento 215 straipsnio matyti, kad Bendrajam Teismui tiesiogiai pateikiamas Teisingumo Teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas Bendrojo Teismo sprendimas ir byla grąžinama Bendrajam Teismui. Tada pagal Procedūros reglamento 217 straipsnį terminas pastaboms dėl iš Teisingumo Teismo sprendimo darytinų išvadų ginčui išspręsti pateikti skaičiuojamas nuo minėto sprendimo įteikimo dienos. Galiausiai to paties Procedūros reglamento 219 straipsnyje numatyta, kad Bendrasis Teismas sprendžia bylinėjimosi išlaidų, susijusių ne tik su jo nagrinėtomis bylomis, bet ir su Teisingumo Teisme nagrinėtais skundais, klausimus.

101

Be to, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio antrą pastraipą, kai Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą ir grąžina jam bylą, Teisingumo Teismo sprendimas teisės klausimais tam teismui yra privalomas.

102

Taigi iš naujo nagrinėdamas ieškinį pirmojoje instancijoje po to, kai byla jam grąžinta nagrinėti iš naujo, Bendrasis Teismas turi nustatyti, kokių pasekmių šalių ginčo baigčiai turės Teisingumo Teismo sprendimas, priimtas išnagrinėjus apeliacinį skundą.

103

Tokiomis aplinkybėmis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 217 straipsnyje nurodyta šalių galimybė teikti pastabas yra numatyta būtent tam, kad jos galėtų išdėstyti savo poziciją dėl pasekmių šio ginčo baigčiai ir papildyti Bendrojo Teismo turimą informaciją šiuo klausimu.

104

Taigi šia nuostata, kaip ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 172 straipsniu, pagal kurį bet kuri iš atitinkamos Bendrojo Teismo nagrinėtos bylos šalių, turinti suinteresuotumą, kad apeliacinis skundas būtų patenkintas arba atmestas, gali Teisingumo Teisme pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą, siekiama užtikrinti teisminių ginčų tęstinumą nagrinėjant tą pačią bylą Sąjungos teismuose.

105

Pirma, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antrą pastraipą tam, kad Teisingumo Teismas pripažintų asmenį įstojusia į bylą šalimi, reikia, kad šis asmuo galėtų įrodyti suinteresuotumą Teisingumo Teismui pateiktos bylos baigtimi.

106

Vadinasi, dėl to, kad į apeliacinę bylą įstojusiai šaliai nesuteikiamas įstojusios į bylą Bendrajame Teisme statusas Teisingumo Teismui grąžinus bylą Bendrajam Teismui, šis asmuo nebegali pateikti prašymo įstoti į bylą Bendrajame Teisme dėl šios nutarties 41 punkte nurodytos priežasties, taigi jis netenka bet kokios galimybės pateikti Bendrajam Teismui pastabų dėl išvadų, darytinų iš jo interesams įtakos turinčio Teisingumo Teismo sprendimo.

107

Beje, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antroje pastraipoje numatyta, kad asmenys, galintys įrodyti suinteresuotumą, gali įstoti į „bylas“. Kaip matyti iš šio statuto 55 ir 56 straipsnių, bent jau iš jų versijos prancūzų kalba, sąvoka „litige“, kiek ji yra susijusi su šalių ginču, skiriasi nuo sąvokos „instance“, kuri yra susijusi su teisme, kuriame nagrinėjamas ginčas, vykstančiu procesu.

108

Žinoma, negalima visiškai atmesti galimybės, kad tam tikrais atvejais, ypač kai Teisingumo Teismas priima galutinį sprendimą dėl tam tikrų bylos aspektų, o paskui grąžina bylą Bendrajam Teismui, į apeliacinę bylą įstojusi šalis gali nebebūti suinteresuota bylos Bendrajame Teisme baigtimi. Vis dėlto vien ši aplinkybė negali pateisinti to, kad į apeliacinę bylą įstojusi šalis nebūtų pripažinta įstojusia į Teisingumo Teismo Bendrajam Teismui grąžintą bylą šalimi, nes vykstant procesui Sąjungos teismai turi patikrinti, ar įstojimą į bylą pateisinęs suinteresuotumas išlieka (šiuo klausimu žr. 1999 m. liepos 8 d. Sprendimo Hüls / Komisija, C‑199/92 P, EU:C:1999:358, 52–55 punktus).

109

Šiuo atveju, kaip teigia apeliantės, jų prašymas įstoti į bylą Teisingumo Teisme buvo patenkintas, nes jos buvo suinteresuotos tuo, kad Bendrojo Teismo sprendimas ex tunc ir erga omnes panaikinti ginčijamą sprendimą būtų galutinis (šiuo klausimu žr. 2019 m. spalio 15 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Komisija / Belgija ir Magnetrol International, C‑337/19 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2019:915, 17 punktą); būtent šis panaikinimas yra bylos T‑263/16 RENV, į kurią apeliantės prašo leisti įstoti, nagrinėjimo dalykas.

110

Antra, reikia pažymėti, kad dėl skundžiamame sprendime Bendrojo Teismo pasirinkto sprendimo varianto teisminių ginčų tęstinumas byloje ir šalies įstojimo į bylą Teisingumo Teisme pasekmių mastas priklauso nuo Teisingumo Teismo sprendimo, priimamo pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, pačiam priimti galutinį sprendimą dėl ginčo arba, atvirkščiai, grąžinti bylą Bendrajam Teismui.

111

Kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 87 punkte, jei Teisingumo Teismas priima galutinį sprendimą dėl ginčo, o ne grąžina bylą Bendrajam Teismui, į apeliacinę bylą įstojusi šalis gali pateikti savo argumentus Sąjungos teismui, kuris turi priimti sprendimą dėl ieškinio pirmojoje instancijoje, o grąžinus bylą Bendrajam Teismui, ji tokios galimybės ji neturi.

112

Trečia, panašu, kad Bendrojo Teismo pasirinktas sprendimo variantas gali turėti įtakos Sąjungos teismuose vykstančių teisminių ginčų tęstinumui juo labiau dėl to, kad į apeliacinę bylą įstojusi šalis turi turėti galimybę vėl dalyvauti, laikantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnyje ir atitinkamose šio teismo procedūros reglamento nuostatose numatytų sąlygų, Teisingumo Teisme vykstančiame procese tuo atveju, jei, Teisingumo Teismui grąžinus bylą iš naujo nagrinėti Bendrajam Teismui, būtų pateiktas apeliacinis skundas dėl naujo Bendrojo Teismo sprendimo, todėl ji po pertraukos dalyvautų Sąjungos teismuose vykstančiuose procesuose, susijusiuose su tuo pačiu ginču.

113

Ketvirta, reikia pažymėti, jog Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalyje numatyta: jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas arba jeigu jis yra pagrįstas ir pats Teisingumo Teismas priima galutinį sprendimą byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.

114

Iš šios nuostatos a contrario išplaukia, kad jei apeliacinis skundas yra pagrįstas, bet Teisingumo Teismas grąžina bylą Bendrajam Teismui, Teisingumo Teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimo.

115

Tokiu atveju dėl per apeliacinį procesą patirtų bylinėjimosi išlaidų sprendimą turi priimti Bendrasis Teismas, kaip aiškiai numatyta jo procedūros reglamento 219 straipsnyje.

116

Vadinasi, jei į apeliacinę bylą įstojusiai šaliai nebūtų suteiktas į Teisingumo Teismo Bendrajam Teismui grąžintą bylą įstojusios šalies statusas, tuo atveju, kai Teisingumo Teismui pateikti reikalavimai iš kitos šalies priteisti šios įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas arba iš įstojusios į bylą šalies priteisti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, tai reikštų arba kad šių reikalavimų Sąjungos teismas nenagrinėtų, arba kad Bendrasis Teismas turėtų priimti sprendimą dėl reikalavimų, susijusių su asmeniu, kuris nėra jo nagrinėjamos bylos šalis, todėl vykstant procesui negalėjo ginti savo reikalavimų.

117

Būtent taip yra šioje byloje.

118

Iš tiesų šiuo atveju Komisija pareikalavo priteisti iš apeliančių bylinėjimosi išlaidas, patirtas per apeliacinį procesą byloje C‑337/19 P.

119

Kadangi 2021 m. rugsėjo 16 d. Sprendime Komisija / Belgija ir Magnetrol International (C‑337/19 P, EU:C:2021:741) Teisingumo Teismas atidėjo bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą, Bendrasis Teismas, kaip teigia apeliantės, nagrinėdamas bylą T‑263/16 RENV, turi nuspręsti, ar bylinėjimosi išlaidos, patirtos per apeliacinį procesą byloje C‑337/19 P, turi būti priteistos iš apeliančių.

120

Penkta, negalima pritarti argumentams, kuriais Komisija prieštarauja tam, kad į apeliacinę bylą įstojusi šalis būtų pripažinta įstojusia į Teisingumo Teismo Bendrajam Teismui grąžintą bylą.

121

Taigi, pirma, nors Bendrojo Teismo procedūros reglamento 143 straipsnyje numatytos nuostatos nereglamentuoja įstojusios į bylą Bendrajame Teisme šalies statuso pripažinimo į Teisingumo Teisme nagrinėtą apeliacinę bylą įstojusiai šaliai, negalima laikyti, kad toks įstojimas į bylą Bendrajame Teisme leidžiamas netaikant jokių esminių ar formalių reikalavimų. Iš tiesų Teisingumo Teismas turi iš anksto leisti atitinkamam asmeniui įstoti į jame nagrinėjamą bylą, laikydamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnyje ir atitinkamose Teisingumo Teismo procedūros reglamento nuostatose nustatytų sąlygų.

122

Antra, aplinkybė, kad pagal tokį sprendimo variantą šalis gali pateikti pastabų, į kurias kitos Bendrajame Teisme nagrinėjamos bylos šalys negalėtų atsakyti, nėra svarbi, nes, pirma, pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamentą apskritai nesuteikiama teisė atsakyti į pastabas, pateiktas pagal šio Procedūros reglamento 217 straipsnį, ir, antra, Procedūros reglamento 217 straipsnio 3 dalyje vis dėlto yra numatyta, kad papildomų pastabų raštu galima leisti pateikti, jei yra tai pagrindžiančių aplinkybių.

123

Galiausiai dėl Komisijos argumento, kad suteikus įstojusios į bylą Bendrajame Teisme šalies statusą į apeliacinę bylą įstojusiai šaliai, kuri taip pat yra ieškovė byloje, kurią tas teismas sustabdė pasirinkęs „modelinę“ bylą, būtų apeinamas toks sprendimas sustabdyti, reikia pažymėti, kad toks sprendimas sustabdyti negali užkirsti kelio šios ieškovės įstojimui į bylą Sąjungos teisme, jei toks įstojimas į bylą turi būti leidžiamas pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2019 m. spalio 15 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Komisija / Belgija ir Magnetrol International, C‑337/19 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2019:915, 14 ir 18 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

124

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad pagal šį 40 straipsnį, Bendrojo Teismo procedūros reglamente garantuojamų įstojusių į bylą šalių procesinių teisių paisymo ir gero teisingumo vykdymo principus reikalaujama, kad užtikrinant Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo procesų nuoseklumą į apeliacinę bylą įstojusi šalis automatiškai turėtų įstojusios į bylą Bendrajame Teisme šalies statusą, kai byla grąžinama šiam teismui Teisingumo Teismui panaikinus Bendrojo Teismo sprendimą.

125

Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad, pirma, 2019 m. spalio 15 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi Komisija / Belgija ir Magnetrol International (C‑337/19 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2019:915) Soudal ir Esko-Graphics buvo leista įstoti į Teisingumo Teisme nagrinėjamą bylą C‑337/19 P ir kad, antra, 2021 m. rugsėjo 16 d. Sprendimu Komisija / Belgija ir Magnetrol International (C‑337/19 P, EU:C:2021:741) Teisingumo Teismas panaikino 2019 m. vasario 14 d. Bendrojo Teismo sprendimą Belgija ir Magnetrol International / Komisija (T‑131/16 ir T‑263/16, EU:T:2019:91) ir grąžino Bendrajam Teismui bylas T‑131/16 ir T‑263/16, kad šis priimtų sprendimą dėl kai kurių šiose bylose nurodytų pagrindų.

126

Iš to išplaukia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą atsisakydamas suteikti apeliantėms įstojusios į jo nagrinėjamą bylą T‑263/16 RENV šalies statusą.

127

Vadinasi, reikia pritarti vieninteliam apeliančių nurodytam pagrindui ir panaikinti skundžiamą sprendimą.

Dėl ginčo Bendrajame Teisme

128

Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirma pastraipa, jeigu Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą, jis gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jeigu toje bylos stadijoje tai galima padaryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą.

129

Nagrinėjamu atveju iš šios nutarties 124–126 punktų matyti, kad Soudal ir Esko-Graphics automatiškai turi įstojusių į šią bylą Bendrajame Teisme šalių statusą, todėl turi visas šio statuso suteikiamas teises, visų pirma Bendrojo Teismo procedūros reglamento 217 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę pateikti pastabų.

130

Taigi Bendrasis Teismas turi patvirtinti iš minėto statuso kylančias procesines priemones.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

131

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir Teisingumo Teismas pats priima galutinį sprendimą, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia šis teismas.

132

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

133

Nors Komisija pralaimėjo bylą, Soudal ir Esko-Graphics neprašė priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų. Todėl kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas šiame apeliaciniame procese.

1.

Panaikinti 2021 m. gruodžio 6 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą nepripažinti Soudal NV ir Esko-Graphics BVBA į bylą T‑263/16 RENV įstojusiomis šalimis ir neįtraukti į šios bylos medžiagą rašytinių pastabų, kurias jos pateikė dėl išvadų, kurios, sprendžiant ginčą minėtoje byloje, turi būti padarytos remiantis 2021 m. rugsėjo 16 d. Teisingumo Teismo sprendimu Komisija / Belgija ir Magnetrol International (C‑337/19 P, EU:C:2021:741).

2.

Soudal NV, Esko-Graphics BVBA ir Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.