<TI><P><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></P></TI>3Direktyvos 2008/115 4, 6 ir 24 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:(4)Turi būti nustatytos aiškios, suprantamos ir teisingos taisyklės siekiant sukurti efektyvią grąžinimo politiką kaip privalomą gerai veikiančios migracijos politikos elementą.<...>
(6)Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad neteisėtas trečiųjų šalių piliečių buvimas būtų nutrauktas vadovaujantis teisinga ir aiškia tvarka. Pagal bendruosius ES teisės principus sprendimai pagal šią direktyvą turėtų būti priimami dėl kiekvieno konkretaus atvejo atskirai ir vadovaujantis objektyviais kriterijais, t. y. nagrinėjant turėtų būti atsižvelgiama ne vien į neteisėto buvimo faktą <...><...>
(24)Ši direktyva gerbia pagrindines teises ir laikosi principų, kurie visų pirma pripažinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje [toliau – Chartija].
4Šios direktyvos 1 straipsnyje Objektas nustatyta:Šia direktyva nustatomi bendri standartai ir tvarka, taikomi valstybėse narėse, grąžinant neteisėtai esančius trečiųjų šalių piliečius, remiantis pagrindinėmis teisėmis kaip Bendrijos ir tarptautinės teisės bendraisiais principais, įskaitant pabėgėlių apsaugos ir žmogaus teisių reikalavimus.
5Tos pačios direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje numatyta:Ši direktyva taikoma trečiųjų šalių piliečiams, neteisėtai esantiems valstybės narės teritorijoje.
6Direktyvos 2008/115 3 straipsnyje Sąvokų apibrėžtys nurodyta:Šioje direktyvoje vartojamos šios sąvokų apibrėžtys:
<...>
- 2)neteisėtas buvimas – trečiosios šalies piliečio, kuris, neatitinka arba nebeatitinka <...> atvykimo, buvimo ar gyvenimo toje valstybėje narėje sąlygų, buvimas valstybės narės teritorijoje;
<...>
- 4)sprendimas grąžinti – administracinis ar teismo sprendimas ar aktas, kuriuo konstatuojama arba paskelbiama, kad trečiosios šalies piliečio buvimas yra neteisėtas, ir nustatoma ar nurodoma prievolė grįžti;
- 5)išsiuntimas – priverstinis prievolės grįžti įvykdymas, tai yra fizinis išvežimas iš valstybės narės;
<...>
- 7)pasislėpimo pavojus – tam tikru atveju esama priežasčių, kurios grindžiamos teisėje apibrėžtais konkrečiais kriterijais, manyti, kad trečiosios šalies pilietis, kuriam turi būti taikoma grąžinimo tvarka, gali pasislėpti;
<...>
7Direktyvos 2008/115 6 straipsnyje Sprendimas grąžinti skelbiama:1.Valstybės narės priima sprendimą grąžinti kiekvieno trečiosios šalies piliečio, neteisėtai esančio jų teritorijoje, atžvilgiu, nepažeisdamos 2–5 dalyse nurodytų išimčių.<...>
4.Valstybės narės, atsižvelgdamos į asmenines, humanitares ar kitas priežastis, bet kuriuo metu gali suteikti atskirą leidimą gyventi ar kitokį leidimą, suteikiantį teisę pasilikti neteisėtai jų teritorijoje esančiam trečiosios šalies piliečiui. Tokiu atveju sprendimas grąžinti nepriimamas. Jei sprendimas grąžinti jau buvo priimtas, jis panaikinamas arba sustabdomas leidimo gyventi arba kito leidimo, suteikiančio teisę pasilikti, galiojimo laikotarpiui.<...>
6.Šia direktyva valstybėms narėms neužkertamas kelias vienu administraciniu ar teismo sprendimu ar aktu priimti sprendimą užbaigti teisėtą buvimą kartu su sprendimu grąžinti ir (arba) sprendimu dėl išsiuntimo ir (arba) sprendimu uždrausti atvykti, kaip tai numatyta jų nacionalinės teisės aktuose, nepažeidžiant III skyriuje numatytų procesinės apsaugos priemonių arba kitų Bendrijos ir nacionalinėje teisėje numatytų atitinkamų nuostatų.
8Tos pačios direktyvos 7 straipsnyje Savanoriškas išvykimas įtvirtinta:1.Sprendime grąžinti numatomas atitinkamas laikotarpis savanoriškai išvykti, trunkantis nuo septynių iki trisdešimties dienų, nepažeidžiant 2 ir 4 dalyse nurodytų išimčių.<...>
4.Jeigu esama pasislėpimo pavojaus, arba jei prašymas dėl teisėto buvimo buvo atmestas, kaip akivaizdžiai nepagrįstas ar melagingas, arba jei suinteresuotas asmuo kelia pavojų viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, valstybės narės gali nesuteikti laikotarpio savanoriškai išvykti arba gali suteikti trumpesnį nei septynių dienų laikotarpį.
9Direktyvos 2008/115 12 straipsnio Forma 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta:Sprendimai grąžinti ir, jei tokie priimti, sprendimai uždrausti atvykti bei sprendimai dėl išsiuntimo priimami raštu pateikiant faktines ir teisines priežastis, taip pat informaciją apie galimas teisines teisių gynimo priemones.
10Minėtos direktyvos 13 straipsnio Teisių gynimo priemonės 1 ir 3 dalyse nustatyta:1.Atitinkamam trečiosios šalies piliečiui suteikiama veiksminga teisių gynimo priemonė siekiant apskųsti ar peržiūrėti sprendimus, susijusius su grąžinimu, kaip nurodyta 12 straipsnio 1 dalyje, kompetentingame teisme arba kitoje administracinėje institucijoje ar kompetentingoje įstaigoje, sudarytoje iš narių, kurie yra nešališki ir naudojasi nepriklausomumo apsaugos priemonėmis.<...>
3.Atitinkamam trečiosios šalies piliečiui suteikiama galimybė gauti teisinę konsultaciją, turėti atstovą ir, jei reikia, gauti lingvistinę pagalbą.
<TI><P><HT TYPE="ITALIC">Prancūzijos teisė</HT></P></TI>11Pagal Užsieniečių atvykimo į šalį, gyvenimo joje ir prieglobsčio teisės kodekso (Code de l’entrée et du séjour des étrangers et du droit d’asile), iš dalies pakeisto 2011 m. birželio 16 d. imigracijos, integracijos ir pilietybės įstatymu (JORF, 2011 m. birželio 17 d., p. 10290, toliau – Ceseda), L. 511‑1 straipsnį:- I.Administracinė institucija turi teisę įpareigoti užsienietį, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės <...> pilietis arba tokio piliečio šeimos narys, kaip jis suprantamas pagal L. 121‑1 straipsnio 4 ir 5 punktus, išvykti iš Prancūzijos teritorijos šiais atvejais:
<...>
- 3°jeigu užsieniečiui atsisakyta išduoti leidimą gyventi šalyje ar jį pratęsti;
<...>
- 5°jeigu iš užsieniečio paimtas prašymo išduoti leidimo gyventi šalyje kortelę pateikimą patvirtinantis dokumentas ar jam išduotas leidimas laikinai gyventi šalyje arba atsisakyta pratęsti šių dokumentų galiojimo terminą.
Sprendimas įpareigoti išvykti iš Prancūzijos teritorijos turi būti motyvuotas.
Šio I straipsnio 3 ir 5°punktuose nurodytais atvejais priimamus sprendimus neprivalu pagrįsti kitokiais motyvais nei nurodyti sprendime dėl leidimo gyventi šalyje, tačiau ši nuostata netaikoma motyvams, kuriais vadovaujantis taikomi II ir III straipsniai.
Įpareigojime išvykti iš šalies nurodoma paskirties šalis, į kurią užsienietis būtų grąžinamas priverstine tvarka vykdomo išsiuntimo atveju.
- II.Įpareigojimą išvykti iš Prancūzijos teritorijos užsienietis privalo įvykdyti per 30 dienų nuo pranešimo apie tokį įpareigojimą įteikimo dienos ir turi teisę prašyti skirti jam sugrįžimo į kilmės šalį pagalbą. Administracinė institucija, atsižvelgusi į asmeninę užsieniečio padėtį, gali išimties tvarka nustatyti ilgesnį nei 30 dienų savanoriško išvykimo iš šalies terminą.
Tačiau administracinė institucija turi teisę motyvuotu sprendimu nurodyti, kad užsienietis privalo nedelsiant išvykti iš Prancūzijos teritorijos, jei:
<...>
- 3°kyla grėsmė, kad užsienietis šio įpareigojimo nevykdys. Tokia grėsmė preziumuojama, nebent yra ypatingų aplinkybių, kurios susiklostė tokiais atvejais:
<...>
- d)užsienietis nevykdė ankstesnės išsiuntimo iš šalies priemonės;
- e)užsienietis padirbo, suklastojo, arba kitu nei savo vardu įgijo leidimą gyventi šalyje, tapatybę patvirtinantį ar kelionės dokumentą;
<...>
II straipsnio antrą pastraipą administracinė institucija turi teisę taikyti remdamasi ir tuo pagrindu, kuris paaiškėja per pagal pirmą pastraipą suteiktą terminą.
<...>.
12Ceseda L. 512‑1 straipsnyje numatyta:- I.Užsienietis, kuris įpareigotas išvykti iš Prancūzijos teritorijos ir nustatytas L. 511‑1 straipsnio II dalies pirmoje pastraipoje minimas savanoriško išvykimo laikotarpis, per [30] dienų nuo pranešimo apie tokį sprendimą gali prašyti administracinio teismo panaikinti šį sprendimą, sprendimą dėl leidimo gyventi šalyje, sprendimą nustatyti grąžinimo valstybę ir su jais galintį būti susietą sprendimą uždrausti grįžti į Prancūzijos teritoriją. Užsienietis, kuriam pagal to paties L. 511‑1 straipsnio III dalį uždrausta sugrįžti į šalį, per 30 dienų nuo pranešimo apie šį draudimą gali prašyti jį panaikinti.
Užsienietis gali prašyti skirti jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ne vėliau nei prašymo dėl sprendimo panaikinimo pateikimo momentu. Administracinis teismas sprendimą priima per tris mėnesius nuo prašymo pateikimo.
Tačiau jei užsieniečiui pritaikyta <...> L. 551‑1 straipsnyje numatyta sulaikymo priemonė, sprendimas priimamas pagal šio straipsnio III dalyje numatytą procedūrą ir joje numatytus terminus.
- II.Užsienietis, kuris įpareigotas išvykti iš šalies teritorijos nenustatant laikotarpio, per [48] valandas nuo administracine tvarka gauto pranešimo apie tokį sprendimą gali prašyti administracinio teismo panaikinti šį sprendimą, sprendimą dėl leidimo gyventi šalyje, sprendimą nustatyti grąžinimo valstybę ir su jais galintį būti susietą sprendimą uždrausti grįžti į Prancūzijos teritoriją.
Sprendimas dėl tokio skundo priimamas pagal I dalyje numatytą procedūrą ir per joje nustatytą terminą.
Tačiau jei užsieniečiui pritaikyta <...> L. 551‑1 straipsnyje numatyta sulaikymo priemonė, sprendimas priimamas pagal šio straipsnio III dalyje numatytą procedūrą ir joje numatytus terminus.
- III.Užsienietis, kuriam pritaikyta sulaikymo priemonė <...>, gali prašyti administracinio teismo pirmininko panaikinti šį sprendimą per [48] valandas nuo pranešimo. Kai užsienietis įpareigotas išvykti iš Prancūzijos teritorijos, tuo pačiu skundu dėl sprendimo panaikinimo gali būti prašoma panaikinti ir įpareigojimą išvykti iš Prancūzijos teritorijos, sprendimą nenustatyti savanoriško išvykimo laikotarpio, sprendimą nustatyti grąžinimo valstybę ir su jais galintį būti susietą sprendimą uždrausti grįžti į Prancūzijos teritoriją, jei apie juos pranešta kartu su pranešimu apie sprendimą pritaikyti sulaikymo arba įpareigojimo būti nustatytoje vietoje priemonę. <...>
<...>
13Ceseda L.512-3 straipsnyje nustatyta:L. 551‑1 ir L. 561‑2 straipsniai užsieniečiui, kuris įpareigotas išvykti iš Prancūzijos teritorijos, taikomi pasibaigus jam nustatytam savanoriško išvykimo laikotarpiui arba, jei toks laikotarpis nenustatytas, nuo pranešimo apie įpareigojimą išvykti iš Prancūzijos teritorijos momento.Įpareigojimas išvykti iš Prancūzijos teritorijos priverstine tvarka negali būti vykdomas iki pasibaigs savanoriško išvykimo laikotarpis arba, jei toks laikotarpis nenustatytas, iki praeis [48] valandos nuo pranešimo apie šį įpareigojimą administracine tvarka, arba kol administracinis teismas priims sprendimą, jei į jį kreiptasi. Užsienietis apie tai informuojamas raštu pateikiamame pranešime apie įpareigojimą išvykti iš Prancūzijos teritorijos.
14Ceseda L.742-7 straipsnyje nustatyta:Užsienietis, kuriam galutinai atsisakyta suteikti pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą ir kuriam negali būti leidžiama pasilikti teritorijoje kitokiu pagrindu, privalo išvykti iš Prancūzijos teritorijos, antraip jam gali būti taikomas išsiuntimas, numatytas V tomo I antraštinėje dalyje, o prireikus – ir VI tomo II antraštinės dalies I skyriuje numatytos sankcijos.
152000 m. balandžio 12 d. Įstatymo Nr. 2000-321 dėl piliečių teisių esant santykiams su administracija (Loi relative aux droits des citoyens dans leurs relations avec les administrations, JORF, 2000 4 13, p. 5646) 24 straipsnyje numatyta:Išskyrus dėl prašymo priimamus sprendimus, individualūs sprendimai, kurie turi būti pagrįsti 1979 m. liepos 11 d. Įstatymo Nr. 79‑587 dėl administracinių aktų motyvavimo ir administracijos santykių su visuomene gerinimo 1 ir 2 straipsniais, priimami tik suteikus suinteresuotam asmeniui galimybę tiesiogiai pateikti rašytines ir prireikus (šio asmens prašymu) žodines pastabas. Šis asmuo gali veikti padedamas patarėjo arba būti atstovaujamas pasirinkto įgaliotinio. Administracinė institucija neprivalo tenkinti prašymų būti išklausytam, kuriais piktnaudžiaujama, pavyzdžiui, teikiant daug arba kartotinių prašymų ar tai darant sistemingai.Pirmos pastraipos nuostatos netaikomos:
<...>
- 3°Sprendimams, kuriems teisės aktuose nustatyta speciali ginčo procedūra.
16Prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodyta, kad 2007 m. spalio 19 d. Nuomonėje Conseil d’État konstatavo, kad pagal 2000 m. balandžio 12 d. Įstatymo dėl piliečių teisių esant santykiams su administracija Nr. 2000‑321 24 straipsnio 3°punktą šio įstatymo 24 straipsnis netaikomas sprendimams, kuriais įpareigojama išvykti iš Prancūzijos teritorijos, nes į Ceseda įtraukęs specialiąsias procedūrines garantijas teisės aktų leidėjas siekė nustatyti išsamias administracinės ir ginčo procedūros taisykles, taikomas priimant ir vykdant šiuos sprendimus.