<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.15-->
  <head>
    <title>2025-05-202505C108202303240-00-TRA-DOC-LT-CONCL-C-0324-23-202410895-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="2/06/2025 15:29:18" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="CNC" name="TypeDoc"/>
    <meta content="Knuy3ax8Kd6mNmBZV3mxf2GE7cgBoD/dskf7bNdeQTDR1w59HS83ETE4IYbf3my5feVw9MEkJgJPBjjekyCVtkD1K9WGYvlWE1DLaTvONZ5P+iYFHF85nIvf0YOcQ64dvZEJiIir6ojbMt0PWievZ/GoM8WwSAzji3i/RUVQBio=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="lke" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="0324" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2023" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="lke" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="CNC_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 02-12-24 10:44:22" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="668801123c1f4cd1b67b6e3bee3c8a95" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0324" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="RP" name="NatureAff"/>
    <meta content="RP" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId24" style="first"/>
      <div id="rId20" style="even">Generalinės advokatės L. Medina išvada – Byla C‑324/23</div>
      <div id="rId21" style="default">Myszak</div>
    </div>
    <p class="C36Centre" id="para-1" title="page-1">
      GENERALINĖS ADVOKATĖS
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-2" title="page-1">
      LAILA MEDINA IŠVADA,
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-3" title="page-1">
      pateikta 2024 m. gruodžio 12 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">1</a>
</span>)
      
    </p>
    <p class="C38Centregrasgrandespacement" id="para-4" title="page-1">
      Byla C‑324/23 [Myszak] (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-2" href="#t-2">i</a>
</span>)
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-5" title="page-1">
      OF,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-6" title="page-1">
      EI,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-7" title="page-1">
      RI
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-8" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-9" title="page-1">
      M. K., Getin Noble Bank S.A. likvidatorių, anksčiau – Getin Noble Bank S.A.
    </p>
    <p class="C39Centreespacement" id="para-10" title="page-1">
      (Sąd Okręgowy w Warszawie (Varšuvos apygardos teismas, Lenkija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-11" title="page-1">
      „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Vartotojų apsauga – Direktyva 93/13/EEB – Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais – 6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis – Hipoteka užtikrintos paskolos sutartis, indeksuojama pagal užsienio valiutos kursą – Vartotojo ieškinys dėl sutarties pripažinimo negaliojančia – Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant sustabdyti sutarties vykdymą – Laikinosios apsaugos priemonės – Direktyva 2014/59/ES – Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva (toliau – BGPD) – Pertvarkomas bankas – 34 straipsnio 1 dalies b ir g punktai – Bendrieji pertvarkymą reglamentuojantys principai – Principas, kad nė vieno kreditoriaus padėtis neturi būti blogesnė – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis – Veiksminga teisminė gynyba“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-12" title="page-2">
      
        <br/>
      
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-3" href="#t-3">2</a>
</span>) 6 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies bei Direktyvos 2014/59/ES (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-4" href="#t-4">3</a>
</span>), kuria nustatyta kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema, 34 straipsnio 1 dalies b ir g punktų bei 70 straipsnio 1 ir 4 dalių išaiškinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymas pateiktas nagrinėjant OF, EI ir RI (toliau – ieškovai) ginčą su Getin Noble Bank S.A. likvidatoriumi M. K. Ieškovai (vartotojai) su banku atsakovu sudarė hipoteka užtikrintos paskolos sutartį, indeksuojamą pagal Šveicarijos franko (toliau – CHF) kursą, ir iki šiol nėra sumokėję visų sutartų įmokų. Jie kreipėsi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą prašydami pripažinti šią sutartį negaliojančia, motyvuodami tuo, kad joje yra nesąžiningų sąlygų. Kol vyko šis procesas, buvo pradėtas Getin Noble Bank pertvarkymas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tuomet ieškovai kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių, prašydami sustabdyti jų įsipareigojimų vykdymą, kol byla bus išnagrinėta iš esmės. Pagal nacionalinę teisę šios priemonės priskiriamos prie apsaugos priemonių, kurias ieškovai prašo taikyti tam, kad būtų sustabdytas jų įsipareigojimo mokėti mėnesines paskolos įmokas vykdymas per tą procesą, kol teismas išnagrinės pagrindinį ieškinį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-5" href="#t-5">4</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar galima apriboti vartotojams pagal Direktyvą 93/13 suteiktą apsaugą, jeigu atitinkamam bankui taikoma Direktyvoje 2014/59 reglamentuota pertvarkymo procedūra. Taigi šioje byloje Teisingumo Teismas turi siekti užtikrinti šių dviejų direktyvų poveikio pusiausvyrą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">I.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Europos Sąjungos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyva 93/13</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-21" title="page-4">
      „Valstybės narės nustato, kad nesąžiningos sąlygos naudojamos sutartyje, kurią pardavėjas ar tiekėjas sudaro su vartotoju taip, kaip numatyta jų nacionalinės teisės aktuose, nebūtų privalomos vartotojui, ir kad sutartis ir toliau būtų šalims privaloma tomis sąlygomis, jei ji gali išlikti be nesąžiningų nuostatų.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tos direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-23" title="page-4">
      „Valstybės narės užtikrina, kad vartotojų ir konkurentų naudai egzistuotų pakankamos ir veiksmingos priemonės, užkertančios kelią nuolatiniam nesąžiningų sąlygų naudojimui sutartyse, pardavėjų ar tiekėjų sudaromose su vartotojais.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyva 2014/59</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiai išvadai svarbios 3, 5, 10, 31, 48, 50, 51, 60 ir 69 konstatuojamosios dalys.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios direktyvos 34 straipsnio „Bendrieji pertvarkymo principai“ 1 dalies b ir g punktuose nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-27" title="page-4">
      „Valstybės narės užtikrina, kad, taikydamos pertvarkymo priemones ir naudodamosi pertvarkymo įgaliojimais, pertvarkymo institucijos imtųsi visų priemonių, tinkamų užtikrinti, kad imantis pertvarkymo veiksmų būtų laikomasi šių principų:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-28" title="page-4">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-29" title="page-4">
      b) nuostoliai pertvarkomos įstaigos kreditoriams paskirstomi po akcininkų pagal jų reikalavimų tenkinimo eiliškumą, jeigu tai įprastinė bankroto byla, išskyrus atvejus, kai šioje direktyvoje aiškiai nustatyta kitaip;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-30" title="page-4">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-31" title="page-4">
      g) nė vienas kreditorius neturi patirti nuostolių, viršijančių nuostolius, kurie būtų patirti, jei įstaiga arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodytas subjektas būtų buvę likviduoti iškeliant įprastinę bankroto bylą taikant 73–75 straipsniuose numatytas apsaugos priemones.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2014/59 37 straipsnio „Bendrieji pertvarkymo priemonių principai“ 1 dalyje ir 3 dalies b punkte nustatyta, kad pertvarkymo institucijos turi turėti būtinus įgaliojimus taikyti pertvarkymo priemones, įskaitant laikinos įstaigos sukūrimo priemonę. Šios direktyvos 37 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad įstaigos, iš kurių perduotas turtas, turi būti likviduotos iškeliant įprastinę bankroto bylą per pagrįstą laikotarpį, atsižvelgiant į būtinybę toliau teikti esmines paslaugas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2014/59 70 straipsnio „Įgaliojimai apriboti teisių į užtikrinimo priemones įgyvendinimą“ 1 dalyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-34" title="page-4">
      „Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos turėtų įgaliojimus apriboti pertvarkomos įstaigos užtikrinimo priemones turinčių kreditorių galimybes įgyvendinti savo teises į užtikrinimo priemones, susijusias su tos pertvarkomos įstaigos turtu, nuo pranešimo apie apribojimą pagal 83 straipsnio 4 dalį paskelbimo iki kitos darbo dienos po to paskelbimo vidurnakčio valstybėje narėje, kurioje yra pertvarkomos įstaigos pertvarkymo institucija.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2014/59 73 straipsnyje nustatytos akcininkų ir kreditorių vertinimo atliekant dalinį perdavimą ir taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę taisyklės. Šios direktyvos 74 straipsnyje reikalaujama, kad, siekdamos įvertinti, ar akcininkams ir kreditoriams būtų taikytas geresnis vertinimas, jei pertvarkomai įstaigai būtų iškelta įprastinė bankroto byla, valstybės narės užtikrintų, jog nepriklausomas asmuo atliktų vertinimą. Pagal Direktyvos 2014/59 75 straipsnį valstybės narės turi užtikrinti, kad jei atlikus įvertinimą pagal šios direktyvos 74 straipsnį nustatyta, kad kurie nors akcininkai arba kreditoriai patyrė didesnių nuostolių, nei jie būtų patyrę įstaigą likviduojant pagal įprastinę bankroto bylą, tie akcininkai arba kreditoriai turi teisę į skirtumo išmokėjimą iš pertvarkymo finansavimo struktūrų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Lenkijos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Civilinis kodeksas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">1964 m. balandžio 23 d. Ustawa – Kodeks cywilny (Įstatymas dėl Civilinio kodekso) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-6" href="#t-6">5</a>
</span>) suvestinės redakcijos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-7" href="#t-7">6</a>
</span>) (toliau – Civilinis kodeksas) 3851 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad su vartotoju sudarytos sutarties sąlygos, dėl kurių nebuvo atskirai derėtasi, nėra jam privalomos, jeigu jose vartotojo teisės ir pareigos nustatomos nusižengiant gerai moralei ir šiurkščiai pažeidžiant jo interesus (neleistinos sutarties sąlygos).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Civilinio proceso kodeksas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">1964 m. lapkričio 17 d. Ustawa – Kodeks postępowania cywilnego (Įstatymas dėl Civilinio proceso kodekso) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-8" href="#t-8">7</a>
</span>) suvestinės redakcijos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-9" href="#t-9">8</a>
</span>) (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 7301 straipsnyje įtvirtinta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-41" title="page-4">
      „1. Bet kuri bylos šalis arba bylos dalyvis gali prašyti taikyti apsaugos priemonę, jei pagrindžia savo reikalavimą ir teisinį suinteresuotumą laikinosios apsaugos priemonės taikymu.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-42" title="page-4">
      2. Teisinis suinteresuotumas apsaugos priemonės taikymu yra, kai dėl šios priemonės netaikymo taptų neįmanoma arba pernelyg sudėtinga įvykdyti byloje priimtą sprendimą arba būtų kitaip neįmanoma ar pernelyg sudėtinga pasiekti bylos nagrinėjimo tikslą.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-43" title="page-4">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-44" title="page-4">
      3. Priimdamas sprendimą dėl prašymo taikyti apsaugos priemones teismas turi atsižvelgti į bylos šalių interesus taip, kad užtikrintų tinkamą teisinę apsaugą gavėjui ir neįpareigotų skolininko daugiau, nei būtina.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad pagrindinei bylai taip pat svarbūs Civilinio proceso kodekso 731, 755 straipsniai ir 7552 straipsnio 1 dalis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bankų garantijų fondo įstatymas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ustawa z 10 czerwca 2016 r. o Bankowym Funduszu Gwarancyjnym, systemie gwarantowania depozytów oraz przymusowej restrukturyzacji (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-10" href="#t-10">9</a>
</span>) (2016 m. birželio 10 d. Bankų garantijų fondo, indėlių draudimo sistemos ir priverstinio pertvarkymo įstatymas, toliau – Bankų garantijų fondo įstatymas) 135 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-48" title="page-4">
      „1. Nereikia priimti sprendimo vykdymo procese arba procese dėl apsaugos priemonių taikymo, kiek tai susiję su pertvarkomos įstaigos turtu, jeigu procesas buvo pradėtas prieš pradedant priverstinį pertvarkymą.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-49" title="page-4">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-50" title="page-4">
      4. Vykstant priverstiniam pertvarkymui pertvarkomo subjekto atžvilgiu negali būti pradėtos jokios priverstinio vykdymo ar reikalavimų užtikrinimo procedūros.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal šio įstatymo 142 straipsnio 1 dalį Bankowy Fundusz Gwarancyjny (Bankų garantijų fondas, Lenkija) gali sustabdyti teisę vykdyti išieškojimą iš pertvarkomos įstaigos turto, kuriuo užtikrinti reikalavimai, ne ilgesniam laikotarpiui nei iki kitos darbo dienos, einančios po pranešimo apie šios teisės įgyvendinimo sustabdymą paskelbimo, pabaigos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bankroto įstatymas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ustawa z dnia 28 lutego 2003 r. Prawo upadłościowe (2003 m. vasario 28 d. Bankroto įstatymas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-11" href="#t-11">10</a>
</span>); toliau – Bankroto įstatymas) 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdymo procedūros iš bankrutuojančios įmonės turto automatiškai sustabdomos paskelbus bankrotą ir nutraukiamos, kai įsigalioja sprendimas dėl bankroto. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sustabdytoje byloje nepaskirstytos sumos laikomos bankrutuojančio subjekto turtu. Pagal šio straipsnio 3 dalį draudžiama vykdyti išieškojimą po bankroto paskelbimo, išskyrus tam tikrus reikalavimus dėl išlaikymo arba pensijų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">II.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės ir prejudicinis klausimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2007 m. OF kartu su savo tėvais RI ir EI su Getin Noble Bank sudarė hipoteka užtikrintos paskolos sutartį dėl 185 375,71 Lenkijos zlotų (toliau – PLN) (apie 40 000 EUR) sumos 360 mėnesių laikotarpiui (toliau – pagrindinėje byloje nagrinėjama paskolos sutartis). Į tą paskolos sutartį buvo įtraukta sąlyga, pagal kurią ta suma konvertuojama į Šveicarijos frankus (toliau – CHF) pagal to banko lentelėje nustatytą pirkimo kursą. Mėnesinės įmokos, apskaičiuotos CHF, turėjo būti mokamos PLN pagal CHF pardavimo kursą, kurį taip pat vienašališkai nustatė tas bankas ir kuris buvo nurodomas banko lentelėje mokėjimo dieną.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Paskola buvo panaudota nekilnojamojo turto pirkimo kainos daliai padengti ir su paskolos gavimu susijusioms išlaidoms apmokėti. Ieškovams pagrindinėje byloje buvo pateikta palyginamoji lentelė – joje išdėstyta informacija apie palūkanų normos ir valiutų kurso pokyčių poveikį šiai paskolos sutarčiai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2022 m. rugsėjo 29 d. Bankų garantijų fondas, vadovaudamasis Bankų garantijų fondo įstatymu, priėmė sprendimą pradėti Getin Noble Bank priverstinį pertvarkymą taikant laikinos įstaigos sukūrimo priemonę. Šiuo sprendimu buvo įsteigtas naujas subjektas VELO Bank S.A., jam buvo perduotos beveik visos atsakovo Getin Noble Bank S.A. teisės ir įsipareigojimai, išskyrus turtines teises, kylančias iš faktinių, teisinių veiksmų ar deliktų, susijusių su kredito ir paskolos sutartimis, sudarytomis CHF arba indeksuotomis pagal CHF keitimo kursą, ir iš šių turtinių teisių kylančius reikalavimus, įskaitant nagrinėjamus civilinėse ir administracinėse bylose, nepaisant jų inicijavimo datos. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad tai reiškia, jog Getin Noble Bank turtą daugiausia sudaro reikalavimai pagal paskolos sutartis, kuriose, kaip ir ieškovų sudarytoje sutartyje, yra tariamai nesąžiningų sutarties sąlygų, kurias galima ginčyti atgaline data.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš žiniasklaidoje paskelbtų Bankų garantijų fondo pareiškimų matyti, kad per metus bus kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo Getin Noble bank ir jo likvidavimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ieškovai pareiškė ieškinį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme ir paprašė pripažinti pagrindinėje byloje nagrinėjamą paskolos sutartį negaliojančia bei priteisti 48 352,97 PLN ir 27 171,82 CHF (tai sudaro maždaug 95 % išmokėtos pagrindinės sumos), taip pat įstatymuose nustatytas palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad paskolos sutartyje buvo neleistinų sutarties sąlygų dėl paskolos sumos indeksavimo užsienio valiuta. Reikalaujama suma – tai ieškovų atliktų mokėjimų suma. Nepatenkinus šio reikalavimo, ieškovai prašė leisti toliau vykdyti sutartį, kai iš jos bus pašalintos nesąžiningos sąlygos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Getin Noble Bank prašė atmesti ieškinį ir neigė, kad sutarties sąlygos yra neleistinos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Priėmus sprendimą dėl pertvarkymo, ieškovai pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – prašė užtikrinti reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia nustatant bylos šalių teises ir įsipareigojimus bylos nagrinėjimo iš esmės laikotarpiui. Visų pirma jie prašė sustabdyti įsipareigojimo mokėti mėnesines paskolos įmokas vykdymą laikotarpiu nuo ieškinio pareiškimo iki galutinio bylos išnagrinėjimo. Be to, ieškovai prašė uždrausti atsakovui nutraukti sutartį savo iniciatyva ir paskelbti Biuro Informacji Gospodarczej (Ekonominės informacijos biuras, Lenkija) informaciją apie tai, kad ieškovai nesumokėjo paskolos įmokų laikotarpiu nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pradžios iki galutinio bylos išnagrinėjimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bylose teisėjas priima sprendimą dėl apsaugos priemonių remdamasis prima facie įrodymais dėl šalių reikalavimų, kartu atsižvelgdamas į visus byloje surinktus įrodymus dėl bylos esmės. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad i) ieškovai yra vartotojai, ii) nagrinėjamos paskolos sutarties sąlygos yra nesąžiningos, nes dėl jų vartotojams tenka valiutos kurso rizika, o bankas gali savavališkai nustatyti valiutų kursų skirtumą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-12" href="#t-12">11</a>
</span>) ir iii) dėl šalių sudarytos sutarties pakeitimų šios sąlygos netapo galiojančios.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo jurisprudenciją, turi būti įmanoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, leidžiančias sustabdyti ieškovų įsipareigojimo mokėti mėnesines paskolos įmokas vykdymą nagrinėjant bylą iš esmės. Vis dėlto pagal Bankų garantijų fondo įstatymo 135 straipsnio 1 ir 4 dalis, kaip jas aiškina nacionaliniai teismai, kai bankas yra pertvarkomas, šie teismai turi priimti sprendimą nenagrinėti prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, toks aiškinimas neatitinka Direktyvos 93/13 nuostatų ir pažeidžia šioje direktyvoje numatytas vartotojo teises.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo: kadangi užtikrinti tokį reikalavimą, koks nagrinėjamas pagrindinėje byloje, būtų leidžiama nagrinėjant įprastinę bankroto bylą, Bankų garantijų fondo įstatymo 135 straipsnio 1 ir 4 dalių aiškinimas, pagal kurį neleidžiama pateikti tokio reikalavimo vykdymo užtikrinimo, būtų nepalankus vartotojams, kurie yra kreditoriai, palyginti su tokiais vartotojais, kuriuos sieja santykiai su bankais, likviduojamais išnagrinėjus bankroto bylą. Taigi toks aiškinimas prieštarautų Direktyvos 2014/59 34 straipsnio 1 dalies g punktui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Esant šioms aplinkybėms, Sąd Okręgowy w Warszawie (Varšuvos apygardos teismas, Lenkija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-66" title="page-4">
      „Ar [Direktyvos 93/13] 6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis, atsižvelgiant į veiksmingumo ir proporcingumo principus[,] ir [Direktyvos 2014/59] 34 straipsnio 1 dalies b ir g punktai bei 70 straipsnio 1 ir 4 dalys turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias banko, dėl kurio pradėtas priverstinis pertvarkymas, atžvilgiu neleidžiama tenkinti vartotojo prašymo, kad teismas taikytų laikinąją apsaugos (reikalavimo užtikrinimo) priemonę, kuria teismo proceso metu sustabdomas prievolės mokėti paskolos ir palūkanų įmokas pagal paskolos sutartį, kurią teismas gali pripažinti negaliojančia iš jos pašalinus nesąžiningas sąlygas, vykdymas, vien dėl to, kad šis bankas yra priverstinai pertvarkomas?“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">III.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Procesas Teisingumo Teisme</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ieškovai pagrindinėje byloje, Lenkijos vyriausybė ir Europos Komisija pateikė rašytines pastabas. Per 2024 m. spalio 17 d. įvykusį posėdį buvo išklausytos visos šios šalys, taip pat atsakovas pagrindinėje byloje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">IV.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vertinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Klausimo performulavimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad Bankų garantijų fondo įstatymo 135 straipsnio 1 ir 4 dalimis Direktyvos 2014/59 70 straipsnio 1 dalis netinkamai perkelta į nacionalinę teisę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl šio klausimo Lenkijos vyriausybė ir Komisija tvirtina, kad, atrodo, Direktyvos 2014/59 70 straipsnio 1 dalis iš tiesų buvo perkelta į Lenkijos teisę Bankų garantijų fondo įstatymo 142 straipsnio 1 dalimi, kurios taikymo sritis laiko atžvilgiu skiriasi nuo jo 135 straipsnio 1 ir 4 dalių taikymo srities. Visų pirma, Bankų garantijų fondo įstatymo 135 straipsnio 1 dalyje kalbama apie bylas dėl apsaugos priemonių taikymo, kurios buvo iškeltos prieš pradedant pertvarkymo procesą, o šio įstatymo 135 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami prašymai, pateikti dėl pertvarkomo subjekto priverstinio pertvarkymo laikotarpiu. Vis dėlto Direktyvos 2014/59 70 straipsnio 1 dalis apima labai trumpą laikotarpį nuo pranešimo apie apribojimą paskelbimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-13" href="#t-13">12</a>
</span>) iki kitos darbo dienos po to paskelbimo vidurnakčio valstybėje narėje, kurioje yra pertvarkomos įstaigos pertvarkymo institucija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bet kuriuo atveju pažymėtina, kad byloje C‑34/23 (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-14" href="#t-14">13</a>
</span>) (neseniai išspręstoje byloje, kurioje išnagrinėtos panašios į šios bylos aplinkybės) Teisingumo Teismo buvo prašoma išaiškinti Direktyvos 2014/59 70 straipsnio 1 dalį, kiek tai susiję su Bankų garantijų fondo įstatymo 135 straipsnio 1 ir 4 dalimis. Teisingumo Teismas toje byloje priimtoje nutartyje konstatavo, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas ginčas susijęs su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuris akivaizdžiai nepatenka į Direktyvos 2014/59 70 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas konkrečiai nurodė, kad pagrindinėje byloje pareikštas ieškinys, kuriuo ieškovė prašė dėl paskolos sutarties taikyti apsaugos priemones, nesusijęs su jokiomis užtikrinimo priemonėmis. Teisingumo Teismas pridūrė, kad „vartotojas, pareiškęs ieškinį dėl su Getin Noble Bank sudarytos hipoteka užtikrintos paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, neturi šio banko „užtikrinimo priemones turinčio kreditoriaus“ statuso, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/59 70 straipsnio 1 dalį“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-15" href="#t-15">14</a>
</span>). Teisingumo Teismas nutarė, kad ginčas pagrindinėje byloje akivaizdžiai nepatenka į šios nuostatos taikymo sritį, taigi pateiktas prejudicinis klausimas, susijęs tik su jos aiškinimu, neturi jokios sąsajos su ginčo dalyku (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-16" href="#t-16">15</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tiesų skolininkai pagal paskolos sutartį (kurie gali tapti kreditoriais, jeigu teismas paskolos sutartį pripažintų negaliojančia) gali būti laikomi potencialiais arba net galutiniais kreditoriais. Vis dėlto, kaip per posėdį paaiškino Komisija, kalbant apie vartojimo kredito sutartis, užtikrinimo priemonę turintis kreditorius yra paskolos davėjas arba kreditorius, turintis reikalavimo teisę į skolininko nuosavybę arba turtą. Taigi atrodo, kad tie ieškovai, kurie neturi reikalavimo teisės į aptariamą turtą, pagal tą nuostatą nelaikytini „užtikrinimo priemones turinčiais kreditoriais“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamoje byloje ieškovai (vartotojai) taip pat prašo taikyti apsaugos priemones dėl paskolos sutarties, sudarytos su pertvarkoma įstaiga. Taigi ieškovai pagrindinėje byloje negali būti laikomi „užtikrinimo priemones turinčiais kreditoriais“ labiau nei byloje, kurioje priimta minėta nutartis. Mutatis mutandis darytina išvada, kad Direktyvos 2014/59 70 straipsnio 1 dalis nėra susijusi su šio ginčo dalyku. Taigi pagal tą neseniai priimtą Teisingumo Teismo nutartį šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra akivaizdžiai nepriimtinas tiek, kiek jis susijęs su šia nuostata. Kadangi šios direktyvos 70 straipsnio 4 dalyje kalbama apie naudojimąsi įgaliojimais pagal tą patį straipsnį, ši nuostata taip pat nėra svarbi nagrinėjamai bylai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimas turi būti performuluotas taip: ar Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis, siejamos su veiksmingumo principu ir Direktyvos 2014/59 34 straipsnio 1 dalies b ir g punktais, turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos arba praktika, pagal kurias neleidžiama taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, siekiant teismo proceso laikotarpiu sustabdyti įsipareigojimą ateityje mokėti mėnesines paskolos įmokas vien dėl to, kad bankas atsakovas pertvarkomas pagal Direktyvą 2014/59 (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-17" href="#t-17">16</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prejudiciniu klausimu siekia išsiaiškinti Direktyvos 2014/59 ir Direktyvos 93/13 nuostatų, siejamų su veiksmingumo principu, tarpusavio sąveiką, pirmiausia išnagrinėsiu šias nuostatas, o paskui pereisiu prie jų tarpusavio sąveikos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies aiškinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad nesąžininga pripažinta sutarties sąlyga iš principo turi būti laikoma niekuomet neegzistavusia, todėl ji negali sukelti pasekmių vartotojui. Taigi teismo konstatavimas, jog tokia sąlyga yra nesąžininga, iš principo turi lemti vartotojo faktinės ir teisinės situacijos, kurioje jis būtų, jeigu nebūtų minėtos sąlygos, atkūrimą. Nacionalinio teismo pareiga netaikyti nesąžiningos sutarties sąlygos, pagal kurią privaloma mokėti sumas, kurios, kaip vėliau paaiškėja, yra nepagrįstos, iš principo reiškia atitinkamą restitucinį poveikį šių sumų atžvilgiu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-18" href="#t-18">17</a>
</span>). Galima teigti, kad kai bankai veikia įprastomis aplinkybėmis, Teisingumo Teismas nuosekliai gina vartotojų apsaugą, kai ji prieštarauja finansų įstaigų interesams, ypač kiek tai susiję su sutarčių nesąžiningomis sąlygomis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-19" href="#t-19">18</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad jei jis nustatytų, jog tam tikros nagrinėjamos hipoteka užtikrintos paskolos sutarties sąlygos yra nesąžiningos, likusi nagrinėjamos hipoteka užtikrintos paskolos sutarties dalis, pašalinus šias sąlygas, negalėtų būti toliau vykdoma ir visą sutartį reikėtų pripažinti negaliojančia. Taigi ši išvada grindžiama prielaida, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas yra pakankamai įsitikinęs, jog nagrinėjamą hipoteka užtikrintos paskolos sutartį reikia pripažinti negaliojančia ir dėl to vartotojas turėtų teisę pareikšti bankui reikalavimą grąžinti pagal šią sutartį jau sumokėtas sumas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kiek tai susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, Sąjungos teisėje nėra suderintos procedūros, taikomos nagrinėjant tariamai nesąžiningas sutarties sąlygas. Todėl kiekviena valstybė narė šias procedūras nustato savo teisės sistemoje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-20" href="#t-20">19</a>
</span>) pagal valstybių narių procesinės autonomijos principą, tačiau su sąlyga, kad jos atitiktų lygiavertiškumo ir veiksmingumo principus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-21" href="#t-21">20</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Visų pirma dėl veiksmingumo principo pažymėtina, kad valstybių narių pareiga užtikrinti iš Sąjungos teisės kylančių asmenų teisių veiksmingumą reiškia, be kita ko, kiek tai susiję su iš Direktyvos 93/13 kylančiomis teisėmis, veiksmingos teisminės gynybos reikalavimą, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnyje, kuris, be kita ko, taikomas apibrėžiant procesines taisykles, susijusias su tokiomis teisėmis grindžiamais ieškiniais (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-22" href="#t-22">21</a>
</span>). Pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos teisės reguliuojamą ginčą nagrinėjantis nacionalinis teismas turi turėti teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų užtikrintas visiškas būsimo teismo sprendimo dėl pagal Sąjungos teisę reikalaujamų teisių veiksmingumas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-23" href="#t-23">22</a>
</span>). Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad Sąjungos teisės asmenims suteiktų teisių veiksmingos teisminės gynybos principas turi būti aiškinamas kaip reikalaujantis valstybės narės teisėje numatyti galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol kompetentingas teismas nuspręs dėl nacionalinės teisės nuostatų atitikties Sąjungos teisei, jeigu taikyti šias priemones yra būtina siekiant užtikrinti visišką būsimo teismo sprendimo dėl šių teisių veiksmingumą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-24" href="#t-24">23</a>
</span>). Apibendrinant galima teigti, kad Sąjungos teisės reguliuojamą ginčą nagrinėjantis nacionalinis teismas turi turėti teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų užtikrintas visiškas būsimo teismo sprendimo dėl pagal Sąjungos teisę reikalaujamų teisių veiksmingumas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjant bylas, susijusias su vartotojų teisėmis, kylančiomis iš Direktyvos 93/13, klausimas buvo išnagrinėtas keliuose Teisingumo Teismo sprendimuose, įskaitant ir 2023 m. birželio 15 d. Sprendimą Getin Noble Bank (Paskolos sutarties vykdymo sustabdymas) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-25" href="#t-25">24</a>
</span>), kuris buvo priimtas jau pateikus šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą, tačiau jame išnagrinėtos aplinkybės buvo gana panašios į nurodytas šiame prašyme (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-26" href="#t-26">25</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Toje byloje Teisingumo Teismas pažymėjo, kad Direktyva 93/13 draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui, turinčiam jurisdikciją vertinti sutarties sąlygos nesąžiningumą, neleidžiama imtis laikinųjų apsaugos priemonių, pavyzdžiui, sustabdyti vykdymo proceso, kai tokias priemones taikyti būtina siekiant užtikrinti visišką galutinio sprendimo veiksmingumą, nes šiomis teisės nuostatomis gali būti pakenkta šia direktyva siekiamos apsaugos veiksmingumui (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-27" href="#t-27">26</a>
</span>). Teisingumo Teismas taip pat patikslino, kad gali reikėti taikyti tokias priemones, ypač kai galima rizika, kad per bylos nagrinėjimo laikotarpį, kuris gali būti pakankamai ilgas, šis vartotojas mokės didesnes mėnesines įmokas nei faktiškai mokėtinos, jei atitinkama sąlyga netaikoma (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-28" href="#t-28">27</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi Teisingumo Teismas nusprendė, kad Direktyva 93/13, visų pirma pagal jos 6 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 1 dalį, vartotojams užtikrinama apsauga reikalauja, kad nacionalinis teismas galėtų taikyti tinkamą laikinąją apsaugos priemonę, jei tai būtina visiškam būsimo sprendimo dėl nesąžiningų sutarties sąlygų veiksmingumui užtikrinti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-29" href="#t-29">28</a>
</span>). Teisingumo Teismas visų pirma pažymėjo, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas yra juo labiau būtinas, kai vartotojas prieš pradėdamas procedūrą atitinkamam bankui pervedė didesnę sumą nei pasiskolintoji (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-30" href="#t-30">29</a>
</span>). Teisingumo Teismas iš esmės padarė išvadą, kad nacionalinė jurisprudencija, pagal kurią atsisakoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis siekiama sustabdyti mėnesinių įmokų, mokėtinų pagal paskolos sutartį, mokėjimą, nors šios priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti Direktyva 93/13 vartotojams suteikiamą apsaugą, neatitinka veiksmingumo principo, todėl yra nesuderinama su Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalimi ir 7 straipsnio 1 dalimi (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-31" href="#t-31">30</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Darytina išvada, kad valstybių narių pareiga užtikrinti Sąjungos teisėje, ypač Direktyvoje 93/13, numatytų asmenų teisių veiksmingumą reiškia veiksmingos teisminės apsaugos, kuri taip pat garantuojama Chartijos 47 straipsnyje, reikalavimą, o tai reiškia, kad tuo atveju, kai vartotojas bankui pareiškia ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia dėl joje esančių nesąžiningų sąlygų, nacionalinis teismas turėtų galėti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis sustabdomas tokios paskolos sutarties vykdymas tol, kol bus išnagrinėta ši byla.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į tai, Chartijos 47 straipsnis turi tiesioginį poveikį nagrinėjant šią ir panašias bylas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-32" href="#t-32">31</a>
</span>). Kadangi minėtoje nuostatoje garantuojama teisė į veiksmingą teisminę gynybą nėra absoliuti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-33" href="#t-33">32</a>
</span>), nacionalinis teismas, taikydamas Sąjungos teisę, turi suderinti atitinkamus interesus ir imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrinta teisė į veiksmingą teisminę gynybą. Kiek tai susiję su šioje byloje nagrinėjamais interesais, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas atkreipia dėmesį į, pirma, pertvarkymo veiksmingumo tikslą, konkrečiai kalbant – į bankų sistemos finansinį stabilumą, ir, antra, į veiksmingą vartotojų teisminę gynybą. Taigi būtina išnagrinėti padarinius, atsirandančius taikant Direktyvą 2014/59.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">C.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2014/59 nuostatų aiškinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad, pradėjus Getin Noble Bank pertvarkymo procedūrą, pagal Bankų garantijų fondo įstatymo 135 straipsnio 1 ir 4 dalis negalima tenkinti vartotojų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi pagrindinis klausimas šioje byloje yra tai, ar taikant Direktyvą 2014/59 galima apriboti vartotojų teises. Esant šioms aplinkybėms, tas teismas visų pirma remiasi Direktyvos 2014/59 34 straipsnio 1 dalies b ir g punktais. Prieš pradedant analizuoti šioje nuostatoje įtvirtintus principus, reikėtų išnagrinėti jos taikymo sritį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2014/59 34 straipsnio 1 dalies b ir g punktų taikymo sritis</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">a)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąvokos „pertvarkymo veiksmai“, „pertvarkymo priemonės“ ir pertvarkymo įgaliojimai“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/59 34 straipsnio 1 dalį</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia pažymėtina, kad Direktyvos 2014/59 34 straipsnio 1 dalyje paminėtos trys sąvokos, t. y. „pertvarkymo priemonės“, „pertvarkymo įgaliojimai“ ir „pertvarkymo veiksmai“. Mano nuomone, šių trijų sąvokų taikymo sritis nėra vienoda, t. y. kai taikoma laikinos įstaigos sukūrimo priemonė, ši nuostata gali būti taikoma pertvarkymo įgaliojimams ir veiksmams, taigi veiksmams, susijusiems su atitinkamu likusiu subjektu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia norėčiau pažymėti, kad sąvoka „pertvarkymo veiksmai“ pagal šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 40 punktą reiškia sprendimą pradėti įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodyto subjekto pertvarkymą pagal 32 straipsnį ar 33 straipsnį arba pertvarkymo priemonės taikymą, arba naudojimąsi vienu ar daugiau pertvarkymo įgaliojimų. Šiuo atžvilgiu akivaizdu, kad sąvoka „pertvarkymo veiksmai“ apima ne tik šias priemones ir įgaliojimus, bet ir sprendimą pradėti įstaigos ar subjekto pertvarkymą, taigi ji yra bendra sąvoka, apimanti įvairius su pertvarkymo procedūra susijusius veiksmus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, toje nuostatoje vartojama sąvoka „pertvarkymo priemonė“ pagal direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 19 punktą reiškia pertvarkymo priemonę, nurodytą šios direktyvos 37 straipsnio 3 dalyje, t. y. verslo pardavimo priemonę, laikinos įstaigos sukūrimo priemonę, turto atskyrimo priemonę ir gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo atveju atrodo, kad taikyta pertvarkymo priemonė buvo laikinos įstaigos sukūrimo priemonė, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/59 37 straipsnio 3 dalies b punktą ir kaip reglamentuota jos 40 straipsnyje. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindinėje byloje susijęs su turtu (paskola užsienio valiuta), kuris liko Getin Noble Bank, t. y. pradiniame (arba likusiame) subjekte. Ir atvirkščiai – jis nesusijęs su turtu, perduotu vykdant pertvarkymo procedūrą sukurtai laikinai įstaigai, t. y. Velo Bank.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Direktyvos 2014/59 37 straipsnio 6 dalį, siejamą su šios direktyvos 50, 60 ir 69 konstatuojamosiomis dalimis, kai taikomos šio straipsnio 3 dalies a arba b punkte nurodytos pertvarkymo priemonės ir jos naudojamos tik daliai pertvarkomos įstaigos turto, teisių arba įsipareigojimų perduoti, likusi įstaiga arba subjektas, kurio turtas, teisės arba įsipareigojimai buvo perduoti, turi būti likviduoti iškeliant įprastinę bankroto bylą. Vadinasi, kadangi šiuo atveju panaudota laikinos įstaigos sukūrimo priemonė, turtui, kuris liko Getin Noble Bank, taikoma įprastinė bankroto procedūra.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Laikotarpis po sprendimo taikyti laikinos įstaigos sukūrimo priemonę priėmimo iki įstaigos ar subjekto likvidavimo iškeliant bankroto bylą taip pat turėtų patekti į sąvoką „pertvarkymo priemonės“, nes taikant šią priemonę nustatomas likusio subjekto statusas tuo laikotarpiu. Direktyvos 2014/59 34 straipsnio 1 dalies b ir g punktuose įtvirtinti principai tampa nebeaktualūs, kiek tai susiję su turtu, kuris lieka likusioje įstaigoje ar subjekte, tik tada, kai pradedamas įstaigos ar subjekto likvidavimas iškeliant įprastinę bankroto bylą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, Direktyvos 2014/59 34 straipsnio 1 dalyje taip pat minimi „pertvarkymo įgaliojimai“, kurie šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 20 punkte apibrėžti kaip įgaliojimai, nurodyti jos 63–72 straipsniuose.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo atžvilgiu atkreipiu dėmesį, kad šie minėti straipsniai apima įvairiausius įgaliojimus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Visų pirma, kadangi 63 straipsnio 1 dalies d punkte kalbama apie „įgaliojimus kitam subjektui jo sutikimu perduoti pertvarkomos įstaigos teises, turtą ar įsipareigojimus“, atrodo, kad sąvoka „pertvarkymo įgaliojimai“ apima sprendimą pradėti priverstinį banko atsakovo pertvarkymą naudojant sukurtą laikiną banką – šie veiksmai susiję su pertvarkoma įstaiga ir likusia įstaiga ar subjektu, prieš iškeliant jam įprastinę bankroto bylą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi tiek, kiek Direktyvos 2014/59 34 straipsnio 1 dalyje kalbama apie „pertvarkymo veiksmus“, „pertvarkymo priemones“ ir „pertvarkymo įgaliojimus“, atrodo, kad ta nuostata iš tiesų taikoma pradiniam sprendimui, kuriuo nacionalinės institucijos nusprendžia pradėti subjekto pertvarkymą. Be to, ji taikoma likusios įstaigos ar subjekto padėčiai prieš jį likviduojant iškeliant įprastinę bankroto bylą, t. y. nagrinėjamu atveju – Getin Noble Bank, taigi ir teismui pateikto prašymo taikyti apsaugos priemones dėl tos likusios įstaigos ar subjekto nagrinėjimui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">58.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vadinasi, mano nuomone, Direktyvos 2014/59 34 straipsnio 1 dalies b ir g punktuose nustatyti bendrieji pertvarkymo principai taikomi situacijai, kai ieškovai prašo taikyti apsaugos priemones (laikinąsias priemones) nagrinėjant bylą, iškeltą likusiam subjektui prieš jį likviduojant pagal įprastinę bankroto procedūrą, nes šiam likusiam subjektui buvo taikomi nacionalinių institucijų vykdomi pertvarkymo veiksmai, priemonės ir įgaliojimai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">b)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąvoka „kreditorius“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/59 34 straipsnio 1 dalies b ir g punktus</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">59.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Būtina nustatyti, ar vartotojai, kaip antai ieškovai, pareiškę ieškinį dėl nagrinėjamos paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia dėl joje taikytų nesąžiningų sutarties sąlygų, taip pat yra „kreditoriai“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/59 34 straipsnio 1 dalies b ir g punktus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">60.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Paprastai sąvoka „kreditorius“ reiškia bet kokį subjektą arba asmenį, turintį reikalavimą skolininkui. Kadangi nagrinėjamu atveju aptariami vartotojai prašo sustabdyti jų įsipareigojimo ateityje mokėti mėnesines paskolos įmokas vykdymą, prima facie atrodo, kad jie – skolininkai. Vis dėlto iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad ieškovai yra potencialūs kreditoriai, nes labai tikėtina, kad jų inicijuotoje byloje visa nagrinėjama paskolos sutartis bus pripažinta negaliojančia.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">61.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvoje 2014/59 nėra aiškiai apibrėžta, kokie įsipareigojimai lemia kreditoriaus statusą, taigi joje šiuo atžvilgiu nenustatyta jokių apribojimų. Vadinasi, sąvoka „kreditorius“ turi būti aiškinama taip, kad ji apima ir potencialius kreditorius, kai jie yra vartotojai, ir yra didelė tikimybė, kad nacionalinis teismas patenkins jų ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-34" href="#t-34">33</a>
</span>). Šis aiškinimas atitinka Direktyvoje 2014/59 įtvirtintus platesnius tikslus užtikrinti visų pertvarkymo procese dalyvaujančių suinteresuotųjų subjektų apsaugą ir teisingą požiūrį į juos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-35" href="#t-35">34</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">62.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nors nagrinėjamu atveju nacionalinis teismas dar nepriėmė sprendimo dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamos paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, ieškovų pareikštas ieškinys dėl sutarties pripažinimo negaliojančia yra formalus teisinis veiksmas, dėl kurio jų statusas gali pasikeisti iš skolininko į kreditoriaus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">63.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi ieškovai gali būti laikomi kreditoriais, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/59 34 straipsnio 1 dalies b ir g punktus, net jei teismas dar nėra priėmęs sprendimo dėl paskolos sutarties galiojimo. Šiuo klausimu pažymėtina, kad tik nacionalinis teismas, kuriame buvo pareikštas ieškinys šioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi nuspręsti, ar šiuo atveju yra pakankama tikimybė, kad skolininkas taps tokiu kreditoriumi. Ši išvada grindžiama prielaida, kad aptariami vartotojai iš tiesų yra kreditoriai, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2014/59 34 straipsnio 1 dalies b ir g punktuose įtvirtintų principų turinys</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">64.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2014/59 34 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji pertvarkymo principai, įskaitant, pirma, principą, kad akcininkams tenka pirmieji nuostoliai (a punktas), o po akcininkų nuostoliai paskirstomi kreditoriams pagal jų reikalavimų tenkinimo eiliškumą, jeigu tai įprastinė bankroto byla, išskyrus atvejus, kai aiškiai nustatyta kitaip (b punktas). Antra, Direktyvos 2014/59 34 straipsnio 1 dalies g punkte nustatytas principas, kad nė vieno kreditoriaus padėtis neturi būti blogesnė (toliau – NKPNB principas), pagal kurį reikalaujama, kad nacionalinės institucijos vykdytų toje direktyvoje numatytas pertvarkymo procedūras taip, kad nė vienas kreditorius nepatirtų didesnių nuostolių nei iškeliant įprastinę bankroto bylą. Šis principas laikomas pertvarkymo sistemų kertiniu akmeniu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-36" href="#t-36">35</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">a)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pertvarkymo palyginimas su vertinimu iškėlus įprastinę bankroto bylą</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">65.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Visų pirma, Direktyvos 2014/59 34 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtinti principai taikomi nuostolių paskirstymo tvarkai, t. y. pirmiausia jie tenka akcininkams, o paskui – kreditoriams. Šis principas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į pagrindinį principą, kuriuo grindžiama Direktyva 2014/59 ir kuris įtvirtintas jos 5 ir 50 konstatuojamosiose dalyse, – banko pertvarkymo sąnaudos visų pirma tenka banko akcininkams, o ne kreditoriams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">66.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, taikant NKPNB principą pagal Direktyvos 2014/59 34 straipsnio 1 dalies g punktą užtikrinama, kad pertvarkymo priemonės būtų parengtos taip, kad kreditoriams būtų taikomos bent jau tokios pat palankios sąlygos, kokios taikomos per nacionalines bankroto procedūras. Jį taikant reikia palyginti tai, ką kreditorius gavo vykdant pertvarkymą, ir tai, ką jis būtų gavęs iškėlus įprastinę bankroto bylą. NKPNB principu užtikrinama, kad pertvarkymo procesas būtų teisingas ir nuspėjamas, apsaugant kreditorių teises ir taip užtikrinant tam tikrą lygiavertiškumą nacionalinėms bankroto procedūroms. Taigi šis principas laikomas pagrindine apsaugos priemone, užtikrinančia, kad pertvarkymo veiksmai nebūtų žalingesni kreditoriams nei įprastinis bankroto procesas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">67.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto svarbu pažymėti, kad bankroto procesas yra veiklos sritis, kurioje valstybės narės gali naudotis savo įgaliojimais, nes bankroto įstatymai nėra suderinti Sąjungos lygmeniu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-37" href="#t-37">36</a>
</span>). Vadinasi, Direktyvos 2014/59 34 straipsnio 1 dalies g punktas svarbus tik vertinant, ar pagal prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo išnagrinėtus nacionalinės teisės aktus kreditoriams taikomos vienodos sąlygos pertvarkymo procedūrų ir bankroto proceso atvejais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">68.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo atžvilgiu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad nagrinėjant bankroto bylą gali būti leistina suteikti apsaugą sustabdant pareigos mokėti paskolos įmokas pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamą sutartį vykdymą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-38" href="#t-38">37</a>
</span>). Taigi nacionalinė priemonė, kuria neleidžiama užtikrinti tokio reikalavimo, pablogintų vartotojų, kurie yra kreditoriai, padėtį, palyginti su tokių vartotojų, kuriuos sieja santykiai su bankais, likviduojamais iškeliant bankroto bylą, padėtimi. Vadinasi, toks aiškinimas prieštarautų Direktyvos 2014/59 34 straipsnio 1 dalies g punktui (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-39" href="#t-39">38</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">69.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Direktyvą 2014/59 banko įsipareigojimų kreditoriams suma skaičiuojama atsižvelgiant į pranešimo paskelbimo datą, kuri laikoma kreditorių reikalavimų ir įsipareigojimų vertinimo momentu, kiek tai susiję su pertvarkymu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-40" href="#t-40">39</a>
</span>). Vis dėlto vartotojas, kuris po paskelbimo apie pertvarkymą moka sumas bankui pagal sutartį, kurioje yra nesąžiningų sąlygų, patiria didesnių nuostolių. Kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, iškėlus įprastinę bankroto bylą, vartotojas galėtų prašyti taikyti apsaugos priemonę tam, kad būtų sustabdytas sutarties vykdymas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">70.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamose nacionalinės teisės nuostatose įtvirtinta, kad pertvarkymo atveju pertvarkomos įstaigos atžvilgiu negali būti pradėtos jokios priverstinio vykdymo procedūros ar taikomos apsaugos priemonės (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-41" href="#t-41">40</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">71.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi vartotojas, kuris negali prašyti taikyti tokią priemonę, gali atsidurti mažiau palankioje padėtyje nei subjekto, kuriam iškelta įprastinė bankroto byla, kreditoriai, nes šis vartotojas yra priverstas vykdyti paskolos sutartį, neturėdamas galimybės pasinaudoti apsaugos priemone, – dėl to, nepaisant priimto sprendimo dėl pertvarkymo, vartotojo reikalavimas bankui nuolat didėja.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">b)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">„Ex post“ kompensavimo mechanizmas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">72.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2014/59 73–75 straipsniuose numatytas kompensavimo mechanizmas yra esminis taikant NKPNB principą. Jį taikant reikalaujama palyginti, kaip kreditoriai buvo vertinami vykdant pertvarkymo veiksmus ir kaip jie būtų vertinami iškėlus įprastinę bankroto bylą. Šiuo tikslu reikia atsižvelgti į nacionalinę bankroto teisę, kuri būtų taikoma, jeigu šiems subjektams būtų iškelta įprastinė bankroto byla.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">73.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš esmės kompensacija yra lygi sumai, kurios kreditoriai neteko, t. y. sumos, kurią jie faktiškai atgavo vykdant pertvarkymo procedūrą, ir sumos, kurią jie būtų atgavę, jeigu įstaiga būtų likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą, skirtumui (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-42" href="#t-42">41</a>
</span>). Taigi tokių didesnių nuostolių patyrę akcininkai ir kreditoriai turi teisę gauti ex post kompensaciją (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-43" href="#t-43">42</a>
</span>). Taikant šį mechanizmą siekiama suderinti finansinį stabilumą ir teisingumą, užtikrinant, kad veiksmingai pertvarkant įstaigą būtų apsaugoti kreditoriai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">74.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konkrečiai kalbant, viena vertus, Direktyvoje 2014/59 nustatyta pertvarkymo procedūra yra išskirtinė priemonė, kuria visų pirma siekiama užtikrinti finansų rinkų stabilumą, kai tokiam stabilumui gali kilti pavojus dėl tarpvalstybinės įstaigos žlugimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-44" href="#t-44">43</a>
</span>). Pertvarkymo procedūros tikslas – suteikti valdžios institucijoms priemonių rinkinį pakankamai anksti ir greitai įsikišti, kad būtų užtikrintas įstaigos ypatingos svarbos finansinių ir ekonominių funkcijų tęstinumas ir kiek įmanoma sumažintas įstaigos žlugimo neigiamas poveikis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-45" href="#t-45">44</a>
</span>). Taigi šia direktyva siekiama platesnių finansinio stabilumo tikslų, pavyzdžiui, išlaikyti pasitikėjimą finansų sistema ir išvengti sisteminės rizikos. Kita vertus, taikant Direktyvos 2014/59 73–75 straipsniuose nustatytą kompensavimo mechanizmą kreditoriams suteikiama esminė apsauga, nes užtikrinama, kad vykdant žlungančios įstaigos pertvarkymą su jais nebūtų elgiamasi nesąžiningai. Vadinasi, minėtu kompensavimo mechanizmu siekiama užtikrinti pusiausvyrą tarp leidimo valdžios institucijoms pertvarkyti žlungančias įstaigas paisant viešojo intereso ir kreditorių teisėtų finansinių interesų apsaugos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taikymas šiai bylai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">75.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jeigu vykdant pertvarkymo procedūrą ieškovai dėl turto, kuris lieka likusiame subjekte, patiria didesnių nuostolių, nei būtų patyrę iškėlus įprastinę bankroto bylą (tai turi įvertinti nacionalinis teismas), jie, remdamiesi NKPNB principu, turi teisę gauti ex post kompensaciją. Vis dėlto šis kompensavimo mechanizmas nebūtinai reiškia procedūrinę apsaugą. Iš tiesų pažymėtina, kad Direktyvoje 2014/59 nenumatyta konkrečių nuostatų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurias kreditoriai siekia taikyti pertvarkomam bankui. Darytina išvada, kad teisės nuostatos, kaip antai Bankų garantijų fondo įstatymo 135 straipsnio 1 ir 4 dalys, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių, kurias kreditoriai siekia taikyti kilus ginčui su likusiu subjektu dėl sutartinių įsipareigojimų, klausimu, nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">D.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vartotojų apsaugos ir pertvarkymo procedūrų tikslų pusiausvyros užtikrinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">76.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip jau paaiškinta (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-46" href="#t-46">45</a>
</span>), pagal Direktyvą 2014/59 kreditorius gali gauti ex post kompensaciją, jeigu šis asmuo patiria didesnių nuostolių, nei būtų patyręs, jei įstaiga būtų likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą. Todėl pagrindinis klausimas yra tas, ar šioje direktyvoje numatytas ex post kompensavimo mechanizmas suteikia pakankamą apsaugą vartotojui, turinčiam mokėti įmokas likusiam subjektui per visą procedūrą, per kurią jis siekia, kad sutartis būtų pripažinta negaliojančia tuo pagrindu, kad joje yra nesąžiningų sąlygų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">77.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nors šiuo atžvilgiu 2022 m. gegužės 5 d. Sprendimas Banco Santander (Banco Popular pertvarkymas) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-47" href="#t-47">46</a>
</span>) ir parodo, kad ex post kompensavimo mechanizmas gali būti naudinga priemonė, jame nenagrinėjamas šio mechanizmo pakankamumas, kai pagal nacionalinę teisę draudžiama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant sustabdyti mokėjimus pagal paskolos sutartį. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės, leidžiančios sustabdyti paskolos sutarties vykdymą, priėmimas skiriasi nuo ex post kompensacijos, siejamos su materialiniais restitucijos aspektais, tas sprendimas nagrinėjamu atveju neturi reikšmės (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-48" href="#t-48">47</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">78.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš per Teisingumo Teismo posėdį šalių pateiktų žodinių paaiškinimų matyti, kad Bankų garantijų fondo įstatymo 135 straipsnio 1 ir 4 dalimis į nacionalinę teisę ne perkeltos Direktyvos 2014/59 nuostatos, o veikiau įtvirtintos šioje direktyvoje nustatytas taisykles papildančios taisyklės. Kadangi Direktyva 2014/59 nėra suderintos procedūros, taikomos laikinosioms apsaugos priemonėms, priimtoms bylose dėl banko, kuriam taikoma pertvarkymo procedūra, šios priemonės patenka į valstybių narių nacionalinės teisės sistemos taikymo sritį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">79.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Esant šioms aplinkybėms, kiekviena valstybė narė, remdamasi valstybių narių procesinės autonomijos principu, turi nustatyti administracinės procedūros ir teismo proceso taisykles, skirtas asmenų teisių, kylančių iš Sąjungos teisės, apsaugai užtikrinti. Vis dėlto šios procesinės taisyklės neturi būti mažiau palankios nei taikomos panašiems ieškiniams dėl teisių, kylančių iš nacionalinės teisės sistemos, apsaugos (lygiavertiškumo principas) ir dėl jų naudojimasis Sąjungos teisės sistemoje nustatytomis teisėmis neturi tapti praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas (veiksmingumo principas) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-49" href="#t-49">48</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">80.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kalbant apie veiksmingumo principą, kaip jau minėjau, valstybių narių pareiga užtikrinti Sąjungos teisėje, ypač Direktyvoje 93/13, nustatytų asmenų teisių veiksmingumą reiškia veiksmingos teisminės gynybos reikalavimą, dar kartą patvirtintą šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-50" href="#t-50">49</a>
</span>), kuris visų pirma taikomas nustatant tokiomis teisėmis grindžiamų ieškinių procesines priemones (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-51" href="#t-51">50</a>
</span>). Visų pirma, būtent nacionaliniai teismai turi užtikrinti visišką Direktyvoje 93/13, siejamoje su Chartijos 47 straipsniu, nustatytų teisių veiksmingumą ir netaikyti nacionalinių taisyklių arba nacionalinės praktikos, draudžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų sustabdyti mokėjimai pagal paskolos sutartį, kuri yra tariamai neteisėta dėl nesąžiningų sąlygų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-52" href="#t-52">51</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">81.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tiesų 2022 m. gegužės 5 d. Sprendime Banco Santander (Banco Popular pertvarkymas) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-53" href="#t-53">52</a>
</span>) Teisingumo Teismas konstatavo, kad bankų ir finansų sistemos stabilumo užtikrinimas ir sisteminės rizikos išvengimas – tai Sąjungos siekiami viešojo intereso tikslai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">82.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto svarbu pažymėti, kad byla, kurioje buvo priimtas tas sprendimas, susijusi su subjektu, įsteigtu po pertvarkymo, o šioje byloje pareikštas reikalavimas susijęs su likusiu subjektu, kurį ketinama likviduoti. Taigi, kaip per teismo posėdį nurodė Komisija, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šio subjekto turtui nekelia grėsmės bankų sistemos finansiniam stabilumui (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-54" href="#t-54">53</a>
</span>). Šiuo atžvilgiu svarbu atkreipti dėmesį į pagrindinėje byloje nagrinėjamų įvykių seką – laikinas bankas buvo įsteigtas iš karto po to, kai buvo priimtas sprendimas dėl pertvarkymo, taigi jeigu tam tikrų kategorijų skolininkams būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, leidžiančios sustabdyti mokėjimus šiam likusiam subjektui, tai neturėtų įtakos naujai sukurto subjekto finansinei būklei. Be to, itin svarbu tai, kad nagrinėjama laikinoji apsaugos priemonė nėra į nemokaus banko turtą nukreipta reikalavimų užtikrinimo priemonė – ja tik siekiama sustabdyti būsimus vartotojo mokėjimus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-55" href="#t-55">54</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">83.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Toks pats skirstymas taikytinas kalbant apie Sprendime Novo Banco išnagrinėtus atvejus, kai su sutartimis susiję reikalavimai buvo nukreipti į nacionalinės institucijos įsteigtą laikiną banką (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-56" href="#t-56">55</a>
</span>). Tose bylose vartotojų ieškiniai negalėjo būti patenkinti, nes taip galėjo būti pakenkta finansų sistemos stabilumui (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-57" href="#t-57">56</a>
</span>), o šioje byloje nagrinėjamas prašymas pateiktas dėl mokėjimų subjektui pagal galbūt nesąžiningas sutarties sąlygas, kai subjektą bet kuriuo atveju ketinama likviduoti. Taigi toms byloms svarbūs argumentai dėl tikslo užtikrinti finansų sistemos stabilumą šiuo atveju netaikytini.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">84.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Darytina išvada, kad, kaip per posėdį nurodė Komisija, nagrinėjamu atveju vartotojų teisių nereikia vertinti atsižvelgiant į finansinį stabilumą, nes nagrinėjamos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios tik su vartotojo reikalavimo likusiam subjektui padidėjimo sustabdymu, taigi bankų sistemos finansiniam stabilumui grėsmės nekyla. Valstybės narės taisyklės ar praktika, papildančios Direktyvos 2014/59 nuostatas, negali riboti Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalyje ir 7 straipsnio 1 dalyje, siejamose su Chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta veiksminga teismine gynyba, numatytos apsaugos veiksmingumo, kai reikalavimai pareikšti dėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių ir nekelia grėsmės bankų sistemos finansiniam stabilumui, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2014/59.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">85.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto jau minėtoje byloje C‑287/22 (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-58" href="#t-58">57</a>
</span>) Teisingumo Teismas nusprendė, kad būtinybė taikyti tokią laikinąją apsaugos priemonę turi būti įvertinta konkrečiai atsižvelgiant į tikslą užtikrinti visišką numatomo priimti sprendimo veiksmingumą. Taigi nacionalinis teismas turi nustatyti, ar vartotojo pareigos sustabdymas yra būtinas siekiant užtikrinti faktinės ir teisinės situacijos atkūrimą, visų pirma atsižvelgiant į riziką, kad jis privalės grąžinti sumą, viršijančią tą, kurią pasiskolino (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-59" href="#t-59">58</a>
</span>). Darytina išvada, kad pagal Direktyvą 93/13 nacionalinis teismas turi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagal kurias sustabdoma vartotojo pareiga mokėti įmokas, kai, pirma, jis turi pakankamai įrodymų dėl vienos ar kelių sutarties sąlygų nesąžiningumo, taigi tikėtina, kad atitinkama paskolos sutartis yra niekinė arba bent kad atitinkamam vartotojui turės būti grąžintos pagal šią sutartį mokėtinos mėnesinės įmokos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-60" href="#t-60">59</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">86.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju, pirma, kaip jau minėjau, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atrodo, mano, kad dėl būsimo sprendimo dėl nesąžiningų nagrinėjamos paskolos sutarties sąlygų likęs subjektas iš tiesų turės grąžinti pagal šią sutartį vartotojų sumokėtas sumas. Taigi, ko gero, ši sąlyga yra tenkinama.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">87.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, Teisingumo Teismas minėtoje byloje nusprendė, kad nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, turi nustatyti, ar to vartotojo pareigos mokėti mėnesines įmokas per atitinkamą procesą sustabdymas yra būtinas siekiant užtikrinti teisinės ir faktinės situacijos, kuri susiklostytų minėtam vartotojui, jei nebūtų šios sąlygos, atkūrimą. Taigi tas pats teismas galės atsižvelgti, be kita ko, į to paties vartotojo finansinę situaciją ir riziką, kad jis privalės grąžinti atitinkamam bankui sumą, viršijančią tą, kurią pasiskolino iš šio banko (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-61" href="#t-61">60</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">88.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šioje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paaiškino, kad vartotojai likusiam subjektui netrukus grąžins (arba jau gražino) sumą, viršijančią išmokėtą pagrindinę sumą. Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nerimauja, kad dėl bankroto bylos, kuri bus iškelta Getin Noble Bank po sprendimo dėl pertvarkymo, vartotojai negalės atgauti šiam bankui pervestų sumų, kurios gali viršyti kreditoriams paskirstytiną turtą. Jeigu taip atsitiktų, nebūtų galima užtikrinti sprendimo, kuriuo tam tikros pagrindinėje byloje nagrinėjamos paskolos sutarties sąlygos pripažintos nesąžiningomis, visiško veiksmingumo, bet tai dar turi galutinai patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Taigi atrodo, kad antroji sąlyga taip pat tenkinama. Vadinasi, Civilinio kodekso 3851 straipsnis, kuriuo Direktyva 93/13 perkelta į Lenkijos teisę, turi būti aiškinamas taip, kad būtų kuo veiksmingiau pasiekti šios direktyvos tikslai. Iš esmės pagal Direktyvą 93/13 prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atlikęs galutinį patikrinimą, turėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">89.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo atžvilgiu per teismo posėdį Komisija tvirtino: kadangi nagrinėjamas subjektas yra pertvarkomas pagal Direktyvą 2014/59, turėtų būti leidžiama taikyti tik tas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis užtikrinami reikalavimai dėl mėnesinių įmokų, susijusių su paskolos palūkanomis, bet ne su vartotojo sutartiniais įsipareigojimais mokėti tokias įmokas nuo pagrindinės paskolos sumos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">90.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Susiklosčius šioms aplinkybėms, svarbu atkreipti dėmesį į vartotojams kylančią riziką, kad jie privalės grąžinti atitinkamam bankui sumą, viršijančią tą, kurią pasiskolino iš pertvarkomo banko, – tai įvertinti buvo paprašyta pertvarkymo institucijų. Taigi, siekiant pagal Direktyvą 2014/59 vykdomo pertvarkymo veiksmingumo, galima suprasti, kad pagrindinė paskolos suma grąžinama mokant mėnesines įmokas tebevykstant procesui. Vis dėlto bet kuriuo atveju reikia sustabdyti vartotojo palūkanų mokėjimą, kad vartotojas nesumokėtų per didelės sumos likusiam subjektui, kuris netrukus bus likviduotas. Apibendrinant pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tik dėl sumos, viršijančios pagrindinę paskolos sumą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">V.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">91.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Sąd Okręgowy w Warszawie (Varšuvos apygardos teismas, Lenkija) pateiktą prejudicinį klausimą:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-144" title="page-4">
      1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis, taip pat 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012, 34 straipsnio 1 dalies b ir g punktai, siejami su veiksmingumo principu ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta teise į veiksmingą teisminę gynybą,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-145" title="page-4">
      turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos arba praktika, pagal kurias vien dėl to, kad bankas atsakovas pertvarkomas, neleidžiama taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, siekiant teismo proceso laikotarpiu sustabdyti vartotojo sutartinį įsipareigojimą mokėti mėnesines paskolos įmokas, kurios viršija vartotojo pasiskolintą pagrindinę sumą, tiek, kiek laikinosios apsaugos priemonės atitinka mėnesines įmokas, susijusias su paskolos palūkanomis, ir su sąlyga, kad po sprendimo dėl pertvarkymo priėmimo paskola liko likusiame subjekte.
    </p>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">1</a>
</span>) Originalo kalba: anglų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-2" href="#c-2">i</a>
</span>) Šios bylos pavadinimas išgalvotas. Jis neatitinka jokios bylos šalies tikrojo vardo, pavardės ar pavadinimo.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-3" href="#c-3">2</a>
</span>) OL L 95, 1993, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-4" href="#c-4">3</a>
</span>) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014, p. 190), dar vadinama Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva arba BGPD.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-5" href="#c-5">4</a>
</span>) Prašyme priimti prejudicinį sprendimą nenurodytas tikslus nagrinėjamų įvykių laikas. Vis dėlto iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad pirmiausia buvo priimtas sprendimas dėl Getin Noble Bank pertvarkymo, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Per posėdį šalys patvirtino, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pateiktas tarp šių dviejų procedūrų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-6" href="#c-6">5</a>
</span>) Dz. U., Nr. 16, 93 pozicija.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-7" href="#c-7">6</a>
</span>) Dz. U., 2020, 1740 pozicija.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-8" href="#c-8">7</a>
</span>) Dz. U., Nr. 43, 296 pozicija.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-9" href="#c-9">8</a>
</span>) Dz. U., 2021, 1805 pozicija.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-10" href="#c-10">9</a>
</span>) Dz. U., 2016, 996 pozicija.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-11" href="#c-11">10</a>
</span>) Dz. U., 2022, 1520 pozicija, 2022 m. birželio 9 d. suvestinė redakcija.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-12" href="#c-12">11</a>
</span>) Nagrinėjamos sąlygos yra panašios į sutarties, aptartos 2019 m. spalio 3 d. Sprendime Dziubak (C‑260/18, EU:C:2019:819), sąlygas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-13" href="#c-13">12</a>
</span>) Paskelbimo pagal Direktyvos 2014/59 83 straipsnio 4 dalį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-14" href="#c-14">13</a>
</span>) 2024 m. vasario 20 d. Nutartis Getin Noble Bank (C‑34/23, EU:C:2024:203).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-15" href="#c-15">14</a>
</span>) Ten pat, 32 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-16" href="#c-16">15</a>
</span>) Ten pat, 33 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-17" href="#c-17">16</a>
</span>) Į performuluotą klausimą neįtrauktas proporcingumo principas, nes neatrodo, kad jis svarbus atliekant šią analizę. Šiuo klausimu žr. 2023 m. birželio 15 d. Sprendimą Getin Noble Bank (Paskolos sutarties vykdymo sustabdymas) (C‑287/22, EU:C:2023:491), kuriame taip pat nurodyti „veiksmingumo ir proporcingumo“ principai.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-18" href="#c-18">17</a>
</span>) Žr. 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimą Gutiérrez Naranjo ir kt. (C‑154/15, C‑307/15 ir C‑308/15, EU:C:2016:980, 61 ir 62 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-19" href="#c-19">18</a>
</span>) Žr., pavyzdžiui, 2012 m. birželio 14 d. Sprendimą Banco Español de Crédito (C‑618/10, EU:C:2012:349); 2013 m. kovo 14 d. Sprendimą Aziz (C‑415/11, EU:C:2013:164); 2014 m. balandžio 30 d. Sprendimą Kásler ir Káslerné Rábai (C‑26/13, EU:C:2014:282); 2015 m. sausio 21 d. Sprendimą Unicaja Banco ir Caixabank (C‑482/13, C‑484/13, C‑485/13 ir C‑487/13, EU:C:2015:21) ir 2019 m. kovo 26 d. Sprendimą Abanca Corporación Bancaria ir Bankia (C‑70/17 ir C‑179/17, EU:C:2019:250).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-20" href="#c-20">19</a>
</span>) Žr. 2022 m. rugsėjo 22 d. Sprendimą Vicente (Procedūra dėl advokato honoraro sumokėjimo) (C‑335/21, EU:C:2022:720, 53 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-21" href="#c-21">20</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 13 d. Sprendimą Profi Credit Polska (C‑176/17, EU:C:2018:711, 57 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-22" href="#c-22">21</a>
</span>) 2021 m. balandžio 22 d. Sprendimas Profi Credit Slovakia (C‑485/19, EU:C:2021:313, 54 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija) ir 2021 m. birželio 10 d. Sprendimas BNP Paribas Personal Finance (C‑776/19–C‑782/19, EU:C:2021:470, 29 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-23" href="#c-23">22</a>
</span>) 2013 m. sausio 15 d. Sprendimas Križan ir kt. (C‑416/10, EU:C:2013:8, 107 punktas) ir 2020 m. gegužės 14 d. Sprendimas Országos Idegenrendészeti Főigazgatóság Dél‑alföldi Regionális Igazgatóság (C‑924/19 PPU ir C‑925/19 PPU, EU:C:2020:367, 297 punktas), kuriame cituojamas 1990 m. birželio 19 d. Sprendimas Factortame ir kt. (C‑213/89, EU:C:1990:257, 21 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-24" href="#c-24">23</a>
</span>) 2007 m. kovo 13 d. Sprendimas Unibet (C‑432/05, EU:C:2007:163, 77 punktas ir rezoliucinės dalies 2 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-25" href="#c-25">24</a>
</span>) C-287/22, EU:C:2023:491.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-26" href="#c-26">25</a>
</span>) Teisingumo Teismas tą sprendimą priėmė 2023 m. birželio 15 d., t. y. po to, kai 2022 m. spalio 26 d. teismas priėmė nutartį dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą šioje byloje.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-27" href="#c-27">26</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2023 m. birželio 15 d. Sprendimą Getin Noble Bank (Paskolos sutarties vykdymo sustabdymas) (C‑287/22, EU:C:2023:491, 41 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-28" href="#c-28">27</a>
</span>) Ten pat, 42 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-29" href="#c-29">28</a>
</span>) Ten pat, 43 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-30" href="#c-30">29</a>
</span>) Ten pat, 52 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-31" href="#c-31">30</a>
</span>) Ten pat, 55 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-32" href="#c-32">31</a>
</span>) Pagal analogiją žr. 2022 m. lapkričio 8 d. Sprendimą Deutsche Umwelthilfe (Motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimas) (C‑873/19, EU:C:2022:857), priimtą aplinkos apsaugos teisės srityje, ir 2024 m. vasario 20 d. Sprendimą X (Nutraukimo motyvų nebuvimas) (C‑715/20, EU:C:2024:139), priimtą bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis ir nediskriminavimo principo srityje.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-33" href="#c-33">32</a>
</span>) 2024 m. rugsėjo 5 d. Sprendimas Banco Santander (Banco Popular II pertvarkymas) (C‑775/22, C‑779/22 ir C‑794/22, EU:C:2024:679, 80 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-34" href="#c-34">33</a>
</span>) Šiuo atžvilgiu sutinku su ieškovų argumentu, išdėstytu per teismo posėdį, kad kreditoriaus statusą lemia restitucinis poveikis, kurį gali turėti būsimas nacionalinio teismo sprendimas, taigi – Direktyvoje 93/13 garantuojamos apsaugos veiksmingumas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-35" href="#c-35">34</a>
</span>) Žr. Direktyvos 2014/59 5, 10, 31 ir 48 konstatuojamąsias dalis, kurios patvirtina aiškinimą, kad šia direktyva siekiama užtikrinti visų suinteresuotųjų subjektų apsaugą ir teisingą požiūrį į juos, kartu kiek įmanoma sumažinant valstybės finansinės intervencijos poreikį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-36" href="#c-36">35</a>
</span>) Gortsos, C. V, „Banking Resolution: The ES Framework Governing the Resolution of Credit Institutions“, leidinyje Amtenbrink, F., Herrmann, H. ir Repasi, R. (red.), The ES Law of Economic and Monetary Union (New York, 2020; online edn, Oxford Academic), https://doi.org/10.1093/oso/9780198793748.003.0046, žiūrėta 2024 m. lapkričio 7 d.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-37" href="#c-37">36</a>
</span>) Iki šiol vieninteliai teisės aktai šioje srityje yra 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (OL L 141, 2015, p. 19), kuris iš esmės reglamentuoja tarptautinės privatinės teisės klausimą su tarpvalstybinėmis nemokumo bylomis susijusiais atvejais, ir 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132 (Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyva) (OL L 172, 2019, p. 18), reglamentuojanti įmonių prevencinio restruktūrizavimo sritį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-38" href="#c-38">37</a>
</span>) Pažymėtina, kad per Teisingumo Teismo posėdį šalys nesutarė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo leistinumo pagal nacionalinę teisę. Iš šalių pareiškimų matyti, kad reikia atskirti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą banko, kuriam iškelta bankroto byla, turtui (atrodo, kad tai draudžiama) ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą paskolos grąžinimui (tai, atrodo, leidžiama).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-39" href="#c-39">38</a>
</span>) Nors šiuo atžvilgiu prašyme priimti prejudicinį sprendimą Direktyvos 2014/59 34 straipsnio 1 dalies b punkto reikšmė nėra paaiškinta, jis nurodytas pateiktame klausime, taigi įtrauksiu šią nuostatą į savo analizę. Iš tiesų galima daryti tokią išvadą: kadangi joje numatyta, kaip nuostoliai paskirstomi kreditoriams, tam teismui kyla abejonių dėl ieškovų (vartotojų) reikalavimo galimo atmetimo pagal Bankų garantijų fondo įstatymo 135 straipsnio 4 dalį poveikio.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-40" href="#c-40">39</a>
</span>) Žr. Direktyvos 2014/59 69 straipsnio 1 dalį ir 83 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad pertvarkymo institucija paskelbia potvarkio arba priemonės, kuriais nurodoma imtis pertvarkymo veiksmų, kopiją arba pranešimą, kuriame apibendrinamas pertvarkymo veiksmų poveikis, arba užtikrina jų paskelbimą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-41" href="#c-41">40</a>
</span>) Žr. Bankų garantijų fondo įstatymo 135 straipsnio 1 ir 4 dalis.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-42" href="#c-42">41</a>
</span>) Kompensavimo akcininkams ir kreditoriams principas turėtų būti siejamas su Direktyvos 2014/59 50 ir 51 konstatuojamosiomis dalimis. 50 konstatuojamojoje dalyje, be kita ko, nurodyta, kad akcininkai ir kreditoriai turėtų turėti teisę pagal savo reikalavimus per likvidavimo procedūrą gauti išmoką ar kompensaciją, ne mažesnę negu suma, kurią pagal apskaičiavimus jie būtų atgavę, jei visa įstaiga būtų likviduota keliant įprastinę bankroto bylą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-43" href="#c-43">42</a>
</span>) Direktyvos 2014/59 73 straipsnio a punkte reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog turto ir įsipareigojimų dalinio perdavimo laikinai įstaigai atvejais už tų kreditorių, kurių reikalavimai lieka nemokiam bankui, reikalavimus „būtų kompensuota bent tokia suma, kurią jie būtų gavę, jei pertvarkoma įstaiga būtų likviduota iškeliant įprastinę bankroto bylą“. Taigi atitinkamiems kreditoriams garantuojama kompensacija už nuostolius, kuriuos jie patiria dėl potencialiai vertingo turto perdavimo iš nemokaus subjekto turto. Direktyvos 2014/59 75 straipsnyje ir 101 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta, kad visos negautos sumos išmokamos iš pertvarkymo finansavimo struktūrų. Pertvarkymo finansavimo struktūras finansuoja pertvarkymo institucijų prižiūrimos įstaigos.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-44" href="#c-44">43</a>
</span>) Žr. Direktyvos 2014/59 3 konstatuojamąją dalį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-45" href="#c-45">44</a>
</span>) Žr. Direktyvos 2014/59 5 konstatuojamąją dalį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-46" href="#c-46">45</a>
</span>) Žr. šios išvados 72–74 punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-47" href="#c-47">46</a>
</span>) C‑410/20, EU:C:2022:351.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-48" href="#c-48">47</a>
</span>) Pagal analogiją žr. generalinio advokato N. Wahl nuomonę byloje Sánchez Morcillo ir Abril García (C‑169/14, EU:C:2014:2110, 53 punktas), kurioje jis priešpriešino procesines teisių gynimo priemones ir materialinius klausimus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-49" href="#c-49">48</a>
</span>) 2015 m. spalio 6 d. Sprendimas Orizzonte Salute (C‑61/14, EU:C:2015:655, 46 punktas) ir 2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimas Randstad Italia (C‑497/20, EU:C:2021:1037, 58 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-50" href="#c-50">49</a>
</span>) Žr. šios išvados 41 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-51" href="#c-51">50</a>
</span>) Pagal analogiją žr. dėl Direktyvos 93/13 priimtą 2021 m. balandžio 22 d. Sprendimą Profi Credit Slovakia (C‑485/19, EU:C:2021:313, 54 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Taip pat žr. mano išvadą byloje Všeobecná úverová banka (C‑598/21, EU:C:2023:22, 97 ir paskesni punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-52" href="#c-52">51</a>
</span>) Žr. šios išvados 41 ir paskesnius punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-53" href="#c-53">52</a>
</span>) C‑410/20, EU:C:2022:351.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-54" href="#c-54">53</a>
</span>) Be to, toje byloje nebuvo nagrinėjamas pertvarkomai įstaigai pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo arba ieškinys dėl akcijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančia pagal nacionalinę teisę. Taigi ta byla nesusijusi su laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis siekiama sustabdyti sutarties vykdymą, t. y. procesinių priemonių, skirtų veiksmingai asmens teisminei gynybai užtikrinti, taikymu.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-55" href="#c-55">54</a>
</span>) Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paaiškino, kad „reikalavimų užtikrinimo priemonė yra susijusi su nepiniginiu reikalavimu pripažinti sutartį negaliojančia, o toks reikalavimas neturi tiesioginių turtinių pasekmių bankrutuojančiam subjektui“, ir pridūrė, kad tokia „reikalavimų užtikrinimo priemonė nėra taikoma bankrutuojančio subjekto turtui pagal Bankroto įstatymo 146 straipsnio 3 dalį“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-56" href="#c-56">55</a>
</span>) Žr. 2024 m. rugsėjo 5 d. Sprendimą Novo Banco ir kt. (C‑498/22–C‑500/22, EU:C:2024:686, 24 punktas). Dėl bylos C‑500/22 Teisingumo Teismas pažymėjo, kad toje pagrindinėje byloje nagrinėjamas reikalavimas kilo iš pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos ne su likusiu subjektu, o su naujuoju subjektu, t. y. Novo Banco, ir buvo susijęs su obligacija, kuri šios sutarties sudarymo dieną buvo Novo Banco turto ir įsipareigojimų dalis.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-57" href="#c-57">56</a>
</span>) Žr. visų pirma to sprendimo 142 ir 143 punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-58" href="#c-58">57</a>
</span>) 2023 m. birželio 15 d. Sprendimas Getin Noble Bank (Paskolos sutarties vykdymo sustabdymas) (C‑287/22, EU:C:2023:491, 59 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-59" href="#c-59">58</a>
</span>) Ten pat.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-60" href="#c-60">59</a>
</span>) Ten pat.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-61" href="#c-61">60</a>
</span>) Ten pat.</p>
</body>
</html>
