(1)

2005 m. spalio mėn. Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1631/2005 (2) (toliau – pradinis reglamentas) importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės trichlorizocianuro rūgščiai (toliau – TCCR) nustatė galutines antidempingo priemones. Antidempingo muito normos svyravo nuo 7,3 % iki 42,6 %.

(2)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 855/2010 (3) Taryba iš dalies pakeitė pradinį reglamentą – vienam eksportuojančiam gamintojui sumažino antidempingo muito normą iki 3,2 %.

(3)

Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1389/2011 (4) nustatė galutines antidempingo priemones, kurias sudaro individualūs muitai nuo 3,2 % iki 40,5 % ir likutinis 42,6 % muitas, taikomas importuojamai KLR kilmės TCCR.

(4)

2013 m. gegužės 3 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) gavo prašymą atlikti naujojo eksportuotojo peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį. Prašymą pateikė eksportuojantis KLR gamintojas Liaocheng City Zhonglian Industry Co. Ltd. (toliau – pareiškėjas).

(5)

Pareiškėjas tvirtino, kad pradiniu tiriamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. kovo 31 d. (toliau – pradinis tiriamasis laikotarpis) neeksportavo TCCR į Sąjungą.

(6)

Be to, pareiškėjas teigė, kad jis nėra susijęs su jokiais TCCR eksportuojančiais gamintojais, kuriems taikomos minėtos antidempingo priemonės.

(7)

Jis taip pat teigė, kad eksportuoti TCCR į Sąjungą pradėjo pasibaigus pradiniam tiriamajam laikotarpiui.

(8)

Komisija išnagrinėjo pareiškėjo pateiktus prima facie įrodymus ir nusprendė, kad jų pakanka pagrįstai inicijuoti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį. Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir suteikusi galimybę susijusios Sąjungos pramonės atstovams pateikti pastabas, Reglamentu (ES) Nr. 809/2013 (5) Komisija inicijavo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1389/2011 peržiūrą dėl pareiškėjo.

(9)

Pagal Reglamentą (ES) Nr. 809/2013 buvo panaikintas Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1389/2011 nustatytas antidempingo muitas, taikomas importuojamai pareiškėjo pagamintai ir eksportui į Sąjungą parduodamai TCCR. Tuo pat metu pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį muitinėms buvo nurodyta imtis tinkamų priemonių tokiam importuojamam produktui registruoti.

(10)

Šios peržiūros nagrinėjamasis produktas yra toks pat kaip tas, kuris nurodytas pradiniame reglamente, – trichlorizocianuro rūgštis ir jos preparatai, Tarptautiniame nepatentuotų pavadinimų (INN) sąraše taip pat vadinama simklozenu, kurios KN kodai šiuo metu yra ex 2933 69 80 ir ex 3808 94 20 (toliau – nagrinėjamasis produktas arba TCCR).

(11)

TCCR – cheminis produktas, naudojamas kaip plataus spektro organinis chloro dezinfekantas ir baliklis, visų pirma naudojamas baseinų vandeniui dezinfekuoti. Produktas parduodamas miltelių, granulių, tablečių arba drožlių pavidalo. Bet kokio pavidalo TCCR ir jos preparatų pagrindinės savybės (cheminė sudėtis) ir ypatybės (dezinfekantas) tokios pat, bet kokio pavidalo produkto paskirtis panaši, todėl tai laikoma vienu produktu.

(12)

Komisija oficialiai pranešė pareiškėjui, Sąjungos pramonei ir eksportuojančios šalies atstovams apie peržiūros inicijavimą. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti nuomonę raštu ir būti išklausytoms.

(13)

Norėdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga šiam tyrimui, Komisija išsiuntė pareiškėjui prašymo taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) formą ir klausimyną ir per tam tikslui nustatytą laikotarpį gavo atsakymus. Komisija siekė patikrinti visą, jos manymu, naujojo eksportuotojo statusui ir dempingo skirtumui nustatyti būtiną informaciją. Pareiškėjo patalpose KLR buvo atliktas tikrinamasis vizitas.

(14)

Atliekant dempingo tyrimą nagrinėtas 2012 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. liepos 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL).

(15)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad pareiškėjas pradiniu tiriamuoju laikotarpiu nagrinėjamojo produkto neeksportavo ir kad pradėjo jį eksportuoti į Sąjungą tam laikotarpiui pasibaigus.

(16)

Dėl kitų sąlygų, kuriomis remiantis pripažįstamas naujojo eksportuotojo statusas, pareiškėjas sugebėjo įrodyti, kad jis neturėjo nei tiesioginių, nei netiesioginių ryšių su jokiais Kinijos eksportuojančiais gamintojais, kuriems taikomos galiojančios nagrinėjamajam produktui nustatytos antidempingo priemonės.

(17)

Taigi, patvirtinama, kad pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį pareiškėjas turėtų būti laikomas naujuoju eksportuotoju ir todėl jam turėtų būti nustatytas individualus dempingo skirtumas.

(18)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą antidempingo tyrimuose dėl KLR kilmės importo normalioji vertė nustatoma pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalis tiems eksportuojantiems gamintojams, kurie, kaip nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte išdėstytus kriterijus, t. y. kai įrodoma, kad panašus produktas yra gaminamas ir parduodamas rinkos ekonomikos sąlygomis.

(19)

Toliau pateikiama šių kriterijų santrauka:

(20)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad pareiškėjo apskaitos dokumentai neatitiko tarptautinių apskaitos standartų, todėl bendrovės apskaitos metodai neatitinka antrojo kriterijaus reikalavimų. Visų pirma, pareiškėjas pagal tarptautinius apskaitos standartus apskaitos dokumentuose nenurodė, kad taiko vadovams skirtą paskatų sistemą.

(21)

Todėl balanse netiksliai nurodyta bendrovės finansinė padėtis, o į pelno ir nuostolio ataskaitą bei pinigų srauto ataskaitą įtrauktos nepagrįstos finansinės išlaidos.

(22)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes pareiškėjui negalėjo būti taikomas RER.

(23)

Pareiškėjui ir kitoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabų dėl išdėstytų nustatytų faktų.

(24)

Pareiškėjas nurodė, kad paskatų sistema turėtų būti įtraukta į 2013 m. apskaitos dokumentus, kad ji nėra susijusi su 2012 m. balansu ir kad 2012 m. sistemos pobūdis dar nebuvo nustatytas. Anot pareiškėjo, sistemos pobūdis būtų nustatomas atsižvelgiant į auditorių rekomendacijas, kurios bus pateiktos atliekant 2013 m. finansinių ataskaitų auditą, ir paskatos gali būti teikiamos kaip atlyginimas, paskolos palūkanos arba kvazi įnašas.

(25)

2012 m. bendrovė ir vadovai dėl sistemos pasirašė sutartį. Tačiau nei auditorių patikrintose 2012 m. ataskaitose, nei finansinių ataskaitų aiškinamosiose pastabose tai nepaminėta. 2013 finansiniais metais iki tyrimo (2013 m. lapkričio mėn.) nebuvo jokio apskaitos įrašo dėl paskatų sistemos.

(26)

Tai, kad ataskaitose pateikta neišsami informacija, yra sunkus pažeidimas. Iš tiesų, TL pabaigoje (2013 m. liepos 31 d.) į bandomąjį balansą įtraukti bendri įsipareigojimai nurodyti gerokai mažesni, kadangi dėl bendros vadovams suteiktų paskolų sumos įsipareigojimų suma būtų padidėjusi 14 %. Be to, 2013 m. pelno ir nuostolio ataskaitoje bus nurodytos teisiškai nepagrįstos finansinės išlaidos, kadangi gaunamų grynųjų pinigų srauto, kuris atitiktų paskatų sistemą, nebuvo, tačiau 2013 m. palūkanos vis dėlto buvo faktiškai išmokėtos. Todėl 2013 m. finansinės išlaidos bus devynis kartus didesnės už 2012 m. ataskaitose nurodytas išlaidas. Todėl remiantis ataskaitose nurodyta finansine informacija buvo neįmanoma patikimai ir teisingai nustatyti bendrovės finansinės padėties.

(27)

Taip pat reikėtų pažymėti, kad sistemos pobūdis ir jos apskaita negali priklausyti nuo audito kvalifikacijos ir ji turėtų būti įtraukta į apskaitą laiku, o ne atgaline data. Todėl negalima laikyti, kad tikslios informacijos apie su sistema susijusią finansinę padėtį ir srautus nepateikimas ataskaitose atitinka tarptautinius apskaitos standartus.

(28)

Pareiškėjas, reaguodamas į Komisijos nustatytų faktų atskleidimą, pakartojo savo prašymą taikyti RER, tačiau nepateikė jokių naujų argumentų. Todėl išvados dėl RER nustatymo patvirtinamos.

(29)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė ne rinkos ekonomikos šalims ir, jeigu RER negali būti taikomas, pereinamąjį laikotarpį išgyvenančioms šalims turi būti nustatoma pagal panašios šalies kainą arba apskaičiuotąją vertę.

(30)

Kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 809/2013, jeigu pareiškėjui nebūtų taikomas rinkos ekonomikos režimas, Komisija, siekdama nustatyti jo normaliąją vertę, numatė remtis Japonija kaip panašia šalimi, kaip ir atliekant tyrimą, po kurio pradiniu reglamentu buvo nustatytos priemonės.

(31)

Suinteresuotosios šalys buvo paragintos pateikti pastabų dėl Japonijos kaip panašios šalies tinkamumo, tačiau jokių pastabų nepateikta. Komisija taip pat kreipėsi į gamintojus Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau jie nebendradarbiavo. Todėl Japonija yra laikoma tinkama panašia šalimi. Vienas Japonijos gamintojas sutiko bendradarbiauti ir pateikė prašomą informaciją.

(32)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar Japonijos gamintojo nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje parduotas TCCR kiekis buvo tipiškas. Šiuo atžvilgiu buvo nustatyta, kad bendras tokio pardavimo kiekis sudarė ne mažiau kaip 5 % viso pareiškėjo pardavimo eksportui į Sąjungą kiekio.

(33)

Komisija taip pat išnagrinėjo, ar yra Japonijos bendradarbiaujančio gamintojo vidaus rinkoje parduodamos TCCR rūšių, kurios būtų pakankamai panašios į pareiškėjo eksportui į Sąjungą parduodamas rūšis. Komisija nustatė, kad TCCR rūšys buvo identiškos pareiškėjo eksportui į Sąjungą parduodamai rūšiai arba tiesiogiai su ja palyginamos. Taip pat nustatyta, kad Japonijos bendrovė šias rūšis pardavė pelningai ir įprastomis prekybos sąlygomis ir kad nustatant normaliąją vertę būtų galima remtis pardavimo vidaus rinkoje kainomis.

(34)

Todėl normalioji vertė nustatyta remiantis faktine TCCR rūšių, kurios laikomos palyginamomis, vidaus rinkos kaina, apskaičiuota kaip svertinis vidurkis.

(35)

Kadangi nagrinėjamasis produktas buvo eksportuojamas tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, eksporto kaina buvo nustatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi, t. y. remiantis faktiškai sumokėta arba mokėtina produkto, parduodamo eksportui į Sąjungą, kaina.

(36)

Normalioji vertė ir eksporto kainos lygintos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis ir tuo pačiu prekybos lygiu. Siekiant teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi buvo atsižvelgta į skirtumus, kurie turėjo įtakos kainų palyginamumui. Šiuo tikslu tiek iš Kinijos eksporto kainų, tiek iš Japonijos bendradarbiaujančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje kainų išskaičiuotos transporto ir pakavimo išlaidos.

(37)

Kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje, dempingo skirtumas buvo nustatytas palyginus atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto svertinę vidutinę normaliąją vertę su svertine vidutine eksporto kaina. Jas palyginus nustatytas dempingas.

(38)

Nustatyta, kad procentais išreikštas neto kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą pareiškėjo dempingo skirtumas yra 32,8 %.

(39)

Atsižvelgiant į tyrimo išvadas ir vadovaujantis mažesniojo muito taisykle, manoma, kad pareiškėjui turėtų būti taikoma galutinio antidempingo muito priemonė, lygi nustatytam dempingo skirtumui, kuris šiuo atveju yra mažesnis už pradiniame tyrime nustatytą žalos skirtumą.

(40)

Atsižvelgiant į išdėstytus nustatytus faktus, pareiškėjui taikytinas antidempingo muitas turi būti taikomas atgaline data už importuotą nagrinėjamąjį produktą, kuris buvo registruojamas pagal Reglamento (ES) Nr. 809/2013 3 straipsnį.

(41)

Suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie svarbiausius faktus ir argumentus, kuriais remiantis buvo ketinama pareiškėjo importuojamai TCCR nustatyti pakeistą galutinį antidempingo muitą ir jį rinkti atgaline data už registruotą importą. Pareiškėjas pateikė pastabų, tačiau, kaip paaiškinta pirmiau, jos neturėjo įtakos minėtoms išvadoms.

(42)

Ši peržiūra neturi įtakos datai, nuo kurios nebebus taikomos Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1389/2011 nustatytos priemonės.

(43)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka komiteto, įsteigto pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, nuomonę,