(1)

vidaus rinka – Sąjungos pamatas. Nuo pat jos sukūrimo vidaus rinka buvo svarbiausias augimo, konkurencijos ir užimtumo veiksnys. Sukūrus vidaus rinką, Europos verslo subjektams, visų pirma labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), atsivėrė naujų galimybių bei masto ekonomija bei padidėjo jų pramoninis konkurencingumas ir ji turėtų toliau vienodai teikti naudos visiems piliečiams . Vidaus rinka prisidėjo kuriant darbo vietas ir užtikrino vartotojams didesnį pasirinkimą mažesnėmis kainomis , užtikrinant aukštą siūlomų produktų ir paslaugų kokybę . Vidaus rinka toliau išlieka labiau integruotos rinkos ir stipresnės, labiau subalansuotos ir teisingesnės ekonomikos kūrimo veiksnys. Vidaus rinka – vienas svarbiausių Sąjungos pasiekimų ir didžiausias jos pranašumas vis labiau globalėjančiame pasaulyje , taip pat ji yra pagrindinis veiksnys siekiant pereiti prie tausiu išteklių naudojimu ir efektyviu energijos vartojimu pagrįstos tvarios ekonomikos, reaguojant į augantį spaudimą dėl klimato kaitos ; [1 pakeit.]

(2)

vidaus rinka turi nuolat prisitaikyti prie sparčiai kintančios aplinkos, kurioje nuolat vyksta skaitmeninė revoliucija ir globalizacija. Naujas skaitmeninių inovacijų laikmetis nuolat atveria galimybių ir suteikia naudos ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui, visų pirma verslo subjektams ir asmenims, skatina kurti naujus produktus ir verslo modelius, tačiau tuo pačiu kelia reglamentavimo ir vykdymo bei vartotojų apsaugos ir saugumo užtikrinimo uždavinius; [2 pakeit.]

(3)

didžioji dauguma Sąjungos teisės aktų remia vidaus rinkos veikimą. Minėti teisės aktai visų pirma vartotojų ir verslo subjektų naudai reglamentuoja konkurencingumą , standartizaciją, tarpusavio pripažinimą , vartotojų apsaugą, rinkos priežiūrą ir maisto grandinę, tačiau taip pat verslo, prekybos ir finansinių sandorių taisykles bei sąžiningos konkurencijos skatinimą, kad būtų sukurtos vienodos sąlygos, be kurių vidaus rinkos veikimas nebūtų įmanomas; [3 pakeit.]

(4)

tinkamo nepagrįstos, diskriminacinės ir neproporcingos tinkamo vidaus rinkos veikimo kliūtys kol kas vis dar nėra pašalintos ir vis iškyla naujų kliūčių. Taisyklių nustatymas – tik pirmas žingsnis, ne mažiau svarbus užtikrinti jų laikymąsi. Pagaliau tai susiję ir su Netinkamas galiojančių taisyklių įgyvendinimas, laisvo prekių ir paslaugų judėjimo kliūtys ir žemas tarpvalstybinių viešųjų pirkimų lygis riboja verslo subjektų ir vartotojų galimybes. Pagaliau, tokioms kliūtims įveikti reikia piliečių pasitikėjimu pasitikėjimo Sąjunga, jos gebėjimu vykdyti savo įsipareigojimus, kurti kokybiškas darbo vietas bei užtikrinti augimą apsaugant viešąjį interesą; [4 pakeit.]

(5)

šiuo metu įgyvendinamos kelios Sąjungos veiksmų programos t. y. įmonių konkurencingumo, įskaitant MVĮ , visų pirma labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, konkurencingumo , vartotojų apsaugos, vartotojų ir galutinių naudotojų finansinių paslaugų, finansinių paslaugų ir maisto grandinės politikos formavimo programos. Kai kurios papildomos veiklos finansuojamos tiesiogiai pagal vidaus rinkos biudžeto eilutes. Būtina supaprastinti ir išnaudoti skirtingų veiksmų sąveiką bei sukurti lankstesnę , skaidrią, supaprastintą ir paslankesnę finansavimo sistemą siekiant užtikrinti tinkamai, ekonomiškai efektyviai veikiančią tvarią vidaus rinką. Todėl reikia parengti naują programą, sutelkiančią kitos rūšies veiklas, kurios anksčiau buvo finansuotos tų kitų programų lėšomis ir pagal kitas atitinkamas biudžeto eilutes , kurioje būtų atsižvelgta į esamų programų patirtį . Į programą taip pat turėtų būti įtrauktos naujos iniciatyvos, kuriomis siekiama gerinti vidaus rinkos veikimą , vengiant dubliavimosi su susijusiomis Sąjungos programomis ir veiksmais ; [5 pakeit.]

(6)

Europos statistikos plėtojimui, rengimui ir sklaidai taikoma atskiroji Europos statistikos programa, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 99/2013 (4). Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą Europos statistikos rengimą ir sklaidą į naująją programą taip pat turėtų būti įtraukta veikla, kurią apima dabartinė Europos statistikos programa, nustatant Europos statistikos duomenų rinkimo, taip pat plėtojimo, rengimo , tinkamo naudojimo, taikymo ir sklaidos sistemą. Naujoje programoje pat turėtų būti nustatyta finansinė Europos statistikos sistema, kad būtų teikiama aukštos kokybės, palyginamoji ir patikima Europos statistika , taip pat tokių sričių kaip prekyba ir migracija, siekiant remti visų sričių Sąjungos politikos formavimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą laikantis Europos Sąjungos sutarties (toliau  – ES sutartis) 3 straipsnio ; [6 pakeit.]

(7)

todėl tikslinga parengti vidaus rinkos, įmonių konkurencingumo, įskaitant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, bendrosios rinkos programą, kuri stiprintų vidaus rinką ir gerintų jos veikimą įmonių, ypač labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių , konkurencingumo ir tvarumo, standartizavimo, rinkos priežiūros, vartotojų apsaugos, maisto tiekimo grandinės ir Europos statistikos srityse (toliau – programa). Programa turėtų apimti septynerių metų laikotarpį nuo 2021 iki 2027 m.; [7 pakeit.]

(8)

programa turėtų būti remiamas tinkamam vidaus rinkos veikimui būtinų Sąjungos teisės aktų rengimas, įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas. Programa turėtų būti remiamas tinkamų sąlygų sukūrimas, kad būtų suteikta galios visiems vidaus rinkos dalyviams: verslo subjektams, piliečiams, įskaitant vartotojus ir darbuotojus , pilietinei visuomenei ir valdžios institucijoms. Šiuo tikslu įgyvendinant programą turėtų būti siekiama užtikrinti verslo subjektų, visų pirma MVĮ labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, įskaitant turizmo sektoriaus įmones , konkurencingumą ir tvarumą , tačiau taip pat remti remiant vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą ir saugos taisyklių , taip pat aplinkos ir socialinių standartų taikymą bei verslo subjektų ir asmenų informuotumo didinimą suteikiant jiems tinkamas priemones , tinkamus duomenis ir pagalbą , žinias ir kompetenciją, kad jie galėtų priimti pagrįstus sprendimus ir aktyviau dalyvautų formuojant Sąjungos politiką. Be to, įgyvendinant programą turėtų būti siekiama plėsti reglamentavimo ir administracinį bendradarbiavimą, visų pirma per mokymo programas, keičiantis geriausia patirtimi, plečiant žinių ir kompetencijos pagrindus, įskaitant strateginių viešųjų pirkimų naudojimą. Programa taip pat turėtų būti siekiama remti aukštos kokybės tarptautinių standartų, kurie padėtų įgyvendinti Sąjungos teisės aktus, rengimą. Tai apima ir finansinės atskaitomybės ir audito standartų nustatymą, taip prisidedant prie Sąjungos kapitalo rinkų skaidrumo ir tinkamo jų veikimo bei didesnės investuotojų apsaugos. Programa taip pat turėtų būti remiamas taisyklių priėmimas ir standartų nustatymas, kad būtų užtikrinamas platesnis galimas suinteresuotųjų šalių dalyvavimas. Vienas iš programos tikslų taip pat turėtų būti aukštą žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos lygį maisto grandinėje užtikrinančių Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo ir jų vykdymo užtikrinimo rėmimas ir gyvūnų gerovės didinimas; [8 pakeit.]

(9)

moderni vidaus rinka , kuri yra pagrįsta sąžiningumo, skaidrumo ir tarpusavio pasitikėjimo principais, skatina konkurenciją, teikia naudą vartotojams, verslo subjektams ir darbuotojams. Geriau išnaudojant nuolat besivystančią paslaugų vidaus rinką Europos verslo subjektams būtų padedama kurti darbo vietas ir plėstis į kitas šalis, siūlyti platesnį paslaugų pasirinkimą palankesnėmis kainomis ir išlaikyti aukštus vartotojų ir darbuotojų standartus. Siekiant minėtų tikslų programa turėtų padėti geriau stebėti vidaus rinkos pokyčius, įskaitant naujų technologinių pokyčių poveikį, nustatyti ir šalinti likusias kliūtis nepagrįstas, diskriminacines ir kurti tokią reglamentavimo sistemą, kuri neproporcingas kliūtis ir užtikrinti , kad reglamentavimo sistema būtų suderinama su naujais novatoriškais verslo modeliais , įskaitant bendradarbiaujamosios ekonomikos modelius ir socialinį verslumą, užtikrinant aukšto lygio socialinę apsaugą, be kita ko, verslininkų socialinę apsaugą ; [9 pakeit.]

(10)

su daugeliu pramonės gaminių susijusios reglamentavimo kliūtys vidaus rinkoje buvo pašalintos taikant prevencijos mechanizmus, priimant bendras taisykles ir standartus ir , jeigu šios Sąjungos taisyklės nebuvo priimtos, taikant tarpusavio pripažinimo principą. Tose srityse, kur nėra ES teisės aktų, abipusio tarpusavio pripažinimo principas reiškia, kad vienos valstybės narės rinkoje teisėtai parduodamoms prekėms galioja laisvo judėjimo teisė ir jos gali būti parduodamos kitoje valstybėje narėje , nebent atitinkama valstybė narė turėtų priežasčių prieštarauti prekių pardavimui, su sąlyga, kad toks apribojimas būtų nediskriminacinis, pagrįstas teisėtais viešojo intereso tikslais, nustatytais Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau  – SESV) 36 straipsnyje arba pripažintais Teisingumo Teismo praktikoje , ir proporcingas siekiamam tikslui . Tačiau dėl nepakankamo abipusio pripažinimo principo taikymo , kaip antai dėl nepagrįstų ar diskriminacinių apribojimų, bendrovėms būna sudėtingiau patekti į kitų valstybių narių rinkas. Nors prekių rinkai būdinga didelė integracija, tai lemia prarastas galimybes visai ekonomikai. Reglamento (ES) Nr. xxx/2018 dėl tarpusavio pripažinimo peržiūra padės padidinti ekonominę naudą šioje srityje . Todėl programa turėtų būti siekiama prekių srityje gerinti abipusio tarpusavio pripažinimo taikymą , pasinaudojant visu savo potencialu, ir sumažinti neteisėtai ir reikalavimų neatitinkančių į rinką patenkančių prekių kiekį rengiant tikslines informuotumo didinimo kampanijas, teikiant mokymus, remiant gaminių kontaktinius centrus, kompetentingoms institucijoms geriau bendradarbiaujant tarpusavio pripažinimo tikslais ir stiprinant rinkos priežiūrą ; [10 pakeit.]

(11)

nauji reglamentavimo ir vykdymo užtikrinimo uždaviniai susiję su sparčiai kintančia skaitmeninės revoliucijos aplinka, t. y. kibernetiniu saugumu, duomenų apsauga ir privatumu, daiktų internetu arba dirbtiniu intelektu ir susijusiais etikos standartais . Tais atvejais, kai padaroma žala, griežtomis produkto labai reikia griežtų produktų saugos ir aiškios atsakomybės taisyklėmis užtikrinama politikos priemonė taisyklių ir griežtai užtikrinti jų vykdymą , kad visi politikos priemonė leistų visiems Sąjungos piliečiai piliečiams , įskaitant vartotojus ir verslo subjektus, galėtų pasinaudoti šių taisyklių teikiama apsauga. Todėl programa turėtų būti padedama greitai pritaikyti Sąjungos atsakomybės už produktus tvarką ir užtikrinti geresnį jos įgyvendinimą, o tai skatintų inovacijas , užtikrinant naudotojų saugą ir saugumą ; [11 pakeit.]

(12)

pateikiant pateikti į rinką Sąjungos teisės neatitinkančius produktus, šią teisę atitinkantys produktai patenka į nepalankią padėtį, be to, vartotojams gali kilti pavojus. Nemažai verslininkų taisyklių neatitinkantys produktai kelia grėsmę Sąjungos piliečiams ir vartotojams, nepriklausomai nuo to, ar tokie produktai pateikiami rinkai įprastu būdu, ar elektroninėms priemonėmis, ir nepriklausomai nuo to, ar jie pagaminti Sąjungoje, ar patenka į ją iš trečiųjų valstybių. Reikalavimus atitinkančius produktus parduodantiems ekonominės veiklos vykdytojams tenka nevienodomis sąlygomis konkuruoti su subjektais, kurie nesilaiko taisyklių dėl nežinojimo arba sąmoningai, kad įgytų konkurencinį pranašumą. Rinkos priežiūros institucijoms dažnai skiriama nepakankamai lėšų ir jų veikla apima nacionalinę teritoriją, nors verslininkai prekiauja Sąjungoje arba net visame pasaulyje. Visų pirma e. prekybos atveju rinkos priežiūros institucijoms labai sudėtinga atsekti reikalavimų neatitinkančius iš trečiųjų valstybių importuotus produktus ir savo jurisdikcijoje nustatyti atsakingą subjektą ar atlikti rizikos vertinimų arba saugos bandymų, nes jos fiziškai negali pasiekti produktų . Todėl programa turėtų būti siekiama pagerinti produktų atitiktį ir šiuo tikslu verslininkams siūlant tinkamas iniciatyvas, gerinant rinkos priežiūrą, nustatant aiškias, skaidrias ir išsamias taisykles ekonominės veiklos vykdytojams, gerinant informuotumą apie taikomas Sąjungos produktų saugos taisykles , dažniau atliekant atitikties patikras , be kita ko, sistemingai tikrinant produktų mėginius, atitinkančius reikšmingą kiekvieno rinkai pateikiamo produkto tipo procentinę dalį, rinkos priežiūros institucijoms vykdant kontrolinius pirkimus ir skatinant glaudesnį tarpvalstybinį vykdomųjų institucijų bendradarbiavimą. Programa taip pat turėtų būti padedama įtvirtinti konsoliduoti esamą rinkos priežiūros veiklos rūšių sistemą, skatinti skirtingų valstybių narių rinkos priežiūros institucijų bendrą veiklą ir remti rinkos priežiūros veiklos konvergenciją ir glaudesnę integraciją , visų pirma užtikrinant, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/858  (5) nustatyti nauji reikalavimai būtų griežtai vykdomi siekiant išvengti reikalavimų neatitinkančių produktų pardavimo Europos piliečiams. Taigi programa turėtų būti sustiprinti rinkos priežiūros institucijų pajėgumai visoje Sąjungoje ir prisidedama prie didesnio valstybių narių tarpusavio homogeniškumo, valstybėms narėms iš vidaus rinkos gaunant vienodą naudą ekonominės gerovės ir tvaraus augimo aspektu, kartu kiekvienam atvejui pritaikytu būdu sprendžiant jų konkrečių poreikių klausimus ; [12 pakeit.]

(13)

produktų sauga yra svarbi visiems. Atitikties vertinimo institucijos tikrina, ar produktas atitinka saugos reikalavimus dar prieš jį pateikiant rinkai. Todėl ypatingai svarbu, kad atitikties vertinimo institucijos būtų patikimos ir kompetentingos. Sąjunga sukūrė atitikties vertinimo institucijų akreditavimo sistemą, kurią taikant tikrinama šių institucijų kompetencija, nešališkumas ir nepriklausomumas. Tačiau Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008  (6) nacionaliniu lygmeniu buvo įgyvendinamas daugeliu įvairių būdų. Ši įvairovė susijusi su rinkos priežiūros institucijų pasidalijimu kompetencija, vidaus koordinavimo mechanizmais nacionaliniu lygmeniu, rinkos priežiūrai skirtų ir naudojamų finansinių išteklių mastu, rinkos priežiūros strategijomis ir metodais, taip pat galiomis produktų neatitikties reikalavimams atveju ir sankcijų už pažeidimus lygiu, todėl ji lemia nevienodą derinamųjų Sąjungos teisės aktų vykdymo užtikrinimą. Dėl šio nevienodo įgyvendinimo rinkos priežiūra vienose valstybėse narėse tapo griežtesnė nei kitose, todėl atgrasomasis priemonių poveikis gali būti mažesnis ir dėl to įmonių veiklos sąlygos gali tapti nevienodos kai kuriose valstybėse narėse ir galiausiai visoje Sąjungoje gali imti skirtis produktų saugos lygis. Pagrindinis uždavinys – išlaikyti visos akreditavimo sistemos atitiktį naujausiems technikos laimėjimams ir užtikrinti, kad ji būtų vienodai griežtai taikoma visoje Sąjungoje. Todėl programa turėtų būti remiamos priemonės, užtikrinančios, kad atitikties vertinimo institucijos toliau atitiktų reglamentavimo reikalavimus ir stiprintų , visų pirma naudojantis trečiųjų šalių vertinimu, siekiant sustiprinti nešališkas ir nepriklausomas procedūras, ir stiprinančios Europos akreditavimo sistemą, visų pirma naujų rūšių politiką remiant Reglamento (EB) Nr. 765/2008 7 14 straipsnyje nurodytą Europos akreditavimo organizaciją (EA); [13 pakeit.]

(14)

elektroninės prekybos plėtra gali kelti tam tikrų problemų, susijusių su galutinių naudotojų sveikatos ir saugos apsauga nuo reikalavimų neatitinkančių gaminių. Vartotojų rinkoms plėtojant internetinės prekybos ir kelionių paslaugas sienų nebelieka, todėl svarbu užtikrinti, kad importuodami prekes ir paslaugas iš trečiosiose valstybėse įsisteigusių ekonominės veiklos vykdytojų Sąjungos vartotojai galėtų naudotis atitinkama lygiaverte apsauga. Todėl programoje turėtų būti numatyta galimybė prireikus remti bendradarbiavimą su atitinkamomis institucijomis, įsisteigusiomis pagrindinėse trečiosiose valstybėse, kurios yra pagrindinės Sąjungos prekybos partnerės , kad būtų keičiamasi informacija apie reikalavimų neatitinkančius produktus, naujausią mokslo raidą ir naujas technologijas, naują riziką ir kitus su kontrolės veikla susijusius aspektus ; [14 pakeit.]

(15)

siekdamos užtikrinti išleistų viešųjų pinigų ir vertės santykį bei prisidėti kuriant novatorišką, tvarią, įtraukiąją ir konkurencingą vidaus rinką valdžios institucijos naudoja viešuosius pirkimus , be kita ko, kai tai atitinka taikytinus Sąjungos teisės aktus, taikydamos kitus kriterijus, nei vien tik mažiausios kainos ar ekonominio efektyvumo, ir atsižvelgdamos, be kita ko, į kokybinius, aplinkos, sąžiningos prekybos ir socialinius aspektus bei sudarydamos palankesnes sąlygas didelės apimties infrastruktūros darbų viešuosius pirkimus suskirstyti dalimis . Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2014/23/ES (7), 2014/24/ES (8) ir 2014/25/ES (9) numatyta valdžios institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams, įskaitant vartotojus, naudą teikianti viešųjų pirkimų rinkų, kurios sudaro 14 proc. Sąjungos bendrojo vidaus produkto, integravimo ir veiksmingo veikimo teisinė sistema. Teisingai įgyvendinamos viešųjų pirkimų taisyklės yra itin svarbi bendrosios rinkos stiprinimo, Sąjungos įmonių augimo skatinimo ir darbo vietų Sąjungoje kūrimo priemonė. Todėl programa turėtų būti remiamos priemonės, kuriomis užtikrinamas platesnis strateginių viešųjų pirkimų naudojimas, viešųjų pirkėjų profesionalumas, gerinamos kad būtų palengvintos ir pagerintos MVĮ ir labai mažų įmonių galimybės patekti į viešųjų pirkimų rinkas, visų pirma teikiant konsultavimo paslaugas ir mokymus, didinamas skaidrumas, skatinamas integralumas ir geresni duomenys, viešųjų pirkimų skaitmeninimo skatinimas ir prioriteto teikimas bendriems viešiesiems pirkimams šiuo tikslu stiprinant partnerystės požiūrį tarp valstybių narių, gerinant duomenų rinkimą ir duomenų analizę, įskaitant pritaikytų IT priemonių rengimą, paramą keitimuisi patirtimi ir gerąja praktika, remiantis Europos ir tarptautiniais standartais, teikiant gaires, stiprinant nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą ir bandomųjų projektų įgyvendinimą; [15 pakeit.]

(16)

siekiant programos tikslų ir norint palengvinti piliečių ir verslo subjektų gyvenimą turi būti pradedamos teikti vartotojams pritaikytos aukštos kokybės viešosios paslaugos , kurios būtų vis labiau orientuotos į skaitmenines technologijas ir visiškai prieinamos, ir toliau stiprinamos e. administracijos ir e. valdžios priemonės, užtikrinant tinkamą duomenų saugumą ir privatumą . Kitaip tariant, viešosios administracijos turi pertvarkyti savo veiklą, panaikinti į inovatyvesnę , tam, kad panaikintų įvairių jų administracinių padalinių atskirumą ir iš naujo kurti ir kurtų šias viešąsias paslaugas drauge su piliečiais ir verslo subjektais. Be to, norint nuolat ir iš esmės plėtoti su vidaus rinka susijusią tarpvalstybinę veiklą reikia teikti ne tik , kad būtų galima gauti naujausią , tikslią ir lengvai suprantamą informaciją apie verslo subjektų ir piliečių teises, bet taip pat administracinius formalumus aiškinančią informaciją , ir šiuos formalumus supaprastinti . Be to, reikia teikti teisines konsultacijas ir padėti spręsti kylančius tarpvalstybinio lygio klausimus. Taip pat būtina paprastu ir veiksmingu būdu susieti nacionalines administracijas , padėti valdžios institucijoms siekti tų tikslų ir vertinti, kaip vidaus rinka veikia vietoje. Esamos vidaus rinkos valdymo priemonės jau labai padeda siekti tų tikslų. Dėl šios priežasties ir siekiant neatsilikti nuo technologinių ir rinkos pokyčių ir spręsti naujus reglamentavimo ir vykdymo užtikrinimo uždavinius programa turėtų padėti didinti vidaus rinkos valdymo priemonių kokybę, matomumą, skaidrumą ir patikimumą. Todėl programa turėtų būti remiamos , be kita ko, šios esamos vidaus rinkos valdymo priemonės: portalas „Jūsų Europa“, kuris iš numatomų bendrųjų skaitmeninių vartų, portalo „Jūsų Europa“, Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (SOLVIT), Vidaus rinkos rezultatų suvestinės ir Vidaus rinkos informacijos sistemos, turėtų būti pagrindinė sudedamoji dalis siekiant gerinti kasdienį piliečių gyvenimą ir didinti verslo subjektų galimybes vykdyti tarpvalstybinę prekybą; [16 pakeit.]

(17)

programa turėtų būti remiamas bendrovių teisę ir įmonių valdymą bei sutarčių teisę apimančios Sąjungos reglamentavimo sistemos kūrimas siekiant didinti verslo , visų pirma MVĮ, efektyvumą ir konkurencingumą, tačiau kartu užtikrinant bendrovių veiklos poveikį patiriančių suinteresuotųjų šalių apsaugą ir imantis veiksmų atsižvelgiant į iškilusius politinius uždavinius. Programa taip pat turėtų būti užtikrinamas reikiamas atitinkamos acquis vertinimas, jos įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas, suinteresuotųjų šalių informavimas ir pagalba joms bei atitinkamos srities informacijos mainų skatinimas. Programa turėtų toliau būti remiamos Komisijos iniciatyvos, kuriomis siekiama sukurti aiškią ir pritaikytą duomenų ekonomikos ir inovacijų teisinę sistemą. Šios iniciatyvos būtinos siekiant didinti su sutarčių teise ir deliktine teise susijusį teisinį tikrumą, visų pirma dėl atsakomybės ir etikos atsižvelgiant į atsirandančias technologijas, pvz., daiktų internetą, dirbtinį intelektą, robotus, 3 D spausdinimą. Programa turėtų būti siekiama skatinti duomenimis pagrįstą ekonomiką, nes ji nulems, kokią padėtį pasaulinėje konkurencijoje užims Sąjungos ekonomika , kartu užtikrinant aukštą privatumo apsaugos lygį ; [17 pakeit.]

(18)

programa taip pat turėtų būti skatinamas tinkamas ir visiškas Sąjungos kovos su valstybių narių pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu teisinės sistemos įgyvendinimas ir taikymas bei būsimos politikos kūrimas siekiant spręsti naujus šios srities uždavinius. Programa taip pat turėtų būti remiama atitinkama Europai svarbių tarptautinių organizacijų, pvz., Europos Tarybos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimo priemonių vertinimo ekspertų komiteto, veikla;

(19)

finansinių paslaugų, finansinio stabilumo ir kapitalo rinkų sąjungos, įskaitant tvarius finansus, vidaus rinkos įgyvendinimas ir vystymas visų pirma priklauso nuo įrodymais grindžiamos politikos priemonių, kurių imasi Sąjunga. Kad šis tikslas būtų pasiektas, Komisija turėtų aktyviai ir nuolat stebėti finansų rinkas ir finansinį stabilumą, vertinti, kaip valstybės narės įgyvendina Sąjungos teisės aktus, nustatyti, ar galiojantys teisės aktai atitinka numatytą tikslą ir identifikuoti galimas veiklos sritis, kuriose atsiranda naujos rizikos rūšys ir pasitelkus politikos ciklą nuolat skatinti dalyvauti suinteresuotąsias šalis. Tokia veikla neįmanoma be analizės, tyrimų, mokomosios medžiagos, apklausų, atitikties nustatymų, vertinimų ir statistikos duomenų ir joms būtinos IT sistemos bei komunikacijos priemonės;

(20)

atsižvelgiant į tai, kad vidaus rinka, kaip nustatyta SESV sutarties 3 straipsnyje, apima apima taisyklių sistemą, užtikrinančią, kad konkurencija vidaus rinkoje nebūtų iškraipoma, programa turėtų būti remiama padedama remti Sąjungos konkurencijos politika, tinklų kūrimas ir bendradarbiavimas politiką gerinant ir stiprinant bendradarbiavimą su Europos konkurencijos tinklu ir su nacionalinėmis valdžios institucijomis bei teismais ir platesnė , be kita ko, stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą, ir platesnę suinteresuotųjų šalių grupės aprėptis aprėptį informuojant apie su Sąjungos konkurencijos politika susijusias teises, naudą ir įsipareigojimus . Programa visų pirma turėtų padėti Komisijai pagerinti rinkos pokyčių analizę ir vertinimą, be kita ko, plačiai naudojant sektorių tyrimus ir sistemingai dalijantis rezultatais ir geriausia praktika Europos konkurencijos tinkle. Tai turėtų padėti užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir vienodas sąlygas, taip pat ir tarptautiniu lygmeniu, ir suteikti galių įmonėms, visų pirma MVĮ, ir vartotojams, kad būtų galima pasinaudoti bendrosios rinkos teikiama nauda ; [18 pakeit.]

(21)

įgyvendinant programą visų pirma turi būti imamasi ryžtingai tvarkytis su esminiais neigiamais padariniais konkurencijai ir vidaus rinkos veikimui, kuriuos sukelia nuolatiniai ekonomikos ir verslo aplinkos pokyčiai, visų pirma be paliovos didėjantis duomenų naudojimas atsižvelgiant į vis didesnį išteklių skyrimą dirbtiniam intelektui , dideliems duomenų rinkiniams, algoritmams ir kitoms IT priemonėms bei bendrovių kompetenciją ir jų konsultantus. Taip pat svarbu, kad programa būtų remiami tinklai ir platesnis ir glaudesnis bendradarbiavimas su valstybių narių valdžios institucijomis ir teismais, atsižvelgiant į tai, kad neiškraipyta konkurencija ir vidaus rinkos veikimas iš esmės priklauso nuo minėtų subjektų veiklos. Atsižvelgiant į ypatingą konkurencijos politikos svarbą apsaugant vidaus rinką nuo žalos, kurią padaro už Sąjungos sienų vykdoma antikonkurencinė veikla, programa taip pat turėtų būti remiamas bendradarbiavimas, jeigu būtina, su trečiosios valstybės valdžios institucijomis. Galiausiai, būtina plėtoti informavimo veiklą, kad daugiau piliečių ir verslo subjektų galėtų pasinaudoti visomis sąžiningos konkurencijos vidaus rinkoje teikiamomis galimybėmis. Visų pirma būtina parodyti realią Sąjungos konkurencijos politikos naudą Europos piliečiams, įtraukiant pilietinės visuomenės grupes ir tiesiogiai paveiktus suinteresuotuosius subjektus. Atsižvelgiant į tai, kad kai kurios į programą įtrauktos iniciatyvos yra naujos ir kad konkurencijos programai didelę įtaką visų pirma daro dinamiški ir spartūs konkurencijos sąlygų pokyčiai vidaus rinkoje, pirmiausia susiję su skaitmeninių technologijų raida, dirbtiniu intelektu, algoritmais, dideliais duomenų kiekiais rinkiniais , kibernetiniu saugumu ir skaitmeninės ekspertizės technologija, kurių eigą ir mastą sunku įvertinti, numatoma, kad įgyvendinant šią programos dalį bus privaloma imtis lanksčių priemonių siekiant patenkinti kintančius poreikius; [19 pakeit.]

(22)

svarbiausias tikslas – stiprinti Europos įmonių konkurencingumą ir tvarumą , tačiau tuo pat metu veiksmingai užtikrinant vienodas sąlygas ir atvirą bei konkurencingą vidaus rinką. MVĮ – pagrindinis Europos ekonomikos variklis, sudarantis 99 proc. visų Europos verslo subjektų, sukuriantis du trečdalius darbo vietų ir aktyviai padedantis regionų ir vietos lygiu kurti naujas kokybiškas darbo vietas visuose sektoriuose, taigi ir socialinę sanglaudą. MVĮ tenka itin svarbus vaidmuo pereinant prie naujos energetikos sistemos ir padedant siekti Sąjungos klimato tikslų pagal Paryžiaus susitarimą. Todėl pagal programą turėtų būti stiprinami jų gebėjimai kurti aplinkai nekenkiančius aukštos kokybės produktus ir paslaugas ir remiamos jų pastangos didinti išteklių naudojimo efektyvumą, laikantis principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“. Tokiu būdu programa taip pat prisidedama prie Sąjungos MVĮ konkurencingumo didinimo pasaulinėje rinkoje; [20 pakeit.]

(23)

visoms MVĮ tenka spręsti bendrus uždavinius, su kuriais nesusiduria didesnės įmonės: ieškoti finansavimo lėšų, rasti kvalifikuotų darbuotojų, mažinti administracinę naštą, skatinti kūrybingumą ir inovacijas, patekti į rinkas ir plėsti tarptautinimo veiklą. Taikant programą minėti rinkos nepakankamumai turėtų būti sprendžiami proporcingai, tačiau be reikalo netrikdant konkurencijos vidaus rinkoje. Pagal programą turėtų būti sudaromos sąlygos gamybos procesuose įdiegti technologines ir organizacines naujoves, skiriant dėmesį konkrečių formų MVĮ, pvz., labai mažoms įmonėms, su amatais susijusioms įmonėms, savarankiškai dirbantiems asmenims, laisvųjų profesijų atstovams ir socialinės ekonomikos įmonėms. Dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas potencialiems, naujiems ir jauniesiems verslininkams ir moterims verslininkėms, taip pat kitoms konkrečioms tikslinėms grupėms, pvz., vyresnio amžiaus žmonėms, migrantams ir verslininkams, priklausantiems socialiai remtinoms ar pažeidžiamoms grupėms, pvz., neįgaliesiems; [21 pakeit.]

(23a)

programa turėtų būti remiama ir skatinama inovacijų kultūra, plėtojant ekosistemą, kuri gali paskatinti steigti įmones ir jas plėsti, visų pirma labai mažas ir novatoriškas MVĮ, gebančias įveikti uždavinius, kylančius vis konkurencingesnėmis ir sparčiai besikeičiančiomis sąlygomis. Dėl svarbių pokyčių, susijusių su inovacijų diegimo procesu, reikia sukurti atvirą inovacijų modelį, kuriuo būtų plečiami bendri moksliniai tyrimai ir dalijamasi žiniomis ir intelektine nuosavybe tarp įvairių organizacijų. Todėl programa turėtų būti siekiama remti inovacijų procesą, kuris apima naujus įmonių bendradarbiavimo modelius, orientuotus į tinklų kūrimą ir dalijimąsi žiniomis bei ištekliais organizacinėse bendruomenėse; [22 pakeit.]

(23b)

programoje taip pat turėtų būti proporcingai sprendžiamos tokios rinkos nepakankamumo problemos, ypatingą dėmesį skiriant veiksmams, kurie tiesiogiai būtų naudingi MVĮ ir įmonių tinklams, tačiau nederamai nesutrikdytų konkurencijos vidaus rinkoje; [23 pakeit.]

(24)

dauguma Sąjungos konkurencingumo problemų yra susijusios su MVĮ sunkumais gauti finansavimo lėšų, nes joms trūksta informacijos, sunku įrodyti kreditingumą, jos neturi pakankamo užstato arba tiesiog nežino apie esamus mechanizmus, kuriais remiama jų veikla Sąjungos, nacionaliniu ar vietos lygmenimis . Kiti finansavimo uždaviniai susiję su mažesniu labai mažų įmonių dydžiu ir MVĮ poreikiu išlikti konkurencingoms, tai jos daro vykdydamos, pvz., skaitmeninimo, tarptautinimo ir inovacijų veiklą bei keldamos darbuotojų kvalifikaciją. Nepakankamos galimybės gauti finansavimą trukdo steigti įmones, lėtina plėtrą ir mažina išliekančių įmonių skaičių bei slopina naujų verslininkų ryžtą perimti perspektyvias bendroves, jeigu jos perduodamos; [24 pakeit.]

(25)

siekiant pašalinti šiuos rinkos nepakankamumus ir užtikrinti, kad MVĮ toliau išliktų Sąjungos ekonomikos konkurencingumo pagrindu ir tvarios ekonomikos veiksniu , mažoms ir vidutinėms įmonėms reikalinga papildoma parama ir šiam tikslui turi būti sukurtos nuosavo kapitalo priemonės ir skolos priemonės naudojantis pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą […] (10) įsteigto „InvestEU“ fondo MVĮ linija. Pagal buvusią programą COSME, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1287/2013 (11), sukurta paskolų garantijų priemonė užtikrina įrodytą pridėtinę vertę ir tikimasi, kad ji bus naudinga ne mažiau kaip 500 000 MVĮ; ją pakeisianti priemonė bus nustatyta pagal „InvestEU“ fondo MVĮ liniją . Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama geresnei komunikacijai ir viešosioms kampanijoms, siekiant padidinti potencialių paramos gavėjų informuotumą apie MVĮ skirtų programų prieinamumą. Siekiant didinti informuotumą apie Sąjungos veiksmus, kuriais remiamos MVĮ, vykdant veiksmus, kurie yra visiškai arba iš dalies finansuojami pagal šią programą (įskaitant tarpininkus), turėtų būti naudojama Europos emblema (vėliava) ir sakinys, kuriuo pripažįstama pagal šią programą gauta parama; [25 pakeit.]

(26)

šioje programoje iškeltų politikos tikslų bus siekiama naudojant pagal „InvestEU“ fondo MVĮ liniją teikiamas finansines priemones ir biudžeto garantiją. „InvestEU“ fondo MVĮ linija turėtų būti pagrindinis atskaitos taškas, kuriuo remiantis teikiama informacija apie programą kiekvienoje valstybėje narėje, siekiant padidinti MVĮ galimybes gauti lėšų ir informuotumą apie šias lėšas. Finansinė parama turėtų būti naudojama proporcingai šalinant rinkos nepakankamumus arba neoptimalios investavimo aplinkos problemas ir veikla neturėtų būti dubliuojama arba ja neturėtų būti išstumiamas privatus finansavimas arba sutrikdoma konkurencija vidaus rinkoje , ir ji turėtų aiškiai papildyti kitas Europos programas ir stiprinti sąveiką su jomis . Vykdant veiklą neabejotinai turėtų būti užtikrinama ES pridėtinė vertė; [26 pakeit.]

(26a)

„InvestEU“ fondo lėšomis per ES arba valstybių narių skyrius remiami veiksmai neturėtų dubliuotis su privačiu finansavimu ar jo pakeisti, taip pat neturėtų iškraipyti konkurencijos vidaus rinkoje, bet, kiek tai susiję su jau veikiančiomis vietos valstybinėmis ir privačiomis garantijų sistemomis, turėtų paskatinti jų integravimą į tokias sistemas pirmiausia siekiant padidinti ir išplėsti realią galutinių paramos gavėjų, kurie yra MVĮ, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB  (12) , gaunamą naudą, kad būtų užtikrintas tikras priemonių papildomumas; [27 pakeit.]

(26b)

be galimybės gauti finansavimą, taip pat svarbu turėti galimybę naudotis įgūdžiais, įskaitant valdymo įgūdžius ir žinias, nes tai yra esminiai veiksniai, dėl kurių MVĮ gali naudotis esamais fondais, diegti inovacijas, konkuruoti ir plėstis. Todėl įgyvendinant finansines priemones, kaip numatyta pagal „InvestEU“ fondą, turėtų būti taikoma tinkamos mentorystės politika, ugdomojo vadovavimo schemos ir teikiamos žiniomis pagrįstos verslo paslaugos; [28 pakeit.]

(27)

programa veiksmingai turėtų būti užtikrinama parama MVĮ per visą jų gyvavimo ciklą , teikiant paramą nuo projekto rengimo iki komercializacijos ir patekimo į rinką bei skatinant verslo įmonių tinklų kūrimą . Programa turėtų būti grindžiama unikaliomis žiniomis ir su MVĮ ir pramonės ekonomikos bei verslo sektoriais susijusia įgyta kompetencija ir ilgalaike patirtimi dirbant su Europos, nacionalinėmis arba regiono suinteresuotomis šalimis. Ši parama turėtų būti pagrįsta sėkminga Europos įmonių tinklo patirtimi naudojant vieno langelio sistemą siekiant didinti MVĮ konkurencingumą ir plėsti jų verslą vidaus rinkoje ir už jos ribų. Pasitelkus šį tinklą ketinama toliau teikti paslaugas kitų Sąjungos programų vardu, visų pirma „Horizontas 2020“ programos vardu, ir šiam tikslui naudoti tų programų finansinius išteklius. Ji taip pat turėtų remti aktyvesnį MVĮ atstovaujančios organizacijos dalyvavimą rengiant bendrosios rinkos politikos iniciatyvą, pvz., viešųjų pirkimų, standartizavimo procesų ir intelektinės nuosavybės sistemų srityse. Tinklas taip pat turėtų padidinti veiksmų skaičių, teikdamas MVĮ tikslingesnes konsultacijas, rengdamas projektus ir padėdamas kurti tinklus bei vykdyti technologines ir organizacines permainas. Tinklas taip pat turėtų stiprinti bendradarbiavimą ir ryšius su kitais konsultacijų centrais, įsteigtais pagal Skaitmeninę programą ir „InvestEU“, dėl galimybės gauti finansavimą. MVĮ skirtais veiksmais tinkle taip pat turėtų būti siekiama teikti aukštos kokybės paslaugas visoje Europoje, visų pirma atkreipiant dėmesį į tas veiklos sritis ir geografines Sąjungos dalis, kuriose tinklai ir tarpininkaujantys suinteresuotieji subjektai nesuteikia tikėtinų rezultatų. Taip pat toliau turėtų būti taikoma sėkminga naujų verslininkų kuravimo mentorystės sistema  –„Erasmus“ jauniems verslininkams , padedanti naujiems verslininkams ar jais tapti siekiantiems asmenims pasisemti verslo ir vadovavimo patirties iš patyrusių kitų šalių verslininkų ir suteikianti galimybę ugdyti verslumo gebėjimus. Programa turėtų būti parengta taip, kad ją būtų įmanoma plėsti plečiama toliau ir didėtų didinama jos geografinė aprėptis, kad verslininkams būtų atveriama daugiau galimybių, prireikus pasitelkiant kitas Sąjungos iniciatyvas . Siekiant padidinti pridėtinę vertę remiant verslininkystės iniciatyvas, ypatingą dėmesį reikėtų skirti labai mažoms įmonėms ir tiems, kas mažiausiai pasinaudojo esama programa, taip pat tose srityse, kuriose verslininkystės kultūra yra labai bazinio lygmens ir kur yra daugiau kliūčių. Reikėtų dėti visas pastangas, kad būtų pasiektas pakankamai geografiškai subalansuotas lėšų paskirstymas; [29 pakeit.]

(27a)

reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti administracinę naštą ir padidinti programų prieinamumą, kad būtų galima sumažinti MVĮ ir labai mažų įmonių išlaidas, atsirandančias dėl sudėtingo paraiškų teikimo proceso ir dalyvavimo reikalavimų. Valstybės narės taip pat turėtų apsvarstyti galimybę sukurti bendrą informacinį punktą įmonėms, suinteresuotoms naudoti Sąjungos lėšas, veikiantį vieno langelio principu. Vertinimo procedūra turėtų būti kuo paprastesnė ir greitesnė, kad būtų galima laiku pasinaudoti programos teikiama nauda; [30 pakeit.]

(28)

grupės – tai strateginė MVĮ konkurencingumo paramos ir MVĮ plėtros priemonė, nes šios grupės kuria palankią verslo aplinką , didina tvarią pramonės bei paslaugų plėtrą bei stiprina regionų ekonominę plėtrą kuriant kokybiškas darbo vietas . Bendrosios grupės iniciatyvos turėtų pasiekti kritinę masę, nes tai paspartintų MVĮ plėtrą. Susiedamos specializuotas ekosistemas, grupės atveria MVĮ naujų verslo galimybių ir veiksmingiau integruoja jas į Europos ir pasaulines strategines vertės grandines. Reikėtų remti tarpvalstybinės partnerystės strategijų rengimą ir bendros veiklos vykdymą; šią veiklą rems Europos klasterių bendradarbiavimo platforma. Tvarioji partnerystė turėtų būti skatinama užtikrinant nuolatinį finansavimą, jeigu veiklos rezultatai ir dalyvavimas atitiks gairėse nustatytuosius. Pasitelkus grupių organizacijas Tiesioginė parama MVĮ turėtų būti teikiama per klasterių organizacijas: pažangiųjų technologijų, naujų verslo modelių, mažo anglies dioksido kiekio technologijomis ir efektyviu išteklių naudojimu pagrįstiems naudojimui , naujiems verslo modeliams , sprendimams kūrybingumui ir projektams, kvalifikacijos kėlimui, talentų pritraukimui, verslumo skatinimui ir tarptautinimui. Kiti specializuotos MVĮ paramos dalyviai turėtų būti susiję, kad pramonės pertvarkymas ir išmaniųjų specializuotųjų strategijų įgyvendinimas būtų lengvesnis. Taigi, programa turėtų būti prisidedama siekiant augimo ir plėtojant ryšius padedama siekti tvarios ekonominės plėtros ir kurti sąsajas su Sąjungos (skaitmeniniais) inovacijų centrais ir teikiant investicijas investicijomis pagal sanglaudos politiką ir programą „Europos horizontas“. Taip pat galima sąveika ir su „Erasmus“ programa; [31 pakeit.]

(28a)

įgyvendinant šią programą galėtų būti padedama labai mažoms įmonėms ir MVĮ užmegzti daugiau ryšių su universitetais, mokslinių tyrimų centrais ir kitomis su žinių kūrimu ir sklaida susijusiomis institucijomis ir (arba) šiuos ryšius sustiprinti. Ši sąsaja galėtų padėti pagerinti įmonių gebėjimus spręsti strateginius uždavinius, kurių kyla naujoje tarptautinėje aplinkoje; [32 pakeit.]

(28b)

MVĮ dėl savo mažesnio dydžio susiduria su specifinėmis augimo kliūtimis ir nemažais sunkumais didindamos ir plėsdamos savo verslo veiklą. Sąjunga teikia paramą veiklos plėtimui, daugiausia dėmesio skirdama inovacijoms, susijusioms su moksliniais tyrimais, visų pirma pasitelkiant MVĮ priemonę ir neseniai pagal programą „Horizontas 2020“ pradėtą Europos inovacijų tarybos bandomąjį projektą. Remiantis MVĮ priemonės darbo metodais ir patirtimi, pagal Bendrosios rinkos programą taip pat turėtų būti teikiama parama MVĮ veiklos plėtimui, papildanti naująją Europos inovacijų tarybos iniciatyvą pagal programą „Europos horizontas“, ypatingą dėmesį skiriančią proveržio inovacijoms. Vykdant MVĮ veiklos plėtimo veiksmus pagal šią programą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama, pvz., siekiui padėti MVĮ plėsti veiklą pasitelkiant komercializaciją, tarptautinimą ir į rinką orientuotas galimybes; [33 pakeit.]

(29)

kūrybiškumas ir inovacijos , technologinis bei organizacinis pertvarkymas, didesnis gamybos procesų tvarumas, visų pirma didesnis išteklių naudojimo ir energijos vartojimo efektyvumas  – labai svarbūs veiksniai, užtikrinantys Sąjungos pramonės vertės grandinės konkurencingumą. Jie iš esmės skatina verslo ir pramonės sektorių modernizavimą ir prisideda prie pažangaus, įtraukaus ir tvaraus augimo. Tačiau MVĮ jais naudojasi pernelyg lėtai. Todėl programa turėtų būti remiami tiksliniai veiksmai, tinklai ir partnerystės diegiant kūryba grindžiamas inovacijas į pramonės vertės grandinę; [34 pakeit.]

(29a)

pripažįsta, kad MVĮ skirta priemonė „Horizontas 2020“ iki šiol buvo labai sėkmingai taikoma verslininkams, teikiant tiek I-ojo, tiek II-ojo etapo dotacijas ir padedant jiems plėtoti naują verslo idėją ir išbandyti bei sukurti prototipą. Nors atrankos procesas jau dabar yra labai griežtas, daugelio labai gerų projektų nepavyksta finansuoti dėl ribotų finansinių išteklių. Įgyvendinimas pasitelkiant Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomąją įstaigą (EASME) buvo labai veiksmingas. Nors toje programoje daugiausia dėmesio skiriama aukštųjų technologijų projektams, šios programos metodika turėtų būti taikoma visoms besiplečiančioms MVĮ; [35 pakeit.]

(29b)

MVĮ skirti veiksmai taip pat turėtų būti orientuoti į sektorius, kurie pasižymi dideliu augimu ir socialiniu potencialu, taip pat didele MVĮ dalimi. Turizmas yra ypatingas Sąjungos ekonomikos sektorius, reikšmingai prisidedantis prie Sąjungos BVP ir daugiausia vykdomas MVĮ. Sąjunga turėtų tęsti ir stiprinti šio sektoriaus specifiką remiančius veiksmus; [36 pakeit.]

(30)

Europos standartai – svarbūs vidaus rinkos veiksniai. Juos būtina taikyti norint užtikrinti įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumą. Europos standartai taip pat yra esminė priemonė, kuria remiami Sąjungos teisės aktai ir kelių svarbiausių sričių politika, pvz., energetikos pertvarkos , klimato pokyčių kaitos ir aplinkos apsaugos , informacijos ir ryšių technologijos, tvaraus išteklių naudojimo ir antrinio perdirbimo , produktų saugos, vartotojų apsaugos, darbuotojų saugos, darbo sąlygų ir senstančios gyventojų populiacijos, taigi, šie standartai yra naudingi apskritai visai visuomenei . Vis dėlto, patirtis parodė, kad būtina patobulinti standartų rengimo spartą ir savalaikiškumą ir dėti daugiau pastangų, kad būtų įtraukti visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant tuos, kurie atstovauja vartotojams; [37 pakeit.]

(31)

standartizavimo veikla Europoje reglamentuojama Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1025/2012 (13), ji vykdoma taikant ilgalaikę viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, be kurios nebūtų įmanoma pasiekti tame reglamente iškeltų tikslų, ir Sąjungos bendrosios bei sektorių standartizavimo politikos tikslų;

(32)

tinkamai veikianti bendra finansinės atskaitomybės sistema yra labai svarbi vidaus rinkai, veiksmingam kapitalo finansų rinkų veikimui ir integruotos finansinių paslaugų rinkos įgyvendinimui naudojant bankų sąjungą ir kapitalo rinkų sąjungą; [38 pakeit.]

(33)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 (14) Tarptautinių apskaitos standartų valdybos priimti tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai (TFAS) ir susiję TFAS aiškinimo komiteto išaiškinimai turėtų būti įtraukti į Sąjungos teisę, kad juos galėtų taikyti bendrovės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje Sąjungos rinkoje, tik tuo atveju, jei IFRS atitinka tame reglamente nustatytus kriterijus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES (15) 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, kad ataskaitos apibūdintų tikrą ir teisingą vaizdą ir kad jos prisidėtų prie Europos visuomenės gerovės. Tokius tarptautinius apskaitos standartus reikia parengti skaidraus ir demokratinę atskaitomybę užtikrinančio proceso metu. IFRS daro didelę įtaką vidaus rinkos veikimui, todėl Sąjunga yra tiesiogiai suinteresuota užtikrinti, kad naudojant IFRS rengimo ir tvirtinimo procesą būtų rengiami vidaus rinkos teisės sistemos reikalavimus atitinkantys standartai. Todėl svarbu nustatyti tinkamą IFRS fondo finansavimo tvarką;

(34)

atsižvelgiant į Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFRAG) vaidmenį vertinant, ar IFRS atitinka Sąjungos bendrovių teisės ir politikos reikalavimus, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1606/2002, Sąjungai būtina užtikrinti stabilų EFRAG finansavimą, taigi ir prisidėti skiriant lėšų. EFRAG techninė veikla turėtų būti daugiausia techninių rekomendacijų Komisijai dėl IFRS tvirtinimo rengimas, taip pat tinkamas dalyvavimas tokių IFRS rengimo procese ir turėtų užtikrinti, kad tarptautinių standartų nustatymo procese būtų tinkamai atsižvelgiama į Sąjungos interesus. Šie interesai turėtų apimti atsargumo principą, Direktyvoje 2013/34/ES nustatyto reikalavimo dėl tikro ir teisingo vaizdo pateikimo ir Reglamente (EB) Nr. 1606/2002 apibrėžtą Europos visuomenės gerovę atsižvelgiant į IFRS poveikį finansiniam stabilumui ir ekonomikai. Taip pat reikėtų įsteigti Europos bendrovių ataskaitų laboratoriją kaip Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFRAG) dalį, kad būtų skatinamos inovacijos ir kaupiama geriausia bendrovių ataskaitų patirtis. Šiame forume bendrovės ir investuotojai galėtų dalytis geriausia patirtimi, visų pirma nefinansinių ataskaitų ir tvarumo ataskaitų klausimais;

(35)

kalbant apie teisės aktais nustatyto audito sritį, 2005 m. Stebėsenos grupė (tarptautinė organizacija, atsakinga už Tarptautinės buhalterių federacijos (TBF) valdymo reformos priežiūrą) įsteigė Viešojo intereso priežiūros tarybą (PIOB). PIOB vaidmuo – prižiūrėti procesą, kurio rezultatas – tarptautinių audito standartų (ISA) priėmimas – ir kitą su viešuoju interesu susijusią TBF veiklą. ISA gali būti patvirtinami ir taikomi Sąjungoje, jeigu jie visų pirma parengti laikantis tinkamos procedūros, viešosios priežiūros ir skaidrumo, kaip reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/43/EB 26 straipsnį (16). Atsižvelgiant ISA taikymą Sąjungoje ir į svarbų PIOB vaidmenį užtikrinant, kad ISA atitiktų Direktyvos 2006/43/EB reikalavimus, reikia numatyti tinkamus susitarimus dėl PIOB finansavimo;

(36)

Sąjunga prisideda prie aukšto lygio vartotojų apsaugos užtikrinimo, galios suteikimo vartotojams ir siekia, kad vidaus rinkoje jiems būtų skiriama daugiausia dėmesio, šiuo tikslu remdama ir papildydama valstybių narių politiką, kuria siekiama užtikrinti, kad piliečiai, kaip vartotojai, galėtų pasinaudoti visais vidaus rinkos privalumais ir kad piliečiams naudojantis šiais privalumais konkrečiomis priemonėmis būtų tinkamai užtikrintas jų saugumas ir teisinių bei ekonominių interesų apsauga; Sąjunga taip pat privalo užtikrinti, kad vartotojų ir produktų saugos įstatymai būti tinkamai ir vienodai taikomi vietoje ir kad verslo subjektai galėtų naudotis vienodomis sąlygomis ir sąžininga konkurencija vidaus rinkoje. Be to, būtina suteikti galią vartotojams, juos skatinti ir padėti jiems rinktis tvarius ir informacija pagrįstus sprendimus ir taip prisidėti prie tvarios, energiją ir išteklius efektyviai naudojančios žiedinės ekonomikos; [39 pakeit.]

(37)

programa turėtų padėti didinti vartotojų, verslo subjektų, pilietinės visuomenės ir valdžios institucijų informuotumą apie Sąjungos vartotojų ir saugos įstatymus bei vartotojams ir nacionalinėms arba visos Sąjungos vartotojų atstovų organizacijoms suteikiant galias, visų pirma remiant Bureau Européen des Unions de Consommateurs (BEUC – Europos vartotojų organizacijų asociaciją), kuri įsteigta jau senokai, ir laikoma pripažinta NVO, atstovaujančia su visomis atitinkamomis Sąjungos politikos sritimis susijusiems vartotojų interesams, ir su standartizavimo klausimais susijusius vartotojų interesams atstovaujančią Europos vartotojų atstovavimo standartizacijos srityje koordinavimo asociaciją (ANEC). Vykdant minėtą veiklą ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas naujiems rinkos poreikiams, susijusiems su tvaraus vartojimo skatinimu ir pažeidžiamumo prevencija bei ekonomikos skaitmeninimo keliamais uždaviniais , visų pirma veiksmams, kuriais sprendžiama suplanuoto produktų nusidėvėjimo problema ir siekiama užkirsti kelią pažeidžiamumui, taip pat iššūkiams, kuriuos kelia ekonomikos skaitmeninimas, susietieji produktai, daiktų internetas, dirbtinis intelektas ir algoritmų naudojimas arba naujų vartojimo įpročių formavimu ir formavimas ir naujų verslo modelių kūrimu kūrimas, kaip antai bendradarbiaujamosios ekonomikos ir socialinio verslumo . Programa turėtų remti atitinkamos informacijos apie rinkas, be kita ko, apie veiksmus, kuriais siekiama didinti produkto atsekamumą tiekimo grandinėje, kokybės standartus visoje Sąjungoje ir dvejopos produktų kokybės klausimo sprendimo būdus, politikos uždavinius, naujai iškylančius klausimus ir elgsenas, rinkimą bei Sąjungos vartotojų suvestinių skelbimą; [40 pakeit.]

(38)

programa turėtų būti remiamos nacionalinės kompetentingos institucijos, įskaitant atsakingas už produktų saugos stebėseną, kurios visų pirma veikia išvien su pavojingų produktų Sąjungos ankstyvojo perspėjimo sistema. Programa taip pat turėtų būti remiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/95/EB (17) ir Reglamento (EB) Nr. 765/2008 dėl vartotojų apsaugos ir produktų saugos įgyvendinimo užtikrinimas bei Vartotojų apsaugos bendradarbiavimo tinklas ir tarptautinis bendradarbiavimas tarp trečiųjų valstybių atitinkamų valdžios institucijų ir Sąjungos. Programa taip pat turėtų būti siekiama užtikrinti visų vartotojų ir komercinės veiklos subjektų galimybes naudotis kokybišku neteisminiu ginčų sprendimu, elektroniniu ginčų sprendimu ir informacija gauti informacijos apie dalyvavimo teisių gynimo bylose mažiausiomis sąnaudomis procesą ; [41 pakeit.]

(39)

programa taip pat turėtų būti remiamas Europos vartotojų centrų tinklas , kuris padeda vartotojams naudotis Sąjungos vartotojų teisėmis, kai prekes ir paslaugas jie perka kitos valstybės vidaus rinkoje ir EEE, pvz., internetu arba keliaudami. 30 centrų jungiantis tinklas, bendrai finansuojamas pagal Sąjungos vartotojų programas, jau ilgiau kaip 10 metų sugeba užtikrinti pridėtinę vertę ir taip stiprinti vartotojų ir komercinės veiklos subjekto pasitikėjimą vidaus rinka. Šis tinklas per metus išnagrinėja daugiau kaip 100 000 vartotojų užklausų ir palaiko ryšį su piliečiais per spaudą ir vykdydamas internetinę informavimo veiklą. Jis laikomas vienu iš labiausiai vertinamų Sąjungos piliečiams pagalbą teikiančių tinklų ir dauguma iš jo centrų turi vidaus rinkos teisės klausimais kompetentingus kontaktinius centrus, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/123/EB (18), o iš šio tinklo vertinimo matyti poreikis tęsti jo veiklą. Europos vartotojų centrų tinklas taip pat gali būti svarbus informacijos apie iššūkius ir problemas, su kuriais vartotojai susiduria vietos lygmeniu ir kurie yra svarbūs formuojant Sąjungos politiką ir ginant vartotojų interesus, šaltinis. Todėl programa turėtų sudaryti sąlygas kurti ir stiprinti vietos ir Sąjungos lygmeniu vartotojams atstovaujančių subjektų sinergiją ir taip stiprinti vartotojų gynimo galimybes. Tinklas taip pat numato su panašiomis trečiųjų valstybių institucijomis sudaryti abipusius susitarimus; [42 pakeit.]

(40)

2017 m. gegužės mėnesį Komisijai patikrinus Sąjungos vartotojų teisės ir rinkodaros teisės tinkamumą buvo nustatyta būtinybė užtikrinti nuoseklesnį taisyklių taikymą ir palengvinti galimybę imtis teisių gynimo priemonių, jeigu pažeidus vartotojų įstatymus vartotojai patiria žalą. Siekdama, be kita ko, užtikrinti vienodą požiūrį į vartotojus visoje vidaus rinkoje kalbant apie dvigubos kokybės standartus, stipresnius tokiais tarpvalstybiniais atvejais, kaip reikalavimų neatitinkančių produktų pardavimas variklinių transporto priemonių sektoriuje, dvejopi produktų kokybės standartai arba dėl daugelio skrydžių atšaukimo įstrigusių keleivių problemos , ir sustiprinti valstybių narių vykdymo užtikrinimo pajėgumus, užtikrinti didesnę produktų saugą, sustiprintą sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir atverti naujas galimybes naudotis teisių gynimo priemonėmis, visų pirma atstovų veiksmais, kurių imasi kvalifikuotieji subjektai, kvalifikuotųjų subjektų atstovaujamaisiais veiksmais , Komisija 2018 m. balandžio mėn. priėmė „Naujų galimybių vartotojams dokumentą“. Programa turėtų būti siekiama, be visa ko, remti vartotojų politiką ir šiuo tikslu didinti informuotumą, gausinti žinias, stiprinti pajėgumus ir keistis vartotojų organizacijų bei vartotojų apsaugos institucijų geriausia patirtimi, vykdyti tinklaveiką, atlikti rinkos tyrimus, plėsti įrodymų apie vartotojų vidaus rinkos veikimą bazę, IT sistemas ir ryšių priemones; [43 pakeit.]

(41)

piliečiams visų pirma įtaką daro finansinių paslaugų rinkos veikimas finansų rinkų veikimas daro ypač didelę įtaką, todėl jie turėtų būti išsamiau informuojami apie susijusias teises, riziką ir naudą . Šios paslaugos – pagrindinis vidaus rinkos komponentas ir joms būtina stabili reglamentavimo ir priežiūros sistema, kad būtų garantuojamas finansinis stabilumas ir tvari ekonomika, tačiau taip pat užtikrinamas aukštas vartotojų apsaugos lygis ir kitos finansinės paslaugos galutiniams vartotojams, įskaitant neprofesionaliuosius investuotojus, draudėjus, santaupų turinčius asmenis, pensijų fondų narius ir gavėjus, individualius akcininkus, paskolos gavėjus ir MVĮ. Būtina Programa turėtų būti padedama išplėsti jų galimybes dalyvauti formuojant politiką, be kita ko, rengiant ir skleidžiant aiškią, išsamią ir naudotojui pritaikytą informaciją apie finansų sektoriaus politiką rinkose parduodamus produktus ; [44 pakeit.]

(42)

todėl programa toliau turėtų remti konkrečią veiklą, įtrauktą į 2017–2020 m. pajėgumų stiprinimo programą, siekiant labiau įtraukti vartotojus ir kitų finansines paslaugas gaunančius galutinius vartotojus formuojant Sąjungos politiką, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/826 (19) ir tęsiant bandomąją programą bei 2012–2017 m. parengiamuosius veiksmus. Šie veiksmai būtini siekiant politikos formuotojus supažindinti ne tik su finansų sektoriaus profesionalų, bet taip pat kitų suinteresuotųjų šalių požiūriu ir užtikrinti geresnį vartotojų interesų ir kitų finansinių paslaugų galutinių vartotojų atstovavimą. Taip būtų formuojama geresnė Turėtų būti nuolat plėtojama programos metodika ir geriausia praktika, susijusi su būdais, kaip padidinti vartotojų ir finansinių paslaugų galutinių naudotojų dalyvavimą siekiant nustatyti problemas, aktualias Sąjungos politikos formavimui ir vartotojų interesų apsaugai finansinių paslaugų srityje. Tai turėtų pagerinti finansinių paslaugų politika politiką , nes visuomenė išsamiau išmanytų finansinio reguliavimo klausimus ir išsiugdytų nuoseklesnį finansinį raštingumą. Šios programos viešieji ištekliai turėtų būti sutelkti į tai, kas svarbiausia galutiniams naudotojams, ir turėtų būti vengiama jais teikti bet kokios formos tiesioginę ar netiesioginę finansinę paramą privačių finansinės veiklos vykdytojų komercinei veiklai ; [45 pakeit.]

(43)

2012–2013 m. įgyvendinant bandomąjį projektą ir 2014–2016 m. vykdant parengiamuosius veiksmus Komisija skyrė dotacijas dviem organizacijoms po paskelbto metinio kvietimo teikti pasiūlymus. Tos dvi organizacijos – „Finance Watch“, įsteigta suteikus Sąjungos dotacijas 2011 m. pagal Belgijos teisę kaip tarptautinė ne pelno asociacija, ir „Better finance“, kuri atsirado nuo 2009 m. keletą kartų perorganizavus ir pervadinus anksčiau egzistavusias Europos investuotojų ir akcininkų federacijas. Pagal Reglamentą (ES) 2017/826 įsteigtoje pajėgumų stiprinimo programoje šios dvi organizacijos nurodytos esančios vienintelės gavėjos. Todėl įgyvendinant programą reikia toliau bendrai finansuoti šias organizacijas. Visgi jų finansavimui turėtų būti taikoma peržiūros nuostata . Todėl reikėtų priminti, kad jei pajėgumų stiprinimo programa ir atitinkamas finansavimas būtų tęsiami po 2020 m. ir atsirastų kitų galimų paramos gavėjų, kvietimas teikti paraiškas turėtų būti atviras bet kokioms kitoms kriterijus tenkinančioms organizacijoms, kurios prisideda įgyvendinant programos tikslus, laikantis Reglamento (ES) 2017/826; [46 pakeit.]

(44)

kad būtų apsaugoti vartotojai ir vidaus rinka veiktų be trikdžių efektyviai ir sklandžiai , visoje maisto ir pašarų tiekimo grandinėje turi būti užtikrintas aukštas sveikatos apsaugos lygis. Saugi ir tvari žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinė – būtina visuomenės ir vidaus rinkos veikimo sąlyga. Kaip parodė pastarojo meto incidentai, pvz., kiaušinių užteršimas fipronilu 2017 m. ir arklienos skandalas 2013 m., tarpvalstybinės sveikatos krizės , t. y. paukščių gripas ar afrikinis kiaulių maras, ir dėl maisto prasidėjusi panika sutrikdo vidaus rinkos veikimą, nes apribojamas asmenų ir prekių judėjimas bei sustabdoma gamyba . Labai svarbu užkirsti kelią sveikatos krizėms ir panikai dėl maisto produktų. Todėl pagal šią programą turėtų būti remiami konkretūs veiksmai, pvz., neatidėliotinų priemonių, taikomų kilus krizei arba atsitikus nenumatytam įvykiui, darančiam poveikį gyvūnų ar augalų sveikatai, rengimas, sukuriant tiesioginės prieigos prie neatidėliotinos pagalbos rezervo mechanizmą, kad būtų galima greičiau, veiksmingiau ir efektyviau reaguoti į šias kritines situacijas; [47 pakeit.]

(45)

Sąjungos teisės bendrasis tikslas maisto grandinės atžvilgiu – užtikrinti aukšto lygio žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatą maisto grandinėje, remti gyvūnų gerovės gerinimą, prisidėti užtikrinant aukšto lygio vartotojų apsaugą ir jų informavimą bei veiksmingą aplinkos apsaugą, įskaitant biologinės įvairovės išsaugojimą, kad būtų pagerintas Europos maisto ir pašarų gamybos tvarumas, patobulinta produktų standartų kokybė visoje Sąjungoje, padidintas Europos maisto ir pašarų pramonės konkurencingumas , sumažintos maisto atliekos bei sudarytos palankesnės galimybės kurti darbo vietas; [48 pakeit.]

(46)

atsižvelgiant į specifinį veiksmų, kurių imamasi dėl aukšto lygio žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos maisto grandinėje, pobūdį, šiame reglamente turi būti nustatyti konkretūs dotacijų skyrimo ir viešųjų pirkimų naudojimo kriterijai. Visų pirma, nukrypstant nuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046  (20) (ES, Euratomas) (toliau – Finansinis reglamentas), t. y. pasinaudojant netaikymo atgaline data principo išimtimi, neatidėliotinų priemonių išlaidos, atsižvelgiant į jų skubumą ir nenuspėjamumą turėtų būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus ir apimti visas išlaidas, patirtas nustačius įtariamą ligos arba kenkėjų protrūkį, jeigu šį protrūkį vėliau patvirtina Komisija ir apie jį pranešama Komisijai. Atitinkamus biudžetinius įsipareigojimus ir reikalavimus atitinkančių išlaidų išmokėjimą turėtų prisiimti Komisija, kai pasirašomi teisiniai įsipareigojimai ir įvertinami valstybių narių pateikti mokėjimo prašymai. Išlaidos taip pat turėtų būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus, jeigu jos skirtos apsaugos priemonėms, kurių imamasi dėl Sąjungoje atsiradusios tiesioginės grėsmei sveikatos būklei, jeigu trečiosios valstybės teritorijoje, valstybėje narėje arba užjūrio šalyse ir teritorijose pasireiškia ar plinta tam tikros gyvūnų ligos ar zoonozės bei apsaugos priemonių ir kitų susijusių veiksmų atžvilgiu, kurių imamasi siekiant kontroliuoti augalų sveikatos būklę Sąjungoje; [49 pakeit.]

(47)

atsižvelgiant į tai, kad maisto grandinė vis labiau globalėja, valstybių narių vykdoma oficialioji kontrolė – svarbiausia priemonė siekiant tikrinti ir stebėti, kad būtų įgyvendinami atitinkami Sąjungos reikalavimai, jų būtų laikomasi ir būtų užtikrinamas jų vykdymas, visų pirma susiję su produktais, importuojamais iš trečiųjų šalių . Oficialiosios kontrolės sistemų veiksmingumas ir efektyvumas yra labai svarbus siekiant išlaikyti aukštą žmonių, gyvūnų ir augalų saugos lygį visoje maisto grandinėje bei vartotojų pasitikėjimą ir kartu užtikrinti aukšto lygio aplinkos apsaugą ir gyvūnų gerovę. Sąjungos finansinė parama turėtų būti teikiama tokioms kontrolės priemonėms. Visų pirma finansinis įnašas turėtų būti skiriamas Sąjungos etaloninėms laboratorijoms finansuoti, siekiant padėti joms padengti išlaidas, susijusias su Komisijos patvirtintų darbo programų įgyvendinimu. Be to, kadangi oficialios kontrolės veiksmingumas taip pat priklauso nuo to, ar kontrolės institucijos turi kvalifikuotų darbuotojų, turinčių tinkamų žinių apie Sąjungos teisę, Sąjunga turėtų gebėti prisidėti prie jų mokymo bei atitinkamų mainų programų, kurias rengia kompetentingos institucijos; [50 pakeit.]

(48)

pagal Europos statistikos programą plėtojama, rengiama ir skleidžiama aukštos kokybės Europos statistika yra itin svarbi priimant įrodymais pagrįstus sprendimus. Europos statistika turėtų būti teikiama laiku ir turėtų prisidėti vykdant SESV apibrėžtą Sąjungos sričių politiką, visų pirma sustiprintą ir integruotą ekonomikos valdymą, socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą, tvarų vystymąsi, žemės ūkio politiką, socialinį Europos ir globalizacijos aspektą;

(49)

Europos statistika būtina Sąjungoje priimant sprendimus ir vertinant Sąjungos iniciatyvų rezultatus bei poveikį. Todėl turėtų būti užtikrinamas nuolatinis Europos statistikos teikimas ir plėtojimas laikantis visą Sąjungą apimančio požiūrio ir žvelgiant plačiau nei vidaus rinkos perspektyva, kad būtų apimama visų rūšių Sąjungos veikla ir politikos sritys, įskaitant galios suteikimą verslo subjektams ir piliečiams priimti pagrįstus sprendimus;

(50)

Europos statistikos programa yra horizontalaus pobūdžio, todėl jai taikomi specialūs reikalavimai, visų pirma nustatytieji Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 223/2009 (21), ypač statistikos principų, Europos statistikos sistemos veikimo ir jos valdymo atžvilgiu, įskaitant Europos statistikos sistemos komitetui ir Komisijai paskirtą vaidmenį ir uždavinius bei statistinės veiklos programavimo parengimą ir įgyvendinimą;

(51)

programa pagal Reglamentą (EB) Nr. 223/2009 buvo pateikta išankstinei patikrai Europos statistinių programų komitetui ir turėtų būti įgyvendinama užtikrinant veiksmingą parlamentinę kontrolę ; [51 pakeit.]

(52)

Sąjunga ir valstybės narės yra įpareigotos įsipareigojusios pavyzdingai įgyvendinti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. Prisidėdamos siekiant „Darbotvarkės 2030“ tikslų Sąjunga ir valstybės narės skatins stipresnės, tvaresnės, įtraukiosios, saugios ir klestinčios Europos kūrimą. Programa turėtų būti prisidedama įgyvendinant „Darbotvarkę 2030“, įskaitant ekonomikos balansavimą, tvaraus vystymosi socialinius ir aplinkos aspektus aspektų pusiausvyrą, šiuo tikslu numatant aiškų ir akivaizdų įsipareigojimą DFP reglamente, ir integruojant darnaus vystymosi tikslus, kaip prašoma 2018 m. kovo 14 d. ir gegužės 30 d. Parlamento rezoliucijose dėl 2021–2027 m. DFP ; [52 pakeit.]

(53)

atsižvelgiant į klimato kaitos problemos sprendimo svarbą laikantis Sąjungos įsipareigojimo įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir pasiekti Jungtinių Tautų Tvaraus vystymosi tikslus šia programa turėtų būti prisidedama prie pagrindinių klimato politikos veiksmų ir užtikrinti, kad klimato politikos tikslams būtų skiriama 25 proc. Sąjungos biudžeto lėšų. Atitinkami veiksmai bus pasirenkami rengiant programą ir ją įgyvendinant bei bus dar kartą įvertinami atsižvelgiant į atitinkamus vertinimus ir peržiūros procesus;

(54)

šiame reglamente nustatomas programos finansinis paketas, kuris yra svarbiausias orientacinis dydis, apibrėžiamas kaip [nuoroda turi būti atnaujinta atsižvelgiant į naują tarpinstitucinį susitarimą: 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 17 punktas (22)], Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto sudarymo procedūros metu;

(55)

Europos ekonominės erdvės susitarime numatyta, kad programoje nurodytose srityse Sąjunga bei jos valstybės narės bendradarbiauja su Europos laisvosios prekybos asociacijos šalimis, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės. Taip pat turėtų būti numatyta nuostata dėl galimybės kitoms šalims, visų pirma kaimyninėms Sąjungos šalims, narystės Sąjungoje siekiančioms šalims, kandidatėms bei stojančiosioms į Sąjungą šalims, dalyvauti programoje. Be to, programos statistikai skirta dalis turėtų būti prieinama Šveicarijai pagal Europos Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl bendradarbiavimo statistikos srityje (23);

(56)

trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, Sąjungos programoje gali dalyvauti naudodamosi bendradarbiavimo sistema, sukurta pagal EEE susitarimą, kuriame numatytas programų įgyvendinimas priimant sprendimą pagal tą susitarimą. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Į šį reglamentą turėtų būti įtraukta speciali nuostata, kad įgaliotajam leidimus išduodančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams būtų suteikiamos reikiamos teisės ir prieiga, kad jie galėtų nuosekliai naudotis jiems suteikta atitinkama kompetencija;

(57)

šiai programai taikomas Finansinis reglamentas. Jame nustatomos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant dotacijų, apdovanojimų ir viešųjų pirkimų taisykles;

(58)

įsitikinta, veiksmai, kurių buvo imtasi pagal ankstesnes programas ir biudžeto eilutes, yra tinkami, todėl jie turėtų būti tęsiami. Pagal šią programą siūlomais naujais veiksmais siekiama stiprinti tinkamą vidaus rinkos veikimą. Siekiant supaprastinti programos įgyvendinimą ir jį vykdyti lanksčiau, taigi, veiksmingiau siekti jos tikslų, veiksmai turėtų būti apibrėžiami naudojant tik bendrąsias kategorijas. Į programą taip pat turėtų būti įtraukti su tam tikrais konkurencijos konkurencingumo, vartotojų apsaugos srities tikslais susijusių orientacinių veiklos rūšių sąrašai arba reglamentavimo reikalavimais pagrįstų specialių veiklos rūšių sąrašai, pvz., standartizavimo srities, maisto grandinės reglamentavimo ir Europos statistikos; [53 pakeit.]

(59)

būtina nurodyti tam tikras finansavimo reikalavimus atitinkančių subjektų kategorijas, ir taip pat tuos subjektus, kuriems lėšas būtų galima skirti neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus;

(60)

atsižvelgiant į vis intensyvesnius pasaulio ekonomikos , įskaitant skaitmeninę ekonomiką, tarpusavio ryšius, programoje turėtų būti toliau numatoma galimybė į tam tikrą veiklą įtraukti išorės ekspertus, pavyzdžiui, trečiųjų valstybių pareigūnus, tarptautinių organizacijų atstovus arba ekonominės veiklos vykdytojus; [54 pakeit.]

(61)

būtina nurodyti specialius bendro finansavimo taisyklių kriterijus ir tinkamas finansuoti išlaidas;

(62)

atsižvelgiant į 2010 m. spalio 19 d. Komisijos komunikate „ES biudžeto peržiūra“ (24) nustatytą Komisijos įsipareigojimą ir siekiant derinti ir supaprastinti finansavimo programas, reikėtų dalytis ištekliais su kitomis Sąjungos finansavimo priemonėmis, jei numatyta veikla pagal programą siekiama įvairioms finansavimo priemonėms bendrų tikslų, bet atmetant dvigubo finansavimo galimybę;

(63)

programa turėtų prisidėti prie bendros paramos, teikiamos siekiant atsižvelgti į konkrečius atokiausių regionų poreikius ir integruoti juos į vidaus rinką, kaip neseniai patvirtinta Komisijos komunikate „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ (25);

(64)

vykdant programą turėtų būti skatinama sąveika, tačiau kartu vengiant susijusių Sąjungos programų ir veiklos rūšių dubliavimo. Pagal šią programą vykdomi veiksmai turėtų papildyti programų „Muitinė“ ir „Fiscalis“, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) […] (26) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) […] (27), veiksmus, kuriais taip siekiama remti ir gerinti vidaus rinkos veikimą; [55 pakeit.]

(65)

programa turėtų skatinti sąveiką ir papildomumą su MVĮ ir verslumui skirtai paramai, teikiamai skirta parama , teikiama iš Europos Parlamento ir Tarybos (28) reglamentu (ES) Nr. […] įsteigto Europos regioninės plėtros fondo. Be to, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) […] (29) įsteigto „InvestEU“ fondo MVĮ liniją bus užtikrinama parama skoloms ir nuosavam kapitalui, siekiant gerinti MVĮ ir labai mažų įmonių galimybes gauti finansavimą . Programa taip pat turėtų būti siekiama sąveikos su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) […] (30) įsteigta Kosmoso programa siekiant skatinti MVĮ naudotis pažangiausiomis inovacijomis ir kitais įgyvendinant šias programas parengtais sprendimais; [56 pakeit.]

(66)

šia programa taip pat turėtų būti skatinama sąveika su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. […] (31) įsteigta programa „Europos horizontas“, kuria siekiama skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas. Pirmiausia reikėtų skatinti papildomumą su būsimos Europos inovacijų tarybos veiksmais, skirtais novatoriškoms bendrovėms, bei remti MVĮ skirtas paslaugas;

(67)

įgyvendinant programą taip pat turėtų būti skatinama sąveika ir papildomumas su Europos Parlamento ir Tarybos (32) reglamentu (ES) […] įsteigta „Skaitmeninės Europos“ programa, kuria siekiama remti Sąjungos ekonomikos ir viešojo sektoriaus skaitmeninimą ir didesnį kibernetinį saugumą ; [57 pakeit.]

(68)

be to, įgyvendinant siūlomą programą taip pat turėtų būti siekiama užtikrinti sąveiką su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) […] (33) Teisingumo, teisių ir vertybių fondu, kuris remia tolesnį Europos teisingumo erdvės kūrimą siekiant užtikrinti nacionalinių teisingumo sistemų veiksmingumą – teisingos ir ekonomiškai efektyvios Europos ekonomikos būtinąją sąlygą;

(69)

šia programa turėtų būti skatinama sąveika su Europos Parlamento ir Tarybos (34) reglamentu (ES) […] įsteigta programa „Erasmus+“, su Europos Parlamento ir Tarybos (35) reglamentu (ES) […] įsteigtu Europos Sąjungos solidarumo fondu ir su Europos Parlamento ir Tarybos (36) reglamentu (ES) […] įsteigtu „Europos socialiniu fondu +“ darbo ir jaunimo judumo srityje, kuri yra svarbi vidaus rinkos tinkamo veikimo sąlyga;

(70)

galiausiai, su maisto grandine susijusią veiklą, pvz., veterinarijos ir fitosanitarijos priemones, jeigu kiltų gyvūnų ir augalų sveikatos krizės, būtų galima papildyti su rinka susijusiomis intervencijomis, pagrįstomis Europos Parlamento ir Tarybos (37) reglamentu (ES) Nr. […] nustatytu Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos programavimu;

(71)

prireikus programos veiksmais programos veiksmai turėtų teikti akivaizdžią Europos pridėtinę vertę ir jais turėtų būti siekiama proporcingai spręsti rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemas; veikla neturėtų būti dubliuojama arba ja neturėtų būti išstumiamas privatus finansavimas; ir ji turėtų teikti akivaizdžią Europos pridėtinę vertę; [58 pakeit.]

(72)

Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, kad ji galėtų priimti darbų programas, įgyvendinančias veiksmus, kuriais siekiama padėti užtikrinti aukštą žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos lygį visoje maisto grandinėje. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (38); [59 pakeit.]

(73)

pagal šį reglamentą finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į  Sąjungos pridėtinę vertę, kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Renkantis minėtus metodus turėtų būti atsižvelgiama į vienkartinių išmokų, fiksuotųjų sumų ir vieneto išlaidų naudojimą bei į su Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje nurodytu su finansavimu nesusijusias išlaidas; [60 pakeit.]

(74)

siekiant užtikrinti reguliarią pasiektos pažangos ir programos veiksmingumo ir efektyvumo stebėseną ir ataskaitų teikimą nuo pat pradžių turėtų būti sukurta tinkama pagal programą vykdomos veiklos ir jos rezultatų stebėsenos sistema. Stebėsena ir ataskaitų teikimas turėtų būti grindžiami rodikliais, kuriais programos rezultatai įvertinami pagal iš anksto nustatytus bazinius lygius; [61 pakeit.]

(75)

pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (39) 22 ir 23 dalis būtina šią programą vertinti remiantis informacija, surinkta pagal specialius stebėsenos rezultatus, tačiau vengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma valstybių narių atžvilgiu. Į šiuos reikalavimus prireikus turėtų būti įtraukti išmatuojamieji rodikliai, kuriuos taikant būtų vertinamas programos poveikis vietoje . Komisija turėtų parengti tarpinę vertinimo ataskaitą dėl visų pagal programą remiamų veiksmų tikslų įgyvendinimo, rezultatų ir poveikio, išteklių naudojimo efektyvumo ir jos Sąjungos pridėtinės vertės, taip pat galutinę vertinimo ataskaitą dėl programos poveikio ilgesniuoju laikotarpiu, veiksmų rezultatų ir tvarumo ir sąveikos su kitomis programomis ; [62 pakeit.]

(75a)

siekiant papildyti neesmines šio reglamento nuostatas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl darbo programos (-ų) priėmimo; [63 pakeit.]

(76)

gyvūnų ligų ir zoonozių, kurioms galima skirti lėšas, jeigu taikomos neatidėliotinos priemonės, ir finansuojamų naikinimo, kontrolės ir priežiūros programų sąrašas turėtų būti parengtas remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 I dalies 2 skyriuje, (40), Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2160/2003 (41) ir Europos Parlamento ir Tarybos (42) reglamente (EB) Nr. 999/2001 nustatytu gyvūnų ligų sąrašu turėtų būti sudarytas atviras gyvūnų ligų ir zoonozių, kurios atitinka finansavimo reikalavimus, kai taikomos neatidėliotinos priemonės, arba atitinka finansavimo reikalavimus pagal ligų likvidavimo, kontrolės ir priežiūros programas, sąrašas ; [64 pakeit.]

(77)

siekiant atsižvelgti į tų gyvūnų ligų, kurios daro didelį poveikį gyvulininkystės produkcijai arba prekybai ja, sukeliamas situacijas, grėsmę žmonėms keliančių zoonozių vystymąsi arba naujus mokslinius ar epidemiologinius pokyčius, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti teisės aktus dėl tų gyvūnų ligų ir zoonozių sąrašo papildymo; Kad būtų užtikrintas veiksmingas programos pažangos siekiant tikslų vertinimas, Komisija turėtų būti įgaliota priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, kad prireikus būtų peržiūrėti arba papildyti rodikliai, kuriais vertinama, kaip pasiekti konkretūs tikslai, ir papildyti šį reglamentą nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos nustatymo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Taip pat reikėtų konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais ir vartotojų asociacijomis. Siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; [65 pakeit.]

(78)

pagal [reference to be updated as appropriate according to a new decision on OCTs: Tarybos sprendimo 2013/755/ES (43) 94 straipsnį] užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(79)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos (44) reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 (45), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (46) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 (47) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (48), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(80)

šiam reglamentui taikomos horizontaliosios finansinės taisyklės, kurias Europos Parlamentas ir Taryba priėmė remdamiesi SESV 322 straipsniu. Šios taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir visų pirma apibrėžia biudžeto rengimo ir visų pirma Finansiniu reglamentu, kuriame nustatyta biudžeto sudarymo ir vykdymo procedūra naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį įgyvendinimą procedūrą ir numato ir numatyta, kad pagal šią programą vykdomiems veiksmams turėtų būti taikomos finansų pareigūnų atsakomybės patikras patikros, atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytas specialias nukrypti leidžiančias nuostatas . Remiantis SESV 322 straipsniu priimtos taisyklės taip pat taikomos saugant Sąjungos biudžetą, jeigu nustatomi visuotiniai trūkumai, susiję su teisės norma valstybėse narėse, nes teisės norma – esminė išankstinė patikimo finansų valdymo ir efektyvaus Sąjungos finansavimo sąlyga; [66 pakeit.]

(81)

Europos Parlamento ir Tarybos (49) reglamente (ES) 2016/679 apibrėžtas asmens duomenų tvarkymas, kurį valstybės narės atlieka atsižvelgdamos į šį reglamentą ir prižiūrimos valstybių narių kompetentingų institucijų. Europos Parlamento ir Tarybos (50) reglamente (EB) Nr. 45/2001 apibrėžtas asmens duomenų tvarkymas, kurį atlieka Komisija atsižvelgdama į šį reglamentą ir prižiūrima Europos duomenų apsaugos pareigūno. Kompetentingos valdžios institucijos visa informacija keistis arba ją perduoti turėtų laikydamosi asmens duomenų perdavimo taisyklių, nustatytų Reglamente (ES) 2016/679 ir Reglamente XXX [Privatumo ir elektroninių ryšių reglamentas , o Komisija visa informacija turėtų keistis arba ją perduoti laikydamasi asmens duomenų perdavimo taisyklių, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 45/2001; [67 pakeit.]

(82)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti dėl susijusių klausimų tarpvalstybinio pobūdžio, o dėl Sąjungos veiksmų didesnių galimybių tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama tai, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(83)

programa taip pat turėtų užtikrinti didesnį Sąjungos vidaus rinkos matomumą ir nuoseklumą, įmonių, įskaitant MV, ypač labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumą bei tvarumą ir Europos statistikos veiksmus, skirtus Europos piliečiams, įmonėms ir administracijoms; [68 pakeit.]

(84)

Reglamentas (ES) Nr. 99/2013, Reglamentas (ES) Nr. 1287/2013, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 254/2014 (51), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 258/2014 (52), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 652/2014 (53) ir Reglamentas (ES) 2017/826, turėtų būti panaikinti nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(85)

tikslinga užtikrinti sklandų nepertraukiamą perėjimą tarp programų tokiose srityse, kaip įmonių ir MVĮ konkurencingumo , ypač labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, konkurencingumas ir tvarumas , vartotojų apsaugos apsauga , finansinių paslaugų klientų ir galutinių naudotojų klientai ir galutiniai naudotojai , finansinių paslaugų politikos formavimo formavimas , maisto grandinės grandinė ir Europos statistikos programų statistika , nustatytų Reglamentu (ES) Nr. 1287/2013, Reglamentu (ES) Nr. 254/2014, Reglamentu (ES) 2017/826, Reglamentu (ES) Nr. 258/2014, Reglamentu (ES) Nr. 652/2014, Reglamentu (ES) Nr. 99/2013, ir šia programa šios programos , ypač dėl kiek tai susiję su daugiamečių priemonių pratęsimo ir ankstesnių programų sėkmės įvertinimo įvertinimu , [69 pakeit.]