<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-414/20 PPU</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62020CC0414</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:1009">EU:C:2020:1009</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>26</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>26</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC">generalinio advokato J. Richard de la Tour išvada – byla C‑414/20 PPU</HT></P><P>MM</P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Jean Richard de la Tour Išvada,</HT></P><P>pateikta <DATE ISO="20201209">2020 m. gruodžio 9 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: prancūzų.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Byla C‑414/20 PPU</HT></P><P>MM</P><P>baudžiamoji byla,</P><P>dalyvaujant</P><P>Spetsializirana prokuratura</P><P><HT TYPE="NORMAL">(<HT TYPE="ITALIC">Spetsializiran nakazatelen sad</HT> (Specializuotas baudžiamųjų bylų teismas, Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra</KEYWORD><KEYWORD>Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose</KEYWORD><KEYWORD>Europos arešto orderis</KEYWORD><KEYWORD>Pagrindų sprendimas 2002/584/TVR</KEYWORD><KEYWORD>6 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 1 dalies c punktas</KEYWORD><KEYWORD>Perdavimo tarp valstybių narių tvarka</KEYWORD><KEYWORD>Europos arešto orderis, išduotas remiantis nacionaliniu aktu dėl kaltinimų pareiškimo</KEYWORD><KEYWORD>Sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>arešto orderis arba kitas tokį pat poveikį turintis vykdytinas teismo sprendimas<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/></KEYWORD><KEYWORD>Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija</KEYWORD><KEYWORD>47 straipsnis</KEYWORD><KEYWORD>Veiksminga teisminė gynyba</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Įvadas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT>Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl <DATE ISO="20020613">2002 m. birželio 13 d.</DATE> Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="190" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2002">OL L 190, 2002, p. 1</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 34.</P></NOTE>, iš dalies pakeisto <DATE ISO="20090226">2009 m. vasario 26 d.</DATE> Tarybos pagrindų sprendimu 2009/299/TVR<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="081" PAGE.FIRST="24" DATE.PUB="2009">OL L 81, 2009, p. 24</REF.DOC.OJ>, toliau – Pagrindų sprendimas 2002/584.</P></NOTE>, 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies c punkto, taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnio išaiškinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Šis prašymas pateiktas nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje skundžiant MM suėmimo priemonės taikymą papildomai remiamasi dėl jo išduoto Europos arešto orderio negaliojimu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Spetsializiran nakazatelen sad</HT> (Specializuotas baudžiamųjų bylų teismas, Bulgarija) pateikti klausimai iš esmės susiję su sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>nacionalinis arešto orderis<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/>, kuris yra Europos arešto orderio teisinis pagrindas, ir veiksmingos teisminės gynybos, išduodančiojoje valstybėje narėje garantuojamos asmeniui, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, taikymo tvarka ir apimtimi po jo perdavimo.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="2"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Pagrindų sprendimas 2002/584</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>Pagrindų sprendimo 2002/584 1 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="001.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Europos arešto orderis yra teisminis sprendimas, kurį išduoda [priima] valstybė narė, kad kita valstybė narė areštuotų [suimtų] ir perduotų prašomą perduoti asmenį, siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba vykdyti laisvės atėmimo bausmę [siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą arba laisvės atėmimo bausmę], arba sprendimą dėl įkalinimo.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="001.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Šis pagrindų sprendimas nekeičia pareigos gerbti pagrindines teises ir pagrindinius teisinius principus, įtvirtintus Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje.<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>Pagrindų sprendimo 2002/584 6 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="006.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Išduodančioji teisminė institucija – tai išduodančiosios valstybės narės teisminė institucija, kuri pagal tos valstybės teisę yra kompetentinga išduoti Europos arešto orderį.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="006.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Kiekviena valstybė narė Tarybos Generaliniam sekretoriatui praneša kompetentingą pagal jos teisę teisminę instituciją.<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT>Pagrindų sprendimo 2002/584 8 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>Europos arešto orderio turinys ir forma<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/> 1 dalies c punkte nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>Europos arešto orderyje nurodoma ši informacija, kuri pateikiama forma, nustatyta priede [laikantis priede nurodytos formos]:</P><P>&lt;…&gt;</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>vykdytino teismo sprendimo įrodymas [vykdytinas teismo sprendimas], arešto orderis arba kitas tokį pat poveikį turintis vykdytinas teismo sprendimas, kuriam taikomi 1 ir 2 straipsniai.<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/></TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT>Šio pagrindų sprendimo priede pateikta speciali forma, kurią išduodančioji teisminė institucija turi užpildyti, nurodydama konkrečią reikiamą informaciją<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20181206">2018 m. gruodžio 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">IK</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Papildomos bausmės vykdymas</HT>)</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑551/18 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:991">EU:C:2018:991</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>. Šios formos b dalies 1 punkte nurodytas sprendimas, kuriuo remiantis išduotas arešto orderis, t. y. <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>arešto orderis arba jam prilygstančio poveikio teismo sprendimas<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Bulgarijos teisė</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT>Pagrindų sprendimas 2002/584 į Bulgarijos teisę perkeltas <HT TYPE="ITALIC">Zakon za ekstraditsiata i evropeiskata zapoved za arest</HT> (Įstatymas dėl ekstradicijos ir Europos arešto orderio, toliau – ZEEZA)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P>DV, Nr. 46, <DATE ISO="20050603">2005 m. birželio 3 d.</DATE></P></NOTE>, šio įstatymo 37 straipsnyje įtvirtintos Europos arešto orderio išdavimą reglamentuojančios nuostatos, suformuluotos beveik taip pat kaip pagrindų sprendimo 8 straipsnis.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="3"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT>ZEEZA 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje prokuroras turi kompetenciją išduoti dėl kaltinamojo Europos arešto orderį. Šioje baudžiamojo proceso stadijoje pagal Bulgarijos įstatymus teismui nenumatyta galimybės dalyvauti nei išduodant Europos arešto orderį, nei prieš tai ar po to<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P>Priešingai, vykstant teisminiam nagrinėjimui kompetentingas teismas yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>išduodančioji teisminė institucija<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/>, vienintelė turinti įgaliojimus išduoti Europos arešto orderį. Be to, paskesnėje stadijoje, t. y. paskyrus bausmę, paskelbus priimtą nuosprendį ir vykdytiną bausmę, prokuroras vėl tampa <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>išduodančiąja teismine institucija<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/>, įgaliota išduoti Europos arešto orderį.</P></NOTE>. Konkrečiau kalbant, neatrodo, kad šis įstatymas suteikia galimybę teisme pateikti skundą dėl prokuroro nutarimo išduoti Europos arešto orderį. Pagal <HT TYPE="ITALIC">Nakazatelno protsesualen kodeks</HT> (Baudžiamojo proceso kodeksas, toliau – NPK) 200 straipsnį, siejamą su ZEEZA 66 straipsniu, Europos arešto orderį galima skųsti tik aukštesnės grandies prokuratūrai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Nurodymas atvesdinti</HT>, kuriuo siekiama įtariamą padarius nusikalstamą veiką asmenį atvesdinti į policijos ikiteisminio tyrimo įstaigą, reglamentuotas NPK 71 straipsnyje. Šis nurodymas atvesdinti negali būti skundžiamas teismui. Jis gali būti skundžiamas tik prokurorui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Nutarimas dėl kaltinimų pareiškimo</HT> įtariamam padarius nusikalstamą veiką asmeniui reglamentuotas būtent NPK 219 straipsnyje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT>NPK 219 straipsnio 1 dalyje nustatyta: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>[s]urinkusi pakankamai įrodymų dėl atitinkamo asmens kaltės &lt;…&gt;, ikiteisminio tyrimo įstaiga apie tai praneša prokurorui ir priima nutarimą dėl kaltinimų pareiškimo<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/>. Šį aktą priima ikiteisminio tyrimo įstaiga, prižiūrint prokurorui. Šiuo nutarimu įtariamam padarius nusikalstamą veiką asmeniui pranešama apie kaltinimų jam pareiškimą ir suteikiama galimybė gintis (NPK 219 straipsnio 4–8 dalys ir 221 straipsnis)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P>Nutartyje dėl kaltinimų pareiškimo turi būti nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės, dėl kurių kaltinamas įtariamas padaręs nusikalstamą veiką asmuo, ir šių faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas.</P></NOTE>. Kaltinamojo sulaikymas nėra šio nutarimo teisinė pasekmė. Šiuo tikslu gali būti priimti kitų rūšių aktai: nutarimas dėl atvesdinimo į teismą pagal NPK 64 straipsnio 2 dalį ir nurodymas atvesdinti asmenį į policijos ikiteisminio tyrimo įstaigą pagal NPK 71 straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT>Ikiteisminio tyrimo įstaigos nutarimas dėl kaltinimų pareiškimo negali būti skundžiamas teismui. Jis gali būti skundžiamas tik prokurorui. NPK 200 straipsnyje nustatyta: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>[i]kiteisminio tyrimo įstaigos nutarimas gali būti skundžiamas prokurorui. Prokuroro nutarimas, kuriam netaikoma teisminė kontrolė, gali būti skundžiamas aukštesnės grandies prokuratūrai, kurios sprendimas yra galutinis<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT>Asmens, dėl kurio vykdomas baudžiamasis persekiojimas, <HT TYPE="ITALIC">suėmimas</HT> ikiteisminio tyrimo stadijoje, vykdomoje prieš teisminį baudžiamosios bylos nagrinėjimą, reglamentuotas NPK 64 straipsnyje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT>NPK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>Ikiteisminio tyrimo stadijoje nutarimą dėl suėmimo priima kompetentingas pirmosios instancijos teismas prokuroro prašymu<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT>Prieš pateikdamas tokį prašymą prokuroras turi įvertinti, ar tenkinami NPK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P>63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suėmimas skiriamas, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, už kurią skiriama laisvės atėmimo bausmė ar kita griežtesnė bausmė, ir iš bylos duomenų matyti, jog yra realus pavojus, kad kaltinamasis bėgs arba padarys kitą nusikalstamą veiką.</P></NOTE>, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje, kaltinamajam pareiškus kaltinimus, to teismo būtų galima prašyti skirti griežčiausią priemonę, t. y. suėmimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT>NPK 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroras gali kaltinamajam taikyti sulaikymą maksimalų 72 val. trukmės laikotarpį, per kurį šis asmuo turi būti atvesdintas į teismą, turintį kompetenciją prireikus skirti suėmimą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="4"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT>NPK 64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>teismas nedelsdamas nagrinėja bylą &lt;…&gt; dalyvaujant kaltinamajam<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P>Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs tesimas nurodo, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje sprendimas kaltinamajam skirti suėmimą gali būti priimtas tik jam dalyvaujant.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT>NPK 64 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas yra institucija, turinti kompetenciją nagrinėti prašymą skirti suėmimą ir vertinti, ar taikyti šią priemonę, nuspręsti dėl švelnesnės, o gal apskritai kaltinamajam netaikyti jokios procesinės prievartos priemonės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT>NPK 270 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>Sprendimai dėl kardomosios priemonės ir kitų teisminės kontrolės priemonių vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="270.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Kardomosios priemonės pakeitimo klausimas gali būti iškeltas bet kuriuo teisminio bylos nagrinėjimo momentu. Pasikeitus aplinkybėms kompetentingam teismui gali būti pateiktas naujas su kardomąja priemone susijęs prašymas.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="270.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Teismas sprendžia viešame posėdyje priimdamas nutartį.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="270.004"><NO.PARAG>4.</NO.PARAG><ALINEA>Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta nutartis gali būti apskųsta. &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT>Bulgarijoje baudžiamasis procesas prieš 41 asmenį pradėtas dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo, užsiimančio prekyba narkotikais, veikoje. 16 iš jų, įskaitant MM, slapstėsi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT><DATE ISO="20190808">2019 m. rugpjūčio 8 d.</DATE> nutarimu, kuris pagal NPK 71 straipsnį yra nurodymas atvesdinti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P>Atsakydamas į Teisingumo Teismo prašymą pateikti paaiškinimų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad pagal nacionalinę teisę šis aktas yra arešto orderis. Toliau jį įvardija kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>nurodymą atvesdinti<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/>.</P></NOTE>, ikiteisminio tyrimo įstaiga paskelbė MM paiešką, kad jis būtų atvesdintas į policijos tarnybas. Šis nutarimas buvo teisinis pagrindas sulaikyti MM nacionalinėje teritorijoje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT>Nurodymą atvesdinti rengia prokuroras arba prokuroro kontroliuojama už ikiteisminį tyrimą atsakinga policijos institucija. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, jog pagal Bulgarijos teisės aktus nereikalaujama, kad prokuroras ar teismas priimant ar taikant tą nutarimą <HT TYPE="ITALIC">ex ante</HT> arba <HT TYPE="ITALIC">ex post</HT> jį patvirtintų. Taigi tik ikiteisminį tyrimą vykdanti policijos įstaiga priima sprendimą dėl nurodymo atvesdinti, jeigu ieškomas asmuo atsisako atvykti į tą įstaigą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad pagrindinėje byloje nurodymą atvesdinti priėmė <HT TYPE="ITALIC">Glavna direktsiya <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>Borba s organiziranata prestapnost</HT><QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/> (Kovos su organizuotu nusikalstamumu generalinė direkcija) prie <HT TYPE="ITALIC">Ministerstvo na vatreshnite raboti</HT> (Vidaus reikalų ministerija, Bulgarija) policijos ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir kad šis nurodymas faktiškai nebuvo įvykdytas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>Dėl pateiktų nurodymo atvesdinti charakteristikų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių, ar toks nacionalinis aktas gali būti apibrėžiamas kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>arešto orderis<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/>, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 8 straipsnio 1 dalies c punktą. Abejonių kyla dėl to, kad nurodymą atvesdinti priima policijos ikiteisminio tyrimo pareigūnas, o prokuroras ar teisėjas (<HT TYPE="ITALIC">ex ante</HT> ar <HT TYPE="ITALIC">ex post</HT>) nedalyvauja, ir nurodyme atvesdinti sulaikymas trunka tik tiek, kiek būtina ieškomam asmeniui atvesdinti pas šį policijos ikiteisminio tyrimo pareigūną.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>Be to, kad <DATE ISO="20190808">2019 m. rugpjūčio 8 d.</DATE> nutarimas yra nurodymas atvesdinti, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad <DATE ISO="20190809">2019 m. rugpjūčio 9 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P>Toliau – <DATE ISO="20190809">2019 m. rugpjūčio 9 d.</DATE> nutarimas dėl kaltinimų pareiškimo.</P></NOTE> ikiteisminio tyrimo įstaiga, prokurorui leidus, pareiškė kaltinimus MM dėl dalyvavimo vykdant nusikalstamo susivienijimo, užsiimančio prekyba narkotinėmis medžiagomis, veiklą. Kadangi MM pasislėpė, šio nutarimo teisinės pasekmės, kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nebuvo to asmens sulaikymas; nutarimas tik buvo įteiktas valstybės paskirtam gynėjui. Tas teismas pažymi, kad šio nutarimo dėl kaltinimų pareiškimo, kuris turi būti laikomas priimtu prokuroro, teisinė pasekmė – tik pranešimas asmeniui apie jam pareiškiamus kaltinimus ir galimybės gintis pateikiant paaiškinimus ar siūlant įrodymus suteikimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT><DATE ISO="20200116">2020 m. sausio 16 d.</DATE> prokuroras išdavė Europos arešto orderį dėl MM. Jo dalies <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>Sprendimas, kuriuo remiantis išduotas arešto orderis<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/> 1 punkte <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>Arešto orderis arba jam prilygstančio poveikio teismo sprendimas<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/> įrašytas tik ikiteisminio tyrimo įstaigos parengtas <DATE ISO="20190809">2019 m. rugpjūčio 9 d.</DATE> nutarimas dėl pareikštų kaltinimų MM. Vis dėlto MM nebuvo surastas, todėl negalėjo būti sulaikytas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT><DATE ISO="20200325">2020 m. kovo 25 d.</DATE> byla perduota nagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. <DATE ISO="20200416">2020 m. balandžio 16 d.</DATE> prokuroras pateikė prašymą skirti suėmimą besislapsčiusiems asmenims, įskaitant MM. <DATE ISO="20200424">2020 m. balandžio 24 d.</DATE> prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas viešame posėdyje atmetė šį prašymą, motyvuodamas tuo, kad pagal nacionalinę teisę draudžiama skirti tokį suėmimą, teismo posėdyje nedalyvaujant kaltinamajam. Tokio prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo atsisakymo nagrinėti tą prašymą prokuroras neskundė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, jog MM padėtis skiriasi nuo kelių kitų besislapsčiusių kaltinamųjų padėties. Iš tikrųjų, be <DATE ISO="20190808">2019 m. rugpjūčio 8 d.</DATE> nutarimo dėl nurodymo atvesdinti MM, jokio kito nacionalinio arešto orderio dėl jo nebuvo išduota. Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslina, kad remiantis NPK 64 straipsnio 2 dalimi dėl MM nebuvo priimta jokių nutarimų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P>Iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo patikslinimų taip pat matyti, jog veiksmai, kurių buvo imtasi dėl asmenų, persekiojamų už dalyvavimą narkotinių medžiagų prekyba besiverčiančios nusikalstamos organizacijos veikloje, paieškos ir sulaikymo, nebuvo vienodi. Tas teismas nurodo, kad buvo išduoti 18 Europos arešto orderių. Dalyje tų orderių kaip nacionalinis arešto orderis nurodyti nutarimai dėl kaltinimų pareiškimo, o kituose nurodytas būtent nutarimas, priimtas remiantis NPK 64 straipsnio 2 dalimi (laikino sulaikymo taikymas ne ilgiau kaip 72 val.), be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas dėl šio aspekto paaiškina, kad tai yra įprastas pagrindas, kuriuo remiantis Bulgarijoje išduodamas Europos arešto orderis ikiteisminio tyrimo stadijoje; kituose arešto orderiuose nurodytas nutarimas, priimtas remiantis NPK 71 straipsniu (nurodymas atvesdinti); likusiuose nurodyta po kelis, t. y. po du ar tris, iš šių nacionalinių aktų.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Vykdant Europos arešto orderį <DATE ISO="20200705">2020 m. liepos 5 d.</DATE> MM buvo sulaikytas Ispanijoje. <DATE ISO="20200728">2020 m. liepos 28 d.</DATE> jis perduotas Bulgarijos teisminėms institucijoms. Tą pačią dieną prokuroras pateikė prašymą skirti suėmimą MM. Remdamasis šiuo prašymu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas tą pačią dieną priėmė nutartį atvesdinti MM į teismo posėdį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Per <DATE ISO="20200729">2020 m. liepos 29 d.</DATE> teismo posėdį, kuriame MM asmeniškai dalyvavo ir buvo išklausytas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas priėmė nutartį skirti jam suėmimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad skirdamas šią priemonę prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, remdamasis Teisingumo Teismo jurisprudencija<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P>Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo <DATE ISO="20190527">2019 m. gegužės 27 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">OG ir PI</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Liubeko ir Cvikau prokuratūros</HT>)</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑508/18 ir C‑82/19 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:456">EU:C:2019:456</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20191212">2019 m. gruodžio 12 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Parquet général du Grand-Duché de Luxembourg ir Openbaar Ministerie (Liono ir Tūro prokurorai)</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑566/19 PPU ir C‑626/19 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:1077">EU:C:2019:1077</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>; toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Parquet général du Grand-Duché de Luxembourg ir Openbaar Ministerie</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Liono ir Tūro prokurorai</HT>), taip pat <DATE ISO="20191212">2019 m. gruodžio 12 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Openbaar Ministerie</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Švedijos prokuratūra</HT>)</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑625/19 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:1078">EU:C:2019:1078</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>; toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Openbaar Ministerie</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Švedijos prokuratūra</HT>).</P></NOTE>, pripažino, kad nagrinėjamą Europos arešto orderį išdavė nekompetentinga institucija, t. y. tik prokuroras, be teismo dalyvavimo.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="6"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Taip pat prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatavo, kad šis Europos arešto orderis išduotas nenurodžius galiojančio sprendimo dėl sulaikymo, o paminėtas tik <DATE ISO="20190809">2019 m. rugpjūčio 9 d.</DATE> nutarimas dėl kaltinimų pareiškimo, kuris nebuvo MM sulaikymo pagrindas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į šias aplinkybes prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamas Europos arešto orderis yra neteisėtas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Vis dėlto tam teismui kilo abejonių dėl to, ar šioje proceso stadijoje jis galėjo konstatuoti Europos arešto orderio neteisėtumą, nes, pirma, to orderio išdavimo ir vykdymo procedūra jau galutinai užbaigta ir, antra, jis netiesiogiai kontroliuotų prokuroro sprendimą, o tai pagal Bulgarijos teisę draudžiama.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat nusprendė, kad dėl tokios kontrolės jis vertintų Ispanijos teisminės institucijos sprendimo vykdyti Europos arešto orderį ir perduoti MM Bulgarijos teisminėms institucijoms teisėtumą. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė abejojąs dėl klausimo, ar šis Europos arešto orderio trūkumas, jeigu būtų pagrįstai konstatuotas, galėtų turėti įtakos galimybei MM skirti suėmimą ir kokios apimties.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Susidūręs su šiais sunkumais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, vertindamas Europos arešto orderio neteisėtumo poveikio apimtį paskesnei procedūrai, pradėtai siekiant MM skirti suėmimą, šiame proceso etape nusprendė, kad reikia pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nusprendė to nedaryti, nes pirmosios instancijos teismai tokios pareigos neturi; taigi jis leido aukštesniajam teismui imtis šios iniciatyvos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT><DATE ISO="20200805">2020 m. rugpjūčio 5 d.</DATE> MM pateikė skundą dėl nutarties skirti suėmimą, remdamasis, be kita ko, Europos arešto orderio neteisėtumu ir Teisingumo Teismo jurisprudencija, taip pat aukštesniojo teismo prašė Teisingumo Teismui pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT><DATE ISO="20200814">2020 m. rugpjūčio 14 d.</DATE> aukštesnysis teismas patvirtino MM suėmimą; jis nenagrinėjo klausimų dėl galimų Europos arešto orderio trūkumų ir atmetė gynėjo prašymą kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT><DATE ISO="20200827">2020 m. rugpjūčio 27 d.</DATE> prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme MM, remdamasis NPK 270 straipsniu, pateikė naują skundą dėl jam skirto suėmimo teisėtumo kontrolės<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P><DATE ISO="20201201">2020 m. gruodžio 1 d.</DATE> raštu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismui pranešė, kad MM suėmimo vykdymo tvarka buvo pakeista dėl šio asmens ligos. Dabar MM skirtas namų areštas, t. y. nustatytas draudimas išvykti iš namų, ir taikomos elektroninės stebėjimo priemonės.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Per <DATE ISO="20200903">2020 m. rugsėjo 3 d.</DATE> vykusį viešą teismo posėdį MM, be kita ko, nurodė, kad Europos arešto orderis yra neteisėtas ir kad jį įvykdžiusi Ispanijos teisminė institucija į tai neatsižvelgė dėl to, kad jis sutiko būti perduotas Bulgarijos institucijoms. MM reikalavo suteikti teisę remtis šiuo neteisėtumu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme ir teigė, kad dėl tokio neteisėtumo neteisėtas ir jam skirtas suėmimas. Todėl jis reikalavo panaikinti suėmimą. Tačiau prokuroras tvirtino, kad atsižvelgiant į Bulgarijos teisę Europos arešto orderis visiškai teisėtas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad nors pagal Bulgarijos teisę Europos arešto orderis iš tikrųjų yra teisėtas, vis dėlto yra svarių priežasčių manyti, kad jis yra neteisėtas Sąjungos teisės požiūriu. Tas teismas nurodo, kad jam kyla didelių sunkumų, kai reikia atsižvelgti į tokio neteisėtumo poveikį skirtam suėmimui, kuris, kaip toks, jo nuomone, yra visiškai teisėtas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Spetsializiran nakazatelen sad</HT> (Specializuotas baudžiamųjų bylų teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir Teisingumo Teismui pateikti šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>1.</NO.P><TXT>Ar nacionalinis įstatymas, pagal kurį Europos arešto orderį išduoda ir nacionalinį sprendimą, kurio pagrindu jis išduodamas, priima tik prokuroras, teismui nedalyvaujant ir neturint galimybės vykdyti <HT TYPE="ITALIC">ex ante</HT> arba <HT TYPE="ITALIC">ex post</HT> kontrolę, atitinka Pagrindų sprendimo 2002/584 6 straipsnio 1 dalį?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Ar Europos arešto orderis, kuris išduotas pagal nutarimą dėl kaltinimų pareiškimo prašomam perduoti asmeniui, kai šis nutarimas nesusijęs su šio asmens sulaikymu, atitinka Pagrindų sprendimo 2002/584 8 straipsnio 1 dalies c punktą?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Jeigu atsakymas būtų neigiamas: kai teismui neleidžiama dalyvauti išduodant Europos arešto orderį ir vykdyti jo teisėtumo kontrolę, o šis orderis buvo išduotas remiantis nacionaliniu aktu, kuriame nenumatytas asmens sulaikymas, ir jau faktiškai įvykdytas ir asmuo perduotas, ar prašomam perduoti asmeniui reikia suteikti teisę į veiksmingą teisinę gynybą tame pačiame baudžiamajame procese, kuriam vykstant buvo išduotas šis Europos arešto orderis? Ar remiantis teise į veiksmingą teisinę gynybą prašomas perduoti asmuo turėtų būti grąžintas į tą padėtį, kurioje būtų buvęs, jeigu nebūtų buvę padaryto pažeidimo?<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas nusprendė taikyti prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Analizė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Manau, jog prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus galima suskirstyti į tris dalis. Pirma dalis susijusi su dėl MM išduoto Europos arešto orderio teisėtumu. Antra dalis – su klausimu, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas gali vykdyti šio orderio teisėtumo kontrolę, nagrinėdamas skundą dėl MM suėmimo pratęsimo, nors, anot šio teismo, nacionalinėje proceso teisėje nenumatyta, kad tas prokuroro išduodamas orderis gali būti skundžiamas teismui, o numatyta tik galimybė jį skųsti aukštesnės grandies prokuratūrai. Galiausiai trečia dalis susijusi su išvados, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas Europos arešto orderis neteisėtas, pasekmėmis MM suėmimui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Prieš nagrinėdamas tris šio prašymo priimti prejudicinį sprendimą aspektus pateiksiu kelias pirmines pastabas, iš kurių matyti, kad šis prašymas nesusijęs nei su Ispanijos teisminės institucijos priimtu sprendimu vykdyti pagrindinėje byloje nagrinėjamą Europos arešto orderį, nei su Bulgarijos prokuroro pripažinimu <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>išduodančiąja teismine institucija<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/>, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 6 straipsnio 1 dalį.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Pirminės pastabos dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą apimties</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl vykdančiosios teisminės institucijos vaidmens</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Vykdančiajai teisminei institucijai tenkančių pareigų nagrinėti Europos arešto orderį ir priimti sprendimą dėl jo vykdymo ar atsisakymo vykdyti apimtis yra sudėtingas klausimas, kurio ribos dar neapibrėžtos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, nors joje jau yra daug išaiškinimų, kuriais ši institucija galėtų vadovautis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20200303">2020 m. kovo 3 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">X</HT> <HT TYPE="ITALIC">(Europos arešto orderis – Dvigubas baudžiamumas)</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑717/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:142">EU:C:2020:142</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR>, <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>, taip pat juose nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>. Neabejotina, kad vykdančiajai teisminei institucijai dažnai tenka surasti Europos arešto orderio vykdymo greitumo ir jo teisėtumo kontrolės pusiausvyrą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P>Dėl vykdančiosios teisminės institucijos pareigų apimties žr. generalinio advokato M. Campos Sánchez-Bordona išvadą sujungtose bylose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Parquet général du Grand-Duché de Luxembourg ir Openbaar Ministerie</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Liono ir Tūro prokurorai</HT>)</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑566/19 PPU ir C‑626/19 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:1012">EU:C:2019:1012</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0099">99</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0101">101</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Rašytinėse pastabose ir per teismo posėdį Ispanijos vyriausybė pateikė įvairių argumentų, pagrindžiančių vykdančiosios teisminės institucijos sprendimą perduoti MM išduodančiajai teisminei institucijai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Reikia pabrėžti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prejudiciniais klausimais Teisingumo Teismo neprašoma tiesiogiai ar netiesiogiai įvertinti šio vykdančiosios teisminės institucijos sprendimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Pagrindinė byla nagrinėjama išduodančiosios valstybės narės teisme ir atsižvelgiant į Teisingumo Teismo jurisprudenciją, pagal kurią prašomo perduoti asmens teisių paisymą pirmiausia turi užtikrinti išduodančioji valstybė narė<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Žr. <DATE ISO="20180123">2018 m. sausio 23 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Piotrowski</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑367/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:27">EU:C:2018:27</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0050">50</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>, to teismo Teisingumo Teismui pateikti klausimai yra susiję su šios garantijos užtikrinimo tvarka ir apimtimi išduodančiojoje valstybėje narėje.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl Bulgarijos prokuroro pripažinimo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>išduodančiąja teismine institucija<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į pirmojo prejudicinio klausimo formuluotę, atrodo, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas remiasi prielaida, kad išduodančiosios teisminės institucijos, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 6 straipsnio 1 dalį, statusas, be kita ko, siejamas su sprendimo išduoti Europos arešto orderį ir nacionalinio sprendimo, kuriuo tas orderis grindžiamas, teisminės kontrolės egzistavimu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad ši byla susijusi su nacionalinės teisės nuostata, t. y. ZEEZA 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta išimtinė prokuroro kompetencija išduoti Europos arešto orderį ikiteisminio tyrimo stadijoje. Taip pat nacionalinis aktas dėl kaltinimų pareiškimo, kuriuo remiantis išduotas pagrindinėje byloje nagrinėjamas Europos arešto orderis, to teismo nuomone, turi būti laikomas priimtu prokuroro. Tas teismas pažymi, jog Bulgarijos teisėje nenumatyta galimybė tuos du sprendimus apskųsti teismui, todėl mano, jog būtinas Teisingumo Teismo sprendimas dėl šios teisės atitikties Pagrindų sprendimo 2002/584 6 straipsnio 1 daliai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Pagrindų sprendimo 2002/584 6 straipsnio 1 dalyje išduodančioji teisminė institucija apibrėžta kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>išduodančiosios valstybės narės teisminė institucija, kuri pagal tos valstybės teisę yra kompetentinga išduoti Europos arešto orderį<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas nusprendė, kad teisminės kontrolės dėl kitos nei teismas institucijos sprendimo išduoti Europos arešto orderį egzistavimas nėra sąlyga, būtina tam, kad ši institucija galėtų būti pripažinta <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>išduodančiąja teismine institucija<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/>, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 6 straipsnio 1 dalį. Toks reikalavimas nekyla iš minėtos institucijos veiklos nuostatų ar organizacinio pobūdžio taisyklių, o yra susijęs su tokio orderio išdavimo procedūra<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P>Žr., be kita ko, Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Openbaar Ministerie</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Švedijos prokuratūra</HT>) (30 ir 31 punktai), Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Parquet général du Grand-Duché de Luxembourg ir Openbaar Ministerie (Liono ir Tūro prokurorai)</HT> (48 ir 49 punktai). Taip pat žr. generalinio advokato M. Campos Sánchez-Bordona išvadą sujungtose bylose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Parquet général du Grand-Duché de Luxembourg ir Openbaar Ministerie</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Liono ir Tūro prokurorai</HT>)</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑566/19 PPU ir C‑626/19 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:1012">EU:C:2019:1012</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0070">70</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), kurioje jis nurodo, kad tokios gynybos priemonės buvimas veikiau yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>sąlyga, susijusi su prokuratūros <HT TYPE="ITALIC">išduodamo [Europos arešto orderio] teisėtumu</HT> ir atitinkamai – jo veiksmingumu<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo iš esmės prašo nuspręsti, ar Pagrindų sprendimas 2002/584 turi būti aiškinamas taip, kad, kai kompetencija išduoti Europos arešto orderį siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą priskirta institucijai, kuri, nors dalyvauja šios valstybės narės teisingumo vykdymo procese, pati nėra teismas, veiksmingos teisminės gynybos reikalavimai yra tenkinami, jeigu pagal išduodančiosios valstybės narės teisę šioje valstybėje narėje negali būti vykdoma šio orderio išdavimo sąlygų ir nacionalinio sprendimo, kuriuo remiantis jis išduotas, teisminė kontrolė, nesvarbu, ar ta kontrolė vykdoma prieš perduodant prašomą perduoti asmenį, ar po to.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Vis dėlto neatrodo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja dėl Bulgarijos prokuroro pripažinimo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>išduodančiąja teismine institucija<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/>, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 6 straipsnio 1 dalį, atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo akcentuotus elementus, leidžiančius jį pripažinti tokia institucija.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Dėl pripažinimo elementų tik nurodysiu, jog Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>išduodančioji teisminė institucija“, kaip ji suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 6 straipsnio 1 dalį, gali apimti valstybės narės institucijas, kurios nebūtinai yra teisėjai ar teismai, bet dalyvauja vykdant toje valstybėje narėje baudžiamąjį teisingumą ir vykdydamos Europos arešto orderio išdavimo funkcijas veikia nepriklausomai; dėl šio nepriklausomumo reikalaujama, kad egzistuotų veiklos nuostatai ar organizacinio pobūdžio taisyklės, pagal kurias, priimant sprendimą išduoti tokį arešto orderį, išduodančiajai teisminei institucijai nekiltų jokios rizikos, kad, be kita ko, gali būti duotas konkretus vykdomosios valdžios nurodymas<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P>Žr., be kita ko, Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Parquet général du Grand-Duché de Luxembourg ir Openbaar Ministerie</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Liono ir Tūro prokurorai</HT>) (52 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Šiuo atveju Bulgarijos prokurorų dalyvavimas vykdant baudžiamąjį teisingumą neginčytas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Dėl klausimo, ar vykdydami Europos arešto orderio išdavimo funkcijas šie prokurorai veikia nepriklausomai, iš Bulgarijos vyriausybės raštu pateikto atsakymo į Teisingumo Teismo klausimą, susijusį su būtent šiuo aspektu, matyti, jog <HT TYPE="ITALIC">Konstitutsiya</HT> (Konstitucija) 117 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisminė valdžia yra nepriklausoma, o teisėjai, prisiekusieji ir ikiteisminio tyrimo teisėjai, vykdydami savo funkcijas, vadovaujasi tik įstatymu. <HT TYPE="ITALIC">Zakon za sadebnata vlastta</HT> (Teisminės valdžios įstatymas)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P>DV, Nr. 64, <DATE ISO="20070807">2007 m. rugpjūčio 7 d.</DATE>, pagrindinėje byloje taikytina redakcija DV, Nr. <DATE ISO="20200211">11</DATE>, <DATE ISO="20200207">2020 m. vasario 7 d.</DATE></P></NOTE> nustatyta, kad teisminė valdžia yra valstybės valdžia, sauganti piliečių, juridinių asmenų ir valstybės teises ir teisėtus interesus. Šio straipsnio 2 dalyje dar kartą įtvirtintas teisminės valdžios nepriklausomumo principas. Teisminės valdžios įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjų, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjų sprendimai grindžiami įstatymu ir vykstant procesui surinktais įrodymais. Bulgarijos vyriausybė patikslina, kad Bulgarijos teismų sistemoje prokuratūra yra teisminės<?PAGE NO="10"?> valdžios institucija, pagal Konstituciją nepriklausoma nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P>Šiuo klausimu Bulgarijos vyriausybė remiasi <DATE ISO="20190527">2019 m. gegužės 27 d.</DATE> Sprendimu <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">OG ir PI</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Liubeko ir Cvikau prokuratūros</HT>)</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑508/18 ir C‑82/19 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:456">EU:C:2019:456</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0050">50</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. NPK 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras priima sprendimus, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu ir remdamasis objektyviu, nešališku ir išsamiu visų bylos aplinkybių nagrinėjimu laikantis įstatymo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Be to, remdamasi nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir 2020 m. ES teisingumo rezultatų suvestinėje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P>Žr. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>2020 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/> (COM(2020) 306 <HT TYPE="ITALIC">final</HT>, 55 diagrama, p. 62).</P></NOTE> pateikta informacija, Europos Komisija daro išvadą, kad Bulgarijos prokurorai dalyvauja vykdant baudžiamąjį teisingumą ir, kai vykdo Europos arešto orderio išdavimo funkcijas, yra nepriklausomi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>Vis dėlto MM abejoja, ar Bulgarijos prokurorai atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, ir akcentuoja jų priklausomumą nuo aukštesniojo prokuroro ir Bulgarijos Respublikos generalinio prokuroro.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Kadangi, kaip matyti iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą motyvų, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nekėlė jokių klausimų dėl prokurorų nepriklausomumo vykdant Europos arešto orderio išdavimo funkcijas, manau, Teisingumo Teismas neturi priimti sprendimo dėl šio klausimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63.</NO.P><TXT>Taigi atsižvelgdamas į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo suformuluotus klausimus manau, kad juos nagrinėdamas Teisingumo Teismas turėtų sutelkti dėmesį į Europos arešto orderio išdavimo procedūros, kuri yra jo galiojimo sąlyga, teisėtumą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl Europos arešto orderio išdavimo procedūros teisėtumo kaip jo galiojimo sąlygos</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama Europos arešto orderio išdavimo procedūra vykdyta laikantis Teisingumo Teismo reikalaujamo dvigubo prašomo perduoti asmens teisių apsaugos lygio. Konkrečiau kalbant, šio Europos arešto orderio pagrindas nėra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>[nacionalinis] arešto orderis arba kitas tokį pat poveikį turintis vykdytinas teismo sprendimas<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/>, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 8 straipsnio 1 dalies c punktą, ir bet kuriuo atveju nei nacionalinis aktas, kuriuo remiantis išduotas Europos arešto orderis, nei pats orderis, abu priimti prokuroro, negali būti skundžiami teisme. Todėl pagrindinėje byloje nagrinėjama Europos arešto orderio išdavimo procedūra neatitinka veiksmingos teisminės gynybos reikalavimų, o tai lemia šio orderio neteisėtumą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65.</NO.P><TXT>Siekiant atsakyti į šiuos prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo keliamus klausimus dėl šių aspektų, reikia priminti Teisingumo Teismo jurisprudenciją dėl reikalavimo užtikrinti dviejų lygių asmenų, dėl kurių išduotas Europos arešto orderis, teisių gynybos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66.</NO.P><TXT>Šioje jurisprudencijoje nustatyta, kad, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0031" REF.END="QE0031"/>kai Europos arešto orderis išduodamas, kad kita valstybė narė suimtų ir perduotų prašomą perduoti asmenį siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, pirmojoje proceso stadijoje jam turi būti taikomos procesinės garantijos ir įgyvendinamos jo pagrindinės teisės, kurių apsaugą pagal taikytiną nacionalinę teisę turi užtikrinti išduodančiosios valstybės narės teisminės institucijos, visų pirma siekdamos priimti nacionalinį arešto orderį<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20190527">2019 m. gegužės 27 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">OG ir PI</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Liubeko ir Cvikau prokuratūros</HT>)</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑508/18 ir C‑82/19 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:456">EU:C:2019:456</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0066">66</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="11"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67.</NO.P><TXT>Taigi Europos arešto orderio sistemoje numatyta <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0032" REF.END="QE0032"/>dviejų lygių procesinių ir pagrindinių teisių, kuriomis asmeniui, kurį prašoma perduoti, turi būti suteikta galimybė pasinaudoti, gynyba; prie pirmo lygio teisminės gynybos, numatytos priimant nacionalinį sprendimą, pavyzdžiui, išduodant nacionalinį arešto orderį, prisideda antro lygio teisminė gynyba, kurią reikia užtikrinti išduodant Europos arešto orderį; tam tikromis aplinkybėmis orderis gali būti išduotas praėjus trumpam laikotarpiui po nacionalinio teismo sprendimo priėmimo<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P>Žr., be kita ko, Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Openbaar Ministerie</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Švedijos prokuratūra</HT>) (38 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija), taip pat Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Parquet général du Grand-Duché de Luxembourg ir Openbaar Ministerie</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Liono ir Tūro prokurorai)</HT> (59 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68.</NO.P><TXT><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0033" REF.END="QE0033"/>Kalbant apie priemonę, kuri, kaip Europos arešto orderio išdavimas, gali pažeisti atitinkamo asmens teisę į laisvę, pažymėtina, jog ši gynyba reiškia, kad sprendimas, atitinkantis veiksmingos teisminės gynybos reikalavimus, turėtų būti priimtas bent vienu iš dviejų minėtos gynybos lygių<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P>Žr., be kita ko, Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Openbaar Ministerie</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Švedijos prokuratūra</HT>) (39 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija), taip pat Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Parquet général du Grand-Duché de Luxembourg ir Openbaar Ministerie</HT> <HT TYPE="ITALIC">(Liono ir Tūro prokurorai)</HT> (60 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69.</NO.P><TXT>Vadinasi, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0034" REF.END="QE0034"/>kai pagal išduodančiosios valstybės narės teisę kompetencija išduoti Europos arešto orderį suteikiama institucijai, kuri, dalyvaudama vykdant tos valstybės narės teisingumą, nėra teisėjas ar teismas, nacionalinio teismo sprendimas, kaip antai nacionalinis arešto orderis, kuriuo remiantis išduodamas Europos arešto orderis, turi savo ruožtu atitikti tokius reikalavimus<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20190527">2019 m. gegužės 27 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">OG ir PI</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Liubeko ir Cvikau prokuratūros</HT>)</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑508/18 ir C‑82/19 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:456">EU:C:2019:456</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0069">69</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70.</NO.P><TXT>Be to, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0035" REF.END="QE0035"/>antrasis atitinkamo asmens teisių gynybos lygis reiškia, kad išduodančioji teisminė institucija kontroliuoja, ar laikomasi būtinų tokio išdavimo sąlygų, ir, atsižvelgdama į visus kaltę patvirtinančius ir ją paneigiančius įrodymus, taip pat nerizikuodama, kad jai gali būti duoti nurodymai iš išorės, be kita ko, iš vykdomosios valdžios, objektyviai nagrinėja, ar toks išdavimas proporcingas<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P>Žr., be kita ko, Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Openbaar Ministerie</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Švedijos prokuratūra</HT>) (40 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija), taip pat Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Parquet général du Grand-Duché de Luxembourg ir Openbaar Ministerie</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Liono ir Tūro prokurorai</HT>) (61 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71.</NO.P><TXT>Beje, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0036" REF.END="QE0036"/>jei pagal išduodančiosios valstybės narės teisę kompetencija išduoti Europos arešto orderį patikėta institucijai, kuri, dalyvaudama vykdant tos valstybės narės teisingumą, vis dėlto nėra teismas, dėl sprendimo išduoti tokį arešto orderį, visų pirma dėl tokio sprendimo proporcingumo, šioje valstybėje narėje turi būti galima pasinaudoti teisminės gynybos priemone, visiškai atitinkančia veiksmingos teisminės gynybos reikalavimus<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P>Žr., be kita ko, Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Openbaar Ministerie</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Švedijos prokuratūra</HT>) (41 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija), taip pat Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Parquet général du Grand-Duché de Luxembourg ir Openbaar Ministerie</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Liono ir Tūro prokurorai</HT>) (62 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas nusprendė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0037" REF.END="QE0037"/>[t]oks skundas dėl sprendimo išduoti Europos arešto orderį baudžiamojo persekiojimo vykdymo tikslu, priimto valdžios institucijos, kuri, dalyvaudama vykdant tos valstybės narės teisingumą ir, kaip reikalaujama, būdama nepriklausoma nuo vykdomosios valdžios, nėra teismas, skirtas užtikrinti, kad šio sprendimo ir šio orderio išdavimo reikalavimų ir, be kita ko, jo proporcingumo teisminė kontrolė atitiktų su veiksminga teismine gynyba susijusius reikalavimus<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Openbaar Ministerie</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Švedijos prokuratūra</HT>) (42 punktas). Taip pat žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Parquet général du Grand-Duché de Luxembourg ir Openbaar Ministerie</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Liono ir Tūro prokurorai</HT>) (63 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į šią jurisprudenciją reikia patikrinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama Europos arešto orderio išdavimo procedūra įvykdyta laikantis Teisingumo Teismo reikalaujamo dvigubo atitinkamo asmens teisių gynybos lygio.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74.</NO.P><TXT>Manau, jog šiuo atveju taip nebuvo nuo pat pirmos proceso stadijos.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="12"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75.</NO.P><TXT>Remiantis Teisingumo Teismo turima informacija, o tai turės patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, neatrodo, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamo Europos arešto orderio teisinis pagrindas buvo nacionalinis arešto orderis ar tokį pat poveikį turintis vykdytinas teismo sprendimas, priešingai, nei to reikalaujama Pagrindų sprendimo 2002/584 8 straipsnio 1 dalies c punkte, kaip jis išaiškintas <DATE ISO="20160601">2016 m. birželio 1 d.</DATE> Teisingumo Teismo sprendime <HT TYPE="ITALIC">Bob‑Dogi</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P><REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑241/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:385">EU:C:2016:385</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Toks reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimu atitinkamam asmeniui užtikrinti veiksmingą teisminę gynybą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76.</NO.P><TXT>Byloje <HT TYPE="ITALIC">Bob‑Dogi</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P>C‑241/15, toliau – Išvada <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bob-Dogi</HT></NAME.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:131">EU:C:2016:131</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE> pateiktoje išvadoje generalinis advokatas Y. Bot išsamiai išdėstė priežastis, dėl kurių Europos arešto orderis būtinai turi būti grindžiamas nacionaliniu teismo sprendimu, esančiu jo teisiniu pagrindu, dėl kurio Europos arešto orderis sukelia teisines pasekmes. Europos arešto orderį jis apibūdino kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0038" REF.END="QE0038"/>Pagrindų sprendime [2002/584] nurodytą naują priemonę, kurią taikydama išduodančioji teisminė institucija prašo vykdyti nacionalinio teismo sprendimą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0032"><P>Žr. Išvados <HT TYPE="ITALIC">Bob‑Dogi</HT> 50 punktą.</P></NOTE>, Europos arešto orderis neturi būti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0039" REF.END="QE0039"/>[painiojamas] su įsakymu dėl asmens paieškos ir suėmimo, kuriam vykdyti jis išduodamas<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/>, todėl tai yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0040" REF.END="QE0040"/>dokumentas, kuriuo Europos teisminėje erdvėje leidžiama vykdyti vykdytiną teismo sprendimą dėl prašomo perduoti asmens arešto [suėmimo]<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0033"><P>Žr. Išvados <HT TYPE="ITALIC">Bob‑Dogi</HT> 51 punktą.</P></NOTE>. Apskritai Europos arešto orderio ir nacionalinio arešto orderio paskirtis nevienoda, nes pirmasis yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0041" REF.END="QE0041"/>teisminio bendradarbiavimo priemonė, o ne įsakymas vykdyti atitinkamo asmens paiešką ir jį suimti išduodančioje valstybėje narėje<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0034"><P>Žr. Išvados <HT TYPE="ITALIC">Bob‑Dogi</HT> 72 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77.</NO.P><TXT>Anot generalinio advokato Y. Bot, dėl <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0042" REF.END="QE0042"/>nacionalinio arešto orderio arba kurio nors kito tokį patį poveikį turinčio vykdytino dokumento [nebuvimo] &lt;…&gt; Europos arešto orderis netektų teisinio pagrindo<QUOT.END REF.START="QS0042" CODE="201C" ID="QE0042"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0035"><P>Žr. Išvados <HT TYPE="ITALIC">Bob‑Dogi</HT> 51 punktą.</P></NOTE>, todėl <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0043" REF.END="QE0043"/>prašomi perduoti asmenys netektų procesinių garantijų, susijusių su nacionalinio teismo sprendimo priėmimu, papildančių garantijas, susijusias su Europos arešto orderio procedūra<QUOT.END REF.START="QS0043" CODE="201C" ID="QE0043"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0036"><P>Žr. Išvados <HT TYPE="ITALIC">Bob‑Dogi</HT> 52 punktą.</P></NOTE>. Jis nurodė, kad, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0044" REF.END="QE0044"/>nesant nacionalinio sprendimo, pagrindžiančio Europos arešto orderį, gali susilpnėti teisė į gynybą<QUOT.END REF.START="QS0044" CODE="201C" ID="QE0044"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0037"><P>Žr. Išvados <HT TYPE="ITALIC">Bob‑Dogi</HT> 54 punktą.</P></NOTE>, ir nusprendė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0045" REF.END="QE0045"/>griežtas Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų apibrėžimas – tai konkrečių ir veiksmingų procesinių garantijų, užtikrinančių teisę į gynybą Europos arešto orderį išduodančioje valstybėje narėje, prielaida. Nesant tokių garantijų, būtų pažeista Europos teisminės erdvės kūrimui būtina pusiausvyra tarp baudžiamosios teisenos veiksmingumo reikalavimų ir pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų<QUOT.END REF.START="QS0045" CODE="201C" ID="QE0045"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0038"><P>Žr. Išvados <HT TYPE="ITALIC">Bob‑Dogi</HT> 55 punktą.</P></NOTE>. Taigi <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0046" REF.END="QE0046"/>reikalavimas, kad Europos arešto orderis būtų išduodamas atskirai nuo nacionalinio arešto orderio, tikrai nėra tik būtinas formalumas, bet, priešingai, yra esminė šios Pagrindų sprendimo [2002/584] sistemos pusiausvyros išsaugojimo garantija<QUOT.END REF.START="QS0046" CODE="201C" ID="QE0046"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0039"><P>Žr. Išvados <HT TYPE="ITALIC">Bob‑Dogi</HT> 56 punktą.</P></NOTE> ir šis reikalavimas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0047" REF.END="QE0047"/>būtinas tarpusavio pasitikėjimui ir tam, kad būtų gerbiamos prašomo išduoti asmens teisės<QUOT.END REF.START="QS0047" CODE="201C" ID="QE0047"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0040"><P>Žr. Išvados <HT TYPE="ITALIC">Bob‑Dogi</HT> 57 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0078"><NO.P>78.</NO.P><TXT>Taigi reikalavimas, kad šis Europos arešto orderis būtų grindžiamas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0048" REF.END="QE0048"/>bendru procedūriniu pagrindu, kurį sudaro nacionalinio teismo sprendimas, kuriuo, skiriant prievartos priemonę, garantuojamas nepriklausomo ir nešališko teismo dalyvavimas, veiksmingos ir lygiavertės [teisminės] apsaugos principui suteikia būtiną esminį turinį, todėl galima teisiškai įgyvendinti tarpusavio pasitikėjimo principą<QUOT.END REF.START="QS0048" CODE="201C" ID="QE0048"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0041"><P>Žr. Išvados <HT TYPE="ITALIC">Bob‑Dogi</HT> 62 punktą.</P></NOTE>. Be to, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0049" REF.END="QE0049"/>nacionalinį arešto orderį, kuriuo grindžiamas Europos arešto orderis, reikia suprasti kaip išreiškiantį teisėtumo principą, kuris reiškia, kad prievartos įgaliojimų, kuriais<?PAGE NO="13"?> remiantis išduodamas paieškos, suėmimo ir sulaikymo orderis, įgyvendinimas negali peržengti kiekvienos valstybės narės nacionalinės teisės aktuose nustatytų ribų, kurių teisminė institucija privalo laikytis persekiodama, traukdama baudžiamojon atsakomybėn ir teisdama asmenis, įtariamus padarius nusikalstamą veiką<QUOT.END REF.START="QS0049" CODE="201C" ID="QE0049"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0042"><P>Žr. Išvados <HT TYPE="ITALIC">Bob‑Dogi</HT> 66 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0079"><NO.P>79.</NO.P><TXT>Konkrečiau kalbant, nacionalinio arešto orderio ar kito tokį patį poveikį turinčio vykdytino teismo sprendimo, kaip Europos arešto orderio teisinio pagrindo, nebuvimas prieštarauja Pagrindų sprendimo 2002/584 8 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimams ir lemia tai, kad, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0050" REF.END="QE0050"/>nesant kito nei Europos arešto orderis dokumento, kurį būtų galima ginčyti, prašomas perduoti asmuo netenka galimybės užginčyti sprendimo dėl savo sulaikymo ir suėmimo teisėtumo išduodančiojoje valstybėje narėje pagal šios valstybės nuostatas. Kadangi vykdančioji teisminė institucija turi jurisdikciją priimti sprendimą tik dėl [šiame] pagrindų sprendime nurodytų nevykdymo pagrindų, sulaikymo ir suėmimo teisėtumas gali likti visai nepatikrintas teismo<QUOT.END REF.START="QS0050" CODE="201C" ID="QE0050"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0043"><P>Žr. Išvados <HT TYPE="ITALIC">Bob‑Dogi</HT> 73 punktą.</P></NOTE>. Todėl generalinis advokatas Y. Bot mano, jog <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0051" REF.END="QE0051"/>būtent siekdamas išvengti, kad nebūtų atimtos garantijos, susijusios su teismo, kaip asmens laisvių sergėtojo, dalyvavimu, Sąjungos teisės aktų leidėjas numatė, kad Europos arešto orderis turi būti pagrįstas teismo sprendimu, priimtu vadovaujantis išduodančiosios valstybės narės baudžiamojo proceso teisės nuostatomis<QUOT.END REF.START="QS0051" CODE="201C" ID="QE0051"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0044"><P>Žr. Išvados <HT TYPE="ITALIC">Bob‑Dogi</HT> 75 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0080"><NO.P>80.</NO.P><TXT>Atsižvelgęs į generalinio advokato Y. Bot pateiktus argumentus Teisingumo Teismas nusprendė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0052" REF.END="QE0052"/>Pagrindų sprendimo [2002/584] 8 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad šioje nuostatoje esančią sąvoką <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0053" REF.END="QE0053"/>arešto orderis<QUOT.END REF.START="QS0053" CODE="201C" ID="QE0053"/> reikia suprasti kaip reiškiančią atskirą nuo Europos arešto orderio nacionalinį arešto orderį<QUOT.END REF.START="QS0052" CODE="201C" ID="QE0052"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0045"><P>Žr. <DATE ISO="20160601">2016 m. birželio 1 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bob‑Dogi</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑241/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:385">EU:C:2016:385</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0058">58</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Be pažodinio išaiškinimo, Teisingumo Teismas atsižvelgė būtent į tai, kad, nesant prieš tai priimto nacionalinio arešto orderio, procesinės garantijos ir pagrindinės teisės, kurių apsaugą užtikrina išduodančiosios valstybės narės teisminė institucija, būtų pažeistos, nes atitinkamas asmuo netektų pirmojo lygio šių teisių ir garantijų apsaugos, t. y. užtikrinamos būtent nacionaliniu lygiu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0046"><P>Žr. <DATE ISO="20160601">2016 m. birželio 1 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bob‑Dogi</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑241/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:385">EU:C:2016:385</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0081"><NO.P>81.</NO.P><TXT><DATE ISO="20160601">2016 m. birželio 1 d.</DATE> Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Bob‑Dogi</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0047"><P><REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑241/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:385">EU:C:2016:385</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE> Teisingumo Teisimas nurodė, kad, nors Pagrindų sprendimo 2002/584 3, 4, 4a, ir 5 straipsniais negalima pagrįsti kitų, nei juose išvardyti, nevykdymo pagrindų, tie straipsniai grindžiami prielaida, kad atitinkamas Europos arešto orderis tenkina Pagrindų sprendimo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus šio orderio teisėtumo reikalavimus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0048"><P>Žr. <DATE ISO="20160601">2016 m. birželio 1 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bob-Dogi</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑241/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:385">EU:C:2016:385</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0062">62</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0063">63</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. <DATE ISO="20181206">2018 m. gruodžio 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">IK</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Papildomos bausmės vykdymas</HT>)</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑551/18 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:991">EU:C:2018:991</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0082"><NO.P>82.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas nusprendė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0054" REF.END="QE0054"/>Pagrindų sprendimo [2002/584] 8 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintas <HT TYPE="ITALIC">teisėtumo reikalavimas, kurio laikymasis laikytinas Europos arešto orderio galiojimo sąlyga</HT><QUOT.END REF.START="QS0054" CODE="201C" ID="QE0054"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0049"><P>Žr. <DATE ISO="20160601">2016 m. birželio 1 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bob-Dogi</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑241/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:385">EU:C:2016:385</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0064">64</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Pasviruoju šriftu išskirta mano. Taip pat žr. <DATE ISO="20181206">2018 m. gruodžio 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">IK</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Papildomos bausmės vykdymas</HT>)</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑551/18 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:991">EU:C:2018:991</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Jeigu Europos arešto orderis negrindžiamas prieš tai išduotu atskiru nacionaliniu arešto orderiu, reikia nuspręsti, kad šis Europos arešto orderis <HT TYPE="ITALIC">netenkina Pagrindų sprendimo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisėtumo reikalavimų</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0050"><P>Žr. <DATE ISO="20160601">2016 m. birželio 1 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bob-Dogi</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑241/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:385">EU:C:2016:385</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0066">66</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0083"><NO.P>83.</NO.P><TXT>Taigi iš <DATE ISO="20160601">2016 m. birželio 1 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Bob‑Dogi</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0051"><P><REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑241/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:385">EU:C:2016:385</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE> aiškiai matyti, kad Europos arešto orderis negalioja, jeigu buvo išduotas prieš tai neišdavus nuo šio Europos arešto orderio atskiro nacionalinio arešto orderio.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="14"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0084"><NO.P>84.</NO.P><TXT>Formuluodamas prejudicinius klausimus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į šią jurisprudenciją, remiasi prielaida, kad būtinai turi būti atskiras nuo Europos arešto orderio ir anksčiau už jį išduotas nacionalinis arešto orderis. Vis dėlto tas teismas pažymi, kad Teisingumo Teismas dar nėra nusprendęs dėl klausimo, ar, remiantis <HT TYPE="ITALIC">nacionaliniu nutarimu dėl kaltinimų pareiškimo</HT>, <DATE ISO="20190809">2019 m. rugpjūčio 9 d.</DATE> nutarimas dėl kaltinimų pareiškimo, kuriuo atitinkamam asmeniui pranešama apie jam teikiamus kaltinimus, atitinka tai, kas nustatyta Pagrindų sprendimo 2002/584 8 straipsnio 1 dalies c punkte.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0085"><NO.P>85.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas dėl šio aspekto pabrėžia, kad, priešingai, nei remiantis faktinėmis aplinkybėmis byloje, kurioje priimtas <DATE ISO="20160601">2016 m. birželio 1 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Bob-Dogi</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0052"><P><REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑241/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:385">EU:C:2016:385</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>, pagrindinėje byloje tikrai egzistuoja atskiras nuo Europos arešto orderio nacionalinis sprendimas ir jis aiškiai tame orderyje nurodytas. Vis dėlto šis teismas pažymi, jog tame sprendime nenurodytas prašomo perduoti asmens sulaikymas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0086"><NO.P>86.</NO.P><TXT>Manau, jog generalinio advokato Y. Bot Išvadoje <HT TYPE="ITALIC">Bob-Dogi</HT> pateikti argumentai, paaiškinantys reikalavimo, kad Europos arešto orderis būtų priimtas remiantis nacionaliniu arešto orderiu ar kitu tokį pat poveikį turinčiu vykdytinu teismo sprendimu, prasmę, patvirtina teiginį, kad, pirma, toks nacionalinis aktas turi būti priimtas siekiant surasti ir suimti asmenį, dėl kurio vykdomas baudžiamasis persekiojimas, ir, antra, turi būti galimybė jį skųsti teisme, jeigu jis priimtas institucijos, kuri, nors dalyvauja vykdant teisingumą šioje valstybėje narėje, pati nėra teismas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0087"><NO.P>87.</NO.P><TXT>Klausimas, ar prokuroro priimtas <DATE ISO="20190809">2019 m. rugpjūčio 9 d.</DATE> nutarimas dėl kaltinimų pareiškimo prilygsta <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0055" REF.END="QE0055"/>[nacionaliniam] arešto orderiui arba kitam tokį pat poveikį turinčiam vykdytinam teismo sprendimui<QUOT.END REF.START="QS0055" CODE="201C" ID="QE0055"/>, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 8 straipsnio 1 dalies c punktą, reikalauja tiksliai apibrėžti šios sąvokos taikymo sritį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0088"><NO.P>88.</NO.P><TXT>Visų pirma, tai turi būti teismo sprendimas. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad dėl būtinybės užtikrinti nuoseklų įvairių Pagrindų sprendimo 2002/584 nuostatų aiškinimą sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0056" REF.END="QE0056"/>teisminė institucija<QUOT.END REF.START="QS0056" CODE="201C" ID="QE0056"/>, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 6 straipsnio 1 dalį, aiškinimas, pagal kurį ji turi būti suprantama kaip apimanti institucijas, dalyvaujančias vykdant valstybių narių baudžiamąjį teisingumą, iš esmės turi būti taikomas ir šio pagrindų sprendimo 8 straipsnio 1 dalies c punktui. Todėl pastaroji nuostata turi būti aiškinama taip, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0057" REF.END="QE0057"/>teismo sprendimas<QUOT.END REF.START="QS0057" CODE="201C" ID="QE0057"/> apima sprendimus, kuriuos priėmė institucijos, dalyvaujančios vykdant valstybių narių baudžiamąjį teisingumą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0053"><P>Žr. <DATE ISO="20161110">2016 m. lapkričio 10 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Özçelik</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑453/16 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:860">EU:C:2016:860</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0089"><NO.P>89.</NO.P><TXT>Vadinasi, atsižvelgiant į tai, kad neginčyta, jog prokuroras priklauso institucijai, dalyvaujančiai vykdant baudžiamąjį teisingumą Bulgarijoje, jo priimtas <DATE ISO="20190809">2019 m. rugpjūčio 9 d.</DATE> nutarimas dėl kaltinimų pareiškimo turi būti laikomas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0058" REF.END="QE0058"/>teismo sprendimu<QUOT.END REF.START="QS0058" CODE="201C" ID="QE0058"/>, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 8 straipsnio 1 dalies c punktą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0054"><P>Žr. pagal analogiją <DATE ISO="20161110">2016 m. lapkričio 10 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Özçelik</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C-453/16 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:860">EU:C:2016:860</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0090"><NO.P>90.</NO.P><TXT>Antra, kiek tai susiję su sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0059" REF.END="QE0059"/>[nacionalinis] arešto orderis arba kitas tokį pat poveikį turintis vykdytinas teismo sprendimas<QUOT.END REF.START="QS0059" CODE="201C" ID="QE0059"/>, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 8 straipsnio 1 dalies c punktą, nacionalinis aktas, kuriuo remiantis priimtas Europos arešto orderis, net jeigu išduodančiosios valstybės narės teisės aktuose jis neįvardytas kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0060" REF.END="QE0060"/>nacionalinis arešto orderis<QUOT.END REF.START="QS0060" CODE="201C" ID="QE0060"/>, turi sukelti lygiavertes teisines pasekmes. Tai patvirtina šios nuostatos formuluotė, nes nurodytas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0061" REF.END="QE0061"/>kitas <HT TYPE="ITALIC">tokį pat poveikį turintis</HT> vykdytinas teismo sprendimas<QUOT.END REF.START="QS0061" CODE="201C" ID="QE0061"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0055"><P>Pasviruoju šriftu išskirta mano. Šiuo klausimu žr., be kita ko, šios nuostatos versiją anglų kalba (<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0062" REF.END="QE0062"/>an arrest warrant or any other enforceable judicial decision <HT TYPE="ITALIC">having the same effect</HT><QUOT.END REF.START="QS0062" CODE="201C" ID="QE0062"/>; pasviruoju šriftu išskirta mano).</P></NOTE>. Todėl toks sprendimas, kaip nacionalinis arešto orderis, turi sukelti teisines pasekmes, prilygstančias nurodymui surasti ir suimti asmenį, dėl kurio vykdomas baudžiamasis persekiojimas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="15"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0091"><NO.P>91.</NO.P><TXT>Taigi nepritariu Ispanijos vyriausybės priešingai nuomonei, kad, jeigu laikomasi plataus aiškinimo, pagal kurį iš esmės ši sąvoka gali apimti bet kurį vykdytiną teismo sprendimą dėl baudžiamojo persekiojimo vykdymo, <DATE ISO="20190809">2019 m. rugpjūčio 9 d.</DATE> nutarimas dėl kaltinimų pareiškimo yra pakankamas teisinis pagrindas Europos arešto orderiui išduoti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0092"><NO.P>92.</NO.P><TXT>Pagal Pagrindų sprendimą 2002/584 nustatyta teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose sistema patvirtina tai, kad Europos arešto orderio teisinis pagrindas turi būti nacionalinis aktas, kuriame nurodyta suimti asmenį išduodančiosios valstybės narės teritorijoje. Europos arešto orderis skirtas pratęsti nacionalinio arešto orderio ar jam prilyginamo sprendimo sukeliamas teisines pasekmes už išduodančiosios valstybės narės ribų. Atsiradus teisinėms pasekmėms, t. y. įvykdžius Europos arešto orderį ir perdavus asmenį išduodančiajai teisminei institucijai, būtina, kad išliktų pirminis nacionalinis teisinis pagrindas, leidžiantis šį asmenį priversti atvykti į išduodančiosios valstybės narės teismą, kad būtų vykdomas baudžiamasis procesas. Taip pat pritariu Komisijai, jog reikia pripažinti, kad išduodančioji teisminė institucija negali naudoti Europos arešto orderio, kad asmuo būtų suimtas kitoje valstybėje narėje, jeigu ji negali nurodyti jį suimti pagal savo nacionalinę teisę. Kitaip tariant, anot Komisijos, išduodančioji teisminė institucija negali prašyti kitos valstybės narės padaryti daugiau, nei ji pati gali nurodyti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0093"><NO.P>93.</NO.P><TXT>Sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0063" REF.END="QE0063"/>[nacionalinis] arešto orderis arba kitas tokį patį poveikį turintis vykdytinas teismo sprendimas<QUOT.END REF.START="QS0063" CODE="201C" ID="QE0063"/>, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 8 straipsnio 1 dalies c punktą, apima ne tuos aktus, kuriais pradedamas ikiteisminis tyrimas prieš asmenį, o tuos, kuriais leidžiama panaudojant prievartos priemonę suimti tą asmenį, kad jis būtų pristatytas į teismą ir būtų vykdomi baudžiamojo proceso veiksmai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0094"><NO.P>94.</NO.P><TXT>Vadinasi, Europos arešto orderis, išduotas remiantis sprendimu dėl kaltinimų pareiškimo, kaip antai <DATE ISO="20190809">2019 m. rugpjūčio 9 d.</DATE> nutarimas, kurio, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, sukeliamos teisinės pasekmės yra tik pranešimas asmeniui apie jam pareikštus kaltinimus ir suteikiama galimybė gintis pateikiant paaiškinimų ar siūlant įrodymų, bet jis nėra nurodymas surasti ir suimti šį asmenį, neatitinka Pagrindų sprendimo 2002/584 8 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimų. Šioje nuostatoje nurodyto teisėtumo reikalavimo neįvykdymas daro poveikį Europos arešto orderio galiojimui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0095"><NO.P>95.</NO.P><TXT>Be to, pažymėtina, jog remiantis NPK 71 straipsniu policijos tarnybų išduotas <DATE ISO="20190808">2019 m. rugpjūčio 8 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">nurodymas atvesdinti</HT> negali būti laikomas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0064" REF.END="QE0064"/>[nacionaliniu] arešto orderiu arba kitu tokį pat poveikį turinčiu vykdytinu teismo sprendimu<QUOT.END REF.START="QS0064" CODE="201C" ID="QE0064"/>, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 8 straipsnio 1 dalies c punktą. Kaip pažymi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, šį nurodymą atvesdinti išdavė paprastas policijos tyrėjas nedalyvaujant prokurorui ar teismui (<HT TYPE="ITALIC">ex ante</HT> arba <HT TYPE="ITALIC">ex post</HT>). Todėl tas nurodymas nėra teismo sprendimas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0056"><P><HT TYPE="ITALIC">A contrario</HT>, kai policijos tarnybų išduotą Europos arešto orderį patvirtina prokuratūra, žr. <DATE ISO="20161110">2016 m. lapkričio 10 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Özçelik</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑453/16 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:860">EU:C:2016:860</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0096"><NO.P>96.</NO.P><TXT>Iš visų šių argumentų darytina išvada, kad vykstant tokiam procesui, kuriame išduotas pagrindinėje byloje nagrinėjamas Europos arešto orderis, ir remiantis analogija tam, ką Teisingumo Teismas nusprendė <DATE ISO="20160601">2016 m. birželio 1 d.</DATE> Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Bob-Dogi</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0057"><P><REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑241/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:385">EU:C:2016:385</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>, esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, kai nacionalinė teisminė institucija taikė Europos arešto orderio išdavimo procedūrą, bet, prieš jį išduodama, nepriėmė sprendimo, t. y. neišdavė nacionalinio arešto orderio, kurio pagrindu išduodamas Europos arešto orderis, iš esmės nebuvo suteikta dviejų lygių tesiminė gynyba<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0058"><P>Žr. pagal analogiją <DATE ISO="20160601">2016 m. birželio 1 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bob-Dogi</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑241/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:385">EU:C:2016:385</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0057">57</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="16"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0097"><NO.P>97.</NO.P><TXT>Manau, jog, nurodžius šias pagrindinės bylos aplinkybes, galima nuspręsti, kad reikalavimas išduoti nacionalinį arešto orderį, priešingai, yra tenkinamas, jeigu nacionalinį aktą, kuriuo remiantis priimtas Europos arešto orderis, priėmė prokuroras pagal NPK 64 straipsnio 2 dalį. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, jog MM tokia priemonė nebuvo taikyta. Primintina, jog tai yra procesinė prievartos priemonė, kurią taikant kaltinamasis laikinai sulaikomas maksimalų 72 val. laikotarpį, per kurį jis turi būti pristatytas teisėjui, kuris sprendžia dėl galimo jo suėmimo. Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslina, kad ši priemonė Bulgarijoje yra įprastas Europos arešto orderio išdavimo pagrindas ikiteisminio tyrimo stadijoje, ir, atrodo, tas pats matyti iš Bulgarijos vyriausybės Teisingumo Teismui pateiktos informacijos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0059"><P>Taip pat šiuo klausimu žr. <HT TYPE="ITALIC">rayonna prokuratura Ruse</HT> (Rusės apygardos prokuratūra, Bulgarija) pateiktas pastabas byloje <HT TYPE="ITALIC">Prosecutor of the regional prosecutor’s office in Ruse, Bulgaria</HT> (C‑206/20), šiuo metu nagrinėjamoje Teisingumo Teisme: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0065" REF.END="QE0065"/>Jeigu dėl kaltinamojo vykdomas baudžiamasis persekiojimas jam nedalyvaujant, bet nebuvo galimybės jo surasti ir atvesdinti į teismą, kad būtų sprendžiamas jo sulaikymo klausimas, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus <HT TYPE="ITALIC">vienintelis galimas pagrindas – [(nacionalinis arešto orderis)], kuriuo remiantis galima priimti Europos arešto orderį</HT>, yra prokuroro nutarimas sulaikyti maksimalų 72 val. laikotarpį asmenį, kuriam pranešta apie kaltinimus pagal [NPK] 64 straipsnio 2 dalį. <HT TYPE="ITALIC">Iki šiol remiantis šios rūšies [nacionaliniu arešto orderiu] išduoti (ir įvykdyti) šimtai Europos arešto orderių</HT><QUOT.END REF.START="QS0065" CODE="201C" ID="QE0065"/> (7 punktas, pasviruoju šriftu išskirta mano). Be to, toje pačioje byloje pateiktose rašytinėse pastabose Bulgarijos vyriausybė nurodo, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0066" REF.END="QE0066"/>iš esmės prokuroro nutarimas, kuriuo remiantis atitinkamas asmuo sulaikomas 72 val., kad būtų atvesdintas į kompetentingą nacionalinį teismą, atitinka Pagrindų sprendimo 2002/584 8 straipsnio 1 dalies c punktą. Tai yra nacionalinis arešto orderis, kuris yra Europos arešto orderio išdavimo teisinis pagrindas<QUOT.END REF.START="QS0066" CODE="201C" ID="QE0066"/> (78 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0098"><NO.P>98.</NO.P><TXT>Toliau galima kelti klausimą, ar net ir šiuo atveju Bulgarijos proceso teisė atitinka Teisingumo Teismo nustatytus veiksmingos teisminės gynybos reikalavimus. Tam reikia išnagrinėti kitą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą, susijusį su abejone dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamos Europos arešto orderio išdavimo procedūros teisėtumo, nors vien konstatuoto nacionalinio arešto orderio nebuvimo pakanka tam, kad būtų nustatytas Pagrindų sprendimo 2002/584 8 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtinto teistumo reikalavimo pažeidimas, todėl ir šio Europos arešto orderio negaliojimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0099"><NO.P>99.</NO.P><TXT>Abejodamas dėl Europos arešto orderio galiojimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad pagal Bulgarijos proceso teisę nėra galimybės apskųsti teismui prokuroro priimtų nacionalinių aktų, kurie yra tokio orderio pagrindas, taip pat prokuroro sprendimo išduoti Europos arešto orderį. Iš Teisingumo Teismo turimos informacijos matyti, jog nurodymas atvesdinti ir nutarimas dėl kaltinimų pareiškimo ar sulaikymo ne daugiau kaip 72 val., siekiant atvesdinti į suėmimo klausimu kompetentingą teismą, taip pat sprendimas išduoti Europos arešto orderį gali būti skundžiami tik aukštesnės grandies prokuratūrai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0100"><NO.P>100.</NO.P><TXT>Siedamas su reikalavimais, kuriuos Teisingumo Teismas kelia, kai Europos arešto orderį išduoda būtent prokuroras<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0060"><P>Žr., be kita ko, Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Openbaar Ministerie</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Švedijos prokuratūra</HT>) (41 punktas), taip pat Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Parquet général du Grand-Duché de Luxembourg ir Openbaar Ministerie</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Liono ir Tūro prokurorai</HT>) (62 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>, manau, jog turi būti galimybė dėl prokuroro priimto nacionalinio akto, kuris yra Europos arešto orderio teisinis pagrindas, išduodančiosios valstybės narės teisme pateikti skundą, visiškai atitinkantį veiksmingos teisminės gynybos reikalavimus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0101"><NO.P>101.</NO.P><TXT>Beje, atrodo, šį reikalavimą Teisingumo Teismas jau nustatė, nagrinėdamas situaciją, kai, kaip šiuo atveju, pagal išduodančiosios valstybės narės teisę kompetencija išduoti Europos arešto orderį suteikta institucijai, kuri dalyvauja šios valstybės narės teisingumo vykdymo veikloje, bet nėra teisėjas ar teismas, nuspręsdamas, kad: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0067" REF.END="QE0067"/><HT TYPE="ITALIC">nacionalinio teismo sprendimas, kaip antai nacionalinis arešto orderis, kuriuo remiantis išduodamas Europos arešto orderis, turi savo ruožtu atitikti [veiksmingos teisminės gynybos] reikalavimus</HT><QUOT.END REF.START="QS0067" CODE="201C" ID="QE0067"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0061"><P>Žr. <DATE ISO="20190527">2019 m. gegužės 27 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">OG ir PI</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Liubeko ir Cvikau prokuratūros</HT>)</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑508/18 ir C‑82/19 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:456">EU:C:2019:456</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0069">69</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Pasviruoju šriftu išskirta mano.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="17"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0102"><NO.P>102.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas nurodė: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0068" REF.END="QE0068"/>šių reikalavimų laikymasis leidžia vykdančiajai teisminei institucijai įsitikinti, kad sprendimas išduoti Europos arešto orderį baudžiamojo persekiojimo tikslais pagrįstas <HT TYPE="ITALIC">nacionaline procedūra, kuriai taikoma teisminė kontrolė, ir kad asmeniui, dėl kurio buvo priimtas nacionalinis arešto orderis, buvo suteiktos visos garantijos, būtinos tokiems sprendimams priimti</HT>, be kita ko, tos, kurios išplaukia iš pagrindinių teisių ir pagrindinių teisės principų, nurodytų Pagrindų sprendimo 2002/584 1 straipsnio 3 dalyje<QUOT.END REF.START="QS0068" CODE="201C" ID="QE0068"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0062"><P>Žr. <DATE ISO="20190527">2019 m. gegužės 27 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">OG ir PI</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Liubeko ir Cvikau prokuratūros</HT>)</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑508/18 ir C‑82/19 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:456">EU:C:2019:456</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0070">70</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Pasviruoju šriftu išskirta mano.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0103"><NO.P>103.</NO.P><TXT>Iš šios jurisprudencijos matyti, kad Europos arešto orderis turi būti išduodamas remiantis nacionaliniu arešto orderiu, išduotu pagal nacionalinę procedūrą, kuriai taikoma teisminė kontrolė<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0063"><P>Klausimas, ar tokia kontrolė būtinai turi būti vykdoma prieš perduodant prašomą perduoti asmenį išduodančiajai valstybei narei, keliamas Teisingumo Teisme dabar nagrinėjamoje byloje <HT TYPE="ITALIC">Prosecutor of the regional prosecutor’s office in Ruse, Bulgaria</HT> (C‑206/20).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0104"><NO.P>104.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į pateiktus samprotavimus siūlau Teisingumo Teismui į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą atsakyti, kad Pagrindų sprendimo 2002/584 8 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad Europos arešto orderis turi būti laikomas negaliojančiu, jeigu jis nepagrįstas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0069" REF.END="QE0069"/>[nacionaliniu] arešto orderiu arba kitu tokį pat poveikį turinčiu vykdytinu teismo sprendimu<QUOT.END REF.START="QS0069" CODE="201C" ID="QE0069"/>, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Ši sąvoka apima teisminės institucijos taikomas nacionalines priemones, kuriomis siekiama surasti ir suimti asmenį, dėl kurio vykdomas baudžiamasis persekiojimas, kad jis būtų atvesdintas į teismą baudžiamojo proceso veiksmams atlikti. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar nacionalinis aktas dėl kaltinimų pareiškimo, kaip tas, kuriuo remiantis priimtas pagrindinėje byloje nagrinėjamas Europos arešto orderis, sukelia tokias teisines pasekmes.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">C.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo kompetencijos kontroliuoti Europos arešto orderio teisėtumą</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0105"><NO.P>105.</NO.P><TXT>Motyvuose, dėl kurių Teisingumo Teismui pateiktas trečiasis prejudicinis klausimas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad pagal Bulgarijos proceso teisę jam draudžiama kontroliuoti Europos arešto orderio teisėtumą. Būtent dėl šios priežasties jis Teisingumo Teismo iš esmės klausia, ar pagal Sąjungos teisę jam suteikta kompetencija vykdyti tokią kontrolę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0106"><NO.P>106.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas primena, jog pagal Bulgarijos teisę nesuteikta galimybė kreiptis į teismą dėl nacionalinio ar Europos arešto orderio išdavimo sąlygų kontrolės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0107"><NO.P>107.</NO.P><TXT>Jis pažymi, jog Pagrindų sprendime 2002/584 taip pat nenumatyta teisė į veiksmingą teisminę gynybą, kai pažeidžiamos prašomo perduoti asmens teisės. Vis dėlto reikia atsižvelgti į Chartijos 47 straipsnį, kurio, kaip nusprendė Teisingumo Teismas, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0070" REF.END="QE0070"/>savaime pakanka ir jo nereikia tikslinti Sąjungos ar nacionalinės teisės nuostatomis, kad privatiems asmenims būtų suteikta teisė, kuria galima remtis kaip tokia<QUOT.END REF.START="QS0070" CODE="201C" ID="QE0070"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0064"><P>Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo <DATE ISO="20200514">2020 m. gegužės 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Staatsanwaltschaft Offenburg</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑615/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:376">EU:C:2020:376</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0072">72</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0108"><NO.P>108.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja, ar jis turi užtikrinti Chartijos 47 straipsnyje reikalaujamą veiksmingą teisminę gynybą, kai susiduria su Europos arešto orderio vykdymo pasekmėmis, nagrinėdamas skundą, kuriuo siekiama panaikinti MM suėmimą, ar, priešingai, neturėtų nagrinėti Europos arešto orderio teisėtumo klausimo, suteikdamas MM galimybę pateikti naują ieškinį dėl piniginės kompensacijos.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="18"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0109"><NO.P>109.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, jog Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Parquet général du Grand-Duché de Luxembourg ir Openbaar Ministerie</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Liono ir Tūro prokurorai</HT>)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0065"><P>Šiuo atžvilgiu reikia nurodyti ir to paties sprendimo 70 punktą.</P></NOTE> 69 punkte nurodyta, kad veiksminga gynyba yra tokia, kai skundą dėl Europos arešto orderio galima pateikti po suimto asmens perdavimo. Tas teismas klausia, ar tokia veiksminga gynyba apima galimybę teikti argumentus dėl Europos arešto orderio galiojimo teisme, kuris sprendžia suėmimo teisėtumo klausimą, kaip šiuo atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0110"><NO.P>110.</NO.P><TXT>Be to, atsižvelgiant į tai, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, jog Europos arešto orderio neteisėtumas grindžiamas būtent tuo, kad nėra galimybės kreiptis į teismą dėl jo teisėtumo kontrolės, to teismo nuomone, gal būtų teisinga, jeigu jis imtųsi vykdyti tokią kontrolę. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą, ar jo paties konstatuotas ginčijamo Europos arešto orderio neteisėtumas savaime nėra Teisingumo Teismo jurisprudencijoje reikalaujama teisminės gynybos priemonė, net jeigu pagal nacionalinę teisę tam teismui neleidžiama padaryti tokios išvados. Kadangi pagal nacionalinę teisę prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui draudžiama netiesiogiai kontroliuoti prokuroro nutarimą išduoti Europos arešto orderį, tas teismas mano, jog tokią išeitį gali pagrįsti tik Teisingumo Teismo sprendimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0111"><NO.P>111.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į šias aplinkybes prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, jog reikia nuspręsti, kad Europos arešto orderio vykdymas neturi pateisinti teisminės gynybos nesuteikimo, nes Teisingumo Teismas pripažįsta galimybę skųsti tokį orderį net po prašomo perduoti asmens perdavimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0112"><NO.P>112.</NO.P><TXT>Bulgarijos vyriausybė mano, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo vykdoma pareiga, kai jis, kaip šiuo atveju, pagal NPK 270 straipsnį sprendžia dėl kaltinamojo suėmimo, leidžia užtikrinti Europos arešto orderio išdavimo sąlygų ir jo proporcingumo teisminę kontrolę, kaip to reikalauja Teisingumo Teismas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0113"><NO.P>113.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu Bulgarijos vyriausybė paaiškina, jog remiantis NPK 64 straipsnio 2 dalimi prokuroro priimama priemone siekiama užtikrinti, kad kaltinamasis būtų kuo greičiau atvesdintas į kompetentingą teismą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0066"><P>Vis dėlto primintina, kad MM tokia priemonė nebuvo taikyta prieš jį atvesdinant į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą.</P></NOTE>. Prireikus prokuroras gali nuspręsti šį asmenį laikinai sulaikyti ne daugiau kaip 72 val., kad jį atvesdintų į kompetentingą teismą. Pagal šią nuostatą prokuroro priimtas nutarimas įpareigoja pristatyti kaltinamąjį į tą teismą kaip galima greičiau po jo perdavimo pagal Europos arešto orderį, siekiant nagrinėti tam teismui teikiamą jo prašymą skirti suėmimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0114"><NO.P>114.</NO.P><TXT>Anot Bulgarijos vyriausybės, tokia prokuroro pareiga prašomą perduoti ir perduotą pagal Europos arešto orderį asmenį kuo greičiau pristatyti į kompetentingą teismą, kad būtų sprendžiama dėl prašymo skirti suėmimą, yra <HT TYPE="ITALIC">ex post</HT> vykdoma šio Europos arešto orderio išdavimo sąlygų ir jo proporcingumo teisminė kontrolė. Tokia situacija atitinka Teisingumo Teismo jurisprudenciją<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0067"><P>Šiuo klausimu Bulgarijos vyriausybė nurodo Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Parquet général du Grand-Duché de Luxembourg ir Openbaar Ministerie</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Liono ir Tūro prokurorai</HT>) (74 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0115"><NO.P>115.</NO.P><TXT>Bulgarijos vyriausybė paaiškina, kad teismas, turintis kompetenciją spręsti dėl motyvų pagal NPK 63 straipsnio 1 dalį skirti suėmimą buvimo, tuo pačiu metu neišvengiamai turi vertinti būtinumą taikyti tokią priemonę, patikrinti Europos arešto orderio išdavimo sąlygas ir jo proporcingumą, atsižvelgdamas į kartu taikomose NPK 63 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0068"><P>NPK 63 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu byloje surinkti įrodymai nepatvirtina priešingai, pirmą kartą skiriant suėmimą reali grėsmė, kad kaltinamasis bėgs ar darys nusikalstamas veikas, kaip tai suprantama pagal šio straipsnio 1 dalį, yra tada, kai: asmuo, kuriam pareikšti kaltinimai, yra sunkus recidyvistas ar tapačius nusikaltimus padaręs recidyvistas; asmuo, kaltinamas padaręs sunkų tyčinį nusikaltimą, yra nuteistas už kitą sunkų tyčinį nusikaltimą, dėl kurio ikiteisminį tyrimą prokuroras pradeda savo iniciatyva (neatsižvelgdamas į nukentėjusiojo valią) ir už kurį skiriama ne mažesnė kaip 1 metų laisvės atėmimo bausmė ar kita griežtesnė bausmė, kurios vykdymas negali būti atidėtas remiantis <HT TYPE="ITALIC">Nakazatelen kodeks</HT> (Baudžiamasis kodeksas) 66 straipsniu; asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, už kurį skiriama ne mažesnė kaip 10 metų laisvės atėmimo bausmė ar griežtesnė bausmė, arba asmeniui pareikšti kaltinimai vadovaujantis NPK 269 straipsnio 3 dalimi.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="19"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0116"><NO.P>116.</NO.P><TXT>Taigi Bulgarijos vyriausybė mano, jog prokuroro nutarimui išduoti Europos arešto orderį taikoma teisminė kontrolė, atitinkanti Teisingumo Teismo keliamus veiksmingos teisminės gynybos reikalavimus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0117"><NO.P>117.</NO.P><TXT>Pritariu, jog galima nuspręsti, kad taikant Bulgarijos procesines nuostatas, pagal kurias kaltinamasis kuo greičiau turi būti pristatytas į teismą, turintį kompetenciją priimti sprendimą dėl galimo jo suėmimo, Europos arešto orderio išdavimo sąlygų teisminė kontrolė, kurią gali vykdyti tas teismas, atitinka Teisingumo Teismo akcentuojamus veiksmingos teisminės gynybos reikalavimus. Iš tikrųjų aplinkybės, kad, pirma, tai yra ne atskira teisių gynimo priemonė, kuria galima pasinaudoti skundžiant prokuroro nutarimą išduoti Europos arešto orderį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0069"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Openbaar Ministerie</HT> <HT TYPE="ITALIC">(Švedijos prokuratūra)</HT> (44 punktas), taip pat Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Parquet général du Grand-Duché de Luxembourg ir Openbaar Ministerie</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Liono ir Tūro prokurorai</HT>) (65 punktas). Teisingumo Teismo nuomone, teisė pateikti atskirą skundą dėl kitos teisminės institucijos nei teismas priimto sprendimo išduoti Europos arešto orderį yra tik viena iš galimybių veiksmingai užtikrinti Pagrindų sprendimo 2002/584 reikalaujamą teisminės gynybos lygį.</P></NOTE>, o papildomai vykdoma kontrolė nagrinėjant skundą, kuriuo siekiama suėmimo panaikinimo, ir, antra, kad tokia kontrolė vykdoma po prašomo perduoti asmens perdavimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0070"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Openbaar Ministerie</HT> <HT TYPE="ITALIC">(Švedijos prokuratūra)</HT> (52 ir 53 punktai), taip pat Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Parquet général du Grand‑Duché de Luxembourg ir Openbaar Ministerie</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Liono ir Tūro prokurorai</HT>) (70 ir 71 punktai).</P></NOTE>, neprieštarauja tokiai išvadai. Manau, jog tam, kad atitiktų veiksmingos teisminės gynybos reikalavimą, Europos arešto orderio išdavimo teisminė kontrolė gali būti papildomai vykdoma nagrinėjant skundą, kurio pagrindinis dalykas nėra tokia kontrole. Šiuo atveju tai atitinka prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo siekiamą rezultatą, t. y. patikrinti pagrindinėje byloje nagrinėjamos Europos arešto orderio išdavimo procedūros teisėtumą nagrinėjant MM šiame teisme pateiktą prašymą jį išleisti į laisvę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0118"><NO.P>118.</NO.P><TXT>Vis dėlto reikia pabrėžti tai, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nėra taip pat kaip Bulgarijos vyriausybė tvirtai įsitikinęs būtent dėl savo galimybės vykdyti tokią kontrolę pagal Bulgarijos proceso teisę. Iš tikrųjų tas teismas mano, jog tai, kad šioje teisėje galimybė pateikti skundą dėl prokuroro nutarimo išduoti Europos arešto orderį nustatyta tik aukštesnės grandies prokuratūroje, bet ne teisme, yra kliūtis tam teismui pripažinti, kad jis turi kompetenciją priimti sprendimą dėl tokio prokuroro akto teisėtumo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0119"><NO.P>119.</NO.P><TXT>Primintina, jog Teisingumo Teismas išduodančiajai valstybei narei priskiria aiškią pareigą pasiekti tokį rezultatą, nuspręsdamas, kad: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0071" REF.END="QE0071"/>jei pagal išduodančiosios valstybės narės teisę kompetencija išduoti Europos arešto orderį patikėta institucijai, kuri, dalyvaudama vykdant tos valstybės narės teisingumą, vis dėlto nėra teismas, dėl sprendimo išduoti tokį arešto orderį, visų pirma dėl tokio sprendimo proporcingumo, šioje valstybėje narėje turi būti galima pasinaudoti teisminės gynybos priemone, visiškai atitinkančia veiksmingos teisminės gynybos reikalavimus<QUOT.END REF.START="QS0071" CODE="201C" ID="QE0071"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0071"><P>Žr., be kita ko, Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Openbaar Ministerie</HT> <HT TYPE="ITALIC">(Švedijos prokuratūra)</HT> (41 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija), taip pat Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Parquet général du Grand-Duché de Luxembourg ir Openbaar Ministerie</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Liono ir Tūro prokurorai</HT>) (62 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>. Tokia priemonė skirta <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0072" REF.END="QE0072"/>užtikrinti, kad šio sprendimo [išduoti arešto orderį] ir šio orderio išdavimo reikalavimų ir, be kita ko, jo proporcingumo teisminė kontrolė atitiktų su veiksminga teismine gynyba susijusius reikalavimus<QUOT.END REF.START="QS0072" CODE="201C" ID="QE0072"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0072"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Openbaar Ministerie</HT> <HT TYPE="ITALIC">(Švedijos prokuratūra)</HT> (42 punktas). Taip pat žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Parquet général du Grand-Duché de Luxembourg ir Openbaar Ministerie</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Liono ir Tūro prokurorai</HT>) (63 punktas).</P></NOTE>. Teisingumo Teismas nusprendė, kad valstybės narės <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0073" REF.END="QE0073"/>turi užtikrinti, kad jų teisės sistemose būtų veiksmingai užtikrintas Pagrindų sprendime 2002/584 reikalaujamas teisminės gynybos lygis, kaip jis aiškinamas Teisingumo Teismo jurisprudencijoje<QUOT.END REF.START="QS0073" CODE="201C" ID="QE0073"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0073"><P>Žr. Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Openbaar Ministerie</HT> <HT TYPE="ITALIC">(Švedijos prokuratūra)</HT> (43 punktas), taip pat Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Parquet général du Grand-Duché de Luxembourg ir Openbaar Ministerie</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Liono ir Tūro prokurorai</HT>) (64 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="20"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0120"><NO.P>120.</NO.P><TXT><DATE ISO="20130530">2013 m. gegužės 30 d.</DATE> Sprendime <HT TYPE="ITALIC">F</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0074"><P><REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑168/13 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:358">EU:C:2013:358</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE> Teisingumo Teismas nurodė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0074" REF.END="QE0074"/>visa Pagrindų sprendimo [2002/584] numatyta asmenų perdavimo tarp valstybių narių procedūra, laikantis šio sprendimo, vykdoma teismui prižiūrint<QUOT.END REF.START="QS0074" CODE="201C" ID="QE0074"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0075"><P>Žr. <DATE ISO="20130530">2013 m. gegužės 30 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">F</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑168/13 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:358">EU:C:2013:358</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0046">46</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. <DATE ISO="20180725">2018 m. liepos 25 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Minister for Justice and Equality</HT> <HT TYPE="ITALIC">(Teismų sistemos trūkumai)</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑216/18 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:586">EU:C:2018:586</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0056">56</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>. Todėl Teisingumo Teismas nusprendė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0075" REF.END="QE0075"/>[šio] Pagrindų sprendimo nuostatomis numatyta procedūra savaime atitinka Chartijos 47 straipsnio reikalavimus, neatsižvelgiant į valstybių narių pasirinktą [to] Pagrindų sprendimo įgyvendinimo tvarką<QUOT.END REF.START="QS0075" CODE="201C" ID="QE0075"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0076"><P>Žr. <DATE ISO="20130530">2013 m. gegužės 30 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">F</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑168/13 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:358">EU:C:2013:358</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0121"><NO.P>121.</NO.P><TXT>Taigi, nors Pagrindų sprendime 2002/584 išduodančiajai valstybei narei aiškiai nenurodyta pareiga įtvirtinti vieną ar kelis veiksmingus teisių gynimo būdus, kad būtų galimybė vykdyti institucijos, kuri dalyvauja vykdant šios valstybės narės teisingumą, bet nėra teismas, išduodamų Europos arešto orderių išdavimo sąlygų teisminę kontrolę, tokia pareiga kyla iš šiame pagrindų sprendime nustatytos sistemos atsižvelgiant į Chartijos 47 straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0122"><NO.P>122.</NO.P><TXT>Tokios Europos arešto orderio išdavimo sąlygų teisminės kontrolės išduodančiojoje valstybėje narėje galimybės buvimas yra būtina sąlyga siekiant išlaikyti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą ir pripažinimą. Primintina, jog šiuo klausimu Teisingumo Teismas nusprendė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0076" REF.END="QE0076"/>didelis valstybių narių tarpusavio pasitikėjimas, kuriuo pagrįstas Europos arešto orderio mechanizmas, grindžiamas prielaida, kad kitų valstybių narių baudžiamąsias bylas nagrinėjantys teismai, kurie dėl įvykdyto Europos arešto orderio turės pradėti baudžiamojo persekiojimo, bausmės vykdymo ar sprendimo dėl įkalinimo vykdymo procedūras arba baudžiamosios bylos nagrinėjimo iš esmės procesą, atitinka veiksmingos teisminės apsaugos reikalavimus<QUOT.END REF.START="QS0076" CODE="201C" ID="QE0076"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0077"><P>Žr. <DATE ISO="20180725">2018 m. liepos 25 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Minister for Justice and Equality</HT> (Teisminės sistemos trūkumai)</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑216/18 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:586">EU:C:2018:586</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0058">58</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, o tokia prielaida suponuoja teisminės kontrolės galimybės buvimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0123"><NO.P>123.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismo nustatytas principas, pagal kurį turi būti galimybė dėl prokuroro nutarimo išduoti Europos arešto orderį išduodančiosios valstybės narės teisme pateikti skundą, visiškai atitinkantį veiksmingos teisminės gynybos reikalavimus, lemia tai, kad šiuo tikslu šioje valstybėje narėje turi būti suteiktos viena ar kelios veiksmingos teisių gynimo priemonės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0124"><NO.P>124.</NO.P><TXT>Beje, pažymėtina, jog Teisingumo Teismo teiginys, kad atsakomybė kontroliuoti Europos arešto orderio išdavimo teisėtumą visų pirma tenka išduodančiajai valstybei narei<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0078"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20181206">2018 m. gruodžio 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">IK</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Papildomos bausmės vykdymas</HT>)</NAME.CASE> (<NO.CASE>C-551/18 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:991">EU:C:2018:991</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0066">66</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija). Taip pat žr. <DATE ISO="20180123">2018 m. sausio 23 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Piotrowski</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑367/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:27">EU:C:2018:27</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0050">50</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, nebūtų konkrečiai pritaikytas, jeigu Sąjungos teisėje nebūtų nustatyta, kad tokia kontrolė turi būti veiksmingai vykdoma šioje valstybėje narėje, ir šiuo klausimu nesvarbu, ar ji vykdoma prieš perduodant prašomą perduoti asmenį, jo perdavimo metu ar po perdavimo. Taigi vykdančiosios teisminės institucijos sprendimas nedaro poveikio atitinkamo asmens galimybei, jį perdavus, pagal išduodančios valstybės narės teisės sistemą pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis, jam leidžiančiomis ginčyti Europos arešto orderio, kuriuo remiantis jis buvo perduotas, teisėtumą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0079"><P>Pagal analogiją, kiek tai susiję su Europos arešto orderiu, išduotu siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę arba sprendimą dėl įkalinimo, žr. <DATE ISO="20181206">2018 m. gruodžio 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">IK</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Papildomos bausmės vykdymas</HT>)</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑551/18 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:991">EU:C:2018:991</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0067">67</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0125"><NO.P>125.</NO.P><TXT>Be to, valstybės narės, remdamosi procesine autonomija, kurią jos turi taikydamos Pagrindų sprendimą 2002/584, nes jame nėra nuostatų šiuo klausimu, turi diskreciją nustatyti konkrečią sprendimo dėl Europos arešto orderio teisminės kontrolės įgyvendinimo tvarką<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0080"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20130530">2013 m. gegužės 30 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">F</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑168/13 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:358">EU:C:2013:358</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0052">52</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Vis dėlto nustatydamos tokią tvarką valstybės narės turi užtikrinti, kad nebūtų kliūčių taikyti Pagrindų sprendimą 2002/584<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0081"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20130530">2013 m. gegužės 30 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">F</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑168/13 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:358">EU:C:2013:358</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0053">53</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="21"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0126"><NO.P>126.</NO.P><TXT>Manau, jog tam, kad pasiektų rezultatą, t. y. kad būtų galimybė taikyti pagrindinėje byloje nagrinėjamo Europos arešto orderio išdavimo sąlygų teisminę kontrolę, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nacionalinę proceso teisę turi aiškinti taip, kad joje surastų pagrindą, kuriuo galima grįsti jo kompetenciją nagrinėjamoje byloje vienu metu patikrinti ir šio orderio išdavimo procedūros teisėtumą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0082"><P>Taip pat šiuo klausimu žr. generalinio advokato M. Campos Sánchez-Bordona išvadą sujungtose bylose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Parquet général du Grand-Duché de Luxembourg ir Openbaar Ministerie</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Liono ir Tūro prokurorai</HT>)</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑566/19 PPU ir C‑626/19 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:1012">EU:C:2019:1012</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0097">97</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Vadovaujantis šiuo požiūriu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui tenkanti Sąjungos teisę atitinkančio aiškinimo pareiga leistų pašalinti sunkumus, susijusius su perduoto asmens veiksmingos teisminės gynybos reikalavimu, kuriuos gali lemti valstybių narių procesinė autonomija.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0127"><NO.P>127.</NO.P><TXT>Jeigu nepakaktų pasitelkti nacionalinę proceso teisę siekiant pagrindinėje byloje nagrinėjamos Europos arešto orderio išdavimo procedūros papildomos teisminės kontrolės ar paaiškėtų, kad tai neįmanoma, nes prieštarauja nacionalinės teisės aktams, manau, jog prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas tokį kompetencijos pagrindą galėtų nustatyti remdamasis Chartijos 47 straipsniu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0128"><NO.P>128.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nustatyta: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0077" REF.END="QE0077"/>pagal Sąjungos teisės viršenybės principą tuo atveju, kai negali aiškinti nacionalinės teisės aktų taip, kad jie atitiktų Sąjungos teisės reikalavimus, kiekvienas nacionalinis teismas, į kurį kreiptasi pagal jo jurisdikciją, kaip valstybės narės įstaiga, privalo netaikyti jokios nacionalinės teisės nuostatos, prieštaraujančios Sąjungos teisės nuostatai, kuri tiesiogiai taikoma jo nagrinėjamoje byloje<QUOT.END REF.START="QS0077" CODE="201C" ID="QE0077"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0083"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20200514">2020 m. gegužės 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Országos Idegenrendészeti Főigazgatóság Dél-alföldi Regionális Igazgatóság</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑924/19 PPU ir C‑925/19 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:367">EU:C:2020:367</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0139">139</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0129"><NO.P>129.</NO.P><TXT>Taigi iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, jog <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0078" REF.END="QE0078"/>vien Chartijos 47 straipsnio pakanka ir jo nereikia tikslinti Sąjungos ar nacionalinės teisės nuostatomis, kad privatiems asmenims būtų suteikta teisė, kuria galima remtis<QUOT.END REF.START="QS0078" CODE="201C" ID="QE0078"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0084"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20200514">2020 m. gegužės 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Országos Idegenrendészeti Főigazgatóság Dél-alföldi Regionális Igazgatóság</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑924/19 PPU ir C‑925/19 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:367">EU:C:2020:367</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0140">140</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0130"><NO.P>130.</NO.P><TXT>Be to, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0079" REF.END="QE0079"/>nors, nesant šią sritį reglamentuojančių Sąjungos teisės aktų, kiekviena valstybė narė savo nacionalinės teisės sistemoje turi paskirti kompetentingus teismus ir nustatyti ieškinių, skirtų iš Sąjungos teisės sistemos kylančių individualių teisių apsaugai užtikrinti, pareiškimo procesines taisykles, valstybės narės privalo kiekvienu atveju užtikrinti, kad būtų paisoma Chartijos 47 straipsnyje garantuojamos teisės į veiksmingą teisminę gynybą<QUOT.END REF.START="QS0079" CODE="201C" ID="QE0079"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0085"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20200514">2020 m. gegužės 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Országos Idegenrendészeti Főigazgatóság Dél-alföldi Regionális Igazgatóság</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑924/19 PPU ir C‑925/19 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:367">EU:C:2020:367</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0142">142</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0131"><NO.P>131.</NO.P><TXT>Taip pat Teisingumo Teismas nusprendė: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0080" REF.END="QE0080"/>nors siekiant užtikrinti teisių, kurių asmenims kyla iš Sąjungos teisės, apsaugą Sąjungos teise iš principo nesiekiama įpareigoti valstybių narių numatyti savo nacionaliniuose teismuose kitų teisių gynimo priemonių nei tos, kurios jau nustatytos pagal nacionalinę teisę &lt;…&gt;, kitaip vis dėlto yra tuo atveju, jei iš nagrinėjamos nacionalinės teisinės sistemos organizavimo matyti, kad nėra jokių teisminių gynybos priemonių, leidžiančių, nors ir netiesiogiai, užtikrinti iš Sąjungos teisės kylančių teisės subjektų teisių laikymąsi, arba jei vienintelis būdas kreiptis į teismą būtų priverstinis tų teisės subjektų padarytas šios teisės pažeidimas<QUOT.END REF.START="QS0080" CODE="201C" ID="QE0080"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0086"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20200514">2020 m. gegužės 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Országos Idegenrendészeti Főigazgatóság Dél-alföldi Regionális Igazgatóság</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑924/19 PPU ir C‑925/19 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:367">EU:C:2020:367</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0143">143</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0132"><NO.P>132.</NO.P><TXT>Vadinasi, jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turėtų nuspręsti, kad pagal nacionalinę proceso teisę, net ir ją aiškindamas, jis nagrinėjamoje byloje negali netiesiogiai nagrinėti prokuroro išduoto Europos arešto orderio išdavimo procedūros teisėtumo, manau, tas teismas kompetencijos vykdyti tokią kontrolę pagrindu galėtų laikyti Chartijos 47 straipsnį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0087"><P>Žr. pagal analogiją <DATE ISO="20200514">2020 m. gegužės 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Országos Idegenrendészeti Főigazgatóság Dél-alföldi Regionális Igazgatóság</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑924/19 PPU ir C‑925/19 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:367">EU:C:2020:367</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0146">146</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="22"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0133"><NO.P>133.</NO.P><TXT>Taigi, jeigu pagal išduodančiosios valstybės narės proceso teisę nenustatyta teisių gynimo priemonė, leidžianti teismui kontroliuoti tokio Europos arešto orderio išdavimo sąlygas ir, be kita ko, jo proporcingumą, prieš jį išduodant arba tuo pačiu metu, kai jis išduodamas, taip pat vėliau<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0088"><P>Žr. <HT TYPE="ITALIC">a contrario</HT> <DATE ISO="20191212">2019 m. gruodžio 12 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Openbaar Ministerie</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Švedijos prokuratūra</HT>) 52 punktą.</P></NOTE>, teismas, priimantis sprendimą paskesnėje baudžiamojo proceso stadijoje nei prašomo perduoti asmens perdavimas, turi turėti galimybę papildomai kontroliuoti šio orderio išdavimo sąlygas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0134"><NO.P>134.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuriam pateiktas NPK 270 straipsniu grindžiamas prašymas panaikinti suėmimą, pagal Chartijos 47 straipsnį yra įgaliotas kontroliuoti Europos arešto orderio, kuriuo remiantis prašomas perduoti asmuo sulaikytas ir atvesdintas į tą teismą, o vėliau priimtas sprendimas dėl jo suėmimo, išdavimo sąlygas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0135"><NO.P>135.</NO.P><TXT>Taigi siūlau Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui atsakyti, kad, jeigu pagal išduodančiosios valstybės narės teisę nenustatyta teisminė gynyba, kuria būtų galima pasinaudoti siekiant institucijos, kuri dalyvauja vykdant teisingumą šioje valstybėje narėje, bet pati nėra teismas, išduoto Europos arešto orderio išdavimo sąlygų kontrolės, Sąjungos teisės viršenybės principas ir Chartijos 47 straipsnyje garantuojama teisė į veiksmingą teisminę gynybą turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nacionalinis teismas, į kurį kreiptasi dėl asmens, perduoto pagal Europos arešto orderį, išduotą remiantis nacionaliniu aktu, kuris negali būti laikomas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0081" REF.END="QE0081"/>[nacionaliniu] arešto orderiu arba kitu tokį pat poveikį turinčiu vykdytinu teismo sprendimu<QUOT.END REF.START="QS0081" CODE="201C" ID="QE0081"/>, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 8 straipsnio 1 dalies c punktą, suėmimo teisėtumo, ir, jeigu remiamasi šio Europos arešto orderio neteisėtumu atsižvelgiant į Sąjungos teisę, yra įpareigotas pripažinti, kad turi kompetenciją vykdyti tokią teisėtumo kontrolę.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">D.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl Europos arešto orderio negaliojimo sukeliamų pasekmių kaltinamojo suėmimui</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0136"><NO.P>136.</NO.P><TXT>Trečiuoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo siekia sužinoti ir dėl pasekmių, kurias jo nagrinėjamoje byloje dėl MM suėmimo sukelia konstatuotas pagrindinėje byloje nagrinėjamo Europos arešto orderio negaliojimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0137"><NO.P>137.</NO.P><TXT>Konkrečiau kalbant, pagal analogiją remdamasis <DATE ISO="20160309">2016 m. kovo 9 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0089"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="065" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2016">OL L 65, 2016, p. 1</REF.DOC.OJ>. Šios direktyvos 44 konstatuojamojoje dalyje nustatyta: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0082" REF.END="QE0082"/>Sąjungos teisės veiksmingumo principas reikalauja, kad valstybės narės numatytų tinkamas ir veiksmingas pažeistų teisių, kurios asmenims suteiktos pagal Sąjungos teisę, gynimo priemones. Veiksminga teisių gynimo priemonė, kuria galima pasinaudoti bet kurios iš šioje direktyvoje nustatytų teisių pažeidimo atveju, turėtų užtikrinti, kad įtariamųjų arba kaltinamųjų padėtis kuo labiau atitiktų tą padėtį, kurioje jie būtų, jeigu pažeidimo būtų nebuvę, taip apsaugant teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir teises į gynybą<QUOT.END REF.START="QS0082" CODE="201C" ID="QE0082"/>.</P></NOTE> 44 konstatuojamąja dalimi prašymą priimti prejudicinį pateikęs teismas kelia klausimą, ar išvada, kad Europos arešto orderis negalioja, turi lemti tai, kad MM reikia sugrąžinti į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu nebūtų padaryta Sąjungos teisės pažeidimo, o tai reikštų, kad šiuo atveju reiktų panaikinti MM suėmimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0138"><NO.P>138.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu pašymą priimti prejudicinį pateikęs teismas nurodo, jog pagal nacionalinę teisę buvo ir yra tenkinamos visos MM suėmimo sąlygos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0139"><NO.P>139.</NO.P><TXT>Paskui prašymą priimti prejudicinį pateikęs teismas pažymi, jog, vertinant vien procesiniu požiūriu, MM suėmimas galėjo būti paskirtas vien dėl to, kad jis asmeniškai buvo atvesdintas į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą, o šis atvesdinimas buvo negaliojančio Europos arešto orderio įvykdymo rezultatas. To teismo nuomone, jeigu orderis nebūtų buvęs išduotas, MM nebūtų buvęs sulaikytas Ispanijoje, nebūtų buvęs perduotas Bulgarijos teisminėms institucijoms, todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nebūtų jam skyręs suėmimo.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="23"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0140"><NO.P>140.</NO.P><TXT>Pritarus tokiam požiūriui, to teismo nuomone, reikėtų nuspręsti, kad skiriant MM suėmimą padarytas esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas, nes Europos arešto orderį išdavė nekompetentinga institucija (nebuvo užtikrintas būtinas teismo dalyvavimas), remdamasi sprendimu, kuris nėra nacionalinis arešto orderis. Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turėtų nuspręsti, kad MM suėmimas, paskirtas įvykdžius šį Europos arešto orderį, yra neteisėtas. Taigi MM turi būti išleistas į laisvę<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0090"><P>Prašymą priimti prejudicinį pateikęs teismas lygina su byla, kurioje priimtas <DATE ISO="20190117">2019 m. sausio 17 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dzivev ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑310/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:30">EU:C:2019:30</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), nes, to teismo nuomone, ta byla susijusi su institucijos, kuri viršijo kompetenciją (naudojo įrodymus, surinktus klausantis telefono pokalbių, kuriems reikalingas teismo leidimas, kai tokį leidimą išdavė tokios kompetencijos netekęs teismas), priimtu sprendimu.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0141"><NO.P>141.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad turėtų atsižvelgti į konstatuotus Europos arešto orderio trūkumus, ir, jeigu nusprendžia, kad jie yra esminiai, jam turi būti suteikti įgaliojimai remiantis šiuo procesinio pobūdžio pagrindu panaikinti MM suėmimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0142"><NO.P>142.</NO.P><TXT>Dėl šio aspekto primintina, kad suėmimo pagrindas yra <DATE ISO="20200729">2020 m. liepos 29 d.</DATE> prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nutartis, priimta prieš dieną gavus prokuroro prašymą taikyti tokią priemonę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0143"><NO.P>143.</NO.P><TXT>Šia nutartį dėl suėmimo patvirtino apeliacinės instancijos teismas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0144"><NO.P>144.</NO.P><TXT>Pagrindinėje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nagrinėja naują skundą dėl MM suėmimo teisėtumo kontrolės. Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas vykstant procesui pagal NPK 270 straipsnį, kurį pradėjo MM gynėjas, siekdamas, kad būtų panaikintas šiam asmeniui skirtas suėmimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0145"><NO.P>145.</NO.P><TXT>Pirmiausia, manau, svarbu pabrėžti, kad šiuo metu galiojančioje Sąjungos teisėje dar nesuderintos asmens, dėl kurio vykdomas baudžiamasis persekiojimas, suėmimo skyrimo sąlygos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0091"><P>Pavyzdžiui, dėl Direktyvos 2016/343 taikymo ribų suėmimo klausimu, taip pat Chartijos 6 ir 47 straipsnių taikymo šioje srityje žr. <DATE ISO="20191128">2019 m. lapkričio 28 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Spetsializirana prokuratura</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑653/19 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:1024">EU:C:2019:1024</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. generalinio advokato G. Pitruzzella išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Spetsializirana prokuratura</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑653/19 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:983">EU:C:2019:983</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 15 ir paskesni punktai).</P></NOTE>. Todėl teismas, turintis kompetenciją skirti suėmimą, gali nuspręsti taikyti tokią priemonę, remdamasis tik nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis, o prireikus nutraukti jos taikymą, jeigu nustato, kad tokios sąlygos nebetenkinamos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0146"><NO.P>146.</NO.P><TXT>Nemanau, kaip, atrodo, siūlo Komisija, kad visa prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjama byla nepatenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, todėl ji netaikoma remiantis Chartijos 51 straipsnio 1 dalimi. Kadangi, kaip nurodyta, pagrindinėje byloje nagrinėjama Europos arešto orderio teisėtumo teisminė kontrolė turi būti vykdoma nagrinėjant šią bylą, susijusią su MM suėmimo tolesniu taikymu arba panaikinimu, turi būti taikomi Pagrindų sprendimas 2002/584 ir Chartijos 47 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip matyti iš pateiktų argumentų, pagrindų sprendime nustatyta sistema grindžiama Europos arešto orderio teisminės kontrolės garantija, tokios kontrolės įgyvendinimas visada yra Sąjungos teisės taikymas remiantis Chartijos 51 straipsnio 1 dalimi, ir nesvarbu, kurioje baudžiamojo proceso stadijoje ji taikoma.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0147"><NO.P>147.</NO.P><TXT>Toliau manau, jog dėl tokios teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose priemonės, kaip Europos arešto orderis, ribų nei Pagrindų sprendime 2002/584, nei Chartijos 47 straipsnyje nenustatyta, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi išleisti į laisvę asmenį, kuriam taikomas suėmimas, jeigu konstatuoja, kad Europos arešto orderis, kuriuo remiantis šis asmuo perduotas, neteisėtas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="24"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0148"><NO.P>148.</NO.P><TXT>Remiantis Pagrindų sprendimo 2002/584 1 straipsnio 1 dalimi, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0083" REF.END="QE0083"/>Europos arešto orderio mechanizmo dalykas – <HT TYPE="ITALIC">sulaikyti ir perduoti</HT> prašomą perduoti asmenį, kad, siekiant ši[ame] pagrindų sprendim[e] [numatyto] tikslo, padaryta nusikalstama veikla neliktų nebaudžiama ir kad tas asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn arba atliktų jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę<QUOT.END REF.START="QS0083" CODE="201C" ID="QE0083"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0092"><P><DATE ISO="20181206">2018 m. gruodžio 6 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">IK</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Papildomos bausmės vykdymas</HT>)</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑551/18 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:991">EU:C:2018:991</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Pasviruoju šriftu išskirta mano.</P></NOTE>. Vadinasi, jeigu prašomas perduoti asmuo suimtas, paskui perduotas išduodančiajai valstybei narei, Europos arešto orderis iš esmės sukelia visas teisines pasekmes, išskyrus konkrečiai nurodytąsias Pagrindų sprendimo 2002/584 3 skyriuje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0093"><P>Šiuo klausimu žr. generalinės advokatės E. Sharpston išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">IK</HT> (Papildomos bausmės vykdymas)</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑551/18 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:890">EU:C:2018:890</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0081">81</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0082">82</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>). Pagrindų sprendimo 2002/584 reglamentuojamą procedūrą ji apibūdina taip: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0084" REF.END="QE0084"/>Tai yra ciklas, kuris pradedamas išdavus Europos arešto orderį &lt;…&gt; [ir kurį] užbaigia Europos arešto orderio įvykdymas – asmens perdavimas<QUOT.END REF.START="QS0084" CODE="201C" ID="QE0084"/> (83 punktas). Ji daro išvadą, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0085" REF.END="QE0085"/>šios procedūros pasekmės negali viršyti [šio] pagrindų sprendimo taikymo srities ir tikslo, t. y. prašomo perduoti asmens perdavimo. Keletas pasekmių, kurias sukelia ši procedūra po perdavimo, yra aiškiai apibrėžtos [šio] pagrindų sprendimo 3 skyriuje<QUOT.END REF.START="QS0085" CODE="201C" ID="QE0085"/> (84 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0149"><NO.P>149.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į šias Europos arešto orderio mechanizmo ribas, reikia akcentuoti, kad jis nėra šio asmens suėmimo išduodančiojoje valstybėje narėje pagrindas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0150"><NO.P>150.</NO.P><TXT>Šią situaciją reikia skirti nuo situacijos vykdančiojoje valstybėje narėje. Nors pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 12 straipsnį galimas sprendimas suimti asmenį vykdančiojoje valstybėje narėje pagal Europos arešto orderį priimamas vadovaujantis šios valstybės narės teise, šis orderis yra būtinas tokio suėmimo pagrindas. Tai reiškia, kad, jeigu vykdančioji teisminė institucija turi atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį, sulaikymo priemonė, dėl kurios priimtas sprendimas, iki perdavimo netenka teisinio pagrindo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0151"><NO.P>151.</NO.P><TXT>Perdavus prašomą perduoti asmenį išduodančiajai valstybei narei, suėmimo teisinis pagrindas gali būti tik tos valstybės teisminės institucijos priimtas nacionalinis aktas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0094"><P><DATE ISO="20181206">2018 m. gruodžio 6 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">IK</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Papildomos bausmės vykdymas</HT>)</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑551/18 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:991">EU:C:2018:991</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0056">56</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) šiuo klausimu pateikta naudingos informacijos, nors reikia patikslinti, kad, pirma, jis susijęs su Europos arešto orderiu, išduotu siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę arba sprendimą dėl įkalinimo, ir, antra, su prielaida, kad papildomos bausmės nenurodymas šiame orderyje nedaro poveikio jo teisėtumui. Turėdamas atsakyti į argumentą, kad iš esmės vykdančiosios teisminės institucijos sprendimas yra dokumentas, kuris pagrindžia laisvės atėmimą išduodančiojoje valstybėje narėje, todėl negalima vykdyti bausmės, dėl kurios nebuvo priimta vykdančiosios teisminės institucijos sprendimo ir nebuvo duota leidimo perduoti asmenį, Teisingumo Teismas nusprendė: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0086" REF.END="QE0086"/>vykdančiosios teisminės institucijos sprendimo dalykas nėra leisti, kaip nagrinėjamu atveju, vykdyti laisvės atėmimo bausmę išduodančiojoje valstybėje narėje &lt;…&gt;. [Š]iuo sprendimu <HT TYPE="ITALIC">tik leidžiama perduoti atitinkamą asmenį</HT> remiantis Pagrindų sprendimo 2002/584 nuostatomis, kad jis neliktų nenubaustas už padarytą nusikalstamą veiką. <HT TYPE="ITALIC">Laivės atėmimo bausmės vykdymo pagrindas</HT> – išduodančiojoje valstybėje narėje paskelbtas <HT TYPE="ITALIC">vykdytinas nuosprendis</HT>, kurį nurodyti reikalaujama pagal šio pagrindų sprendimo 8 straipsnio 1 dalies c punktą<QUOT.END REF.START="QS0086" CODE="201C" ID="QE0086"/> (56 punktas, pasviruoju šriftu išskirta mano).</P></NOTE>. Taigi, perdavus asmenį, dėl kurio šioje valstybėje narėje vykdomas baudžiamasis persekiojimas, jis gali būti sulaikytas tik remiantis nacionaliniu suėmimo pagrindu, kuris atsižvelgiant į nacionalinės teisės ypatumus gali būti nacionalinis arešto orderis ir prireikus teismo sprendimas dėl šio asmens suėmimo, jeigu tenkinamos šiuo tikslu nacionalinėje teisėje nustatytos sąlygos. Vadinasi, suėmimas vykdant baudžiamąjį persekiojimą išduodančioje valstybėje narėje grindžiamas ne Europos arešto orderio išdavimu, o teisėtai išduotu nacionaliniu aktu dėl sulaikymo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0152"><NO.P>152.</NO.P><TXT>Kiekvienu atveju kompetentingas nacionalinis teismas turi patikrinti, ar buvo priimta kaltinamajam taikoma nacionalinė su laisvės atėmimu susijusi prievartos priemonė ir ar tai padaryta laikantis išduodančiosios valstybės narės nacionalinės teisės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0153"><NO.P>153.</NO.P><TXT>Konkrečiau kalbant, būtent pagal išduodančiosios valstybės narės nacionalinę teisę reikia nustatyti, kokias pasekmes gali sukelti teisėto Europos arešto orderio nebuvimas sprendimui dėl asmens, dėl kurio vykdomas baudžiamasis persekiojimas, suėmimo, paskui sprendimui dėl suėmimo pratęsimo arba nepratęsimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0095"><P>Šiuo klausimu primintina, jog dėl MM nebuvo priimta NPK 64 straipsnio 2 punktu grindžiamo prokuroro nutarimo, o toks aktas, atrodo, yra įprastai Bulgarijoje naudojama priemonė Europos arešto orderiui išduoti dėl asmens, kuriam vykdomas baudžiamasis persekiojimas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="25"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0154"><NO.P>154.</NO.P><TXT>Vis dėlto reikia patikslinti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją valstybės narės privalo įgyvendinti kompetenciją baudžiamosios teisės srityje, laikydamosi Sąjungos teisės<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0096"><P>Šiuo klausimu žr., be kita ko, <DATE ISO="19981124">1998 m. lapkričio 24 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bickel ir Franz</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑274/96</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1998:563">EU:C:1998:563</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0017">17</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Taip pat žr. <DATE ISO="20200402">2020 m. balandžio 2 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ruska Federacija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑897/19 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:262">EU:C:2020:262</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0155"><NO.P>155.</NO.P><TXT>Taigi nacionalinis teismas turi imtis visų priemonių, kad kiek galima apsaugotų Sprendime 2002/584 nustatytos perdavimo sistemos veiksmingumą. Todėl kartu su galimu sprendimu atitinkamą asmenį išleisti į laisvę arba po jo turi būti imtasi atitinkamų priemonių, leidžiančių užkirsti kelią šio asmens pabėgimui dar kartą. Tokių priemonių nebuvimas gali riboti šiame pagrindų sprendime nustatytos perdavimo sistemos veiksmingumą, todėl trukdyti pasiekti jo tikslus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0097"><P>Pagal analogiją, kiek tai susiję su Pagrindų sprendimo 2002/584 17 straipsnyje nustatytų terminų pasibaigimu, žr. <DATE ISO="20150716">2015 m. liepos 16 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Lanigan</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑237/15 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:474">EU:C:2015:474</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0050">50</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, tarp kurių nurodyta ir kova su nebaudžiamumu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0098"><P>Žr., be kita ko, <DATE ISO="20181206">2018 m. gruodžio 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">IK</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Papildomos bausmės vykdymas</HT>)</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑551/18 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:991">EU:C:2018:991</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Labai nukentėtų teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose veiksmingumas ir valstybių narių tarpusavio pasitikėjimas, jeigu toks perdavimo procesas, kaip įvykdytas šiuo atveju, turėtų būti pripažintas nesukeliančiu jokių pasekmių, todėl perduotas asmuo pabėgtų ir būtinai reikėtų išduoti naują Europos arešto orderį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0156"><NO.P>156.</NO.P><TXT>Galiausiai reikia patikslinti, jog pirma pateikta analizė nedaro poveikio asmens, dėl kurio išduotas neteisėtas Europos arešto orderis, galimybei pagal išduodančiosios valstybės narės nacionalinę teisę pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo kompetentingame nacionaliniame teisme.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0157"><NO.P>157.</NO.P><TXT>Iš visų šių argumentų darytina išvada, kad Pagrindų sprendimas 2002/584 ir Chartijos 47 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui konstatavus, kad Europos arešto orderis išduotas neteisėtai, nes nepagrįstas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0087" REF.END="QE0087"/>[nacionaliniu] arešto orderiu arba kitu tokį pat poveikį turinčiu vykdytinu teismo sprendimu<QUOT.END REF.START="QS0087" CODE="201C" ID="QE0087"/>, kaip tai suprantama pagal šio pagrindų sprendimo 8 straipsnio 1 dalies c punktą, pagal juos nereikalaujama paleisti suimtojo po to, kai vykdančioji valstybė narė perdavė jį išduodančiajai valstybei narei.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0158"><NO.P>158.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pagal nacionalinę teisę turi nuspręsti, kaip tokio nacionalinio akto, t. y. Europos arešto orderio teisinio pagrindo, nebuvimas gali paveikti sprendimą toliau taikyti kaltinamajam skirtą suėmimą arba jo netaikyti, kad nebūtų pakenkta Pagrindų sprendime 2002/584 nustatytos perdavimo sistemos veiksmingumui.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">V.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0159"><NO.P>159.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į <HT TYPE="ITALIC">Spetsializiran nakazatelen sad</HT> (Specializuotas baudžiamųjų bylų teismas, Bulgarija) pateiktus prejudicinius klausimus:</TXT><P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT><DATE ISO="20020613">2002 m. birželio 13 d.</DATE> Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, iš dalies pakeisto <DATE ISO="20090226">2009 m. vasario 26 d.</DATE> Tarybos pagrindų sprendimu 2009/299/TVR, 8 straipsnio 1 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad Europos arešto orderis turi būti laikomas negaliojančiu, jeigu jis negrindžiamas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0088" REF.END="QE0088"/>[nacionaliniu] arešto orderiu arba kitu tokį pat poveikį turinčiu vykdytinu teismo sprendimu<QUOT.END REF.START="QS0088" CODE="201C" ID="QE0088"/>, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą. Ši sąvoka apima teisminės institucijos priimtas nacionalines priemones, kuriomis siekiama surasti ir suimti asmenį, dėl kurio vykdomas baudžiamasis persekiojimas, kad jis būtų atvesdintas į teismą baudžiamojo proceso veiksmams atlikti. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar nacionalinis aktas dėl kaltinimų pareiškimo, kaip tas, kuriuo remiantis priimtas pagrindinėje byloje nagrinėjamas Europos arešto orderis, sukelia tokias teisines pasekmes.</TXT></NP></ITEM><?PAGE NO="26"?><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Jeigu pagal išduodančiosios valstybės narės teisę nenustatyta teisminė gynyba, skirta kontroliuoti institucijos, kuri dalyvauja vykdant teisingumą šioje valstybėje narėje, bet pati nėra teismas, išduoto Europos arešto orderio išdavimo sąlygoms, Sąjungos teisės viršenybės principas ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje garantuojama teisė į veiksmingą teisminę gynybą turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nacionalinis teismas, į kurį kreiptasi dėl asmens, perduoto pagal Europos arešto orderį, išduotą remiantis nacionaliniu aktu, kuris negali būti laikomas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0089" REF.END="QE0089"/>[nacionaliniu] arešto orderiu arba kitu tokį pat poveikį turinčiu vykdytinu teismo sprendimu<QUOT.END REF.START="QS0089" CODE="201C" ID="QE0089"/>, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Pagrindų sprendimu 2009/299, 8 straipsnio 1 dalies c punktą, suėmimo teisėtumo, ir, jeigu remiamasi šio Europos arešto orderio neteisėtumu atsižvelgiant į Sąjungos teisę, yra įpareigotas pripažinti, kad turi kompetenciją vykdyti tokią teisėtumo kontrolę.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Pagrindų sprendimas 2002/584, iš dalies pakeistas Pagrindų sprendimu 2009/299, ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui konstatavus, kad Europos arešto orderis išduotas neteisėtai, nes nepagrįstas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0090" REF.END="QE0090"/>[nacionaliniu] arešto orderiu arba kitu tokį pat poveikį turinčiu vykdytinu teismo sprendimu<QUOT.END REF.START="QS0090" CODE="201C" ID="QE0090"/>, kaip tai suprantama pagal šio iš dalies pakeisto pagrindų sprendimo 8 straipsnio 1 dalies c punktą, pagal juos nereikalaujama paleisti suimtąjį po to, kai vykdančioji valstybė narė jį perdavė išduodančiajai valstybei narei.</TXT><P>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pagal nacionalinę teisę turi nuspręsti, kaip tokio nacionalinio akto, t. y. Europos arešto orderio teisinio pagrindo, nebuvimas gali paveikti sprendimą toliau taikyti kaltinamajam skirtą suėmimą arba jo netaikyti, kad nebūtų pakenkta iš dalies pakeistame Pagrindų sprendime 2002/584 nustatytos perdavimo sistemos veiksmingumui.</P></NP></ITEM></LIST></P></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>