<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><JUDGMENT xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.55-20141201.xd"><BIB.JUDGMENT><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C‑299/14</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62014CJ0299</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:114">EU:C:2016:114</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>13</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>13</PAGE.TOTAL><AUTHOR>CJ</AUTHOR></BIB.JUDGMENT><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><DATE ISO="20160225">2016 M. VASARIO 25 D.</DATE> SPRENDIMAS – BYLA C-299/14</P><P>GARCÍA-NIETO IR KT.</P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo Teismo</HT> (pirmoji kolegija) <HT TYPE="UC">sprendimas</HT></P><P><DATE ISO="20160225">2016 m. vasario 25 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="STAR" NOTE.ID="E0001"><P>Proceso kalba: vokiečių.</P></NOTE></P></TI></TITLE><INDEX><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Laisvas asmenų judėjimas</KEYWORD><KEYWORD>Sąjungos pilietybė</KEYWORD><KEYWORD>Vienodas požiūris</KEYWORD><KEYWORD>Direktyva 2004/38/EB</KEYWORD><KEYWORD>24 straipsnio 2 dalis</KEYWORD><KEYWORD>Socialinės paramos išmokos</KEYWORD><KEYWORD>Reglamentas (EB) Nr. 883/2004</KEYWORD><KEYWORD>4 ir 70 straipsniai</KEYWORD><KEYWORD>Specialios neįmokinės išmokos pinigais</KEYWORD><KEYWORD>Nemokėjimas valstybės narės piliečiams per pirmuosius tris gyvenimo priimančiojoje valstybėje mėnesius</KEYWORD></INDEX><JUDGMENT.INIT><P>Byloje C‑299/14</P><P>dėl <HT TYPE="ITALIC">Landessozialgericht Nordrhein-Westfalen</HT> (Šiaurės Reino-Vestfalijos federalinės žemės socialinių bylų apygardos teismas, Vokietija) <DATE ISO="20140522">2014 m. gegužės 22 d.</DATE> sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo <DATE ISO="20140617">2014 m. birželio 17 d.</DATE>, pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje</P></JUDGMENT.INIT><PARTIES><PLAINTIFS><P><HT TYPE="BOLD">Vestische Arbeit Jobcenter Kreis Recklinghausen</HT></P></PLAINTIFS><AGAINST>prieš</AGAINST><DEFENDANTS><P><HT TYPE="BOLD">Jovanna García-Nieto,</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">Joel Peña Cuevas,</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">Jovanlis Peña García,</HT></P><P><HT TYPE="BOLD">Joel Luis Peña Cruz</HT></P></DEFENDANTS></PARTIES><PREAMBLE><PREAMBLE.INIT><P>TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),</P><P>kurį sudaro pirmosios kolegijos pirmininko pareigas einantis Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas A. Tizzano, teisėjai F. Biltgen, E. Levits, M. Berger (pranešėjas) ir S. Rodin,</P><P>generalinis advokatas M. Wathelet,</P><P>posėdžio sekretorius M. Aleksejev, administratorius,</P></PREAMBLE.INIT><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus <DATE ISO="20150422">2015 m. balandžio 22 d.</DATE> posėdžiui,</VISA></GR.VISA><GR.CONSID><CONSID><P>išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:</P><LIST TYPE="DASH"><ITEM><P>J. García-Nieto, J. Peña Cuevas, Jovanlis Peña García ir Joel Luis Peña Cruz, atstovaujamų advokato M. Schmitz,</P></ITEM><ITEM><P>Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze ir J. Möller,</P></ITEM><?PAGE NO="2"?><ITEM><P>Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos R. Coesme,</P></ITEM><ITEM><P>Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,</P></ITEM><ITEM><P>Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos M. Holt, padedamo baristerio B. Kennelly,</P></ITEM><ITEM><P>Europos Komisijos, atstovaujamos D. Martin, M. Kellerbauer ir C. Tufvesson,</P></ITEM></LIST></CONSID></GR.CONSID><GR.VISA><VISA>susipažinęs su <DATE ISO="20150604">2015 m. birželio 4 d.</DATE> posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,</VISA></GR.VISA><PREAMBLE.FINAL>priima šį</PREAMBLE.FINAL></PREAMBLE><CONTENTS.JUDGMENT><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Sprendimą</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1</NO.P><TXT>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 18 straipsnio, SESV 45 straipsnio 2 dalies, <DATE ISO="20040429">2004 m. balandžio 29 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="166" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2004">OL L 166, p. 1</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 72), iš dalies pakeisto <DATE ISO="20101209">2010 m. gruodžio 9 d.</DATE> Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1244/2010 (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="338" PAGE.FIRST="35" DATE.PUB="2010">OL L 338, p. 35</REF.DOC.OJ>, toliau – Reglamentas Nr. 883/2004), 4 ir 70 straipsnių ir <DATE ISO="20040429">2004 m. balandžio 29 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="158" PAGE.FIRST="77" DATE.PUB="2004">OL L 158, p. 77</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 46), 24 straipsnio išaiškinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2</NO.P><TXT>Šis prašymas pateiktas nagrinėjant <HT TYPE="ITALIC">Vestische Arbeit Jobcenter Kreis Recklinghausen</HT> (Reklinghauzeno apskrities įdarbinimo centras, toliau – įdarbinimo centras) ginčą su J. Peña Cuevas ir J García-Nieto, jų dukterimi Jovanlis Peña García ir J. Peña Cuevas sūnumi Joel Luis Peña Cruz (toliau kartu – Peña-García šeima) dėl šio centro atsisakymo skirti Vokietijos įstatymuose numatytas minimalios apsaugos išmokas (<HT TYPE="ITALIC">Grundsicherung</HT>).</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Tarptautinė teisė</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3</NO.P><TXT><DATE ISO="19531211">1953 m. gruodžio 11 d.</DATE> Paryžiuje Europos Tarybos narių pasirašytos ir nuo 1956 m. Vokietijoje galiojančios Europos socialinės paramos ir medicinos pagalbos konvencijos (toliau – Paramos ir pagalbos konvencija) 1 straipsnyje nediskriminavimo principas suformuluotas taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0001" ID="QS0001"/>Kiekviena Susitariančioji Šalis įsipareigoja užtikrinti, kad kitų Susitariančiųjų Šalių piliečiai, teisėtai esantys bet kurioje jų teritorijos, kurioje taikoma ši Konvencija, dalyje ir neturintys pakankamai lėšų, turėtų tokią pačią teisę ir tokiomis pačiomis sąlygomis kaip jos pačios piliečiai gauti socialinę ir medicinos pagalbą, &lt;...&gt; numatytą toje teritorijos dalyje galiojančiais teisės aktais.<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="3"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4</NO.P><TXT>Pagal Paramos ir pagalbos konvencijos 16 straipsnio b punktą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0002" ID="QS0002"/>kiekviena Susitariančioji Šalis praneša Europos Tarybos generaliniam sekretoriui apie kiekvieną naują įstatymą arba kitą teisės aktą, dar nenurodytą I priede. Pranešdama Susitariančioji šalis gali suformuluoti išlygas dėl savo naujo įstatymo arba kitos teisės akto taikymo kitų Susitariančiųjų Šalių piliečiams.<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/> Remdamasi šia nuostata Vokietijos vyriausybė <DATE ISO="20111219">2011 m. gruodžio 19 d.</DATE> nustatė tokią išlygą:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0003" ID="QS0003"/>Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybė neįsipareigoja kitų Susitariančiųjų Šalių piliečiams skirti tokių pačių prašymo pateikimo dieną galiojančios redakcijos Socialinės apsaugos kodekso II knygoje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0004" ID="QS0004"/>Minimali socialinė apsauga darbo ieškantiems asmenims<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/> (<HT TYPE="ITALIC">Sozialgesetzbuch Zweites Buch – Grundsicherung für Arbeitsuchende</HT>, toliau – Socialinės apsaugos kodekso II knyga) numatytų išmokų, kokios skiriamos jos pačios piliečiams, ir tokiomis pat kaip jiems taikomomis sąlygomis.<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5</NO.P><TXT>Pagal Paramos ir pagalbos konvencijos 16 straipsnio c punktą apie šią išlygą pranešta kitoms šios konvencijos šalims.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><P>Reglamentas Nr. 883/2004</P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6</NO.P><TXT>Reglamento Nr. 883/2004 4 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0005" ID="QS0005"/>Vienodas požiūris<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0006" ID="QS0006"/>Jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip, asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, pagal bet kurios valstybės narės teisės aktus priklauso tos pačios išmokos ir prievolės, kaip ir tos valstybės piliečiams.<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7</NO.P><TXT>Šio reglamento III antraštinės dalies 9 skyriuje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0007" ID="QS0007"/>Specialios neįmokinės išmokos pinigais<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/> yra 70 straipsnis <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0008" ID="QS0008"/>Bendrosios nuostatos<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/>. Šiame straipsnyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="070.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0009" ID="QS0009"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Šis straipsnis taikomas specialioms neįmokinėms išmokoms pinigais, mokamoms pagal teisės aktus, kurie dėl jų taikymo srities, tikslų ir (arba) teisių įgijimo sąlygų turi ir 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų socialinės apsaugos, ir socialinės paramos teisės aktų savybių.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="070.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA><P>Šiame skyriuje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0010" ID="QS0010"/>specialios neįmokinės išmokos pinigais<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/> – išmokos, kurios:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>yra skirtos teikti:</TXT><P><LIST TYPE="roman"><ITEM><NP><NO.P>i)</NO.P><TXT>papildomą, pakaitinį arba pagalbinį draudimą nuo rizikos, kurią apima 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinės apsaugos sritys, ir garantuoja atitinkamiems asmenims minimalias pragyvenimo pajamas atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės ekonominę ir socialinę padėtį;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>ii)</NO.P><TXT>tik specialią apsaugą neįgaliesiems, glaudžiai susijusią su minėto asmens socialine aplinka atitinkamoje valstybėje narėje,</TXT></NP></ITEM></LIST></P><P>ir</P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>finansuojamos tik iš privalomųjų mokesčių, skirtų padengti bendrąsias viešąsias išlaidas, o išmokų skyrimo ir skaičiavimo sąlygos nepriklauso nuo išmokos gavėjo įmokų. Tačiau išmokos, skiriamos kaip įmokinės išmokos priedas, vien dėl šios priežasties nelaikomos įmokinėmis,</TXT><P>ir</P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>yra išvardytos X priede.</TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></PARAG><?PAGE NO="4"?><PARAG IDENTIFIER="070.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Šios antraštinės dalies 7 straipsnis ir kiti skyriai netaikomi išmokoms, nurodytoms šio straipsnio 2 dalyje.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="070.004"><NO.PARAG>4.</NO.PARAG><ALINEA>2 dalyje nurodytos išmokos mokamos tik toje valstybėje narėje, kurioje atitinkami asmenys gyvena, pagal jos teisės aktus. Tokias išmokas savo lėšomis moka gyvenamosios vietos įstaiga.<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8</NO.P><TXT>Reglamento Nr. 883/2004 X priede <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0011" ID="QS0011"/>Specialios neįmokinės išmokos pinigais<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/>, kiek tai susiję su Vokietijos Federacine Respublika, nurodytos tokios išmokos:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0012" ID="QS0012"/>&lt;...&gt;</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>Išmokos, skirtos garantuoti lėšas pragyvenimui pagal pagrindinę nuostatą dėl darbo ieškančių asmenų, išskyrus atvejus, kai šių išmokų atžvilgiu įvykdomi tinkamumo reikalavimai gauti laikiną priedą po to, kai gauta bedarbio pašalpa (Socialinės apsaugos kodekso II knygos 24 straipsnio 1 dalis).<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><P>Direktyva 2004/38</P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9</NO.P><TXT>Pagal Direktyvos 2004/38 10, 16 ir 21 konstatuojamąsias dalis:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><CONSID><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0013" ID="QS0013"/>(10)</NO.P><TXT>Tačiau savo teisėmis gyventi besinaudojantys asmenys neturėtų tapti nepagrįsta našta priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistemai per pradinį gyvenimo joje laikotarpį. &lt;...&gt;</TXT></NP></CONSID><P>&lt;...&gt;</P><CONSID><NP><NO.P>(16)</NO.P><TXT>Tol, kol turintieji teisę gyventi šalyje netampa nepagrįsta našta priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistemai, jie neturėtų būti išsiunčiami iš šalies. Todėl išsiuntimo iš šalies priemonė neturėtų būti automatinė socialinės paramos sistemos regreso teisės pasekmė. Priimančioji valstybė narė turėtų išnagrinėti, ar tai nėra laikini sunkumai, ir atsižvelgti į gyvenimo joje trukmę, asmenines aplinkybes ir suteiktos paramos dydį, kad nuspręstų, ar asmuo tapo nepagrįsta našta jos socialinės paramos sistemai ir tęstų jo išsiuntimo iš šalies procedūrą. Išsiuntimo iš šalies priemonė jokiu būdu neturėtų būti taikoma darbuotojams, savarankiškai dirbantiesiems ar ieškantiems darbo, kaip apibrėžta Teisingumo Teismo, išskyrus valstybinės politikos [viešosios tvarkos] ar visuomenės saugumo priežastis.</TXT></NP></CONSID><P>&lt;...&gt;</P><CONSID><NP><NO.P>(21)</NO.P><TXT>Tačiau priimančiajai valstybei narei paliekama teisė nuspręsti, ar ji suteiks socialinę paramą per pirmuosius tris gyvenimo joje mėnesius (ar ilgesnį laiką ieškantiesiems darbo) Sąjungos piliečiams, kurie nėra darbuotojai ar savarankiškai dirbantieji [samdomi darbuotojai ar savarankiškai dirbantys asmenys] arba išlaiko tą statusą, ar jų šeimos nariams arba paramą studijoms, įskaitant profesinį parengimą, iki teisės nuolatos gyventi šalyje įgijimo.<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/></TXT></NP></CONSID></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10</NO.P><TXT>Šios direktyvos 6 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0014" ID="QS0014"/>Teisė gyventi šalyje iki trijų mėnesių<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/> numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="006.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0015" ID="QS0015"/>1.</NO.PARAG><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0016" ID="QS0016"/>Sąjungos piliečiai turi teisę gyventi kitos valstybės narės teritorijoje iki trijų mėnesių trukmės laikotarpį, netaikant jokių reikalavimų ar formalumų, išskyrus reikalavimą turėti tapatybės kortelę arba pasą.<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/></ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="006.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat taikomas šeimos nariams, turintiems galiojantį pasą, kurie nėra valstybės narės piliečiai, lydintiems ar atvykstantiems pas Sąjungos pilietį.<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11</NO.P><TXT>Minėtos direktyvos 7 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0017" ID="QS0017"/>Teisė gyventi šalyje ilgiau kaip tris mėnesius<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/> 1 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0018" ID="QS0018"/>Visi Sąjungos piliečiai turi teisę gyventi kitos valstybės narės šalyje [teritorijoje] ilgiau kaip tris mėnesius, jei jie:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>yra darbuotojai ar savarankiškai dirbantieji [samdomi darbuotojai arba savarankiškai dirbantys asmenys] priimančiojoje valstybėje narėje, arba</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>turi pakankamai išteklių sau ir savo šeimos nariams, kad per savo gyvenimo šalyje laikotarpį netaptų našta priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistemai, ir turi visavertį sveikatos draudimą priimančiojoje valstybėje narėje, &lt;...&gt;</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;...&gt;<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/></P></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12</NO.P><TXT>Pagal tos pačios direktyvos 14 straipsnį <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0019" ID="QS0019"/>Teisės gyventi šalyje išlaikymas<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/>:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="014.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0020" ID="QS0020"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Sąjungos piliečiai ir jų šeimos nariai turi 6 straipsnyje numatytą teisę gyventi šalyje tol, kol jie netampa nepagrįsta našta priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistemai.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="014.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Sąjungos piliečiai ir jų šeimos nariai [turi] 7, 12 ir 13 straipsniuose numatytą teisę gyventi šalyje tol, kol jie atitinka ten nustatytus reikalavimus.</ALINEA><ALINEA>Ypatingais atvejais, kai yra pagrįstai abejojama, ar Sąjungos pilietis ar jo šeimos nariai atitinka 7, 12 ir 13 straipsniuose nustatytus reikalavimus, valstybės narės gali patikrinti, ar šių reikalavimų laikomasi. Toks tikrinimas neatliekamas sistemiškai.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="014.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Išsiuntimo iš šalies priemonė neturi būti Sąjungos piliečio ar jo šeimos nario pasinaudojimo priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistema automatinė pasekmė.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="014.004"><NO.PARAG>4.</NO.PARAG><ALINEA><P>Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 bei 2 dalių ir nepažeidžiant VI skyriaus nuostatų, išsiuntimo iš šalies priemonė jokiu būdu negali būti taikoma prieš Sąjungos piliečius ar jų šeimos narius, jei:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>Sąjungos piliečiai yra darbuotojai arba savarankiškai dirbantieji [samdomi darbuotojai arba savarankiškai dirbantys asmenys];</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>Sąjungos piliečiai atvyko į priimančiosios valstybės narės teritoriją ieškodami darbo. Tokiu atveju Sąjungos piliečiai ir jų šeimos nariai negali būti išsiųsti iš šalies tol, kol jie gali pateikti įrodymus, kad tebeieško darbo ir kad jie turi realių galimybių įsidarbinti.<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/></TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13</NO.P><TXT>Direktyvos 2004/38 24 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0021" ID="QS0021"/>Vienodas traktavimas [požiūris]<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/> numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="024.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0022" ID="QS0022"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Taikant tokias specialiąsias nuostatas, kurios aiškiai numatytos Sutartyje ir antriniuose teisės aktuose, visiems Sąjungos piliečiams, pagal šią direktyvą gyvenantiems priimančiosios valstybės narės teritorijoje, Sutarties taikymo srityje taikomas vienodas traktavimas kaip ir tos valstybės narės piliečiams. Ši teisė suteikiama ir šeimos nariams, kurie nėra valstybės narės piliečiai ir turi teisę gyventi šalyje arba nuolatinio gyvenimo šalyje teisę.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="024.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, priimančioji valstybė narė neįpareigojama suteikti socialinės paramos teises per pirmuosius tris gyvenimo šalyje mėnesius arba, kai taikytina, ilgesnį 14 straipsnio 4 dalies b punkte numatytą laikotarpį, ir neįpareigojama iki įgyjant nuolatinio gyvenimo šalyje teisę suteikti paramą studijoms, įskaitant profesinį parengimą, susidedančią iš studento stipendijų ar paskolų, asmenims, išskyrus darbuotojus, savarankiškai dirbančiuosius, tokį statusą išlaikančius asmenis ir jų šeimos narius.<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="6"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Vokietijos teisė</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><P>Socialinės apsaugos kodeksas</P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14</NO.P><TXT>Socialinės apsaugos kodekso I knygos (<HT TYPE="ITALIC">Sozialgesetzbuch Erstes Buch</HT>) 19a straipsnio 1 dalyje nurodytos dviejų rūšių minimalios apsaugos išmokos darbo ieškantiems asmenims:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0023" ID="QS0023"/>Įgyvendinant teisę į minimalią darbo ieškančių asmenų apsaugą galima gauti:</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>išmokas, skirtas integruotis į darbo rinką,</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>išmokas, skirtas pragyvenimui užtikrinti.<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/></TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15</NO.P><TXT>Socialinės apsaugos kodekso II knygos 1 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0024" ID="QS0024"/>Minimalios darbo ieškančių asmenų apsaugos paskirtis ir tikslas<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/> 1 ir 3 dalyse nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="001.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0025" ID="QS0025"/>(1)</NO.PARAG><ALINEA>Minimalia darbo ieškančių asmenų apsauga siekiama sudaryti galimybę asmenims, kurie šia apsauga naudojasi, gyventi žmogaus orumo nežeminančiomis sąlygomis.</ALINEA></PARAG><P>&lt;...&gt;</P><PARAG IDENTIFIER="001.003"><NO.PARAG>(3)</NO.PARAG><ALINEA><P>Minimali darbo ieškančių asmenų apsauga apima išmokas, kuriomis siekiama:</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>panaikinti arba sumažinti nepriteklių, pirmiausia integruojantis į darbo rinką, ir</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>užtikrinti pragyvenimą.<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/></TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16</NO.P><TXT>Socialinės apsaugos kodekso II knygos 7 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0026" ID="QS0026"/>Gavėjai<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/> 1 dalyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0027" ID="QS0027"/>Išmokos pagal šią knygą skiriamos asmenims, kurie:</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>yra sulaukę 15 metų amžiaus ir dar nėra pasiekę 7a straipsnyje nustatytos amžiaus ribos,</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>yra darbingi,</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>yra nepasiturintys ir</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>4.</NO.P><TXT>nuolat gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje (darbingi gavėjai).</TXT></NP></ITEM></LIST><P>Išskyrus:</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>užsieniečius, kurie nėra samdomi darbuotojai ar savarankiškai dirbantys asmenys Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir kurie neturi teisės laisvai judėti pagal Įstatymo dėl laisvo Sąjungos piliečių judėjimo [(<HT TYPE="ITALIC">Freizügigkeitsgesetz/EU</HT>, toliau – Įstatymas dėl laisvo judėjimo)] 2 straipsnio 3 dalį, ir jų šeimos narius per pirmuosius tris jų gyvenimo šalyje mėnesius,</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>užsieniečius, kurių teisė gyventi šalyje grindžiama tik darbo paieškomis, ir jų šeimos narius,</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;...&gt;</P></ALINEA><ALINEA>Antro sakinio 1 punktas netaikomas užsieniečiams, kurie gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje turėdami leidimą gyventi šalyje, išduotą pagal Įstatymo dėl teisės gyventi šalyje [(<HT TYPE="ITALIC">Aufenthaltgesetz</HT>)] 2 skirsnio 5 skyrių. Nuostatos dėl teisės gyventi šalyje ir toliau taikomos.<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17</NO.P><TXT>Iš minėto 7 straipsnio 2 ir 3 dalių matyti, kad nedarbingi nepilnamečiai, gyvenantys su darbingais gavėjais ir kartu su jais sudarantys <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0028" ID="QS0028"/>bendruomenę, kuriai reikia paramos<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/>, turi išvestinę teisę gauti Socialinės apsaugos kodekso II knygoje numatytas išmokas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18</NO.P><TXT>Socialinės apsaugos kodekso II knygos 8 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0029" ID="QS0029"/>Darbingumas<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/> 1 dalis suformuluota taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0030" ID="QS0030"/>Bet kuris asmuo, kuris dėl ligos ar negalios artimiausiu metu nėra nepajėgus dirbti ir gali vykdyti profesinę veiklą bent tris valandas per dieną įprastomis darbo rinkos sąlygomis, yra darbingas.<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19</NO.P><TXT>Socialinės apsaugos kodekso II knygos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0031" ID="QS0031"/>Bet kuris asmuo, kurio pajamos ar turtas, į kuriuos reikia atsižvelgti, neužtikrina arba pakankamai neužtikrina jo pragyvenimo ir kuris negauna būtinos pagalbos iš kitų asmenų, visų pirma savo šeimos narių ar kitų socialines išmokas skiriančių subjektų, yra nepasiturintis.<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20</NO.P><TXT>Socialinės apsaugos kodekso II knygos 20 straipsnyje pateiktos papildomos nuostatos dėl pagrindinių pragyvenimo poreikių. Socialinės apsaugos kodekso II knygos 21 straipsnyje numatytos taisyklės dėl papildomų poreikių, o minėto kodekso 22 straipsnyje – dėl būsto ir jo šildymo poreikių. Galiausiai Socialinės apsaugos kodekso II knygos 28–30 straipsniuose reglamentuojamos švietimo ir įtraukties išmokos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21</NO.P><TXT>Socialinės apsaugos kodekso XII knygos 1 straipsnis, kuriame reglamentuojama socialinė parama, suformuluotas taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0032" ID="QS0032"/>Socialinės paramos paskirtis yra sudaryti galimybę jos gavėjams gyventi žmogaus orumo nežeminančiomis sąlygomis. &lt;...&gt;<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22</NO.P><TXT>Socialinės apsaugos kodekso XII knygos 21 straipsnyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0033" ID="QS0033"/>Pragyvenimą užtikrinančios išmokos nemokamos asmenims, kurie kaip darbingi asmenys arba kaip šeimos nariai turi teisę į išmokas pagal Socialinės apsaugos kodekso II knygą. &lt;...&gt;<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><P>Įstatymas dėl laisvo judėjimo</P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23</NO.P><TXT>Pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms taikytinos redakcijos Įstatymo dėl laisvo judėjimo taikymo sritis apibrėžta šio įstatymo 1 straipsnyje:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0034" ID="QS0034"/>Šiame įstatyme reglamentuojamas kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečių (Sąjungos piliečių) ir jų šeimos narių atvykimas ir gyvenimas šalyje.<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24</NO.P><TXT>Kiek tai susiję su teise atvykti į šalį ir joje gyventi, šio įstatymo 2 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="002.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0035" ID="QS0035"/>(1)</NO.PARAG><ALINEA>Teisę laisvai judėti turintys Sąjungos piliečiai ir jų šeimos nariai turi teisę atvykti ir gyventi federalinėje teritorijoje pagal šio įstatymo nuostatas.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="002.002"><NO.PARAG>(2)</NO.PARAG><ALINEA><P>Teisę laisvai judėti pagal Sąjungos teisę turi:</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Sąjungos piliečiai, kurie, siekdami įsidarbinti arba įgyti profesinį išsilavinimą, nori gyventi šalyje kaip darbuotojai.</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;...&gt;</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>5.</NO.P><TXT>profesinės veiklos nevykdantys Sąjungos piliečiai, atitinkantys 4 straipsnio reikalavimus,</TXT></NP></ITEM><?PAGE NO="8"?><ITEM><NP><NO.P>6.</NO.P><TXT>šeimos nariai, atitinkantys 3 ir 4 straipsnių reikalavimus,</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;...&gt;</P></ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="002.003"><NO.PARAG>(3)</NO.PARAG><ALINEA><P>1 dalyje numatyta teisė nepaveikia samdomų darbuotojų ar savarankiškai dirbančių asmenų</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>laikinojo nedarbingumo susirgus arba įvykus nelaimingam atsitikimui atveju,</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>kompetentingos įdarbinimo tarnybos patvirtinto nedarbo ne savo noru arba savarankiškos veiklos nutraukimo dėl nuo savarankiškai dirbančio asmens valios nepriklausančių aplinkybių atveju, jeigu veikla buvo vykdoma ilgiau kaip metus,</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>profesinio mokymosi, kai mokymasis ir ankstesnė profesinė veikla yra susiję, atveju; sąsaja nebūtina, jeigu Sąjungos pilietis prarado darbą ne savo noru.</TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA><ALINEA>Kompetentingos įdarbinimo tarnybos patvirtinto nedarbo ne savo noru atveju iš 1 dalies kylanti teisė išsaugoma šešis mėnesius, jeigu buvo dirbama trumpiau nei metus.</ALINEA></PARAG><P>&lt;...&gt;<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25</NO.P><TXT>Įstatymo dėl laisvo judėjimo 3 straipsnyje, skirtame šeimos nariams, nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="003.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0036" ID="QS0036"/>(1)</NO.PARAG><ALINEA>2 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytų Sąjungos piliečių šeimos nariai turi 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę, jeigu jie lydi Sąjungos pilietį arba pas jį atvyksta. 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytų Sąjungos piliečių šeimos nariams tai taikoma laikantis 4 straipsnio sąlygų.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="003.002"><NO.PARAG>(2)</NO.PARAG><ALINEA><P>Šeimos nariai yra:</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>sutuoktinis ir 2 straipsnio 2 dalies 1–5 ir 7 punktuose nurodytų asmenų arba jų sutuoktinių žemutinės linijos giminaičiai, kuriems dar nesuėjo 21 metai,</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>2 straipsnio 2 dalies 1–5 ir 7 punktuose nurodytų asmenų arba jų sutuoktinių aukštutinės arba žemutinės linijos giminaičiai, kuriems šie asmenys arba jų sutuoktiniai užtikrina pragyvenimą.</TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></PARAG><P>&lt;...&gt;<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26</NO.P><TXT>Įstatymo dėl laisvo judėjimo 5 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0037" ID="QS0037"/>Leidimai gyventi šalyje ir teisės nuolat gyventi šalyje pažymėjimas<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/> numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="005.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0038" ID="QS0038"/>(1)</NO.PARAG><ALINEA>Teisės nuolat gyventi šalyje pažymėjimas <HT TYPE="ITALIC">ex officio</HT> nedelsiant išduodamas Sąjungos piliečiams ir jų šeimos nariams, turintiems Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę, kurie turi teisę laisvai judėti teritorijoje.</ALINEA></PARAG><P>&lt;...&gt;</P><PARAG IDENTIFIER="005.003"><NO.PARAG>(3)</NO.PARAG><ALINEA>Praėjus trims mėnesiams nuo atvykimo į federalinę teritoriją, kompetentinga užsieniečių reikalų tarnyba gali reikalauti patikimai įrodyti, kad įvykdytos 2 straipsnio 1 dalyje numatytos naudojimosi teise sąlygos. Reikalingus pagrindžiamuosius duomenis ir įrodymus kompetentinga registrų tarnyba gali priimti vykdydama administracinį registravimą. Ši tarnyba perduoda duomenis ir įrodymus kompetentingai užsieniečių reikalų tarnybai. &lt;...&gt;</ALINEA></PARAG><P>&lt;...&gt;<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="9"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27</NO.P><TXT>Visi Peña-García šeimos nariai yra Ispanijos piliečiai. J. García-Nieto ir J. Peña Cuevas daug metų gyveno kartu Ispanijoje, vedė bendrą ūkį ir buvo laikomi vienu ekonominiu vienetu, nors nebuvo susituokę ir įregistravę partnerystės; jie gyveno su bendra dukra Jovanlis Peña García ir J. Peña Cuevas nepilnamečiu sūnumi Joel Luis Peña Cruz.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28</NO.P><TXT>2012 m. balandžio mėn. J. García-Nieto atvyko į Vokietiją su savo dukra Jovanlis ir <DATE ISO="20120601">2012 m. birželio 1 d.</DATE> užsiregistravo kaip ieškanti darbo. Nuo <DATE ISO="20120612">2012 m. birželio 12 d.</DATE> ji dirbo virėjo padėjėja; dėl šio darbo ji nuo <DATE ISO="20120701">2012 m. liepos 1 d.</DATE> buvo privalomai apdrausta Vokietijos socialiniu draudimu ir gavo 600 eurų (atskaičius mokesčius) mėnesinį darbo užmokestį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29</NO.P><TXT><DATE ISO="20120623">2012 m. birželio 23 d.</DATE> J. Peña Cuevas ir jo sūnus atvyko pas J. García-Nieto ir Jovanlis. Iki <DATE ISO="20121101">2012 m. lapkričio 1 d.</DATE> Peña-García šeima gyveno pas J. García-Nieto motiną ir pragyveno iš J. García-Nieto pajamų. Be to, nuo 2012 m. liepos mėn. J. Peña Cuevas ir J. García-Nieto gavo šeimos išmokas už savo vaikus Jovanlis ir Joel Luis, kurie nuo <DATE ISO="20120822">2012 m. rugpjūčio 22 d.</DATE> lanko mokyklą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30</NO.P><TXT><DATE ISO="20120730">2012 m. liepos 30 d.</DATE> Peña-García šeima įdarbinimo centrui pateikė prašymą dėl pragyvenimo išmokų pagal Socialinės apsaugos kodekso II knygą (toliau – nagrinėjamos išmokos). Vis dėlto šis centras atsisakė skirti šias išmokas J. Peña Cuevas ir jo sūnui už 2012 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, bet išmokos skirtos nuo 2012 m. spalio mėn.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31</NO.P><TXT>Savo sprendimą atsisakyti skirti išmokas įdarbinimo centras grindė Socialinės apsaugos kodekso II knygos 7 straipsnio 1 dalies antro sakinio 1 punktu; išmokos neskirtos, nes prašymo pateikimo dieną J. Peña Cuevas ir jo sūnus Vokietijoje gyveno mažiau nei tris mėnesius, be to, J. Peña Cuevas nebuvo nei samdomas darbuotojas, nei savarankiškai dirbantis asmuo. Įdarbinimo centro teigimu, nagrinėjamos išmokos neskiriamos ir J. Peña Cuevas sūnui. Kadangi <DATE ISO="20111219">2011 m. gruodžio 19 d.</DATE> Vokietijos vyriausybė nustatė Paramos ir pagalbos konvencijos išlygą, iš šios konvencijos nebegalima kildinti teisių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32</NO.P><TXT>Peña-García šeima dėl šio įdarbinimo centro sprendimo pareiškė ieškinį <HT TYPE="ITALIC">Sozialgericht Gelsenkirchen</HT> (Gelzenkircheno socialinių bylų teismas), o šis dėl su nacionalinės teisės aktų struktūra susijusių priežasčių atmetė išmokų neskyrimo pagrindus, nurodytus Socialinės apsaugos kodekso II knygos 7 straipsnio 1 dalies antro sakinio 1 punkte. Įdarbinimo centras dėl pastarojo teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, t. y. <HT TYPE="ITALIC">Landessozialgericht Nordrhein-Westfalen</HT> (Šiaurės Reino‑Vestfalijos socialinių bylų apygardos teismas).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja dėl to, ar visiškas galimybės gauti nagrinėjamas išmokas atėmimas suderinamas su Sąjungos teise Socialinės apsaugos kodekso II knygos 7 straipsnio 1 dalies antro sakinio 1 punkte nurodytais atvejais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Landessozialgericht Nordrhein-Westfalen</HT> (Šiaurės Reino‑Vestfalijos socialinių bylų apygardos teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0039" ID="QS0039"/>1.</NO.P><TXT>Ar Reglamento Nr. 883/2004 4 straipsnyje numatytas nediskriminavimo principas, išskyrus šio reglamento 70 straipsnio 4 dalyje nurodytą išmokų mokėjimo ne toje valstybėje, kur asmuo gyvena, draudimą, taikomas ir specialioms neįmokinėms išmokoms pinigais, kaip jos suprantamos pagal minėto reglamento 70 straipsnio 1 ir 2 dalis?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar ir prireikus kiek galimi Reglamento Nr. 883/2004 4 straipsnyje nurodyto vienodo požiūrio principo apribojimai nacionalinės teisės aktų nuostatomis, kuriomis įgyvendinama Direktyvos 2004/38 24 straipsnio 2 dalis ir pagal kurias teisė į tokias išmokas, nedarant išimčių, netaikoma pirmuosius tris buvimo šalyje mėnesius, jei<?PAGE NO="10"?> Sąjungos piliečiai Vokietijos Federacinėje Respublikoje nėra nei samdomi darbuotojai, nei savarankiškai dirbantys asmenys ir pagal Įstatymo dėl laisvo judėjimo 2 straipsnio 3 dalį neturi teisės laisvai judėti šalyje?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų neigiamas, ar pagal kitus pirminėje teisėje, visų pirma SESV 45 straipsnio 2 dalyje, siejamoje su SESV 18 straipsniu, įtvirtintus vienodo požiūrio principus draudžiama nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią Sąjungos piliečiams pirmuosius tris buvimo šalyje mėnesius be išimčių neskiriamos socialinės išmokos, skirtos pragyvenimui užtikrinti ir kartu palengvinančios patekimą į darbo rinką, jei šie Sąjungos piliečiai Vokietijos Federacinėje Respublikoje nėra nei darbuotojai, nei savarankiškai dirbantys asmenys, nei pagal Įstatymo dėl laisvo judėjimo 2 straipsnio 3 dalį gali laisvai judėti šalyje, tačiau gali turėti faktinį ryšį su priimančiąja valstybe, visų pirma su jos darbo rinka?<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35</NO.P><TXT><DATE ISO="20150319">2015 m. kovo 19 d.</DATE> sprendime prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas vis dėlto nusprendė, kad nereikia atsakyti į pirmąjį klausimą, nes taip pat suformuluotas klausimas buvo pateiktas byloje, kurioje priimtas Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dano</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑333/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2358">EU:C:2014:2358</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), ir Teisingumo Teismas į jį atsakė teigiamai, nuspręsdamas, jog <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0040" ID="QS0040"/>Reglamentas Nr. 883/2004 aiškintinas taip, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0041" ID="QS0041"/>specialios neįmokinės išmokos pinigais<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/>, kaip jos suprantamos pagal šio reglamento 3 straipsnio 3 dalį ir 70 straipsnį, patenka į minėto reglamento 4 straipsnio taikymo sritį<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl prejudicinių klausimų</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Dėl antrojo klausimo</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36</NO.P><TXT>Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Direktyvos 2004/38 24 straipsnį ir Reglamento Nr. 883/2004 4 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal juos draudžiama valstybės narės teisės nuostata, pagal kurią tam tikros <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0042" ID="QS0042"/>specialios neįmokinės išmokos pinigais<QUOT.END REF.START="QS0042" CODE="201C" ID="QE0042"/>, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 883/2004 70 straipsnio 2 dalį, kurios taip pat yra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0043" ID="QS0043"/>socialinė parama<QUOT.END REF.START="QS0043" CODE="201C" ID="QE0043"/> pagal Direktyvos 2004/38 24 straipsnio 2 dalį, neskiriamos kitų valstybių narių piliečiams, kurių padėtis tokia, kaip nurodyta minėtos direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37</NO.P><TXT>Visų pirma primintina, jog Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Alimanovic</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑67/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:597">EU:C:2015:597</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0046">46</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad tokios kaip nagrinėjamosios išmokos negali būti kvalifikuojamos kaip piniginės išmokos, skirtos patekimui į valstybės narės darbo rinką palengvinti, o turi būti laikomos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0044" ID="QS0044"/>socialine parama<QUOT.END REF.START="QS0044" CODE="201C" ID="QE0044"/>, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2004/38 24 straipsnio 2 dalį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38</NO.P><TXT>Kiek tai susiję su galimybe gauti tokias išmokas, Sąjungos pilietis gali reikalauti, kad būtų vertinamas taip pat kaip ir priimančiosios valstybės narės piliečiai pagal Direktyvos 2004/38 24 straipsnio 1 dalį, tik jeigu jo gyvenimas priimančiosios valstybės narės teritorijoje atitinka Direktyvos 2004/38 sąlygas (Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dano</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑333/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2358">EU:C:2014:2358</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0069">69</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Alimanovic</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑67/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:597">EU:C:2015:597</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39</NO.P><TXT>Leidus asmenims, kuriems pagal Direktyvą 2004/38 nepriklauso teisė gyventi šalyje, reikalauti teisės į socialinę paramą tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos tos šalies piliečiams, būtų nusižengta šios direktyvos 10 konstatuojamojoje dalyje numatytam tikslui užkirsti kelią tam, kad Sąjungos piliečiai, gyvenantys kitose nei kilmės valstybėse narėse, taptų nepagrįsta našta priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistemai (Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dano</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑333/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2358">EU:C:2014:2358</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0074">74</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Alimanovic</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑67/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:597">EU:C:2015:597</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0050">50</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="11"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40</NO.P><TXT>Todėl siekiant nustatyti, ar tokią socialinę paramą kaip nagrinėjamos išmokos gali būti atsisakyta skirti remiantis nuo Direktyvos 2004/38 24 straipsnio 2 dalies leidžiančia nukrypti nuostata, svarbu iš anksto patikrinti, ar taikomas vienodo požiūrio principas, primintas minėtos direktyvos 24 straipsnio 1 dalyje, ir kartu ar atitinkamas Sąjungos pilietis teisėtai gyvena priimančiosios valstybės narės teritorijoje (Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Alimanovic</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑67/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:597">EU:C:2015:597</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0051">51</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41</NO.P><TXT>Šiuo klausimu konstatuotina, kad, kaip matyti iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos, J. Peña Cuevas savo teisę gyventi šalyje gali grįsti Direktyvos 2004/38 6 straipsnio 1 dalimi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42</NO.P><TXT>Šioje nuostatoje numatyta, kad Sąjungos piliečiai turi teisę gyventi kitos valstybės narės teritorijoje iki trijų mėnesių trukmės laikotarpį, netaikant jokių reikalavimų ar formalumų, išskyrus reikalavimą turėti tapatybės kortelę arba pasą, o šios direktyvos 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Sąjungos piliečiai ir jų šeimos nariai šią teisę turi tol, kol netampa nepagrįsta našta priimančiosios valstybės narės socialinės paramos sistemai (Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ziolkowski ir Szeja</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑424/10 ir C‑425/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:866">EU:C:2011:866</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dano</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑333/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2358">EU:C:2014:2358</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0070">70</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43</NO.P><TXT>Vis dėlto pažymėtina, kad tokiu atveju priimančioji valstybė narė gali remtis Direktyvos 2004/38 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta leidžiančia nukrypti nuostata ir neskirti minėtam piliečiui prašomos socialinės paramos išmokos (Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dano</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑333/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2358">EU:C:2014:2358</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0070">70</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44</NO.P><TXT>Iš šios nuostatos teksto aiškiai matyti, kad priimančioji valstybė narė gali atsisakyti skirti socialinės paramos išmokas per pirmuosius tris gyvenimo šalyje mėnesius asmenims, kurie nėra samdomi darbuotojai, savarankiškai dirbantys asmenys ar išlaikę tokį statusą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45</NO.P><TXT>Kaip pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 70 punkte, minėta nuostata atitinka Direktyvos 2004/38 tikslą išlaikyti valstybių narių socialinės apsaugos sistemos finansinę pusiausvyrą, įtvirtintą, be kita ko, jos 10 konstatuojamojoje dalyje. Kadangi valstybės narės negali reikalauti Sąjungos piliečių, kad jie turėtų pakankamai išteklių pragyventi ir asmeninį sveikatos draudimą, jei jie tų valstybių narių teritorijoje gyvena ne ilgiau kaip tris mėnesius, teisinga neįpareigoti tų valstybių narių išlaikyti šiuos piliečius per tą laikotarpį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46</NO.P><TXT>Šiuo klausimu reikia patikslinti, kad nors pagal Direktyvą 2004/38 reikalaujama, kad priimdama sprendimą išsiųsti arba konstatuodama, kad asmuo, gyvendamas šalyje, tampa nepagrįsta našta socialinės apsaugos sistemai, valstybė narė atsižvelgtų į suinteresuotojo asmens individualią situaciją (Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Brey</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑140/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:565">EU:C:2013:565</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0064">64</REF.NP.ECR>, <REF.NP.ECR REF="NP0069">69</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0078">78</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>), individualaus nagrinėjimo nereikia tokiu atveju, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47</NO.P><TXT>Iš tiesų Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Alimanovic</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑67/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:597">EU:C:2015:597</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0060">60</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) Teisingumo Teismas nusprendė, kad pačioje Direktyvoje 2004/38, nustatančioje laipsnišką darbuotojo statuso išsaugojimo sistemą, pagal kurią siekiama užtikrinti teisę gyventi šalyje ir gauti socialines išmokas, atsižvelgiama į skirtingus veiksnius, apibūdinančius kiekvieno socialinių išmokų prašytojo individualią situaciją, pirmiausia į ekonominės veiklos vykdymo trukmę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48</NO.P><TXT>Taigi, jei toks nagrinėjimas nereikalingas tuo atveju, kai pilietis nebeturi darbuotojo statuso ir ieško darbo, <HT TYPE="ITALIC">a fortiori</HT> tai taikoma ir asmenims, kurių padėtis tokia kaip J. Peña Cuevas pagrindinėje byloje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49</NO.P><TXT>Taigi, suteikiant suinteresuotiesiems asmenims galimybę aiškiai žinoti savo teises ir pareigas, Socialinės apsaugos kodekso II knygos 7 straipsnio 1 dalies antro sakinio 1 punkte, siejamame su Direktyvos 2004/38 24 straipsnio 2 dalimi, nustatyta išimtis, pagal kurią Vokietijos Federacinė Respublika neprivalo skirti socialinės paramos pirmuosius tris Sąjungos piliečio gyvenimo jos teritorijoje mėnesius, gali užtikrinti aukštą teisinio saugumo ir skaidrumo lygį skiriant minimalią socialinę paramą nepažeidžiant proporcingumo principo (pagal analogiją žr. Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Alimanovic</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑67/14</NO.CASE>, -<NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:597">EU:C:2015:597</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0061">61</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="12"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50</NO.P><TXT>Be to, kalbant apie individualų nagrinėjimą, kuriuo siekiama bendrai įvertinti naštą, kurią konkrečiai sukelia išmokų skyrimas visai pagrindinėje byloje nagrinėjamai nacionalinei socialinės apsaugos sistemai, reikia pažymėti, kad vienam prašytojui suteiktą pagalbą sunku pripažinti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0045" ID="QS0045"/>nepagrįsta našta<QUOT.END REF.START="QS0045" CODE="201C" ID="QE0045"/> valstybei narei, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2004/38 14 straipsnio 1 dalį, kuri gali slėgti atitinkamą valstybę narę ne dėl pateikto individualaus prašymo, o būtinai dėl visų jai pateiktų prašymų bendrai (žr. Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Alimanovic</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑67/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:597">EU:C:2015:597</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0062">62</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis pagal Direktyvos 2004/38 24 straipsnio 2 dalį nedraudžiamos tokios kaip pagrindinėje byloje nagrinėjamos nacionalinės teisės nuostatos tiek, kiek pagal jas kitų valstybių narių piliečiams, kurių padėtis tokia, kaip nurodyta minėtos direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje, nesuteikiama teisė gauti tam tikras <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0046" ID="QS0046"/>specialias neįmokines išmokas pinigais<QUOT.END REF.START="QS0046" CODE="201C" ID="QE0046"/>, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 883/6 70 straipsnio 2 dalį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52</NO.P><TXT>Tokia pati išvada darytina ir aiškinant Reglamento Nr. 883/2004 4 straipsnį. Nagrinėjamos išmokos, kurios yra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0047" ID="QS0047"/>specialios neįmokinės išmokos pinigais<QUOT.END REF.START="QS0047" CODE="201C" ID="QE0047"/>, kaip jos suprantamos pagal minėto reglamento 70 straipsnio 2 dalį, remiantis to paties straipsnio 4 dalimi skiriamos tik toje valstybėje narėje, kurioje suinteresuotasis asmuo gyvena, pagal jos teisės aktus. Darytina išvada, kad nedraudžiama atsisakyti skirti tokias išmokas kitų valstybių narių piliečiams, neturintiems samdomo darbuotojo ar savarankiškai dirbančio asmens statuso, arba asmenims, išlaikantiems šį statusą pirmuosius tris gyvenimo priimančiojoje valstybėje narėje mėnesius (šiuo klausimu žr. Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Brey</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑140/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:965">EU:C:2013:965</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dano</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑333/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2358">EU:C:2014:2358</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0083">83</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti: Direktyvos 2004/38 24 straipsnis ir Reglamento Nr. 883/2004 4 straipsnis aiškintini taip, kad pagal juos nedraudžiama valstybės narės teisės nuostata, pagal kurią tam tikros <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0048" ID="QS0048"/>specialios neįmokinės išmokos pinigais<QUOT.END REF.START="QS0048" CODE="201C" ID="QE0048"/>, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 883/2004 70 straipsnio 2 dalį, kurios taip pat yra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0049" ID="QS0049"/>socialinė parama<QUOT.END REF.START="QS0049" CODE="201C" ID="QE0049"/>, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2004/38 24 straipsnio 2 dalį, neskiriamos kitų valstybių narių piliečiams, kurių padėtis tokia, kaip nurodyta minėtos direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Dėl trečiojo klausimo</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54</NO.P><TXT>Kadangi trečiasis klausimas pateiktas tik tuo atveju, jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, o Teisingumo Teismas į identišką klausimą, pateiktą bylose, kuriose buvo priimti sprendimai <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dano</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑333/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2358">EU:C:2014:2358</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Alimanovic</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑67/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:597">EU:C:2015:597</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), atsakė teigiamai, į trečiąjį prejudicinį klausimą atsakyti nereikia.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl bylinėjimosi išlaidų</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55</NO.P><TXT>Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><JURISDICTION><INTRO>Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:</INTRO><P><HT TYPE="BOLD"><DATE ISO="20040429">2004 m. balandžio 29 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB, 24 straipsnį ir <DATE ISO="20040429">2004 m. balandžio 29 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, iš dalies pakeisto <DATE ISO="20101209">2010 m. gruodžio 9 d.</DATE> Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1244/2010, 4 straipsnį reikia aiškinti taip, kad<?PAGE NO="13"?> pagal juos nedraudžiama valstybės narės teisės nuostata, pagal kurią tam tikros <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0050" ID="QS0050"/>specialios neįmokinės išmokos pinigais<QUOT.END REF.START="QS0050" CODE="201C" ID="QE0050"/>, kaip jos suprantamos pagal minėto Reglamento Nr. 883/2004 70 straipsnio 2 dalį, kurios taip pat yra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0051" ID="QS0051"/>socialinė parama<QUOT.END REF.START="QS0051" CODE="201C" ID="QE0051"/>, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2004/38 24 straipsnio 2 dalį, neskiriamos kitų valstybių narių piliečiams, kurių padėtis tokia, kaip nurodyta minėtos direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje.</HT></P></JURISDICTION></CONTENTS.JUDGMENT><SIGNATURE.CASE><SIGNATORY><P>Parašai.</P></SIGNATORY></SIGNATURE.CASE></JUDGMENT>