(1)

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 142/2011 (2) nustatytos Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 įgyvendinimo taisyklės, be kita ko, šalutinių gyvūninių produktų naikinimo, taip pat saugaus gyvūninių gaminių transformavimo ar perdirbimo į jų gaminius parametrai;

(2)

remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1069/2009, deginimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 142/2011 I priedo 41 punkte, yra vienas iš šalutinių gyvūninių produktų, įskaitant mėšlą, naikinimo procesų;

(3)

Reglamento (ES) Nr. 142/2011 6 straipsnyje nurodytos deginimo įmonių, kuriose kurui naudojami šalutiniai gyvūniniai produktai, patvirtinimo taisyklės. Šio straipsnio 8 dalis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista, kad joje būtų atsižvelgta į visų ūkinių gyvūnų mėšlo naudojimą kurui;

(4)

ūkinių gyvūnų mėšlas gali būti tvarus kuro šaltinis, kai deginimo procesas atitinka konkrečius reikalavimus, kuriais siekiama veiksmingai sumažinti dėl jo naudojimo kurui kylantį neigiamą poveikį gyvūnų bei visuomenės sveikatai ir aplinkai. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 592/2014 (3) nustatyti naminių paukščių mėšlo naudojimo kurui deginimo įmonėse reikalavimai. Jame nustatyti bendrieji reikalavimai įmonėms, kuriose kurui naudojami šalutiniai gyvūniniai produktai ar jų gaminiai, ir konkretūs reikalavimai pagal kuro ir deginimo įmonių tipą. Dabar deginimo įmonėse, kurių įrenginių bendra nominali šiluminė galia neviršija 50 MW, kurui taip pat galima naudoti kitų rūšių ūkinių gyvūnų nei naminiai paukščiai mėšlą, taikant tas pačias sąlygas, nustatytas naminių paukščių mėšlo deginimui, įskaitant išmetamųjų teršalų ribines vertes ir stebėsenos reikalavimus;

(5)

deginimo įmonių, kuriose kurui naudojamas ūkinių gyvūnų mėšlas, įrenginių operatoriai turėtų imtis galimam užkratui paplisti neleidžiančių higienos priemonių. Šiuo atžvilgiu tokios įmonės turėtų atitikti bendruosius šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių naudojimo kurui reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 142/2011 III priedo IV skyriuje, ir konkrečius reikalavimus tam tikrų tipų deginimo įmonėms ir kurui, kuris gali būti naudojamas deginimui, kurie turi būti nurodyti šiame reglamente;

(6)

deginant žolėdžių mėšlą dėl pastarojo sudėties išmetamas didesnis kietųjų dalelių kiekis, nei deginant naminių paukščių mėšlą. Šiai problemai spręsti, šiame reglamente turėtų būti nustatytos lankstesnės išmetamųjų kietųjų dalelių ribinės vertės, taikytinos labai mažoms deginimo įmonėms, kad jos galėtų naikinti mėšlą, kurio kitu atveju nebūtų galima naudoti kurui;

(7)

atitinkamai šiuo reglamentu kompetentingoms institucijoms turėtų būti leista nustatyti pereinamąjį laikotarpį esamoms deginimo įmonėms, kad jos galėtų įvykdyti kontroliuojamo dujų temperatūros didėjimo reikalavimus, jeigu išmetamieji teršalai nekelia pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai ar aplinkai. Teisės aktais, kuriais reglamentuojami šalutiniai gyvūniniai produktai, valstybėms narėms nedraudžiama taikyti atitinkamas išmetamųjų teršalų ribinių verčių apskaičiavimo taisykles, nustatytas aplinkos apsaugos teisės aktuose, kai ūkinių gyvūnų mėšlas deginamas kartu su kitų rūšių kuru ar atliekomis;

(8)

Reglamento (ES) Nr. 142/2011 XVI priede nustatyti konkretūs oficialių tikrinimų reikalavimai. Šiuo reglamentu nustačius ūkinių gyvūnų mėšlo naudojimo kurui reikalavimus, minėti konkretūs reikalavimai taip pat turėtų būti taikomi ir tam procesui;

(9)

reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamento (ES) Nr. 142/2011 III ir XVI priedus;

(10)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,