1977R2237 — LT — 01.01.2007 — 009.001


Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

►B

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EEB) Nr. 2237/77

1977 m. rugsėjo 23 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą Nr. 118/66/EEB dėl ūkio pelno ataskaitos formos, naudojamos privačių ūkių pajamoms nustatyti

(OL L 263, 17.10.1977, p.1)

iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  No

page

date

►M1

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EEB) Nr. 600/79 1979 m. kovo 29 d.

  L 78

22

30.3.1979

 M2

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EEB) Nr. 3245/80 1980 m. gruodžio 15 d.

  L 341

19

16.12.1980

 M3

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EEB) Nr. 3272/82 1982 m. gruodžio 6 d.

  L 347

10

7.12.1982

►M4

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EEB) Nr. 3123/85 1985 m. lapkričio 6 d.

  L 297

14

9.11.1985

 M5

COMMISSION REGULATION (EEC) No 1986/87 of 7 July 1987 (*)

  L 188

1

8.7.1987

 M6

COMMISSION REGULATION (EEC) No 2940/93 of 25 October 1993 (*)

  L 265

26

26.10.1993

 M7

COMMISSION REGULATION (EC) No 1122/2000 of 22 May 2000 (*)

  L 127

7

27.5.2000

►M8

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1837/2001 2001 m. rugsėjo 10 d.

  L 255

1

24.9.2001

►M9

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2253/2004 2004 m. gruodžio 23 d.

  L 385

7

29.12.2004

►M10

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1861/2006 2006 m. gruodžio 15 d.

  L 358

33

16.12.2006


iš dalies keičiamas:

►A1

Graikijos stojimo aktas

  L 291

17

19.11.1979



(*)

Šis aktas nebuvo skelbtas lietuvių kalba.




▼B

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EEB) Nr. 2237/77

1977 m. rugsėjo 23 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą Nr. 118/66/EEB dėl ūkio pelno ataskaitos formos, naudojamos privačių ūkių pajamoms nustatyti



EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1965 m. birželio 15 d. Reglamentą Nr. 79/65/EEB, sukuriantį žemės ūkio valdų pajamų ir ūkinės veiklos apskaitos duomenų rinkimo tinklą Europos ekonominėje bendrijoje ( 1 ), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 2910/73 ( 2 ), ypač į jo 7 straipsnį,

kadangi 1966 m. liepos 29 d. Komisijos reglamentas Nr. 118/66/EEB ( 3 ) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 3565/73 ( 4 ), nustatė punktus, kuriuos reikia įtraukti į ūkių pajamoms nustatyti naudojamą ūkio ataskaitos formą;

kadangi ūkių pajamoms nustatyti naudojama ūkio ataskaita, renkamų apskaitos duomenų tipas, apibrėžimai ir pateikimas turėtų būti identiški, nepriklausomai nuo tiriamų ūkių charakteristikų;

kadangi atėjo metas pritaikyti Ūkių apskaitos duomenų tinklo 10 metų patirtį, kad galima būtų patikslinti nuostatas dėl ūkio pelno, siekiant apskaitos duomenis lengviau palyginti ir pritaikyti juos besikeičiantiems bendrosios žemės ūkio politikos poreikiams;

kadangi reikėtų pasinaudoti galimybe patobulinti apskaitos duomenų apdorojimą; kadangi dėl šios priežasties reikėtų pradėti naudoti magnetinę juostelę tokiems duomenims laikyti;

kadangi kai kuriuose ūkiuose gali kilti sunkumų rašant tam tikras antraštes, kai nėra kai kurių duomenų tų ūkių ataskaitose; kadangi todėl, kol kils tokių sunkumų, reikėtų imtis priemonių, užkertančių bet kokią neteisingo duomenų traktavimo riziką, jeigu tos konkrečios antraštės būtų neužpildytos;

kadangi siekiant sumažinti dėl ūkio ataskaitos koregavimo kylančius nepatogumus, visose valstybėse narėse reikėtų pritaikyti nuo tų pačių apskaitos metų įsigaliojančias naujas nuostatas; kadangi vis dėlto pageidautina, jog atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais susiduria tam tikros valstybės narės, atlikdamos patikslinimus per vienerius metus, būtų numatyta galimybė toms valstybėms narėms atidėti naujų nuostatų taikymą vieneriems apskaitos metams;

kadangi šiame reglamente numatytos nuostatos atitinka Bendrijos privačių ūkių apskaitos duomenų tinklo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:



1 straipsnis

Ūkio ataskaitoje pateikiami tokie apskaitos duomenys, kurie nurodyti I priede. Atitinkami apibrėžimai ir instrukcijos yra pateiktos II priede. Apskaitos duomenys pateikiami III priede nustatytoje formoje.

2 straipsnis

Šis reglamentas pirmą kartą taikomas 1978 apskaitos metų duomenims, pradedant nuo 1978 m. sausio 1 d. iki 1978 m. liepos 1 d.

▼M1

Tačiau Prancūzijoje ir Airijoje šios nuostatos pirmą kartą taikomos 1979 apskaitos metų apskaitos duomenims, o Italijoje – 1980 apskaitos metų apskaitos duomenims. 1979 ir 1980 apskaitos metai prasideda atitinkamai nuo 1979 m. sausio 1 d. iki liepos 1 d. ir 1980 m. nuo sausio 1 d. iki liepos 1 d.

▼A1

Šios nuostatos Graikijoje pirmiausia taikomos 1981 ataskaitinių metų, prasidedančių laikotarpiu nuo 1981 m. sausio 1 d. iki 1981 m. liepos 1 d., apskaitos duomenims.

▼M4

Šios nuostatos Ispanijoje ir Portugalijoje pirmą kartą įsigalios 1986 ataskaitinių metų apskaitos duomenims, pradedant laikotarpiu nuo 1986 m. sausio 1 d. iki liepos 1 d.

▼B

3 straipsnis

Reglamentas Nr. 118/66/EEB panaikinamas. Visas jis taikomas apskaitos duomenims visų apskaitos metų, einančių prieš 2 straipsnyje minėtus metus, nepriklausomai nuo šių duomenų pristatymo Komisijai datos.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

▼M8




I PRIEDAS

ŪKIO ATASKAITOS FORMA

Kiekvienoje šio priedo lentelių antraštėje ir skiltyje būtina naudotis II priedu nustatytais apibrėžimais ir instrukcijomis. Numeriai šių lentelių skiltyse yra duomenų informacinėje laikmenoje eilės numeriai. Šie eilės numeriai yra sistemingai nurodomi, netgi tose vietose, kurios niekada nėra pildomos (pvz., K lentelė, skilties vieta 162 produktui „Karvės pienas“). Nenaudojami numeriai paliekami naudoti vėliau, prie jų reikia įrašyti nulį.

A.   BENDROJI INFORMACIJA APIE ŪKĮ



Antraštės numeris ir apibūdinimas

Serijosnumeris

▼M9

1.  Ūkio numeris

—  Skyrius

1

—  Poskyris

2

—  Ūkio serijos numeris

3

„Nenaudojama“

4–5

2.  Informacija apie kompiuterio įrašus ir apskaitos įstaigą

—  10 duomenų grupių skaičius

6

„Nenaudojama“

7–16

►M10  

—  Apskaitos įstaigos numeris

 ◄

17

▼M8

3.  Ūkio organizacinė forma

18

„Nenaudojama“

19

4.  Nacionaliniai atrankos ir svoriniai koeficientai

„Nenaudojama“

20

„Nenaudojama“

21

„Nenaudojama“

22

„Nenaudojama“

23–30

5.  Ūkio vieta

31

6.  Ūkio kategorija

—  Ekologinis ūkininkavimas

32

—  Ūkininkavimo tipas atrankos metu

33

—  Ūkininkavimo tipas pagal apskaitos duomenis

34

—  Ekonominė dydžio kategorija atrankos metu

35

—  Ekonominė dydžio kategorija pagal apskaitos duomenis

36

7.  Atsiskaitymų užbaigimo ir informacinės bylos sukūrimo datos

—  Atsiskaitymų užbaigimo data

37

—  Informacinės bylos sukūrimo data

38

8.  Mažiau palanki ūkininkauti vietovė

39

9.  Kita su ūkiu susijusi informacija

—  Drėkinamos kultivuojamos žemės ūkio naudmenos (KŽŪN)

40

—  Aukštis virš jūros lygio

41

—  Ganymo kalnuose ar kitose neįtrauktose į KKŽŪN ganyklose dienos

42

—  Bendras apdengtas plotas

43

—  Struktūrinių fondų plotas

44

—  Plotai, kuriems taikomi aplinkosaugos apribojimai

45

„Nenaudojama“

46–47

B.   NAUDOJIMO TIPAS



Antraštės numeris ir apibūdinimas

Eilės numeris

10.

Nuosavos KŽŪN

48

11.

Nuomojamos KŽŪN

49

12.

KŽŪN pusininkaujant

50

C.   DARBO JËGA



Antraštės numeris ir apibūdinimas

Atliekamos funkcijos (kodas)

Gimimo metai

Darbo vienetų skaičius per metus

Išdirbtas laikas per metus (valandos)

 

(1)

(2)

(3)

(4)

A.  Nuolatinė neapmokama darbo jėga

 
 
 
 

13.  Turėtojas/valdytojas (kodas 1)

51

55

52

56

53

57

54

58

14.  Turėtojas/ne valdytojas (kodas 2)

59

63

60

64

61

65

62

66

15.  Turėtojas/ne savininkas (kodas 3)

67

68

69

70

 

Asmenų skaičius

 
 
 

16.  Turėtojo (-ų) sutuoktinis (-iai)

71

–

72

73

17.  Kiti

74

–

75

76

B.18.  Nenuolatinė neapmokama darbo jėga

–

–

–

77

C.  Nuolatinė apmokama darbo jėga

 
 
 
 

19.  Valdytojas

–

78

79

80

20.  Kiti

–

–

81

82

D.21.  Nenuolatinė apmokama darbo jėga

–

–

–

83

D.   GYVŪNŲ SKAIČIUS IR VERTĖ



Antraštės numeris ir apibūdinimas

Pradinis įvertinimas

Galutinis įvertinimas

Vidurkis

Skaičius

Vertė

Skaičius

Vertė

 
 

(1)

(2)

(3)

(4)

(5)

22.

Arkliai

86

87

88

89

90

23.

Penimi veršeliai

91

92

93

94

95

24.

Kiti jaunesni nei metų galvijai

96

97

98

99

100

25.

Galvijų patinai nuo vienerių iki dvejų metų

101

102

103

104

105

26.

Galvijų patelės nuo vienerių iki dvejų metų

106

107

108

109

110

27.

Dvejų metų ir vyresni galvijų patinai

111

112

113

114

115

28.

Veislinės telyčios

116

117

118

119

120

29.

Penimos telyčios

121

122

123

124

125

30.

Melžiamos karvės

126

127

128

129

130

31.

Išbrokuotos melžiamos karvės

131

132

133

134

135

32.

Kitos karvės

136

137

138

139

140

33.

Aviliai

141

142

143

144

145

34.

Triušiai, veislinės patelės

146

147

148

149

150

35.

„Nenaudojama“

151

152

153

154

155

36.

„Nenaudojama“

156

157

158

159

160

37.

„Nenaudojama“

161

162

163

164

165

38.

Ožkos, veislinės patelės

166

167

168

169

170

39.

Kitos ožkos

171

172

173

174

175

40.

Avelės

176

177

178

179

180

41.

Kitos avys

181

182

183

184

185

42.

„Nenaudojama“

186

187

188

189

190

43.

Paršeliai

191

192

193

194

195

44.

Veislinės paršavedės

196

197

198

199

200

45.

Penimos kiaulės

201

202

203

204

205

46.

Kitos kiaulės

206

207

208

209

210

47.

Mėsiniai viščiukai

211

212

213

214

215

48.

Vištos dedeklės

216

217

218

219

220

49.

Kiti paukščiai

221

222

223

224

225

50.

Kiti gyvūnai

—

227

—

229

—

E.   GYVŪNŲ PIRKIMAI IR PARDAVIMAI



Antraštės numeris ir apibūdinimas

Gyvūnų pirkimai

Gyvūnų pardavimai

Suvartojimas ūkyje ir išmokos natūra

 
 

(1)

(2)

(3)

51.

Arkliai

231

232

233

52.

Galvijai

234

235

236

53.

„Nenaudojama“

237

238

239

54.

Avys

240

241

242

55.

Ožkos

243

244

245

56.

Kiaulės

246

247

248

57.

Paukščiai

249

250

251

58.

Kiti gyvūnai

252

253

254

F.   IŠLAIDOS



Antraštės numeris ir apibūdinimas

Eilės numeris

Darbo ir mašinų išlaidos

59.

Algos ir socialinė apsauga

259

60.

Darbas pagal sutartį ir technikos nuoma

260

61.

Einamasis mašinų ir įrangos aptarnavimas

261

62.

Variklių kuras ir tepalai

262

63.

Automobilių išlaidos

263

Specifinės gyvūnams skirtos išlaidos

Pirkti pašarai:

64.

Koncentruoti pašarai ganomiems gyvūnams (arkliams, galvijams, avims, ožkoms)

264

65.

Stambieji pašarai ganomiems gyvūnams (arkliams, galvijams, avims, ožkoms)

265

66.

Pašarai kiaulėms

266

67.

Pašarai paukščiams ir kitiems smulkiems gyvūnams

267

Ūkyje pagaminti pašarai, kuriais ūkyje šeriami:

68.

Ganomi gyvūnai (arkliai, galvijai, avys, ožkos)

268

69.

Kiaulės

269

70.

Paukščiai ir kiti smulkūs gyvūnai

270

71.

Kitos specifinės gyvūnams skirtos išlaidos

271

Specifinės augalininkystės išlaidos

72.

Pirktos sėklos ir sodinukai

272

73.

Ūkyje išaugintos ir panaudotos sėklos bei sodinukai

273

74.

Trąšos ir dirvožemio savybes gerinančios medžiagos

274

75.

Augalų apsaugos priemonės

275

76.

Kitos specifinės augalininkystės išlaidos

276

77.

Specifinės miškininkystės išlaidos

277

Pridėtinės ūkininkavimo išlaidos

78.

Einamoji žemės gerinimo ir pastatų priežiūra

278

79.

Elektra

279

80.

Kuras apšildymui

280

81.

Vanduo

281

82.

Draudimas

282

83.

Mokesčiai ir kitos rinkliavos

283

84.

Kitos pridėtinės ūkininkavimos išlaidos

284

Žemės mokesčiai

85.

Sumokėta nuoma

285

86.

„Nenaudojama“

286

87.

Ūkio pastatų draudimas

287

88.

Žemės ir pastatų mokesčiai

288

Sumokėtos palūkanos

89.

Sumokėtos palūkanos ir finansiniai mokesčiai, iš viso:

289

90.

Sumokėtos palūkanos ir finansiniai mokesčiai už žemės ir pastatų paskolas

290

91.

Iš jų: už žemės pirkimą

291

92.

Sumokėtos palūkanos ir finansiniai mokesčiai už apyvartinį kapitalą ir kreditoriams

292

93.

Bendrosios išlaidos

293

G.   ŽEMĖ IR PASTATAI, NEGYVASIS INVENTORIUS IR APYVARTINIS KAPITALAS



Antraštės numeris ir apibūdinimas

„Nenaudojama“

Pradinis įvertinimas

Investicijos

Pardavimai

Nuvertėjimas

Galutinis įvertini mas

Prieš atskaičiuojant subsidijas

Subsidijos

 
 

(1)(2)

(3)

(4)

(5)

(6)

(7)

(8)

94.

Žemės ūkio paskirties žemė, pastatai ir teisės, iš kurių:

294

295

296

297

298

299

300

301

95.

Žemės ūkio paskirties žemė

302

303

304

305

306

307

308

309

96.

Daugiametės kultūros

310

311

312

313

314

315

316

317

97.

Žemės gerinimas

318

319

320

321

322

323

324

325

98.

Ūkio pastatai

326

327

328

329

330

331

332

333

99.

Įsigijimo išlaidos, kvotos ir kitos teisės

334

335

336

337

338

339

340

341

100.

Miško žemė, įskaitant stačią mišką

342

343

344

345

346

347

348

349

101.

Mašinos ir įranga

350

351

352

353

354

355

356

357

102.

Apyvartinis kapitalas

358

359

360

361

362

363

364

365

103.

Iš viso

366

367

368

369

370

371

372

373

H.   SKOLOS



Antraštės numeris ir apibūdinimas

Pradinis įvertinimas

Galutinis įvertinimas

Iš viso

Iš kurių:

Iš viso

Iš kurių:

Žemė ir pastatai

►M10  Kitas turtas ◄

Žemė ir pastatai

►M10  Kitas turtas ◄

Iš viso

Iš kurių žemė

Iš viso

Iš kurių žemė

 
 

(1)

(2)

(3)

(4)

(5)

(6)

(7)

(8)

104.

Ilgalaikės ir vidutinės trukmės paskolos

374

375

376

377

378

379

380

381

105.

Trumpalaikės paskolos ir kreditoriai

382

383

384

385

386

387

388

389

106.

Iš viso

390

391

392

393

394

395

396

397

I.   PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESTIS (PVM)



Antraštės numeris ir apibūdinimas

Eilės numeris

107.

PVM sistema

400

 

PVM sistemos suskirstymas (Ispanija, Prancūzija ir Italija)

 
 

108–111 antraštės pildomos tik tada, kai taikoma žemės ūkio ar panaši sistema

401

108.

Pardavimų PVM

402

109.

Pirkimų PVM

403

110.

Investicijų PVM

404

111.

Mokesčių inspekcijos kompensuojamas PVM

405

J.   DOTACIJOS IR SUBSIDIJOS

Reikia pateikti iðsamià informacijà



Antraštės numeris

Apibūdinimas

Kodas (1)

Kiekis

112

Dotacijos ir subsidijos, išskyrus gautas išlaidoms ir gyvūnų pirkimui

–

408

113

Iš jų:

20 „atvirų“ kodų, atitinkančių II priede apibūdintas kategorijas

409

…

Iki…

448

114

Dotacijos ir subsidijos išlaidoms

–

449

115

Iš jų:

10 „atvirų“ kodų, atitinkančių konkrečių išlaidų antraštes (antraštės 59–89)

450

…

iki…

469

116

Dotacijos ir subsidijos gyvūnams pirkti

–

470

117

Iš jų:

5 atviri kodai, atitinkantys pirktų gyvūnų kategorijų antraštes (51–58 antraštės)

471

…

iki…

480

118

Iš viso dotacijų ir subsidijų

–

481

119

„Nenaudojama“

–

482

 

Skirtumai nuo ankstesnių ataskaitinių metų

–

483

(1)   Įrašykite konkrečių gyvulių, produktų, išlaidų ar tiesioginės paramos kategorijų antraštę.

K.   GAMYBA (neįskaitant gyvūnų) (120–375 antraštės)



Produktas (antraštė)

Augalo rūšis (kodas)

Trūkstami duomenys (kodas)

Plotas

Ataskaitinių metų gamyba

Pradinis įvertinimas

Pardavimai

Suvartojimas ūkyje ir pelnas natūra

Galutinis įvertinimas

Panaudojimas ūkyje

(1)

(2)

(3)

(4)

(5)

(6)

(7)

(8)

(9)

(10)

488

489

490

491

492

493

494

495

496

497

498

–

–

–

–

–

–

–

–

–

–

–

–

–

–

–

–

–

–

 ()

(1)   Paskutinis serijos numeris = 487 + (10 × įrašytų produktų skaičius).

L.   KVOTOS IR KITOS TEISĖS



Kvota arba teisė

Duome nų kodo tipas (kodas)

 

Mokėjimai (pirkimas/lizingas, nuoma)

Įplaukos (pardavimas/lizingas, nuoma),

Pradinis įvertinimas

Nuvertėjimas

Galutinis įvertinimas

Kiekis

Mokesčiai (įskaitant papildomą rinkliavą)

(1)

(2)

(3)

(4)

(5)

(6)

(7)

(8)

(9)

(10)

xxx

Kodas 1 = su turtu susiję įrašai

Nenaudojama

Kodas 1 = pirkimų vertė

Kodas 1 = pardavimų vertė

Kodas 1 = vertė

Kodas 1 = vertė

Kodas 1 = vertė

 

Kodas 2 = vertė

 

Kodas 2 = su paja-momis susiję įrašai

 

Kodas 2 = mokėjimai naudojimui

Kodas 2 = įplaukos naudojimui

Kodas 2 = nenaudojama

Kodas 2 = nenaudojama

Kodas 2 = nenaudojama

 
 

▼M9

M.   TIESIOGINĖS IŠMOKOS, PAREMTOS PLOTU ARBA GYVULININKYSTĖS PRODUKCIJA – pagal Tarybos reglamentus (EB) Nr. 1251/1999 ( 5 ), (EB) Nr. 1254/1999 ( 6 ) ir (EB) Nr. 1782/2003 ( 7 ) (601–680 ir 700–772 antraštės)



Produktas arba produktų derinys (antraštė)

 
 

Bazinių vienetų išmokoms skaičius

Bendroji parama

Apskaičiuota suma

 
 
 
 

(1)

(2)

(3)

(4)

(5)

(6)

(7)

(8)

(9)

(10)

xxx

 

nenaudojama

 
 
 

nenaudojama

▼M8

N.   GYVŪNŲ PIRKIMŲ IR PARDAVIMŲ DUOMENYS



Gyvūnų kategorija (antraštė)

 
 

Pirktų gyvūnų skaičius

Pirkimų vertė

Parduotų gyvūnų skaičius

Parda-vimų vertė

 
 
 

(1)

(2)

(3)

(4)

(5)

(6)

(7)

(8)

(9)

(10)

xxx

Nenau-dojama

Nenau-dojama

 
 
 
 

Nenaudojama




II PRIEDAS

ŪKIO ATASKAITOS APIBRĖŽIMAI IR INSTRUKCIJOS

I.   BENDRIEJI APIBRĖŽIMAI IR INSTRUKCIJOS

a) Ūkio ataskaitos duomenys turėtų būti pateikiami apie vieną žemės ūkio valdą ir už vienerius 12 mėnesių paeiliui ataskaitinius metus.

b) Ūkio ataskaitos duomenys susiję vien tik su žemės ūkio valda. Šie duomenys yra apie paties ūkio veiklą ir prireikus su ūkiu susijusią miškininkystę bei turizmą. Jokie duomenys, susiję su bet kokia neūkine ūkio turėtojo ar jo šeimos veikla, pensijomis, paveldėjimu, privačiomis bankų sąskaitomis, su žemės ūkio valda nesusijusia nuosavybe, asmeniniais mokesčiais, privačiu draudimu ir t. t. nėra įtraukiami ruošiant ūkio ataskaitas.

Jeigu ūkio gamybiniai ištekliai (apmokama ar neapmokama darbo jėga, mašinos ar įrengimai) naudojami siekiant padidinti ilgalaikį turtą (įrengimų statyba ar kapitalinis remontas, pastatų statyba, kapitalinis remontas ar netgi jų nugriovimas, vaismedžių sodinimas ar kirtimas), atitinkamos išlaidos – ar jų sąmata – neįtraukiama į ūkio darbo išlaidas. Bet kokiu atveju, darbo išlaidos ir valandos, išdirbtos kuriant ilgalaikį turtą, neįtraukiamos į su darbu susijusias išlaidas ir duomenis. Išskirtiniais atvejais, jeigu tam tikrų išlaidų (išskyrus darbo išlaidas), naudojamų ilgalaikiam turtui gaminti, negalima apskaičiuoti atskirai (pvz., ūkio traktoriaus naudojimas) ir jeigu tos išlaidos įtraukiamos į išlaidas, visų šių ilgalaikiam turtui gaminti panaudotų išlaidų sąmata įtraukiama pagal 181 antraštę (Kiti produktai ir įplaukos).

Bet kokiu atveju pagaminto ilgalaikio turto vertė turi būti įvertinta remiantis jo išlaidomis (įskaitant apmokėtą ir (arba) neapmokėtą darbo jėgą) ir turi būti pridėta prie į 94–101 antraštes įtraukto ilgalaikio turto vertės.

c) Ūkio ataskaitoje pateikiami duomenys turi būti paimti iš ataskaitų, kuriose visus ataskaitinius metus sistemingai ir regulariai buvo daromi įrašai.

d) Apskaitos duomenys išreiškiami piniginėmis išraiškomis:

— be PVM,

— arba su PVM toliau nurodytomis aplinkybėmis (žiūrėti 107–111 antraštes).

e) Apskaitos duomenys piniginėmis išraiškomis išreiškiami be dotacijų ir subsidijų. Dotacijos ir subsidijos suprantamos kaip visos tiesioginės pagalbos iš visuomeninių fondų formos, gautos kaip specifinės įplaukos (žiūrėti 112–118 antraštes).

f) Ūkio ataskaitoje duomenys turėtų būti pateikiami toliau apibūdintais vienetais ir tikslumo laipsniais:

— vertė: vertė eurais arba nacionaliniais piniginiais vienetais be dešimtainių dalių. Tačiau jeigu nacionalinės valiutos vienetas išreiškia žemą santykinę reikšmę lyginant su euru, tarp konkrečios valstybės narės ryšius palaikančios įstaigos ir Ūkio apskaitos duomenų tinklą tvarkančio Komisijos personalo gali būti susitarimas pateikti pinigines išraiškas nacionalinės valiutos vienetų šimtais ar tūkstančiais,

— fiziniai dydžiai: centneriais (q = 100 kg), išskyrus atvejus, kai pateikiami duomenys apie kiaušinius, kurie išreiškiami tūkstančiais, o vynas ir panašūs produktai išreiškiami hektolitrais,

— plotas: arais, išskyrus atvejus, kai pateikiami duomenys apie grybus, kurie išreiškiami viso užsėto ploto kvadratiniais metrais,

— gyvūnų skaičiaus vidurkiai: iki vieno skaičiaus po kablelio, išskyrus paukščius ir triušius, kuriuos reikia nurodyti sveikais skaičiais, ir bites, kurias reikia nurodyti avilių skaičiumi,

— darbo jėgos vienetai: iki dviejų skaičių po kablelio.

Nekintančiuose punktuose (žiūrėti I priedo A–J lenteles), kur nėra ką nurodyti, įrašomi nuliai.

Dėl K lentelėje registruojamų produktų, su kuriais susiję sandoriai dėl kvotų ir kitų įgytų teisių, įrašomi į L lentelę, tiesioginė parama įrašoma į M lentelę ir gyvūnų pirkimų ir pardavimų duomenys įrašomi į N lentelę, tose vietose, kur nėra ką nurodyti, įrašomi nuliai.

g) Patikrinus informacinė byla su apskaitos apie ūkio pelną duomenimis, ryšių palaikymo įstaigai konfidencialiai saugant, turi būti išsiųsta Europos Komisijos Žemės ūkio generalinio direktorato Žemės ūkio valdų situacijos analizės skyriui.

II.   ŪKIO ATASKAITOS ATSKIRŲ PUNKTŲ APIBRĖŽIMAI IR INSTRUKCIJOS

A.   BENDRA INFORMACIJA APIE ŪKĮ

1.   Ūkio numeris

Numeris paskiriamas kiekvienam respondentiniui ūkiui jį pirmą kartą atrinkus. Ūkis išlaiko šį numerį visą laikotarpį, kurį jis yra įtrauktas į apskaitos tinklą. Vieną kartą paskirtas, tas numeris niekada nepaskiriamas kitam ūkiui.

Tačiau jeigu ūkis iš pagrindų pasikeičia ir ypač tokiais atvejais, kai tokio pokyčio rezultatas yra ūkio skilimas į du atskirus ūkius arba ūkio susijungimas su kitu ūkiu, tokį ūkį galima laikyti nauju ūkiu. Tokiu atveju jam paskiriamas naujas numeris. Jeigu pakeičiamas ūkininkavimo tipas, ūkiui naujas numeris neskiriamas. Jeigu kyla nesusipratimų dėl to, kad kitas respondentinis ūkis pasilieka numerį (pvz., kuriant naujus regioninius skirstymus), numerį reikėtų pakeisti. Tada lentelė, parodanti senų ir naujų numerių atitikmenis, turi būti nusiųsta Komisijai.

Ūkio numeryje nurodomos tokios trys nuorodų grupės:

Eilės Nr. 1 — Skyrius: turi būti suteiktas kodo numeris, atitinkantis Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1859/82 (OL L 205, 1982 7 13, p. 5) I priedu nustatytą kodą.

Eilės Nr. 2 — Poskyris: turi būti suteiktas kodo numeris.

Parinkti poskyriai turėtų būti paremti bendrąja regionų klasifikacijos sistema, vadinama teritorinių statistinių vienetų nomenklatūra (NUTS), kurią nustatė Europos Bendrijų statistikos tarnyba, bendradarbiaudama su nacionaliniais statistikos institutais.

Bet kokiu atveju konkreti valstybė pateikia Komisijai lentelę, kurioje pagal kiekvieną poskyrio kodą nurodyti atitinkami NUTS regionai, taip pat atitinkamas regionas, kurio specifiniai standartinio bendrojo pelno dydžiai yra apskaičiuojami.

Eilės Nr. 3 — Ūkio serijos numeris.

2.   Informacija apie kompiuterinius įrašus

Duomenys, atitinkantys pirmuosius penkis serijos numerius, nurodo ūkio registracijos ženklą. Jie kartojasi kiekvieno įrašo viršuje. Šeštasis kiekvieno ūkio dydis nurodo nedalomų 10-dydžių grupių numerį.

3.   Organizacinė ūkio forma

1

=

individualūs (šeimyniniai) ūkiai: ūkiai, kuriuose ekonominis rezultatas kompensuoja neapmokamą darbo jėgos indėlį ir turėtojo/valdytojo ir jos/jo šeimos kapitalą.

2

=

bendrovės: ūkiai, kuriuose ekonominis rezultatas kompensuoja gamybos veiksnius, kuriuos į ūkį įdėjo keletas partnerių, iš kurių bent pusė dalyvauja ūkio darbe kaip neapmokama darbo jėga.

3

=

kiti: ūkiai, kuriuose nėra neapmokamos darbo jėgos ir kiti, 1 ir 2 kategorijoms nepriskiriami ūkiai.

4.   Nacionaliniai atrankos ir svorio koeficientai

Eilės Nr. 20:

Eilės Nr. 21:

Eilės Nr. 22:

5.   Ūkio vieta

Suteiktas numeris yra tinkamiausio pagrindinio geografinio vieneto (pageidautina apylinkės), kuriame yra ūkis, numeris.

Šių vienetų žemėlapis su jų numeriais turi būti išsiųstas Komisijai. Į bet kokius reikšmingus šių geografinių vienetų ribų pasikeitimus reikėtų atkreipti Komisijos dėmesį.

6.   Ūkio kategorija

Eilės Nr. 32 — Ekologinis ūkininkavimas: turi būti nurodyta, ar ūkis taiko ekologinės gamybos metodus, kaip numatyta Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2092/91 (OL L 198, 1991 7 22, p. 1), ypač jo 6 straipsnyje. Reikia naudoti tokius kodinius numerius:

1

=

ūkis netaiko ekologinės gamybos metodų;

2

=

ūkis taiko tik ekologinės gamybos metodus;

3

=

ūkis pereina prie ekologinės gamybos metodų arba taiko organinės ir kitokios gamybos metodus.

Eilės Nr. 33: ūkio kategorijos kodas (laikantis Komisijos sprendimo 85/337/EEB II priedo) (OL L 220, 1985 8 17, p. 1) atrenkant konkrečiais ataskaitiniais metais.

Eilės Nr. 34: klasifikacijos kodas laikantis anksčiau minėto sprendimo, remiantis apskaitos duomenimis už konkrečius ataskaitinius metus.

Eilės Nr. 35: ūkio ekonominio dydžio klasės kodas (laikantis Sprendimo 85/377/EEB III priedo) atrankos metu konkrečiais ataskaitiniais metais.

Eilės Nr. 36: ūkio ekonominio dydžio kategorijos kodas laikantis ankščiau minėto sprendimo, remiantis apskaitos duomenimis už konkrečius ataskaitinius metus.

7.   Apskaitos užbaigimo ir informacinės bylos sukūrimo datos

Eilės Nr. 37 — Ataskaitinių metų pabaigos data: pvz., 2000 6 30 arba 2000 12 31.

Eilės Nr. 38 — Informacinės bylos sukūrimo data: pvz., 2001 8 15.

8.   Mažiau palanki ūkininkauti vietovė

Turi būti nurodyta, ar didžioji dalis ūkio kultivuojamų žemės ūkio naudmenų yra vietovėje, kuriai taikomos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 (OL L 160, 1999 6 26, p. 80) 18–20 straipsnių nuostatos. Reikia naudoti tokius kodinius numerius:

1

=

didžioji dalis ūkio kultivuojamų žemės ūkio naudmenų nėra mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 18–20 straipsniuose;

2

=

didžioji dalis ūkio kultivuojamų žemės ūkio naudmenų yra mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 19–20 straipsniuose;

3

=

didžioji dalis ūkio kultivuojamų žemės ūkio naudmenų yra kalnuotoje vietovėje, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 18 straipsnyje;

4

=

naudmenos yra tokios mažos ir jų tiek daug šiose valstybėse narėse, kad informacija yra nereikšminga.

9.   Kita informacija apie ūkį

Eilės Nr. 40 — Drėkinamos KŽŪN

Kultivuojamos žemės ūkio naudmenos, išskyrus esančias po stiklu, faktiškai drėkinamos per metus stacionaria ar kilnojama įranga, nepriklausomai nuo drėkinimo proceso (purkštuvai, užtvindymas).

Eilės Nr. 41 — Aukštis virš jūros lygio

Aukštis virš jūros lygio turėtų būti nurodytas atitinkamu kodiniu numeriu:

1

=

didžioji dalis ūkio yra < 300 m aukštyje;

2

=

didžioji dalis ūkio yra 300–600 m aukštyje;

3

=

didžioji dalis ūkio yra > 600 m aukštyje;

4

=

nėra duomenų.

Eilės Nr. 42 — Ganymas kalnuose ar kitose neįtrauktose į KŽŪN ganyklose dienos: (sveikas) gyvūnų vieneto (GV) dienų, kurias ūkio gyvūnai ganosi į KŽŪN neįtrauktoje žemėje, skaičius.

GV ganymo diena yra vienetas, lygus vienos melžiamos karvės, vieno galvijo arba vieno arklio virš dviejų metų amžiaus ganymuisi vieną dieną. Jaunesnių kaip dviejų metų galvijų ir arklių, ožkų ir avių ganymo dienos paverčiamos ganymo dienomis gyvūnų vienetui, atitinkamai taikant 0,5, 0,2 ir 0,15 koeficientus.

Eilės Nr. 43 — Bendras apdengtas plotas: išreiškiama arais, kuriuose iš esmės galima auginti 5 rūšies pasėlius: t. y. 138, 141 ir 156, taip pat 5 rūšies pasėlius 143, 285 ir 157.

„Apdengtas“ reiškia šiltnamiai, nuolatiniai karkasai ir apšildomi arkiniai šiltadaržiai, tačiau šiai kategorijai nepriskiriami neapšildomi plastikiniai šiltadaržiai, plastiko gaubtai ar bet kokie kiti išardomi karkasai (žiūrėti 138, 141 ir 156 pasėlių apibrėžimą K lentelėje).

„Bendras“ plotas reiškia bendrą „apdengtą“ žemės plotą, naudojamą bet kuriuo tikslu (taigi įskaitant takus). Jeigu šiltnamiai „daugiaaukščiai“, jų plotas skaičiuojamas tik vieną kartą.

▼M10

Eilės Nr. 44 – Struktūrinių fondų paramos kriterijus atitinkantys plotai: turi būti nurodyta, ar didžioji dalis valdos žemės ūkio naudmenų yra regione, kuriam taikomos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 210, 2006 7 31, p. 25) 5, 6 ir 8 straipsnių nuostatos. Reikia naudoti šiuos kodinius numerius:

6

=

didžioji dalis valdos žemės ūkio naudmenų yra konvergencijos tikslo kriterijus atitinkančiame regione, kaip apibūdinta Reglamente (EB) Nr. 1083/2006, ypač jo 5 straipsnyje;

7

=

didžioji dalis valdos žemės ūkio naudmenų yra regionų konkurencingumo ir užimtumo tikslo kriterijus atitinkančiame regione, kaip apibūdinta Reglamente (EB) Nr. 1083/2006, ypač jo 6 straipsnyje;

8

=

didžioji dalis valdos žemės ūkio naudmenų yra regione, kuriam taikytina pereinamojo laikotarpio parama, kaip apibūdinta Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 8 straipsnyje.

Eilės Nr. 45 – Plotai, kur taikomi aplinkosaugos apribojimai: turi būti nurodyta, ar didžioji dalis valdos žemės ūkio naudmenų yra regione, kuriam taikomos Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 38 straipsnio nuostatos. Reikia naudoti tokius kodinius numerius:

1

=

didžioji dalis valdos žemės ūkio naudmenų nėra regione, kuris atitinka Natura 2000 arba su Direktyva 2000/60/EB susijusių išmokų skyrimo reikalavimus, kaip apibūdinta Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 38 straipsnyje;

2

=

didžioji dalis valdos žemės ūkio naudmenų yra regione, kuris atitinka Natura 2000 arba su Direktyva 2000/60/EB susijusių išmokų skyrimo reikalavimus, kaip apibūdinta Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 38 straipsnyje.

▼M8

B.   NAUDOJIMO TIPAI KŽŪN

Ūkių žemė, valdoma bendrai dviejų ar didesnio skaičiaus partnerių, turėtų būti registruojama kaip valdoma savininkų, nuomojama ar pusininkaujama pagal galiojantį susitarimą tarp partnerių.

10.   KŽŪN, kurias naudoja savininkas

Kultivuojamų žemės ūkio naudmenų (ariamosio žemės, pievų ir daugiamečių ganyklų, daugiamečių pasėlių) ūkininkas yra savininkas, nuomininkas iki gyvos galvos arba laikinai ir (arba) jis valdo KŽŪN panašiomis sąlygomis. Šiai kategorijai priskiriama ir paruošta sėjai žemė nuomojama kitiems (149 antraštė).

11.   Nuomojamos KŽŪN

Kultivuojamos žemės ūkio naudmenos (ariamoji žemė, pievos ir daugiametės ganyklos, daugiamečiai pasėliai), kurias dirba asmuo, išskyrus savininką, nuomininką iki gyvos galvos arba laikinai, išsinuomavęs minėtas naudmenas (nuoma mokama grynais pinigais ir (arba) natūra; dažniausiai sutarta iš anksto, paprastai nekinta pagal ūkininkavimo rezultatus) ir (arba) kultivuojamos žemės ūkio naudmenos, kuriomis naudojamasi panašiomis valdymo sąlygomis.

Prie kultivuojamų naudmenų nepriskiriama žemė, kurios derlius nuperkamas nenuimtas. Už nupirktas nenuimtas kultūras sumokėtas sumas reikėtų pateikti po 65–67 antraštėmis (nupirkti pašarai), jeigu tai ganyklos ar pašarinės kultūros ir po 76 antrašte (kitos specifinės augalininkystės išlaidos), jeigu tai tinkamos parduoti kultūros (produktai, kurie paprastai parduodami). Nenuimtos tinkamos parduoti nupirktos kultūros turėtų būti registruojamos nenurodant konkrečių naudmenų (žiūrėti instrukcijas dėl ploto, K lentelė 4 skiltis).

Nereguliariai trumpesniam nei vieneri metai laikotarpiui nuomojama žemė ir jos produkcija registruojama taip pat kaip ir žemė, kurios kultūros nupirktos nenuimtos.

12.   Pusininkaujamos KŽŪN

Kultivuojamos žemės ūkio naudmenos (ariama žemė, pievos ir daugiametės ganyklos, daugiametės kultūros), kuriose bendrai ūkininkauja cedentas ir pusininkas pagal pusininkavimo susitarimą ir (arba) kultivuojamos žemės ūkio naudmenos, kuriose ūkininkaujama panašiomis sąlygomis.

C.   DARBO JĖGA

Darbo jėga reiškia visus asmenis, kurie dirbo ūkyje per ataskaitinius metus (žiūrėti toliau). Tačiau neįtraukiami asmenys, kurie dirbo pavaduodami kitą asmenį arba įmonės vardu (žemės ūkio darbai pagal sutartį, kurių išlaidos registruojamos prie ūkio išlaidų, 60 antraštė).

Jeigu ūkiai vienas kitam teikia abipusę pagalbą, kai šią pagalbą sudaro apsikeitimas darbu, gauta pagalba iš esmės lygi suteiktai pagalbai, ūkio darbo jėgos atlikto darbo laikas ir bet kokie su tuo susiję užmokesčiai nurodomi ūkio ataskaitoje.

Kartais gauta pagalba lygi kitokios rūšies pagalbai (pvz., už darbu suteiktą pagalbą atsilyginama mašinos paskolinimu). Jeigu apsikeitimas paslaugomis ribotas, ūkio ataskaitoje nenurodoma nieko (ankščiau pateiktame pavyzdyje gauta pagalba neužregistruojama kaip darbo jėga; tačiau į mašinų išlaidas įtraukiamos išlaidos dėl naudojimosi mašina). Išskirtiniais atvejais, kai apsikeitimas paslaugomis vyksta stambiu mastu, naudojamas vienas iš tokių variantų:

a) darbu gauta pagalba atlyginama kitos rūšies paslauga (pvz., aprūpinama mašinomis): kaip paslauga gautas darbo laikas registruojamas kaip apmokamas ūkio darbas (20 arba 21 antraštė, priklausomai nuo to, ar darbui ūkyje samdoma reguliariai, ar ne); suteiktos pagalbos vertė užregistruojama kaip gamyba pagal atitinkamą antraštę (šiuo atveju 177 antraštė „Kitų darbas pagal sutartį, įskaitant įrengimų nuomą“) ir kaip išlaidos (59 antraštė „Algos ir socialinė apsauga“);

b) darbu suteikta pagalba atlyginama kitos rūšies paslaugomis (pvz., aprūpinama mašinomis): tokioje situacijoje atlikto darbo laikas ir bet kokie su tuo susiję darbo užmokesčiai neregistruojami; gautos paslaugos vertė užregistruojama kaip sąnaudos pagal atitinkamą antraštę (šiame pavyzdyje 60 antraštė „Darbas pagal sutartį ir mašinų nuoma“).

Reikia skirti tokias darbo jėgos kategorijas:

A.  Nuolatinė neapmokama darbo jėga

Neapmokama darbo jėga arba darbo jėga, gaunanti mažesnį atlyginimą (grynaisiais ar natūra), negu paprastai mokama už suteikiamas paslaugas (tokio apmokėjimo nereikėtų registruoti ūkio išlaidose), ir kuri ataskaitiniais metais dalyvavo (neįskaitant paprastų atostogų) mažiausiai visą vieną dieną kiekvieną savaitę.

Nuolatiniam darbui įdarbintas asmuo, kuris dėl kokių nors priežasčių buvo įdarbintas ūkyje tik ribotam ataskaitinių metų laikotarpiui, vis tiek registruojamas (pagal faktiškai išdirbtą valandų skaičių) kaip nuolatinė darbo jėga.

Gali būti tokie arba panašūs atvejai:

a) specialios gamybos sąlygos ūkyje, kurioms esant darbo jėga ištisiems metams nereikalinga: pvz., alyvų auginimo ar vynininkystės ūkiai ir ūkiai, besispecializuojantys sezoniniame gyvūnų penėjime arba vaisių ir daržovių auginime atvirame ore;

b) nebuvimas darbe ne dėl paprastų atostogų, pvz., karinė tarnyba, liga, nelaimingas atsitikimas, motinystė, pratęstas nedarbingumo lapelis ir t. t.;

c) įsijungimas į ūkį arba išvykimas iš jo;

d) visiškas darbo nutraukimas ūkyje dėl nenumatytų atvejų (potvynis, gaisras ir t. t.).

Yra tokios pakategorės:

13.  Turėtojas/valdytojas

Asmuo, kuris prisiima ekonominę ir juridinę atsakomybę už ūkį ir vadovauja kasdieniniam jo valdymui. Jeigu tai – pusininkavimas, pusininkas nurodomas turėtoju/valdytoju.

14.  Turėtojas/ne valdytojas

Asmuo, kuris prisiima ekonominę ir juridinę atsakomybę už ūkį nevadovaudamas kasdieniniam jo valdymui.

15.  Valdytojas/ne turėtojas

Asmuo, kuris vadovauja kasdieniniam ūkio valdymui, tačiau neturi ekonominės ir juridinės atsakomybės už jį.

16.  Turėtojo (-ų) sutuoktinis (-iai)

17.  Kita nuolatinė neapmokama darbo jėga

Nuolatinė neapmokama darbo jėga, neįtraukta į ankščiau pateiktas antraštes. Taip pat įtraukiami darbų vykdytojas ir valdytojo padėjėjai, neatsakingi už viso ūkio valdymą.

B. 18.  Nenuolatinė ir sezoninė neapmokama darbo jėga

Neapmokama darbo jėga, kuri ataskaitiniais metais ūkyje nedirbo nuolatos, įtraukiama į šią antraštę.

C.  Nuolatinė apmokama darbo jėga

Darbo jėga, apmokama (grynaisiais ir (arba) natūra) tiek, kiek paprastai mokama už suteikiamas paslaugas, kuri ataskaitiniais metais (neįskaitant paprastų atostogų) ūkyje dirbo mažiausiai visą vieną dieną per savaitę.

Reikia nurodyti tokias pakategores:

19.  Ūkio valdytojas

Apmokamas asmuo, atsakingas už kasdieninį ūkio valdymą.

20.  Kiti

Visa nuolatinė apmokama darbo jėga (išskyrus apmokamą ūkio valdytoją) nurodoma po šia antrašte. Įtraukiami taip pat darbų vykdytojas ir valdytojo padėjėjai, neatsakingi už viso ūkio valdymą.

D. 21.  Nenuolatinė ir sezoninė apmokama darbo jėga

Apmokama darbo jėga, kuri nenuolat dirbo ūkyje ataskaitiniais metais (įskaitant vienetininkus), nurodoma po šia antrašte.

C LENTELĖS SKILTYS

Atliekamos funkcijos (kodas) (1 skiltis, 51, 55, 59 63 ir 67 langeliai)

Atliekama funkcija nurodoma kodiniais numeriais, t. y.:

1

=

turėtojas/valdytojas;

2

=

turėtojas/ne valdytojas;

3

=

valdytojas/ne turėtojas.

Jeigu funkciją atlieka keletas asmenų (pvz., du broliai, tėvas ir sūnus ir t. t.), kiekvienas išvardijamas mažėjančios atsakomybės tvarka; jeigu atsakomybė vienoda, vardijama pradedant nuo vyriausio amžiumi. Tokiu būdu duomenys apie didžiausią atsakomybę turinčius asmenis registruojami 51–54 langeliuose; mažesnę atsakomybę turintys asmenys registruojami 55–58 langeliuose ir t. t.

Asmenų skaičius (1 skiltis, 71 ir 74 langeliai)

Reikia nurodyti sutuoktinių ir „Kita nuolatinė neapmokama darbo jėga“ kategorijos asmenų skaičių. Jeigu yra keletas turėtojų, gali būti daugiau negu vienas sutuoktinis.

Gimimo metai (2 skiltis)

Reikia nurodyti tiktai turėtojo (-ų) ir (arba) valdytojo (-ų) (13–15 ir 19 kategorijos) paskutinius du gimimo metų skaitmenis.

Iš viso darbo jėgos: darbo vienetų skaičius per metus (3 skiltis)

Nuolatiam darbui įdarbinta darbo jėga paverčiama darbo vienetais per metus. Vienas metinis darbo vienetas lygus vienam nuolatinį darbą visą darbo dieną dirbančiam asmeniui ūkyje. Vienas asmuo negali viršyti vieno darbo vieneto ekvivalento, net jeigu jo/jos faktinis darbo laikas viršija tame regione ir tokio tipo ūkyje įprastą normą. Asmuo, dirbantis neištisus metus ūkyje, registruojamas kaip „metinio vieneto“ sveiko skaičiaus dalis. Kiekvieno tokio asmens „metinis darbo vienetas“ gaunamas dalijant jo faktinį darbo per metus laiką iš darbuotojo, dirbančio visą dieną, normalaus metinio darbo laiko tame regione ir tokio paties tipo ūkyje.

Jeigu darbuotojai mažiau darbingi, metinis darbo vieneto ekvivalentas turėtų būti sumažintas proporcingai jų darbingumui.

Išdirbtas laikas (4 skiltis)

Išdirbtas laikas nurodomas valandomis. Reikėtų nurodyti laiką, faktiškai paskirtą darbui ūkyje. Jeigu žmonės mažiau darbingi, išdirbtas laikas turėtų būti sumažintas proporcingai jų darbingumui.

Darbuotojų vienetininkų išdirbtas laikas apskaičiuojamas dalinant visą už darbą užmokėtą sumą iš valandinio užmokesčio, kurį gauna darbuotojas, įdarbintas mokant už išdirbtą laiką.

Darbas žemės ūkyje

Darbas ūkyje apima visą fizinio bei administracinio pobūdžio darbą, organizavimą, priežiūrą ir vykdymą, susijusius su normalia ūkio veikla, pvz.:

— finansinis organizavimas ir valdymas (ūkio pardavimai ir pirkimai, buhalterinė apskaita ir t. t.),

— darbas laukuose (arimas, sėjimas, derliaus nuėmimas, sodų priežiūra ir t. t.),

— gyvulininkystė (pašarų ruošimas, gyvūnų šėrimas, melžimas, gyvūnų priežiūra ir t. t.),

— produktų rinkai paruošimas, sandėliavimas ir perdirbimas ūkyje,

— pastatų, mašinų, įrengimų, gyvatvorių, griovių ir kt. priežiūra,

— ūkio darbuotojų transportavimas ir transportavimas, kurį jie vykdo,

— kitas ūkio darbas, tiesiogiai susijęs su darbu ūkyje:

— 

— miškininkystės darbai žemės ūkio valdai priklausančioje miško vietovėje,

— su turizmu susijęs darbas (stovyklavietės, sporto arba rekreacinių zonų, jojimo bazių priežiūra, kotedžų nuoma ir t. t.), papildomas arba iš dalies sutampantis su ūkio darbu tokiu mastu, kad faktiškai yra neįmanoma atskirti turizmo veiklos nuo įprastos žemės ūkio veiklos ūkyje (šiuo atveju su turizmu susijusios pajamos ir sąnaudos yra registruojamos atitinkamai kaip produktai (žiūrėti 179 antraštę) ir ūkio sąnaudos),

— darbas pagal sutartį kitiems, kai jis nenuolatinis ir atliekamas ūkio įrengimais (užmokestis už jį yra įtraukiamas į ūkio gamybą).

Toliau minimi darbai neįtraukiami į darbą ūkyje:

— darbas, susijęs su ilgalaikio turto padidinimu (statyba arba pastatų ar mašinų kapitalinis remontas, sodų įveisimas, pastatų griovimas, sodų naikinimas ir t. t.),

— turėtojo ar valdytojo sodyboje atliekamas darbas.

D.   GYVŪNŲ SKAIČIUS IR VERTĖ

Reikia išskirti tokias gyvūnų kategorijas:

22. ARKLIAI (įvairaus amžiaus)

Įtraukiami taip pat lenktyniniai ir jodinėjimo arkliai, asilai, mulai, arklėnai ir t. t.

▼M10

23. PENIMI VERŠELIAI

Penimi veršeliai, paprastai skerdžiami maždaug šešių mėnesių amžiaus.

▼M8

24. KITI GALVIJAI IKI VIENERIŲ METŲ

25. GALVIJŲ PATINAI NUO VIENERIŲ IKI DVEJŲ METŲ

26. GALVIJŲ PATELĖS NUO VIENERIŲ IKI DVEJŲ METŲ

Išskyrus apsiveršiavusias galvijų pateles.

27. DVEJŲ METŲ IR VYRESNI GALVIJŲ PATINAI

28. VEISLINĖS TELYČIOS

Dvejų metų ir vyresnės galvijų patelės, dar nesiveršiavusios ir skirtos veislininkystei.

29. PENIMOS TELYČIOS

Dvejų metų ar vyresnės galvijų patelės, dar nesiveršiavusios, neskirtos veislininkystei.

30. MELŽIAMOS KARVĖS

Karvės, kurios jau buvo apsiveršiavusios (įskaitant jaunesnes nei dvejų metų), laikomos išskirtinai arba daugiausia žmonėms vartoti skirto ir perdirbto pieno produktų gamybai.

31. IŠBROKUOTOS MELŽIAMOS KARVĖS

Melžiamos karvės po paskutinės laktacijos. Jeigu tokie duomenys yra ūkio apskaitoje.

32. KITOS KARVĖS

1. Karvės, kurios jau buvo apsiveršiavusios (įskaitant jaunesnes nei dvejų metų), laikomos išskirtinai arba daugiausia veršelių veisimui ir kurių pienas neskirtas žmonėms vartoti arba perdirbtiems pieno produktams gaminti.

2. Karvės darbui.

3. Nemelžiamos išbrokuotos karvės (penimos arba nepenimos prieš skerdimą).

Į 23–32 antraštes taip pat įtraukiamos atitinkamos buivolų ir buivolių kategorijos.

33. BIČIŲ ŠEIMOS, NURODANT AVILIŲ SKAIČIŲ

34. TRIUŠIAI, VEISLINĖS PATELĖS

35. iki 37. (Nenaudojama)

38. VEISLINĖS OŽKOS

39. KITOS OŽKOS

Ožkos, išskyrus veislines.

40. AVELĖS

Vienerių metų ar vyresnės veislininkystei skirtos avelės.

41. KITOS AVYS

Įvairaus amžiaus avys, išskyrus aveles.

42. Nenaudojama

43. PARŠELIAI

Lengvesni nei 20 kg gyvojo svorio paršeliai.

44. VEISLINĖS PARŠAVEDĖS

50 kg ar sunkesnės veislinės paršavedės, išskyrus išbrokuotas paršavedes (žiūrėti 46 antraštę „Kitos kiaulės“).

45. PENIMOS KIAULĖS

20 kg ar sunkesnės penimos kiaulės, išskyrus išbrokuotas paršavedes ir kuilius (žiūrėti 46 antraštę „Kitos kiaulės“).

46. KITOS KIAULĖS

20 kg ar sunkesnės kiaulės, išskyrus išbrokuotas veislines paršavedes (žiūrėti 44 antraštę) ir penimas kiaules (žiūrėti 45 antraštę).

47. MĖSINIAI VIŠČIUKAI

Neįskaitant dedeklių ir išbrokuotų vištų. Neįskaitant paukščių jauniklių.

48. DEDEKLĖS VIŠTOS

Įskaitant jaunikles, dedekles ir išbrokuotas vištas. Jauniklės yra tokios vištos, kurios dar nepradėjo dėti kiaušinių. Neįskaitant paukščių jauniklių.

49. KITI PAUKŠČIAI

Įskaitant antis, kalakutus, žąsis, perlines vištas. Įskaitant veislines pateles. Neįskaitant paukščių jauniklių.

50. KITI GYVŪNAI

Tik įvertinimai. Įskaitant išsiritusius viščiukus, triušius, išskyrus veislines pateles, elnius, bizonus, stručius, žuvis. Taip pat įskaitant ponius ir kitus ūkio turizmui naudojamus gyvūnus. Neįskaitant kitų gyvūnų produkcijos (žiūrėti K lentelę, 170 antraštę).

D LENTELĖS SKILTYS

Pradinis įvertinimas (1 ir 2 skiltys)

Skaičius (1 skiltis)

Ūkiui priklausančių gyvūnų skaičius ataskaitinių metų pradžioje, nepriklausomai nuo to, ar jie yra ūkyje tuo metu.

Vertė (2 skiltis)

Ūkiui priklausančių gyvūnų vertė, pradėjus apskaitą metų pradžioje, nustatyta einamosiomis kainomis.

Galutinis įvertinimas (3 ir 4 skiltys)

Skaičius (3 skiltis)

Ūkiui priklausančių gyvūnų skaičius ataskaitinių metų pabaigoje, nepriklausomai nuo to, ar jie yra ūkyje tuo metu.

Vertė (4 skiltis)

Ūkiui priklausančių gyvūnų vertė, ataskaitinių metų pabaigoje, einamosiomis kainomis.

Vidurkis (5 skiltis)

Vidurkis išreiškiamas iki vieno skaičiaus po kablelio, išskyrus paukščius ir triušius, kurių skaičių reikia nurodyti sveikais skaičiais. Kiekvienas vienetas reiškia vieno gyvūno buvimą ūkyje vienerius metus. Gyvūnai skaičiuojami proporcingai jų buvimo ūkyje laiko trukmei per metus.

Vidurkis nustatomas pagal periodines inventorizacijas arba registruojant atvežimus ir išvežimus. Įskaitomi visi ūkyje esantys gyvūnai, taip pat gyvūnai, auginami arba penimi pagal sutartį (nepriklausantys ūkiui gyvūnai, kurie jame auginami arba penimi tokiu būdu, kad tokia veikla yra tiktai ūkininko atliekama paslauga, jis pats neprisiima finansinės atsakomybės, paprastai susijusios su tokių gyvūnų auginimu arba penėjimu) ir gyvūnai, priimami arba atiduodami ganytis tuo metų laiku, kai jie yra ūkyje.

E.   GYVŪNŲ PIRKIMAI IR PARDAVIMAI

Nurodomos tokios gyvūnų kategorijos:

51. Arkliai

52. Galvijai

52 antraštėje taip pat nurodomi buivolų pirkimai ir pardavimai.

53. Nenaudojama

54. Avys

55. Ožkos

56. Kiaulės

57. Paukščiai

Taip pat įskaitant už perinimui skirtus kiaušinius ir perkant viščiukus sumokėtas sumas.

58. Kiti gyvūnai

Įskaitant triušius ir bičių šeimas.

E LENTELĖS SKILTYS

Gyvūnų pirkimai (1 skiltis)

Iš viso nupirkta gyvūnų per ataskaitinius metus (įskaitant pirkimo išlaidas). Su tuo susijusios dotacijos ir subsidijos ne atskaičiuojamos nuo visų pirkimų, bet nurodomos po 116 antrašte (žiūrėti instrukcijas dėl šios antraštės).

Gyvūnų pardavimai (2 skiltis)

Iš viso parduota gyvūnų per ataskaitinius metus. Su tuo susijusios dotacijos ir subsidijos ne įtraukiamos į visus pirkimus, bet nurodomos po 112 antrašte (žiūrėti instrukcijas dėl šios antraštės).

Kai žinomos prekybos išlaidos, jeigu tokių yra, jos ne atimamos iš visų pardavimų, bet pateikiamos bet nurodomos po 71 antrašte („Kitos specifinės gyvulininkystės išlaidos“).

Suvartojimas ūkyje ir pelnas natūra (3 skiltis)

Ūkyje suvartotų arba panaudotų išmokoms natūra gyvūnų vertė per ataskaitinius metus, vertinant supirkimo kaina.

F.   IŠLAIDOS

Ūkio išlaidos (grynaisiais ir natūra) yra susijusios su gamybinių resursų (įskaitant naudojimą ūkyje) „suvartojimu“, atitinka ūkio gamybą ataskaitiniais metais arba tų resursų „suvartojimą“ ataskaitiniais metais. Kai tam tikros išlaidos iš dalies susijusios su privačiu naudojimu ir iš dalies su ūkio išlaidomis (pvz., elektra, vanduo, kuras šildymui ir mašinoms ir t. t.) tiktai pastaroji dalis turėtų būti įtraukta į ūkio ataskaitą. Ūkio tikslams padarytų privačių automobilių išlaidų proporcija taip pat turėtų būti parodyta.

Apskaičiuojant su ataskaitinių metų gamyba susijusias išlaidas, per metus atliktus pirkimus ir sunaudojimą reikėtų patikslinti pagal vertės pasikeitimus (įskaitant pasėlių vertę). Reikėtų atskirai nurodyti kiekvienam punktui išleistas bendrąsias išlaidas ir ūkio sunaudojimo vertę.

Jeigu nurodytos išlaidos reiškia visą gamybos priemonių „suvartojimą“ per ataskaitinius metus, bet neatitinka tų metų gamybos, gamybos priemonių atsargų pasikeitimus (įskaitant padidėjusias augančių pasėlių išlaidas) reikėtų nurodyti po 102 antrašte „apyvartinis kapitalas“.

Su kapitalinio turto „suvartojimu“ susijusios išlaidos išreiškiamos nuvertėjimu, o kapitalinio turto įsigijimo sąnaudos neturėtų būti laikomos ūkio išlaidomis. Instrukcijų dėl nuvertėjimo ieškokite prie 94–103 antraščių.

Išlaidų punktų sąnaudos,kompensuojamos ataskaitiniais metais ar vėliau (pvz., traktoriaus remontas dėl avarijos, kurį padengia draudimo polisas arba trečioji šalis, susijusi civilinės atsakomybės įsipareigojimais) neturėtų būti registruojamos kaip ūkio išlaidos, o atitinkamos įplaukos neturėtų būti įtrauktos į ūkio apskaitą.

Įplaukos iš pirktų atsargų perpardavimo turi būti atimamos iš atitinkamų sąnaudų.

Su išlaidomis susijusios dotacijos ir subsidijos neatimamos iš atitinkamų išlaidų punktų, bet įrašomos po 114 antrašte (žiūrėti su ta antrašte susijusias instrukcijas). Investicijų dotacijos ir subsidijos pateikiamos po 94–103 antraštėmis.

Į išlaidas įtraukiamos bet kokios su kiekvienu išlaidų punktu susijusios pirkimų sąnaudos.

Išlaidos yra klasifikuojamos taip:

59.   Išlaidos apmokamos darbo jėgos užmokesčiams ir socialiniam saugumui

Šiam punktui priskiriama:

— algos ir uždarbiai, faktiškai sumokėti už darbą grynaisiais juos uždirbusiems asmenims, nepriklausomai nuo apmokėjimo pagrindo (vienetinis arba valandinis darbas), atskaičius bet kokias socialines priemokas, išmokėtas turėtojui, kaip darbdaviui, siekiant kompensuoti algos, neatitinkančios faktiškai atlikto darbo (pvz., nebuvimas darbe dėl nelaimingo atsitikimo, profesinio mokymo ir t. t.), išmokėjimą,

— algos ir darbo užmokesčiai natūra (pvz., būstas, maitinimas, pastatai, ūkio produkcija ir t. t.),

— premijos už pelningumą ar kvalifikaciją, dovanos, atsidėkojimai, pelno dalys,

— kitos su darbo jėga susijusios sąnaudos (įdarbinimo išlaidos),

— darbdaviui privalomos socialinės apsaugos išmokos ir išmokos, kurias jis moka už darbuotoją ir vietoje jo,

— draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe.

Turėtojo asmeninės ir neapmokamos darbo jėgos socialinės apsaugos mokesčiai ir draudimas neturėtų būti laikomi ūkio išlaidomis.

Neapmokamų darbininkų gaunamos sumos (kurios pagal apibrėžimą yra mažesnės už normalų užmokestį – žiūrėti neapmokamos darbo jėgos apibrėžimą) neturėtų būti registruojamos ūkio ataskaitoje.

Pašalpos (grynaisiais ar natūra), mokamos buvusiems apmokamiems į pensiją išėjusiems darbuotojams, kurie jau nebedirba ūkyje, neturėtų būti registruojamos šiuo punktu, o po antrašte „Kitos pridėtinės ūkininkavimo išlaidos“.

60.   Darbas pagal sutartį ir technikos nuoma

Į šį punktą įtraukiama:

— visos sąnaudos, susijusios su darbu pagal sutartį ūkyje, kurį atlieka žemės ūkio rangovai. Paprastai tokią sumą sudaro užmokestis už įrengimų ir personalo nuomą ir, priklausomai nuo darbo, naudotų medžiagų išlaidos (pvz., augalų apsaugos priemonės); jeigu konkreti suma žinoma, ji atimama iš punkto „Darbas pagal sutartį“ ir užregistruojama pagal atitinkamą kodinį numerį (pvz., augalų apsaugos priemonės),

— mašinų, kurias vairuoja ar naudoja ūkio darbuotojai, naudojimosi arba nuomos išlaidos.

Jeigu išsinuomota technika dirba ūkio darbuotojai, bet kokias ūkio kuro ir aptarnavimo išlaidas reikėtų užregistruoti po atitinkama antrašte.

61.   Einamasis mašinų ir įrangos aptarnavimas

Mašinų ir įrangos aptarnavimo bei nedarančio technikos rinkos vertei įtakos smulkaus remonto išlaidos (išlaidos mechanikui, atsarginių dalių pakeitimo išlaidos ir t. t.).

Šiam kodiniam numeriui priskiriami smulkios įrangos pirkimai, pakinktų arkliams ir jų kaustymo išlaidos, padangų, tvirtinančiųjų rėmų, apsauginių drabužių antisanitariniams darbams, ploviklių įrangai, lengvųjų automobilių išlaidų, padarytų juos naudojant ūkio reikmėms, dalis (dar žiūrėti 63 antraštę). Plovikliai gyvulininkystės įrengimamas valyti (pvz., melžimo įrenginiai) registruojami po 73 antrašte „Kitos specifinės gyvulininkystės išlaidos“.

Kapitalinis remontas, padidinęs įrangos vertę, lyginant su jos verte prieš remontą, neįtraukiamas po šia antrašte (taip pat žiūrėti toliau pateiktas instrukcijas dėl nuvertėjimo).

62.   Variklių kuras ir tepalai

Šiai antraštei taip pat priskiriama tokia kuro ir tepalų išlaidų lengviesiems automobiliams dalis, kokia jie buvo naudojami ūkio tikslams (žiūrėti toliau pateiktą 63 antraštę).

Jeigu naftos produktai naudojami kaip variklių ir šildymo kuras, bendra suma dalijama į dvi antraštes:

62) Variklių kuras ir tepalai

80) Kuras apšildymui.

63.   Automobilių išlaidos

Jeigu privačių automobilių išlaidų ūkiui dalis skaičiuojama pasirinktinai (pvz., nustatyta suma per km), šios išlaidos pateikiamos po šia antrašte.

Pašarai

Pašarai skirstomi į nupirktus ir pagamintus bei sunaudotus ūkyje.

Pirktiems pašarams priskiriami mineraliniai laižalai, pieno produktai (pirkti arba grąžinti į ūkį) ir pašarų konservavimui bei saugojimui skirti produktai, o taip pat su ganymo teise, bendros ganyklos ir neįtrauktų į KŽŪN ganyklų naudojimu bei pašarų plotų, neįtrauktų į KŽŪN, nuomavimu susijusios sąnaudos. Pirktas kraikas ir šiaudai taip pat priskiriami pirktiems pašarams.

Ganomiems gyvuliams nupirkti pašarai skirstomi į koncentruotus ir stambiuosius pašarus (įskaitant teisę ganyti ir bendrų ganyklų, ganomo ploto bei pašarinio ploto, neįtraukto į KŽŪN, naudojimo sąnaudas, taip pat pirktą kraiką ir šiaudus).

Antraštei „Koncentruoti pašarai“ visų pirma priskiriama aliejinės išspaudos, kombinuoti pašarai, grūdai, šienas, džiovintos cukrinių runkelių išspaudos, žuvies ir mėsos miltai, pienas ir pieno produktai, mineralinės medžiagos ir tokių pašarų konservavimui bei saugojimui skirti produktai.

Žemės ūkio rangovų atliktų darbų sąnaudos gaminant stambiuosius pašarus, pvz., silosą, įtraukiamos po 60 antrašte „Darbas pagal sutartį“.

Ūkyje pagamintiems ir sunaudotiems pašarams priskiriami paklausūs ūkio produktai, kurie naudojami pašarams (įskaitant pieną ir pieno produktus, bet neįskaitant veršelių žindamo pieno, kuris nėra registruojamas). Ūkyje pagamintas kraikas ir šiaudai įskaitomi tik tada, jeigu jie yra paklausūs produktai tame regione ir tais konkrečiais metais.

Toliau pašarai skirstomi taip:

Pirkti pašarai:

64. Koncentruoti pašarai ganomiems gyvuliams (arkliams, galvijams, avims, ožkoms)

65. Stambieji pašarai ganomiems gyvuliams (arkliams, galvijams, avims, ožkoms)

66. Pirkti pašarai kiaulėms

67. Pirkti pašarai paukščiams ir kitiems smulkiems gyvūnams

Ūkyje pagaminti pašarai, kuriais ūkyje šeriami:

68. Ganomi gyvuliai (arkliai, galvijai, avys, ožkos)

69. Kiaulės

70. Paukščiai ir kiti smulkūs gyvūnai

71.   Kitos specifinės gyvulininkystės išlaidos

Visos sąnaudos, tiesiogiai susijusios su gyvulininkyste, dėl kurių nėra atskiros nuostatos kitose išlaidų antraštėse: veterinariniai užmokesčiai, vaistai, užmokesčiai už veislinius patinus, dirbtinis apvaisinimas, kastravimas, pieno tyrimai, bandos knygų užsakymas ir registracija, plovikliai gyvulininkystės įrenginių valymui (pvz., melžimo įrenginiai), gyvulininkystės produktų pakavimo ir perdirbimo medžiagos, ūkio gyvulininkystės produktų sandėliavimo ir paruošimo rinkai už ūkio ribų išlaidos, ūkio gyvulininkystės produktų prekybos išlaidos, atsitiktiniai papildomi ūkyje gaminamų produktų (pvz., pienas) pirkimai ir t. t. Taip pat priskiriama trumpalaikė pastatų gyvūnams arba su ūkio gamyba susijusių produktų sandėliavimui nuoma.

72.   Pirktos sėklos ir sodinukai

Visos pirktos sėklos ir sodinukai, įskaitant svogūnėlius, gumbasvogūnius ir gumbavaisius. Jaunų medelių ir krūmų naujam sodiniui išlaidos yra investicija, todėl turėtų būti parodytos po 96 antrašte „Daugiamečiai augalai“ arba po 100 antrašte „Miško žemė“. Tačiau jaunų medelių ir krūmų išlaidos nedideliam atsodinimo darbui turi būti laikomos ataskaitinių metų išlaidomis ir nurodomos po šia antrašte, išskyrus su prie žemės ūkio valdos esančiais miškais susijusias išlaidas, kurios turi būti registruojamos po 77 antrašte „Specifinės miškininkystės išlaidos“.

Sėklų apdorojimo išlaidos (rūšiavimas, dezinfekcija) taip pat priskiriamos šiai antraštei.

73.   Ūkyje išaugintos ir panaudotos sėklos bei sodinukai

Visos ūkyje išaugintos ir panaudotos sėklos ir sodinukai (įskaitant svogūnėlius, gumbasvogūnius ir gumbavaisius).

74.   Trąšos ir dirvožemio savybes gerinančios medžiagos

Visos pirktos trąšos ir dirvožemio savybes gerininančios medžiagos (pvz., kalkės), įskaitant kompostą, durpes ir mėšlą (neįskaitant ūkyje gaunamo mėšlo).

Trąšos ir dirvožemio savybes gerinančios medžiagos, naudojamos žemės ūkio valdos dalį sudarantiems miškams, turi būti įrašomi po 77 antrašte „Specifinės miškininkystės išlaidos“.

75.   Augalų apsaugos piemonės

Visos medžiagos pasėlių ir augalų apsaugai nuo kenkėjų ir ligų, plėšrūnų, blogo oro ir t. t. (insekticidai, fungicidai, herbicidai, užnuodyti jaukai, paukščių baidyklės, apvalkalai nuo krušos, apsauga nuo šalčio ir t. t.). Jeigu pasėlių apsaugos darbus atlieka rangovas ir jeigu apsaugos medžiagų išlaidos atskirai nėra žinomos, bendra suma turėtų būti įrašyta po 60 antrašte „Darbas pagal sutartį“.

Apsauginės medžiagos, naudojamos žemės ūkio valdos dalį sudarantiems miškams, turi būti įrašomos po 77 antrašte „Specifinės miškininkystės išlaidos“.

76.   Kitos specifinės augalininkystės išlaidos (įskaitant daugiametes pievas ir ganyklas)

Visos tiesioginį ryšį su augalininkyste turinčios išlaidos, dėl kurių nėra nuostatų kitose išlaidų antraštėse: pakavimo ir rišimo medžiagos, špagatas ir virvės, dirvos analizių išlaidos, pasėlių konkurencijos išlaidos, plastikinės dangos (pvz., braškių auginimui), kultūrų konservavimo ir perdirbimo medžiagos, ūkio pasėlių sandėliavimo ir paruošimo rinkai už ūkio ribų išlaidos, ūkio augalininkystės produktų prekybos išlaidos, sumos, sumokėtos perkant tinkamas parduoti nenuimtas kultūras arba nuomojant žemę trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui tinkamoms parduoti kultūroms auginti, atsitiktiniai papildomi ūkyje gaminamų, perdirbamų augalininkystės produktų (pvz., vynuogės) pirkimai ir t. t. Taip pat priskiriama trumpalaikė tinkamoms parduoti kultūroms naudojamų pastatų nuoma.

77.   Specifinės miškininkystės išlaidos

Trąšos, apsauginės medžiagos, įvairios specifinės išlaidos. Darbo sąnaudos, darbas pagal sutartį ir mechanizacija neįtraukiami: jie parodomi po atitinkamomis išlaidų antraštėmis.

78.   Einamoji žemės gerinimo ir pastatų priežiūra

Pastatų ir žemės gerinimo priežiūra (nuomininko lygiu), įskaitant šiltnamius, karkasus ir atramas. Einamajai pastatų priežiūrai pirktos statybinės medžiagos turėtų būti registruojamos po šia antrašte.

Naujoms investicijoms pirktos statybinės medžiagos turėtų būti registruojamos 94 antraštės „Žemės ūkio naudmenos ir ūkio pastatai“, 97 antraštės „Žemės gerinimas“ ir (arba) 98 antraštės „Ūkio pastatai“„investicijų“ skiltyje.

Pastatų kapitalinio remonto, kuris padidina jų vertę (kapitalinis techninis aptarnavimas ir remontas), išlaidos neįtraukiamos po šia antrašte, net jeigu tokio darbo išlaidas padengia nuomininkas (žiūrėti instrukcijas dėl sumokėtos nuomos, 85 antraštė). Šios išlaidos parodomos 98 antraštėje „Ūkio pastatai“.

79.   Elektra

Bendras elektros suvartojimas ūkio verslo reikmėms.

80.   Kuras apšildymui

Bendras kuro apšildymui suvartojimas ūkio verslo reikmėms, įskaitant šiltnamių apšildymą.

81.   Vanduo

Prijungimo prie magistralės išlaidos ir vandens suvartojimas visiems ūkio tikslams, įskaitant drėkinimą. Ūkiui priklausančios vandens įrangos išlaidos turi būti įrašytos po atitinkamomis antraštėmis: mašinų ir įrengimų nuvertėjimas, einamasis mašinų ir įrangos remontas, variklių kuras, elektra.

82.   Draudimas

Visos draudimo įmokos dėl ūkio rizikos, pavyzdžiui, turėtojo trečiosios šalies įsipareigojimai, gaisras, potvynis, draudimas nuo gyvūnų kritimo ir žalos pasėliams ir t. t., išskyrus draudimo įmokas dėl nelaimingų atsitikimų darbe, kuriuos reikia registruoti po 59 antrašte. Taip pat įtraukiamos draudimo įmokos dėl pastatų, jeigu jos dar neužregistruotos po 87 antrašte.

83.   Ūkio mokesčiai ir kitos rinkliavos

Visi su ūkio verslu susiję mokesčiai ir kitos rinkliavos, įskaitant rinkliavas pagal aplinkos apsaugos priemones, tačiau neįskaitant PVM ir žemės, pastatų ar darbo jėgos mokesčių. Tiesioginiai turėtojo pajamų mokesčiai nelaikomi ūkio išlaidomis.

84.   Kitos pridėtinės ūkininkavimo išlaidos

Visos kitos ūkininkavimo išlaidos, nepaminėtos anksčiau pateiktose antraštėse (atlyginimai apskaitininkams, sekretorės paslaugos ir biuro išlaidos, telefono mokesčiai, įvairūs įnašai, abonementai ir t. t.). Taip pat įeina trumpalaikė pastatų nuoma gyvulininkystei ir pardavimui tinkamoms kultūroms ir (arba) kitiems bendriems tikslams.

85.   Sumokėta nuoma

Sumokėta nuoma (grynaisiais arba natūra) už nuomotą žemę, pastatus, kvotas ir kitas ūkio verslo teises. Į šią antraštę įtraukiamos išlaidos, kurias padengė nuomininkas savininko vardu ir vietoje jo (pvz., žemės mokestis ir nuvertėjimas, susijęs su kapitaliniu remontu, kurio išlaidas padengia nuomininkas) ir kurių nuomininkas atgauti negali. Reikia įtraukti tiktai ūkio pastatų verslo dalį ir kitus nuomojamus pastatus. Kvotų nuomavimo išlaidas, nesusijusias su žeme, taip pat reikia įtraukti į L lentelę.

86.

Nenaudojama

87.

Ūkio pastatų draudimas

Ši informacija yra neprivaloma.

Draudimo įmokos (gaisras, potvynis ir t. t.) už savininko naudojamus pastatus, kurias nuomininko ūkininkavimo atveju paprastai įneša savininkas. Jeigu visi atvejai draudžiami vienu polisu, reikia apskaičiuoti įmokų dalį, susijusią su ūkio pastatais.

88.

Žemės ir pastatų mokesčiai

Mokesčiai, tarifai ir kitos išlaidos, mokamos dėl ūkio žemės ir pastatų savininko naudojimo arba nuomojimo iš pusės.

89.

Sumokėtos palūkanos ir finansiniai mokesčiai, iš viso

Palūkanos ir finansiniai mokesčiai dėl skolinto kapitalo (paskolos), gauto ūkio tikslams. Ši informacija yra privaloma.

Palūkanų subsidijos yra ne atimamos, bet įrašomos į J lentelę po 114 antrašte.

90.

Sumokėtos palūkanos ir finansiniai mokesčiai už gautas paskolas žemei ir pastatams pirkti

Ši informacija yra neprivaloma.

91.

Iš jų: sumokėtos palūkanos ir finansiniai mokesčiai už gautas paskolas žemei pirkti

Ši informacija yra neprivaloma.

92.

Sumokėtos palūkanos ir finansiniai mokesčiai už gautas paskolas apyvartiniam kapitalui finansuoti (gyvūnai, negyvasis inventorius ir apyvartinis kapitalas) ir kreditoriams

Ši informacija yra neprivaloma.

93.

Iš viso išlaidų

59–89 antraštėse pateiktų išlaidų suma.

G.   ŽEMĖ IR PASTATAI, NEGYVASIS INVENTORIUS IR APYVARTINIS KAPITALAS

Reikalaujamas toks suskirstymas:

94.  Žemės ūkio paskirties žemė, ūkio pastatai ir teisės

Sudedama visa toliau pateiktų 95–99 antraščių informacija. 95, 97 ir 99 antraštes reikia užpildyti, jeigu apskaitoje yra atitinkami duomenys.

95.  Žemės ūkio paskirties žemė

Savininko naudojama žemės ūkio paskirties žemė.

96.  Daugiamečiai augalai

Visi sodiniai (išskyrus giraites bei miškus ir išskyrus žemės vertę), priklausantys turėtojui, nepriklausomai nuo žemės naudojimo tipo. Reikia užpildyti antraštę ir 7 skilties 316 pozicijoje nurodyti su pateiktais duomenimis susijusį nuvertėjimą.

Jaunų sodinių prieaugis (dar nevisiškai subrendę daugiamečiai augalai) turėtų būti įrašytas į „Investicijas“ (4 skiltis). Tai taip pat reikia įrašyti į K lentelę po 159 antrašte „Galutinis įvertinimas“ (9 skiltis).

97.  Žemės gerinimas

Žemės pagerinimai (pvz., tvoros, drenažas, sumontuoti drėkinimo įrengimai), priklausantys turėtojui, nepriklausomai nuo žemės naudojimo tipo. Visam 7 skilties 324 pozicijoje nurodytam turtui skaičiuojamas nuvertėjimas.

98.  Ūkio pastatai

Turėtojui priklausantys pastatai nepriklausomai nuo žemės naudojimo tipo. Reikia užpildyti antraštę, o 7 skilties 332 pozicijoje nurodytam turtui skaičiuojamas nuvertėjimas.

99.  Įsigijimo išlaidos, kvotos ir kitos teisės

Užmokesčiai patikėtiniams, registracijos mokesčiai ir t. t., susiję su žemės ūkio paskirties žeme ar ūkio pastatų įsigijimu. Sandoriai, susiję su referencinių pieno ir cukrinių runkelių kiekių pardavimu ir (arba) pirkimu ir su įgytų teisių bei įsipareigojimų perdavimu, tokiu kaip nustatyto skaičiaus gyvūnų perdavimas. Kvotos/teisės taip pat registruojamos L lentelėje. Miško žemės įsigijimo išlaidos neįtraukiamos.

100.  Miško žemė, įskaitant stačią mišką

Žemės ūkio valdai priklausanti savininko naudojama miško žemė, įskaitant atitinkamas įsigijimo išlaidas.

101.  Mašinos ir įranga

Traktoriai, motoriniai kultivatoriai, sunkvežimiai, furgonai, automobiliai, stambi ir smulki ūkininkavimo technika, įskaitant įrankius, kurie nauji kainuoja brangiau negu 100 eurų.

102.  Apyvartinis kapitalas

Apyvartinį kapitalą sudaro:

a) inventorius: atsargai laikomi ūkio produktai ir ištekliai;

b) kitas apyvartinis kapitalas:

— kultūrinių augalų vertė (vertę apribojant iki trąšų, dirvožemio savybes gerinančių medžiagų, sėklų ir sodinukų, naudojamų augančioms kultūroms, neįskaitant daugiamečių augalų sodinukų),

— žemės ūkio akcijų turėjimas (akcijos kooperatyvuose ar kitose organizacijose, kurių paslaugomis ūkis naudojasi),

— įplaukos:

— 

— per trumpą laikotarpį gautinos sumos už produkcijos pardavimus arba ilgalaikį turtą, arba paslaugų suteikimą,

— avansu sumokėtos sumos už prekes ir paslaugas,

— grynųjų pinigų balansas (kasoje, banke, pašto žiro sąskaitoje) reikalingas ūkiui valdyti.

Už sąskaitas banke gaunamas palūkanas reikėtų registruoti po 178 antrašte.

Jeigu neįmanoma nustatyti tikslaus apyvartinio kapitalo dydžio, galima atlikti visuotinį įvertinimą. Tai gali sudaryti į gamybos procesą investuoto kapitalo vidurkio įvertinimas, atsižvelgiant į investicijos trukmę. Tokiu atveju apyvartinio kapitalo bendroji suma vertinimo pradžioje ir pabaigoje yra tokia pati.

103.  Iš viso

94, 100, 101 ir 102 antraščių suma.

G LENTELĖS SKILTYS

Pradinis įvertinimas (3 skiltis)

Prekių vertė įvertinimo dieną. Tų prekių, kurių nuvertėjimas skaičiuojamas (įskaitant bet kokius jau atliktus kapitalinius remontus), apskaitinė vertė yra nustatoma pagal dar būsimą nuvertėjimo laikotarpį. Apskaitinė vertė apskaičiuojama tuo pačiu pagrindu kaip ir nuvertėjimas, t. y. pakeitimo verte.

Pakeitimo vertę (panašaus turto pirkimo kaina einamosiomis kainomis) galima nustatyti remiantis einamojo laikotarpio kainomis arba remiantis konkretaus turto (technika, pastatai ir t. t.) kainų indeksu (bendruoju arba specifiniu).

Žemė vertinama remiantis kainomis (įsigijimo išlaidų neto), taikomomis tame regione nenuomojamai panašios situacijos ir kokybės žemei, parduodamai žemės ūkio tikslams (nustatant vertę neatsižvelgiama į atliktus turto perdavimo tarp giminaičių vertinimus). Vokietijoje ir Airijoje žemė vertinama remiantis jos verte žemės ūkio tikslams. Ši vertė nurodoma ūkio ataskaitose. Atitinkamos ryšių palaikymo agentūros informuoja Komisiją apie įvairiuose skyriuose žemei vertinti naudotą metodą ir apie bet kokią turimą statistinę informaciją dėl atitinkamos rinkos vertės.

Jeigu lengvųjų automobilių išlaidos ūkio tikslams skirstomos tarp 61 antraštės „einamasis įrangos aptarnavimas“ ir 62 antraštės „kuras ir tepalai“, automobilių vertės ūkio verslo dalis įtraukiama kaip negyvasis inventorius. Tačiau jeigu lengvųjų automobilių naudojimo išlaidos ūkio tikslams skaičiuojamos pasirenkamai (žiūrėti 63 antraštę), lengvieji automobiliai neturi būti įtraukti kaip negyvasis inventorius.

Investicijos (4 skiltis)

Visos pirkimų, kapitalinių remontų ir ilgalaikio turto gamybos išlaidos per ataskaitinius metus. Jeigu šioms investicijoms buvo gautos subsidijos ir dotacijos, prieš atimant minėtas subsidijas ir dotacijas išleistos sumos įrašomos į 4 skiltį.

Smulkios technikos ir įrangos, taip pat jaunų medelių ir krūmų nedideliems atsodinimo darbams pirkimai ne įtraukiami į šias skiltis, bet įrašomi į ataskaitinių metų išlaidas (žiūrėti 61 antraštę „Einamasis mašinų ir įrengimų aptarnavimas“, 72 antraštę „Pirktos sėklos ir sodinukai“, 77 antraštę „Specifinės miškininkystės išlaidos“).

Jeigu apmokamos fiksuotų palūkanų obligacijos, jos yra vertinamos remiantis jų verte grynaisiais pinigais.

Investicijų subsidijos (5 skiltis)

Ataskaitiniais metais gautos subsidijos. Galima įtraukti subsidijas, išmokėtas investicijoms ankstesniais ataskaitiniais metais.

Pardavimai (6 skiltis)

Visi turto pardavimai ataskaitiniais metais.

Nuvertėjimas (7 skiltis)

Rodomas nuvertėjimas yra faktiškas nuvertėjimo dydis per ataskaitinius metus, kaip parodyta ataskaitose. Jis apskaičiuojamas remiantis pakeitimo verte (t. y. panašaus naujo turto verte einamojo laikotarpio kainomis).

Jaunų medelių ir krūmų naujam sodiniui išlaidos yra kapitalinis turtas, kurio nuvertėjimas skaičiuojamas.

Nuvertėjimas skaičiuojamas tiktai tų sodinių, kurie yra turėtojo nuosavybė (nepriklausomai nuo žemės naudojimo tipo).



Sodiniai

 
 

Metinė nuvertėjimo norma

(%)

Obelys

Žemas standartas

< 750 medžių/ha

7

750–1 500 medžių/ha

8

>1 500 medžių/ha

10

Vidutinis standartas

 

5

Aukštas standartas

 

4

Kriaušės

Žemas standartas

 

6

Vidutinis standartas

 

5

Aukštas standartas

 

4

Svarainiai

 
 

6

Vyšnios

Žemas standartas

 

7

Vidutinis standartas

 

6

Aukštas standartas

 

5

Slyvos

Žemas standartas

 

10

Vidutinis standartas

 

7

Aukštas standartas

 

5

Abrikosai

Vidutinis standartas

 

7

Persikai

Žemas standartas

 

12

Vidutinis standartas

 

10

Graikiniai riešutmedžiai

Žemas standartas

 

4

Vidutinis standartas

 

4

Aukštas standartas

 

4

Lazdynai

Vidutinis standartas

 

7

Migdolai

Vidutinis standartas

 

4

Agrastai

Krūmai

 

12

Serbentai

Krūmai

 

12

Figmedžiai

Vidutinis standartas

 

5

Opuncija

Vidutinis standartas

 

4

Japoninė churma

Vidutinis standartas

 

10

Vynuogienojai

Stambūs

 

7

Vidutiniai

 

6

Smulkūs

 

5

Alyvmedžiai

Žemas standartas

 

5

Aukštas standartas

 

2

Citrusai

 
 

4

Avietės

 
 

15

Gervuogės

 
 

15

Artišokai

 
 

20

Šparagai

 
 

20

Braškės

 
 

30

Rabarbarai

 
 

8

Turėtojui priklausančių pastatų, stacionarios įrangos (įskaitant šiltnamius ir karkasus) ir žemės gerinimo nuvertėjimas, nepriklausomai nuo žemės naudojimo tipo.



Pastatai ir stacionari įranga

Metinė nuvertėjimo norma

(%)

Mediena

5

Mediena ir vientisi pamatai

4

Stacionarai

2

Šiltnamiai

7,5

Karkasai

10

Šildymo įrenginiai

7,5

Mašinų ir įrangos nuvertėjimas reiškia, kad nuvertėjimas skaičiuojamas tik tokios technikos, kurios naujos vertė yra didesnė, negu maždaug 100 eurų. Mažesnės vertės smulkesnės technikos nuvertėjimo skaičiuoti nereikėtų; tokios įrangos pirkimus reikėtų traktuoti kaip ataskaitinių metų išlaidas (61 antraštė „Einamasis mašinų ir įrangos aptarnavimas“).

Kapitaliniai remontai, kurie efektyviai padidina mašinų ir įrangos vertę, lyginant su jų verte iki remonto, taip pat įtraukiami į šią antraštę, kaip sudėtinė mašinų ir įrengimų nuvertėjimo, kuris, jeigu tikslinga, bus pakoreguotas atsižvelgiant į konkretaus įrengimo pratęstą tarnavimo laiką (dėl remonto), dalis, arba išskirstant kapitalinių remontų išlaidas per keletą paeiliui einančių metų.

Metinio nuvertėjimo dydis gali būti apskaičiuojamas tiesiniu arba mažėjančios vertės metodu.

Nuvertėjimo norma nustatoma naudojantis įvairiais veiksniais, kurie daugiausia priklauso nuo ypatingų regiono sąlygų ir konkrečios produkcijos (naudojimo mastas kiekvienais metais), bet taip pat ir nuo techninės pažangos.

Atsižvelgiant į gaunamus nuvertėjimo skirtumus skirtinguose regionuose ir netgi skirtinguose ūkiuose, apskaitą vedantys biurai gali pasirinkti regionui ar ūkiui tinkamas kiekvienos atskiros mašinos ar įrengimo normas, turėdami tikslą kiek galima tiksliau nustatyti faktinį technikos vertės nuvertėjimą.



Mašinos ir įrengimai

Metinė nuvertėjimo norma

(%)

Tiesinis metodas

Mažėjanti vertė

Automobiliai, sunkvežimiai, furgonai ir kita savaeigė transporto įranga

15

32

Traktoriai, motoriniai kultivatoriai ir savaeigės mašinos

12,5

26

Traktoriaus traukiama įranga

7,5

17

Gyvulių traukiama įranga

5

12

Kitos mašinos, įranga ir įrenginiai

7,5

17

Galutinis įvertinimas (8 skiltis)

Apskaitinė turto vertė atliekant galutinį įvertinimą, skaičiuojama pakeitimo vertės pagrindu.

H.   SKOLOS

Nurodytos sumos turi būti susijusios tik su dar likusiomis išmokėti sumomis, t. y. gautos paskolos atėmus jau išmokėtą dalį. Paskolos fiksuotų palūkanų obligacijomis vertinamos jų verte grynaisiais pinigais. Informaciją reikia pateikti bent 374, 378, 382, 390 ir 394 pozicijose.

Paskolos nurodomos pagal jų trukmę, t. y.:

104.  Ilgalaikės ir vidutinės trukmės laikotarpio paskolos

Su ūkiu susijusios skolos, kurių trukmė – vieneri metai ir ilgiau.

105.  Trumpalaikės paskolos ir kreditoriai

Su ūkiu susijusios skolos, kurių trukmė trumpesnė nei vieneri metai, skolos ir dar nesumokėti atsiskaitymai.

106.  Iš viso

104 ir 105 antraščių suma.

Jeigu ūkio apskaitoje yra duomenų, paskolas reikėtų suskirstyti pagal jų tikslą, t. y.:

— paskolos žemei ir pastatams (2 ir 6 skiltys),

▼M10

— paskolos kitam turtui (4 ir 8 skiltys).

▼M8

Šių punktų suma sudaro 1 (pradinis įvertinimas, iš viso) (= 2 + 4 skiltys) ir 5 (galutinis įvertinimas, iš viso) (= 6 + 8 skiltys) skiltyse nurodytas sumas.

I.   PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESTIS (PVM)

Ūkio pelno duomenys pinigine išraiška išreiškiami, kaip priimta kiekvienoje atskiroje valstybėje narėje:

— neįskaitant PVM; šis būdas turėtų būti taikomas visiems ūkiams, kuriems taikoma normali sistema,

— arba įskaitant PVM, valstybės narės, kuriose naudojamas šis būdas, turėtų kasmet pateikti kiekvienam ūkio ataskaitos punktui per metus taikytą PVM normų sąrašą kartu su kompiuterinėje laikmenoje esančiais metų apskaitos duomenimis.

Ūkiuose, kuriuose naudojama normali PVM sistema, po 108–111 antraštėmis nereikia nieko įrašyti. Tas pats taikytina, jeigu ūkio ataskaitoje pirkimai ir pardavimai įtraukiami su įskaitytu PVM.

Reikėtų pateikti tokią informaciją apie PVM:

▼M9

107.   PVM sistema

Kiekvienam ūkiui taikoma PVM sistema (eilės numeris 400) turėtų būti parodyta iš šiame sąraše nurodytų kodo numerių:



 

Serijos numeris 400

Kodas

BELGIJA

Régime normal obligatoire

1

Régime normal sur option

2

Régime agricole

3

ČEKIJOS RESPUBLIKA

Registruota

1

DANIJA

Moms (= normali)

1

VOKIETIJA

Pauschalierender Betrieb

1

Optierender Betrieb

2

Getränke erzeugender Betrieb

3

Betrieb mit Kleinumsatz

4

ESTIJA

Normali

1

Speciali

2

GRAIKIJA

Normali sistema

1

Žemės ūkio sistema

2

ISPANIJA

Normali sistema

1

Supaprastinta sistema

2

Žemės ūkio sistema

3

PRANCŪZIJA

TVA sur option avec autorisation pour animaux vivants

2

Remboursement forfaitaire

3

AIRIJA

Žemės ūkio

1

Registruota (= normali)

2

ITALIJA

Regime esonerato

1

Regime speciale agricolo

2

Normalus režimas

3

KIPRAS

Normali

1

Žemės ūkio

2

PVM netaikomas

3

LATVIJA

Normali

1

Žemės ūkio

2

LIETUVA

Normali

1

►M10  Speciali ◄

2

LIUKSEMBURGAS

Régime normal obligatoire

1

Régime normal sur option

2

Régime forfaitaire de l'agriculture

3

VENGRIJA

Normali

1

Žemės ūkio

2

MALTA

Normali

1

NYDERLANDAI

Algemene regeling verplicht

1

Algemene regeling op aanvraag

2

Landbouwregeling

3

AUSTRIJA

Pauschalierender Betrieb

1

Optierender Betrieb

2

LENKIJA

Normali

1

Žemės ūkio

2

PORTUGALIJA

Žemės ūkio sistema

1

Normali sistema

2

SLOVĖNIJA

Normali

1

Žemės ūkio

2

SLOVAKIJA

Registruota

1

Atleista

2

SUOMIJA

Normali sistema

1

ŠVEDIJA

Normali sistema

1

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Atleista

1

Registruota

2

PVM sistemos skirstymas (tiktai Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje)



 

Serijos numeris 401

ISPANIJA

 

Įrašykite PVM sistemos kodą (kai naudojamas serijos numeris 400) mažesnės svarbos sistemai, jei ūkyje galioja dvi sistemos

PRANCŪZIJA

Sans TVA obligatoire sur activités connexés

0

Avec TVA obligatoire sur activités connexés

1

ITALIJA

PVM sistema ūkio turizmui („agriturismo“), kaip antrinei veiklai

 

Regime speciale agriturismo

1

Regime normale agriturismo

2

VENGRIJA

 

Įrašykite PVM sistemos kodą (kai naudojamas serijos numeris 400) mažesnės svarbos sistemai, jei ūkyje galioja dvi sistemos

LENKIJA

 

Įrašykite PVM sistemos kodą (kai naudojamas serijos numeris 400) mažesnės svarbos sistemai, jei ūkyje galioja dvi sistemos

▼M8

108–111 antraštės

108–111 antraštės pildomos tik tada, jeigu ūkyje naudojama žemės ūkio sistema (ar panašios sistemos).

Žemės ūkio sistema (ar panašiomis sistemomis) siekiama suteikti visą kompensaciją už PVM, sumokėtą perkant prekes ir paslaugas einamojo laikotarpio kainomis ir atliekant investicijas. Tokiu atveju pirkimai ir pardavimai įtraukiami be PVM.

108.   Pardavimų PVM

Ataskaitiniais metais už parduotus produktus surinktas PVM.

109.   Pirkimų PVM

Ataskaitiniais metais už atliktus einamuosius prekių ir paslaugų pirkimus sumokėtas PVM. Italijoje šiai antraštei priskiriamas fiskalinėms institucijoms sumokėtas PVM pagal pro rata susitarimą.

110.   Investicijų PVM

Ataskaitiniais metais perkant investicines prekes (investicijas) sumokėtas PVM.

111.   Mokesčių inspekcijos kompensuotas PVM

Kompensacijos dydis.

J.   DOTACIJOS IR SUBSIDIJOS

112–118 antraštėse įrašomos visuomeninių fondų suteiktos dotacijos ir subsidijos, neįskaitant dotacijų ir subsidijų investicijoms pagal 94–103 antraštes.

112.   Dotacijos ir subsidijos, išskyrus gautąsias išlaidoms ir gyvūnų pirkimams

Gautų dotacijų ir subsidijų, arba kurias gauti įgyta teisė, gyvūnų kategorijoms (22–50 antraštės), produktams (120–313 antraštės ir paantraštės) ir kitos gautos ar turimos gauti paramos dydis, išskyrus gautąsias išlaidoms ir gyvūnų pirkimams. Visi įrašai turi būti susiję su gyvūnais, paviršiaus plotu ir ūkio produktais, atitinkančiais veiklą ataskaitiniais metais.

▼M9

113.   Iš kurių: bendros sumos 112 antraštėje detalės

1. Gyvulių kategorijos (22–50 antraštės), neįskaitant subsidijų galvijams pagal toliau pateiktus 700 ir 770 kodus.

2. Produktai (120–313 antraštės ir jų sudėtinės dalys, neįskaitant išmokų už plotą pagal toliau pateiktą 600 kodą ir išmokų pagal toliau pateiktus 670 ir 680 kodus.

3. Toliau pateiktame sąraše nurodyti specifiniai kodai:

— 600 kodas naudojamas pagal Reglamentus (EB) Nr. 1251/1999 ir (EB) Nr. 1782/2003 suteikiamų išmokų už plotą bendrai sumai, įskaitant ploto išmokas už atidėtą žemę ir energetinius augalus, registruoti. Ši bendra suma ir išsami informacija taip pat turi būti įrašyta M lentelėje,

— 670 kodas naudojamas pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 suteikiamai paramai pagal supaprastintą išmokų schemą registruoti. Ši bendra suma ir išsami informacija taip pat turi būti įrašyta M lentelėje,

— 680 kodas naudojamas pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 suteikiamai paramai pagal supaprastintų išmokų už plotus schemą registruoti. Ši bendra suma taip pat turi būti įrašyta M lentelėje,

— 700 kodas naudojamas pagal Reglamentus (EB) Nr. 1254/1999 ir (EB) Nr. 1782/2003 suteikiamai tiesioginių bendro galvijienos rinkos organizavimo išmokų bendrai sumai registruoti. Ši bendra suma ir išsami informacija taip pat turi būti įrašyta M lentelėje,

— 770 kodas naudojamas pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 suteikiamai priemokai už pieną ir papildomoms išmokoms registruoti. Ši bendra suma ir išsami informacija taip pat turi būti įrašyta M lentelėje,

— 800 kodas naudojamas tiesioginei paramai už gamtai ir kaimo vietovėms išsaugoti pritaikytus žemės ūkio gamybos metodus registruoti,

— 810 kodas naudojamas tiesioginėms išmokoms ūkininkams, kurių žemės ūkio veikla ribojama, nes jie ūkininkauja aplinkosaugos apribojimais saugomose vietovėse, registruoti,

— 820 kodas naudojamas kompensacinėms išmokoms mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse registruoti,

— 830 kodas naudojamas paramai, skirtai padėti ūkininkams prisiderinti prie Bendrijos teisės aktais pagrįstų griežtų standartų, registruoti,

— 835 kodas naudojamas paramai, skirtai konsultavimo tarnybų išlaidoms, registruoti,

— 840 kodas naudojamas paramai, skirtai žemės ūkio gamybos metodams, kuriais siekiama pagerinti žemės ūkio produktų kokybę, registruoti,

— 900 kodas naudojamas žemės ūkio naudmenų apželdinimui mišku skirtai paramai registruoti,

— 910 kodas naudojamas kitai miškininkystei skirtai paramai registruoti,

— 951 kodas naudojamas į pirmiau pateiktus kodus neįtrauktoms gyvulininkystės dotacijoms ir subsidijoms registruoti,

— 952 kodas naudojamas į pirmiau pateiktus kodus neįtrauktoms augalininkystės dotacijoms ir subsidijoms registruoti,

— 953 kodas naudojamas į pirmiau pateiktus kodus neįtrauktoms kaimo plėtros dotacijoms ir subsidijoms registruoti,

— 955 kodas naudojamas pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 suteikiamai papildomai paramai registruoti,

— 998 kodui priskiriamos išmokos stichinių nelaimių padariniams likviduoti, valdžios institucijų kompensacijos už produkcijos ar gamybos priemonių praradimą. (Privataus draudimo kompensacijoms naudojama F lentelė ir K lentelės 181 antraštė),

— 999 kodui priskiriamos išskirtinio pobūdžio dotacijos ir subsidijos (pvz., žemės ūkio–piniginė kompensacija). Atsižvelgiant į jų ypatingą pobūdį, tokios išmokos registruojamos pagal faktą,

— 1052 ir 2052 kodams priskiriamos kompensacijos už pieno gamybos nutraukimą. Metinės išmokos registruojamos kaip 1052, o vienkartinės išmokos – kaip 2052,

— 950 kodas turi būti naudojamas bendrosios paskirties subsidijoms, kurių negalima priskirti prie jokios veiklos (= nepriskiriamos nė vienam iš pirmiau nurodytų kodų).

▼M8

114.   Dotacijos ir subsidijos išlaidoms

Dotacijų ir subsidijų išlaidoms suma (59–92 antraštės).

115.

Iš jų: informacija apie 114 antraštės bendrą sumą pagal išlaidų kategoriją (59–92 antraštės).

116.

Dotacijos ir subsidijos gyvūnams pirkti

Dotacijų ir subsidijų gyvūnams pirkti suma (51–58 antraščių 1 skiltis).

117.

Iš jų: informacija apie 116 antraštės bendrą sumą pagal gyvūnų kategoriją (51–58 antraštės).

118.

Iš viso dotacijų ir subsidijų

112, 114 ir 116 antraščių suma.

▼M9

K.   GAMYBA (neįskaitant gyvulių)

Tam tikrų produktų antraštės (pozicijos) yra suskirstytos į sudėtines dalis. Tokiais atvejais informacija 4–10 skiltyse turėtų būti pateikiama ir sudėtinei daliai ir pagrindinei antraštei. Šiuo atveju sudėtinių dalių suvestiniai duomenys įrašomi į pagrindinę antraštę.

Atskirais įrašais reikėtų registruoti atidėtoje žemėje auginamus pasėlius pagal Tarybos reglamentus (EB) Nr. 1251/1999 ir (EB) Nr. 1782/2003. Be to, atskirus įrašus reikėtų naudoti tada, kai tie patys pasėliai auginami drėkinamoje ir nedrėkinamoje žemėje.

Duomenis apie nenuimtus pasėlius reikėtų įvesti pagal atitinkamą antraštę, išskyrus plotą, kurio nereikia įrašyti. Tas pats taikytina ir trumpiau kaip vieneriems metams nuomojamoje žemėje auginamiems pasėliams.

▼M8

A.   PASĖLIAI

Javai

Silosui naudojami javai neįtraukiami į toliau pateiktų produktų pagal 120–128 antraštes sąrašą. Juos reikia įtraukti pagal 326 antraštę „Pašariniai kukurūzai“ ir 327 antraštę „Kiti silosuojami javai“. Soros, kvietrugiai, grikiai ir sorgas (išskyrus pašarinį sorgą) įtraukiami pagal 128 antraštę „Kiti javai“. Pašarinis sorgas įtraukiamas į 145 antraštę „Kiti pašariniai augalai“.

Sėklos įtraukiamos į 120–128 antraštes.

120. Paprastieji kviečiai ir kviečiai spelta

121. Kietieji kviečiai

122. Rugiai (įskaitant mesliną)

123. Miežiai

124. Avižos

125. Vasarinių javų mišiniai

126. Grūdiniai kukurūzai (įskaitant drėgnus grūdinius kukurūzus)

127. Ryžiai

128. Kiti javai

Kitos lauko kultūros

129. Baltyminiai augalai

Visi sėkloms auginami baltyminiai augalai, įskaitant sėklas ir sausų ankštinių augalų mišinius su javais. Neįskaitomi ankštiniai augalai, kuriuos pjauna žalius, pvz., liucerna, kuriuos reikia įtraukti į 145 antraštę „Kiti pašariniai augalai“, aliejiniai baltyminiai augalai (pvz., soja) įtraukiami po 132 antrašte „Žoliniai aliejiniai augalai“ ir ankštinės kultūros, auginamos kaip daržovės, kuriuos reikia įtraukti po 136, 137 arba 138.

129 antraštės „Baltyminiai augalai“ paantraštės:

360. Žirniai, pašarinės pupos ir saldieji lubinai

361. Lęšiai, dvispalviai ražieniai ir vikiai

330. Kiti baltyminiai augalai

130. Bulvės (įskaitant ankstyvąsias ir sėklines bulves)

130 antraštės „Bulvės“ paantraštės:

Išsamesnė informacija turi būti pateikiama, jeigu ji yra ūkio apskaitoje.

362. Bulvės krakmolui

363. Kitos bulvės

131. Cukriniai runkeliai (neįskaitant sėklinių)

132. Žoliniai aliejiniai augalai (įskaitant sėklas)

132 antraštės „Žolinių aliejinių augalų“ paantraštės:

331. Rapsas

332. Saulėgrąžos

333. Soja

364. Linai, išskyrus pluoštinius linus (jeigu ūkio apskaitoje yra duomenų)

334. Kiti (įskaitant nepluoštinius linus, jeigu jie neužregistruoti po 364 paantrašte, ricinmedžiai, dygminai, sezamas, žemės riešutai, garstyčios, aguonos ir kiti aliejiniai augalai)

133. Apyniai (neįskaitant sėklų)

134. Tabakas (neįskaitant sėklų)

134 antraštės „Tabakas“ paantraštės:

Paantraštės atitinka tabako veislių grupes, kaip apibūdinta Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2075/92 (OL L 215, 1992 7 30, p. 70) dėl žaliavinio tabako rinkos bendro organizavimo, visų pirma jo 2 straipsnyje. Išsamesnė informacija pateikiama, jeigu ji yra ūkio ataskaitose.

365. Vytintas dūmuose (priskiriamos veislės: Virginia, Virginia D ir jo hibridai bei Bright)

366. Šviesusis,vytintas ore (priskiriamos veislės: Burley, Badischer Burley ir jo hibridai bei Maryland)

367. Tamsusis, vytintas ore (priskiriamos veislės: Badischer Geudertheimer, Pereg, Korso, Paraguay ir jo hibridai, Dragon Vert ir jo hibridai, Philippin, Petit Grammont (Flobecq), Semois, Appelterre, Nijkerk, Misionero ir jo hibridai, Rio Grande ir jo hibridai, Forchheimer Havanna Iic, Nostrano del Brenta, Resistente 142, Goyano, Geudertheimer hibridai, Beneventano, Brasile Selvaggio ir panašios veislės, fermentuotas Burley bei Havanna)

368. Vytintas virš liepsnos (priskiriamos veislės: Kentucky ir jo hibridai, Moro di Cori bei Salento)

369. Vytintas saulėje (priskiriamos veislės: Xanthi-Yaka, Perustitza, Samsun, Erzegovina ir panašios veislės, Myrodata Smyrnis, Trapezous ir Phi I, Kaba Koulak (neklasikinė), Tsebelia bei Mavra)

370.  Basmas (priskiriamos veislės: Basmas)

371.  Katerini (priskiriamos veislės: Katerini ir panašios veislės)

372.  Kaba-Koulak (klasikinis) (priskiriamos veislės: Elassona, Myrodata Agrinion ir Zychnomyrodata)

135. Kitos pramoninės kultūros (neįskaitant sėklų)

Taip pat medvilnė ar cukranendrės, pluoštiniai linai ir kanapės.

135 antraštės „Kitos pramoninės kultūros“ paantraštės:

345. Vaistiniai, kvapnieji ir prieskoniniai augalai, įskaitant arbatą, kavą ir cikoriją kavai

346. Cukranendrės

347. Medvilnė: ataskaitinių metų produkciją (5 skiltis) reikia nurodyti nevalyto medvilnės pluošto svoriu (100 kg)

373. Pluoštiniai linai (jeigu ūkio ataskaitose yra duomenų)

374. Kanapės (jeigu ūkio ataskaitose yra duomenų)

348. Kitos pramoninės kultūros. Taip pat priskiriami pluoštiniai linai ir kanapės, jeigu neužregistruotos po 373 ir 374 antraštėmis.

Daržovės ir nedaugiamečių augalų vaisiai

136. Šviežios laukuose auginamos daržovės, melionai ir braškės: augalai, auginami sėjomainoje su žemės ūkio kultūromis, įskaitant ananasus ir cukrinius kukurūzus

137. Šviežios daržovės, melionai ir braškės, auginami prekiniuose daržuose, lauke: augalai, auginami kartu su kitais sodo augalais ir trumpos sėjomainos sistemoje beveik nenutrūkstamo naudojimo žemėje gaunant keletą derlių per metus, įskaitant ananasus ir saldžiuosius kukurūzus

▼M10

138. Šviežios daržovės, melionai, braškės, auginami po stogu (įskaitant ananasus ir cukrinius kukurūzus): augalai, auginami po stogu (šiltnamiuose, nuolatiniuose šiltadaržiuose, prieinamuose plastikiniuose arkiniuose šiltnamiuose) per visą augimo laikotarpį arba didžiąją jo dalį. Neprieinamuose plastikiniuose arkiniuose šiltnamiuose, po plastikiniais gaubtais ar išardomuose šiltnamiuose auginami augalai nelaikomi po stogu auginamais augalais. Jeigu šiltnamis kelių aukštų, įskaitomas tik pagrindinis plotas.

▼M8

139. Grybai: visas plotas, kur vienas po kito auginami grybų derliai (pagrindinis plotas x pilnų derlių skaičius), turėtų būti nurodomas kvadratiniais metrais. Šis plotas neįtraukiamas į bendrus duomenis (183 antraštė).

Gėlės ir dekoratyviniai augalai

140. Lauke (neįskaitant daigynų) auginamos gėlės ir dekoratyviniai augalai (pagrindinis plotas)

141. Po stogu auginamos gėlės ir dekoratyviniai augalai (pagrindinis plotas)

140 ir 141 antraščių „Gėlės ir dekoratyviniai augalai“ paantraštės:

Išsamesnius duomenis reikia įvesti, jeigu jie yra ūkio ataskaitose.

342. Gėlių svogūnėliai, gumbasvogūniai ir gumbavaisiai

343. Skintos gėlės ir žiedpumpuriai

344. Žydintys ir dekoratyviniai augalai

Sėklos

142. Žolių sėklos (žolės ir pašariniai ankštiniai augalai)

143. Kitos sėklos (sodininkystės sėklos, sėklos ir sodinukai ariamajai žemei, neįskaitant grūdų, džiovintų ankštinių augalų, bulvių, aliejinių augalų ir žolių sėklų)

Pašarinės kultūros ir pūdymas

144. Pašariniai šakniavaisiai ir bastučio genties daržovės (pašariniai runkeliai, šakniavaisiniai griežčiai, pašarinės morkos ir pašarinės ropės, pusiau cukriniai pašariniai runkeliai, kiti pašariniai šakniavaisiai ir bastučio genties daržovės) (neįskaitant sėklinių)

145. Kiti pašariniai augalai

Visos žaliosios metinės ar daugiametės pašarinės kultūros, auginamos sėjomainoje ir užimančios tą patį žemės plotą trumpiau nei penkerius metus, neįskaitant žolinių kultūrų.

145 antraštės „Kiti pašariniai augalai“ paantraštės:

326. Pašariniai kukurūzai

327. Kiti silosuojami javai

328. Kiti pašariniai augalai

▼M9

146. Pūdymas: žemė, iš kurios per visus ataskaitinius metus negaunamas joks derlius. Pagal Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1251/1999 ir (EB) Nr. 1782/2003 reikalavimus atidėta nedirbama žemė taip pat turi būti įtraukta. Dar registruojama ir žaliuojanti atidėta žemė. Atidėta žemę, kurioje leidžiama auginti nemaistinius pasėlius, laikantis Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1251/1999 ir (EB) Nr. 1782/2003 reikia užregistruoti pagal atitinkamą pasėlių pavadinimo antraštę ir „pasėlių tipo“ 8 arba 9 kodą.

▼M8

147. Vienmetė žolė: žolė, sėta ariamojoje žemėje ir naudojama kaip žaliųjų pašarų kultūra trumpiau nei penkeri metai; įtraukiant trumpesniam nei vieneri metai laikotarpiui tam skirtus plotus. Bendroji šieno ir (arba) žolės pardavimų iš šių plotų suma taip pat turi būti nurodyta po šia antrašte.

148. Kiti pasėliai, neįtraukti į 120–147 antraštes ar į ankščiau paminėtas paantraštes.

149. Kitiems nuomojama sėjai paruošta žemė, įskaitant darbuotojams suteikiamą naudotis žemę, kaip atlyginimą natūra.

150. Pievos ir daugiametės ganyklos: kultivuojamosžemės ūkio naudmenos, nedirbamos pagal sėjomainų sistemą, bet nuolat paskirtos (penkeriems metams arba ilgiau) sėjamų arba laukinių žaliųjų pašarų kultūrų auginimui, paprastai tręšiamos ir įdirbamos. Bendroji šieno ir (arba) žolės pardavimų iš šių plotų suma turi būti nurodyta po šia antrašte.

151. Nesukultūrintos ganyklos: prastos kokybės ganyklos, įskaitant krūmynus, paprastai netręšiamos ir nedirbamos.

Daugiametės kultūros

152. Vaismedžių sodai ir uogynai

Taip pat įskaitant tropinius ir subtropinius vaisius; įskaitant bananus, bet neįskaitant po stogu auginamų daugiamečių augalų, registruojamų po 156 antrašte.

152 antraštės „Vaismedžių sodai ir uogynai“ paantraštės:

Produktai įrašomi pagal tokias paantraštes nepriklausomai nuo jų tolimesnio panaudojimo (šviežių produktų suvartojimas, džiovinimas, perdirbimas, konservavimas ir t. t.)

349. Sėklavaisiai: obuoliai, kriaušės ir t. t., neįskaitant razinų (291 paantraštė) ir valgomųjų vynuogių (285 paantraštė).

350. Kaulavaisiai: slyvos, persikai, abrikosai, vyšnios ir t. t., neįskaitant valgomųjų alyvuogių (281 paantraštė).

351. Riešutai: graikiniai, lazdyno riešutai, migdolai, kaštainiai ir t. t.

352. Smulkūs vaisiai ir uogos: raudonieji ir baltieji serbentai, avietės, figos ir t. t. (neįskaitant braškių, melionų ir ananasų: 136, 137 ir 138 antraštės)

353. Tropiniai ir subtropiniai vaisiai: bananai, avokados, mango, papajos ir t. t.

153. Citrusinių vaisių sodai.

153 antraštės „Citrusinių vaisių sodai“ paantraštės:

354. Apelsinai

355. Tanžerinai, mandarinai, klementinos ir panašūs smulkūs vaisiai

356. Citrinos

357. Kiti citrusiniai vaisiai

154. Alyvmedžių giraitės

154 antraštės „Alyvmedžių giraitės“ paantraštės:

281. Valgomosios alyvos

282. Alyvos aliejaus gamybai (parduodamos vaisiais)

283. Alyvų aliejus

284. Šalutiniai alyvuogių produktai

155. Vynuogienojai

155 antraštės „Vynuogienojai“ paantraštės:

285. Valgomosios vynuogės

286. Vynuogės rūšinio vyno gamybai (rūšinis vynas psr)

287. Vynuogės stalo vyno ir kito vyno, išskyrus rūšinį vyną, gamybai

288. Įvairūs vynuogienojų produktai: vynuogių misa, sultys, brendis, actas ir kiti ūkyje gaminami produktai

289. Rūšinis vynas (rūšinis vynas psr)

290. Stalo ir kitas vynas, išskyrus rūšinį vyną

291. Razinos

304. Šalutiniai vynuogienojų produktai (išspaudos, nuosėdos)

156. Po stogu auginami daugiamečiai augalai

157. Daigynai: įskaitant vynuogienojų daigynus; neįskaitant daigynų miškuose, tarnaujančių ūkio poreikiams

158. Kiti daugiamečiai augalai (karklai, vikšriai, bambukai, gluosniai ir t. t.)

159. Jaunų sodinių augimvietės, vertinamos pagal gamybos priemonių išlaidas (atsižvelgiama tik į tokius sodinius, kurie dar nepasiekė pilno gamybos pajėgumo). Ši suma taip pat įrašoma prie investicijų (G lentelė) 96 antraštėje „Daugiamečiai augalai“ (4 skiltis).

Kiti augalininkystės produktai

160. Produktai, gauti perdirbus atskirai nepaminėtus ūkio augalus; įskaitant alkoholį, bet neįskaitant pagaminto iš vynuogių, obuolių sidro, kriaušių sidro ar kitokio.

161. Šalutiniai augalininkystės produktai (išskyrus vynuogienojų ar alyvmedžių giraičių šalutinius produktus)

161 antraštės „Augalininkystės šalutiniai produktai“ paantraštės:

Išsamesnė informacija pateikiama, jeigu yra ataskaitose.

299. Šiaudai

300. Cukrinių runkelių lapai

301. Kiti šalutiniai produktai

B.   GYVŪNINĖS KILMĖS PRODUKTAI

162. Karvės pienas

163. Karvės pieno produktai

164. Avies pienas

165. Ožkos pienas

166. Vilna

167. Avies pieno produktai

168. Ožkos pieno produktai

▼M10

169. Vištų kiaušiniai (įskaitant perinti skirtus kiaušinius)

▼M8

170. Kiti gyvulininkystės produktai (parduotas mėšlas, užmokesčiai už veislinius patinus, kiti nei vištų kiaušiniai ir t. t.)

313. Medus ir bitininkystės produktai: medus, žaliava midui ir kiti produktai, ir šalutiniai produktai, jeigu galima, išreikšti medaus ekvivalentu centneriais (= 100 kg).

171. Auginimas pagal sutartį

Sąskaitų už auginimą pagal sutartį suma, iš esmės atitinkanti užmokesčius už suteiktas paslaugas ir atvejus, kai turėtojas neprisiima paprastai su šių gyvūnų auginimu arba penėjimu susijusios ekonominės rizikos.

171 antraštės „Auginimas pagal sutartį“ paantraštės:

Išsamesnė informacija pateikiama, jeigu ji yra ūkio ataskaitoje.

307. Pagal sutartį auginami galvijai

308. Pagal sutartį auginamos avys ir (arba) ožkos

309. Pagal sutartį auginamos kiaulės

310. Pagal sutartį auginami paukščiai

311. Pagal sutartį auginami kiti gyvūnai

C.   MIŠKININKYSTĖ

173. Miškinga vietovė

Miškais ir giriomis apaugusi vietovė, įskaitant miške esančius daigynus, taip pat tuopų sodinius. Atskiri medžiai, atžalynai ir alėjos nelaikomos miškinga vietove, jų plotai priskiriami prie juos supančios žemės. Miškinga vietovė tada registruojama, jeigu ją tvarko turėtojas, jei tvarkoma turėtojo darbo jėgos su ūkio įranga ir (arba) iš jos gaunami produktai panaudojami žemės ūkio valdoje.

174. Nukirstos medienos pardavimai: medienos pardavimų vertė, įskaitant panaudojimą ūkyje per ataskaitinius metus.

175. Stataus miško pardavimai: stataus miško pardavimų vertė per ataskaitinius metus.

176. Kiti miškininkystės produktai: miškininkystės produktų pardavimų vertė, neįskaitant medienos (kamštiena, pušų sakai ir t. t.)

D.   KITI PRODUKTAI

172. Įplaukos iš nepastovių ganomų plotų ir ganyklų išnuomavimo

177. Darbas pagal sutartį kitiems, įskaitant įrangos išnuomavimą

178. Palūkanos nuo likvidaus turto turėtojo banko sąskaitoje, kurių reikia ūkiui valdyti. Šios antraštės pildyti nereikia, jeigu apyvartinis kapitalas nustatomas sutartinai (taip pat žiūrėti instrukcijas dėl apyvartinio kapitalo, 102 antraštė).

179. Turizmas tam tikrais atvejais, kai jis persipina su žemės ūkio veikla ūkyje tokiu mastu, kad praktiškai neįmanoma jų atskirti ir kai dėl to atitinkamos išlaidos ir darbo sąnaudos įtraukiamos į atitinkamas antraštes, įplaukos iš šios veiklos įtraukiamos po šia antrašte. Čia taip pat priskiriama turizmo nuoma (stovyklavietės, kotedžai, jojimo paslaugos, medžioklė, žūklė ir t. t.).

180. Su ankstesniais ataskaitiniais metais susijusių įplaukų pataisymas: per metus gautos su ankstesniais ataskaitiniais metais susijusios sumos, kurios nebuvo įtrauktos į tų ataskaitinių metų gautinas sumas. Dotacijos, subsidijos ir tiesioginės paramos išmokos, susijusios su produktais, gyvūnais, paviršiaus plotu, išlaidomis ir nelaimėmis, turėtų būti įtrauktos einamiesiems ataskaitiniams metams po 112–119 antraštėmis, o ankstesniems ataskaitiniams metams – eilės numeriu 483.

181. Kiti ankščiau nepaminėti produktai ir įplaukos: darbuotojų apgyvendinimo vertė, įskaityta į algas ir užmokesčius natūra (vertinama remiantis atitinkamomis išlaidomis), ilgalaikio turto gamyba (visų ilgalaikio turto gamybos išlaidų vertė, įvertinta kaip einamosios ūkio išlaidos: žiūrėti „Bendrieji apibrėžimai ir instrukcijos“ b dalį), gauta kompensacija, kurios negalima niekam konkrečiai priskirti arba atimti iš išlaidų ir t. t.

182. Kiti plotai ir jų produkcija

182 antraštė apima visus kitus plotus, pvz., asmeninio naudojimo daržas, pastatais užstatyta žemė, keliai, diendaržiai, tvenkiniai ir t. t.

183. Iš viso: 120–182 ir 313 antraščių suma.

Tačiau į plotų sumą neįtraukiami plotai, kuriuose paeiliui auginamostos pačios kultūros ir grybai. Taigi plotų suma yra bendras ūkio plotas.

K LENTELĖS SKILTYS

Produktai (1 skiltis)

Produktai turėtų būti nurodomi pagal ankščiau pateiktus eilės numerius.

▼M9

Augalo tipas (2 skiltis)

Toliau pateikiami augalų tipai ir juos atitinkantys kodai:

0 kodas : Šis kodas naudojamas gyvulininkystės produktams, perdirbtiems produktams, atsargoms ir šalutiniams produktams.

A.

Laukuose auginami augalai (įskaitant šviežias lauke auginamas daržoves, melionus ir braškes sėjomainoje su žemės ūkio pasėliais; neįskaitant pasėlių, auginamų atidėtoje žemėje pagal Reglamentus (EB) Nr. 1251/1999 arba (EB) Nr. 1782/2003).

1 kodas

:

Nedrėkinamos pagrindinės kultūros

Prie pagrindinių kultūrų priskiriamos:

— vienos rūšies kultūros, t. y. vienintelės kultūros, auginamos konkrečiame plote per ataskaitinius metus,

— mišrios kultūros: augalai, sėjami, auginami ir nuimami kartu, ir galutinis produktas yra jų mišinys,

— kultūra, iš visų per ataskaitinius metus konkrečiame plote paeiliui augintų kultūrų ilgiausiai išlikusi dirvoje.

2 kodas

:

Nedrėkinamos kartu auginamos kultūros

Kurį laiką toje pačioje žemėje auginamos kultūros, tačiau paprastai nuimami atskiri derliai per ataskaitinius metus. Bendras plotas yra padalijamas tarp šių kultūrų proporcingai plotui, kurį faktiškai užima kiekviena iš jų.

3 kodas

:

Nedrėkinamos paeiliui auginamos kultūros (tarpinės kultūros)

Paeiliui ataskaitiniais metais konkrečiame plote auginamos kultūros ir nelaikomos pagrindinėmis kultūromis.

6 kodas

:

Drėkinamos pagrindinės arba kartu auginamos kultūros

7 kodas

:

Drėkinamos paeiliui auginamos kultūros

Laikoma, kad pasėliai drėkinami, kai vanduo paprastai yra tiekiamas dirbtiniu būdu.

Šie du augalų tipai turi būti nurodyti, jeigu informacija yra ataskaitoje.

B.

Pramoniniuose lauko daržuose auginamos daržininkystės ir gėlininkystės kultūros.

4 kodas : Lauke daržuose auginamos šviežios daržovės, melionai ir braškės (žiūrėti 137 antraštę) ir lauke auginamos gėlės bei dekoratyviniai augalai (žiūrėti 140 antraštę).

C.

Uždaro grunto augalai.

5 kodas : Uždarame grunte auginamos šviežios daržovės, melionai ir braškės (žiūrėti 138 antraštę), uždarame grunte auginamos gėlės bei dekoratyviniai augalai (vienamečiai arba daugiamečiai) (žiūrėti 141 antraštę), daugiamečiai augalai uždarame grunte (žiūrėti 156 antraštę). Jeigu reikia, dar ir 143, 285 ir 157 antraštės.

D.

Augalai, atidėtoje žemėje auginami pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1251/1999 arba (EB) Nr. 1782/2003.

8 kodas

:

Nedrėkinami augalai atidėtoje žemėje

9 kodas

:

Drėkinami augalai atidėtoje žemėje

E.

Energetiniai augalai.

10 kodas : Energetiniai augalai (Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 88–92 straipsniai).

Trūkstami duomenys (3 skiltis)

0 kodas

:

0 kodas įvedamas tada, kai duomenų netrūksta.

1 kodas

:

1 kodas turėtų būti įvedamas, kai nenurodomas plotas, kuriame auginami augalai (žiūrėti 4 skiltį), pavyzdžiui, kai tinkami parduoti augalininkystės produktai parduodami kaip nenuimti pasėliai arba gaunami iš trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui ar atsitiktinai išnuomotos žemės ir jeigu produkcija gaunama perdirbant nupirktus gyvulininkystės arba augalininkystės produktus.

2 kodas

:

2 kodas turėtų būti įvedamas auginant augalus pagal sutartį, kai dėl pardavimo sąlygų negalima nurodyti faktinės produkcijos (5 skiltis).

3 kodas

:

3 kodas turėtų būti įvedamas, kai dėl pardavimo sąlygų negalima nurodyti faktinės produkcijos, o augalai auginami ne pagal sutartį.

4 kodas

:

4 kodas turėtų būti įvedamas, kai trūksta duomenų apie plotą ir faktinę produkciją.

8 kodas

:

8 kodas turėtų būti įvedamas produkto kodui 146, kai plotas yra atidėtas kaip priemonė laikantis Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1251/99 arba (EB) Nr. 1782/2003 ir yra nedirbamas (gali būti žaliuojantis laukas).

▼M8

Plotas (4 skiltis)

Plotą reikia nurodyti arais (100 arų = 1 hektaras), išskyrus atvejus, kai reikia nurodyti grybams auginti naudojamą plotą (139 antraštė), kurį reikia nurodyti kvadratiniais metrais. Pastarasis plotas neįtraukiamas į bendrą plotą (žiūrėti 183 antraštę).

Kiekvieno augalininkystės produkto plotas pateikiamas šioje skiltyje, išskyrus šalutinius produktus (161, 284, 299–301 ir 304 antraštės) ir kai kuriuos perdirbtus produktus (160 ir 288 antraštės). Produktai, gauti perdirbant nupirktus augalus, ir tinkamų parduoti augalų produktai, nupirkti kaip nenuimti pasėliai arba gaunami iš ne pastoviai trumpesniam kaip vieneri metai laikotarpiui išnuomotos žemės, pateikiami nenurodant ploto. Į 3 skiltį įrašomas kodas 1 (trūkstami duomenys).

Paantraštėse, kur nurodomos šviežios daržovės, melionai ir braškės (335–341), gėlės bei dekoratyviniai augalai (342–344 antraštės), auginami prekiniuose daržuose lauke arba po stogu, pateikiamas tik augalų užimamas plotas (užsėtas plotas). Pavyzdys: jeigu ridikėliai ir po jų – porai auginami tame pačiame 1 ha daržo plote lauke, 137 antraštėje nurodomas pagrindinis plotas būtų 1 ha, o užsėtas plotas būtų du kartus po 1 ha ir įrašomas atitinkamai 339 ir 336 antraštėse. Jeigu tokios informacijos ūkio ataskaitose nėra, į 3 skiltį įrašomas kodas 1 (trūkstami duomenys).

Ataskaitinių metų gamyba (5 skiltis)

Gyvulininkystės ir augalininkystės produktų kiekiai, pagaminti per ataskaitinius metus (neįskaitant jokių nuostolių laukuose ir ūkyje). Nurodomi pagrindinių ūkio produktų kiekiai (išskyrus šalutinius produktus).

Šiuos kiekius reikia nurodyti centneriais (100 kg), išskyrus kiaušinius (169 antraštė), kurių kiekiai nurodomi tūkstančiais ir vyną bei vyno produktus (286–290 antraštės), kurie nurodomi hektolitrais. Pieno kiekiai nurodomi skystu pienu, neatsižvelgiant į formą, kuria jis parduotas, suvartotas ūkyje ar panaudotas atsiskaitant natūra, ar kitiems ūkio tikslams (grietinė, sviestas, sūris ir t. t.). Veršeliams žindyti suvartotas pienas į gamybą neįtraukiamas.

Jeigu dėl pardavimo sąlygų faktinės produkcijos centneriais nurodyti negalima (žiūrėti nenuimtų pasėlių ir pasėlių pagal sutartį pardavimą), dėl pasėlių pagal sutartį į 3 skiltį įrašomas kodas 2 (trūkstami duomenys), o kitais atvejais – kodas 3.

Pradinis įvertinimas (6 skiltis)

Produktų atsargoje (sandėliuose) vertė ataskaitinių metų pradžioje, neįskaitant gyvūnų. Produktus reikėtų vertinti supirkimo kainomis įvertinimo dieną.

Pardavimai (7 skiltis)

Bendroji produktų atsargoje ataskaitinių metų pradžioje ir nuimtų per metus pardavimų vertė (nesvarbu ar pajamos buvo gautos per ataskaitinius metus ar ne).

Į bendrąją parduotų produktų sumą įeina grąžintų į ūkį produktų (nugriebtas pienas, plaušiena ir t. t.) vertė. Pastaroji vertė taip pat įvedama ir prie ūkio išlaidų.

Bet kokios ataskaitinių metų kompensacinės išmokos (pvz., draudimo išmokos už krušos padarytą žalą) turi būti pridedamos prie konkrečių produktų pardavimų bendrosios sumos, jeigu tik jas galima paskirti tokių produktų gamybai, kitu atveju jos įrašomos po 181 antrašte „Kiti produktai ir įplaukos“.

Už produktus per ataskaitinius metus gautos dotacijos ir subsidijos neįtraukiamos į bendrąją pardavimų sumą; jos yra įrašomos po 112 antrašte (žiūrėkite šios antraštės instrukcijas). Kai prekybos išlaidos, jeigu tokių yra, žinomos, jos neatimamos nuo bendrosios pardavimų sumos, bet pateikiamos po 71 antrašte „Kitos specifinės gyvulininkystės išlaidos“ arba „Kitos specifinės augalininkystės išlaidos“.

Suvartojimas ūkyje ir išmokos natūra (8 skiltis)

Produktai, suvartoti turėtojo namiškių (įskaitant atostogautojų maistui ruošti panaudotus ūkio produktus) ir (arba) panaudoti atsilyginti natūra už prekes ir paslaugas (įskaitant atlyginimą natūra). Konkretūs produktai vertinami supirkimo kainomis.

Galutinis įvertinimas (9 skiltis)

Produktų atsargoje (sandėliuose) vertė ataskaitinių metų pabaigoje, neįskaitant gyvūnų. Produktus reikėtų vertinti supirkimo kainomis įvertinimo dieną.

Panaudojimas ūkyje (10 skiltis)

Ūkio produktų atsargoje (sandėliuose) ataskaitinių metų pradžioje ir (arba) pagamintų per metus bei panaudotų kaip gamybos priemonės ūkyje per metus, supirkimo vertė. Čia įeina:

— pašarai gyvūnams:

— paklausių ūkio produktų (produktų, kurie einamuoju laikotarpiu yra tinkami parduoti), sunaudotų per metus gyvūnų pašarams, supirkimo vertė. Ūkyje sunaudoti ūkio šiaudai (kaip pašaras ir kraikas) vertinami tik tada, kai juos galima parduoti tame regione tais konkrečiais metais. Veršeliams žįsti suvartotas pienas neįtraukiamas į panaudojimą ūkyje.

— Konkretūs produktai yra vertinami „supirkimo“ kaina,

— sėklos:

— paklausių ūkio produktų, panaudotų per ataskaitius metus kaip pasėlių sėklos, supirkimo vertė.

▼M9

L.   KVOTOS IR KITOS TEISĖS

Turimos nuosavos kvotos kiekis visada turi būti įrašomas į 9 skiltį.

Taip pat įrašykite anksčiau laisvai įgytas kvotas einamosiomis rinkos kainomis, jeigu jomis galima prekiauti nepriklausomai nuo žemės. Kvotos, kuriomis negalima prekiauti nepriklausomai nuo su jomis susijusios žemės, registruojamos tik G lentelėje.

Kai kurie duomenys, atskirai arba kaip suvestinių duomenų dalys, yra tuo pat metu įtraukiami į kitas F, G ir (arba) K lentelių antraštes.

Galimos antraštės:

401 pienas

402 priemokos už karves žindenes

404 priemokos už avis vedekles ir ožkas

421 cukriniai runkeliai

422 tabakas

423 bulvės krakmolui

441 amoniakas

442 organinis mėšlas

470 teisė į išmokas pagal supaprastintą išmokų schemą (neprivaloma)

499 kitos.

L LENTELĖS SKILTYS

Kvotos ar kitos teisės (1 skiltis)

Kvotos arba teisės antraštė.

Duomenų tipas (2 skiltis)

1 kodas

:

Su turtu susiję įrašai: pirkimai ir pardavimai

2 kodas

:

Su pajamomis susiję įrašai: kvotų nuomojimas ar išsinuomavimas

(3 skiltis). Nenaudojama

Mokėjimai (4 skiltis)

1 kodui 2 skiltyje:

Už nupirktas kvotas ar kitas teises sumokėta suma.

2 kodui 2 skiltyje:

Už kvotų ar kitų teisių lizingą arba nuomą sumokėta suma. Taip pat įtraukiama į F lentelės 85 antraštę „Sumokėta nuoma“.

Įplaukos (5 skiltis)

1 kodui 2 skiltyje:

Už parduotas kvotas ar kitas teises gauta suma.

2 kodui 2 skiltyje:

Už kvotų ar kitų teisių lizingą arba nuomą gauta suma. Taip pat įtraukiama į K lentelės 181 antraštę „Kiti produktai ir įplaukos“.

Pradinė vertė (6 skiltis)

1 kodui 2 skiltyje:

Paties savininko dispozicijoje esančių kiekių, anksčiau laisvai įgytų ar nusipirktų, pradinė vertė, kurią reikėtų nurodyti einamojo laikotarpio rinkos vertėmis, jeigu kvotomis galima prekiauti nepriklausomai nuo susijusios žemės.

2 kodui 2 skiltyje:

Netaikytina.

Nusidėvėjimas (7 skiltis)

Kvotų ir kitų teisių nusidėvėjimą galima įrašyti į šią skiltį. Tačiau kvotų ir kitų teisių nuvertėjimo negalima registruoti G lentelėje (340 pozicija).

Galutinė vertė (8 skiltis)

1 kodui 2 skiltyje:

Paties savininko dispozicijoje esančių kiekių, anksčiau laisvai įgytų ar nusipirktų, galutinė vertė, kurią reikėtų nurodyti einamojo laikotarpio rinkos vertėmis, jeigu kvotomis galima prekiauti nepriklausomai nuo susijusios žemės.

2 kodui 2 skiltyje:

Netaikytina.

Kiekis (9 skiltis)

Vienetai, kuriuos reikia naudoti:

— 401, 421–442 antraštėse: centneriai,

— 402 ir 404 antraštėse: priemokų pagrindinių vienetų skaičius,

— 470 antraštėse: teisių skaičius,

— 499 antraštėje įrašų nėra.

Mokesčiai, papildoma rinkliava (10 skiltis)

Įrašoma tik vieną kartą, jei 2 skiltis = 2.

401 antraštė: papildoma pieno rinkliava, taikoma produkcijai per ataskaitinius metus, arba sumokėta suma. ►M10  —————„—————“————— ◄

M.   TIESIOGINĖS IŠMOKOS, PAREMTOS PLOTU ARBA GYVULININKYSTĖS PRODUKCIJA – pagal Tarybos reglamentus (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999 ir (EB) Nr. 1782/2003 (600–680 ir 700–772 antraštės) ( 8 )

600.   Išmokos už plotą pagal Tarybos reglamentus (EB) Nr. 1251/1999 ir (EB) Nr. 1782/2003.

Bendroji išmokų už plotą suma taip pat turi būti įrašoma į J lentelę kodu 600. Į ją taip pat įeina ploto išmokos už atidėtą žemę ir energetinius augalus.

Išsami informacija apie 600 antraštę:

Antraštės 621–638 pildomos drėkinamiems augalams tik tada, jei jų auginimas specialiai numatytas nacionaliniame regioniniame plane. Tokiu atveju plotus ir išmokas nereikia traukti į 601–618 antraštes. Jeigu drėkinami plotai nėra specialiai išskirti nacionaliniame regionavimo plane, jie įrašomi 601–618 antraštėse.

601. Išmokos už plotą nedrėkinamose žemėse

4 skilties pagrindinių vienetų išmokoms skaičius: 602–618 antraščių suma, išskyrus 608, 614 ir 618 antraštes, kai tie patys pagrindiniai vienetai taip pat įrašyti kitoje M lentelės 5 skilties „Bendroji parama“ antraštėje: 602–618 antraščių suma.

Reikėtų užpildyti įvairias sudėtines antraščių dalis, bent jau tada, kai valstybė narė numatė savo regionavimo plane skirtingą kompensacijos schemą (dėl referencinio derlingumo, vienetinės paramos dydžio, bendro remtino ploto) skirtingiems paramai gauti skirtiems augalams.

602. Išmokos už javų plotus

603. Išmokos už aliejinių augalų plotus

604. Išmokos už baltyminių augalų plotus

605. Išmokos už javų silosui plotus

606. Išmokos už grūdinių kukurūzų plotus

607. Išmokos už kukurūzų silosui plotus

608. Išmokų priedai už kietųjų kviečių plotus tradicinės gamybos plotuose arba speciali parama kietųjų kviečių auginimui, kaip apibūdinta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1251/1999 5 straipsnio 4 dalyje ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003

609. Išmokos už kitų pasėlių plotus ariamoje žemėje

611. Išmokos už žolės silosui plotus

612. Išmokos už pluoštui auginamų linų plotus

613. Išmokos už pluoštui auginamų kanapių plotus

614. Priemoka už baltyminius augalus (jei neįtraukta į 604 antraštę)

618. Speciali priemoka už kietųjų kviečių kokybę (jei neįtraukta į 608 antraštę)

621. Išmokos už drėkinamos žemės plotus

4 skilties pagrindinių vienetų išmokoms skaičius: 622–638 antraščių suma, išskyrus 628, 634 ir 638 antraštes, kai tie patys pagrindiniai vienetai taip pat įrašyti kitoje M lentelės 5 skilties „Bendroji parama“ antraštėje: 622–638 antraščių suma.

Reikėtų užpildyti įvairias antraštes, bent jau tada, kai valstybė narė numatė savo regionavimo plane skirtingą kompensacijos schemą (dėl referencinio derlingumo, vienetinės paramos dydžio, bendro remtino ploto) skirtingiems paramai gauti skirtiems augalams.

622. Ploto išmokos už drėkinamus javus

623. Išmokos už drėkinamų baltyminių augalų plotus

625. Išmokos už drėkinamus javų silosui plotus

626. Išmokos už drėkinamus grūdinių kukurūzų plotus

627. Išmokos už drėkinamus kukurūzų silosui plotus

628. Išmokų priedai už drėkinamus kietųjų kviečių plotus tradicinės gamybos plotuose arba speciali parama, kaip apibūdinta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1251/1999 5 straipsnio 4 dalyje ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003

629. Išmokos už kitas drėkinamų lauko kultūrų plotus

632. Išmokos už drėkinamų pluoštui auginamų linų plotus

633. Išmokos už drėkinamų pluoštui auginamų kanapių plotus

634. Baltyminių augalų priemoka už drėkinamus baltyminius augalus (jei neįtraukta į 624 antraštę)

638. Speciali priemoka už drėkinamų kietųjų kviečių kokybę (jei neįtraukta į 628 antraštę)

650. Išmokos už atidėtos žemės plotus

655. Parama energetiniams augalams

670.   Supaprastintų išmokų schema pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003.

Bendra paramos pagal supaprastintų išmokų schemą suma taip pat taip pat turi būti įrašyta į J lentelę, 670 kodu.

670. antraštės detalės (neprivaloma):

671. Parama pagal bendrąją išmokų schemą (išskyrus priskiriamą 672–674 antraštėms); taip pat įeina pievų ar daugiamečių ganyklų, jei nediferencijuota

672. Parama pagal supaprastintą išmokų schemą pievoms ar daugiametėms ganykloms

673. Išmokos pagal supaprastintą išmokų schemą atidėtai žemei

674. Parama pagal supaprastintą išmokų schemą, pagrįsta specialiomis teisėmis į išmokas

680.   Supaprastinta išmokų schema už plotą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003.

Bendra paramos pagal supaprastintą išmokų schemą už plotą suma taip pat taip pat turi būti įrašyta į J lentelę, 680 kodu.

▼M10

700.   Tiesioginės išmokos už jautienos produkciją pagal Tarybos reglamentus (EB) Nr. 1254/1999 ir (EB) Nr. 1782/2003.

Bendroji tiesioginių išmokų už jautieną suma taip pat turi būti įrašyta į J lentelę 700 kodu.

Toliau pateiktoje lentelėje nurodytos visos tiesioginių išmokų už jautieną antraštės pagal reglamentus (EB) Nr. 1254/1999 ir (EB) Nr. 1782/2003.



Antraštės

Pagrindinių vienetų išmokoms skaičius

Bendroji parama

700

Iš viso išmokų už jautieną

(710, 720, 730, 740, 750, 760 antraščių suma)

—

Privaloma

710

Specialioji priemoka

(711 ir 715 antraščių suma)

Privaloma

Privaloma

711

Specialioji priemoka už bulius

Privaloma

Privaloma

715

Specialioji priemoka už jaučius

Privaloma

Privaloma

730

Priemoka už karves žindenes

(731 ir 735 antraščių suma)

—

Privaloma

731

Karvių žindenių priemoka už karves žindenes ir telyčias

Privaloma

Privaloma

735

Priemoka už karves žindenes: papildoma nacionalinė priemoka

Privaloma

Privaloma

740

Skerdimo priemokos

(741 ir 742 antraščių suma)

—

Privaloma

741

Skerdimo priemoka: nuo 1 iki 7 mėnesių

Neprivaloma

Privaloma

742

Skerdimo priemoka: 8 mėnesiai ir daugiau

Privaloma

Privaloma

750

Išmokos už ekstensyvųjį gyvulių auginimą, iš viso

Privaloma

Privaloma

760

Papildomos išmokos (nacionalinis paketas)

—

Privaloma

▼M9

770.   Priemoka už pieną, įskaitant papildomas išmokas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003



Antraštė

Pagrindinių vienetų išmokoms skaičius

Bendroji parama

770.

Priemoka už pieną ir papildomos išmokos

Privaloma

Privaloma

771.

Priemoka už pieną

Neprivaloma

Neprivaloma

772.

Papildomos išmokos

Neprivaloma

Neprivaloma

M LENTELĖS STULPELIAI

Produktas arba produktų derinys (1 skiltis)

(2 ir 3 skiltys).Nenaudojamos

Pagrindinių vienetų išmokoms skaičius (4 skiltis).

600–655, 680 ir 769 antraštėse plotas, už kurį augintojui mokama parama, turėtų būti nurodomas arais. 710–766 antraštėse reikėtų nurodyti išmokų skaičių. 670–674 antraštėse reikėtų nurodyti aktyvuotų teisių skaičių. 770–772 antraštėse reikėtų įrašyti individualaus referencinio kiekio sumą (centneriais).

Bendroji parama (5 skiltis)

Gautos paramos arba per ataskaitinius metus gautų teisių išmokoms gauti suma.

Referencinis kiekis (6 skiltis)

602–613, 622–633 ir 650 antraštėse reikėtų nurodyti augalų referencinį derlingumą (kilogramais iš hektaro), naudojamą gaunamoms priemokoms apskaičiuoti. Jeigu tokių duomenų ūkio ataskaitose nėra, juos gali įrašyti paskirtos ryšių įstaigos, naudodamos regioninius duomenis pagal ūkio vietovę.

(7–10 skiltys): nenaudojamos.

▼M8

N.   GYVŪNŲ PIRKIMŲ IR PARDAVIMŲ DUOMENYS

Gyvūnų kategorijos nurodomos naudojant kodinius numerius 22–50, atitinkančius D lentelėje naudojamas tų pačių gyvūnų kategorijų antraštes. Jeigu visų kategorijų duomenų nėra, galima panaudoti bendrus skaičius.

Atskirų gyvūnų rūšių (arklių, galvijų, avių, ožkų, kiaulių, paukščių, kitų gyvūnų) pirkimų ir pardavimų tarpines bendrąsias sumas reikia įvesti į E lentelę.

N LENTELĖS SKILTYS

Gyvūnų kategorija (1 skiltis)

Atitinka D lentelėje naudojamas antraštes.

(2 ir 3 skiltys): nenaudojamos.

Pirktų gyvūnų skaičius (4 skiltis)

Nurodoma galvomis.

Gyvūnų pirkimai (5 skiltis)

Iš viso nupirkta gyvūnų per ataskaitinius metus (įskaitant pirkimo išlaidas). Susijusios dotacijos ir subsidijos neatskaičiuojamos nuo šių pirkimų bendros sumos, bet nurodomos po 116 antrašte (žiūrėti šios antraštės instrukcijas).

Parduotų gyvūnų skaičius (6 skiltis)

Nurodoma galvūnų vienetais.

Gyvūnų pardavimai (7 skiltis)

Iš viso parduota gyvūnų per ataskaitinius metus. Susijusios dotacijos ir subsidijos neįtraukiamos į bendrąją pardavimų sumą, bet nurodomos po 112 antrašte (žiūrėti šios antraštės instrukcijas). Kai žinomos pardavimo išlaidos (jei tokių yra), jos neatskaičiuojamos nuo bendrosios pardavimų sumos, bet nurodomos po 71 antrašte „Kitos specifinės gyvulininkystės išlaidos“.

(8–10 skiltys): nenaudojamos.




III PRIEDAS

APSKAITOS DUOMENŲ PATEIKIMAS: TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS

1.   Įrangos charakteristikos



Įrangos rūšys

Specifiškumas

1,44/2,88 MB diskeliai

Rekomenduojamas suspaudimas

CD-ROM (WORM)

 

Elektroninis paštas

Oficialus už Privačių ūkių apskaitos duomenų tinklo tvarkymą atsakingos Komisijos tarnybos elektroninio pašto adresas

Rekomenduojamas suspaudimas

RICA tinklalapis

Oficialus už Privačių ūkių apskaitos duomenų tinklo tvarkymą atsakingos Komisijos tarnybos tinklalapis

Rekomenduojamas suspaudimas

4 mm kartridžas

DDS-1, DDS-2

8 mm kartridžas

„exabyte“ tipas

Bus priimamas tik ZIP suspaudimas.

Dėl kitų duomenų patiekimo formų gali susitarti kiekvienos valstybės narės atsakinga agentūra ir už Privačių ūkių apskaitos duomenų tinklo tvarkymą atsakinga Komisijos tarnyba.

2.   Bylos pateikimas

1) Ryšių palaikymo įstaiga turi pateikti apsikeitimo protokolą. Jame turėtų būti apibūdintos duomenų apsikeitimui naudojamos įrangos rūšies ir ta įranga perduodamos bylos techninės charakteristikos;

2) įrangoje yra tiktai viena byla;

3) byloje gali būti nustatytos arba kintamos apimties įrašai;

4) visi su ūkiu susiję duomenys pateikiami viename įraše;

5) ūkį apibūdina daugiausiai 1 987 duomenų vienetai, iš kurių: 487 yra fiksuoto lauko duomenų vienetai (žiūrėti I priedą) ir kintamas 10 duomenų grupių skaičius. Šis grupių skaičius nurodytas ūkio ataskaitos A lentelėje;

6) kiekvienas duomenø vienetas (langelis ar laukelis) turi bûti iðreikðtas sveikuoju skaièiumi laikantis toliau esanèioje lentelëje nurodytø tvarkiniø:



Tvarkinys

Duomenų vieneto apimtis

Kitos charakteristikos

Dvejetainis tvarkinys

Keturių baitų (32 bitų) nustatyta apimtis

Registruotas sveikasis dvejetainis tvarkinys

(Big-Endian/Most Significant Byte Left arba Little-Endian/Most Significant Byte Right tvarkinys, atitinkantis IEEE standartus)

Teksto tvarkinys

10 ar aukštesnė (laikantis apsikeitimo protokolo) nustatyta apimtis

ASCII rašmenys

Padding rašmuo turi būti lygus intervalui

Prieš neigiamus skaičius reikia prirašyti minuso ženklą („–“)

Skyriklio tūkstančiams nereikia

Kintama apimtis

Duomenų skyriklio rašmuo gali būti lygus intervalui, kableliui (,) arba kabliataškiui (;)

Reikia įrašyti papildomas įrašo pabaigos rašmenį (-enis) <Line Feed rašmuo> arba <Carriage Return ir Line Feed rašmenys>

Prieš neigiamus skaičius reikia prirašyti minuso ženklą („–“)

Skyriklio tūkstančiams nereikia



( 1 ) OL 109, 1965 6 23, p. 1859/65.

( 2 ) OL L 299, 1973 10 27, p. 1.

( 3 ) OL 148, 1966 8 10, p. 2701/66.

( 4 ) OL L 361, 1973 12 29, p. 84.

( 5 ) OL L 160, 1999 6 26, p. 1.

( 6 ) OL L 160, 1999 6 26, p. 21.

( 7 ) OL L 270, 2003 10 21, p. 1.

( 8 ) Prireikus šie kodai gali būti naudojami ir CNDP Čekijos Respublikoje, Estijoje, Kipre, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje