<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-923/19</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62019CC0923</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2021:125">EU:C:2021:125</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>16</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>16</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC">Generalinio advokato M. Bobek išvada – Byla C-923/19</HT></P><P><HT TYPE="SC">Van Ameyde España</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Michal Bobek Išvada</HT>,</P><P>pateikta <DATE ISO="20210223">2021 m. vasario 23 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: anglų.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Byla C‑923/19</HT></P><P>Van Ameyde España SA</P><P>prieš</P><P>GES, Seguros y Reaseguros, SA</P><P><HT TYPE="NORMAL">(<HT TYPE="ITALIC">Tribunal Supremo</HT> (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Direktyva 2009/103/EB</KEYWORD><KEYWORD>Motorinių transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas</KEYWORD><KEYWORD>Transporto priemonių eismo sąvoka</KEYWORD><KEYWORD>Pareigos apdrausti apimtis</KEYWORD><KEYWORD>Eismo įvykis, susijęs su skirtingų draudikų apdraustais vilkiku ir puspriekabe</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Įžanga</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT>Ar puspriekabei, kuri eismo įvykio metu buvo valdoma kaip sujungtosios transporto priemonės dalis, padaryta žala, kai dėl eismo įvykio kaltas vilkiko vairuotojas, turi būti padengiama iš privalomojo vilkiko draudimo, ar iš privalomojo puspriekabės draudimo, kai vilkikui ir puspriekabei taikomos atskiros civilinės atsakomybės draudimo sutartys, sudarytos su skirtingais draudikais?</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu Teisingumo Teismo prašoma toliau plėtoti savo (iki šiol) plačią jurisprudenciją dėl Direktyvos 2009/103/EB 3 straipsnio pirmoje pastraipoje pateiktos sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>transporto priemonių [eismas]<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P><DATE ISO="20090916">2009 m. rugsėjo 16 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="263" PAGE.FIRST="11" DATE.PUB="2009">OL L 263, 2009, p. 11</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>. Praeityje Teisingumo Teismo jau buvo prašoma patvirtinti, ar ta sąvoka apima, be kita ko, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>traktoriaus manevrą ūkio kieme, siekiant į daržinę įvairuoti prie šio traktoriaus prijungtą priekabą<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P><DATE ISO="20140904">2014 m. rugsėjo 4 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Vnuk</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑162/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2146">EU:C:2014:2146</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0059">59</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir rezoliucinė dalis).</P></NOTE>, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>situacij[ą], kai su įvykiu susijęs žemės ūkio paskirties traktorius tuo momentu, kai vyko šis įvykis, buvo naudojamas ne pagal savo pagrindinę paskirtį kaip transporto priemonė, bet kaip darbo mašina, generuojanti varos jėgą, reikalingą, kad veiktų herbicidų purkštuvo siurblys<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P><DATE ISO="20171128">2017 m. lapkričio 28 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Rodrigues de Andrade</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑514/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:908">EU:C:2017:908</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir rezoliucinė dalis).</P></NOTE>, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>situaciją, kai stovėjimo aikštelėje stovinčios transporto priemonės keleivis, atidarydamas šios transporto priemonės dureles, kliudo šalia stovinčią kitą transporto priemonę ir ją apgadina<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P><DATE ISO="20181115">2018 m. lapkričio 15 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">BTA Baltic Insurance Company</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑648/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:917">EU:C:2018:917</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir rezoliucinė dalis).</P></NOTE>, ar <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>situaciją &lt;…&gt;, kai pastato privačiame garaže pastatyta transporto priemonė, kuri naudojama pagal savo, kaip transporto priemonės, funkciją, užsidegė, taip<?PAGE NO="2"?> sukeldama gaisrą, kurio priežastis – šios transporto priemonės elektros sistema, o dėl jo buvo padaryta žala šiam pastatui, nors minėta transporto priemonė nebuvo pajudinta iš vietos daugiau nei 24 valandas iki gaisro<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P><DATE ISO="20190620">2019 m. birželio 20 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Línea Directa Aseguradora</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑100/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:517">EU:C:2019:517</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir rezoliucinė dalis).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>Bijau, kad panašiai kaip vilkikas, kuris nuvažiavo nuo kelio pagrindinėje byloje, tam tikri pirma nurodytos jurisprudencijos elementai nukrypo nuo tinkamos Direktyvos 2009/103 taikymo srities. Šioje išvadoje teigiu, kad, pirma, struktūriniu požiūriu Teisingumo Teismo funkcija nėra faktiškai taikyti Sąjungos teisę konkrečiais atvejais, formuojant tokią <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>faktinę jurisprudenciją<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/>. Antra, kalbant apie nagrinėjamą konkretų teisės aktą, pasakytina, kad Direktyvos 2009/103 3 straipsnyje pateikta sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>transporto priemonių [eismas]<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/>, taip pat kitos jame pateiktos neapibrėžtos teisinės sąvokos yra susijusios su bendrąja pareiga sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Atsižvelgiant į šių sąvokų tikslą ir paskirtį, pagal jas neturi būti sprendžiama, ar to draudimo apsauga taikoma konkretaus eismo įvyko atveju.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Europos Sąjungos teisė</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>Direktyvos 2009/103 1 straipsnyje pateiktos šios apibrėžtys:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>&lt;…&gt;</P><P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>transporto priemonė – bet kokia mechanine energija varoma motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti žeme, bet ne bėgiais, ir bet kokia sukabinta arba nesukabinta priekaba;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>nukentėjusioji šalis – bet kuris asmuo, turintis teisę gauti transporto priemone padarytos bet kokios žalos atlyginimą;</TXT></NP></ITEM></LIST></P></ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>Direktyvos 2009/103 3 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>Pareiga apdrausti transporto priemones<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>Kiekviena valstybė narė, laikydamasi 5 straipsnio, imasi visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad būtų apdrausta transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra jos teritorijoje, valdytojų civilinė atsakomybė.</ALINEA><ALINEA>Apdraustosios atsakomybės apimtis ir draudimo sąlygos nustatomos remiantis pirmoje pastraipoje nurodytomis priemonėmis.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;</ALINEA><ALINEA>Pirmoje pastraipoje nurodytas draudimas privalo suteikti draudimo apsaugą ir dėl žalos turtui, ir dėl žalos asmeniui.<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="3"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT>Direktyvos 2009/103 12 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>Specialios nukentėjusių asmenų kategorijos<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="012.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Nepažeidžiant 13 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, 3 straipsnyje minimas draudimas apima atsakomybę dėl visiems keleiviams, išskyrus vairuotoją, padarytos žalos dėl transporto priemonės naudojimo.</ALINEA></PARAG><P>&lt;…&gt;</P><PARAG IDENTIFIER="012.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>3 straipsnyje nurodytas draudimas apima draudimo apsaugą žalos asmeniui ir turtui atveju, jei tą žalą patiria pėstieji, dviratininkai ir kiti nemotorinių transporto priemonių valdytojai, kurie pagal nacionalinę civilinę teisę dėl įvykio, susijusio su motorine transporto priemone, turi teisę į padarytos žalos atlyginimą.</ALINEA><ALINEA>Šis straipsnis nepažeidžia nei nuostatų dėl civilinės atsakomybės, nei nuostatų dėl žalos dydžio.<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Nacionalinės teisės nuostatos</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT><DATE ISO="20041029">2004 m. spalio 29 d.</DATE> Karaliaus įstatyminiu dekretu Nr. 8/2004 buvo patvirtintas <HT TYPE="ITALIC">Ley sobre responsabilidad civil y seguro en la circulación de vehículos a motor</HT> (Įstatymas dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės ir draudimo; toliau – Transporto priemonių draudimo įstatymas)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P>BOE, Nr. 267, <DATE ISO="20041105">2004 m. lapkričio 5 d.</DATE>,. p. 36662</P></NOTE>. Jo 1 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>Civilinė atsakomybė<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="001.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Atsižvelgiant į pavojų, kylantį dėl motorinių transporto priemonių naudojimo, jų vairuotojai yra atsakingi už žalą asmenims ar turtui, padarytą dėl tokio naudojimo.</ALINEA></PARAG><P>&lt;…&gt;</P><PARAG IDENTIFIER="001.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Jei savininkas nėra vairuotojas, jis atsako už vairuotojo padarytą žalą asmenims ir turtui, jei savininką su vairuotoju sieja kurie nors iš <HT TYPE="ITALIC">Código Civil</HT> (Civilinio kodekso) 1903 straipsnyje ir <HT TYPE="ITALIC">Código Penal</HT> (Baudžiamojo kodekso) 120 straipsnio 5 dalyje nurodytų santykių. Savininkui tokia atsakomybė netaikoma, jei jis įrodo, kad ėmėsi visų atsargumo priemonių, kurių turėtų imtis apdairus žmogus, kad užkirstų kelią žalai atsirasti.</ALINEA></PARAG><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT>Transporto priemonių draudimo įstatymo 2 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>Reikalavimas apdrausti<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/> 1 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>Motorinių transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Ispanijoje, savininkai dėl kiekvienos jiems priklausančios transporto priemonės privalo sudaryti ir turėti galiojančią draudimo sutartį. Sutartis turi būti sudaryta dėl 1 straipsnyje nurodytos civilinės atsakomybės iki nustatytos privalomojo draudimo ribos &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="4"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT>Transporto priemonių draudimo įstatymo 5 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>Taikymo sritis ir išimtys<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/> 2 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>Privalomasis draudimas neapima turtinės žalos apdraustai transporto priemonei, ja gabenamoms arba draudėjui, apraustajam, [transporto priemonės] savininkui ar vairuotojui arba minėtų asmenų sutuoktiniams ar giminaičiams iki trečiojo giminystės ar svainystės laipsnio priklausančioms prekėms.<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Reglamento del seguro obligatorio de responsabilidad civil en la circulación de vehículos de motor</HT> (Reglamentas dėl privalomojo motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo), patvirtinto <DATE ISO="20080912">2008 m. rugsėjo 12 d.</DATE> Karaliaus dekretu Nr. 1507/2008<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P>BOE Nr. 222, <DATE ISO="20080913">2008 m. rugsėjo 13 d.</DATE>, p. 37487</P></NOTE>, 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>Motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės ir pareigos apsidrausti taikymo tikslais motorinėmis transporto priemonėmis laikomos visos variklinės transporto priemonės, skirtos važiuoti žeme, įskaitant mopedus, specialiosios paskirties transporto priemones, priekabas ir puspriekabes &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT>Be to, <HT TYPE="ITALIC">Reglamento</HT> <HT TYPE="ITALIC">General de Vehículos</HT> (Bendrasis transporto priemonių reglamentas), patvirtintame <DATE ISO="19981223">1998 m. gruodžio 23 d.</DATE> Karaliaus dekretu Nr. 2822/1998<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P>BOE Nr. <DATE ISO="19990122">22</DATE>, <DATE ISO="19990126">1999 m. sausio 26 d.</DATE>, p. 3440.</P></NOTE>, II a priede pateiktas transporto priemonių klasių ir kategorijų sąrašas, o pagal 5 straipsnį vilkikai ir puspriekabės laikomi atskiromis transporto priemonėmis, nors kartu jos gali sudaryti sujungtąją transporto priemonę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT>Remiantis <HT TYPE="ITALIC">Tribunal Supremo</HT> (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) jurisprudencija, sujungtąją transporto priemonę sudarančių transporto priemonių draudikai yra solidariai atsakingi trečiosioms šalims už ta sujungtąja transporto priemone padarytą žalą. Reglamento dėl privalomojo motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kaip jiems padalijama atsakomybė:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>Kai dvi sujungtos transporto priemonės yra vilkikas ir prie jo prikabinta priekaba ar puspriekabė arba dvi priekabos ir puspriekabės, ir neįmanoma nustatyti atitinkamos atsakomybės ribų, kiekvienas draudikas prie minėtų įsipareigojimų vykdymo prisideda pagal draudimo bendrovių susitarimų nuostatas; jei tokių susitarimų nėra, draudikų mokamos sumos yra proporcingos kiekvienos sudarytoje draudimo sutartyje nurodytos transporto priemonės metinių draudimo įmokų sumai.<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Faktinės aplinkybės, procesas nacionaliniuose teismuose ir prejudicinis klausimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT><DATE ISO="20140403">2014 m. balandžio 3 d.</DATE> įvyko eismo įvykis, kurio metu nuo kelio nuriedėjo ir apvirto sujungtoji transporto priemonė, sudaryta iš vilkiko<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P>Šioje išvadoje sąvokas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>vilkikas<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/> (angl. <HT TYPE="ITALIC">truck tractor</HT>) ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>vilkikas<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/> (angl. <HT TYPE="ITALIC">tractor unit</HT>) vartoju sinonimiškai, kaip reiškiančias tą pačią transporto priemonę. Pripažįstu, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prejudiciniame klausime vartoja sąvokas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>vilkikas<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/> (angl. <HT TYPE="ITALIC">truck tractor</HT>) ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>vilkikas<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/> (angl. <HT TYPE="ITALIC">tractor unit</HT>). Tačiau, kadangi nenurodyta ir nepaaiškinta, kuo šios sąvokos skiriasi, tiesiog darau prielaidą, kad jos reiškia tą patį.</P></NOTE> ir puspriekabės. Dėl eismo įvykio buvo kaltas vairuotojas, nes jis neatsargiai vairavo vilkiką.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT>Eismo įvykio metu puspriekabė buvo išnuomota <HT TYPE="ITALIC">Primafrío SL</HT>. Ji buvo apdrausta dėl žalos transporto priemonei pagal draudimo sutartį, sudarytą su <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>Ges, Seguros y Reaseguros, SA<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/> (toliau – GES). Civilinės atsakomybės trečiosioms šalims draudimo sutartis buvo sudaryta su<?PAGE NO="5"?> <HT TYPE="ITALIC">Seguros Bilbao</HT>. Vilkikas priklausė Portugalijos bendrovei <HT TYPE="ITALIC">Doctrans Transportes Rodoviarios de Mercadería Lda</HT>. Vilkiko civilinės atsakomybės trečiosioms šalims draudimo sutartis buvo sudaryta su Portugalijos bendrove <HT TYPE="ITALIC">Acoreana</HT>, kuriai Ispanijoje atstovauja <HT TYPE="ITALIC">Van Ameyde España SA</HT> (toliau – <HT TYPE="ITALIC">Van Ameyde</HT> arba ieškovė).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT>Po eismo įvyko GES sumokėjo <HT TYPE="ITALIC">Primafrio</HT> <FT TYPE="DECIMAL">34977,33</FT> EUR kompensaciją už puspriekabei padarytą žalą. <DATE ISO="20150313">2015 m. kovo 13 d.</DATE> GES vilkiko draudikui <HT TYPE="ITALIC">Van Ameyde</HT> pareiškė ieškinį pagrindinėje byloje. Tame ieškinyje ji prašė nurodyti draudikui sumokėti GES <FT TYPE="DECIMAL">34977,33</FT> EUR sumą ir teisės aktuose numatytas palūkanas. GES teigė, kad vilkikas ir puspriekabė yra atskiros transporto priemonės, priklausančios skirtingiems savininkams, kurie yra sudarę atskiras privalomojo draudimo sutartis. Todėl puspriekabė negali būti laikoma vilkiko gabenama preke. Jos savininkas yra trečiasis asmuo vilkiko privalomojo civilinės atsakomybės draudimo tikslais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT><DATE ISO="20160714">2016 m. liepos 14 d.</DATE> sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Juzgado de Primera Instancia n.<HT TYPE="SUP">o</HT> 1 de La Palma del Condado</HT> (La Palma del Condado pirmosios instancijos teismas Nr. 1, Ispanija) tą ieškinį atmetė. Tas teismas nusprendė, kad byloje taikoma antroji iš Transporto priemonių draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytų privalomojo motorinių transporto priemonių draudimo apsaugos išimčių, t. y. išimtis dėl vilkiku gabenamoms prekėms padarytos žalos. Puspriekabė turi būti laikoma <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>gabenamu kroviniu ar preke<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT>GES pateikė apeliacinį skundą <HT TYPE="ITALIC">Audiencia Provincial de Huelva, sección 2.<HT TYPE="SUP">a</HT></HT> (Huelvos provincijos teismas, 2 skyrius, Ispanija). <DATE ISO="20161222">2016 m. gruodžio 22 d.</DATE> tas teismas patenkino apeliacinį skundą ir ieškinį visiškai patenkino. Jis iš esmės nusprendė, kad Transporto priemonių draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta aptariama draudimo apsaugos išimtis taikoma tik dėl apdraustoje transporto <HT TYPE="ITALIC">priemonėje</HT>, o ne <HT TYPE="ITALIC">ja pačia</HT> gabenamoms prekėms padarytos žalos. Šiuo atveju puspriekabė buvo gabenama pačia apdrausta transporto priemone. Todėl ji buvo nuo vilkiko atskira transporto priemonė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT>Ieškovė tą spendimą apskundė <HT TYPE="ITALIC">Tribunal Supremo</HT> (Aukščiausiasis Teismas). Ieškovė teigia, kad buvo pažeista Transporto priemonių draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis. Pagal tą nuostatą vilkiko privalomojo draudimo apsauga neapima puspriekabei padarytos žalos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, Direktyvoje 2009/103 nėra aiškių nuostatų, susijusių su tuo, kaip turi būti nustatoma atsakomybė įvykus eismo įvykiui, susijusiam su sujungtąja transporto priemone, sudaryta iš atskirų transporto priemonių. Be to, nacionalinės teisės aktuose nenustatyta, kaip įvairių transporto priemonių, sudarančių sujungtąją transporto priemonę, draudikai turi pasidalyti atsakomybę, kai vienai iš transporto priemonių žala buvo padaryta tik dėl kitos transporto priemonės valdytojo kaltės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT>Kadangi <HT TYPE="ITALIC">Tribunal Supremo</HT> (Aukščiausiasis Teismas) kilo abejonių dėl teisingo Transporto priemonių įstatymo 5 straipsnio aiškinimo ir jo poveikio Direktyvos 2009/103 3 straipsnio taikymui, jis nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>Ar pagal [Direktyvos 2009/103] 3 straipsnio paskutinę pastraipą, siejamą su tos pačios direktyvos 1 straipsniu, draudžiamas toks nacionalinės teisės akto ([Transporto priemonių draudimo įstatymo] 5 straipsnio 2 dalies)) aiškinimas, pagal kurį tokiais atvejais, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, laikoma, kad puspriekabei padaryta žala nepatenka į vilkiko privalomojo draudimo apsaugos taikymo sritį, nes puspriekabė prilyginama vilkiku gabenamai prekei ar net dėl to, kad, kiek tai susiję su materialine žala, puspriekabė ir vilkikas laikomi sudarančiais vieną transporto priemonę?<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="6"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT>Rašytines pastabas pateikė ieškovė, atsakovė, Ispanijos vyriausybė ir Europos Komisija.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Analizė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT>Esu suglumęs. Taip yra ne todėl, kad nesuprasčiau, jog, jei vilkiko vairuotojas vairuoja neatsargiai, yra didelė tikimybė, kad transporto priemonė nuriedės nuo kelio ir apvirs, o taip bus padaryta žalos turtui ar asmeniui. Taip yra ir ne todėl, kad nesuprasčiau teisinio klausimo, kurį tikrai aiškiai išdėstė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas: kuris draudikas turėtų padengti prikabintai puspriekabei padarytą turtinę žalą tuo atveju, kai puspriekabė buvo valdoma kaip sujungtosios transporto priemonės dalis, kai visa transporto priemonė apvirto dėl vilkiko vairuotojo kaltės, ir kai kiekvieną sujungtąją transporto priemonę sudarančią transporto priemonę yra apdraudęs skirtingas draudikas?</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT>Suprantu, kad pateiktame prejudiciniame klausime remiamasi esama Teisingumo Teismo jurisprudencija. Tačiau man sudėtinga suprasti, kaip konkrečiai ES teisės nuostatose, kuriomis remiamasi, ar bet kurioje kitoje Direktyvos 2009/103 nuostatoje galėtų būti naudingos informacijos prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimais. Taip yra dėl dviejų esminių, tarpusavyje susijusių veiksnių: tinkamos to teisės akto taikymo srities ir Teisingumo Teismo vaidmens nagrinėjant prašymus priimti prejudicinį sprendimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT>Galima teigti, kad iki šiol šios srities Teisingumo Teismo jurisprudencijoje šių ribų ne visada būdavo laikomasi. Todėl šioje išvadoje pirmiausia aptarsiu pastarąjį klausimą, trumpai pristatęs kai kurią naujausią jurisprudenciją šioje srityje ir parodęs, kaip Teisingumo Teismui aiškinant Direktyvoje 2009/103 pateiktas neapibrėžtas teisines sąvokas, ypač sąvoką <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>transporto priemonių [eismas]<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/>, jo vertinimas tapo vis labiau ir labiau faktinis (A). Tada aptarsiu tinkamą, bent jau mano nuomone, Direktyvos 2009/103 3 straipsnio taikymo sritį, kuri susijusi su pareiga apdrausti, o ne atsakomybės nustatymu konkrečiais atvejais (B). Tada tas pastabas aptarsiu atsižvelgdamas į platesnį konstitucinį kontekstą ir priminsiu, kad pagal SESV 267 straipsnį Teisingumo Teismo funkcija yra Sąjungos teisės <HT TYPE="ITALIC">aiškinimas</HT> (C). Atsižvelgdamas į visus šiuos aspektus darysiu išvadą, kad nacionalinio teismo pagrindinėje byloje nagrinėjamas konkretus klausimas ES teisėje nereglamentuotas (D).</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>transporto priemonių [eismas]<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/></HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>Metams bėgant buvo nemažai bylų, kuriose buvo aiškinamos įvairios Direktyvos 2009/103 ar veikiau vienos iš penkių iki jos galiojusių direktyvų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P>Penkių direktyvų, kurios buvo įtrauktos į Direktyvą 2009/103, ja konsoliduotos ir panaikintos, sąrašą žr. Direktyvos 2009/103 29 straipsnyje ir I priede. Taip pat žr. II priedą, kuriame pateikta atskirų nuostatų atitikties lentelė.</P></NOTE> nuostatos. Tačiau konkreti jurisprudencijos kryptis dėl Direktyvos 2009/103 3 straipsnio pirmoje pastraipoje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P>Anksčiau buvo pateikta <DATE ISO="19710424">1971 m. balandžio 24 d.</DATE> Tarybos direktyvos 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="103" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="1972">OL L 103, 1972, p. 1</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 10) 3 straipsnio 1 dalyje.</P></NOTE> pateiktos sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>transporto priemonių [eismas]<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/> išaiškinimo siekiant nustatyti, ar konkrečiu atveju ta sąvoka apima nurodytą transporto priemonės manevrą ar naudojimą, kad būtų galima priimti sprendimą dėl atitinkamo draudiko atsakomybės, buvo pradėta 2014 m. Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Vnuk</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P><DATE ISO="20140904">2014 m. rugsėjo 4 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Vnuk</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑162/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2146">EU:C:2014:2146</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>D. Vnuk krovė šieno ritinius į daržinės pastogę, kai traktorius su priekaba atbuline eiga įvažiavo į kiemą ir kliudė kopėčias, ant kurių stovėjo D. Vnuk. D. Vnuk nukrito. Nors tuo atveju nacionalinėje teisėje buvo bendrai nustatyta privalomosios motorinių transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo apimtis, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, <HT TYPE="ITALIC">atsižvelgiant į konkrečias situacijos aplinkybes</HT>, kilo abejonių, ar atlyginti žalą D. Vnuk iš tikrųjų turi traktoriaus savininko draudimo bendrovė. Todėl Teisingumo Teismo buvo klausiama, ar sąvoką <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0031" REF.END="QE0031"/>transporto priemonių [eismas]<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/> <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0032" REF.END="QE0032"/>reikia aiškinti taip, kad ši sąvoka neapima konkretaus [toje byloje nagrinėjamo] atvejo, kai kraunant šieno ritinius į daržinę kitos kasacinio proceso šalies apdraustas asmuo traktoriumi su priekaba nuvertė ant kopėčių stovėjusį kasatorių, nes tai nebuvo kelių eismo atvejis<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P>Ten pat, 25 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas nusprendė, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0033" REF.END="QE0033"/>sąvoka „transporto priemonių [eismas]<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/> apima bet kokį transporto priemonės naudojimą, kuris atitinka įprastą šios transporto priemonės funkciją. Taigi, ta sąvoka galėtų apimti traktoriaus manevrą ūkio kieme, siekiant į daržinę įvairuoti prie šio traktoriaus prijungtą priekabą, kaip buvo pagrindinėje byloje nagrinėjamu atveju, o tai turėjo patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P>Ten pat, 59 punktas ir rezoliucinė dalis.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Byloje <HT TYPE="ITALIC">Rodrigues de Andrade</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P><DATE ISO="20171128">2017 m. lapkričio 28 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Rodrigues de Andrade</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑514/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:908">EU:C:2017:908</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> nagrinėta situacija, kai traktorius stovėjo su įjungtu varikliu, kad žemės ūkio darbuotojai galėtų naudoti purkštuvo siurblį kaip priemonę purkšti herbicidais sutuoktinių Rodrigues de Andrade vynuogyną. Dėl traktoriaus masės, jo variklio vibracijos ir stipraus lietaus susidarė nuošliauža. Todėl traktorius nukrito nuo terasų, apvirto ir prispaudė darbuotoją; šis darbuotojas mirė. Dėl šių nelaimingų įvykių kilusiame ginče iš esmės buvo siekiama nustatyti, ar kompensacija, kuri turi būti mokama žuvusio darbuotojo sutuoktiniui, turi būti mokama iš traktoriaus civilinės atsakomybės draudimo (transporto priemonės draudimo), ar iš ūkio savininkės civilinės atsakomybės draudimo, kuriuo draudžiama jos atsakomybė už nelaimingus atsitikimus darbe. Remdamasis Sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Vnuk</HT>, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausė, ar pareiga apdrausti taikoma tik tais atvejais, kai transporto priemonė juda, ar ir tuomet, kai ji stovi vietoje, bet jos variklis įjungtas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas priminė, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0034" REF.END="QE0034"/>transporto priemonių [eismas]<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/> apima ne tik kelių eismo situacijas, t. y. eismą viešuosiuose keliuose. Ta sąvoka apima bet kokį transporto priemonės naudojimą, kuris atitinka įprastą jos funkciją<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Ten pat, 34 punktas.</P></NOTE>. Tos sąvokos apimtis taip pat nepriklauso nuo teritorijos, kurioje motorinė transporto priemonė buvo naudojama, savybių<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P>Ten pat, 35 punktas.</P></NOTE>; ta sąvoka apima bet kokį transporto priemonės naudojimą kaip transporto priemonės<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P>Ten pat, 38 punktas.</P></NOTE>. Tada Teisingumo Teismas konstatavo, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0035" REF.END="QE0035"/>transporto priemonių [eismas]<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/> neapima situacijos, kai su įvykiu susijęs žemės ūkio paskirties traktorius to įvykio metu buvo naudojamas ne pagal savo pagrindinę paskirtį kaip transporto priemonė, bet kaip darbo mašina, generuojanti varomąją jėgą, reikalingą, kad veiktų herbicidų purkštuvo siurblys<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P>Ten pat, 42 punktas ir rezoliucinė dalis.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Byla <HT TYPE="ITALIC">Núñez Torreiro</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P><DATE ISO="20171220">2017 m. gruodžio 20 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Núñez Torreiro</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑334/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:1007">EU:C:2017:1007</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> susijusi su Ispanijos kariuomenės pareigūnu, kuris dalyvavo naktinėse karinėse pratybose, vykusiose kariniame poligone Ispanijoje. Jis buvo karinės visureigės transporto priemonės su <HT TYPE="ITALIC">Aníbal</HT> ratais, kuri važiavo vikšrinėms transporto priemonėms skirtoje<?PAGE NO="8"?> teritorijoje, keleivis. Transporto priemonė apvirto, o pareigūnas patyrė įvairių sužalojimų. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausė, ar nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias esant tokiai situacijai leidžiama netaikyti transporto priemonių valdytojų atsakomybės, atitinka Direktyvos 2009/103 3 straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad aptariama transporto priemonė prieš apvirsdama buvo naudojama karinio poligono teritorijoje, į kurią draudžiama patekti bet kokiai nekarinei transporto priemonei, ir toje šios teritorijos zonoje, kuri nepritaikyta ratinių transporto priemonių eismui, neturi įtakos sąvokai <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0036" REF.END="QE0036"/>transporto priemonių [eismas]<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P>Ten pat, 34 punktas.</P></NOTE>.Todėl Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad Direktyvos 2009/103 3 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamas nacionalinės teisės aktas, pagal kurį į privalomąjį draudimą buvo leidžiama neįtraukti žalos, patirtos vairuojant motorines transporto priemones keliuose ir teritorijose, kurios nėra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0037" REF.END="QE0037"/>pritaikytos eismui<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/>, išskyrus kelius ir teritorijas, kurios, nors nepritaikytos, vis dėl to tam <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0038" REF.END="QE0038"/>įprastai naudojamos<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P>Ten pat, 36 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Byloje <HT TYPE="ITALIC">BTA Baltic Insurance Company</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P><DATE ISO="20181115">2018 m. lapkričio 15 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">BTA Baltic Insurance Company</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑648/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:917">EU:C:2018:917</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> Teisingumo Teismo buvo klausiama, ar sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0039" REF.END="QE0039"/>transporto priemonių [eismas]<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/> apima situaciją, kai prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje transporto priemonės keleivis atidarė jos dureles ir apgadino šalia stovinčią kitą transporto priemonę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Savo sprendime Teisingumo Teismas paaiškino, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0040" REF.END="QE0040"/>transporto priemonių naudojimas<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/> reiškia ne tik transporto priemonės vairavimą, bet apima ir veiksmus, kuriuos paprastai atlieka keleiviai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P>Ten pat, 45 punktas.</P></NOTE>. Transporto priemonės durelių atidarymas buvo jos naudojimas. Todėl toks naudojimas atitiko įprastą transporto priemonės funkciją, kadangi atidarydami transporto priemonės dureles asmenys gali į ją įlipti ir iš jos išlipti arba pakrauti ir iškrauti šia transporto priemone vežamas ar vežtas prekes<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P>Ten pat, 36 punktas.</P></NOTE>. Be to, aplinkybė, kad įvykio metu transporto priemonė stovėjo, nereiškia, kad ji nebuvo naudojama ar kad toks naudojimas neatitiko įprastos šios transporto priemonės funkcijos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P>Ten pat, 38 punktas.</P></NOTE>. Todėl Teisingumo Teismas nusprendė, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0041" REF.END="QE0041"/>transporto priemonių [eismas]<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/> apima situaciją, kai stovėjimo aikštelėje stovinčios transporto priemonės keleivis, atidarydamas šios transporto priemonės dureles, kliudo šalia stovinčią kitą transporto priemonę ir ją apgadina<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P>Ten pat, 48 punktas ir rezoliucinė dalis.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Byloje <HT TYPE="ITALIC">Línea Directa Aseguradora</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P><DATE ISO="20190620">2019 m. birželio 20 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Línea Directa Aseguradora</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑100/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:517">EU:C:2019:517</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> naujos transporto priemonės savininkas ją pasistatė privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Kitą dieną jam užvedus variklį transporto priemonė nejudėjo. Vėliau tą naktį dėl transporto priemonės elektros grandinės joje kilo gaisras. Dėl gaisro buvo padaryta žala pastatui, kuriame transporto priemonė stovėjo. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kilo klausimas, ar pastatui padaryta žala turi būti padengta pagal automobilio draudimo sutartį (automobilio savininko sudarytą sutartį dėl transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės), ar pagal būsto draudimo sutartį (pastato savininko sudarytą sutartį dėl civilinės atsakomybės).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Atsakydamas Teisingumo Teismas paaiškino, kad transporto priemonė vis tiek yra naudojama pagal jos, kaip transporto priemonės, funkciją, kai ji juda ir kai ji stovi tarp dviejų judėjimo momentų. Taigi, transporto priemonės pastatymas privačiame garaže taip pat yra jos naudojimas. Todėl Direktyvos 2009/103 3 straipsnio pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad šioje nuostatoje numatyta sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0042" REF.END="QE0042"/>transporto priemonių [eismas]<QUOT.END REF.START="QS0042" CODE="201C" ID="QE0042"/> apima situaciją, kuri buvo nagrinėjama toje byloje, kai pastato privačiame garaže pastatyta transporto priemonė, kuri buvo naudojama pagal savo, kaip transporto priemonės, funkciją, užsidegė, taip sukeldama gaisrą, kurio priežastis – šios transporto priemonės elektros sistema, o dėl jo buvo padaryta žala šiam pastatui, nors minėta transporto priemonė nebuvo pajudinta iš vietos daugiau nei 24 valandas iki gaisro<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P>Ten pat, 48 punktas ir rezoliucinė dalis.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Byla <HT TYPE="ITALIC">Bueno Ruiz ir Zurich Insurance</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P><DATE ISO="20191211">2019 m. gruodžio 11 d.</DATE> Nutartis <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bueno Ruiz ir Zurich Insurance</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑431/18</NO.CASE>, nepaskelbta Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:1082">EU:C:2019:1082</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> susijusi su blogos techninės būklės automobiliu. Iš jo privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vietoje, kurioje tas automobilis įprastai buvo statomas, pritekėjo alyvos ir kitų slidžių skysčių. <DATE ISO="20150919">2015 m. rugsėjo 19 d.</DATE> toje automobilio stovėjimo vietoje susidarė didelis alyvos telkinys ir išplito į šalia esantį plotą. Gretimoje automobilio stovėjimo vietoje pastatyto automobilio savininkė, bandydama į jį įlipti, paslydo ant alyvos. Ji pareiškė ieškinį ir automobilio, iš kurio pritekėjo skysčių, draudikui, ir asmeniškai jo savininkui. Nacionalinis teismas, remdamasis ankstesne Teisingumo Teismo jurisprudencija šiuo klausimu, tačiau nebūdamas tikras dėl sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0043" REF.END="QE0043"/>transporto priemonių [eismas]<QUOT.END REF.START="QS0043" CODE="201C" ID="QE0043"/> apimties ir turėdamas abejonių, kokia šalis yra atsakinga tokiu atveju, kaip nagrinėjamas byloje (draudikas, automobilio savininkas ar galbūt automobilių stovėjimo aikštelės valdytojas), klausė, ar pagal Direktyvos 2009/103 3 straipsnį draudžiamas toks aiškinimas, pagal kurį privalomojo draudimo apsauga apima žalą, atsiradusią dėl transporto priemonės skysčių išsiliejimo stovėjimo aikštelės vietoje, kurioje ji yra pastatyta, arba atliekant statymo manevrus privačioje stovėjimo aikštelėje, esančioje savininkų bendrijoje, trečiųjų tos bendrijos naudotojų atžvilgiu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0032"><P>Ten pat, 16–26 punktai.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Atsakydamas Teisingumo Teismas priminė, kad Direktyvos 2009/103 3 straipsnio pirmą pastraipą reikia aiškinti taip, kad transporto priemonė yra naudojama pagal jos, kaip transporto priemonės, funkciją, kai ji juda, taip pat iš esmės tada, kai ji stovi tarp dviejų judėjimo momentų. Tai, kad nelaimė įvyko dėl išsiliejusios alyvos, kuri bėgo ne tik tada, kai automobilis stovėjo, bet ir tada, kai jis buvo užvestas ir judėjo, neturi reikšmės. Automobilio judėjimas ir jo pastatymas privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje yra transporto priemonės naudojimas, kuris atitinka įprastą jos, kaip vežti skirtos priemonės, funkciją<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0033"><P>Ten pat, 40–43 punktai.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Pirma nurodyti pavyzdžiai yra tik keli pasirinkti Teisingumo Teismo per pastaruosius kelerius metus nagrinėtų bylų dėl Direktyvos 2009/103 3 straipsnyje pateiktos sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0044" REF.END="QE0044"/>transporto priemonių [eismas]<QUOT.END REF.START="QS0044" CODE="201C" ID="QE0044"/> pavyzdžiai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0034"><P>Taip pat žr., pavyzdžiui, <DATE ISO="20170907">2017 m. rugsėjo 7 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Neto de Sousa</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑506/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:642">EU:C:2017:642</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20180904">2018 m. rugsėjo 4 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Juliana</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑80/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:661">EU:C:2018:661</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), mano neseniai pateiktą išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ubezpieczeniowy Fundusz Gwarancyjny</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑383/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:1003">EU:C:2020:1003</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), kuri dar neišnagrinėta.</P></NOTE>. Pasirinkti pavydžiai yra reikšmingi dviem aspektais. Pirma, kalbant apie konkrečią teisės sritį, Teisingumo Teismas rėmėsi sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0045" REF.END="QE0045"/>transporto priemonių [eismas]<QUOT.END REF.START="QS0045" CODE="201C" ID="QE0045"/>, kuri iš tiesų pateikta Direktyvos 2009/103 3 straipsnyje, tačiau gana skirtingame kontekste ir skirtingu tikslu, kad iš esmės nuspręstų, ar privalomojo transporto priemonės draudimo apsauga apima konkretų transporto priemonės naudojimą eismo įvykio metu. Antra, <HT TYPE="ITALIC">struktūriniu ir sisteminiu lygiu</HT> Teisingumo Teismo priimamų sprendimų abstrakcijos lygis ėmė<?PAGE NO="10"?> darytis toks, kad gali kilti klausimas, ar Teisingumo Teismas iš tikrųjų užtikrina vienodą Sąjungos teisės <HT TYPE="ITALIC">aiškinimą</HT> (tai yra šio teismo funkcija pagal SESV 267 straipsnį), o ne <HT TYPE="ITALIC">taiko</HT> Sąjungos teisę konkrečiais atvejais (tai turėtų būti nacionalinių teismų funkcija) (C).</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl tinkamos Direktyvos 2009/103 (3 straipsnio) apimties</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Direktyva 2009/103 galbūt nėra visapusiškiausias Sąjungos teisės aktas struktūros prasme. Taip yra todėl, kad šiuo teisės aktu penkios ankstesnės direktyvos buvo sujungtos į vieną. Todėl konsoliduotos direktyvos 1 straipsnyje pateikiamos apibrėžtys, o ne nustatomas, kaip įprasta, jos dalykas, tikslas ar taikymo sritis. Nuostatose, kuriomis pradedama direktyva, pirmiausia nustatoma pareiga apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę (3 straipsnis), kuri valstybėms narėms turėtų leisti sistemingai netikrinti tokio draudimo transporto priemonėms įvažiuojant į jų teritoriją (4 straipsnis).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Toliau atskiruose Direktyvos 2009/103 skyriuose pateikiamos kitos taisyklės keliais klausimais. Tie skyriai iš esmės grindžiami ankstesnėmis ir dabar panaikintomis direktyvomis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0035"><P>Žr. atitikties lentelę Direktyvos 2009/103 II priede.</P></NOTE>. Pirma, yra nuostatų dėl privalomojo transporto priemonių draudimo apimties, pareigos apdrausti išimčių ir tretiesiems asmenims ir nukentėjusiesiems teikiamos apsaugos. Antra, dauguma kitų nuostatų yra susijusios su instituciniais ir procedūriniais klausimais: nacionalinių už žalos atlyginimą atsakingų įstaigų įsteigimu, ES sistemos susiejimu su žaliosios kortelės sistema ir nacionalinių draudikų biurų tinklu, informacijos centrų įsteigimu ir tų įstaigų bendradarbiavimo ir susitarimo procedūromis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0036"><P>Dėl sudėtingos ES sistemos ir žaliosios kortelės sistemos sąveikos žr. mano išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑587/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:234">EU:C:2017:234</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0053">53</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Vis dėlto dviejose pagrindinėse (esminėse) Direktyvos 2009/103 nuostatose, t. y. 3 ir 4 straipsniuose, siejamuose su tos direktyvos 2 konstatuojamąja dalimi, tam tikra prasme nustatytas bendras šio teisės akto tikslas: užtikrinti motorinių transporto priemonių sukeltuose kelių eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų aukšto lygio apsaugą ir (taikant šią apsaugą) skatinti laisvą judėjimą Europos Sąjungoje. Kitaip tariant, tam, kad iš valstybių narių galėtų būti reikalaujama neatlikti sistemingų į jų teritoriją iš kitų valstybių narių įvažiuojančių transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo patikrinimų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0037"><P>Žr. Direktyvos 2009/103 4 straipsnį. Taip pat žr. <DATE ISO="20140904">2014 m. rugsėjo 4 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Vnuk</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑162/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2146">EU:C:2014:2146</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20190620">2019 m. birželio 20 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Línea Directa Aseguradora</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑100/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:517">EU:C:2019:517</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</P></NOTE>, buvo manoma, kad labai svarbu užtikrinti galimų per eismo įvykius nukentėjusių asmenų aukšto lygio apsaugą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0038"><P>Aiškindamas direktyvas Teisingumo Teismas ne kartą pažymėjo tikslą užtikrinti transporto priemonių sukeltuose eismo įvykiuose nukentėjusių asmenų aukšto lygio apsaugą; pirmiausia žr., pavyzdžiui, <DATE ISO="20180904">2018 m. rugsėjo 4 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Juliana</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑80/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:661">EU:C:2018:661</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ar naujausią <DATE ISO="20191211">2019 m. gruodžio 11 d.</DATE> Nutartį <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bueno Ruiz and Zurich Insurance</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑431/18</NO.CASE>, nepaskelbta Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:1082">EU:C:2019:1082</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Todėl pagal tos direktyvos 3 straipsnio pirmą pastraipą valstybėse narėse turi būti suderinta <HT TYPE="ITALIC">pareiga apdrausti</HT> transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra tos valstybės narės teritorijoje, valdytojų civilinę atsakomybę. Tuo tikslu direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje pateikta bendra sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0046" REF.END="QE0046"/>transporto priemonė<QUOT.END REF.START="QS0046" CODE="201C" ID="QE0046"/> apibrėžtis, 1 straipsnio 4 dalyje nurodyta, ką reiškia sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0047" REF.END="QE0047"/>teritorija<QUOT.END REF.START="QS0047" CODE="201C" ID="QE0047"/>, o 5 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kai valstybė narė dėl tam tikrų transporto priemonių gali nukrypti nuo pareigos apdrausti. Be to, direktyvos 8 straipsnyje nurodyti reikalingi dokumentai ir taip 3 straipsnyje numatytos pareigos apdrausti apimtis susiejama su 10 straipsnyje numatytos nacionalinės už žalos atlyginimą atsakingos įstaigos mokamu žalos<?PAGE NO="11"?> atlyginimu. Taip pat yra nuostatų dėl mažiausių privalomojo draudimo sumų (9 straipsnis), specialių nukentėjusių asmenų kategorijų (12 straipsnis), draudimo sutarčių išimčių sąlygų (13 straipsnis) ir vienkartinių įmokų ir draudimo apsaugos pagal tas įmokas (14 straipsnis).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Taigi, iš direktyvos tikslo ir struktūros matyti, kad ja buvo siekiama suderinti (gana minimaliai)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0039"><P>Dėl jurisprudencijos, kurioje pažymimas įvairių direktyvose tiesiogiai nereglamentuotų elementų minimalus suderinimas ankstesnėmis ir dabartinėmis direktyvomis dėl motorinių transporto priemonių draudimo, žr., pvz., <DATE ISO="20121023">2012 m. spalio 23 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Marques Almeida</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑300/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:656">EU:C:2012:656</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20160121">2016 m. sausio 21 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">ERGO Insurance ir Gjensidige Baltic</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑359/14 ir C‑475/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:40">EU:C:2016:40</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20170914">2017 m. rugsėjo 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Delgado Mendes</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑503/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:681">EU:C:2017:681</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> <HT TYPE="ITALIC">pareigą</HT> apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, šios direktyvos tikslas nebuvo ir toliau nėra suderinti, kaip konkrečiais motorinių transporto priemonių sukeltų eismo įvykių atvejais turi būti padalijama <HT TYPE="ITALIC">atsakomybė</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Kita vertus, sutinku, kad šie du klausimai yra tarpusavyje susiję. Galų gale, platesni, struktūriniai klausimai dėl to, ar apskritai buvo pareiga apdrausti arba ar nacionalinės teisės aktai ar draudimo sutartys apskritai atitinka kitus direktyvos reikalavimus, gali kilti konkrečioje byloje, kuri dažnai būna susijusi su civilinės atsakomybės nustatymo toje byloje klausimu. Tačiau šie klausimai vis tiek yra atskiri. Pareiga apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę yra daug platesnė ir <HT TYPE="ITALIC">bendra</HT>. Ji turi būti nustatoma <HT TYPE="ITALIC">ex ante</HT>, atsižvelgiant į bendrus ir objektyvius kriterijus, ir būti gana pastovi bėgant laikui. Ar konkreti draudimo sutartis gali būti taikoma konkrečiomis aplinkybėmis, kai transporto priemone buvo padaryta žala, ir kokią funkciją ta transporto priemonė atliko tuo metu, yra <HT TYPE="ITALIC">ex post</HT> sprendimas dėl atsakomybės už konkretų eismo įvykį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0040"><P>Žr. <DATE ISO="20180904">2018 m. rugsėjo 4 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Juliana</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑80/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:661">EU:C:2018:661</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Išsamų aptarimą žr. mano išvadoje byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ubezpieczeniowy Fundusz Gwarancyjny</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑383/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:1003">EU:C:2020:1003</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Ankstesniame skyriuje nurodytos bylos yra geri pavyzdžiai šiuo klausimu. Tose bylose buvo nagrinėjimas ne klausimas, ar buvo pareiga apdrausti transporto priemonę, sukėlusią eismo įvykį. Atrodo, kad visose šiose bylose transporto priemonės buvo apdraustos, taigi Direktyvos 2009/103 3 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyta pareiga buvo įvykdyta. Iš tikrųjų buvo nagrinėjamas klausimas, ar padaryta žala turi būti atlyginama iš privalomojo transporto priemonės draudimo, atsižvelgiant į konkretų eismo įvykį ir veiklą, kuri buvo vykdoma atitinkamu momentu, ar kompensacija už tą žalą turėtų mokama iš kito draudimo arba pagal žalą padariusio asmens asmeninę atsakomybę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Vis dėlto tokio pobūdžio sprendimai Direktyvos 2009/103 3 straipsnyje nereglamentuoti. Kitaip tariant, tos direktyvos 3 straipsnyje numatyta pareiga yra įvykdyta, kai sudaryta draudimo sutartis ir numatyta garantijų sistema nukentėjusiesiems. Jei laikomasi aiškių, minimalių ir bendrų kitose Direktyvos 2009/103 nuostatose nustatytų reikalavimų, klausimas, kas ir kaip konkrečiai atskiru atveju turi sumokėti kompensaciją už padarytą žalą, toje direktyvoje nereglamentuotas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Manau, tai yra tinkama Direktyvos 2009/103 3 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatytos pareigos apimtis. Taigi, klausimai, kurie pagal tą poziciją gali būti nagrinėjami, o ypač aiškinant toje nuostatoje pateiktas sąvokas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0048" REF.END="QE0048"/>transporto priemonių [eismas]<QUOT.END REF.START="QS0048" CODE="201C" ID="QE0048"/>, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0049" REF.END="QE0049"/>(valstybės narės) teritorija<QUOT.END REF.START="QS0049" CODE="201C" ID="QE0049"/>, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0050" REF.END="QE0050"/>įprastinė buvimo vieta (toje teritorijoje)<QUOT.END REF.START="QS0050" CODE="201C" ID="QE0050"/> arba <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0051" REF.END="QE0051"/>civilinės atsakomybės<QUOT.END REF.START="QS0051" CODE="201C" ID="QE0051"/> minimalią taikymo sritį ir apimtį, yra susiję su pareigos apdrausti civilinės atsakomybės draudimu apskritai taikymo sritimi ir apimtimi. Tai nėra klausimas, ar konkrečiomis nurodyto eismo įvykio aplinkybėmis transporto priemonės naudojimui konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis taikoma konkretaus transporto priemonės draudimo apsauga. Tai yra ne tik klausimas, susijęs su teisės taikymu (jį aptarsiu kitame skyriuje), bet ir (arba pirmiausia) klausimas, kuris Direktyvoje 2009/103 nereglamentuotas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="12"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Trumpai tariant, neapibrėžtos Sąjungos teisės teisinės sąvokos, nors jos ir gali būti savarankiškos, negali būti taikomos neatsižvelgiant į jų kontekstą, nustatytą teisės akto tekste, struktūroje ir formuluojant tikslą. Direktyvos 2009/103 3 straipsnio pirmoje pastraipoje pateikta sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0052" REF.END="QE0052"/>transporto priemonių [eismas]<QUOT.END REF.START="QS0052" CODE="201C" ID="QE0052"/> yra tik bendrosios valstybių narių pareigos užtikrinti, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra jų teritorijoje, valdytojų civilinė atsakomybė būtų apdrausta, dalis. Nei ta nuostata, nei <HT TYPE="ITALIC">a fortiori</HT> viena sąvoka, neatsižvelgiant į visos nuostatos kontekstą, nėra skirtos pateikti bendrosioms gairėms dėl sprendimo dėl atsakomybės už konkretų eismo įvykį priėmimo, ypač kai įprasta pareiga sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį pagal tą nuostatą buvo įvykdyta ir kai nėra jokio akivaizdaus prieštaravimo bet kurioms kitoms aiškioms Direktyvos 2009/103 nuostatoms.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">C.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisės aiškinimas, palyginti su taikymu</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Yra kitas klausimas, susijęs su ankstesniu klausimu, kurį verta priminti. Pagal SESV 267 straipsnio pirmą pastraipą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl Sutarčių <HT TYPE="ITALIC">išaiškinimo</HT> arba Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir <HT TYPE="ITALIC">išaiškinimo</HT>. Priešingai, Sąjungos teisės taikymas, nepriklausomai nuo to, ar jis atliekamas Teisingumo Teismui pagal SESV 267 straipsnį pateikus išaiškinimą, ar, kaip įprasta daugumoje bylų, be išaiškinimo, visų pirma yra nacionalinių teismų funkcija.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Žinoma, teisės taikymas gali apimti tam tikrus aspektus, susijusius su teisės aiškinimu. Be to, teisės aiškinimas vargu ar gali būti atliekamas abstrakčiai, neatsižvelgiant į konkretaus (-čių) atvejo (-ų) aplinkybes, kai vertinamas siūlomo išaiškinimo pagrįstumas. Taigi nei abstrakčiai, nei bendrai neįmanoma nurodyti, kada tiksliai baigiamas teisės aiškinimas ir kada pradedamas jos taikymas (ir atvirkščiai).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Vis dėlto manau, kad ši byla ir šios išvados A skyriuje aptartos bylos yra geri ir konkretūs pavyzdžiai, kada Teisingumo Teismo įsikišimas nebūtinas, ypač pirma nurodytu faktinių aplinkybių lygiu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Visų pirma, atsižvelgiant į šios išvados B skyriuje pateiktas pastabas, būtinybė išaiškinti ES teisėje numatytas neapibrėžtas teisines sąvokas, įskaitant Direktyvos 2009/103 3 straipsnyje pateiktą sąvoką <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0053" REF.END="QE0053"/>transporto priemonių [eismas]<QUOT.END REF.START="QS0053" CODE="201C" ID="QE0053"/>, priklauso nuo nagrinėjamos nuostatos teksto, konteksto ir tikslo. Siekiant nuspręsti, ar konkretaus eismo įvykio aplinkybėmis apskritai atsirado atitinkamo draudiko atsakomybė, iš tikrųjų nėra poreikio aiškinti sąvoką „transporto priemonių [eismas].</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Antra, net ir darant prielaidą, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0054" REF.END="QE0054"/>transporto priemonių [eismas]<QUOT.END REF.START="QS0054" CODE="201C" ID="QE0054"/> turėtų būti taikoma nagrinėjant atskiras bylas dėl atsakomybės ir ja turėtų būti remiamasi siekiant nustatyti, ar konkretus transporto priemonės naudojimas atitinkamu momentu yra įprastas jos naudojimas, bet kurios (norminės) teisinės taisyklės taikymas atsižvelgiant į neribotą galimų faktinių aplinkybių įvairovę yra ribotas. Todėl Teisingumo Teismas jau kelis kartus nurodė, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0055" REF.END="QE0055"/>transporto priemonių [eismas]<QUOT.END REF.START="QS0055" CODE="201C" ID="QE0055"/> apima <HT TYPE="ITALIC">bet kokį įprastą</HT> transporto priemonės <HT TYPE="ITALIC">naudojimą</HT>, kuris atitinka jos, kaip vežti skirtos priemonės, funkciją<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0041"><P>Jau nurodyta <DATE ISO="20140904">2014 m. rugsėjo 4 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Vnuk</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑162/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2146">EU:C:2014:2146</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0059">59</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir vėliau pakartota visuose šios išvados A skyriuje nurodytuose sprendimuose.</P></NOTE>. Žinoma, galima diskutuoti, ar tokia apibrėžtis yra per plati, per siaura ar šiek tiek klaidinanti ir kaip konkrečiai reikėtų ją tobulinti. Tačiau, jei tokia diskusija dėl ES teisės sąvokos apimties nėra tiesiogiai ir aiškiai iškelta prašyme priimti prejudicinį sprendimą, sunku įžvelgti, kaip dar vienu patvirtinimu, kad konkreti<?PAGE NO="13"?> nagrinėjama situacija iš tiesų yra dar vienas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0056" REF.END="QE0056"/>transporto priemonių [eismo]<QUOT.END REF.START="QS0056" CODE="201C" ID="QE0056"/> atvejis, būtų prisidedama prie tikslo užtikrinti vienodą Sąjungos teisės aiškinimą Sąjungoje, kurį numatė Sutarčių rengėjai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Žinoma, galima teigti, kad bet koks Teisingumo Teismo pareiškimas tam tikra prasme užtikrins vienodą Sąjungos teisės aiškinimą ir taikymą Sąjungoje. Žinoma, tai tiesa. Iš tiesų, Teisingumo Teismui priėmus sprendimą, pavyzdžiui, Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Línea Directa Aseguradora</HT>, reikia tikėtis, kad visos situacijos, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0057" REF.END="QE0057"/>kai pastato privačiame garaže pastatyta transporto priemonė, kuri naudojama pagal savo, kaip transporto priemonės, funkciją, užsidegė, taip sukeldama gaisrą, kurio priežastis – šios transporto priemonės elektros sistema, o dėl jo buvo padaryta žala šiam pastatui, nors minėta transporto priemonė nebuvo pajudinta iš vietos daugiau nei 24 valandas iki gaisro<QUOT.END REF.START="QS0057" CODE="201C" ID="QE0057"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0042"><P><DATE ISO="20190620">2019 m. birželio 20 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Línea Directa Aseguradora</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑100/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:517">EU:C:2019:517</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir rezoliucinė dalis).</P></NOTE>, visoje Sąjungoje bus vertinamos vienodai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Vis dėlto gali pagrįstai kilti klausimas, ar pagal SESV 267 straipsnį Teisingumo Teismas turėtų užtikrinti tokio pobūdžio ir lygio vienodą aiškinimą. Tai labiau primena siaurų kazuistinių sprendimų priėmimą, o tokius sprendimus turėtų priimti nacionalinis pirmosios instancijos teismas. Be to, iš patirties matyti, kad dėl tokios <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0058" REF.END="QE0058"/>faktinės jurisprudencijos<QUOT.END REF.START="QS0058" CODE="201C" ID="QE0058"/> tiesiog kyla papildomų klausimų ir atsiranda tolesnis poreikis atskirti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0043"><P>Žr. generalinio advokato F. Jacobs išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Wiener SI</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑338/95</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1997:352">EU:C:1997:352</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0050">50</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), kurioje pažymėta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0059" REF.END="QE0059"/>išsamiais atsakymais į itin konkrečius klausimus ne visada skatinamas toks vienodas taikymas. Dėl tokių atsakymų gali tik kilti papildomų klausimų.<QUOT.END REF.START="QS0059" CODE="201C" ID="QE0059"/></P></NOTE>. Kaip yra tuo atveju, kai transporto priemonė buvo pastatyta viešoje gatvėje, o ne privačiame garaže? Kaip yra tuo atveju, kai automobilis nebuvo pajudintas iš vietos kur kas ilgesnį laikotarpį, todėl faktiškai laikomas stovinčiu vietoje? Kaip yra tuo atveju, kai gaisras kilo ne automobilio elektros sistemoje, o kitoje vietoje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0044"><P>Žr. <DATE ISO="20191211">2019 m. gruodžio 11 d.</DATE> Nutartį <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bueno Ruiz ir Zurich Insurance</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑431/18</NO.CASE>, nepaskelbta Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:1082">EU:C:2019:1082</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>?</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Trečia, pagrindinė Teisingumo Teismo funkcija turėtų būti suformuluoti ar patikslinti iš ES teisės kylančias normines, teisines <HT TYPE="ITALIC">premissa maior</HT>, kurias turi taikyti nacionalinei teismai. Konkretaus atvejo faktinių aplinkybių subendrinimas, <HT TYPE="ITALIC">premissa minor</HT> ir išvados dėl ES taikymo tuo konkrečiu atveju priėmimas yra nacionalinių teismų funkcija.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Žinoma, pagal SESV 267 straipsnį nacionalinis teismas gali bet kada pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą. Tačiau paprastai, atsižvelgiant į klausimus, kurie jau buvo išaiškinti, klausimas turėtų būti susijęs Sąjungos teisės tikslinimu atsižvelgiant į <HT TYPE="ITALIC">premissa maior</HT>, kuri turi būti taikoma pagrindinėje byloje (jos patikslinimas, aiškinimas siauriau, aiškinimas plačiau, išimties numatymas ir pan.). Dar vienas patvirtinimas, kad ta pati, anksčiau suformuluota <HT TYPE="ITALIC">premissa maior</HT> taikoma dar vienam faktinių aplinkybių deriniui, niekaip neprašant persvarstyti esamos <HT TYPE="ITALIC">premissa maior</HT>, yra Sąjungos teisės taikymo klausimas, o ši funkcija pavesta nacionaliniams teismams.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Reikia pripažinti, kad šios idealios ribos tampa šiek tiek neaiškios, kai siauri faktiniai elementai tampa ES teisėje nustatytos <HT TYPE="ITALIC">premissa maior</HT> dalimi. Tokiais atvejais prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiantis teismas gali būti visiškai teisus norėdamas patikrinti, ar nauji ir skirtingi faktiniai elementai iš tiesų priklauso teisinei taisyklei, kurią Teisingumo Teismas norėjo suformuluoti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0045"><P>Šiuo aspektu, susijusiu su klausimu, kuris iš tiesų susijęs su Direktyvos 2009/103 3 straipsniu, t. y. kada baigiasi toje nuostatoje numatyta pareiga sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį, žr. mano išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ubezpieczeniowy Fundusz Gwarancyjny</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑383/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:1003">EU:C:2020:1003</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="14"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Siekiant nustatyti tinkamą abstrakcijos lygį, svarbu pirmiausia atsižvelgti į du elementus: teisminę savikontrolę ir tam tikro lygio leidžiamos įvairovės priėmimą. Žinoma, vienodumo reikalavimas ir vienodas Sąjungos teisės aiškinimas visoje Sąjungoje Teisingumo Teismo jurisprudencijoje visada užėmė pagrindinę vietą. Tačiau gana natūralu, kad šiuo aspektu svarbu atskirti klausimus, kurie iš tikrųjų svarbūs tam tikslui, ir klausimus, kurie, ypač atsižvelgiant į (paprastai) ribotus ES teismų teisminius išteklius, nėra svarbūs.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Pavyzdžiui, galima įsivaizduoti situaciją, kai ant galinės sėdynės sėdintis taksi keleivis lipdamas iš automobilio gerai neapsižiūrėjęs atidaro užpakalines dureles ir įbrėžia tuo metu pro šalį važiuojantį automobilį. Ar tai reiškia <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0060" REF.END="QE0060"/>transporto priemonės [eismą]<QUOT.END REF.START="QS0060" CODE="201C" ID="QE0060"/> pagal Direktyvos 2009/103 3 straipsnį? Ar kompensacija už turtui padarytą žalą turi būti mokama iš taksi, o ne pravažiuojančio automobilio valdytojo civilinės atsakomybės draudimo? O gal asmeniškai atsakingas turėtų būti taksi keleivis, nes prieš atidarydamas dureles jis gerai neapsižiūrėjo?</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>Nesuprantu, kodėl Sąjungos civiliniuose teismuose galima įvairovė dėl to, kaip reikia išnagrinėti tokią bylą (jei, atsižvelgiant į nebaigtinį faktinių kintamųjų ir niuansų sąrašą, dėl kurių gali būti pateisinamas kitoks rezultatas, identiška byla apskritai susiklostytų), turėtų būtų Teisingumo Teismo nagrinėjamas klausimas. Tokia byla, jei joje atsitiktinai nekyla platesnis nacionalinės teisės ar praktikos normų nesuderinamumo su kitomis Sąjungos teisės tiesioginėmis nuostatomis klausimas, yra susijusi su teisės taikymo sritimi. Be to, drįsčiau teigti, kad toks vienodumas, kiek tai susiję su konkrečių bylų rezultatų vienodumu, yra mitas. Iš tikrųjų tokio vienodumo negalima pasiekti net itin centralizuotose nacionalinėse teismų sistemose, kurios, kitaip nei Teisingumo Teismas, nagrinėdamas prašymus priimti prejudicinį sprendimą, atlieka išsamią žemesniųjų teismų sprendimų peržiūrą dėl teisingo teisės taikymo konkrečiais atvejais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Trumpai tariant, Sąjungos teisės (net ir suderintose srityse) <HT TYPE="ITALIC">taikymas</HT> nacionaliniuose teismuose pasižymi tam tikra įvairove. Tai ne tik leidžiama, bet ir pagrįsta bei įprasta. Teisingumo Teismo, kuriam pagal SESV 267 straipsnį pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą dėl Sąjungos teisės aiškinimo, prašoma nustatyti išorines tos įvairovės ribas pateikiant vienodą Sąjungos teisės, įskaitant joje pateiktų neapibrėžtų teisinių sąvokų, <HT TYPE="ITALIC">išaiškinimą</HT>. Tačiau tas išaiškinimas turi likti tinkamo abstrakcijos lygio. Kitaip tariant, pagal SESV 267 straipsnį Teisingumo Teismo užduotis yra užtikrinti vienodą ES teisės aiškinimą taikomų teisės normų, o ne kiekvienos bylos rezultato lygiu. Logiškai tai reiškia, kad net esant pagrįstam teisės normų vienodumui konkretūs rezultatai gali skirtis.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">D.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl šios bylos</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63.</NO.P><TXT>Dėl dviejuose ankstesniuose šios išvados skyriuose nurodytų priežasčių iš esmės sutinku su Ispanijos vyriausybės pagrindiniu argumentu ir Komisijos pastabomis: pagal Direktyvos 2009/103 3 straipsnį <HT TYPE="ITALIC">nedraudžiamas</HT> nė vienas iš (priešingų nacionalinių) Transporto priemonių draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies išaiškinimų, <HT TYPE="ITALIC">nes</HT> sprendimas dėl to, ar konkretaus atvejo aplinkybėmis puspriekabei, valdomai kaip sujungtosios transporto priemonės dalis, padaryta žala turi būti atlyginta iš vilkiko civilinės atsakomybės draudimo, ar iš puspriekabės civilinės atsakomybės draudimo, nurodytose Sąjungos teisės nuostatose <HT TYPE="ITALIC">nereglamentuotas</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64.</NO.P><TXT>Vis dėlto manau, kad apibendrinant reikia nurodyti tris su konkrečiu atveju susijusias pastabas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="15"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65.</NO.P><TXT>Pirma, tai, kad nacionalinės teisės nuostata, kurią savo klausime formaliai nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, yra Transporto priemonių draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, kurioje iš tiesų reglamentuota privalomojo draudimo (apskritai) <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0061" REF.END="QE0061"/>apimtis ir išimtys<QUOT.END REF.START="QS0061" CODE="201C" ID="QE0061"/>, yra beveik nereikšminga atsižvelgiant į pagrindinės bylos aplinkybes. Kaip pažymėjo Ispanijos vyriausybė, nacionalinėje teisėje yra konkreti nuostata dėl atskirų sujungtąją transporto priemonę sudarančių transporto priemonių atsakomybės padalijimo susidūrimo atveju, t. y. Reglamento dėl privalomojo motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo 19 straipsnis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0046"><P>Žr. šios išvados 12 punktą.</P></NOTE>. Tačiau toje nuostatoje reglamentuotas tik atsakomybės padalijimas <HT TYPE="ITALIC">tretiesiems asmenims</HT> padarytos žalos atveju. Taigi abejonių ir aiškinimo skirtumų konkrečiais atvejais nacionaliniu lygiu kilo dėl kitos situacijos, kuri toje nacionalinės teisės (išvestinėje) nuostatoje nenumatyta: ką daryti, jei žala buvo padaryta ne trečiajam asmeniui, o žalą padarė viena sujungtosios transporto priemonės dalis kitai?</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66.</NO.P><TXT>Vis dėlto tai tik patvirtina aplinkybę, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kilusios abejonės dėl aiškinimo, kurios greičiausiai sustiprėjo dėl skirtingų bylos nagrinėjimo rezultatų nacionaliniuose apygardos teismuose, yra susijusios su nacionalinių taisyklių aiškinimu ir taikymu. Neįžvelgiu, kaip Direktyvos 2009/103 1 ar 3 straipsnio turinys galėtų padėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui išspręsti tą nacionalinės teisės klausimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67.</NO.P><TXT>Antra, neaišku, kaip ta išvada pasikeistų dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausime daromos nuorodos į Direktyvos 2009/103 3 straipsnio paskutinę pastraipą. Toje nuostatoje numatyta: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0062" REF.END="QE0062"/>pirmoje pastraipoje nurodytas draudimas privalo suteikti draudimo apsaugą ir dėl žalos turtui, ir dėl žalos asmeniui<QUOT.END REF.START="QS0062" CODE="201C" ID="QE0062"/>. Kaip ir Komisija, nesuprantu (o prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepaaiškino), kaip vienu iš galimų nagrinėjamų nacionalinių nuostatų išaiškinimų gali kaip nors būti pakenkta apsaugai dėl žalos turtui ar ta apsauga būtų ribojama. Kaip suprantu, tokiais atvejais kaip šis aiškiai yra galimybė gauti kompensaciją už turtinę žalą. Direktyvos 2009/103 3 straipsnyje numatyta pareiga sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį yra įvykdyta. Taip pat neteigiama, kad ta apsauga apskritai neatitiktų kurios nors kitos tos direktyvos nuostatos. Klausimas veikiau susijęs su tuo, kas galiausiai privalo apmokėti tą sąskaitą – vilkiko draudikas ar puspriekabės draudikas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68.</NO.P><TXT>Trečia, tas pats galioja, jei dėmesys būtų atkreiptas ne į direktyvos 3 straipsnį, o į jos 1 straipsnį ir į jame pateiktas apibrėžtis <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0063" REF.END="QE0063"/>transporto priemonė<QUOT.END REF.START="QS0063" CODE="201C" ID="QE0063"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0064" REF.END="QE0064"/>nukentėjusioji šalis<QUOT.END REF.START="QS0064" CODE="201C" ID="QE0064"/>, kaip matyti iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimo. Iš tiesų Komisija tai aptarė savo pastabose nagrinėdama, ar <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0065" REF.END="QE0065"/>nukentėjusioji šalis<QUOT.END REF.START="QS0065" CODE="201C" ID="QE0065"/>, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2009/103 1 straipsnio 2 dalį, yra puspriekabė, ar tos puspriekabės savininkas. Remdamasi šiais svarstymais Komisija teigė, kad apgadinta puspriekabė greičiausiai nėra toks nukentėjusysis, kurio apsaugą direktyvoje nuosekliai siekiama stiprinti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0047"><P>Komisija šiuo klausimu nurodė Direktyvos 2009/103 21 ir 22 konstatuojamąsias dalis ir teigė, kad greičiausiai nukentėjusieji eismo įvykiuose (kuriuos siekiama apsaugoti šia direktyva) iš tikrųjų yra fiziniai asmenys (keleiviai, pėstieji, dviratininkai ar bet kurie kiti kelio naudotojai), o ne pačios transporto priemonės.</P></NOTE>, taigi jai vėl kilo abejonių, kaip tokia išimtimi, kuri nacionalinėje teisėje net aiškiai nenumatyta<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0048"><P>Vėlgi, norint prieiti prie išvados, kad tokiu atveju, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, pagal Transporto priemonių draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį vilkiko draudimo sutartis <HT TYPE="ITALIC">netaikoma</HT> puspriekabei padaryta žalai, reikia pirmiausia aiškinti nacionalinę nuostatą. Žr. šios išvados 9 ir 16–17 punktus, kuriuose nurodyti priešingi tos nacionalinės nuostatos aiškinimai.</P></NOTE>, galėtų būti pakenkta apsaugos dėl žalos turtui apimčiai, kurios reikalaujama pagal Direktyvos 2009/103 3 straipsnio paskutinę pastraipą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="16"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69.</NO.P><TXT>Esu dėkingas Komisijai už šią įžvalgą. Ji padeda faktiškai išryškinti pirma pateiktą bendrą pastabą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0049"><P>Žr. šios išvados 39–48 punktus.</P></NOTE>: tokie klausimai ir aplinkybės nepatenka į Direktyvos 2009/103 taikymo sritį. Tai matyti iš loginio prieštaravimo (kuris yra labai keistas), kuris išaiškėja, kai atitinkamai teisinei sistemai nepriklausančią situaciją bandoma įsprausti į tą sistemą. Pagal esamą sąvoką ir logiką ta situacija tiesiog nėra numatyta, taigi jos tos situacijos visiškai neatitinka<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0050"><P>Kitą naują to paties reiškinio pavyzdį žr., pvz., <DATE ISO="20201210">2020 m. gruodžio 10 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">J &amp; S Service</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑620/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:1011">EU:C:2020:1011</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70.</NO.P><TXT>Trumpai tariant, jei pagrindinis Direktyvos 2009/103 tikslas yra įvykdytas, t. y. jei pagal tos direktyvos 3 straipsnyje numatytą pareigą valstybė narė numatė pareigą apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę, taip apsaugodama per kelių eismo įvykius nukentėjusius asmenis ir skatindama laisvą judėjimą Europos Sąjungoje, konkrečios tos pareigos sąlygos ir <HT TYPE="ITALIC">a fortiori</HT> tos atsakomybės nustatymas konkrečiais motorinių transporto priemonių sukeltų eismo įvykių atvejais yra Sąjungos teisės arba, <HT TYPE="ITALIC">a fortiori</HT>, nacionalinės teisės taikymo klausimas, pavestas nacionaliniams teismams.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">V.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71.</NO.P><TXT>Siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į <HT TYPE="ITALIC">Tribunal Supremo</HT> (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) pateiktą prejudicinį klausimą:</TXT><P>– Nei <DATE ISO="20090916">2009 m. rugsėjo 16 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo 3 straipsnio paskutinėje pastraipoje, nei tos direktyvos 1 straipsnio 1 ar 2 dalyje nėra numatyta taisyklių, kuriomis būtų reglamentuota, ar pagal nacionalinę teisę puspriekabei padaryta turtinė žala, kai ji buvo valdoma kaip sujungtosios transporto priemonės, sudarytos iš vilkiko ir tos puspriekabės, dalis, turėtų būti laikoma įvykiu, kuriam taikoma dėl to vilkiko sudarytos civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Tas klausimas, kaip ir visi kiti Direktyvoje 2009/103 konkrečiai nereglamentuoti klausimai, turi būti reglamentuotas nacionalinėje teisėje ir jį turi nagrinėti nacionaliniai teismai.</P></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>