Šalys

Byloje T‑330/14 P

dėl apeliacinio skundo dėl 2014 m. sausio 21 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimo Jelenkowska-Luca / Komisija (F‑114/12, Rink. VT, EU:F:2014:3) panaikinimo,

Ewelina Jelenkowska-Luca, Europos Komisijos pareigūnė, gyvenanti Romoje (Italija), atstovaujama advokatų D. de Abreu Caldas, J.‑N. Louis ir M. de Abreu Caldas,

apeliantė,

dalyvaujant kitai proceso šaliai

Europos Komisijai, iš pradžių atstovaujamai K. Herrmann ir V. Joris, vėliau – K. Herrmann ir J. Currall,

atsakovei pirmojoje instancijoje,

BENDRASIS TEISMAS (apeliacinių skundų kolegija),

kurį sudaro pirmininkas M. Jaeger, teisėjai M. Prek ir G. Berardis (pranešėjas),

kancleris E. Coulon,

priima šią

Nutartį

Sprendimo motyvai

1. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto I priedo 9 straipsnį pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė Ewelina Jelenkowska-Luca prašo panaikinti 2014 m. sausio 21 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimą Jelenkowska-Luca / Komisija (F‑114/12, Rink. VT, toliau – skundžiamas sprendimas, EU:F:2014:3), kuriuo šis teismas atmetė jos ieškinį dėl 2012 m. liepos 11 d. Europos Komisijos sprendimo atmesti jos skundą dėl 2010 m. rugpjūčio 25 d. Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuro (PMO) sprendimo neskirti jai ekspatriacijos išmokos, numatytos Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnio 1 dalyje, panaikinimo.

Faktinės aplinkybės, procesas ir apeliantės reikalavimai

2. 2014 m. sausio 21 d. Tarnautojų teismas priėmė skundžiamą sprendimą lenkų kalba, kurią apeliantė pasirinko pareikšdama ieškinį dėl panaikinimo Tarnautojų teisme pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 35 straipsnio 2 dalį, Tarnautojų teismui taikomą pagal jo Procedūros reglamento 29 straipsnį. Šis sprendimas apeliantei įteiktas 2014 m. sausio 22 d.

3. 2014 m. kovo 31 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo šį prancūzų kalba surašytą apeliantės apeliacinį skundą.

4. 2014 m. balandžio 15 d. laišku Bendrojo Teismo kancleris informavo apeliantę, kad pagal Nurodymų Bendrojo Teismo kancleriui 7 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą apeliacinis skundas negalėjo būti įregistruotas, nes buvo parengtas ne Procedūros reglamento 136a straipsnyje nustatyta kalba, nagrinėjamu atveju ne lenkų kalba.

5. 2014 m. gegužės 2 d. laišku vienas iš apeliantės teisės patarėjų parašė Bendrojo Teismo pirmininko iš naujo išnagrinėti sprendimą neįregistruoti apeliacinio skundo ir nuspręsti ex gratia įregistruoti jį tą dieną, kai apeliantė pateikė apeliacinį skundą, t. y. 2014 m. kovo 31 d. Šiuo klausimu jis nurodė, kad E. Jelenkowska‑Luca kreipėsi į jo kontorą likus kelioms dienoms iki termino apeliaciniam skundui įteikti pabaigos ir pateikė visus svarbius dokumentus, įskaitant skundžiamą sprendimą prancūzų kalba, tačiau nenurodė, jog proceso kalba pirmojoje instancijoje buvo lenkų.

6. Bendrasis Teismas, laikydamas šį laišką prašymu nukrypti nuo bendrosios kalbų vartojimo tvarkos pagal Procedūros reglamento 35 straipsnio 2 dalies c punktą, nusprendė įregistruoti apeliacinį skundą ir 2014 m. birželio 18 d. persiuntė minėtą laišką Komisijai, kad ji pateiktų pastabas dėl šio prašymo pagal minėtą nuostatą.

7. 2014 m. liepos 1 d. Komisija pateikė pastabas dėl prašymo nukrypti nuo bendrosios kalbų vartojimo tvarkos. Ji prieštaravo tam, kad prašymas būtų patenkintas, nurodydama, jog šis prašymas buvo pateiktas pavėluotai, nes Bendrasis Teismas leidimą vartoti kitą nei proceso kalba, nustatyta pagal Procedūros reglamento 136a straipsnį, turėjo suteikti iki sueinant imperatyviam terminui pateikti apeliacinį skundą.

8. 2014 m. rugpjūčio 18 d. Komisijos pastabos buvo įteiktos apeliantei.

9. Apeliantė Bendrojo Teismo prašo:

– panaikinti skundžiamą sprendimą;

– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas, patirtas dviejose instancijose.

Dėl teisės

10. Pagal Procedūros reglamento 145 straipsnį, jeigu apeliacinis skundas arba jo dalis yra akivaizdžiai nepriimtinas arba akivaizdžiai nepagrįstas, Bendrasis Teismas gali bet kuriuo metu, remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu, motyvuota nutartimi visiškai arba iš dalies atmesti apeliacinį skundą.

11. Šiuo atveju Bendrasis Teismas mano, jog bylos medžiagoje yra pakankamai informacijos, ir taikydamas šį straipsnį nusprendžia priimti sprendimą ir netęsti proceso.

12. Pagal Teisingumo Teismo statuto I priedo 9 straipsnio pirmą pastraipą apeliacinį skundą dėl Tarnautojų teismo sprendimo, kuriuo užbaigiamas procesas, taip pat sprendimo, kuriuo tik iš dalies išnagrinėjama byla iš esmės arba kuriuo išsprendžiamas atskirasis procesinis klausimas dėl kompetencijos nebuvimu ar nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo, Bendrajam Teismui galima paduoti per du mėnesius nuo skundžiamo sprendimo įteikimo dienos.

13. Pagal Procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalį šis procesinis terminas dėl nuotolių pratęsiamas dešimčiai dienų. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką procesiniai terminai ir terminai dėl nuotolių neatsietini – kai pasibaigia procesinis terminas, jį reikia pratęsti terminu dėl nuotolių dešimčiai dienų (žr. 2014 m. liepos 7 d. Nutarties Gomes Moreira / ECDC , T‑39/14 P, Rink. VT, EU:T:2014:684, 5 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

14. Be to, pagal nusistovėjusią teismo praktiką terminas ieškiniui pareikšti arba apeliaciniam skundui pateikti yra imperatyvus, nustatytas siekiant užtikrinti teisinių situacijų aiškumą ir saugumą bei siekiant išvengti bet kokios diskriminacijos ar savivalės vykdant teisingumą, ir Europos Sąjungos teismas turi savo iniciatyva nustatyti, ar jo buvo laikytasi (žr. šios nutarties 13 punkte minėtos Nutarties Gomes Moreira / ECDC , EU:T:2014:684, 6 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

15. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiamas sprendimas apeliantei įteiktas 2014 m. sausio 22 d. Darytina išvada, kad terminas apeliaciniam skundui pateikti jį pratęsus terminu dėl nuotolių dešimčia dienų baigėsi 2014 m. balandžio 1 d. Apeliantė pateikė apeliacinį skundą dėl skundžiamo sprendimo 2014 m. kovo 31 d., t. y. dieną prieš pasibaigiant minėtam terminui.

16. Pagal Procedūros reglamento 136a straipsnį nepažeidžiant šio reglamento 35 straipsnio 2 dalies b bei c punktuose ir 3 dalies ketvirtoje pastraipoje išdėstytų nuostatų, apeliacinio proceso dėl Tarnautojų teismo sprendimų kalba yra kalba, kuria surašytas Tarnautojų teismo sprendimas, dėl kurio paduodamas apeliacinis skundas.

17. Taigi šalys, pateikiančios apeliacinį skundą Bendrajame Teisme, turi laikytis ieškovo byloje Tarnautojų teisme pasirinktos proceso kalbos (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2010 m. gegužės 20 d. Nutarties Petrides / Komisija , C‑64/98 P‑REV, EU:C:2010:279, 15 punktą).

18. Tačiau Procedūros reglamento I dalies 5 skyriaus „Kalbos“ 35 straipsnio 2 dalies c punkte vienos šalių prašymu, išklausius kitą šalį, Bendrajam Teismui suteikta galimybė leisti vartoti vieną iš kitų minėto reglamento 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų kalbų visam procesui arba jo daliai. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas jau yra nusprendęs, kad, kalbant apie nukrypimą nuo bendrosios kalbų vartojimo tvarkos, toks prašymas turi būti pagrįstas išsamiais ir konkrečiais motyvais (1993 m. gegužės 13 d. Nutarties Ladbroke Racing / Komisija , T‑74/92, Rink., EU:T:1993:41, 14 punktas), kai a fortiori jį pateikia pati ieškovė (1997 m. sausio 24 d. Nutarties EFMA / Taryba , T‑121/95, Rink., EU:T:1997:6, 10 punktas).

19. Be to, Procedūros reglamento 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „proceso kalba pirmiausia vartojama rašytiniuose šalių pareiškimuose ir atsiliepimuose bei žodiniuose šalių pasisakymuose ir pridedamuose dokumentuose, taip pat Bendrojo Teismo protokoluose ir sprendimuose“ ir kad „visi dokumentai ar jų priedai kita nei proceso kalba pateikiami kartu su vertimu į proceso kalbą“.

20. Nagrinėjamu atveju, kaip tai buvo nurodyta 2 punkte, kalba, kuria buvo surašytas skundžiamas sprendimas, taigi ir apeliacinio proceso kalba, yra lenkų.

21. Tačiau apeliantės Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktas apeliacinis skundas buvo surašytas prancūzų kalba ir prie jo nebuvo pridėtas nei jo vertimas į lenkų kalbą, nei prašymas nukrypti nuo bendrosios kalbų vartojimo tvarkos.

22. Tik po mėnesio pasibaigus terminui apeliaciniam skundui pateikti jį pratęsus dėl nuotolių dešimčiai dienų ir praėjus 15 dienų nuo tada, kai Bendrojo Teismo kanceliarija informavo apie tai, kad apeliacinis skundas negalėjo būti įregistruotas dėl to, jog vartojama kalba nebuvo ta, kuri nustatyta Procedūros reglamento 136a straipsnyje (žr. 4 punktą), ieškovės teisės patarėjas šiai kanceliarijai atsiuntė laišką, kuriame buvo prašymas nukrypti nuo bendrosios kalbų vartojimo tvarkos (žr. 5 punktą).

23. Taigi neatsižvelgiant į tai, ar apeliantės šiame laiške pateikti motyvai atitinka pakankamai išsamių ir konkrečių motyvų, kuriais galima pateisinti nukrypimą nuo apeliantės pirmojo kalbos pasirinkimo Tarnautojų teisme, reikalavimą, reikia pažymėti, kad pateikus prašymą nukrypti nuo bendrosios kalbų vartojimo tvarkos pasibaigus terminui apeliaciniam skundui pateikti, kuris susijęs būtent su apeliaciniu skundu, surašytu kita nei proceso kalba, kaip antai apeliantės pateiktas prašymas nagrinėjamu atveju, atgaline data negali būti leista vartoti kitą kalbą nei vartota ieškinyje ir taip a posteriori suderinti apeliacinį skundą su Procedūros reglamente numatyta bendrąja kalbų vartojimo tvarka.

24. Be to, kadangi leidimą nukrypti nuo bendrosios kalbų vartojimo tvarkos turi suteikti Bendrasis Teismas, gavęs prašymą, kuriame pateikti išsamūs ir konkretūs motyvai, apeliantė turi būti atidi, kiek tai susiję su terminu apeliaciniam skundui pateikti, ir šį prašymą pateikti tinkamu laiku.

25. Taigi darytina išvada, kad kadangi šis apeliacinis skundas nebuvo pateiktas proceso kalba, vartojama byloje, kurioje priimtas skundžiamas sprendimas, t. y. lenkų kalba, jis pateiktas nesilaikant Bendrojo Teismo bendrosios kalbų vartojimo tvarkos ir yra nepriimtinas (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. šios nutarties 17 punkte minėtos Nutarties Petrides / Komisija , EU:C:2010:279, 16 punktą) ir kad šis nepriimtinumo pagrindas negali būti apeinamas pateikiant prašymą nukrypti nuo bendrosios kalbų vartojimo tvarkos pasibaigus terminui apeliaciniam skundui pateikti.

26. Iš pirmiau išdėstytų svarstymų matyti, kad reikia atmesti apeliacinį skundą kaip akivaizdžiai nepriimtiną ir nebūtina jo įteikti Komisijai ar priimti sprendimą dėl prašymo nukrypti nuo bendrosios kalbų vartojimo tvarkos pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Kadangi ši nutartis priimta prieš įteikiant apeliacinį skundą Komisijai, pakanka nuspręsti, kad apeliantė pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 1 dalį, kuri apeliaciniam procesui taikoma pagal to paties reglamento 144 straipsnį.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (apeliacinių skundų kolegija)

nutaria:

1. Atmesti apeliacinį skundą.

2. Ewelina Jelenkowska-Luca padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Priimta 2014 m. gruodžio 11 d. Liuksemburge.