Laikina versija
GENERALINIO ADVOKATO
ATHANASIOS RANTOS IŠVADA,
pateikta 2026 m. birželio 11 d.(1)
Byla C‑495/25
Syndicat professionnel du chanvre
prieš
Institut national de l’origine et de la qualité (INAO),
dalyvaujant
Ministre de l’Agriculture et de la Souveraineté alimentaire
(Conseil d’État (Valstybės taryba, Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„ Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Bendra žemės ūkio politika – Reglamentas (ES) 2018/848 – Ekologinė gamyba ir ekologiškų produktų ženklinimas – 2 straipsnio 1 dalis – Maistui naudoti skirtas perdirbtas žemės ūkio produktas – 34 ir 35 straipsniai – Ekologiškų žemės ūkio produktų sertifikavimas – Reglamentas (ES) 2015/2283 – Nauji maisto produktai – 6 straipsnio 2 dalis – Leidimo pateikti rinkai maisto produktą nebuvimas – Kanabidiolis “
Įvadas
1. Kanabidiolis (toliau – CBD) yra natūrali cheminė medžiaga, priklausanti kanabinoidų šeimai, kuri randama, be kita ko, kanapių (Cannabis sativa) augaluose. CBD neturi psichoaktyvių savybių, todėl nelaikomas narkotiku(2), priešingai nei kitas kanabinoidas, taip pat esantis šiame augale, – tetrahidrokanabinolis (toliau – THC), kuris yra pagrindinė narkotiko, žinomo kaip vadinamoji marihuana, psichoaktyvioji medžiaga. Taigi produktų, kurių sudėtyje yra CBD, pateikimas rinkai apskritai nėra draudžiamas.
2. Nors tyrimai buvo atlikti siekiant nustatyti CBD terapines savybes, jie beveik nedavė aiškių rezultatų, bent jau gryno CBD, t. y. nesiejamo su THC(3), atveju. Vis dėlto įvairių produktų, kurių sudėtyje yra CBD, pardavėjai kartais jam priskiria tam tikras savybes, pradedant „gerove“ apskritai ir baigiant skausmo, nerimo ar nemigos „sušvelninimu“ ar net žmonių bei gyvūnų augintinių išgydymu nuo įvairių ligų.
3. Be to, CBD, ypač rūkyti skirtų produktų pavidalu, kartais pristatomas kaip narkotikų pakaitalas, vadinamas legal weed, arba legalia marihuana, nors jo psichoaktyviosios savybės nežinomos, bent jau tais atvejais, kai THC kiekis šiuose produktuose yra nedidelis.
4. Produktų, kurių sudėtyje yra CBD, gamintojai ir pardavėjai ieško būdų, kaip patenkinti savo klientų „ekologiškų“ produktų paklausą. Vienintelė kategorija, kurioje CBD galėtų būti sertifikuotas kaip esantis ekologiško žemės ūkio kilmės, yra maistui naudoti skirtų perdirbtų žemės ūkio produktų kategorija. Vis dėlto, kadangi CBD neleista pateikti rinkai kaip maisto produkto, lieka abejonių, ar jis gali būti sertifikuotas šioje kategorijoje.
5. Taigi šioje byloje Teisingumo Teismui suteikiama galimybė priimti sprendimą dėl teisės aktų, kuriais reglamentuojamas ekologinis žemės ūkis, ir teisės aktų, kuriais reglamentuojamas maisto produktų pateikimas rinkai, tarpusavio priklausomybės.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Reglamentas (EB) Nr. 178/2002
6. 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras(4), 2 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodyta:
„Šiame reglamente „maistas“ (arba „maisto produktas“) – tai medžiaga arba produktas, perdirbtas, perdirbtas iš dalies arba neperdirbtas, kurį žmogus nur[i]s arba pagrįstai tikimasi, kad nur[i]s.“
7. Pagal šio reglamento 3 straipsnio 1 ir 8 punktus:
„Šiame reglamente:
1) „maisto produktus reglamentuojantys įstatymai“ – tai įstatymai ir kiti teisės aktai, Bendrijoje arba valstybėse narėse reglamentuojantys maistą apskritai, o ypač maisto saugą; <...>
<...>
8) „pateikimas į rinką [rinkai]“ – tai maisto arba pašarų laikymas pardavimui, įskaitant siūlymą parduoti arba kurį nors kitą jo perdavimo būdą, nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, paskirstymas bei kitos jo perdavimo formos“.
8. Minėto reglamento 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Maistas arba pašarai, iš Bendrijos eksportuojami arba reeksportuojami tam, kad būtų pateikti į trečiosios šalies rinką, turi atitikti tam tikrus maisto produktus reglamentuojančiuose įstatymuose numatytus reikalavimus, nebent importuojančios šalies valdžios institucijos reikalautų kitaip arba kitaip būtų nustatyta importuojančioje šalyje galiojančiais įstatymais, taisyklėmis, standartais, veiklos nuostatomis ir kita juridine arba administracine tvarka.
Kitomis aplinkybėmis, išskyrus tuos atvejus, kai maisto produktai kenkia sveikatai arba pašarai yra nesaugūs, maistas ir pašarai gali būti eksportuojami arba reeksportuojami tik tuomet, kai su tuo aiškiai sutiko paskyrimo šalies kompetentingos institucijos, prieš tai išsamiai informuotos apie negalėjimo pateikti į Bendrijos rinką priežastis bei aplinkybes, kuriomis šito negalima daryti.“
Reglamentas (ES) 2015/2283
9. 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/2283 dėl naujų maisto produktų, iš dalies keičiančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 ir panaikinančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1852/2001(5), 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Šiame reglamente vartojamos Reglamento (EB) Nr. 178/2002 2 ir 3 straipsniuose nustatytos terminų apibrėžtys.“
10. Šio reglamento 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta:
„Rinkai Sąjungoje galima pateikti arba naudoti maisto produktuose ar ant jų tik leidžiamus naudoti ir į Sąjungos sąrašą įtrauktus naujus maisto produktus pagal tame sąraše nustatytas naudojimo sąlygas ir ženklinimo reikalavimus.“
11. Pagal minėto reglamento 7 straipsnį:
„Komisija naują maisto produktą leidžia naudoti ir į Sąjungos sąrašą įrašo tik jeigu jis atitinka šias sąlygas:
a) jei, remiantis turimais moksliniais įrodymais, maisto produktas nekelia pavojaus žmonių sveikatos saugai;
b) maisto produkto numatomas naudojimas neklaidina vartotojo <...>
<...>“.
Reglamentas (ES) 2018/848
12. 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 834/2007(6), 2 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta:
„1. Šis reglamentas taikomas toliau nurodytiems žemės ūkio, įskaitant akvakultūrą ir bitininkystę, kilmės produktams, išvardytiems SESV I priede, ir naudojant tuos produktus gautiems produktams, kai tokie produktai gaminami, ruošiami, ženklinami, platinami, pateikiami rinkai arba importuojami į Sąjungą ar eksportuojami iš Sąjungos arba juos ketinama gaminti, ruošti, ženklinti, platinti, pateikti rinkai, importuoti į Sąjungą arba eksportuoti iš Sąjungos:
<...>
b) maistui skirtiems žemės ūkio produktams;
<...>
4. Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio susijusiems Sąjungos teisės aktams, visų pirma maisto grandinės saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų dauginamosios medžiagos srityse, išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip.“
13. Šio reglamento 34 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje ir 35 straipsnio 1, 3 ir 7 dalyse numatyta:
„34 straipsnis
Sertifikavimo sistema
1. Prieš pateikdami rinkai bet kokius produktus kaip „ekologiškus“ arba kaip „perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio“ produktus, taip pat prieš tą perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpį, veiklos vykdytojai ir veiklos vykdytojų grupės, kaip nurodyta 36 straipsnyje, kurie gamina, ruošia, platina ar saugo ekologiškus arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktus, kurie importuoja tokius produktus iš trečiosios valstybės arba eksportuoja tokius produktus į trečiąją valstybę, arba kurie pateikia tokius produktus rinkai, praneša apie savo veiklą valstybės narės, kurioje vykdoma jų veikla ir kurioje jų įmonei taikoma kontrolės sistema, kompetentingoms institucijoms.
<...>
35 straipsnis
Sertifikatas
1. Kompetentingos institucijos arba, atitinkamais atvejais, kontrolės institucijos ar kontrolės įstaigos išduoda sertifikatą bet kuriam veiklos vykdytojui arba veiklos vykdytojų grupei, pranešusiems apie savo veiklą pagal 34 straipsnio 1 dalį ir besilaikantiems šio reglamento. Sertifikatas:
<...>
b) juo remiantis turi būti įmanoma bent identifikuoti veiklos vykdytoją arba veiklos vykdytojų grupę, įskaitant jos narių sąrašą, produktų, kuriems taikomas sertifikatas, kategoriją ir sertifikato galiojimo laiką;
<...>
3. Šiame straipsnyje nurodytas sertifikatas yra oficialus sertifikatas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2017/625[(7)] 86 straipsnio 1 dalies a punkte.
<...>
7. Taikant šio straipsnio 1 ir 4 dalis, produktai klasifikuojami pagal šias kategorijas:
<...>
d) maistui skirti perdirbti žemės ūkio produktai, įskaitant akvakultūros produktus;
<...>“.
Prancūzijos teisė
14. Code rural et de la pêche maritime (Žemės ūkio ir jūrų žuvininkystės kodeksas) L. 641‑13 straipsnio II dalyje nustatyta:
„Ženklu „ekologinis žemės ūkis“ gali būti žymimi perdirbti arba neperdirbti žemės ūkio produktai, atitinkantys [Sąjungos] teisės aktuose įtvirtintus ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo reikalavimus arba, tam tikrais atvejais, [INAO] siūlymu atitinkamo (‑ų) ministro (‑ų) nutarimu patvirtintose specifikacijose numatytas sąlygas.“
Pagrindinė byla, procesas ir prejudiciniai klausimai
15. 2021 m. birželio 2 d. INAO pranešė ekologinės žemdirbystės sertifikavimo įstaigoms, kad kanapių žiedai ir lapai bei CBD negali būti nei sertifikuojami kaip ekologiški žemės ūkio produktai, nei naudojami ekologiškuose žemės ūkio produktuose. Ši pozicija buvo pakartota ir patikslinta 2021 m. rugpjūčio 17 d. rašte, kuriame teigiama, kad iš CBD pagamintų produktų <...> ir CBD praturtintų maisto produktų negalima sertifikuoti kaip ekologiškų žemės ūkio produktų.
16. Syndicat professionnel du chanvre (SPC) kreipėsi į INAO su prašymu panaikinti šią gairei prilygstančią poziciją. Kadangi INAO neatsakė į šį prašymą, o tai reiškė implicitinį sprendimą jį atmesti, SPC 2022 m. balandžio 20 d. kreipėsi į Conseil d’État (Valstybės taryba, Prancūzija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą, su skundu dėl šio sprendimo panaikinimo.
17. 2023 m. vasario 7 d. elektroniniu laišku INAO nurodė ekologinio ūkininkavimo sertifikavimo įstaigoms, kad kanapių lapai ir žiedai nuo šiol gali būti sertifikuoti kaip ekologiški žemės ūkio produktai, ir taip panaikino savo poziciją šiuo klausimu.
18. Kaip teigia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, o bylos šalys neprieštarauja, taikant Reglamentą 2018/848, CBD turi būti laikomas „maistui naudoti skirtu perdirbtu žemės ūkio produktu“. Be to, šis teismas nurodo, kad, siekdama taikyti Reglamento 2015/2283 nuostatas, Europos Komisija kanapių ekstraktus ir iš jų gautus produktus, kurių sudėtyje yra kanabinoidų, įskaitant CBD, priskyrė prie „naujų maisto produktų“, bet jų neįtraukė į naujų maisto produktų, kuriuos leidžiama pateikti rinkai Sąjungoje, sąrašą(8).
19. Šiomis aplinkybėmis Conseil d’État (Valstybės taryba) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. <...> [A]r tai, kad žmonėms vartoti nuryjant skirtas CBD laikomas „nauju maisto produktu“, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą (ES) 2015/2283 ir kurio neleista pateikti rinkai kaip maisto produkto, yra kliūtis laikyti jį „maistui naudoti skirtu perdirbtu žemės ūkio produktu“, priskiriamu prie produktų, kurie gali būti sertifikuoti kaip ekologiški žemės ūkio produktai?
2. <...> [A]r tuo atveju, jei atsakymas į pirmesnį klausimą būtų neigiamas, pati aplinkybė, kad žmonėms vartoti nuryjant skirto CBD neleista pateikti [Sąjungos] rinkai, CBD ir produktų, kurių sudėtyje yra CBD, gamintojams savaime yra kliūtis teikti prašymus sertifikuoti juos kaip ekologiškus žemės ūkio produktus, net ir tuo atveju, kai produktas priskiriamas prie produktų, kurie gali būti sertifikuojami kaip ekologiški žemės ūkio produktai?“
20. Teisingumo Teismas prašymą priimti prejudicinį sprendimą gavo 2025 m. liepos 18 d. Rašytines pastabas pateikė SPC, Prancūzijos bei Bulgarijos vyriausybės ir Komisija. Šios šalys dalyvavo 2026 m. balandžio 23 d. įvykusiame teismo posėdyje.
Analizė
21. Savo prejudiciniais klausimais, kuriuos siūlau nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento 2018/848 2 straipsnio 1 dalies b punktas, siejamas su Reglamento 2015/2283 6 straipsnio 2 dalimi, turi būti aiškinamas taip, jog pagal jį draudžiama, kad medžiaga, pagal Reglamentą 2015/2283 laikoma „nauju maisto produktu“, tačiau kurios pagal šį reglamentą neleista pateikti rinkai, būtų sertifikuota kaip ekologiškas žemės ūkio produktas pagal Reglamentą 2018/848 ir pripažinta „maistui naudoti skirtu perdirbtu žemės ūkio produktu“.
22. Pagal klasikine tapusią formuluotę Sąjungos teisės nuostatos sąvokų prasmė ir taikymo sritis paprastai turi būti aiškinama autonomiškai ir vienodai visoje Europos Sąjungoje, atsižvelgiant į šios nuostatos tekstą, kontekstą, kuriame ji yra, ir tikslus, kurių siekiama teisės aktu, kurio dalis ji yra(9). Taigi, reikia išnagrinėti būtent šiuos Reglamento 2018/848 2 straipsnio 1 dalies b punkto aspektus.
Dėl Reglamento Nr. 2018/848 2 straipsnio 1 dalies b punkto formuluotės
23. Remiantis Reglamento 2018/848 2 straipsnio 1 dalies b punkto formuluote, Reglamentas 2018/848 taikomas, visų pirma, maistui skirtiems perdirbtiems žemės ūkio produktams, kai tokie produktai gaminami, ruošiami, ženklinami, platinami, pateikiami rinkai arba importuojami į Sąjungą ar eksportuojami iš jos arba juos ketinama gaminti, ruošti, ženklinti, platinti, pateikti rinkai, importuoti į Sąjungą arba eksportuoti iš jos.
24. Dėl žodžių „maistui skirti produktai“ pažymėtina, kad daugelyje kalbinių versijų tie patys terminai vartojami tiek nagrinėjamame straipsnyje, tiek Reglamento Nr. 178/2002 2 straipsnio pirmoje pastraipoje(10). Be to, man atrodo neabejotina, kad net versijose, kuriose, kaip versijoje prancūzų kalba, šiose dviejose nuostatose vartojami (šiek tiek) skirtingi terminai, jie atitinka labai plačią ir bendrą termino „denrées alimentaires“ („maistas“) apibrėžtį, pateiktą Reglamento Nr. 178/2002 2 straipsnio pirmoje pastraipoje. Beje, terminas „denrées alimentaires“ keletą kartų pavartotas tiek Reglamento Nr. 2018/848 versijos prancūzų kalba konstatuojamosiose dalyse, tiek jo nuostatose. Taigi šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti produktai yra skirti naudoti maistui, kaip apibrėžta Reglamento Nr. 178/2002 2 straipsnio pirmoje pastraipoje.
25. Belieka nustatyti, ar šiuos produktus turi būti leidžiama pateikti rinkai, kad jiems būtų galima taikyti Reglamento 2018/848 2 straipsnio 1 dalį ir kad jie patektų į šio reglamento taikymo sritį.
26. Kalbant apie sąvokas „produktas“ arba „žemės ūkio produktas“, mano nuomone, tiek iš SESV straipsnių nuostatų, skirtų bendrai žemės ūkio politikai, tiek iš šios srities antrinės teisės aktų, įskaitant Reglamentą 2018/848, matyti, kad jie susiję su produktais, gaunamais iš žemės ūkio kaip ekonominės veiklos, kuriuos ketinama panaudoti pateikiant rinkai. Kitaip tariant, pagal šiuos teisės aktus produktu laikoma tik tai, kas skirta pateikti rinkai.
27. Vadinasi, kalbant apie (žemės ūkio) produktus, Reglamento 2018/848 2 straipsnio 1 dalyje vartojama frazė „kai tokie produktai gaminami <...> arba juos ketinama gaminti“ reiškia gamybą, vykdomą siekiant šiuos produktus pateikti rinkai. Darytina išvada, kad to reglamento 2 straipsnio 1 dalies b punkte kalbama apie perdirbtus žemės ūkio produktus, kurie yra skirti pateikti rinkai kaip maistas.
28. Bet tam, kad produktą būtų galima pateikti rinkai, reikia gauti atitinkamą leidimą(11). Kalbant apie maisto produktus, šis leidimas turi būti suteiktas pagal teisės aktus, kuriais reglamentuojamas maistas, nagrinėjamu atveju – būtent pagal Reglamentą 2015/2283.
29. Priešingai, nei savo pastabose, regis, teigia SPC, leidimas pateikti rinkai naujus maisto produktus nesuteikiamas automatiškai ir jo gavimas nėra tik „laiko klausimas“. Pagal Reglamento 2015/2283 7 straipsnį šis leidimas suteikiamas tik jei naujas maisto produktas atitinka tam tikras sąlygas, be kita ko – sąlygą, kad, remiantis turimais moksliniais įrodymais, maisto produktas nekeltų pavojaus žmonių sveikatos saugai. Taigi produktų sertifikavimas laukiant hipotetinio leidimo juos pateikti rinkai neturi prasmės(12).
30. Dėl šios priežasties negali būti laikomasi požiūrio, kad produktas gali būti pateiktas rinkai be atitinkamo leidimo arba kai leidimas pateikti jį rinkai nėra aiškus ir neišvengiamas.
31. Šią analizę patvirtina sąvokos „pateikimas rinkai“ apibrėžtis, pateikta Reglamento Nr. 178/2002 3 straipsnio 8 punkte. Iš tiesų, ši apibrėžtis apima ne tik pačią prekybą maisto produktais, bet ir jų laikymą siekiant jais prekiauti, taip pat bet kokią jų perleidimo formą. Taigi praktiškai leidimas pateikti rinkai yra būtinas norint atlikti visas Reglamento 2018/848 2 straipsnio 1 dalyje išvardytas operacijas, įskaitant gamybą, kuri apima laikymą pardavimo tikslais.
32. Be to, šios analizės nepaneigia SPC argumentas, kad sertifikuoti kaip ekologiški žemės ūkio produktai turėtų būti tik eksportuoti skirti produktai, jų nepateikus Sąjungos rinkai.
33. Iš tikrųjų, pirma, pagal Reglamento Nr. 2018/848 35 straipsnį, atrodo, neleidžiama išduoti sertifikatų, susijusių tik su eksportuoti skirtais produktais, nes sertifikatuose nurodoma ne atitinkamų produktų komercinė paskirtis, o tik jų kategorija. Antra, pagal Reglamento Nr. 178/2002 12 straipsnį eksportuoti skirti maisto produktai iš principo taip pat turi atitikti Sąjungos teisės aktus, kuriais reglamentuojamas maistas, o eksportuoti maisto produktus, dėl kurių neišduotas leidimas pateikti rinkai, galima tik išimtiniais atvejais, gavus paskirties šalies valdžios institucijų leidimą.
34. Taigi, mano nuomone, iš Reglamento 2018/848 2 straipsnio 1 dalies b punkto formuluotės matyti, kad šis reglamentas taikomas tik perdirbtiems maisto produktams, kuriuos leidžiama pateikti rinkai, arba bent jau tiems, kurių leidimas pateikti rinkai yra aiškus ir neatidėliotinas, taigi pagal jį kaip ekologiški žemės ūkio produktai gali būti sertifikuojami tik šie produktai.
Dėl Reglamento 2018/848 tikslų
35. Reglamento 2018/848 tikslai išsamiai išvardyti jo konstatuojamosiose dalyse. Taigi, be kita ko, jo 1 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „<...> ekologinės gamybos vaidmuo visuomenėje yra dvejopas: viena vertus, ją vykdant kuriama ekologiškų produktų vartojimo paklausai patenkinti skirta konkreti rinka, ir, kita vertus, kuriamos visuomenei prieinamos gėrybės, kuriomis prisidedama prie aplinkos apsaugos, gyvūnų gerovės ir kaimo plėtros“. Jo 3 konstatuojamojoje dalyje priduriama, kad „<...> augant ekologiškų produktų vartojimo paklausai, sukuriamos sąlygos toliau plėtoti ir plėsti tų produktų rinką, kartu didinant ekologine gamyba užsiimančių ūkininkų grąžą“.
36. Remiantis Reglamento 2018/848 6 konstatuojamąja dalimi, „[Sąjungos ekologinės gamybos] politikai įgyvendinti nustatyta teisine sistema turėtų būti siekiama užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir tinkamą ekologiškų produktų vidaus rinkos veikimą, išsaugoti ir pateisinti vartotojų pasitikėjimą produktais, kurie paženklinti kaip ekologiški <...>, o jo 10 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad, „[b]e to, reglamentas turėtų būti taikomas maistui ar pašarams naudoti skirtiems perdirbtiems žemės ūkio produktams, nes pateikiant rinkai tokius produktus kaip ekologiškus sukuriama svarbi žemės ūkio produktų realizavimo rinka ir užtikrinama, kad vartotojams būtų matomas žemės ūkio produktų, iš kurių gaunami perdirbti produktai, ekologiškumas“.
37. Galiausiai, Reglamento 2018/848 73 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „žemės ūkio produktų ir maisto produktų ženklinimui turėtų būti taikomos bendrosios taisyklės <...>, ir visų pirma nuostatos, kuriomis siekiama užkirsti kelią ženklinimui, dėl kurio vartotojai galėtų susipainioti ar jie galėtų būti klaidinami“, ir kad ekologiškų produktų ženklinimą reglamentuojančiomis nuostatomis „turėtų būti apsaugomi veiklos vykdytojų interesai, susiję su tinkamu jų produktų identifikavimu rinkoje ir su sąžiningos konkurencijos sąlygomis, taip pat vartotojų interesai, kad jie galėtų rinktis produktus pamatuotai“.
38. Remiantis šiais tikslais galima daryti dvi išvadas.
39. Pirma, ekologinė gamyba ir jos sertifikavimas savaime nėra tikslas. Jie naudojami ne tik siekiant įrodyti atitiktį ekologinės gamybos standartams. Jų tikslas – išduoti sertifikatą, kuriuo grindžiamas ženklinimas padėtų išskirti tam tikrą produktų kategoriją rinkoje. Taigi jais aiškiai siekiama komercinio tikslo, t. y. patenkinti dalies vartotojų, ieškančių rinkoje produktų, ypač maisto produktų, kuriuos būtų galima apibūdinti kaip „natūralius“, paklausą bei leisti gamintojams iš to uždirbti deramas pajamas. Vadinasi, leidžiant produktus sertifikuoti kaip ekologiškus žemės ūkio produktus, kurių neleidžiama pateikti rinkai, jokiu būdu neprisidedama prie Reglamento 2018/848 tikslų įgyvendinimo.
40. Kita vertus, produktus sertifikuojant kaip ekologiškus žemės ūkio produktus siekiama, be kita ko, padidinti vartotojų pasitikėjimą tokio žemės ūkio produktais. Produktų, kurių neleidžiama pateikti rinkai, sertifikavimas prilygtų piktnaudžiavimui šiuo pasitikėjimu. Iš tikrųjų leidimas tokius produktus pristatyti kaip oficialiai sertifikuotus ekologiškus žemės ūkio produktus galėtų klaidinti vartotojus ir nulemti jų įsitikinimą, jog valdžios institucijos patvirtino šiuos produktus, kad jais būtų galima prekiauti, ir kad jie nekelia jokio pavojaus žmonių sveikatai, nors būtent taip nėra(13).
41. Leidimas produktus, kurių neleidžiama pateikti rinkai, sertifikuoti kaip ekologiškus žemės ūkio produktus, mano nuomone, aiškiai prieštarautų Reglamento 2018/848 tikslui padidinti vartotojų pasitikėjimą.
42. CBD pavyzdys šiuo klausimu yra ypač iškalbingas. Iš tiesų šio produkto gamintojai ir pardavėjai gauna naudos iš situacijos, kurioje jis yra, neaiškumo: pirma, dėl jo ryšio su kanapėmis kaip narkotine medžiaga, antra, dėl to, kad jis gali būti naudojamas įvairiai: kaip rūkyti skirtas gaminys, kosmetikos produktas, kvazimedicininis produktas ar maisto sudedamoji dalis.
43. Taigi visuotinai pripažįstama, kad maisto produktai, kurių sudėtyje yra CBD, buvo pateikti Sąjungos rinkai dar prieš tai, kai ši medžiaga buvo priskirta prie „naujų maisto produktų“ ir jai buvo taikomas leidimų išdavimo režimas. Be to, kai kurie iš šių produktų buvo ne pašalinti iš rinkos, o tiesiog perklasifikuoti į „kosmetikos produktus“ arba „kolekcinius produktus“(14). Jei jie būtų sertifikuoti kaip ekologiški žemės ūkio produktai, painiava galbūt dar labiau išaugtų.
44. Dėl šios priežasties, mano nuomone, vienintelis aiškinimas, atitinkantis Reglamento 2018/848 tikslus, yra toks, kad medžiagos, kurių neleidžiama pateikti rinkai, negali būti įtrauktos į šio reglamento taikymo sritį ir sertifikuojamos kaip ekologiški žemės ūkio produktai.
Dėl Reglamento 2018/848 2 straipsnio 1 dalies b punkto konteksto
45. Reglamento 2018/848 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta šio reglamento taikymo sritis. Taigi šios nuostatos analizės kontekstas apima ir minėto reglamento kontekstą. Šis kontekstas, be kita ko, minimas šio straipsnio 4 dalyje, pagal kurią minėtas reglamentas taikomas „nedarant poveikio susijusiems Sąjungos teisės aktams, visų pirma maisto grandinės saugos [srities teisės aktams]“.
46. Mano nuomone, iš to pirmiausia matyti, kad, kaip Komisija pažymėjo savo pastabose, Reglamentu 2018/848 nenukrypstama nuo Sąjungos teisės nuostatų dėl maisto saugos, kaip antai Reglamento 2015/2283 nuostatų. Taigi produktų sertifikavimas kaip ekologiškų žemės ūkio produktų nepakeičia leidimo naują maisto produktą pateikti rinkai.
47. Antra, SPC teiginys, kad Reglamentas 2018/848 veikia visiškai nepriklausomai nuo tokių aktų, kaip reglamentai 2015/2283 ar Nr. 178/2002, nes buvo priimtas remiantis kitu teisiniu pagrindu, man atrodo nepagrįstas.
48. Sąjungos antrinės teisės akto teisinis pagrindas reikalingas tik nustatyti jos kompetencijai priimti tokį aktą. Vis dėlto visi priimti Sąjungos teisės aktai sudaro tą pačią teisės sistemą, vadinasi, yra susiję tarpusavyje. Tokios taisyklės, kaip nustatytosios Reglamento 2018/848 2 straipsnio 4 dalyje, padeda užtikrinti šių aktų aiškinimo ir taikymo nuoseklumą.
49. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis rinkoje esančių maisto produktų pagaminami žemės ūkyje, būtų absurdiška teigti, kad šias dvi sritis reglamentuojantys aktai taikomi visiškai atskirai vieni nuo kitų. Veikiau yra priešingai: šie aktai papildo vieni kitus ir turi būti taikomi kartu, kad būtų įvykdyti visi juose nustatyti reikalavimai(15). Taigi, nors Reglamentu 2018/848 išsamiai reglamentuojama ekologiškų produktų gamyba, jame nėra jokios nuostatos dėl pačių šių produktų. Tad akivaizdu, kad maisto srities teisės aktai, visų pirma Reglamentas Nr. 2015/2283, turi būti taikomi ekologiškiems produktams, kai jie taip pat yra maisto produktai(16).
50. Taip pat nepagrįsta SPC nuomonė, kad Reglamente 2015/2283 nustatytos pateikimo rinkai taisyklės negali prieštarauti ekologinio žemės ūkio produktų sertifikavimui pagal Reglamentą 2018/848. Iš tiesų, būtent Reglamentas 2018/848 turi būti taikomas nepažeidžiant maisto srities teisės aktų, o ne atvirkščiai. Vadinasi, būtent Reglamento 2018/848 aiškinimas turi būti suderintas su, be kita ko, Reglamento 2015/2283 reikalavimais.
51. Galiausiai, trečia, iš Reglamento 2018/848 2 straipsnio 4 dalies matyti, jog šiuo reglamentu ne tik nenukrypstama nuo maisto srities teisės aktų nuostatų – šio reglamento taikymas, taigi ir aiškinimas, turi nepakenkti šių teisės aktų tikslams.
52. Vis dėlto maisto srities teisės aktais siekiama ne tik užtikrinti maisto produktų saugą žmonių sveikatos požiūriu, bet ir „apsaugoti vartotojų interesus, ir [kad] jais [remdamasis] informuotas vartotojas gal[ėtų] pasirinkti maistą“. Šiomis aplinkybėmis jais siekiama, be kita ko, užkirsti kelią „kitokiai praktikai, kuri gali klaidinti vartotoją“(17). Kalbant apie naujus maisto produktus, Reglamento 2015/2283 7 straipsnyje netgi nustatyta sąlyga, kad „maisto produkto numatomas naudojimas neklaidintų vartotojo“.
53. Šiuo klausimu dėl priežasčių, išdėstytų šių išvadų įvade bei 40–43 punktuose, manau, kad medžiagą, dėl kurios nebuvo gautas leidimas pateikti rinkai, kaip antai CBD, sertifikuojant kaip ekologišką žemės ūkio produktą galėtų būti pakenkta šiam tikslui. Iš tikrųjų, nepaisant to, kad tokios medžiagos ar ją turinčių produktų gamintojai ar pardavėjai gali ją apibūdinti kaip „ekologišką“, šis apibūdinimas gali klaidinti vartotojus dėl prekybos šia preke teisėtumo ir dėl jos saugumo jų sveikatai.
54. Taigi, mano nuomone, Reglamento 2018/848 2 straipsnio 1 dalies b punktą aiškinant pagal šios nuostatos taikymo kontekstą, medžiaga, kurios nebuvo leista pateikti rinkai kaip naujo maisto produkto, negali būti sertifikuojama kaip ekologiškas žemės ūkio produktas.
Išvada
55. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Conseil d’État (Valstybės taryba, Prancūzija) prejudicinius klausimus:
2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologinių produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007, 2 straipsnio 1 dalies b punktas, siejamas su 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/2283 dėl naujų maisto produktų, iš dalies keičiančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 ir panaikinančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 bei Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1852/2001, 6 straipsnio 2 dalimi,
turi būti aiškinamas taip:
pagal jį draudžiama, kad medžiaga, kuri pagal Reglamentą 2015/2283 laikoma „nauju maisto produktu“, tačiau kurios pagal šį reglamentą neleista pateikti rinkai, būtų sertifikuota kaip ekologiškas žemės ūkio produktas pagal Reglamentą 2018/848 ir pripažinta „maistui naudoti skirtu perdirbtu žemės ūkio produktu“.
1 Originalo kalba: prancūzų.
2 2020 m. lapkričio 19 d. Sprendimas B S ir C A (Patekimas į kanabidiolio (CBD) rinką) (C‑663/18, EU:C:2020:938, 63–76 punktai).
3 Kiek man žinoma, iki šiol Sąjungoje buvo patvirtintas tik vienas vaistas, kurio sudėtyje yra gryno CBD, ir jis skirtas papildomam tam tikrų retų epilepsijos formų gydymui.
4 OL L 31, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 6 t., p. 463.
5 OL L 327, 2015, p. 1.
6 OL L 150, 2018, p. 1.
7 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL L 95, 2017, p. 1).
8 Žr. 2017 m. gruodžio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2017/2470, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2283 dėl naujų maisto produktų nustatomas Sąjungos naujų maisto produktų sąrašas (OL L 351, 2017, p. 72), iš dalies pakeistą 2026 m. vasario 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2026/397 (OL L, 2026/397).
9 Žr. neseniai priimtą 2025 m. birželio 5 d. Sprendimą Corner and Border (C‑685/23, EU:C:2025:398, 35 punktas).
10 Žr., be kita ko, versijas anglų („food“), vokiečių („Lebensmittel“), graikų („τροφίμων“) ir lenkų („żywność“) kalbomis.
11 Toks leidimas nebūtinai yra tiesioginis. Didžioji dauguma produktų rinkai pateikiama paprasčiausiai dėl to, kad jų pateikti nedraudžiama. Vis dėlto šioje byloje nagrinėjamų naujų maisto produktų atveju taip nėra.
12 Šiuo atveju, kaip pažymi Prancūzijos ir Bulgarijos vyriausybės, kalbant apie CBD kaip maisto produktą, iš 2022 m. balandžio 22 d. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) nuomonės matyti, kad šiuo metu turimi moksliniai įrodymai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog jokio pavojaus žmonių sveikatai nėra. 2026 m. vasario 9 d. atnaujintame šios nuomonės variante EFSA nustatė laikiną saugaus CBD kiekio tam tikrų rūšių produktuose apribojimą, bet dėl kitų produktų dar liko abejonių.
13 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad pagal Reglamento 2018/848 35 straipsnio 3 dalį ekologinio žemės ūkio sertifikatas yra oficialus sertifikatas, kaip tai suprantama pagal Reglamentą 2017/625. Vartotojai nebūtinai atskiria įvairius sertifikatus, išduodamus pagal teisės aktus, kuriais reglamentuojami maisto produktai, ir šiais sertifikatais patvirtinamas produktų savybes.
14 Priežastis paaiškinama taip: „This is the latest hoop that CBD products have to jump through: they cannot be sold as medicinal, and now they cannot be sold as nutritional either. This the reason for the recent relabelling of CBD products as „for external use only“, despite the product remaining the same“ (cannabiscollege.com/knowledge-base/legal-information/is-cbd-a-food-supplement-a-medicine-or-an-aroma-product).
15 Beje, maisto grandinės saugos srities teisės aktai Reglamento 2018/848 2 straipsnio 4 dalyje aiškiai įvardijami kaip „susiję“. Taip pat primenu, kad ekologinio žemės ūkio sertifikatas yra oficialus sertifikatas, kaip tai suprantama pagal Reglamentą 2017/625, be kita ko, susijęs su sertifikavimu pagal maisto srities teisės aktus. Taigi šiuo atveju ryšys yra akivaizdus.
16 Taip pat, be kita ko, 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL L 304, 2011, p. 18), specialiai paminėtas Reglamento 2018/48 2 straipsnio 5 dalyje tarp aktų, kuriems pastaruoju reglamentu nedaroma žala.
17 Reglamento Nr. 178/2002 8 straipsnio 1 dalis.