|
Europos Sąjungos |
LT L serija |
|
2024/3014 |
2024 12 16 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2024/3014
2024 m. gruodžio 13 d.
kuriuo importuojamiems Indijos kilmės šviesolaidžių kabeliams nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnio 4 dalį,
kadangi:
1. PROCEDŪRA
1.1. Inicijavimas
|
(1) |
2023 m. lapkričio 16 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamų Indijos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės šviesolaidžių kabelių. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą). |
|
(2) |
Komisija inicijavo tyrimą gavusi 2023 m. spalio 3 d. pateiktą organizacijos „Europacable“ (toliau – skundo pateikėjas) skundą. Skundas pateiktas Sąjungos šviesolaidžių kabelių pramonės vardu, kaip tai suprantama pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje. Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti. |
1.2. Registracija
|
(3) |
Kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamento, kuriuo importuojamiems Indijos kilmės šviesolaidžių kabeliams nustatomas laikinasis antidempingo muitas (3) (toliau – laikinasis reglamentas), 3 ir 4 konstatuojamosiose dalyse, importuojamam nagrinėjamajam produktui netaikomas registracijos reikalavimas. Nė viena šalis pastabų šiuo klausimu nepateikė. |
1.3. Laikinosios priemonės
|
(4) |
Pagal pagrindinio reglamento 19a straipsnį 2024 m. birželio 14 d. Komisija šalims pateikė siūlomų muitų santrauką ir išsamią informaciją apie dempingo skirtumų ir skirtumų, tinkamų Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, skaičiavimą. Suinteresuotosios šalys buvo paragintos pastabas dėl skaičiavimų tikslumo pateikti per tris darbo dienas. Pastabas pateikė bendrovių grupė „MP Birla Group“ (toliau – „Birla Group“) (4). |
|
(5) |
Po 4 konstatuojamojoje dalyje minėtos siūlomų muitų santraukos atskleidimo „STL Group“ tvirtino, kad išankstinio informacijos atskleidimo dokumentas buvo neišsamus, nes Komisija nepateikė išsamių paaiškinimų dėl atsisakymo neįtraukti grupės vidaus pelno. Šiame tyrimo etape Komisija atsižvelgė tik į pastabas dėl korektūros klaidų, padarytų apskaičiuojant dempingą. „STL Group“ tvirtinimas nebuvo susijęs su tokiomis klaidomis. Be to, laikinojo reglamento 74 konstatuojamojoje dalyje Komisija išsamiai paaiškino, kodėl ji atmetė tvirtinimą dėl grupės vidaus pelno neįtraukimo. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad išankstinio informacijos atskleidimo dokumente ir pirminio faktų atskleidimo dokumente, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 19a straipsnyje, pateikta išsami informacija, kuria remdamasi bendrovė galėjo pateikti pastabų dėl pirminio faktų atskleidimo. |
|
(6) |
2024 m. liepos 12 d. Komisija laikinuoju reglamentu nustatė laikinąjį antidempingo muitą importuojamiems Indijos kilmės šviesolaidžių kabeliams. |
1.4. Tolesnė procedūra
|
(7) |
Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytos laikinosios antidempingo priemonės (toliau – pirminis faktų atskleidimas), skundo pateikėjas ir eksportuojantys gamintojai „Birla Group“, „STL Group“ (5), APAR, „Aberdare Technologies Private Limited“ (toliau – „Aberdare“) bei „Finolex Cables Limited“ (toliau – „Finolex“) ir Indijos Vyriausybė per laikinojo reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikė pastabų raštu. |
|
(8) |
Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Bus surengti grupių STL ir „Birla“ klausymai. |
|
(9) |
Po pirminio faktų atskleidimo Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti. Priimdama galutines išvadas Komisija apsvarstė suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir prireikus patikslino savo preliminarias išvadas. |
|
(10) |
Kaip nurodyta laikinojo reglamento 81 konstatuojamojoje dalyje, Komisija toliau nagrinėjo „STL Group“ pardavimą eksportui per antrą susijusią bendrovę, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį nustatytų apskaičiuotą eksporto kainą. |
|
(11) |
Šiuo tikslu pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį Komisija, siekdama patikrinti pateiktus duomenis, surengė tikrinamąjį vizitą bendrovės „Metallurgica Bresciana“ (Delas, Italija) patalpose. |
|
(12) |
Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą importuojamiems Indijos kilmės šviesolaidžių kabeliams (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio faktų atskleidimo. |
|
(13) |
Po galutinio faktų atskleidimo pastabų pateikė dvi eksportuojančių gamintojų grupės, t. y. „Birla Group“ ir „STL Group“. |
|
(14) |
Šalims, kurios prašė suteikti galimybę būti išklausytoms, tokia galimybė buvo suteikta. Išklausytos buvo „Birla Group“ ir „STL Group“. |
|
(15) |
2024 m. spalio 30 d. Komisija pateikė papildomo faktų atskleidimo dokumentą dėl Indijos Vyriausybės pastabų, kurios buvo gautos po pirminio faktų atskleidimo ir į kurias nebuvo atsižvelgta galutinio faktų atskleidimo dokumente. Pastabų dėl papildomo faktų atskleidimo nepateikta. |
1.5. Tvirtinimai dėl inicijavimo
|
(16) |
Kadangi pastabų dėl tyrimo inicijavimo po laikinųjų priemonių nustatymo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 7–39 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas. |
1.6. Atranka
|
(17) |
Kadangi pastabų dėl Sąjungos gamintojų, importuotojų ir Indijos eksportuojančių gamintojų atrankos negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 40–46 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas. |
1.7. Tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis
|
(18) |
Kadangi pastabų dėl tiriamojo laikotarpio (TL) ir nagrinėjamojo laikotarpio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 50 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas. |
2. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS
|
(19) |
Po pirminio faktų atskleidimo bendrovė „Europacable“ pakartojo nesutinkanti su Indijos eksportuojančių gamintojų tvirtinimu, kad šviesolaidžiai, kurie „nėra atskirai aptraukti“, neturėtų būti įtraukti į produkto apibrėžtąją sritį. Bendrovė atkreipė Komisijos dėmesį į riziką, kad importas gali būti deklaruojamas netinkamai, naudojant klaidingą KN kodą, ir paprašė, kad Komisija informuotų ES muitines apie tokią galimą riziką. Komisija atkreipė dėmesį į šią pastabą. |
|
(20) |
Kadangi jokių kitų pastabų dėl tiriamojo produkto, nagrinėjamojo produkto, panašaus produkto ir produkto apibrėžtosios srities negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 51–61 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas. |
3. DEMPINGAS
|
(21) |
Po pirminio faktų atskleidimo Komisija gavo rašytines pastabas iš Indijos valdžios institucijų, dviejų atrinktų eksportuojančių gamintojų grupių („Birla“ ir STL), trijų neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų ir skundo pateikėjo. |
3.1. Normalioji vertė
|
(22) |
Po pirminio faktų atskleidimo „Birla Group“ pateikė keturias pastabas dėl normaliosios vertės apskaičiavimo, visų pirma dėl tam tikrų elementų nustatant panašaus produkto pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (toliau – PBA išlaidos) tiriamuoju laikotarpiu. Komisija priėmė vieną pastabą, nes buvo nustatyta, kad ji pagrįsta, o kitus tris tvirtinimus atmetė. Dėl atmestų pastabų Komisija pažymėjo, kad pastabos, atitinkama analizė ir argumentai yra konfidencialaus pobūdžio. Išsamūs paaiškinimai „Birla Group“ buvo pateikti tik konkrečiame faktų atskleidimo dokumente. |
|
(23) |
Po pirminio faktų atskleidimo „STL Group“ ir Indijos Vyriausybė pakartojo laikinojo reglamento 74 konstatuojamojoje dalyje išdėstytą tvirtinimą, kad į šviesolaidžių kabelių gamybos sąnaudas neturėtų būti įtrauktas pelnas, perduotas tarp susijusių šalių arba padalinių, gaminančių šviesolaidžių kabelių gamybai naudojamus pusgaminius (pavyzdžiui, stiklo ruošinius ir (arba) šviesolaidžius). Tačiau nei „STL Group“, nei Indijos Vyriausybė nepateikė jokių naujų elementų, kad papildytų per tikrinamąjį vizitą gautą informaciją. Todėl Komisija savo preliminarių išvadų nepakeitė ir šį tvirtinimą atmetė. |
|
(24) |
Po galutinio faktų atskleidimo „Birla Group“ pateikė dvi pastabas dėl normaliosios vertės apskaičiavimo, tiksliau dėl tam tikrų finansinių išlaidų vertinimo, ir PBA išlaidų bei pelno duomenų šaltinio apskaičiuojant normaliąją vertę. Komisija abu tvirtinimus atmetė. Komisija taip pat pažymėjo, kad pastabos, atitinkama analizė ir argumentai yra konfidencialaus pobūdžio. „Birla Group“ buvo pateikti išsamūs paaiškinimai. |
|
(25) |
Po galutinio faktų atskleidimo „STL Group“ pakartojo savo tvirtinimą, kad Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kad pagal bendrovių apskaitos dokumentus, t. y. Indijos BAP ir TFAS, vidaus padalinių pelnas netrauktinas. Be to, „STL Group“ tvirtino, kad bendrovės viduje perkeltas pelnas nėra išlaidos, susijusios su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu, kaip suprantama Antidempingo susitarimo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto 1 papunktyje ir pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje. „STL Group“ taip pat tvirtino, kad Komisija nepaaiškino, kodėl ji naudojo verslo padalinių duomenų rinkinį, o ne šiai grupei priklausančių dviejų bendrovių konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Galiausiai, „STL Group“ tvirtino, kad Komisija, atmesdama konsoliduotąsias ataskaitas, neatsižvelgė į visus turimus įrodymus dėl tinkamo išlaidų paskirstymo pagal Antidempingo susitarimo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto 1 papunktį ir pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį. |
|
(26) |
Norint apskaičiuoti dempingo skirtumą, nustatomos kiekvienos rūšies produkto gamybos sąnaudos, t. y. PKN, taip pat dempingo sumos, kurios vėliau naudojamos dempingo skirtumams apskaičiuoti. Bendrovių (STL ir STCS) vidaus apskaitos dokumentuose duomenys įrašomi vadinamojo medžiagos žymėjimo numerio lygmeniu ir tą numerį galima susieti su šiame tyrime nustatytu PKN. Pagal bendrovių konsoliduotąsias ataskaitomis nebuvo galima nustatyti gamybos sąnaudų pagal PKN, todėl jų nebuvo galima naudoti. |
|
(27) |
Be to, kaip nurodyta laikinojo reglamento 74 konstatuojamojoje dalyje, Komisija rėmėsi bendrovių į apskaitos sistemą įtrauktomis ir joje nurodytomis bei Komisijos patikrintomis gamybos sąnaudomis. Šios verslo padalinių į apskaitą įtrauktos išlaidos tiksliai atspindėjo išlaidas, susijusias su šviesolaidžiams kabeliams gaminti naudojamais pusgaminiais. Per tikrinamąjį vizitą Komisija paprašė bendrovių pateikti išsamius paaiškinimus dėl tarp verslo padalinių perduoto pelno. Komisija pažymėjo, kad „STL Group“ pateikė skirtingus verslo padalinių sąlyginio pelno įverčius, bet nepateikė jokių pagrindžiančių įrodymų, nenustatė ryšio tarp konsoliduoto pelno (apskaičiuoto remiantis verslo padalinių pelno panaikinimu) ir šviesolaidžių kabelių gamybos sąnaudų medžiagos žymėjimo numerio lygmeniu. |
|
(28) |
Be to, dėl tvirtinimo, kad Komisija neatsižvelgė į visus turimus įrodymus dėl tinkamo išlaidų paskirstymo, Komisija pažymėjo, kad Antidempingo susitarimo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto 1 papunktį ir pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje neaptariamas bendrovių vidaus pelno vertinimas. Šiose nuostatose nurodoma, kad išlaidos paprastai turi būti apskaičiuojamos remiantis tiriamosios šalies dokumentais. Šis klausimas šiame tyrime nenagrinėjamas, nes Komisija bendrovių šviesolaidžių kabelių sąnaudas nustatė remdamasi bendrovių dokumentais. Be to, minėtuose nuostatose numatyta metodika, kuri turi būti taikoma, kai bendrovės dokumentuose tinkamai neatspindimos su tiriamojo produkto gamyba ir pardavimu susijusios išlaidos, ir, visų pirma, tai, kad nesant tinkamo metodo pirmenybė turi būti teikiama išlaidų paskirstymui pagal apyvartą. Šis klausimas šiame tyrime taip pat nenagrinėjamas, nes su nagrinėjamuoju produktu susijusias išlaidas bendrovė įtraukė į apskaitą pagal verslo padalinį, todėl jų paskirstyti nereikėjo. Galiausiai minėtuose nuostatose numatytas išlaidų vertinimas pradiniame etape, o tai šiam atvejui neaktualu. |
|
(29) |
Komisija laikėsi nuomonės, kad visi turimi įrodymai buvo tinkamai įvertinti ir panaudoti normaliajai vertei apskaičiuoti. Nustatyta, kad įrodymai patikimi ir tinkami. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti. |
|
(30) |
Viena „STL Group“ susijusi bendrovė (STL) gavo autorinių atlyginimų ir būstinei mokėtinų mokesčių iš kitos susijusios tos pačios grupės bendrovės (STCSL). Pirminiame etape apskaičiuodama STL šviesolaidžių kabelių pardavimo PBA išlaidas Komisija nepaskirstė pajamų, gautų iš STCSL sumokėtų autorinių atlyginimų ir būstinei mokėtinų mokesčių. „STL Group“ ir Indijos Vyriausybė tvirtino, kad tuo remdamasi Komisija, norėdama būti nuosekli, apskaičiuodama STCS PBA išlaidas taip pat turėtų neatsižvelgti į STCS patirtas išlaidas, susijusias su šių autorinių atlyginimų ir būstinei mokėtinų mokesčių mokėjimu. |
|
(31) |
Komisija su šiuo tvirtinimu nesutiko. Sumokėti autoriniai atlyginimai ir būstinei mokėtini mokesčiai buvo aiškiai susiję su šviesolaidžių kabelių gamyba arba pardavimu, todėl šios išlaidos turi būti įtrauktos į bendrą PBA išlaidų, susijusių su šviesolaidžių kabelių pardavimu, sumą. STL atveju STCS mokami autoriniai atlyginimai ir būstinei mokėtini mokesčiai laikomi pajamomis. Visų pirma iš autorinių atlyginių pardavimo gautos pajamos nėra iš tiesų susijusios su „tiriamojo eksportuotojo arba gamintojo panašaus produkto gamyba ir pardavimu […]“, kaip suprantama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje. Kitaip tariant, intelektinės nuosavybės teisių duodamos pajamos nėra „iš tikrųjų susijusios su konkretaus nagrinėjamo produkto gamyba ir pardavimu“, kaip suprantama Bendrojo Teismo sprendime dėl „Sveza“ (6). Šios pajamos yra susijusios su tuo, kas šio tyrimo požiūriu iš esmės yra pagalbinė veikla. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė. |
|
(32) |
Po galutinio faktų atskleidimo „STL Group“ teigė, kad Komisija taikė dvejopus standartus, kai STCS sumokėtus autorinius atlyginimus ir būstinei mokėtinus mokesčius laikė STCS išlaidomis ir todėl jas įtraukė į STCS PBA išlaidas, bet atitinkamų STL pajamų neįtraukė apskaičiuodama STL PBA išlaidas. „STL Group“ pakartojo, kad abiejų bendrovių išlaidos ir pajamos, susijusios su autoriniais atlyginimais ir būstinei mokėtinais mokesčiais, turėtų būti arba neįtraukiamos, arba įtraukiamos apskaičiuojant šių bendrovių PBA išlaidas. |
|
(33) |
Komisija paaiškina, kad su bendrovės pagamintų produktų pardavimu susijusios išlaidos ir administracinės išlaidos yra įtraukiamos apskaičiuojant tos bendrovės PBA išlaidas. Tačiau pajamos, gautos pardavus produktus ar paslaugas, yra pajamos, kurios pagal apibrėžtį nėra PBA išlaidos. Todėl apskaičiuodama STCS PBA išlaidas Komisija turėjo įtraukti išlaidas, susijusias su autoriniais atlyginimais ir būstinei mokėtinais mokesčiais už šviesolaidžių kabelius, nes jos buvo susijusios su šviesolaidžių kabelių pardavimu. Apskaičiuojant STL PBA išlaidas buvo panašiai atsižvelgta į išlaidas, susijusias su šviesolaidžių kabelių pardavimu, ir nebuvo faktinio pagrindo atskaityti pajamas iš autorinių atlyginimų ir būstinei mokėtinų mokesčių pardavimo iš šviesolaidžių kabelių PBA išlaidų, nes jos nebuvo susijusios su šviesolaidžių kabelių pardavimu. Be to, „STL Group“ šių pajamų nesusiejo su tos bendrovės duomenis apskaičiuoti naudojamomis STL PBA išlaidomis, kurias ji galėjo kompensuoti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(34) |
Kadangi kitų pastabų dėl normaliosios vertės nustatymo negauta, laikinojo reglamento 62–75 konstatuojamosios dalys patvirtinamos. |
3.2. Eksporto kaina
|
(35) |
Po pirminio faktų atskleidimo Komisija nagrinėjo su „STL Group“ susijusią bendrovę „Metallurgica Bresciana“, kuri importavo šviesolaidžių kabelius iš Indijos. „STL Group“ teigė, kad šis importas buvo naudojamas bendrovės „Metallurgica Bresciana“ kitiems produktams gaminti. Tačiau atlikus patikrinimą vietoje nustatyta, kad patronuojamosios įmonės suteikiama pridėtinė vertė buvo minimali, todėl šis pardavimas laikomas iš Indijos importuotų šviesolaidžių kabelių perpardavimu. „STL Group“ taip pat paaiškino, kad šie pirkimai buvo vykdomi siekiant papildyti bendrovės „Metallurgica Bresciana“ pardavimo pasiūlą. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad nepaisant to, kad bendrovė „Metallurgica Bresciana“ yra šviesolaidžių kabelių gamintoja, vykdydama šiuos sandorius ji veikė kaip susijęs importuotojas ir (arba) prekiautojas. Todėl, kaip nurodyta laikinojo reglamento 80 konstatuojamojoje dalyje dėl kitų susijusių importuotojų ir (arba) prekiautojų, Komisija šiems sandoriams taikė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. |
|
(36) |
„STL Group“ ir Indijos Vyriausybė pakartojo laikinojo reglamento 78 konstatuojamojoje dalyje pateiktą tvirtinimą, kad Komisija turėtų laikyti susijusią bendrovę „STL France“ sandėlį valdančiu filialu, o ne susijusiu importuotoju. Papildomų įrodymų šiuo klausimu nepateikta. |
|
(37) |
Todėl Komisija nepakeitė nuomonės, kad bendrovė „STL France“ veikė kaip susijęs importuotojas ir todėl eksporto kainą turi būti apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. |
|
(38) |
Po galutinio faktų atskleidimo „STL Group“ tvirtino, kad Komisija turėjo atlikti fizinį bendrovės „STL France“ patikrinimą vietoje ir kad Komisija neatsižvelgė į šio subjekto „svarbius vaizdinius elementus“, kurie būtų leidę Komisijai pažymėti, kad bendrovė „STL France“„buvo panaši į prekiautoją“, o ne į importuotoją. „STL Group“ tvirtino, kad, jei bendrovė būtų laikyta prekiautoju, turėtų būti naudojamas 10 % pelnas, pagrįstas „Kinijos arba Honkongo prekiautojų“ pelnu, naudojamu pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą atliekant šviesolaidžių kabelių tyrimą dėl Kinijos. Be to, „STL Group“ tvirtino, kad atsižvelgiant į tai, jog Komisija patikrino bendrovę „Metallurgica Bresciana“ jos patalpose Italijoje, tai buvo diskriminacija bendrovės „STL France“ atžvilgiu. Konfidencialiose pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo „STL Group“ nurodė įrodymus, surinktus per STL tikrinamąjį vizitą vietoje. |
|
(39) |
Pirma, Komisija pažymėjo, kad „STL Group“ pateikė priešingos informacijos apie bendrovės „STL France“ vaidmenį. Grupė „STL Group“ iš pradžių tvirtino, kad bendrovė „STL France“ yra sandėlis, tačiau po galutinio faktų atskleidimo ji pradėjo tvirtinti, kad šį bendrovė – prekiautojas, o ne importuotojas. |
|
(40) |
Komisija paaiškino, kad vykdydama prekybos apsaugos tyrimus ji neatlieka fizinių bendrovių patalpų patikrinimų, tačiau, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 16 straipsnyje, rengia „apsilankymus, kad išnagrinėtų importuotojų, eksportuotojų, prekybininkų, agentų, gamintojų, prekybos asociacijų ar organizacijų dokumentus ir patikrintų apie dempingą ir žalą pateiktą informaciją“. Kitaip tariant, ji rengia tikrinamuosius vizitus vietoje, kad įsitikintų, jog klausimyno atsakymuose pateikta informacija yra patikima, t. y. patikrinimo vietoje tikslas – sutikrinti pateiktus klausimyno atsakymus su bendrovių apskaitos įrašais ir bendrovių patalpose prieinamais išsamiais apskaitos dokumentais. |
|
(41) |
Komisija surengė tikrinamąjį vizitą vietoje bendrovės „Metallurgica Bresciana“ patalpose Italijoje, nes per tikrinamąjį vizitą grupės „STL Group“ patalpose Indijoje informacijos nebuvo galima patikrinti. Kita vertus, Komisija galėjo patikrinti informaciją, kurią bendrovė „STL France“ pateikė per patikrinimą vietoje STL patalpose, nes buvo galima susipažinti su bendrovės „STL France“ apskaitos dokumentais. Be to, atsakyme į raštą dėl informacijos neišsamumo „STL Group“ nurodė, kad su bendrovės „STL France“ apskaitos sistema galima susipažinti Indijoje, o bendrovės „Metallurgica Bresciana“ apskaitos knygos prieinamos tik gamykloje Italijoje, nes visi jos apskaitos dokumentai laikomi Italijoje. Šių dviejų bendrovių padėtis nebuvo vienoda ir tai pateisina skirtingus tyrimo grupės metodus. Taip pat buvo priminta, kad nėra teisiškai privaloma atlikti patikrinimą vietoje. Be to, bendrovė nepaaiškino, kokie būtų vaizdiniai elementai, kuriais prekiautojas atskiriamas nuo importuotojo. Todėl tvirtinimas, kad Komisija turėjo surengti tikrinamąjį vizitą vietoje bendrovės „STL France“ patalpose ir kad su šia bendrove elgėsi diskriminuojamai, buvo atmestas. |
|
(42) |
Dėl tvirtinimo, kad bendrovė „STL France“ turėtų būti laikoma prekiautoju, Komisija paaiškino, kad 20 % pelnas, naudotas su bendrove „STL France“ susijusiam koregavimui, yra pagrįstas pelnu, gautu iš šviesolaidžių kabelių importuotojų prekybos veiklos (perpardavimo), kaip nustatyta ankstesniame tyrime dėl Kinijos, t. y. bendrovių, vykdančių tokią pačią veiklą kaip ir „STL France“. Todėl, priešingai, nei tvirtina bendrovė, tai yra tiksliausias bendrovės „STL France“ pakaitinis rodiklis. Komisija taip pat pažymi, kad iš per patikrinimą vietoje gauto įrodymo, kurį „STL Group“ nurodė konfidencialioje savo pastabų versijoje, nematyti, kad bendrovė nėra importuotoja atitinkamuose sandoriuose, todėl jis nepagrindžia bendrovės „STL Group“ tvirtinimo šiuo klausimu. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(43) |
Be to, po pirminio faktų atskleidimo „STL Group“ ir Indijos Vyriausybė tvirtino, kad pelno dydis, naudotas eksporto kainai apskaičiuoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį (t. y. 20 %), negali būti laikomas pagrįstu. Buvo nurodyta, kad 20 % pelno dydis pagrįstas ankstesniu Kinijos šviesolaidžių kabelių tyrimu (7) ir todėl jis negalėjo būti laikomas tipišku šviesolaidžių kabelių importuotojui iš Indijos. |
|
(44) |
20 % pelno dydis buvo pagrįstas patikrintomis finansinėmis ataskaitomis, kurias per ankstesnį tyrimą dėl Kinijos pateikė nesusijęs importuotojas. Kadangi nesusiję importuotojai nebendradarbiavo, Komisija manė, kad ir šiuo atveju tai tinkamas ir pagrįstas šviesolaidžių kabelių pardavimo ES rinkoje pakaitinis rodiklis, nes pelnas buvo pagrįstas faktiniais sandoriais Europos rinkoje. |
|
(45) |
Be to, „STL Group“ ir Indijos Vyriausybė teigė, kad byloje dėl importo iš Kinijos nustatytas dempingo skirtumas buvo daug didesnis už šiame tyrime šiai grupei nustatytą dempingo skirtumą, kas galbūt paaiškina didelį importuotojų pelną Kinijos atveju. |
|
(46) |
Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad dempingo skirtumas apskaičiuojamas atsižvelgiant į normaliosios vertės ir eksporto kainos skirtumus, o pelno dydis nustatomas lyginant visas su šviesolaidžių kabeliais susijusias pajamas su bendromis sąnaudomis (pirkimo kainomis pridėjus PBA išlaidas). Todėl išanalizavus dempingo skirtumus ir (arba) pirkimo kainas negalima daryti jokių prasmingų išvadų dėl nesusijusio importuotojo pelno dydžio. |
|
(47) |
„STL Group“ pasiūlė kelias nesusijusio importuotojo pagrįsto pelno dydžio alternatyvas: i) faktinį bendrovės „STL France“ suminį pelną, ii) su ja susijusio subjekto Italijoje „Metallurgica Bresciana“ pelną arba iii) 5 % pelną, pagristą Komisijos praktika, taikoma neturint jokios kitos informacijos. Galiausiai „STL Group“ teigė, kad Komisija galėjo naudoti pelno dydžius, kuriuos nurodė bendrovės, vykdančios veiklą toje pačioje srityje kaip ir bendrovė „STL France“. Tuo tikslu „STL Group“ pateikė ataskaitą, kurioje nurodyta 14 bendrovių, nesusijusių su „STL Group“. Ši ataskaita buvo parengta Prancūzijos mokesčių administratoriui. |
|
(48) |
Komisija laikėsi nuomonės, kad nebuvo įmanoma naudoti susijusių šalių pelno dydžių, nes tai prieštarautų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies nuostatoms, kadangi jie laikomi paveiktais sąsajų. Komisija taip pat pažymi, kad 5 % pelno dydis taikomas tik išimtinėmis aplinkybėmis (t. y. nesant jokios kitos informacijos). Šis atvejis yra kitoks, nes iš Komisijos turimos informacijos aiškiai matyti, kad šiuo atveju 5 % pelno dydis yra netinkamas. Galiausiai Komisija išnagrinėjo „STL Group“ pateiktą ataskaitą ir nustatė, kad tik keturios iš nurodytųjų bendrovių į savo produktų katalogus buvo įtraukusios šviesolaidžių produktus. Be to, šios bendrovės specializavosi ne šviesolaidžių produktų sektoriuje, o įvairių varinių elektros kabelių, elektros medžiagų ir kitų pramoninių įrankių didmenininkėje prekyboje. Be to, viešai prieinamose šių bendrovių finansinėse ataskaitose nebuvo nurodytas nei kiekvieno segmento pelningumas, nei kiekvieno segmento dalis bendroje apyvartoje. Galiausiai nėra duomenų, ar šios bendrovės faktiškai gamino, ar tik importavo šviesolaidžių kabelius, skirtus perparduoti ES rinkoje. Todėl tyrime dėl Kinijos nustatytas nesusijusio importuotojo pelno dydis ir toliau buvo tinkamiausia alternatyva, nes pelnas buvo susijęs su nesusijusiu importuotoju bei šviesolaidžių kabelių sektoriumi ir buvo patikrintas. Galiausiai ypač pažymėtina, kad nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė jokių įrodymų, kad pelno dydis, kuris buvo laikomas pagrįstu importui iš Kinijos, būtų nepagrįstas importui iš Indijos. Todėl „STL Group“ pasiūlytos alternatyvos buvo atmestos. |
|
(49) |
Po galutinio faktų atskleidimo „STL Group“ pakartojo, kad koregavimas gali būti tik dėl pelno, kuris buvo „sukauptas“ ir „pagrįstas“. Grupė „STL Group“ taip pat nurodė, kad ji laikėsi bendrovės „Ernst & Young“ rekomendacijų dėl sandorių kainodaros taisyklių, kuriose nurodyta, kad tipinės grynosios maržos ribotos rizikos platintojams Europoje svyruoja nuo 2,7 % iki 9,1 %, o pardavimo mediana yra 5,1 %, ir tai atitinka bendrovės „STL France“ pelno dydį. Be to, „STL Group“ nurodė, kad Komisija naudojo nepagrįstą pelno dydį, kuris viršijo tai, kas šiuo atveju buvo „tinkama“. „STL Group“ nurodė, kad Komisija turėtų naudoti faktinį bendrovės „STL France“ pelno dydį arba faktinį bendrovės „Metallurgica Bresciana“ pelno dydį. |
|
(50) |
Komisija pažymėjo, kad tai, jog bendrovės „STL France“ pelno dydis yra toks pat kaip kelių bendrovių medianos dydžiai, neįrodo, kad eksportuotojo ir importuotojo ryšys neturėjo įtakos bendrovės „STL France“ pelno dydžiui. Bendrovės „Metallurgica Bresciana“ pelno dydžiui taip pat daro poveikį ryšys su eksportuotoju, todėl jos pelno dydis taip pat negali būti naudojamas šiuo atžvilgiu. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(51) |
Be to, „STL Group“ pakartojo 43 konstatuojamojoje dalyje išdėstytą tvirtinimą. Ji taip pat tvirtino, kad ankstesnio Kinijos šviesolaidžių kabelių tyrimo tiriamasis laikotarpis (nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) buvo per COVID-19 pandemiją, kai šviesolaidžių kabelių pramonė veikė ypač pelningai, nes izoliavimo priemonių metu šviesolaidžių kabelių gamyba sulėtėjo, o paklausa padidėjo, inter alia, dėl poreikio užtikrinti geresnį interneto ryšį namuose, kad būtų galima dirbti ir mokytis nuotoliu. Todėl „STL Group“ tvirtino, kad tame tyrime Komisijos naudotas pelno dydis neatitinka pelno, kurį importuotojai paprastai gauna, kai nėra ypatingų COVID-19 pandemijos nulemtų aplinkybių. „STL Group“ taip pat pateikė kelis ankstesnių tyrimų pavyzdžius, kai Komisija nustatė, kad tam tikri duomenys nėra tipiški ar kitais atžvilgiais patikimi, kai juos paveikė ypatingos aplinkybės, kurias lėmė COVID-19 pandemija. |
|
(52) |
Komisija pažymėjo, kad ankstesnio tyrimo dėl Kinijos šviesolaidžių kabelių tiriamąjį laikotarpį (2019 m. liepos 1 d.–2020 m. birželio 30 d.) COVID-19 pandemija paveikė tik iš dalies. Be to, atlikdama ankstesnį tyrimą dėl Kinijos šviesolaidžių kabelių, Komisija įvertino nesusijusių importuotojų interesus. Atlikdama tą tyrimą Komisija nustatė, kad „[n]ė vienas importuotojas netvirtino, kad COVID-19 būtų dariusi didelį poveikį jų verslo veiklai. Vienas importuotojas pareiškė, kad 2020 m. kovo mėn. dėl izoliavimo priemonių buvo šioks toks sulėtėjimas, tačiau pabrėžė, kad ši krizė dar labiau sustiprino šviesolaidinių ryšio linijų iki galutinio paslaugų gavėjo projektų svarbą“ (8), kad „[i]mportuotojai taip pat tvirtino, kad su savo pirkėjais yra sudarę ilgalaikes tiekimo sutartis, kuriose visam 2–4 metų laikotarpiui yra sutarta dėl fiksuotų kainų, ir nenumatytai padidėjus jų pirkimo kainoms netaikoma kainų koregavimo sąlyga. Todėl padidėjusių sąnaudų nebūtų įmanoma perkelti savo pirkėjams. Be to, importuotojai tvirtino, kad jie negali teikti pasiūlymų konkursuose, kurie skelbiami šio tyrimo metu, nes nežino, kokią kainą jie mokės už šviesolaidžių kabelius, jei bus nustatytos priemonės.“ (9) Todėl Komisija nenustatė jokių įrodymų, kad šviesolaidžių kabelių pramonė dėl COVID-19 pandemijos būtų gavusi itin didelį pelną. „STL Group“ šiuo klausimu nepateikė jokių konkrečių įrodymų, prieštaraujančių Komisijos išvadoms. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(53) |
Kadangi jokių kitų pastabų dėl eksporto kainos nustatymo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 76–81 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas preliminarias išvadas. |
3.3. Palyginimas
|
(54) |
Kadangi jokių pastabų dėl normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimo negauta, laikinojo reglamento 82 ir 88 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos preliminarios išvados patvirtinamos. |
3.4. Dempingo skirtumai
|
(55) |
Galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos (kaina, draudimas ir frachtas) Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:
|
|
(56) |
Nustatyta, kad grupė „HFCL Group“ dempingo nevykdė, todėl jos eksportui priemonės netaikomos. |
|
(57) |
Po pirminio faktų atskleidimo bendrovės „Aberdare“ ir APAR taip pat teigė, kad Komisija turėtų skaidriau apskaičiuoti antidempingo skirtumą neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms. |
|
(58) |
Komisija paaiškino, kad antidempingo skirtumas kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms buvo nustatytas remiantis grupių „Birla Group“ ir „STL Group“ atžvilgiu nustatytomis dempingo sumomis ir CIF vertėmis, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalyje. |
4. ŽALA
4.1. Matavimo vienetas
|
(59) |
Kadangi jokių kitų pastabų dėl matavimo vieneto nustatymo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 96 konstatuojamojoje dalyje išdėstytą išvadą. |
4.2. Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba
|
(60) |
Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės apibrėžties ir Sąjungos gamybos negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 97 ir 98 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas. |
4.3. Uždarasis naudojimas
|
(61) |
Kadangi jokių pastabų dėl uždarojo naudojimo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 99–104 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas. |
4.4. Sąjungos suvartojimas
|
(62) |
Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos suvartojimo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 105–110 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas. |
4.5. Importas iš nagrinėjamosios šalies
4.5.1. Importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis ir rinkos dalis
|
(63) |
Kaip minėta 19 konstatuojamojoje dalyje, skundo pateikėjas pakartojo savo pastabą, kad Indijos eksportuojantys gamintojai netinkamai deklaravo importo apimtį (remiantis Indijos apeliacinės kolegijos sprendimu ir kaip taip pat aprašyta laikinojo reglamento 112 konstatuojamojoje dalyje), ir nurodė, kad nors šis sprendimas neturi įtakos ES muitų teisės aiškinimui ir taikymui, juo Komisija paraginta nurodyti nacionalinėms muitinėms, kad šiuo atveju kyla antidempingo priemonių vengimo rizika. |
|
(64) |
Komisija atsižvelgė į šią pastabą ir imsis veiksmų siekdama užtikrinti, kad būtų tinkamai užtikrinamas priemonių vykdymas. |
|
(65) |
Kadangi jokių papildomų pastabų dėl importo iš nagrinėjamosios šalies negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 111–118 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas. |
4.5.2. Importo iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina, priverstinis kainų mažinimas ir kainų smukdymas
|
(66) |
Kadangi jokių pastabų dėl importo iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina, priverstinio kainų mažinimo ir kainų smukdymo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 119–125 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas. |
4.6. Sąjungos pramonės ekonominė padėtis
4.6.1. Bendrosios pastabos
|
(67) |
Kadangi bendrųjų pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 126–129 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas. |
4.6.2. Makroekonominiai rodikliai
|
(68) |
Po pirminio faktų atskleidimo Indijos Vyriausybė pažymėjo, kad Sąjungos pramonės pardavimo apimtis, gamybos apimtis ir gamybos pajėgumai per TL padidėjo, nepaisant sumažėjusios paklausos atvirojoje rinkoje, ir kad nuo 2022 m. investicijų grąžos tendencija taip pat buvo teigiama. |
|
(69) |
Po galutinio faktų atskleidimo „Birla Group“ pakartojo Indijos Vyriausybės tvirtinimus ir teigė, kad visi makroekonominiai rodikliai rodė teigiamus pokyčius, todėl Sąjungos pramonė nepatyrė jokios materialinės žalos. Šis eksportuotojas taip pat pažymėjo, kad laikinojo reglamento 133 konstatuojamojoje dalyje aprašytas pajėgumų naudojimas keitėsi dėl Sąjungos pramonės sprendimo tuo pačiu metu padidinti pajėgumus ir sumažinti gamybą. |
|
(70) |
„Birla Group“ taip pat pažymėjo, kad Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nuo 2022 m. iki TL didėjo, nepaisant nedidelio Sąjungos suvartojimo sumažėjimo. Eksportuotojas nurodė, kad tuo pačiu laikotarpiu importas iš Indijos išliko stabilus, o Sąjungos gamintojų rinkos dalis padidėjo. |
|
(71) |
Komisija neginčijo, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį tam tikri žalos rodikliai rodė teigiamą tendenciją – tai taip pat pažymėta laikinojo reglamento 169 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau Komisija nustatė, kad Sąjungos pramonės pardavimo kainos sumažėjo, o Indijos importo rinkos dalis labai padidėjo, dėl to Sąjungos pramonės pardavimo kainos buvo priverstinai labai mažinamos, o per nagrinėjamąjį laikotarpį – smukdomos. Dėl šio spaudimo kainoms labai sumažėjo Sąjungos pramonės pelningumas ir pinigų srautas, taip pat buvo labai mažai investuojama. Savo pastabose Indijos Vyriausybė ir „Birla Group“ neatsižvelgė į šiuos faktus ir Komisijos išvadas. Todėl tik makroekonominių rodiklių raida grindžiamas tvirtinimas, kad materialinės žalos nebuvo, buvo atmestas, nes jame neatsižvelgiama į likusių žalos rodiklių raidą ir bendrąją Komisijos išvadą. |
|
(72) |
Kadangi jokių kitų pastabų dėl makroekonominių rodiklių negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 130–144 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas. |
4.6.3. Mikroekonominiai rodikliai
|
(73) |
Kadangi jokių pastabų dėl mikroekonominių rodiklių negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 145–168 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas. |
4.6.4. Išvada dėl žalos
|
(74) |
Skundo pateikėjas sutiko su išvadomis dėl importo dempingo kaina padidėjimo, kaip aprašyta laikinojo reglamento 117 konstatuojamojoje dalyje, ir jo poveikio žalos rodikliams, kaip antai pinigų srautui, investicijų grąžai ir pelningumui. |
|
(75) |
Kadangi jokių papildomų pastabų dėl išvados dėl žalos negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 169–170 konstatuojamosiose dalyse išdėstytą išvadą. |
5. PRIEŽASTINIS RYŠYS
5.1. Importo dempingo kaina poveikis
|
(76) |
Du neatrinkti eksportuojantys gamintojai, būtent „Aberdare Technologies Private Limited“ ir „APAR Industries Limited“, teigė, kad, atsižvelgiant į mažą jų importo apimtį absoliučiąja ir santykine išraiška ir į eksporto kainų lygį, jie negalėjo padaryti jokios žalos Sąjungos pramonei. Tuo remdamiesi jie pateikė prašymą netaikyti jiems jokių muitų. |
|
(77) |
Kaip paaiškinta 14 konstatuojamojoje dalyje, atrinktieji eksportuojantys gamintojai buvo laikomi tipiškais. Kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 3 straipsnyje, priežastinio ryšio analizė buvo pagrįsta nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina iš Indijos visuma, o ne atskirais eksportuojančiais gamintojais. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti. |
|
(78) |
Kadangi jokių pastabų dėl importo dempingo kaina poveikio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 172–181 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas. |
5.2. Kitų veiksnių poveikis
|
(79) |
Po pirminio faktų atskleidimo Indijos Vyriausybė tvirtino, kad Sąjungos pramonės padėčiai per TL įtakos turėjo importas iš Kinijos, atsižvelgiant į tai, kad antiabsorbciniai muitai importui iš Kinijos buvo nustatyti prieš pat TL pabaigą. Indijos Vyriausybė teigė, kad, nepaisant importui iš Kinijos galiojančių priemonių, jis padidėjo, o importas iš Indijos nuo 2022 m. išliko toks pat; be to, iš Kinijos importuojamų produktų kainos buvo mažesnės nei Indijos importo kainos. |
|
(80) |
Šiuo klausimu Komisija nurodė laikinojo reglamento 187 konstatuojamojoje dalyje pateiktą išvadą, kad importas iš Kinijos galėjo neigiamai paveikti Sąjungos pramonės padėtį, tačiau jis nesusilpnino importo iš Indijos dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinio ryšio. Tai įrodo faktas, kad atlikus antiabsorbcinį tyrimą, po kurio buvo faktiškai padvigubinti anksčiau apskaičiuoti antidempingo muitai (10), importo iš Kinijos apimtis mažėjo, o kainos didėjo, ir vidutinės kainos buvo didesnės už vidutines iš Indijos dempingo kainomis importuojamų produktų kainas (11). Atsižvelgiant į tai, kad jokių papildomų įrodymų pateikta nebuvo, tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(81) |
Po pirminio faktų atskleidimo Indijos Vyriausybė taip pat tvirtino, kad žalą Sąjungos pramonei padarė jos investicijos, didėjusios nepaisant mažėjančios rinkos ir dėl Ukrainos ir Rusijos karo tuo pačiu laikotarpiu kylančių energijos sąnaudų. |
|
(82) |
Dėl investicijų lygio Komisija patvirtino laikinojo reglamento 156 ir 201 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas, pagal kurias, nepaisant padidėjimo per TL, investicijos visu nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko mažos ir negali būti laikomos Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastimi. Dėl energijos sąnaudų padidėjimo, susijusio su Rusijos agresijos karu prieš Ukrainą, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 147 konstatuojamojoje dalyje išdėstytą išvadą, kad gamybos sąnaudos daugiausia padidėjo dėl išaugusių žaliavų sąnaudų, atsižvelgiant į infliacijos pokyčius, ir kad būtent dėl importo iš Indijos dempingo kaina daromo spaudimo kainoms Sąjungos gamintojai negalėjo susigrąžinti padidėjusių sąnaudų. Laikinojo reglamento 199 konstatuojamojoje dalyje Komisija taip pat padarė išvadą, kad žaliavų ir energijos sąnaudų padidėjimo negalima laikyti žalos priežastimi, jei šio sąnaudų padidėjimo negalima perkelti pirkėjams dėl importo dempingo kaina daromo spaudimo kainoms. Atsižvelgiant į tai, kad jokių papildomų įrodymų pateikta nebuvo, šios pastabos buvo atmestos. |
|
(83) |
Po galutinio faktų atskleidimo „Birla Group“ pakartojo Indijos Vyriausybės tvirtinimus dėl importo iš Kinijos poveikio Sąjungos pramonės padėčiai. Ji teigė, kad Komisijos atliktas žalos vertinimas buvo grindžiamas tuo, kad Sąjungos gamintojai negalėjo padidinti savo kainų, o iš tiesų dėl mažėjančių importo iš Kinijos kainų Sąjungos pramonė negalėjo padidinti savo pelno. „Birla Group“ taip pat nurodė, kad importo iš Kinijos apimtis buvo tris–keturis kartus didesnė už importo iš Indijos apimtį, ir teigė, kad dėl to importas iš Kinijos galėjo daryti daug didesnį spaudimą kainoms nei importas iš Indijos. „Birla Group“ padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, jog importo iš Indijos rinkos dalis buvo mažesnė už Sąjungos gamintojų rinkos dalį, ne dėl šio importo poveikio Sąjungos pramonė negalėjo padidinti savo kainų. Be to, eksportuotojas teigė, kad 2021–2022 m. importo iš Indijos kainos šiek tiek mažėjo, todėl negalėjo staiga padaryti poveikio Sąjungos gamintojų pelningumui. |
|
(84) |
Eksportuotojas teigė, kad Komisija turėjo apskaičiuoti žalos sumą, kuri turėjo būti priskirta kitiems žinomiems veiksniams, pvz., importui iš Kinijos. |
|
(85) |
Galiausiai bendrovė „Birla“, remdamasi Bendrojo Teismo sprendimu byloje Gul Ahmed Textile Mills prieš Tarybą (12), tvirtino, kad tai, jog antiabsorbcinio tyrimo tiriamasis laikotarpis sutapo su šio tyrimo TL, iškraipo importo iš Indijos poveikio vertinimą ir visą priskyrimo analizę. Todėl ji paprašė, kad Komisija savo analizę dėl importo iš Indijos poveikio Sąjungos pramonės padėčiai pagrįstų naujausiu laikotarpiu, kuris net neapsiribotų ir šio tyrimo TL, nes importas iš Kinijos jam nedarytų poveikio. |
|
(86) |
Komisija pakartojo savo išvadas, išdėstytas laikinojo reglamento 172 ir 173 konstatuojamosiose dalyse, kuriose pažymėjo, kad Sąjungos pramonės padėties pablogėjimas sutapo su staigiu importo dempingo kaina iš Indijos padidėjimu ir dideliu priverstiniu kainų mažinimu, nulėmusiu kainų smukdymą. Indijos importo dempingo kaina rinkos dalis padidėjo beveik tris kartus, o Sąjungos pramonės per tą patį laikotarpį – žymiai mažiau. Todėl galima daryti išvadą, kad importas iš Indijos dempingo kaina daugiausia buvo susijęs su nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjusiu importu iš Kinijos ir kad importo dempingo kaina iš Indijos padidėjimas ir Sąjungos pramonės padėties pablogėjimas sutapo, visų pirma Sąjungos pramonė nesugebėjo atgauti rinkos dalies ir pasiekti tvaraus pelno lygio, kaip nurodyta laikinojo reglamento 179 konstatuojamojoje dalyje. „Birla Group“ nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių būtų galima suabejoti šiomis išvadomis. Todėl tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(87) |
Dėl prašymo, kad Komisija įvertintų kitų žinomų veiksnių, pvz., importo iš Kinijos, padarytos žalos dydį, Komisija pažymi, kad ji laikėsi pagrindinio reglamento reikalavimų ir visas kitas žalos priežastis įvertino atskirai ir kartu, ir padarė išvadą, kad net kartu jos negalėjo susilpninti importo iš Indijos dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinio ryšio. Taip pat pažymima, kad žalos skirtumai buvo pagrįsti Sąjungos pramonės tikslinių kainų ir atrinktų eksportuojančių gamintojų faktinių kainų palyginimu. Taigi šie skirtumai buvo suderinti su atrinktų Indijos eksportuojančių gamintojų kainodaros politika. |
|
(88) |
Komisija priminė savo išvadas laikinojo reglamento 204 konstatuojamojoje dalyje, kurioje Komisija atskirai išsamiai išanalizavo visų kitų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonei. Ši analizė parodė, kad nors negalima atmesti galimybės, kad importas dempingo kaina iš Kinijos, importas ne dempingo kaina iš Indijos ir importas iš Turkijos galėjo prisidėti prie materialinės žalos, dėl jo nesusilpnėjo importo iš Indijos dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastinis ryšys. „Birla Group“ nepateikė jokių įrodymų savo tvirtinimui pagrįsti, todėl jis buvo atmestas. Be to, kaip pažymėta 87 konstatuojamojoje dalyje, šiuo atveju nustatyti žalos skirtumai buvo tiksliai suderinti su Indijos eksportuojančių gamintojų kainodaros politika. |
|
(89) |
Dėl Bendrojo Teismo sprendimo byloje Gul Ahmed Textile Mills prieš Tarybą Komisija nesutinka, kad jos atliktas žalos vertinimas buvo iškraipytas. Pirma, dabartinio tyrimo ir antiabsorbcinio tyrimo Kinijos atžvilgiu tiriamasis laikotarpis nesidubliavo, kaip klaidingai tvirtino „Birla Group“: šio tyrimo TL apima 2022 m. spalio 1 d.–2023 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį, o antiabsorbcinio tyrimo tiriamasis laikotarpis buvo 2021 m. spalio 1 d.–2022 m. rugsėjo 30 d. (13) Dar svarbiau tai, kad, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 203 konstatuojamojoje dalyje, iš nagrinėjamuoju laikotarpiu nustatytų tendencijų vienareikšmiškai matyti, kad nors importas dempingo kaina iš Kinijos nuosekliai mažėjo, Sąjungos pramonės padėtis, visų pirma jos pelningumas, aiškiai blogėjo. „Birla Group“ neatsižvelgė į šias tendencijas ir rėmėsi tik tuo, kad Kinijos atžvilgiu buvo atliekamas antiabsorbcinis tyrimas, todėl neįrodė, kad atliktas vertinimas buvo iškraipytas. Todėl šis tvirtinimas taip pat buvo atmestas. |
|
(90) |
Kadangi jokių kitų pastabų dėl kitų veiksnių poveikio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 182–202 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas. |
5.3. Išvada dėl priežastinio ryšio
|
(91) |
Kadangi jokių pastabų dėl priežastinio ryšio, dėl kurių pasikeistų Komisijos vertinimas, negauta, Komisija patvirtino laikinajame reglamente (visų pirma jo 203–205 konstatuojamosiose dalyse) išdėstytas išvadas. |
6. PRIEMONIŲ LYGIS
6.1. Žalos skirtumas
|
(92) |
Kaip paaiškinta 3.2 skirsnyje, po to, kai buvo nustatytos laikinosios priemonės, Komisija, apskaičiuodama STL grupės eksporto kainą, įtraukė tam tikrus su STL susijusio Italijoje veikiančio subjekto „Metallurgica Bresciana“ perpardavimus. Juos įtraukus laikinasis STL grupės žalos skirtumas buvo patikslintas nuo 41,2 % iki 42,3 %. |
|
(93) |
Kaip numatyta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje ir atsižvelgiant į tai, kad išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu Komisija neregistravo importo, ji išanalizavo importo apimties raidą, kad nustatytų, ar išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu, kaip aprašyta 3 konstatuojamojoje dalyje, importas, dėl kurio atliekamas tyrimas, toliau smarkiai augo, ir todėl, nustatydama žalos skirtumą, atsižvelgė į papildomą žalą, atsiradusią dėl tokio augimo. |
|
(94) |
Remiantis duomenų bazės „Surveillance 3“ (14) duomenimis, per keturias išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpio savaites importo iš Indijos apimtis buvo 56 % didesnė nei vidutinė importo apimtis per keturias savaites tiriamuoju laikotarpiu ir 89 % didesnė nei per tą patį keturių savaičių laikotarpį tiriamuoju laikotarpiu. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu tiriamasis importas labai padidėjo. |
|
(95) |
Siekdama atsižvelgti į papildomą žalą, atsiradusią dėl padidėjusio importo, Komisija nusprendė pakoreguoti žalos pašalinimo lygį remdamasi padidėjusia importo apimtimi, kuri laikoma tinkamu svoriniu daugikliu pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies nuostatas. Todėl ji apskaičiavo daugiklį, nustatytą importo apimties per keturias išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpio savaites (12 374 kabelių km) ir per 52 tiriamojo laikotarpio savaites sumą (103 091 kabelių km) padalijus iš importo apimties per tiriamąjį laikotarpį, ekstrapoliuotos 56 savaitėms (111 021 kabelių km). Gautas skaičius (1,04) atspindi papildomą žalą, kurią sukėlė tolesnis importo augimas. Taigi laikinasis žalos skirtumas buvo padaugintas iš šio koeficiento. |
|
(96) |
Kaip numatyta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje, toks žalos skirtumo padidėjimas taikomas ne ilgesnį laikotarpį, nei nurodytas 11 straipsnio 2 dalyje, tai yra penkerius metus. |
|
(97) |
Po galutinio faktų atskleidimo „Birla Group“ tvirtino, kad žalos skirtumo koregavimo metodika neatitiko pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies, nes vertinimas turėtų būti grindžiamas kainomis, o ne importo apimtimi. Šis eksportuotojas tvirtino, kad Komisija pirmiausia turėjo įvertinti bet kokią papildomą žalą, atsiradusią dėl padidėjusio importo, ir tik vėliau ją pridėti prie žalos skirtumo, o ne taikyti Komisijos pasirinktą metodiką, t. y. įvertinti importo padidėjimą ir vėliau jį pridėti prie žalos skirtumo. |
|
(98) |
9 straipsnio 4 dalyje aprašyta papildomos žalos analizė yra aiškiai susijusi su importo apimtimi, nes joje nurodyta aplinkybė, kad „žymiai išauga importas, dėl kurio vykdomas tyrimas“. Tame straipsnyje taip pat nurodyta, kad vertinimas atliekamas tuo atveju, kai „išankstinio informacijos atskleidimo laikotarpiu žymiai išauga importas, dėl kurio vykdomas tyrimas“ ir kad nustatant žalos skirtumą atsižvelgiama į papildomą žalą, susijusią su tokiu augimu. Todėl tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(99) |
„STL Group“ tvirtino, kad laikinieji dempingo skirtumai ir žalos skirtumai parodė, jog jai taikomas dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas klaidingai, nes: i) „STL Group“ eksporto kainos buvo didžiausios ir gerokai viršijo kitas: eksporto kainos, kaip teigiama, buvo daugiau kaip 45 % didesnės nei kai kurių kitų eksportuojančių gamintojų (mažesnis žalos skirtumas akivaizdžiai rodo didesnę eksporto kainą), ir ii) „STL Group“ – vienintelis visiškai integruotas eksportuojantis gamintojas Indijoje, gaminantis tiriamąjį produktą nuo stiklo ruošinių, taigi ekonomiškai efektyviausiai, tačiau „STL Group“ vis tiek buvo pritaikytas didžiausias dempingo skirtumas. Be to, „STL Group“ teigė, kad šis rezultatas matematiškai neįmanomas, nebent jos pardavimo vidaus rinkoje kainos kažkokiu būdu būtų daugiau nei 45 % didesnės už kai kurių kitų gamintojų kainas, tačiau taip tikrai nebuvo, nes visų Indijos gamintojų vidaus rinkos kainos Indijos vidaus rinkoje buvo panašios arba bent svyravo daug mažesne nei 45 % amplitude. Todėl šis paradoksas, kad buvo gautos ir didžiausios eksporto kainos, ir didžiausias dempingo skirtumas, įrodė, kad Komisijai pakoregavus eksporto kainą ir „STL Group“ sąnaudas susidarė teisiškai nepagrįsta ir matematiškai neįmanoma padėtis. |
|
(100) |
Komisija laikėsi nuomonės, kad dempingo skirtumo nustatymas grindžiamas daug įvairių veiksnių, pavyzdžiui, grupės / bendrovės gamybos / pardavimo struktūra, kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kainų lygiu, kiekvienos rūšies produkto sąnaudų struktūra, įvairiose rinkose gaminamų ir parduotų produktų rūšių skaičiumi, šio tarpusavio pardavimo šiose rinkose apimtimi, įprastų prekybos sąlygų rezultatais ir išlaidų rūšimis. Pažymėtina, kad „STL Group“ nė vieno iš šių veiksnių iš esmės neužginčijo motyvuotai. Eksporto kaina taip pat turi būti vertinama atsižvelgiant į šiuos veiksnius, lyginant ją su normaliąja verte dempingo skirtumui nustatyti. Todėl skirtingų atrinktų eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumas ir eksporto kainų lygis gali būti pagrįsti labai skirtingais parametrais ir neturėtų būti daroma jokių tiesioginių išvadų remiantis tik šiais dviem veiksniais, neatsižvelgiant į šiuos skirtingus parametrus. Todėl tvirtinimas buvo atmestas. |
|
(101) |
Kadangi jokių kitų pastabų dėl likusių laikinojo reglamento 207–220 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų išvadų negauta, jos patvirtinamos. |
|
(102) |
Kaip aprašyta 92–96 konstatuojamosiose dalyse, Komisija pakoregavo žalos skirtumus. Todėl galutinis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų ir visų kitų bendrovių žalos pašalinimo lygis yra toks:
|
7. SĄJUNGOS INTERESAI
7.1. Sąjungos pramonės interesai
|
(103) |
Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės interesų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 223–226 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas. |
7.2. Nesusijusių importuotojų interesai
|
(104) |
Kadangi pastabų dėl nesusijusių importuotojų interesų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 227–229 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas. |
7.3. Naudotojų, montuotojų ir platintojų interesai
|
(105) |
Po pirminio faktų atskleidimo dėl laikinųjų priemonių apie save pranešė dar vienas telekomunikacijų pramonės sektoriuje veikiantis šviesolaidžių kabelių naudotojas; jis pateikė atsakymus į naudotojų klausimyną. Atsakymai buvo pateikti gerokai vėliau, nei reikalaujama, ir jų nebuvo galima patikrinti. Vis dėlto, šis naudotojas neimportavo šviesolaidžių kabelių iš Indijos, o priemonėms nei pritarė, nei joms prieštaravo. Bet kuriuo atveju jo atsakymuose nebuvo jokių papildomų argumentų ar informacijos dėl Sąjungos interesų aspektų, kurie būtų galėję paveikti Komisijos išvadas dėl naudotojų interesų. |
|
(106) |
Todėl Komisija ir toliau laikosi išvados, kad atlikus tyrimą nenustatyta jokios informacijos, iš kurios būtų matyti, kad antidempingo priemonės darytų neproporcingą neigiamą poveikį naudotojams. |
|
(107) |
Kadangi jokių kitų pastabų šiuo klausimu negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 230–233 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas. |
7.4. Pasiūla Sąjungos rinkoje
|
(108) |
Kadangi pastabų dėl pasiūlos Sąjungos rinkoje negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 234–235 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas. |
7.5. Konkurencinė padėtis Sąjungos rinkoje
|
(109) |
Kadangi jokių pastabų dėl konkurencinės padėties Sąjungos rinkoje negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 236–239 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas. |
7.6. Kiti veiksniai
|
(110) |
Kadangi jokių pastabų dėl kitų veiksnių negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 240 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas. |
7.7. Išvada dėl Sąjungos interesų
|
(111) |
Kadangi jokių pastabų dėl išvados dėl Sąjungos interesų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 241–243 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas. |
8. GALUTINĖS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS
8.1. Galutinės priemonės
|
(112) |
Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygio ir Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos. |
|
(113) |
Remiantis tuo, kas išdėstyta, galutinės antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:
|
|
(114) |
Kaip pažymėta 56 konstatuojamojoje dalyje, grupė „HFCL Group“, kaip nustatyta, dempingo nevykdė, todėl jos eksportui priemonės netaikomos. |
|
(115) |
Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka tiriamųjų bendrovių padėtį, nustatytą atliekant šį tyrimą. Taigi šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės tiriamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šios normos negali būti taikomos, todėl tokiam produktui turėtų būti taikoma visam kitam Indijos kilmės importui nustatyta muito norma. |
|
(116) |
Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (15). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pasikeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas dėl pavadinimo pakeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. |
|
(117) |
Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas individualių antidempingo muitų taikymas. Individualūs antidempingo muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visam kitam Indijos kilmės importui taikytinas antidempingo muitas. |
|
(118) |
Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek turėtų atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus. |
|
(119) |
Jeigu, visų pirma nustačius susijusias priemones, labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip suprantama pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis galima inicijuoti priemonių vengimo tyrimą, jeigu tenkinamos inicijavimo sąlygos. Atliekant tokį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu. |
|
(120) |
Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų tinkamai taikomi, visam kitam Indijos kilmės importui nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo nagrinėjamojo produkto. |
|
(121) |
Eksportuojantys gamintojai, kurie tiriamuoju laikotarpiu neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą, turėtų turėti galimybę prašyti Komisijos, kad jiems būtų taikoma neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta antidempingo muito norma. Komisija turėtų patenkinti tokį prašymą, jei vykdomos trys sąlygos. Naujas eksportuojantis gamintojas turėtų įrodyti, kad: i) tiriamuoju laikotarpiu jis neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą; ii) jis nėra susijęs su eksportuojančiu gamintoju, kuris tai darė, ir iii) jis vėliau eksportavo nagrinėjamąjį produktą arba prisiėmė neatšaukiamą sutartinį įsipareigojimą jį eksportuoti dideliais kiekiais. |
|
(122) |
Prekybos šviesolaidžių kabeliais statistiniai duomenys dažnai nurodomi kabelių kilometrais (kabelių km). Tačiau Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros ir Bendrojo muitų tarifo (16) I priede pateiktoje Kombinuotojoje nomenklatūroje papildomas vienetas, taikomas šviesolaidžių kabeliams, nėra nurodytas. Todėl reikia nustatyti, kad importuojant nagrinėjamąjį produktą išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijoje būtų nurodyta ne tik masė kilogramais arba tonomis, bet ir importuojamo nagrinėjamojo produkto kiekis kabelių kilometrais. Kabelių kilometrai turėtų būti nurodyti KN ir TARIC kodams. |
8.2. Galutinis laikinųjų muitų surinkimas
|
(123) |
Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytos žalos dydį, garantijomis užtikrintos laikinųjų antidempingo muitų, nustatytų laikinuoju reglamentu, sumos turėtų būti galutinai surenkamos, neviršijant šiuo reglamentu nustatytų lygių. |
9. BAIGIAMOJI NUOSTATA
|
(124) |
Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 (17) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną. |
|
(125) |
Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
1. Importuojamiems Indijos kilmės vienmodžiams šviesolaidžių kabeliams, sudarytiems iš vieno ar kelių atskirų aptrauktų šviesolaidžių, su apsauginiu apvalkalu, su elektros laidininkais arba be jų, su jungtimis arba be jų, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 8544 70 00 (TARIC kodai 8544 70 00 10 ir 8544 70 00 91), nustatomas galutinis antidempingo muitas.
Neįtraukiami šie produktai:
|
— |
trumpesni nei 500 metrų ilgio kabeliai, kurių visi šviesolaidžiai yra su atskirai pritvirtintomis jungtimis iš vieno arba abiejų galų, ir |
|
— |
jūriniai kabeliai, izoliuoti plastiku, su vario arba aliuminio laidininku, kurių šviesolaidžiai yra metaliniame (-iuose) modulyje (-iuose). |
2. Galutinio antidempingo muito normos, taikomos 1 dalyje aprašytų produktų, kuriuos pagamino toliau nurodytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra šios:
|
Bendrovė |
Galutinis antidempingo muitas |
Papildomas TARIC kodas |
|
„Birla Cable Ltd“; „Universal Cables Ltd“; „Vindhya Telelinks Ltd“ |
6,9 % |
89CF |
|
„Sterlite Technologies Limited“; „Sterlite Tech Cables Solutions Limited“ |
11,4 % |
89CG |
|
Kitos priede išvardytos bendradarbiaujančios bendrovės |
9,0 % |
|
|
Visas kitas Indijos kilmės importas |
11,4 % |
C999 |
3. Antidempingo muitai netaikomi šiam Indijos eksportuojančiam gamintojui – grupei „HFCL Group“, kurią sudaro bendrovės „HFCL Limited“ ir „HTL Limited“ (papildomas TARIC kodas 89CH).
4. 2 dalyje nurodytoms bendrovėms nustatytos individualios muito normos taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiama deklaracija su nurodyta data ir pasirašyta tą sąskaitą faktūrą išdavusio subjekto atstovo, kurio nurodomas vardas, pavardė ir pareigos: „Aš, toliau pasirašęs (-iusi), patvirtinu, kad (kiekis mūsų naudojamu vienetu) šioje sąskaitoje faktūroje nurodyto (nagrinėjamasis produktas), parduodamo eksportuoti į Europos Sąjungą, [nagrinėjamoji šalis] pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (papildomas TARIC kodas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“ Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikomas visam kitam Indijos kilmės importui nustatytas muitas.
5. Tais atvejais, kai išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija yra pateikiama dėl 1 dalyje nurodyto produkto, nepriklausomai nuo jo kilmės, atitinkamame tos deklaracijos laukelyje įrašomas importuojamų produktų kiekis, išreikštas kabelių kilometrais, jeigu toks nurodymas atitinka Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 I priedą. Valstybės narės Komisijai kiekvieną mėnesį praneša apie pagal KN kodą ex 8544 70 00 (TARIC kodus 8544 70 00 10 ir 8544 70 00 91) importuotų kabelių kilometrų skaičių.
6. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.
2 straipsnis
Galutinai surenkamos garantijomis užtikrintos laikinųjų antidempingo muitų, nustatytų Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2024/1943, sumos. Sumos, viršijančios galutines antidempingo muito normas, nerenkamos
3 straipsnis
1 straipsnio 2 dalį galima iš dalies pakeisti įtraukiant naujus Indijos eksportuojančius gamintojus ir nustatant jiems tinkamą vidutinę svertinę antidempingo muito normą, taikomą neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms. Naujas eksportuojantis gamintojas pateikia įrodymų, kad:
|
a) |
jis neeksportavo 1 straipsnio 1 dalyje aprašytų prekių tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d.); |
|
b) |
jis nėra susijęs su eksportuotoju arba gamintoju, kuriam taikomos šiuo reglamentu nustatomos priemonės ir kuris negalėjo bendradarbiauti atliekant pradinį tyrimą, ir |
|
c) |
pasibaigus tiriamajam laikotarpiui jis faktiškai eksportavo nagrinėjamąjį produktą arba yra prisiėmęs neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų eksportuoti į Sąjungą didelį produkto kiekį. |
4 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2024 m. gruodžio 13 d.
Komisijos vardu
Pirmininkė
Ursula VON DER LEYEN
(1) OL L 176, 2016 6 30, p. 21. ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/1036/oj.
(2) Pranešimas apie antidempingo tyrimo dėl importuojamų Indijos kilmės šviesolaidžių kabelių inicijavimą (OL C, C/2023/891, 2023 11 16, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2023/891/oj).
(3) 2024 m. liepos 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2024/1943, kuriuo importuojamiems Indijos kilmės šviesolaidžių kabeliams nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L, 2024/1943, 2024 7 12, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2024/1943/oj).
(4) Bendrovių grupei „MP Birla“ priklauso bendrovės „Birla Cable Ltd“, „Universal Cables Ltd“ (toliau – UCL) ir „Vindhya Telelinks Ltd“ (toliau – VTL).
(5) Bendrovių grupei „STL Group“ priklauso bendrovės „Sterlite Technologies Limited“ (toliau – STL) ir „Sterlite Tech Cables Solutions Limited“ (toliau – STCS).
(6) 2024 m. rugsėjo 11 d. Sprendimas byloje Sveza Verkhnyaya Sinyachikha NAO / Europos Komisija, T-2/22, ECLI: EU:T:2024:615, 124–144 punktai.
(7) 2021 m. lapkričio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2021/2011, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės šviesolaidžių kabeliams nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 410, 2021 11 18, p. 51, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2021/2011/oj), 367 konstatuojamoji dalis: „Kaip pagrįstas pelno dydis naudotas bendradarbiaujančių importuotojų pelno svertinis vidurkis. Šis pelno dydis svyruoja nuo 15 % iki 25 %.“
(8) Ten pat, 579 konstatuojamoji dalis.
(9) Ten pat, 583 konstatuojamoji dalis.
(10) 2023 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2023/1617, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/2011, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės šviesolaidžių kabeliams nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 199, 2023 8 9, p. 34, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2023/1617/oj).
(11) Įgyvendinimo reglamento (ES) 2024/1943 187 konstatuojamoji dalis.
(12) 2019 m. gruodžio 15 d. Teismo sprendimas byloje Gul Ahmed Textile Mills prieš Tarybą, T-199/04 RENV, ECLI: EU:T:2016:740, 179 punktas, kuriame nurodoma byla „Europos Bendrijos – antidempingo muitai kaliojo luitinio ketaus vamzdžiams arba vamzdelių jungiamosioms detalėms iš Brazilijos“ („EB – vamzdžiai ar vamzdelių jungiamosios detalės“), Apeliacinio komiteto ataskaita, WT/DS 219/AB/R (2003 m. birželio 22 d.), 190 ir 191 punktai.
(13) Įgyvendinimo reglamento (ES) 2023/1617 19 konstatuojamoji dalis.
(14) Pagal šią ES sistemą stebimas konkrečių prekių importas ir eksportas į Sąjungos bendrąją rinką ir iš jos, atsižvelgiant į jų kiekį ir (arba) vertę.
(15) European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate G, Rue de la Loi/Wetstraat 170,1040 Bruxelles/Brussel, BELGIQUE/BELGIË.
(16) 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/1987/2658/oj).
(17) 2024 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2024/2509 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (OL L, 2024/2509, 2024 9 26, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/2509/oj).
PRIEDAS
Neatrinkti Indijos bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai
|
Šalis |
Pavadinimas |
Papildomas TARIC kodas |
|
Indija |
Aberdare Technologies Private Limited |
89CI |
|
Indija |
Aksh Optifibre Limited |
89CJ |
|
Indija |
Apar Industries Limited |
89CK |
|
Indija |
Finolex Cables Limited |
89IC |
|
Indija |
Polycab India Limited |
89CL |
|
Indija |
UM Cables Limited |
89CM |
|
Indija |
ZTT India Private Limited |
89CN |
ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2024/3014/oj
ISSN 1977-0723 (electronic edition)