Rekomendacija TARYBOS REKOMENDACIJA dėl Slovėnijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Slovėnijos stabilumo programos /* COM/2012/0327 final - 2012/ () */
Rekomendacija TARYBOS REKOMENDACIJA dėl Slovėnijos 2012 m.
nacionalinės reformų programos
su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Slovėnijos stabilumo
programos EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2
dalį ir 148 straipsnio 4 dalį, atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d.
Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto
būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos
priežiūros bei koordinavimo[1], ypač į jo 5 straipsnio
2 dalį, atsižvelgdama į 2011 m.
lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES)
Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir
naikinimo[2], ypač į jo 6 straipsnio
1 dalį, atsižvelgdama į Europos Komisijos
rekomendaciją[3], atsižvelgdama į Europos Parlamento
rezoliucijas[4], atsižvelgdama į Europos Vadovų
Tarybos išvadas, atsižvelgdama į Užimtumo komiteto
nuomonę, pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų
komitetu, kadangi: (1) 2010 m. kovo 26 d.
Europos Vadovų Taryba pritarė Europos Komisijos pasiūlymui
įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo
strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonomikos
politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms
sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas
Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas; (2) 2010 m. liepos 13 d.
Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių
ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.),
o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių
narių užimtumo politikos gairių[5], kurios kartu
sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių
narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonomikos ir
užimtumo politiką; (3) 2011 m. liepos 12 d.
Taryba priėmė rekomendaciją dėl Slovėnijos 2011 m.
nacionalinės reformų programos ir pateikė savo nuomonę
dėl atnaujintos 2011–2014 m. Slovėnijos stabilumo programos; (4) 2011 m. lapkričio 23 d.
Komisija patvirtino antrąją metinę augimo apžvalgą, kuria
pradedamas antras ex ante ir integruoto politikos koordinavimo
Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“. 2012 m. vasario 14 d.
Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė
Įspėjimo mechanizmo ataskaitą[6], kurioje
nurodė, kad Slovėnija yra viena iš valstybių narių,
dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą; (5) 2012 m. kovo 2 d.
Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti
užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos
augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti
diferencijuotą, ekonomikos augimą skatinantį fiskalinį
konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas,
skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, spręsti nedarbo
problemą, šalinti krizės sukeltas socialines pasekmes ir modernizuoti
viešąjį administravimą; (6) 2012 m. kovo 2 d. Europos
Vadovų Taryba taip pat paragino valstybes nares, prisijungusias prie pakto
„Euro plius“, laiku pranešti apie savo įsipareigojimus, kad juos
būtų galima įtraukti į jų stabilumo arba
konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas; (7) 2012 m. balandžio 26 d.
Slovėnija pateikė savo 2012–2015 m. stabilumo programą, o 2012 m.
balandžio 13 d. – savo 2012 m. nacionalinę reformų
programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų
sąsają, jos vertintos vienu metu. Atlikdama nuodugnią
apžvalgą pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį
Komisija taip pat įvertino, ar Slovėnijoje esama makroekonominio
disbalanso. Nuodugnioje apžvalgoje[7] Komisija padarė
išvadą, kad Slovėnijoje susidaręs vidaus disbalansas, kurio
poveikis įmonių sektoriaus finansinio įsiskolinimo mažinimui ir
bankų stabilumui yra didžiulis. Šis vidaus disbalansas ir galimas
išorės disbalansas turėtų būti atidžiai stebimi ir,
siekiant mažinti neigiamo poveikio ekonomikos veikimui riziką, į juos
turėtų būti atsižvelgiama formuojant ekonomikos politiką.
Du svarbiausi ir tinkamiausi dabar numatomo atsako elementai – didžiausio banko
rekapitalizavimas ir pardavimas bei tvirtas įsipareigojimas iki 2013 m.
ištaisyti perviršinį deficitą. Nedelsiant ir nuodugniai imantis
veiksmų šiose srityse, galima sumažinti perviršinio disbalanso
riziką; (8) remdamasi 2012 m.
stabilumo programos vertinimu pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97,
Taryba mano, kad makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos programoje
pateiktos biudžeto projekcijos, yra optimistinis, palyginti su Komisijos 2012 m.
pavasario prognoze. Programoje apibrėžtos biudžeto strategijos tikslas – 2013 m.,
t. y. iki Tarybos nustatyto termino, valdžios sektoriaus deficitą
sumažinti iki mažiau kaip 3 % BVP, o paskui dėti pastangas toliau
mažinti deficitą, kad iki 2015 m. būtų pasiektas
Slovėnijos vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto tikslas.
Vidutinės trukmės laikotarpio tikslas – struktūriškai
subalansuoti biudžeto būklę – yra toks pats, kaip ir ankstesnėje
programoje, tačiau pagal Stabilumo ir augimo pakto nuostatas negali
būti laikomas tinkamu, nes yra grindžiamas dabartine politika ir
projekcijomis, taigi neužtikrina pakankamai sparčios pažangos siekiant
ilgalaikio tvarumo. Kyla rizika, kad deficito pasekmės bus skaudesnės
nei numatyta dėl tokių priežasčių: i) nepakankamai
sukonkretintų 2013–2015 m. laikotarpiui numatytų priemonių;
ii) ankstesnės didelio išlaidų viršijimo statistikos; iii)
mažesnių įplaukų dėl santykinai optimistinio
makroekonominio scenarijaus ir netikrumo dėl neseniai priimtų
mokestinių priemonių poveikio; iv) galimų papildomų
kapitalo rėmimo operacijų ir garantijų naudojimo. Remiantis
(perskaičiuotu) struktūriniu balansu[8], 2010–2013 m.
laikotarpio planuojamas vidutinis metinis fiskalinių priemonių dydis
beveik siekia 1 % BVP, o tai šiek tiek viršija Tarybos rekomendaciją.
Tačiau Komisijos 2012 m. pavasario prognozė rodo, kad 2013 m.
teks dėti papildomų pastangų, kad būtų
įgyvendintos viso korekcinio laikotarpio rekomendacijos. Kaip planuota
ištaisius perviršinį deficitą, 2015 m. pagal programą link
vidutinės trukmės laikotarpio tikslo turėtų būti
priartėta 0,5 %, kaip nustatyta Stabilumo ir augimo pakte,
tačiau 2014 m. pažanga būtų mažesnė, o
vyriausybės išlaidų augimo tempas, atsižvelgus į diskrecines
pajamų priemones, tiek 2014 m., tiek 2015 m. atitinka Stabilumo
ir augimo pakte nustatytą išlaidų kriterijų, taigi apskritai
programoje planuojama siekti vidutinės trukmės laikotarpio tikslo
tinkamomis korekcinėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į jau minėtą
riziką, pažanga siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo
tiek 2014 m., tiek 2015 m. gali būti lėtesnė, nei
reikėtų. Pagal programą valdžios sektoriaus bendra skola, 2011 m.
siekusi 48 % BVP, 2013 m. turėtų išaugti iki 53 %
(taigi neviršytų 60 % BVP pamatinės vertės), o paskui iki
programavimo laikotarpio pabaigos šiek tiek sumažėti. Prognozuojama skola
gali didėti dėl jau minėto potencialiai didesnio deficito ir
stipresnio atsargų ir srautų koregavimo. Slovėnijos
vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto sistema ir išlaidų
taisyklė ir toliau yra nepakankamai įpareigojančios ir
nepakankamai orientuotos į siekį įvykdyti vidutinės
trukmės laikotarpio tikslą bei užtikrinti ilgalaikį
tvarumą; (9) dėl 12 mėnesių
trukusio teisės aktų leidybos moratoriumo, prasidėjusio po 2011 m.
birželio mėn. vykusio nesėkmingo referendumo dėl ankstesnės
pensijų reformos, Slovėnijos vyriausybė neturėjo
galimybės atlikti jokių sisteminių pensijų sistemos
pakeitimų. Tačiau išlaidų ribojimo priemonių taikymas
pratęstas ir sustiprintas 2011 m. gruodžio mėn. ir 2012 m.
gegužės mėn. Nors trumpuoju laikotarpiu šios „skylių kamšymo“
priemonės tinka ir teikia naudos, akivaizdu, kad jos nepakankamos
ilgalaikiams uždaviniams įvykdyti. Vyriausybė numato iki 2013 m.
pabaigos įgyvendinti naują pensijų reformą, grindžiamą
kelių ramsčių sistema ir faktinio pensinio amžiaus didinimu.
Kadangi apie reformą daugiau informacijos nepateikta, šių planų
užmojis atrodo nedidelis. Atsižvelgiant į uždavinio mastą,
reikėtų įgyvendinti išsamią reformą, kuria
būtų sprendžiamos šios problemos: įstatymais reglamentuojamas
ankstyvas pensinis amžius, įstatymais reglamentuojamas skirtingas
moterų ir vyrų pensinis amžius, didžiulės ankstyvo išėjimo
į pensiją galimybės ir palankios pensijų indeksavimo
taisykles. Iki šiol neįgyvendinta jokių konkrečių
priemonių vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygiui didinti, nors 2012–2015 m.
aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo gairėse
ir 2012 m. aktyvios darbo rinkos politikos priemonių
įgyvendinimo plane vyresnio amžiaus bedarbiai laikomi konkrečia
tiksline grupe; (10) Slovėnijos bankų
sektoriaus padėtis dabar atrodo dar sudėtingesnė nei 2011 m.
vertinimo metu. Per visus 2011 m. sektorius patyrė didelių
nuostolių, o lėtėjanti ekonomika lems tolesnius su paskolomis
susijusius nuostolius, nes vis daugiau įmonių patiria skolos tvarkymo
sunkumų. Atsižvelgiant į uždavinio mastą, iki šiol pradėtos
taikyti arba paskelbtos priemonės nėra pakankamai plataus užmojo.
Skubus antrasis didžiausio banko (NLB) rekapitalizavimas
nepasistūmėjo. Naujoji vyriausybė pranešė apie savo
ketinimą mažinti savo dalį didžiausiuose bankuose iki
blokuojančios mažumos. Būtina aiškiai nustatyti šio ilgalaikio siekio
ir neatidėliotino, skubaus naujo kapitalo poreikio santykį, nes
galutinėje analizėje valstybei, kuriai priklauso dauguma,
neabejotinai tenka atsakomybės našta. Aiški privatizavimo strategija,
grindžiama laiku nuostolius padengiančiomis kapitalo injekcijomis, gero
valdymo garantija ir su politika nesusietas profesionalus administravimas šiai
politikai ir vėlesniam šių bankų pardavimui suteiktų
daugiau patikimumo; (11) per pastaruosius metus
nepateikta jokių konkrečių pasiūlymų, kaip mažinti
apsaugos, teikiamos darbuotojams atitinkamai pagal nuolatines ir laikinas
sutartis, neproporcingumą. Derybos su socialiniais partneriais dėl
Darbo santykių įstatymo pradėtos 2011 m., tačiau
nepasiekta jokio susitarimo ir nepriimta jokių įstatymo
pakeitimų. Nacionalinėje reformų programoje numatyta keletas
priemonių darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrai
gerinti bei segmentacijos problemai spręsti, tačiau nenustatytas
šių priemonių priėmimo tvarkaraštis. Pagal neseniai priimtą
Viešųjų finansų subalansavimo įstatymą nustatyti
gerokai didesni studentų darbo (koncesijos) mokesčiai, siekiant
sumažinti šios darbo rinkos statuso patrauklumą, tačiau šiuo metu
nenumatyta jokių papildomų priemonių; (12) švietimo ir mokymo sistema dar
nepakankamai reaguoja į darbo rinkos poreikius, nors šiuo metu į
visą švietimo ciklą integruojamos profesinio orientavimo paslaugos ir
dedamos pastangos teikti informaciją apie būsimą profesiją.
Nesiimta jokių konkrečių veiksmų darbo rinkos prognozavimo
sistemai nustatyti. Pradėti vykdyti keli Europos socialinio fondo bendrai
finansuojami projektai, kuriais skatinamos darbo rinkoje labai paklausios
profesijos. Šios priemonės aktualios, tačiau apskritai rodo
netinkamą problemos sprendimą. Išorės ekspertų rengiamas
Slovėnijos Valstybinės užimtumo tarnybos bendro veiksmingumo
įvertinimas dar nepateiktas vertinimui; (13) nepaisant 2011 m.
balandžio mėn. teisės aktų pakeitimų, pagal kuriuos
Konkurencijos apsaugos tarnyba (KAT) nuo 2012 m. sausio 1 d.
pertvarkoma į nepriklausomą agentūrą, KAT dar vis nėra
nepriklausoma, nes prieš pertvarkymą turi būti įvykdytos kelios
procedūrinės sąlygos. Be to, 2011 m. KAT ištekliai
sumažinti. Šie pokyčiai daro poveikį tarnybos gebėjimui
plėsti savo vykdymo užtikrinimo veiksmus ir suteikti institucinės
svarbos konkurencijos skatinimo reformai. Ką tik užbaigtas profesijų
reglamentavimo panaikinimo tyrimas, tačiau konkretūs veiksmai šioje
srityje ir toliau neapibrėžti; žvelgiant plačiau, kai kurie
paslaugų teikėjų įsisteigimo teisinės sistemos
aspektai gali būti nesuderinami su Paslaugų direktyva. Apskritai, verslo
aplinkai būdingi vidaus ir užsienio investuotojus atbaidantys bei
sparčiai sureguliuoti bankų balansus neleidžiantys trūkumai,
kaip antai tiesioginis ir netiesioginis valstybės dalyvavimas ekonomikoje,
skolininkams palankios ir kartais problematiškos nemokumo procedūros. Galiausiai dėl vis
augančios šalies svarbos elektros energijos tranzitui pradeda nebeužtekti
nacionalinio elektros perdavimo tinklo pajėgumo; (14) po 2010 m. kovo mėn.
vyriausybės nuožiūra smarkiai padidintas minimalus darbo užmokestis,
išreikštas vidutinio darbo užmokesčio procentine dalimi, 2011 m. buvo
didžiausias Europos Sąjungoje, tačiau jis dar vis yra žemiau skurdo
ribos. Dėl indeksavimo per kitus dvejus metus minimalus darbo užmokestis
nominaliai padidėjo dar 4 %. Šie pokyčiai lėmė
sumažėjusį darbui imlių sektorių konkurencingumą ir
suprastėjusią struktūrinio nedarbo padėtį; (15) Slovėnija
prisiėmė tam tikrų įsipareigojimų pagal paktą
„Euro plius“. Šie įsipareigojimai, taip pat 2011 m. prisiimti ir
įgyvendinami įsipareigojimai yra susiję su užimtumo didinimu,
konkurencingumo gerinimu, viešųjų finansų tvarumo tobulinimu ir
finansinio stabilumo stiprinimu. Komisija įvertino, kaip įgyvendinami
pagal paktą „Euro plius“ prisiimti įsipareigojimai. Į šio
vertinimo rezultatus buvo atsižvelgta rengiant rekomendacijas; (16) atsižvelgdama į Europos
semestrą, Komisija atliko išsamią Slovėnijos ekonominės
politikos analizę. Įvertinusi stabilumo programą ir
nacionalinę reformų programą, ji pateikė nuodugnią
apžvalgą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai
fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Slovėnijos politikai, bet ir tai,
kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES priemonėmis
prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina
stiprinti bendrą Europos Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos
rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos
rekomendacijų 1–7 punktuose toliau; (17) atsižvelgdama į šį
vertinimą Taryba išnagrinėjo Slovėnijos stabilumo programą
ir savo nuomonę[9] visų pirma
pateikė 1 rekomendacijoje; (18) atsižvelgdama į Komisijos
nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo
Slovėnijos 2012 m. nacionalinę reformų programą ir jos
stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011
6 straipsnį pateiktos rekomendacijų 3, 6 ir 7 punktuose toliau, REKOMENDUOJA Slovėnijai 2012–2013 m.
imtis šių veiksmų: 1. Įgyvendinti 2012 m.
biudžetą ir stiprinti 2013 m. biudžeto strategiją, nustatant
pakankamai tiksliai apibrėžtas priemones, taip pat pasirengti imtis
papildomų priemonių, kad būtų laiku tvariai ištaisytas
perviršinis deficitas ir įgyvendinti struktūrinio koregavimo
veiksmai, nurodyti Tarybos rekomendacijose pagal perviršinio deficito
procedūrą. Vėliau užtikrinti tinkamus struktūrinio
koregavimo veiksmus, kad būtų daroma pakankama pažanga, siekiant
įvykdyti vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto būklės
tikslą ir neviršyti išlaidų kriterijaus. Stiprinti vidutinės
trukmės laikotarpio biudžeto sistemą, įskaitant išlaidų
taisyklę, didinant jos privalomumą ir skaidrumą. 2. Siekiant užtikrinti
ilgalaikį pensijų sistemos tvarumą kartu išsaugant pakankamas
pensijas, imtis skubių veiksmų, t. y. i) suvienodinti
įstatymais reglamentuojamą moterų ir vyrų pensinį
amžių; ii) ilginti įstatymais reglamentuojamą pensinį
amžių, atsižvelgiant į ilgėjančią vidutinę
tikėtiną gyvenimo trukmę; iii) mažinti ankstyvo išėjimo
į pensiją galimybes; iv) peržiūrėti pensijų
indeksavimo sistemą. Didinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumo
lygį, toliau rengiant aktyvios darbo rinkos politiką ir mokymosi
visą gyvenimą priemones. 3. Siekiant atnaujinti
pakankamą skolinimą produktyviai veiklai, imtis reikiamų
veiksmų, kad bankų sektoriuje būtų sukaupti pakankami
kapitalo rezervai, ir ryžtingai skatinti balanso sureguliavimą. Gauti
išsamų trečiųjų šalių patvirtinimą dėl sistemiškai
svarbių bankų neveiksnių paskolų nuostolių
įvertinimo. 4. Konsultuojantis su
socialiniais partneriais ir laikantis nacionalinės praktikos, koreguoti
užimtumo apsaugos teisės aktų nuostatas, susijusias su
nuolatinėmis sutartimis, kad mažėtų darbo rinkos segmentacija.
Toliau spręsti lygiagrečios darbo rinkos, atsiradusios dėl
studentų darbo, problemas. 5. Gerinti
įgūdžių, visų pirma žemos kvalifikacijos darbuotojų ir
tretinį išsilavinimą turinčių asmenų
įgūdžių, atitiktį darbo rinkos paklausai ir tęsti
profesinio rengimo ir mokymo reformas. 6. Imtis papildomų
veiksmų, siekiant tinkamiau atverti rinką ir spartinti
laisvųjų profesijų paslaugų pertvarkymą. Gerinti
verslo aplinką, i) įgyvendinant Konkurencijos apsaugos tarnybos
reformą; ii) sukuriant valstybinių įmonių sistemą,
užtikrinančią valdymą rinkos sąlygomis ir aukštus
įmonių valdymo standartus; iii) tobulinant bankroto procedūras,
visų pirma užtikrinant jų vykdymą laiku ir veiksmingai. 7. Pasikonsultavus su
socialiniais partneriais ir vadovaujantis nacionaline praktika, užtikrinti, kad
darbo užmokesčio didėjimas, įskaitant minimalaus darbo
užmokesčio pritaikymą, skatintų konkurencingumą ir darbo
vietų kūrimą. Priimta Briuselyje Tarybos
vardu Pirmininkas [1] OL L 209, 1997 8 2,
p. 1. [2] OL L 306, 2011 11 23, p. 25 [3] COM(2012) 327 final. [4] P7_TA(2012) 0048 ir P7_TA(2012) 0047. [5] 2012 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendimas 2012/238/ES. [6] COM(2012) 68 final. [7] SWD(2012) 158 final. [8] Pagal ciklą pakoreguotas balansas (atėmus
vienkartines ir laikinąsias priemones), Komisijos tarnybų
perskaičiuotas remiantis programoje pateikta informacija ir taikant
bendrai sutartą metodiką. [9] Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 5
straipsnio 2 dalį.