1.   Muitas – bet koks muitas arba privalomasis mokėjimas, nustatytas importuojamoms prekėms arba dėl prekių importo, ir dėl tokio importo nustatomas bet kokio pobūdžio papildomas mokestis arba priemoka, neįskaitant:

a)	vidaus mokesčiams lygiaverčių privalomųjų mokėjimų, pagal 20 straipsnį nustatytų tiek importuotoms, tiek vietoje pagamintoms prekėms;

b)	antidempingo, kompensacinių arba apsaugos priemonių, taikomų pagal VI antraštinės dalies nuostatas, ir

c)	rinkliavų ar kitų privalomųjų mokėjimų, nustatytų pagal 8 straipsnį.

2.   Kiekvieno produkto bazinis muitas, kuris turi būti laipsniškai mažinamas, nurodytas kiekvienos Šalies muitų tarifų liberalizavimo sąraše.

1.   Prekės, kuriomis prekiaujama ir kurioms taikomas šis Susitarimas, yra klasifikuojamos remiantis atitinkama kiekvienos Šalies muitų tarifų nomenklatūra, suderinta su Tarptautine konvencija dėl suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (SS).

2.   Per tris (3) mėnesius po muitų tarifo koregavimo ar pakeitimo SS Šalys pasikeičia visa būtina informacija apie jų taikomus muitus ir atitinkamas I ir II prieduose išvardytų produktų nomenklatūras.

1.   Šioje dalyje turintis kilmės statusą – atitinkantis kilmės statusą pagal importuojančios Šalies taikytiną teisę (1) (2).

2.   Ne vėliau kaip per penkerius (5) metus po šio Susitarimo įsigaliojimo dienos pagal 104 straipsnį įsteigta EPS taryba (toliau – EPS taryba) sprendimu priima kilmės taisykles reglamentuojantį protokolą. Šio straipsnio 1 dalis nebetaikoma nuo to momento, kai pradedamas taikyti toks protokolas.

3.   Jei pasibaigus 2 dalyje nurodytam penkerių metų laikotarpiui Šalys nėra priėmusios tokio protokolo, EPS taryba įvertina 1 dalies taikymą ir gali nuspręsti pratęsti tą penkerių metų laikotarpį.

1.   Šalys susitaria nedidinti taikomų muitų produktams, kuriems taikomas liberalizavimas pagal šį Susitarimą, išskyrus pagal 48, 49 ir 50 straipsnius priimtas priemones.

2.   Norėdamos išsaugoti platesnės Afrikos regioninės integracijos proceso perspektyvą Šalys EPS taryboje gali nuspręsti keisti to Susitarimo IIa, IIb ir IIc prieduose nurodytų muitų, kurie gali būti taikomi ES kilmės produktui jį importavus į RAB valstybę(-es) partnerę (-es), dydį. Šalys užtikrina, kad dėl tokio pakeitimo šis Susitarimas netaptų nesuderinamas su GATT 1994 XXIV straipsnio reikalavimais.

1.   Muitai vienos Šalies kilmės prekėms, importuojamoms į kitos Šalies teritoriją, nustatomi tik vieną kartą.

2.   Visi muitai, sumokėti importuojant prekes į RAB valstybę partnerę, grąžinami, kai prekės išvežamos iš RAB valstybės partnerės, į kurią jos buvo pirmą kartą importuotos, į kitą RAB valstybę partnerę. Muitas sumokamas RAB valstybėje partnerėje, kurioje prekės vartojamos.

3.   Šalys susitaria bendradarbiauti, siekdamos palengvinti prekių judėjimą ir supaprastinti muitinės procedūras.

1.   Į kitą Šalį eksportuojamoms prekėms Šalis nenustato jokių naujų muitų ar mokesčių, kurie viršytų vidaus rinkoje parduoti skirtiems panašiems produktams nustatytus muitus ar mokesčius.

2.   Nepaisydama (-os) šio straipsnio 1 dalies, RAB valstybė (-s) partnerė (-s), pranešusi (-ios) ES, gali nustatyti su prekių eksportu susijusį laikiną muitą ar mokestį tokiomis aplinkybėmis:

a)	vidaus pramonės vystymuisi paskatinti;

b)	valiutos stabilumui išlaikyti, kai dėl eksportuojamos prekės padidėjusios pasaulinės kainos kyla valiutos pervertinimo rizika, arba

c)	pajamoms, aprūpinimui maistu ir aplinkai apsaugoti.

3.   Tokie mokesčiai turėtų būti taikomi tik tam tikriems produktams tam tikrą ribotą laikotarpį, o po keturiasdešimt aštuonerių (48) mėnesių EPS taryba peržiūri, ar juos toliau taikyti.

4.   Nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos RAB valstybė (-s) partnerė (-s) bet kokiems produktams, skirtiems eksportui į bet kurią kitą didelio masto prekybos ekonomikos šalį, nustatytas palankesnis mokesčių režimas arba su mokesčiais susijęs režimas taikomas ir ES teritorijai skirtam panašiam produktui.

5.   Šiame straipsnyje ir 15 straipsnyje didelio masto prekybos ekonomikos šalis – išsivysčiusi šalis arba bet kuri šalis, kurios pasaulinio prekių eksporto dalis vienus metus iki įsigaliojant 15 straipsnyje nurodytam laisvosios prekybos susitarimui viršija 1 proc., arba atskirai, kartu arba pagal laisvosios prekybos susitarimą veikianti šalių grupė, kurios pasaulinio prekių eksporto dalis vienus metus iki įsigaliojant 15 straipsnyje nurodytam laisvosios prekybos susitarimui viršija 1,5 proc. (3)

1.   RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) prekėms, kurioms taikoma ši Susitarimo dalis, ES taiko bet kurį palankesnį režimą, taikytiną dėl to, kad ES sudarė laisvosios prekybos susitarimą su trečiąja šalimi po šio Susitarimo pasirašymo.

2.   ES prekėms, kurioms taikoma ši Susitarimo dalis, RAB valstybė (-s) partnerė (-s) taiko bet kurį palankesnį režimą, taikytiną dėl to, kad RAB valstybė (-ės) partnerė (-ės) sudarė laisvosios prekybos susitarimą su bet kuria didelio masto prekybos ekonomikos šalimi po šio Susitarimo pasirašymo. Jei ES gali įrodyti, kad jai taikomas mažiau palankus režimas nei režimas, kurį RAB valstybė (-ės) partnerė (-ės) taiko bet kuriai kitai didelio masto prekybos ekonomikos šaliai, Šalys kiek įmanoma konsultuojasi ir bendrai sprendžia, kaip kiekvienu konkrečiu atveju geriausia įgyvendinti šią dalį.

3.   Šios Susitarimo dalies nuostatos nėra laikomos įpareigojančiomis Šalis abipusiškai taikyti bet kurį lengvatinį režimą, taikytiną dėl to, kad viena iš Šalių yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimą su trečiąja šalimi šio Susitarimo pasirašymo dieną.

4.   Šio straipsnio 2 dalis netaikoma RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno grupių valstybių ar kitų Afrikos šalių ir regionų tarpusavio prekybos susitarimams.

5.   Šiame straipsnyje laisvosios prekybos susitarimas – susitarimas, kuriuo nuo jo įsigaliojimo dienos arba per pagrįstą laikotarpį iš esmės liberalizuojama Šalių prekyba ir iš esmės panaikinamos Šalių diskriminacinės priemonės ir (arba) uždraudžiamos naujos arba dar labiau diskriminacinės priemonės.

1.   Šalys susitaria, kad administracinis bendradarbiavimas yra labai svarbus įgyvendinant ir prižiūrint pagal šią Susitarimo dalį taikomą lengvatinį režimą, ir pabrėžia įsipareigojančios kovoti su pažeidimais bei sukčiavimu muitinės ir susijusiose srityse.

2.   Jeigu Šalis, remdamasi objektyvia informacija, nustato, kad nėra administracinio bendradarbiavimo ir (arba) kad esama pažeidimų ar sukčiaujama, susijusi Šalis pagal šį straipsnį gali laikinai sustabdyti susijusio lengvatinio režimo taikymą tam tikram (-iems) produktui (-ams).

3.   Šiame straipsnyje frazė „nėra administracinio bendradarbiavimo“, inter alia, reiškia:

a)	pakartotinį pareigos tikrinti atitinkamo (-ų) produkto (-ų) kilmės statusą nevykdymą;

b)	pakartotinį atsisakymą arba nepagrįstą delsimą atlikti paskesnį atitinkamo (-ų) produkto (-ų) kilmės įrodymo tikrinimą ir (arba) pranešti jo rezultatus;

c)	pakartotinį atsisakymą arba nepagrįstą delsimą gauti leidimą surengti administracinio bendradarbiavimo tikrinamuosius vizitus, kuriais siekiama įvertinti su atitinkamo lengvatinio režimo taikymu susijusių dokumentų autentiškumą arba informacijos tikslumą.

4.   Pažeidimai arba sukčiavimas gali būti nustatomi, kai, be kita ko, remiantis objektyvia informacija apie pažeidimus ar sukčiavimą paaiškėja, kad be tinkamo paaiškinimo staiga padaugėja iš kitos Šalies importuojamų prekių ir jų kiekis viršija įprastus tos Šalies gamybos ir eksporto pajėgumus.

5.   Lengvatinio režimo taikymas laikinai sustabdomas laikantis šių sąlygų:

a)

Šalis, kuri remdamasi objektyvia informacija nustato, kad nėra administracinio bendradarbiavimo ir (arba) esama pažeidimų arba sukčiaujama, nedelsdama apie tai praneša pagal 106 straipsnį įsteigtam Vyresniųjų pareigūnų komitetui (toliau – Vyresniųjų pareigūnų komitetas), pateikia objektyvią informaciją ir, remdamasi visa svarbia informacija ir objektyviomis išvadomis, pradeda konsultacijas Vyresniųjų pareigūnų komitete, kad būtų rastas abiem Šalims priimtinas sprendimas;

b)

jeigu Šalys pradeda konsultacijas Vyresniųjų pareigūnų komitete, kaip nurodyta a punkte, ir per tris (3) mėnesius nuo pranešimo nesusitaria dėl priimtino sprendimo, susijusi Šalis gali laikinai sustabdyti atitinkamo lengvatinio režimo taikymą susijusiam (-iems) produktui (-ams). Apie laikiną sustabdymą nedelsiant pranešama EPS tarybai;

c)

laikini sustabdymai pagal šį straipsnį taikomi tiek, kiek yra būtina susijusios Šalies finansiniams interesams apsaugoti, jie taikomi ne ilgiau kaip šešis (6) mėnesius ir gali būti pratęsti. Dėl laikino sustabdymo periodiškai konsultuojamasi Vyresniųjų pareigūnų komitete, visų pirma siekiant, kad jis būtų baigtas taikyti iš karto, kai nebelieka jį lėmusių sąlygų.

6.   Pagal 5 dalies a punktą teikdama pranešimą Vyresniųjų pareigūnų komitetui Šalis, teikianti tokį pranešimą, tuo pačiu metu savo oficialiajame leidinyje turėtų paskelbti pranešimą importuotojams. Pranešime importuotojams turėtų būti nurodyta, kad remiantis objektyvia informacija nustatyta, jog susijusio produkto atžvilgiu nėra administracinio bendradarbiavimo ir (arba) esama pažeidimų ar sukčiaujama.

1.   Šalių tarpusavio prekybai taikomos muitinio įvertinimo taisyklės reglamentuojamos GATT 1994 VII straipsniu ir Sutartimi dėl GATT 1994 VII straipsnio įgyvendinimo.

2.   Šalys bendradarbiaudamos siekia bendro požiūrio į klausimus, susijusius su muitiniu įvertinimu.

1.   Šio Susitarimo įsigaliojimo dieną panaikinami visi Šalių tarpusavio importui, eksportui arba pardavimui eksportui taikomi draudimai ar apribojimai, išskyrus 6 straipsnyje numatytus muitus, mokesčius, rinkliavas ir kitus privalomuosius mokėjimus, nustatomi kaip kvotos, importo ar eksporto licencijos ar kitos priemonės. Šalių tarpusavio prekybai nenustatomos jokios naujos tokios priemonės. Šis straipsnis taikomas nepažeidžiant šios Susitarimo dalies VI antraštinės dalies nuostatų.

2.   Šio straipsnio 1 dalis netaikoma:

a)	eksporto draudimams ar apribojimams, kurie laikinai taikomi siekiant išvengti didelio maisto produktų ar kitų eksportuojančiai susitariančiajai šaliai reikalingų produktų stygiaus arba jį sumažinti;

b)	importo ir eksporto draudimams ar apribojimams, kurie būtini taikant prekių klasifikavimo, rūšiavimo arba pateikimo tarptautinei prekybai standartus arba taisykles.

1.   Importuojamiems vienos Šalies kilmės produktams tiesiogiai ar netiesiogiai netaikomi jokių rūšių vidaus mokesčiai ar kiti privalomieji vidaus mokėjimai, kurie viršytų panašiems kitos Šalies vidaus produktams tiesiogiai ar netiesiogiai taikomus mokesčius ar kitus privalomuosius vidaus mokėjimus. Be to, Šalys netaiko vidaus mokesčių arba kitų privalomųjų vidaus mokėjimų savo atitinkamai gamybai apsaugoti.

2.   Importuojamiems vienos Šalies kilmės produktams taikomas režimas, kuris yra ne mažiau palankus už taikomą panašiems kitos Šalies vidaus produktams, pagal visus įstatymus, kitus teisės aktus ir reikalavimus, susijusius su jų vidaus pardavimu, siūlymu parduoti, pirkimu, vežimu, platinimu arba naudojimu. Šio straipsnio dalimi netrukdoma taikyti diferencinių vidaus vežimo privalomųjų mokėjimų, kurie grindžiami tik transporto priemonės ekonomine operacija, o ne produkto kilme.

3.   Nė viena iš Šalių nenustato arba nepalieka galioti su produktų maišymu, perdirbimu arba naudojimu tam tikrais kiekiais arba proporcijomis susijusių vidaus kiekybinių reikalavimų (tiesioginių arba netiesioginių) tam tikrą bet kurio produkto, kuriam taikomas reikalavimas, kiekį arba proporciją gauti iš vidaus išteklių. Be to, nė viena iš Šalių netaiko vidaus kiekybinių reikalavimų savo atitinkamai gamybai apsaugoti.

4.   Šiuo straipsniu netrukdoma mokėti subsidijų išimtinai nacionaliniams gamintojams, įskaitant išmokas nacionaliniams gamintojams, finansuojamas iš vidaus mokesčių ar privalomųjų mokėjimų, surinktų laikantis šio straipsnio, ir subsidijas, kurias valstybė suteikia pirkdama nacionalinius produktus.

5.   Šis straipsnis netaikomas viešuosius pirkimus reglamentuojantiems įstatymams, kitiems teisės aktams, procedūroms ar praktikai.

1.   Šalys pripažįsta muitinių bendradarbiavimo ir prekybos lengvinimo klausimų svarbą kintančiomis pasaulinės prekybos sąlygomis ir susitaria:

a)	stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad susiję teisės aktai bei procedūros ir atitinkamų institucijų administraciniai gebėjimai padėtų siekti tikslo skatinti prekybos lengvinimą;

b)	kad RAB valstybei (-ėms) partnerei (-ėms) reikalingi pereinamieji laikotarpiai ir didesni pajėgumai sklandžiai įgyvendinti šios antraštinės dalies nuostatas.

2.   Šios antraštinės dalies tikslai:

a)	lengvinti Šalių tarpusavio prekybą;

b)	skatinti muitų teisės aktų ir procedūrų derinimą regioniniu lygmeniu;

c)	teikti paramą RAB valstybei (-ėms) partnerei (-ėms) siekiant lengvinti prekybą;

d)	teikti paramą RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) muitinės administracijai (-oms), kad ji (jos) galėtų įgyvendinti šį Susitarimą ir remtis kita geriausia tarptautine muitinių veiklos patirtimi, ir

e)	stiprinti Šalių muitinių ir kitų susijusių sienų kontrolės tarnybų bendradarbiavimą.

1.   Norėdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi šios antraštinės dalies nuostatų ir veiksmingai siekiama 22 straipsnyje nustatytų tikslų, Šalys:

a)	keičiasi informacija apie muitų teisės aktus ir procedūras;

b)	rengia bendras iniciatyvas abipusiškai sutartose srityse;

c)

bendradarbiauja šiose srityse: i) muitinės sistemų ir procedūrų modernizavimas ir muitiniam įforminimui reikiamo laiko trumpinimas; ii) muitinės procedūrų ir prekybos formalumų, be kita ko, susijusių su importu, eksportu ir tranzitu, supaprastinimas ir derinimas; iii) regioninių tranzito sistemų stiprinimas; iv) skaidrumo didinimas pagal 24 straipsnio 3 dalį; v) pajėgumų didinimas, įskaitant finansinę ir techninę paramą RAB valstybei (-ėms) partnerei (-ėms); vi) bet kokia kita Šalių tarpusavyje susitarta muitinių veiklos sritis;

d)	kiek įmanoma, laikosi bendros pozicijos su muitinės klausimais ir prekybos lengvinimu susijusiose tarptautinėse organizacijose, kaip antai PPO, Pasaulio muitinių organizacijoje (PMO), Jungtinėse Tautose (JT) ir Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijoje (UNCTAD);

e)	skatina visų susijusių tarnybų veiklos koordinavimą viduje ir tarpvalstybiniu mastu.

2.   Nepaisydamos šio straipsnio 1 dalies, Šalys viena kitai teikia savitarpio administracinę pagalbą muitinės reikalų srityje pagal 1 protokolo nuostatas.

1.   Šalys susitaria savo atitinkamus prekybos ir muitų teisės aktus ir procedūras grįsti muitų ir prekybos srityje taikomais tarptautiniais teisės aktais ir standartais, įskaitant 1999 m. birželio 26 d. Briuselyje priimtas esmines persvarstytos Kioto konvencijos dėl muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo nuostatas, esmines PMO pasaulinės prekybos saugumo ir supaprastinimo standartų sistemos nuostatas, PMO duomenų rinkinį ir SS konvenciją.

2.   Šalys susitaria savo atitinkamus prekybos ir muitų teisės aktus ir procedūras grįsti:

a)	poreikiu saugoti ir lengvinti teisėtą prekybą veiksmingai užtikrinant, kad būtų vykdomi muitų teisės aktų reikalavimai ir jų laikomasi;

b)	poreikiu vengti nereikalingos ir diskriminacinės naštos ekonominės veiklos vykdytojams, saugoti nuo sukčiavimo ir korupcijos ir toliau lengvinti veiklą tų ekonominės veiklos vykdytojų, kurių muitų teisės aktų ir procedūrų atitikties lygis yra labai aukštas;

c)	poreikiu naudoti bendrąjį administracinį dokumentą ar lygiavertę jo elektroninę versiją muitinės deklaracijoms ES ir atitinkamai RAB valstybėje (-ėse) partnerėje (-ėse) parengti;

d)	moderniais muitinės metodais, įskaitant rizikos vertinimą, supaprastintas prekių įvežimo ir išleidimo procedūras, tikrinimą po prekių išleidimo ir auditą;

e)	laipsnišku sistemų, įskaitant informacinėmis technologijomis pagrįstas sistemas, plėtojimu eksporto, importo ir tranzito operacijoms vykdyti, kad ekonominės veiklos vykdytojams, muitinės administracijoms ir kitoms tarnyboms būtų lengviau keistis informacija;

f)	principu, kad už nedidelius muitų teisės aktų ar procedūrinių reikalavimų pažeidimus skiriamos sankcijos būtų proporcingos ir jas taikant nebūtų nepagrįstai delsiama atlikti muitinio įforminimo;

g)	privalomų sprendimų muitinės reikalų srityje, visų pirma dėl tarifinio prekių klasifikavimo ir kilmės taisyklių, sistema pagal regioninės ir (arba) nacionalinės teisės aktuose nustatytas taisykles;

h)	poreikiu taikyti rinkliavas ir privalomuosius mokėjimus, kurių dydis būtų proporcingas paslaugai, suteiktai vykdant bet kokį konkretų sandorį, ir kurie nebūtų apskaičiuojami ad valorem pagrindu. Rinkliavos ir privalomieji mokėjimai netaikomi konsulinėms paslaugoms, susijusioms su prekyba prekėmis;

i)	bet kokio reikalavimo prieš išsiuntimą prekes privalomai tikrinti, kaip apibrėžta PPO Sutartyje dėl tikrinimo prieš pakraunant, ar bet kokio lygiaverčio reikalavimo panaikinimu;

j)	visų reikalavimų dėl privalomo muitinės tarpininkų dalyvavimo panaikinimu ir skaidriomis, nediskriminacinėmis ir proporcingomis muitinės tarpininkų licencijavimo taisyklėmis.

3.   Siekdamos tobulinti darbo metodus ir užtikrinti muitinių veiklos skaidrumą ir veiksmingumą, Šalys:

a)	imasi tolesnių veiksmų dokumentams ir prekybos formalumams supaprastinti ir standartizuoti, kad būtų galima greičiau išleisti prekes ir atlikti jų muitinį įforminimą;

b)

nustato veiksmingas, greitas ir nediskriminacines procedūras, kuriomis užtikrinama teisė apskųsti muitinės ir kitų tarnybų administracinius veiksmus, nutarimus ir sprendimus, turinčius poveikio importui, eksportui ar tranzitu vežamoms prekėms; Tokios procedūros turi būti lengvai prieinamos visoms įmonėms;

c)	užtikrina, kad būtų laikomasi sąžiningumo standartų, taikydamos priemones, atitinkančias susijusių tarptautinių konvencijų ir kitų dokumentų principus.

1.   Šalys užtikrina laisvą prekių vežimą tranzitu per jų teritorijas, pasirenkant patogiausius maršrutus. Visi apribojimai, kontrolė ar reikalavimai turi būti nediskriminaciniai, proporcingi ir taikomi vienodai.

2.   Šalis gali reikalauti, kad tranzitu per jos teritoriją vežamos prekės būtų įvežamos per tam tinkamą muitinę paskirtais maršrutais. Jei Šalis pareikalautų naudotis tokiais maršrutais, ji tai turi daryti visiškai laikydamasi GATT 1994 V straipsnio 3 dalies.

3.   Šalis, nepažeisdama teisėto muitinio tikrinimo, tranzitu iš kitos Šalies teritorijos vežamoms prekėms taiko režimą, kuris yra ne mažiau palankus nei vidaus prekėms taikomas režimas.

4.   Šalys taiko garantijomis grįstą vežimo režimą, pagal kurį prekės vežamos tranzitu nemokant muitų ar kitų jiems lygiaverčio poveikio privalomųjų mokėjimų, jei pagal regioninės ir (arba) nacionalinės muitų teisės aktus suteikiama atitinkama garantija.

5.   Šalys skatina ir įgyvendina regioninius tranzito susitarimus.

6.   Šalys skatina visų susijusių tarnybų veiklos koordinavimą viduje ir tarpvalstybiniu mastu.

7.   Šalių teisės aktai grindžiami su vežimu tranzitu susijusiais tarptautiniais standartais ir priemonėmis.

1.   Atsižvelgdamos į tai, kad reikia didinti RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) pajėgumus muitinės klausimų ir prekybos lengvinimo srityje, ir nepažeisdamos savo įsipareigojimų PPO, Šalys susitaria, kad nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos RAB valstybei (-ėms) partnerei (-ėms) būtų nustatytas penkerių (5) metų pereinamasis laikotarpis 23, 24 ir 25 straipsniuose nustatytoms pareigoms įvykdyti.

2.   Tas pereinamais laikotarpis gali būti pratęstas EPS tarybos leidimu.

1.   Šalys įsteigia iš jų atstovų sudarytą Specialųjį muitinės klausimų ir prekybos lengvinimo komitetą:

a)	kuris posėdžiauja Šalių iš anksto sutartą dieną ir dirba pagal Šalių iš anksto numatytą darbotvarkę;

b)	kuriam kiekviena iš Šalių pirmininkauja paeiliui ir

c)	kuris yra atskaitingas EPS tarybai.

2.   Specialiojo muitinės klausimų ir prekybos lengvinimo komiteto funkcijos:

a)	stebėti šios antraštinės dalies ir 9 straipsnio įgyvendinimą ir administravimą;

b)	sudaryti sąlygas konsultuotis ir aptarti visus klausimus, susijusius su muitinėmis, įskaitant kilmės taisykles, bendras muitinės procedūras, muitinį įvertinimą, tarifinį prekių klasifikavimą, vežimą tranzitu ir savitarpio administracinę pagalbą muitinės reikalų srityje;

c)	stiprinti bendradarbiavimą rengiant ir taikant kilmės taisykles, susijusias muitinės procedūras bei bendras muitinės procedūras ir užtikrinant jų vykdymą, taip pat plėtojant, teikiant ir įgyvendinant savitarpio administracinę pagalbą muitinės reikalų srityje;

d)	skatinti bendradarbiavimą pajėgumų didinimo ir techninės paramos srityse;

e)	bet kokie kiti su šia antraštine dalimi susiję Šalių sutarti klausimai.

1.   Šios antraštinės dalies nuostatos taikomos priemonėms, kurioms taikoma Pasaulio prekybos organizacijos sutartis dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo (toliau – PPO SFP sutartis).

2.   Jei nenurodyta kitaip, šioje antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos PPO SFP sutartyje, Maisto kodekso komisijos, Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos ir Tarptautinės augalų apsaugos konvencijoje.

1.   Šalys dar kartą patvirtina savo teises ir pareigas pagal tarptautines sutartis ir susitarimus, kurių šalimis jos yra, susijusias su šia antraštine dalimi.

2.   Kiekviena Šalis:

a)	turi suverenią teisę įgyvendinti SF priemones, jei jos atitinka PPO SFP sutarties nuostatas;

b)	prieš nustatydama naujas SF priemones konsultuojasi su kita Šalimi pasinaudodama PPO SFP sutartyje numatytomis pranešimų teikimo priemonėmis ir, jei reikia ir tinkama, per Šalių kontaktinius punktus;

c)	padeda kitai Šaliai rinkti informaciją, kurios reikia pagrįstiems sprendimams priimti;

d)	skatina RAB valstybę (-es) partnerę (-es) ir ES institucijas bei laboratorijas užmegzti ryšius, kurti bendrąsias įmones ir vykdyti bendrą mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą.

1.   Rengdamos SF priemones, Šalys savo atitinkamas taisykles ir procedūras, įskaitant patikrinimų, bandymų ir sertifikavimo procedūras, stengiasi suderinti pagal PPO SFP sutartį.

2.   Vyresniųjų pareigūnų komitetas parengia šio suderinimo proceso rėmimo ir stebėsenos tvarką.

1.   Šalys SF priemones taiko skaidriai, remdamosi PPO SFP sutartimi.

2.   Šalys pripažįsta su SF priemonėmis susijusių konsultacijų, pranešimų teikimo ir keitimosi informacija veiksmingų mechanizmų svarbą pagal PPO SFP susitarimą.

3.   Importuojanti Šalis praneša eksportuojančiai Šaliai apie bet kokius SFS importo reikalavimų pakeitimus, galinčius paveikti prekybą, kuriai taikoma ši antraštinė dalis. Be to, Šalys įsipareigoja nustatyti keitimosi tokia informacija mechanizmus.

1.   Atitinkamos Šalių SFS institucijos yra RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) ir ES institucijos, kompetentingos įgyvendinti šioje antraštinėje dalyje nurodytas priemones.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms kompetentingoms institucijoms tenka PPO SFP sutartimi numatytos funkcijos.

3.   Šalys praneša viena kitai apie savo atitinkamas 1 dalyje nurodytas kompetentingas institucijas ir visus su jomis susijusius pakeitimus.

1.   Šios antraštinės dalies nuostatos taikomos rengiant, priimant ir taikant PPO sutartyje dėl techninių prekybos kliūčių (toliau – TPK sutartis) apibrėžtus techninius reglamentus, standartus ir atitikties vertinimo procedūras.

2.   Šioje antraštinėje dalyje vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos TPK sutartyje.

1.   Šalys dar kartą patvirtina savo teises ir pareigas pagal TPK sutartį, kartu atsižvelgdamos į savo teises ir įsipareigojimus pagal kitus tarptautinius susitarimus, kurių šalimis yra RAB valstybė (-s) partnerė (-s) ir ES, įskaitant susitarimus, susijusius visų pirma su aplinkos ir biologinės įvairovės apsauga.

2.   Remdamosi TPK sutarties nuostatomis Šalys užtikrina, kad techniniai reglamentai nebūtų rengiami, priimami arba taikomi siekiant sukurti nereikalingas tarpusavio prekybos kliūtis arba siekiant, kad dėl jų atsirastų tokios kliūtys.

1.   Šalys dar kartą patvirtina savo pareigas dėl pranešimų teikimo ir dalijimosi informacija apie techninius reglamentus, standartus ir atitikties vertinimo procedūras, kaip numatyta TPK sutartyje.

2.   Šalys per informacijos centrus keičiasi informacija, susijusia su klausimais, kurie gali būti svarbūs jų prekybos santykiams, be kita ko, dėl skubių įspėjimų, mokslinių nuomonių ir renginių.

3.   Šalys gali bendradarbiauti steigdamos ir prižiūrėdamos informacijos centrus, taip pat kurdamos ir prižiūrėdamos bendras duomenų bazes.

1.   Šalys dar kartą patvirtina įsipareigojimus dėl atitikties vertinimo pagal TPK sutartį.

2.   Atsižvelgdamos į savo techninių reglamentų, standartų ir atitikties vertinimo infrastruktūrų suderinimo mastą, Šalys gali nutarti derėtis dėl atitikties vertinimo procedūrų abipusio pripažinimo susitarimų.

1.   RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) reguliavimo institucijos yra RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) institucijos, kompetentingos įgyvendinti šioje antraštinėje dalyje nurodytas priemones ir atsakingos už standartizacijos, metrologijos, akreditavimo ir atitikties vertinimo procedūrų įgyvendinimo užtikrinimą ar priežiūrą ir yra kompetentingos šioje srityje.

2.   Už šios antraštinės dalies įgyvendinimą atsakinga ES institucija yra Europos Komisija.

3.   RAB valstybė (-s) partnerė (-s) pagal šį Susitarimą praneša ES apie savo techninio reguliavimo institucijas.

1.   Atsižvelgiant į šį straipsnį, nė viena šio Susitarimo nuostata ES arba RAB valstybei (-ėms) partnerei (-ėms), veikiančioms atskirai arba kartu, nedraudžiama priimti antidempingo arba kompensacinių priemonių pagal atitinkamus PPO susitarimus. Šio straipsnio tikslais prekių kilmė nustatoma pagal Šalių nelengvatines kilmės taisykles.

2.   Prieš nustatydamos galutinius antidempingo arba kompensacinius muitus iš bet kurios Šalies importuojamiems produktams, Šalys apsvarsto galimybę taikyti atitinkamuose PPO susitarimuose nustatytas konstruktyvias prekybos teisių gynimo priemones.

3.   Kai kuri nors Šalis nustato antidempingo arba kompensacinę priemonę, teisminė peržiūra, įskaitant apeliacinių skundų pateikimą, atliekama viename teisme.

4.   Jei antidempingo arba kompensacinės priemonės gali būti nustatytos regionų ir nacionaliniu lygmeniu, kai taikytina, Šalys užtikrina, kad regioninės ir nacionalinės institucijos tokių priemonių tam pačiam produktui netaikytų tuo pačiu metu.

5.   Prieš inicijuodama bet kokį tyrimą, importuojanti Šalis praneša eksportuojančiai Šaliai, kad yra gavusi dokumentais tinkamai pagrįstą skundą.

6.   Šis straipsnis taikomas visiems po šio Susitarimo įsigaliojimo inicijuotiems tyrimams.

7.   Visi su antidempingo arba kompensacinėmis priemonėmis susiję ginčai sprendžiami vadovaujantis PPO ginčų sprendimo taisyklėmis.

1.   Atsižvelgiant į šį straipsnį, nė viena šio Susitarimo nuostata RAB valstybei (-ėms) partnerei (-ėms) ir ES nedraudžiama priimti priemonių pagal GATT 1994 XIX straipsnį, PPO susitarimą dėl apsaugos priemonių ir PPO sutarties dėl žemės ūkio 5 straipsnį. Šio straipsnio tikslu prekių kilmė nustatoma pagal Šalių nelengvatines kilmės taisykles.

2.   Nepaisant šio straipsnio 1 dalies ES, atsižvelgdama į bendruosius šio Susitarimo vystymosi tikslus ir į tai, kad RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) ekonomika nėra labai išvystyta, iš RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) importuojamiems produktams netaiko priemonių, kurios nustatytos pagal GATT 1994 XIX straipsnį, PPO susitarimą dėl apsaugos priemonių ir PPO sutarties dėl žemės ūkio 5 straipsnį.

3.   2 dalis taikoma penkerių (5) metų laikotarpį, kuris prasideda šio Susitarimo įsigaliojimo dieną. Likus ne mažiau kaip šimtui dvidešimt (120) dienų iki to laikotarpio pabaigos EPS taryba, atsižvelgdama į RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) vystymosi poreikius, peržiūri 2 dalies veikimą, siekdama nustatyti, ar reikėtų pratęsti priemonių taikymą.

4.   Šio straipsnio 1 dalis taikoma laikantis PPO susitarimo dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos.

1.   Šalis, išnagrinėjusi alternatyvius sprendimus, šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis ir laikydamasi jame nustatytos tvarkos gali taikyti ribotos trukmės apsaugos priemones, kuriomis nukrypstama nuo 10 ir 11 straipsnių.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų apsaugos priemonių gali būti imamasi, jei vienos Šalies kilmės produktas importuojamas į kitos Šalies teritoriją tokiais dideliais kiekiais ir tokiomis sąlygomis, kad tai:

a)	daro arba gali daryti didelę žalą panašius ar tiesiogiai konkuruojančius produktus gaminančiai vidaus pramonei importuojančios Šalies teritorijoje,

b)	kelia arba gali kelti ekonomikos sektoriaus sutrikimų, ypač jei tie sutrikimai kelia rimtų socialinių problemų arba sunkumų, dėl kurių gali labai pablogėti importuojančios Šalies ekonominė padėtis, arba

c)	kelia arba gali kelti sutrikimų panašių arba tiesiogiai konkuruojančių žemės ūkio produktų (4) rinkose arba šių rinkų reguliavimo sistemų sutrikimų.

3.   Šiame straipsnyje nurodytos apsaugos priemonės taikomos tik tiek, kiek būtina šio straipsnio 2 dalyje ir 5 dalies b punkte nurodytai didelei žalai ar sutrikimams pašalinti ar jų išvengti. Importuojanti Šalis gali imtis tik vienos ar kelių iš toliau nurodytų apsaugos priemonių:

a)	laikinai sustabdyti tolesnį šiame Susitarime numatytą atitinkamam produktui taikomo importo muito normos mažinimą,

b)	padidinti atitinkamam produktui taikomą muitą tiek, kad jis neviršytų kitiems PPO nariams taikomo muito, ir

c)	atitinkamam produktui nustatyti tarifines kvotas.

4.   Nepažeidžiant šio straipsnio 1–3 dalių, jei kuris nors RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) kilmės produktas importuojamas tokiais dideliais kiekiais ir tokiomis sąlygomis, kad tai kelia ar gali kelti vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų pavojų viename ar keliuose atokiausiuose ES regionuose, ES, laikydamasi šio straipsnio 6–9 dalyse nustatytų procedūrų, atitinkamame regione ar regionuose gali nustatyti priežiūros arba apsaugos priemones.

5.   a) Nepažeidžiant šio straipsnio 1–3 dalių, jei kuris nors ES kilmės produktas importuojamas tokiais dideliais kiekiais ir tokiomis sąlygomis, kad tai kelia ar gali kelti vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų pavojų RAB valstybei (-ėms) partnerei (-ėms), RAB valstybė (-s) partnerė (-s), laikydamasi (-osi) šio straipsnio 6–9 dalyse nustatytų procedūrų, savo teritorijoje gali nustatyti priežiūros arba apsaugos priemones;

b)

laikydamasi (-osi) šio straipsnio 6–9 dalyse nustatytų procedūrų RAB valstybė (-s) partnerė (-s) gali nustatyti apsaugos priemones, jei sumažinus muitus ES kilmės produktas importuojamas į jos (jų) teritoriją tokiais dideliais kiekiais ir tokiomis sąlygomis, kad tai kelia ar gali kelti pavojų ką tik susikūrusiai panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų pramonei. Tokia nuostata taikoma tik dešimt (10) metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos. Šį laikotarpį EPS taryba gali pratęsti ne ilgesniam nei penkerių (5) metų laikotarpiui.

6.   a) Šiame straipsnyje nurodytos apsaugos priemonės paliekamos galioti tik tiek, kiek gali reikėti šio straipsnio 2, 4 ir 5 dalyse nurodytai didelei žalai ar sutrikimams pašalinti ar jų išvengti;

b)

šiame straipsnyje nurodytos apsaugos priemonės taikomos ne ilgiau kaip dvejus (2) metus. Jei aplinkybės, dėl kurių buvo nustatytos apsaugos priemonės, nepasikeičia, tokių priemonių taikymas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip dar dvejiems (2) metams. Jei RAB valstybė (-s) partnerė (-s) taiko apsaugos priemonę arba jei ES taiko apsaugos priemonę tik vieno arba kelių jos atokiausių regionų teritorijoje, tokia priemonė bet kokiu atveju gali būti taikoma ne ilgiau kaip ketverius (4) metus, o jei aplinkybės, dėl kurių nustatytos apsaugos priemonės, nepasikeičia, jų taikymas gali būti pratęstas dar ketveriems (4) metams;

c)	šiame straipsnyje nurodytas apsaugos priemones, taikomas ilgiau nei vienus (1) metus, sudaro aiškios atskiros dalys, kurių laipsniškai taikoma vis mažiau ir kurios galiausiai visiškai panaikinamos ne vėliau kaip iki nustatyto laikotarpio pabaigos;

d)	nė viena šiame straipsnyje nurodyta apsaugos priemonė netaikoma importuojamam produktui, kuriam tokia priemonė jau taikyta anksčiau, bent vienus (1) metus nuo tos priemonės taikymo pabaigos.

7.   Įgyvendinant 1–6 dalis, taikomos šios nuostatos:

a)	jei Šalis mano, kad yra susidariusi viena iš šio straipsnio 2, 4 arba 5 dalyse nurodytų aplinkybių, ji nedelsdama perduoda klausimą Vyresniųjų pareigūnų komitetui, prašydama jį išnagrinėti;

b)

Vyresniųjų pareigūnų komitetas gali pateikti rekomendacijų, kaip ištaisyti susidariusias aplinkybes; jeigu Vyresniųjų pareigūnų komitetas nepateikia rekomendacijų, kaip ištaisyti susidariusias aplinkybes, arba per trisdešimt (30) dienų nuo kreipimosi į Vyresniųjų pareigūnų komitetą nerandama kito patenkinamo sprendimo, pagal šį straipsnį importuojanti Šalis gali priimti atitinkamas priemones aplinkybėms ištaisyti;

c)

prieš imdamasi (-osi) bet kurios šiame straipsnyje numatytos priemonės arba tais atvejais, kai taikoma šio straipsnio 8 dalis, RAB valstybė (-s) partnerė (-s) nedelsdama (-os) pateikia Vyresniųjų pareigūnų komitetui visą susijusią informaciją, reikalingą padėčiai išsamiai išnagrinėti, kad būtų galima rasti susijusioms Šalims priimtiną sprendimą;

d)	pasirenkant apsaugos priemones pagal šį straipsnį pirmenybė turi būti teikiama toms priemonėms, dėl kurių mažiausiai trikdomas šio Susitarimo veikimas;

e)	apie visas pagal šį straipsnį taikomas apsaugos priemones nedelsiant raštu pranešama Vyresniųjų pareigūnų komitetui, kuris reguliariai rengia konsultacijas šiuo klausimu, visų pirma siekdamas sudaryti jų panaikinimo (kai tik leidžia aplinkybės) tvarkaraštį.

8.   Jei dėl išskirtinių aplinkybių reikia nedelsiant imtis veiksmų, susijusi importuojanti Šalis gali laikinai imtis šio straipsnio 3, 4 arba 5 dalyje nurodytų priemonių nesilaikydama šio straipsnio 7 dalies reikalavimų. Jei priemones taiko ES, jos gali būti taikomos ne ilgiau kaip šimtą aštuoniasdešimt (180) dienų, jei priemones taiko RAB valstybė (-s) partnerė (-s) arba ES savo vieno ar kelių atokiausių regionų teritorijoje, jos gali būti taikomos ne ilgiau kaip du šimtus (200) dienų. Tokios laikinosios priemonės taikymo trukmė turi būti skaičiuojama kaip pradinio laikotarpio arba jo pratęsimo dalis, kaip nurodyta 6 dalyje. Nustatant tokias laikinąsias priemones atsižvelgiama į visų susijusių Šalių interesus, įskaitant jų išsivystymo lygį. Susijusi importuojanti Šalis informuoja kitą Šalį ir nedelsdama perduoda klausimą Vyresniųjų pareigūnų komitetui, prašydama jį išnagrinėti.

9.   Jei importuojanti Šalis pradeda importuojamo produkto administracinę procedūrą, siekdama greitai pateikti informaciją apie prekybos srautų tendenciją, dėl kurios gali kilti šiame straipsnyje nurodytų problemų, ji nedelsdama apie tai praneša Vyresniųjų pareigūnų komitetui.

10.   PPO steigimo sutartimi nesiremiama tam, kad kitai Šaliai būtų sutrukdyta priimti apsaugos priemones pagal šį straipsnį.

1.   Bendradarbiavimas prekybos žuvininkystės produktais ir žuvininkystės sektoriaus vystymo srityse apima jūrų žuvininkystės, vidaus vandenų žuvininkystės ir akvakultūros sektorius.

2.   Šalys pripažįsta, kad RAB valstybei (-ėms) partnerei (-ėms) žuvininkystė yra labai svarbus ekonominis išteklius, turintis didelės reikšmės RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) ekonomikai ir didelio potencialo regiono ekonominiam vystymuisi ir skurdo mažinimui ateityje. Žuvininkystė taip pat yra svarbus maisto ir užsienio valiutos šaltinis.

3.   Šalys taip pat pripažįsta, kad žuvininkystės ištekliai yra svarbūs tiek ES, tiek RAB valstybei (-ėms) partnerei (-ėms), ir atsižvelgdamos į abipusius interesus ir į ekonominį, aplinkos ir socialinį poveikį susitaria bendradarbiauti siekdamos darnaus žuvininkystės sektoriaus vystymo ir valdymo.

4.   Šalys susitaria, kad tinkama strategija žuvininkystės sektoriaus ekonominiam augimui skatinti ir šio sektoriaus indėliui į RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) ekonomiką didinti atsižvelgiant į žuvininkystės išteklių tvarumą ilguoju laikotarpiu – vykdyti daugiau pridėtinę vertę kuriančios veiklos šiame sektoriuje.

1.   Bendradarbiavimo žuvininkystės srityje principai:

a)	remti vystymąsi ir stiprinti regioninę integraciją;

b)	remtis Kotonu susitarimo ir jį pakeisiančio susitarimo acquis;

c)	taikyti specialųjį ir diferencinį režimą;

d)	vertinant išteklius ir juos valdant atsižvelgti į patikimiausią turimą mokslinę informaciją;

e)	užtikrinti veikiančią aplinkos, ekonominio ir socialinio poveikio stebėsenos sistemą RAB valstybėje (-ėse) partnerėje (-ėse);

f)	užtikrinti atitiktį esamiems nacionaliniams įstatymams ir susijusiems tarptautiniams dokumentams, įskaitant 1982 m. gruodžio 10 d. Montego Bėjuje priimtą 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (toliau – UNCLOS) ir regioninius bei subregioninius susitarimus;

g)	užtikrinti smulkiosios / natūrinės žvejybos išsaugojimą ir suteikti pirmenybę su šia žvejyba susijusių specialių poreikių tenkinimui.

2.   Tie pagrindiniai principai turėtų padėti siekti darnaus ir atsakingo gyvųjų vidaus vandenų ir jūrų išteklių bei akvakultūros vystymo ir iš šio sektoriaus gaunamos naudos šiai ir būsimoms kartoms optimizavimo didinant investicijas, pajėgumus ir patekimo į rinką galimybes.

3.   Šalys bendradarbiauja ir stengiasi užtikrinti, kad perdirbimo gamyklų konkurencingumui, gamybos pajėgumams ir žuvininkystės pramonės diversifikacijai didinti, taip pat uostų infrastruktūrai plėtoti ir tobulinti RAB valstybėje (-ėse) partnerėje (-ėse) būtų teikiama finansinė ir kitokia parama.

4.   Bendradarbiavimo sritys išsamiau nurodytos V dalies IV antraštinėje dalyje.

1.   Šios antraštinės dalies nuostatos taikomos jūrų žuvininkystės išteklių naudojimui, išsaugojimui ir valdymui siekiant, kad iš žuvininkystės gaunama nauda RAB valstybėje (-ėse) partnerėje (-ėse) būtų optimizuota investuojant ir didinant pajėgumus bei patekimo į rinkas galimybes.

2.   Šalių bendradarbiavimo tikslai pagal šią antraštinę dalį:

a)	skatinti darnų žuvininkystės išteklių vystymąsi ir valdymą;

b)

stiprinti bendradarbiavimą siekiant užtikrinti žuvininkystės išteklių tausų naudojimą ir tvarų valdymą kaip svarbų regioninės integracijos pagrindą, atsižvelgiant į pakrantės RAB valstybėje (-se) partnerėje (-se) daugiateritorius žuvų išteklius ir migruojančias rūšis ir į tai, kad nė viena RAB valstybė partnerė atskirai negali užtikrinti šių išteklių tvarumo;

c)	užtikrinti nešališkesnį žuvininkystės sektoriuje gaunamos naudos skirstymą;

d)	užtikrinti veiksmingą stebėsenos, kontrolės ir priežiūros priemonių, skirtų kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (toliau – NNN) žvejyba, taikymą;

e)	siekiant socialinės ir ekonominės naudos Šalims, skatinti veiksmingą gyvųjų jūrų išteklių naudojimą, išsaugojimą ir valdymą išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ) ir RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) jurisdikcijai pagal tarptautinius dokumentus, įskaitant UNCLOS, priklausančiuose vandenyse;

f)	remiantis geriausia praktika skatinti ir plėtoti regioninę ir tarptautinę prekybą;

g)	kurti palankią aplinką, įskaitant infrastruktūrą ir pajėgumų didinimą, kad RAB valstybė (-s) partnerė (-s) galėtų įvykdyti griežtus rinkos reikalavimus, taikomus tiek pramoninei, tiek smulkiajai žvejybai;

h)	remti nacionalinę ir regioninę politiką, kuria siekiama didinti žuvininkystės sektoriaus našumą ir konkurencingumą, ir

i)	kurti sąsajas su kitais ekonomikos sektoriais.

1.   Nustatant tausios žvejybos laimikio dydį, žvejybos pajėgumus ir kitas valdymo strategijas vadovaujamasi atsargumo principu, kad būtų išvengta nepageidaujamų padarinių, pvz., perteklinių pajėgumų ir peržvejojimo, taip pat nepageidaujamo poveikio ekosistemoms ir smulkiajai žvejybai, arba siekiama, kad tokie padariniai ir poveikis būtų panaikinti.

2.   Siekdama apsaugoti savo teritorinius vandenis ir užtikrinti smulkiosios ir priekrantės žvejybos tvarumą, kiekviena RAB valstybė partnerė gali imtis tinkamų priemonių, įskaitant sezoninius ir žvejybos įrankių apribojimus.

3.   Šalys skatina (visas) susijusią (-ias) RAB valstybę (-es) partnerę (-es) prisijungti prie Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) ir kitų susijusių žuvininkystės organizacijų. RAB valstybė (-s) partnerė (-s) ir ES koordinuoja veiksmus, kad užtikrintų visų rūšių žuvų, įskaitant tunų ir į juos panašių rūšių išteklių, valdymą ir išsaugojimą ir palengvintų susijusius mokslinius tyrimus.

4.   Tais atvejais, kai kompetentinga nacionalinė valdymo institucija neturi pakankamų mokslinių įrodymų tausios žvejybos laimikio apribojimams ir tiksliniam dydžiui nustatyti RAB valstybės partnerės IEZ, Šalys, pasikonsultavusios su kompetentinga nacionaline institucija, kartu su IOTC ir, prireikus, kitomis regioninėmis žuvininkystės organizacijomis, remia tokius mokslinius tyrimus.

5.   Šalys susitaria imtis tinkamų priemonių, jei padidinus žvejybos pastangas žvejybos laimikio dydis viršija kompetentingos nacionalinės institucijos nustatytą tikslinį tausų dydį.

6.   Siekdamos išsaugoti ir valdyti daugiateritorius išteklius ir toli migruojančių rūšių išteklius, ES ir RAB valstybė (-s) partnerė (-s) užtikrina su jų vėliavomis plaukiojančių laivų atitiktį susijusioms nacionalinėms, regioninėms ir subregioninėms žuvininkystės valdymo priemonėms ir susijusiems nacionaliniams įstatymams ir kitiems teisės aktams.

1.   Bus laikomasi IOTC ir kitų susijusių regioninių žuvininkystės organizacijų nustatyto laivų valdymo ir po sužvejojimo taikomos tvarkos. RAB valstybė (-s) partnerė (-s) ir ES nustato toliau išdėstytas būtinąsias ES žvejybos laivų, plaukiojančių RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) vandenyse, stebėsenos, kontrolės ir priežiūros sąlygas:

a)	RAB valstybei (-ėms) partnerei (-ėms) bus įdiegta laivų stebėjimo sistema (LSS) ir,jei RAB valstybė (-s) partnerė (-s) LSS neturi, ES padės jai (joms) įdiegti suderintą LSS;

b)	be privalomos suderintos LSS, RAB valstybė (-s) partnerė (-s) kartu su ES kurs kitas priemones, kuriomis bus užtikrinama veiksminga stebėsena, kontrolė ir priežiūra, o ES padės RAB valstybei (-ėms) partnerei (-ėms) įdiegti ir įgyvendinti tokią sutartą sistemą;

c)

ES ir RAB valstybė (-s) partnerė (-s) turi teisę siųsti stebėtojus į nacionalinius ar tarptautinius vandenis; stebėtojų siuntimo tvarka turi būti aiškiai išdėstyta; stebėtojų atlyginimus turi mokėti nacionalinės vyriausybės, bet visas laive patiriamas išlaidas turi padengti laivo savininkas; ES dengia stebėtojų mokymo išlaidas;

d)	bus parengtos visame regione naudojamos bendros žvejybos ataskaitų teikimo sistemos, taip pat bus nustatytos būtinosios ataskaitų teikimo sąlygos;

e)

visi laivai, kurių pagautas laimikis iškraunamas arba perkraunamas RAB valstybėje partnerėje, tai atlieka uostuose arba išorinėse uostų teritorijose. Jūroje perkrauti draudžiama, išskyrus susijusios regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos numatytomis konkrečiomis sąlygomis; Šalys bendradarbiauja plėtodamos ir modernizuodamos iškrovimo arba perkrovimo infrastruktūrą RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) uostuose, įskaitant žuvų produktų vystymo pajėgumus;

f)	privaloma pranešti apie į jūrą išmetamą laimikį; siekiant išvengti laimikio išmetimo į jūrą pirmenybė turėtų būti teikiama atrankiosios žvejybos metodų ir IOTC bei susijusių regioninių žuvininkystės organizacijų nustatytų principų taikymui; jei tik įmanoma, priegauda pristatoma į krantą.

2.   Šalys susitaria bendradarbiauti rengdamos ir įgyvendindamos nacionalines ir (arba) regionines RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) piliečių mokymų programas, kad jiems būtų sudarytos geresnės sąlygos veiksmingai dalyvauti žuvininkystės pramonėje. ES susiderėjus dėl dvišalio žvejybos susitarimo skatinama įdarbinti RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) piliečius. Į ES žvejybos laivus priimtiems jūrininkams be apribojimų taikoma Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaracija dėl pagrindinių principų ir teisių darbe.

3.   Šalys įsipareigoja dėti bendras pastangas ir ieškoti geresnių būdų, kaip užkirsti kelią NNN žvejybai, nuo jos atgrasyti ir ją panaikinti, ir šiuo tikslu imasi tinkamų priemonių. Su NNN žvejyba susiję žvejybos laivai turėtų būti konfiskuojami, o jų savininkus kompetentingos institucijos turėtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Jiems neturėtų būti leidžiama vėl užsiimti žvejyba atitinkamas (-ų) RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) vandenyse, nebent iš vėliavos valstybės ir tos RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) bei, kai aktualu, susijusios regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos yra gautas išankstinis leidimas.

1.   Šios antraštinės dalies nuostatos taikomos vidaus vandenų žuvininkystės, priekrantės žvejybos ir akvakultūros vystymui RAB valstybėje (-ėse) partnerėje (-ėse) ir su juo susijusiam pajėgumų didinimui, technologijų perdavimui, SFS standartams, investicijoms ir investicijų finansavimui, aplinkos apsaugai ir teisinei bei reguliavimo sistemoms.

2.   Bendradarbiavimo vidaus vandenų žuvininkystės ir akvakultūros vystymo srityje tikslas – skatinti tausų vidaus vandenų žuvininkystės išteklių naudojimą ir didinti akvakultūros produktų gamybą, šalinti su pasiūla susijusius apribojimus, gerinti žuvų ir žuvų produktų kokybę, kad ji atitiktų tarptautines SF priemones, lengvinti patekimą į ES rinką, šalinti regioninės prekybos kliūtis, pritraukti į šį sektorių kapitalą ir investicijas, didinti pajėgumus ir sudaryti geresnes sąlygas privatiems investuotojams gauti finansinę paramą vidaus vandenų žuvininkystei ir akvakultūrai vystyti.

1.   Bendradarbiavimas fizinės infrastruktūros vystymo srityje apima visų pirma transportą, energetiką ir informacines bei ryšių technologijas.

2.   Šios srities tikslai:

a)	didinti RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) konkurencingumą;

b)	šalinti tiekimo apribojimus instituciniu, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis ir

c)	stiprinti viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės plėtojimą.

1.   Bendradarbiavimas transporto srityje apima kelių, geležinkelių, oro ir vandens transportą.

2.   Šios srities tikslai:

a)	gerinti nacionalinį ir regioninį susisiekimą regiono ekonominei integracijai sustiprinti;

b)	vystyti, restruktūrizuoti, atnaujinti, gerinti ir modernizuoti RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) tvarias ir veiksmingas transporto sistemas;

c)	lengvinti žmonių judėjimą ir prekių srautus ir

d)	sudaryti geresnes sąlygas patekti į rinką modernizuojant kelių, oro, jūrų, vidaus vandenų ir geležinkelių transportą.

3.   Laikydamosi 75 straipsnio, Šalys susitaria bendradarbiauti šiose srityse:

a)	transporto sistemų valdymas;

b)	infrastruktūros gerinimas, vystymas ir modernizavimas visais lygmenimis, įskaitant įvairiarūšių infrastruktūros tinklų vystymą;

c)	RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) institucinių, techninių ir administracinių gebėjimų stiprinimas standartų, kokybės užtikrinimo, metrologijos ir atitikties vertinimo paslaugų teikimo srityse;

d)	technologijų kūrimas ir perdavimas, inovacijos, keitimasis informacija, tinklai ir prekyba;

e)	ekonominės veiklos vykdytojų partnerystės, ryšių mezgimo ir bendrųjų įmonių steigimo skatinimas;

f)	transporto sektoriaus saugumo ir patikimumo, įskaitant meteorologines prognozes, pavojingų prekių valdymą ir greitąjį reagavimą, didinimas;

g)	regioninės transporto politikos ir reguliavimo sistemų kūrimas.

1.   Bendradarbiavimas energetikos sektoriuje apima viešojo ir privačiojo sektorių dalyvavimą energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo, taip pat tarpvalstybinės prekybos energija sektoriuose.

2.   Šios srities tikslai:

a)	vystyti, didinti ir plėsti regiono energijos gamybos pajėgumus;

b)	didinti alternatyvių energijos išteklių skaičių;

c)	vystyti, didinti ir plėsti tinklus;

d)	vystyti, didinti ir plėsti skirstymo ir perdavimo pajėgumus;

e)	sudaryti geresnes sąlygas RAB valstybei (-ėms) partnerei (-ėms) naudotis moderniais, veiksmingais, patikimais, įvairiais, tvariais ir atsinaujinančiais švarios energijos ištekliais konkurencingomis kainomis;

f)	didinti energijos gamybos, skirstymo ir valdymo pajėgumus nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis;

g)	skatinti energijos jungtis RAB valstybėje (-ėse) partnerėje (-ėse) ir už jų ribų siekiant kuo didesnio energijos panaudojimo ir

h)	remti investicijoms į šį sektorių pritraukti palankios aplinkos kūrimą.

3.   Laikydamosi 75 straipsnio, Šalys susitaria bendradarbiauti šiose srityse:

a)	esamų energijos išteklių (ypač hidroenergijos, naftos ir biomasės) gamybos, perdavimo ir skirstymo pajėgumai;

b)	energijos rūšių derinio įvairinimas, siekiant į jį įtraukti kitus potencialius energijos išteklius, kurie yra priimtini socialiniu ir aplinkos požiūriu ir mažina priklausomybę nuo naftos;

c)	energetikos infrastruktūros vystymas, taip pat ir kaimo vietovėse;

d)	tinkamų energetikos reguliavimo ir politikos reformų, įskaitant pardavimą ir privatizavimą, rengimas;

e)	regioninės ir tarpregioninės jungtys ir bendradarbiavimas gaminant ir skirstant energiją;

f)	žmogiškųjų išteklių pajėgumų didinimas, valdymo, paslaugų standartų ir institucinių struktūrų gerinimas;

g)	technologijų kūrimas ir perdavimas, moksliniai tyrimai ir plėtra, inovacijos, keitimasis informacija ir duomenų bazių bei tinklų kūrimas;

h)	partnerystė, ryšiai ir bendrosios įmonės.

1.   Bendradarbiavimas informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje apima: IRT kūrimą, konkurencingumą bei inovacijas ir sklandų perėjimą prie informacinės visuomenės.

2.   Šios srities tikslai:

a)	plėtoti IRT sektorių ir

b)	didinti IRT indėlį prekybos lengvinimo srityje kuriant e. paslaugas, e. prekybą, e. valdžią, e. sveikatą, sudarant saugius sandorius, taip pat per kitus socialinius ir ekonominius sektorius.

3.   Laikydamosi 75 straipsnio, Šalys susitaria bendradarbiauti šiose srityse:

a)	IRT jungtys ir ekonominis veiksmingumas nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu lygmenimis;

b)	naujų IRT sklaida;

c)	su IRT susijusių teisinių ir reguliavimo sistemų rengimas;

d)	technologijų kūrimas, perdavimas ir prietaika, moksliniai tyrimai ir plėtra, inovacijos, keitimasis informacija, tinklų kūrimas ir prekyba;

e)	žmogiškųjų išteklių pajėgumų didinimas, paslaugų standartų ir institucinių struktūrų gerinimas;

f)	ekonominės veiklos vykdytojų partnerystės, ryšių mezgimo ir bendrųjų įmonių steigimo skatinimas;

g)	su IRT susijusių paslaugų nišinių rinkų vystymo skatinimas ir rėmimas.

1.   Bendradarbiavimas pagal šią antraštinę dalį apima kultūrinius augalus ir gyvulius, įskaitant naudinguosius vabzdžius.

2.   Šalys susitaria, kad šios Susitarimo antraštinės dalies pagrindinis tikslas – darnus žemės ūkio vystymas, kuriam priskiriamas aprūpinimo maistu saugumo ir pragyvenimo šaltinių užtikrinimas, kaimo plėtra ir skurdo mažinimas RAB valstybėje (-se) partnerėje (-se), bet tuo neapsiribojama.

3.   Kiti šios antraštinės dalies tikslai išdėstyti 58 straipsnyje.

1.   Šalys pripažįsta žemės ūkio sektoriaus svarbą RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) ekonomikai ir susitaria bendradarbiauti skatindamos ekonomikos pertvarkymą, kad padidėtų konkurencingumas, būtų užtikrintas aprūpinimo maistu ir mitybos saugumas, kaimo plėtra ir kad žemės ūkio ir kaimo ekonomikos sektoriams būtų lengviau prisitaikyti prie šio Susitarimo įgyvendinimo poveikio, didelį dėmesį skiriant smulkiesiems ūkininkams.

2.   Šalys susitaria bendradarbiauti šiose srityse:

a)	regioninė integracija: žemės ūkio produktų patekimo į regionines ir tarptautines rinkas gerinimas, įskaitant rinkų sistemų ir rinkų vystymo strategijų kūrimą;

b)

Įgalinanti politika i) nacionalinės ir regioninės žemės ūkio politikos, taip pat teisinės ir reguliavimo sistemų rengimas, reikiamų pajėgumų didinimas ir parama institucinei plėtrai; ii) RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) pajėgumų didinimas siekiant visapusiškai pasinaudoti didėjančiomis prekybos galimybėmis ir kuo daugiau pasinaudoti prekybos reformomis;

c)

darnus žemės ūkio vystymas: i) bendri veiksmai regioniniu lygmeniu, įskaitant trąšų gamybą, sėklų auginimą, gyvulininkystės sektoriaus plėtrą ir augalų bei gyvūnų ligų kontrolę; ii) žemės ūkio produktų perdirbimo, pardavimo, platinimo, vežimo ir tvarkymo skatinimas ir stiprinimas; iii) pajėgumų didinimas siekiant laikytis tarptautinių standartų, susijusių su žemės ūkio produktų gamyba, pakavimu ir SF priemonėmis;

d)

žemės ūkio infrastruktūra: i) žemės ūkio pagalbinės infrastruktūros vystymas, įskaitant tausias drėkinimo sistemas, vandens rinkimo, laikymo ir valdymo sistemas, žemės ūkio produktų pardavimą ir rūšiavimą; ii) mokslinių tyrimų ir mokymų infrastruktūros, saugyklų, pagalbinių ir bendruomenės privažiuojamųjų kelių plėtojimas; iii) žemės ūkio produktų perdirbimo infrastruktūros vystymas; iv) žemės ūkio paskirties meteorologijos centro įsteigimas RAB valstybėje (-se) partnerėje (-se); v) modernios rinkos infrastruktūros vidaus ir regioninėms rinkoms plėsti vystymas;

e)

aprūpinimo maistu ir mitybos saugumas: i) kaimo ir miesto bendruomenių pajėgumų didinimas, kad būtų skatinamas geresnis pragyvenimo lygis, skurdo panaikinimas ir darnus vystymasis; ii) žemės ūkio produktų gamybos įvairinimas ir produktų, kurie skirti aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo poreikiams RAB valstybėje (-se) partnerėje (-se) patenkinti, kūrimas; iii) žemės ūkio sektoriaus gamybos ir našumo didinimo programų rengimas ir įgyvendinimas, didelį dėmesį skiriant smulkiesiems ūkininkams; iv) pajėgumų didinimas siekiant laikytis aprūpinimo maistu saugumo reikalavimų nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis ir v) socialinės adaptacijos programų gaivalinių nelaimių paveiktuose regionuose rengimas ir įgyvendinimas;

f)

vertės grandinės valdymas: i) tvarių žemės ūkio technologijų naudojimo ir būtinų ūkininkavimo išteklių teikimo skatinimas; ii) žemės ūkio sektoriaus gamybos, našumo ir konkurencingumo didinimas skatinant žemės ūkio pramonės sektorius; iii) pridėtinės vertės žemės ūkio produktų tiekimo grandinėje didinimas, kad būtų patenkinti nacionalinių, regioninių ir tarptautinių rinkų reikalavimai, ir iv) žemės ūkio produktų perdirbimo, pardavimo, platinimo ir vežimo veiklos plėtojimo skatinimas;

g)

ankstyvojo perspėjimo sistemos: i) pajėgumų didinimas, kad kuo anksčiau būtų vertinamas galimas gresiančių nelaimių poveikis ir skleidžiama informacija, kad būtų galima imtis nenumatytiems atvejams skirtų priemonių ir greitai reaguoti; ii) nacionalinių ir regioninių informacinių sistemų kūrimas ir valdymas; iii) ankstyvojo perspėjimo sistemų, nenumatytų atvejų planų ir reagavimo į nelaimes valdymo strategijų rengimas, stiprinimas ir jų tarpusavio susiejimas nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu ir iv) galimybių prisitaikyti prie klimato kaitos ir švelninti jos padarinius rėmimas RAB valstybėje (-se) partnerėje (-se);

h)

žemės ūkio biržos prekių gamyba ir pardavimas: i) pajėgumų plėtojimas, kad būtų galima patekti į nišines rinkas, ir suderinamumo su prekių standartais lengvinimas, kad būtų patenkinti tokių rinkų reikalavimai; ii) žemės ūkio produkcijos ir eksportui skirtų produktų RAB valstybėje (-se) partnerėje (-se) įvairinimas; iii) modernios rinkos infrastruktūros vidaus ir regioninėms rinkoms plėsti vystymas ir iv) produktų pakavimo ir ženklinimo programų, kuriomis RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) gamintojams sudaromos galimybės užsitikrinti didesnes eksportuojamų prekių kainas, rengimas;

i)

kaimo plėtra: i) ūkininkų grupių pajėgumų didinimas visoje žemės ūkio vertės grandinėje; ii) vežimo, ryšių ir rinkos priemonių gerinimas žemės ūkio išteklių ir produkcijos pardavimui skatinti; iii) socialinių ir kultūrinių kliūčių, pvz., kalbos skirtumų, raštingumo lygio, šališkumo dėl lyties ir bendruomenės sveikatos, kurios turi poveikio ūkininkavimo sistemų pobūdžiui, šalinimas; iv) ūkininkų galimybių gauti kredito paslaugas didinimas ir gamtos bei kultūros išteklių valdymo gerinimas ir v) susijusių politikos priemonių, kuriomis laiku užtikrinami tinkami žemės ūkio ištekliai smulkiesiems ūkininkams, rengimas;

j)	grynosios maisto produktų importuotojos: maisto produktų gamybos, laikymo ir platinimo RAB valstybėje (-se) partnerėje (-se) apribojimų šalinimas;

k)

pragyvenimo šaltinių užtikrinimas: i) pajėgumų didinimas siekiant išplėsti kaimo vietovių ir priemiesčių zonų gyventojams teikiamas socialines paslaugas; ii) bendrų namų ūkių pajamų iš žemės ūkio produktų gamybos didinimas užtikrinant įvairinimą, pridėtinę vertę ir užimtumą už ūkio ribų ir, inter alia, pritaikant naujas tvarias žemės ūkio technologijas RAB valstybėje (-se) partnerėje (-se); iii) žemės ūkio sektoriaus našumo didinimas RAB valstybėje (-se) partnerėje (-se) ir iv) aktyvesnis tvarių žemės ūkio technologijų naudojimas;

l)

techninės paramos paslaugos: ES įsipareigoja nuspėjamu ir tvariu būdu skirti pakankamai išteklių ir techninę paramą RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) pajėgumams didinti šiose srityse: i) inovacijų, technologijų perdavimo, žinių ir mokslinių tyrimų ir plėtros stiprinimas; ii) RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) žemės ūkio sektoriaus mechanizavimo plėtojimas ir aktyvesnis naudojimas; iii) žemės ūkio išteklių gamyklų statymas ir platinimo sistemų kūrimas RAB valstybėje (-se) partnerėje (-se); iv) investicijų į žemės ūkio mokslinius tyrimus, žemės ūkio konsultavimo paslaugas ir mokymą, taip pat sąsajų tarp mokslinių tyrimų, konsultavimo paslaugų ir ūkininkų skatinimas ir stiprinimas; v) kai tinkama, regioninių kompetencijos centrų, įskaitant žemės ūkio paskirties meteorologijos centrą ir su kultūriniais augalais, gyvuliais ir dirvožemiu susijusių biotechnologijų, analizės ir diagnostikos laboratorijų steigimas ir stiprinimas ir vi) prieigos prie paslaugų, susijusių su augalų auginimu ir gyvūnine produkcija, įskaitant veisimo paslaugas, veterinarijos paslaugas ir augalų apsaugos paslaugas, gerinimas;

m)

žemės ūkio finansavimo paslaugos: i) kaimo sektoriaus finansavimo paslaugų smulkiesiems ūkininkams, perdirbėjams ir prekiautojams gerinimas; ii) regioninių priemonių ar žemės ūkio ir kaimo plėtros fondo kūrimas; iii) žemės ūkio sektoriaus mikrofinansavimo institucijų ir draudimo sistemų vystymas; iv) galimybių žemės ūkio produktų perdirbėjams, prekiautojams ir ūkininkams gauti kreditus iš bankų ir kitų finansų įstaigų lengvinimas ir v) RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) finansų įstaigų, teikiančių paslaugas žemės ūkio sektoriuje, rėmimas ir privačiojo sektoriaus patekimo į kapitalo rinkas trumpalaikiam ir ilgalaikiam kapitalui padidinti lengvinimas;

n)

geografinės nuorodos: i) geografinių nuorodų politikos rengimas ir teisinės sistemos kūrimas; ii) taisyklių dėl geografinių nuorodų nustatymas; iii) praktikos kodekso produktams pagal jų kilmę apibrėžti rengimas; iv) pagalba vietos organizacijoms ir institucijoms koordinuoti vietos suinteresuotųjų subjektų veiklą geografinių nuorodų ir produktų atitikties srityse; v) pajėgumų didinimas produktų su geografine nuoroda nustatymo, registravimo, pardavimo, atsekamumo ir atitikties srityse ir vi) bet kurios kitos bendradarbiavimo srities pagal šią antraštinę dalį, kuri gali ateityje būti nustatyta, vystymas.

1.   Bendradarbiavimas privačiojo sektoriaus plėtros srityje apima investicijų skatinimą ir įmonių plėtrą.

2.   Šios antraštinės dalies tikslai:

a)	sukurti aplinką, kuri būtų palanki investicijoms ir privačioms įmonėms skatinti, įskaitant naujų pramonės sektorių kūrimą, tiesiogines užsienio investicijas ir technologijų perdavimą;

b)	stiprinti tiekimo pajėgumus bei konkurencingumą ir didinti pridėtinę vertę;

c)	gerinti prieigą prie ES finansavimo institucijų, pvz., Europos investicijų banko, teikiamų investicijų;

d)	didinti privačiojo sektoriaus plėtros institucijų, pvz., investicijų skatinimo agentūrų, koordinavimo įstaigų, prekybos rūmų, asociacijų, kontaktinių punktų ir prekybos lengvinimo institucijų, pajėgumus ir teikti joms institucinę paramą;

e)	rengti ir (arba) tobulinti politiką ir teisinę bei reguliavimo sistemą, kuriomis skatinamos ir apsaugomos investicijos;

f)	tobulinti bendrų AKR ir ES institucijų, įskaitant, inter alia, Žemės ūkio plėtros centrą, paramos ir pagalbos privačiajam sektoriui priemones, kuriomis skatinamos investicijos RAB valstybėje (-se) partnerėje (-se), ir

g)	užmegzti ar stiprinti partnerystę, taip pat steigti ir stiprinti bendrąsias įmones, skatinti subrangos ir užsakomuosius darbus ir ryšių mezgimą.

1.   Bendradarbiavimas jūrų žuvininkystės srityje apima:

a)	žuvininkystės valdymo ir žuvininkystės išteklių išsaugojimo klausimus;

b)	laivų valdymą ir po sužvejojimo taikomą tvarką;

c)	finansines ir prekybos priemones ir

d)	žuvininkystės ir žuvininkystės produktų bei jūrų akvakultūros vystymą.

2.   ES padeda sutelkti išteklius bendradarbiavimui nustatytose srityse įgyvendinti nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, įskaitant paramą pajėgumų didinimui regione.

3.   Laikydamosi III dalies ir 75 straipsnio nuostatų, Šalys susitaria bendradarbiauti šiose srityse:

a)	žuvų ir žuvų produktų laikymo, pardavimo ir platinimo infrastruktūros sukūrimas ir gerinimas;

b)

pajėgumų didinimas nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, kad būtų laikomasi SFS, TPK ir rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistemos techninių reikalavimų, RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) IEZ stebėsenos, kontrolės ir priežiūros sistemų plėtojimas ir konkrečių sričių jūrų žuvininkystės sertifikavimo sistemų nustatymas ir valdymas;

c)	investicijos ir technologijų perdavimas žvejybos, žuvų perdirbimo, uosto paslaugų, uosto infrastruktūros vystymo ir gerinimo srityse, žuvininkystės įvairinimas įtraukiant kitas rūšis nei tunas, kurios mažai gaudomos arba visiškai negaudomos;

d)	bendrosios įmonės ir ryšiai, visų pirma su LMMVĮ, ir smulkioji žvejyba žuvininkystės tiekimo grandinėje;

e)	pridėtinės vertės kūrimas žuvininkystės sektoriuje ir

f)	mokslinių tyrimų ir plėtros atsargų vertinimo ir tvarumo srityje.

4.   Šalys įsipareigoja bendradarbiauti skatindamos bendrųjų žvejybos, žuvų perdirbimo ir uosto paslaugų įmonių steigimą, didindamos gamybos pajėgumus ir gerindamos žuvininkystės ir su ja susijusių pramonės šakų ir paslaugų konkurencingumą, galutinės grandies perdirbimą, uosto infrastruktūros plėtojimą ir gerinimą ir žuvininkystės veiklos įvairinimą, įtraukiant kitas rūšis nei tunas, kurios mažai gaudomos arba visiškai negaudomos.

1.   Bendradarbiavimas pagal šią antraštinę dalį apima gamtos išteklius, visų pirma vandens išteklius, taip pat aplinką ir biologinę įvairovę.

2.   Bendradarbiavimo pagal šią antraštinę dalį tikslai:

a)	stiprinti prekybos ir aplinkos sąsajas;

b)	remti tarptautinių aplinkos susitarimų, konvencijų ir sutarčių įgyvendinimą;

c)	užtikrinti aplinkos valdymo ir skurdo mažinimo pusiausvyrą;

d)	saugoti aplinką ir daugiau dėmesio skirti biologinės įvairovės ir genetinių išteklių išsaugojimui;

e)	skatinti sąžiningą ir tausų gamtos išteklių naudojimą;

f)	lengvinti ir skatinti tausų bendrų išteklių naudojimą;

g)	skatinti viešąjį ir privatųjį sektorius dalyvauti gamtos išteklių valdyme.

1.   Bendradarbiavimas vandens išteklių srityje apima drėkinimą, hidroenergijos gamybą, vandens gavybą ir tiekimą ir vandens baseinų apsaugą.

2.   Bendradarbiavimo šioje srityje tikslai:

a)	tausiai naudoti ir tvariai valdyti vandens išteklius RAB valstybėje (-se) partnerėje (-se), kad būtų pagerinti RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) gyventojų pragyvenimo šaltiniai;

b)	skatinti regioninį bendradarbiavimą siekiant tausaus tarpvalstybinių vandens išteklių naudojimo;

c)	vystyti vandens tiekimo infrastruktūrą gamybos tikslais.

3.   Laikydamosi 75 straipsnio, Šalys susitaria bendradarbiauti šiose srityse:

a)	vandens tiekimo infrastruktūros vystymas regione;

b)	susijusių teisinių ir reguliavimo sistemų kūrimas;

c)	integruotas vandens išteklių valdymas;

d)	žmogiškųjų išteklių pajėgumų didinimas, paslaugų standartų, vandens išteklių valdymo ir institucinių struktūrų gerinimas;

e)	ekonominės veiklos vykdytojų partnerystės ir ryšių mezgimas ir bendrųjų įmonių steigimas;

f)	technologijų kūrimo, perdavimo ir prietaikos, mokslinių tyrimų ir plėtros, inovacijų, keitimosi informacija ir tinklų kūrimo skatinimas;

g)	vandens taršos kontrolės, valymo ir išsaugojimo, nuotekų valymo ir asenizacijos priemonių vystymas;

h)	tausių drėkinimo sistemų naudojimo skatinimas.

1.   Bendradarbiavimas aplinkos srityje apima aplinkos apsaugą ir tvarų valdymą, taip pat su prekyba susijusios aplinkos politikos įgyvendinimą.

2.   Bendradarbiavimo šioje srityje tikslai:

a)	apsaugoti, atstatyti ir išsaugoti aplinką ir biologinę įvairovę – florą, fauną ir mikroorganizmų genetinius išteklius, įskaitant jų ekosistemas;

b)	plėtoti RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) pramonės šakas, kuriose naudojamos ekologiškos technologijos;

c)	skatinti kurti technologijas, jas perduoti ir pritaikyti, skatinti mokslinius tyrimus ir plėtrą, inovacijas ir keitimąsi informacija.

3.   Laikydamosi 75 straipsnio, Šalys susitaria bendradarbiauti šiose srityse:

a)	tarptautinių aplinkos susitarimų, konvencijų ir sutarčių įgyvendinimas;

b)	sąžiningo ir tvaraus aplinkos ir biologinės įvairovės naudojimo, išsaugojimo ir valdymo, įskaitant miškininkystę ir laukinės gamtos išteklius, stiprinimas ir skatinimas;

c)	institucinių ir teisinių sistemų stiprinimas ir pajėgumų rengti, įgyvendinti ir administruoti aplinkos įstatymus, kitus teisės aktus, standartus ir politiką ir užtikrinti jų taikymą didinimas;

d)	ekonominės veiklos vykdytojų partnerystės, ryšių mezgimo ir bendrųjų įmonių kūrimas;

e)	ekologinių katastrofų ir biologinės įvairovės nykimo prevencija ir jų poveikio švelninimas;

f)	technologijų kūrimo ir pritaikymo, perdavimo ir prietaikos, mokslinių tyrimų ir plėtros ir inovacijų skatinimas;

g)	pakrančių bei jūros išteklių ir vietinių naminių bei laukinių biologinių ir genetinių išteklių apsauga ir valdymas;

h)	alternatyvios ekologiškos veiklos ir pragyvenimo šaltinių vystymas;

i)	prekių, susijusių su ekologiniu ženklinimu, gamyba ir atitinkamų paslaugų teikimas ir prekybos jomis lengvinimas;

j)	keitimasis informacija ir tinklų kūrimas, susiję su produktais ir jiems taikomais gamybos proceso, vežimo, pardavimo ir ženklinimo reikalavimais;

k)	ekologiškų produktų infrastruktūros vystymas;

l)	vietos bendruomenių įtraukimas į biologinės įvairovės, miškininkystės ir laukinės gyvūnijos išteklių valdymą;

m)	atliekų tvarkymo ir pramonės bei nuodingųjų atliekų saugaus šalinimo sistemų kūrimas;

n)	suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo tarptautiniame dialoge aplinkos klausimais skatinimas.

1.   Bendradarbiavimas pagal šią antraštinę dalį apima paramą ir pajėgumų didinimą derinimo, skirstymo į zonas ir teritorinius vienetus, atitikties vertinimo, keitimosi informacija ir prekybos sąlygų skaidrumo srityse.

2.   Bendradarbiavimo pagal šią antraštinę dalį tikslai:

a)	lengvinti Šalių tarpregioninę ir tarpusavio prekybą regione kartu saugant žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybę ar sveikatą pagal PPO SFP sutartį;

b)	spręsti problemas, kurios kyla taikant SF priemones sutartuose prioritetiniuose sektoriuose ir sutartiems prioritetiniams produktams, deramai atsižvelgiant į regioninę integraciją;

c)	nustatyti procedūras ir tvarką bendradarbiavimui SFS klausimais lengvinti;

d)	užtikrinti SF priemonių, taikomų Šalių tarpusavio ir vidaus prekybai, skaidrumą;

e)	skatinti priemonių ir tarptautinių standartų derinimą regione remiantis PPO SFP sutartimi ir atitinkamos politikos rengimą ir teisinių, reguliavimo bei institucinių sistemų kūrimą RAB valstybėje (-se) partnerėje (-se);

f)	skatinti RAB valstybę (-es) partnerę (-se) veiksmingai dalyvauti Maisto kodekso komisijos, Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos ir Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos veikloje;

g)	skatinti RAB ir ES institucijų ir laboratorijų tarpusavio konsultacijas ir mainus;

h)	padėti plėtoti pajėgumus, kad būtų galima nustatyti ir įgyvendinti regioninius ir nacionalinius standartus pagal tarptautinius reikalavimus ir sudaryti geresnes sąlygas regioninei integracijai;

i)	nustatyti ir didinti RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) pajėgumus įgyvendinti ir stebėti SF priemones pagal šį straipsnį ir

j)	skatinti technologijų perdavimą.

3.   Laikydamosi 75 straipsnio, Šalys susitaria bendradarbiauti šiose srityse:

a)	RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) rėmimas, kad ji (jos) laikytųsi SF priemonių, įskaitant tinkamų reguliavimo sistemų sukūrimą, politikos rengimą, susijusių tarptautinius standartus rengiančių organizacijų darbo klausimus, mokymą, informavimo renginius, pajėgumų didinimą ir techninę paramą;

b)

kai tinkama, SF priemonių derinimo su RAB valstybe (-ėmis) partnere (-ėmis) rėmimas ir nacionalinių SFS koordinavimo komitetų steigimas, taip pat viešojo ir privačiojo sektorių pajėgumų vykdyti sanitarinę kontrolę didinimas; prioritetinės sritys – kokybės programos parengimas ir įgyvendinimas, mokymai, informavimo renginiai, laboratorijų įkūrimas, atnaujinimas, modernizavimas ir akreditavimas;

c)	parama klausimais, susijusiais su atitinkamų tarptautinius standartus rengiančių organizacijų darbu, kai šis bendradarbiavimas gali apimti mokymą, informavimo renginius, pajėgumų didinimą ir techninę paramą;

d)	parama žuvininkystės srityje, siekiant parengti suderintas regionines žuvų produktų taisykles, teisės aktus ir standartus, kad būtų skatinama Šalių tarpusavio ir RAB regiono vidaus prekyba;

e)	parama siekiant paskatinti RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) SFS institucijų ir atitinkamų SFS institucijų ES bendradarbiavimą;

f)	SFP sutarties įgyvendinimo rėmimas, visų pirma stiprinant RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) kompetentingas institucijas ir pranešimų bei informacijos centrus;

g)	dalijimosi ir keitimosi informacija rėmimas.

1.   Rengdamos SF priemones, Šalys savo atitinkamas taisykles ir procedūras, įskaitant patikrinimų, bandymų ir sertifikavimo procedūras, stengiasi suderinti pagal PPO SFP sutartį.

2.   Kai tinkama, RAB valstybė (-s) partnerė (-s), padedama (-os) ES, parengs savo SFS standartų derinimo programą ir grafiką.

3.   Vyresniųjų pareigūnų komitetas atitinkamai parengia suderinimo proceso regione rėmimo ir stebėsenos sąlygas.

1.   ES sutinka teikti techninę paramą ir nustatyti specialųjį ir diferencinį režimą pagal PPO SFP sutarties 9 ir 10 straipsnius.

2.   Šalys bendradarbiauja, siekdamos patenkinti specialiuosius RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) poreikius, kylančius įgyvendinant šios antraštinės dalies nuostatas.

3.   Šalys susitaria, kad techninė parama teikiama šioms prioritetinėms sritims:

a)	RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) viešojo ir privačiojo sektorių techninių pajėgumų didinimas sanitarijos ir fitosanitarijos kontrolei užtikrinti, taip pat tikrinimo, sertifikavimo, priežiūros ir kontrolės sričių mokymai ir informavimo renginiai;

b)	techninių pajėgumų didinimas SF priemonėms įgyvendinti ir stebėti, taip pat skatinimas daugiau taikyti tarptautinius standartus;

c)

rizikos analizės, derinimo, atitikties, bandymų, sertifikavimo, likučių stebėsenos, atsekamumo ir akreditavimo pajėgumų plėtojimas, taip pat modernizuojant laboratorijas ir kitą įrangą arba jas steigiant ar įrengiant, kad RAB valstybei (-ėms) partnerei (-ėms) būtų lengviau laikytis tarptautinių standartų;

d)	RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) dalyvavimo susijusių tarptautinius standartus rengiančių organizacijų veikloje rėmimas;

e)	RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) pajėgumų veiksmingai dalyvauti pranešimų teikimo procese plėtojimas.

1.   Pagal šią antraštinę dalį bendradarbiavimas apima TPK sutartyje apibrėžtų techninių reglamentų, standartų ir atitikties vertinimo procedūrų rengimą, priėmimą ir taikymą.

2.   Bendradarbiavimo pagal šią antraštinę dalį tikslai:

a)	palaipsniui šalinti technines prekybos kliūtis siekiant palengvinti Šalių tarpusavio ir RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) vidaus prekybą;

b)	stiprinti RAB valstybės (-ių) partnerės(-ių) regioninę integraciją derinant RAB valstybėje (-se) partnerėje (-se) taikomus standartus, techninius reglamentus ir atitikties vertinimo procedūras pagal TPK sutartį;

c)	skatinti daugiau naudoti tarptautinius techninius reglamentus, standartus ir atitikties vertinimo procedūras, įskaitant konkretiems sektoriams skirtas priemones;

d)	skatinti RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) ir ES standartizacijos, atitikties vertinimo ir reguliavimo institucijas užmegzti funkcinius ryšius, kurti bendrąsias įmones ir vykdyti bendrą mokslinių tyrimų ir plėtros darbą;

e)	didinti RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) kilmės produktų patekimo į rinką galimybes gerinant jos produktų saugumą, kokybę ir didinant jų konkurencingumą;

f)	skatinti daugiau naudotis tarptautine geriausia praktika, susijusia su techninių reglamentų, tarptautinių standartų ir atitikties vertinimo procedūrų taikymu;

g)	atsižvelgiant į TPK sutarties nuostatas užtikrinti, kad standartai ir techniniai reglamentai būtų rengiami, priimami ir taikomi skaidriai ir kad nebūtų kuriama nereikalingų Šalių tarpusavio prekybos kliūčių;

h)	remti tinkamos reguliavimo sistemos, politikos ir reformų RAB valstybėje (-se) partnerėje (-se) rengimą, kad jos atitiktų tarptautiniu mastu priimtiną praktiką;

i)	padėti RAB valstybei (-ėms) partnerei (-ėms) įgyvendinti TPK sutartį ir laikytis jų prekybos partnerių TPK reikalavimų atsižvelgiant į TPK sutartį.

3.   Laikydamosi 75 straipsnio, Šalys susitaria bendradarbiauti šiose srityse:

a)	skatinimo daugiau naudoti tarptautinius techninius reglamentus, standartus ir atitikties vertinimo procedūras, įskaitant konkretiems sektoriams skirtas priemones Šalių teritorijose, rėmimas;

b)	RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) pajėgumų didinimo standartizacijos, metrologijos, akreditavimo ir atitikties vertinimo procedūrų srityse rėmimas, taip pat laboratorijų ir susijusių institucijų modernizavimo ir steigimo ir susijusios įrangos pirkimo rėmimas;

c)	kokybės valdymo ir užtikrinimo tam tikruose RAB valstybei (-ėms) partnerei (-ėms) svarbiuose sektoriuose rėmimas;

d)	RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) standartų ir kitų techninio reguliavimo organizacijų visapusiško dalyvavimo tarptautinius standartus rengiančiose organizacijose rėmimas ir tarptautinių standartų vaidmens kaip pagrindo rengiant techninius reglamentus stiprinimas;

e)	RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) atitikties vertinimo įstaigų pastangų gauti tarptautinį akreditavimą rėmimas;

f)	Šalių standartizacijos, atitikties vertinimo ir sertifikavimo institucijų funkcinių ryšių plėtojimas;

g)

parama rengiant bendrąjį susitarimą dėl geros reglamentavimo praktikos, įskaitant: i) skaidrumą rengiant, priimant ir taikant techninius reglamentus, standartus ir atitikties vertinimo procedūras; ii) būtinybę taikyti reguliavimo priemones ir susijusias atitikties vertinimo procedūras, kurioms gali būti priskirtas tiekėjų atitikties deklaracijų naudojimas, ir jų proporcingumą; iii) tarptautinių standartų, kuriais remiantis rengiami techniniai reglamentai, naudojimą, išskyrus atvejus, kai tokie tarptautiniai standartai būtų neveiksmingi arba netinkami teisėtiems tikslams įgyvendinti; iv) techninių reglamentų ir rinkos priežiūros veiksmų įgyvendinimo užtikrinimą ir v) techninių reglamentų, standartų ir atitikties vertinimo procedūrų peržiūros priemonių ir metodų nustatymą;

h)	būtinos techninės infrastruktūros identifikavimas, prioritetų nustatymas ir kūrimo rėmimas, taip pat technologijų perdavimas metrologijos, standartizacijos, bandymų, sertifikavimo ir akreditavimo srityse techninių reglamentų rengimui paremti;

i)	bendradarbiavimo reguliavimo srityje, taip pat techninio ir mokslinio bendradarbiavimo stiprinimas, be kita ko, keitimasis informacija, patirtimi ir duomenimis siekiant pagerinti atitinkamų techninių reglamentų kokybę bei lygį ir veiksmingai pasinaudoti reguliavimo ištekliais;

j)	techninių reglamentų, standartų ir atitikties vertinimo procedūrų suderinamumo ir vienodinimo didinimas;

k)	Šalių atitinkamų organizacijų, atsakingų už metrologiją, standartizaciją, bandymus, sertifikavimą ir akreditavimą, dvišalio bendradarbiavimo skatinimas;

l)	Šalių tarpusavio ir RAB valstybių partnerių bendradarbiavimo, susijusio su atitinkamų tarptautinių institucijų ir organizacijų, sprendžiančių TPK klausimus, darbu, skatinimas.

1.   Šalys pripažįsta bendradarbiavimo muitinės ir prekybos lengvinimo klausimais svarbą kintančiomis pasaulinės prekybos sąlygomis.

2.   Šalys susitaria stiprinti bendradarbiavimą siekdamos užtikrinti, kad susiję teisės aktai bei procedūros ir atitinkamų institucijų administraciniai gebėjimai padėtų siekti tikslo skatinti prekybos lengvinimą.

3.   Šalys pripažįsta, kad tiems tikslams pasiekti būtini tinkami administraciniai gebėjimai. Jos sutinka, kad RAB valstybei (-ėms) partnerei (-ėms) reikia nustatyti pereinamuosius laikotarpius, taip pat jai (joms) būtina didinti pajėgumus, kad galėtų sklandžiai įgyvendinti šios antraštinės dalies nuostatas.

4.   Bendradarbiavimo pagal šią antraštinę dalį tikslai:

a)	lengvinti Šalių tarpusavio prekybą;

b)	skatinti muitų teisės aktų ir procedūrų derinimą regioniniu lygmeniu;

c)	teikti paramą RAB valstybei (-ėms) partnerei (-ėms) siekiant lengvinti prekybą;

d)	teikti paramą RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) muitinės administracijoms, kad jos galėtų įgyvendinti šį Susitarimą ir remtis kita geriausia tarptautine muitinių veiklos praktika;

e)	stiprinti Šalių muitinės administracijų ir kitų susijusių sienų kontrolės tarnybų bendradarbiavimą.

5.   Laikydamosi 75 straipsnio, Šalys susitaria bendradarbiauti šiose srityse:

a)	keitimasis informacija apie muitų teisės aktus ir procedūras;

b)	bendrų iniciatyvų abipusiškai sutartose srityse rengimas;

c)

šių sričių rėmimas: i) muitinės sistemų ir procedūrų modernizavimas ir muitiniam įforminimui reikiamo laiko trumpinimas; ii) muitinės procedūrų ir prekybos formalumų, be kita ko, susijusių su importu, eksportu ir tranzitu, supaprastinimas ir derinimas; iii) regioninių tranzito sistemų stiprinimas; iv) skaidrumo didinimas pagal 134 straipsnį; v) pajėgumų didinimas, įskaitant finansinę ir techninę paramą RAB valstybei (-ėms) partnerei (-ėms) šioje srityje, ir vi) bet kokios kitos šio Susitarimo Šalių susitartas muitinių veiklos sritys;

d)	kiek įmanoma, bendros pozicijos su muitinės klausimais ir prekybos lengvinimu susijusiose tarptautinėse organizacijose, kaip antai PPO, PMO, JTO ir UNCTAD, laikymasis;

e)	visų susijusių tarnybų veiklos koordinavimo viduje ir tarpvalstybiniu mastu skatinimas.

6.   Šalys bendradarbiauja muitinės veiklos ir prekių kilmės taisyklių klausimais imdamosi šių veiksmų:

a)	nustato procedūras ir tvarką, kurios atitinka tarptautines priemones ir standartus, taikomus muitinės klausimų ir prekybos lengvinimo srityje, įskaitant PPO taisykles ir PMO priemones ir standartus;

b)	imasi veiksmų, kuriais siekiama derinti muitinių standartus ir prekybos lengvinimo priemones;

c)	taiko modernius muitinių darbo metodus, įskaitant rizikos vertinimą, teisiškai privalomus sprendimus, supaprastintas procedūras, patikrinimus po prekių išleidimo ir audito metodus;

d)	automatizuoja muitinės ir kitas prekybos procedūras, įskaitant elektroninius muitinių ir prekybos informacijos mainus;

e)	rengia muitinės pareigūnų ir kitų susijusių viešojo ir privačiojo sektorių pareigūnų mokymus muitinės ir prekybos lengvinimo klausimais ir

f)	bendradarbiauja kitose srityse, kurias Šalys gali nustatyti.

1.   Šalys pripažįsta, kad muitų tarifų panaikinimas ir (arba) pakankamas sumažinimas, kaip nustatyta šiame Susitarime, bus nelengvas uždavinys RAB valstybei (-ėms) partnerei (-ėms). Šalys susitaria šį konkretų uždavinį spręsti sukurdamos kompensacinę sistemą, laikydamosi VI priedo nuostatų, kurios yra viršesnės.

2.   Šalys taip pat pripažįsta, kad šio Susitarimo įgyvendinimas RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) ekonomikai gali iškelti tam tikrų problemų, be kita ko, socialinėje, ekonominėje ir aplinkos srityje. Šalys susitaria tas problemas spręsti ekonominio ir vystomojo bendradarbiavimo veiksmais.

3.   Bendradarbiaujant pagal šią antraštinę dalį siekiama spręsti esamas ir galimas prisitaikymo problemas, kurios kyla įgyvendinant šį Susitarimą.

1.   Kalbant apie negautas pajamas, susijusias su muitų tarifų mažinimu, ES, laikydamasi VI priedo nuostatų, kurios yra viršesnės:

a)	pradeda aktyvesnį dialogą dėl fiskalinių prisitaikymo priemonių ir reformų;

b)	nustato bendradarbiavimo tvarką mokesčių sistemos reformai paremti;

c)	skiria finansinių išteklių, kad pereinamuoju laikotarpiu padengtų sutartus valdžios sektoriaus pajamų nuostolius, kurie atsiranda panaikinus ir (arba) pakankamai sumažinus muitų tarifus.

2.   Norėdama užtikrinti, kad šis Susitarimas būtų visapusiškai naudingas RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) ekonomikai, ES sutinka dirbti kartu su RAB valstybe (-ėmis) partnere (-ėmis) ir atitinkamai bendradarbiauti siekiant:

a)	didinti RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) gamybos sektorių konkurencingumą;

b)	didinti RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) darbo jėgos našumą ir stiprinti jos profesinius gebėjimus, be kita ko, mokant darbuotojus, perkeltus dėl įmonių uždarymo, arba suteikiant jiems naujų įgūdžių naujai veiklai ir pan.;

c)	remti priemones, kuriomis kuriama tvari aplinka;

d)	plėtoti pajėgumus makroekonominei drausmei padidinti;

e)	švelninti galimą poveikį RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) aprūpinimo maistu ir mitybos saugumui, kaimo plėtrai, pragyvenimo šaltinių užtikrinimui ir eksporto pajamoms;

f)	bendradarbiauti kitose galimose srityse, susijusiose su šio Susitarimo įgyvendinimo problemomis.

1.   Pripažindamos ES įsipareigojimą remti šio Susitarimo įgyvendinimą ir pačios (-ių) RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) pastangas finansuoti savo vystymosi poreikius, Šalys susitaria veikti ir bendrai, ir atskirai, kad galėtų sutelkti finansinius išteklius, skirtus remti šio Susitarimo įgyvendinimą, regioninę integraciją ir RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) vystymosi strategijas.

2.   Bendrai telkiant išteklius siekiama papildyti RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) pastangas surasti alternatyvių finansavimo šaltinių regioninei integracijai ir vystymosi strategijoms, visų pirma III Priedo a punkto EPS vystymosi matricai, laikantis VI priedo nuostatų, kurios yra viršesnės, remti, ir atsižvelgiant į tarpusavio priklausomybę remti ir skatinti šias pastangas.

1.   Laikydamasi (-osi) VI priedo nuostatų, kurios yra viršesnės, RAB valstybė (-s) partnerė (-s):

a)	įsipareigoja laiku ir nuspėjamai skirti išteklių iš savo finansavimo priemonių regioninei integracijai ir su EPS susijusioms vystymosi strategijoms ir projektams, įtrauktiems į EPS vystymosi matricą, remti;

b)	savo vystymosi strategijas rengia tinkamai atsižvelgdama (-os) į RAB valstybės (-ių) partnerės (-ių) teisę nustatyti savo vystymosi strategijų ir prioritetų kryptį ir seką;

c)	įsteigia EPS fondą su EPS susijusiems ištekliams nukreipti;

d)	EPS vystymosi matricoje nustatytus prioritetus įtraukia į regionines ir nacionalines strategijas.

2.   Laikydamasi (-osi) VI priedo nuostatų, kurios yra viršesnės, RAB valstybė (-s) partnerė (-s) parengia EPS fondo valdymo taisykles ir nuostatas, kad užtikrintų šių išteklių naudojimo skaidrumą, atskaitomybę ir ekonominę naudą. Nedarant poveikio kitų partnerių įnašams į EPS fondą, ES ištekliai bus nukreipiami, jei ES atlikus EPS fondo veiklos procedūrų vertinimą bus gauti teigiami rezultatai.

3.   Laikydamasi VI priedo nuostatų, kurios yra viršesnės, visų pirma atsižvelgdama į pasiūlos apribojimus RAB valstybėje (-se) partnerėje (-se), susijusius su šio Susitarimo įgyvendinimu, įskaitant finansavimo spragas, nustatytas EPS vystymosi matricoje, ES įsipareigoja laiku ir nuspėjamai skirti išteklių:

a)	iš ES biudžeto;

b)	pagal bet kurią kitą priemonę, kuri bus naudojama ES oficialiai paramai vystymuisi teikti.

4.   Šalys bendrai įsipareigoja dėti pastangas sutelkti šiuos išteklius:

a)	kitų (daugiašalių ir dvišalių) paramos teikėjų lėšas;

b)	dotacijas, lengvatines paskolas, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir specializuotas priemones;

c)	bet kuriuos kitus oficialios paramos vystymuisi išteklius, kuriuos skiria vystymosi partneriai.

1.   Šalys pradeda konsultacijas ir siekia gera valia išspręsti visus su šio Susitarimo aiškinimu ir taikymu susijusius ginčus, kad rastų abipusiškai priimtiną sprendimą.

2.   Šalis kreipiasi dėl konsultacijų, pateikdama rašytinį prašymą kitai Šaliai ir nusiųsdama jo kopiją Vyresniųjų pareigūnų komitetui, ir nurodo ginčijamąją priemonę bei šio Susitarimo nuostatas, kurių, jos nuomone, nėra laikomasi.

3.   Jei Šalys nesusitaria kitaip, konsultacijos vyksta Šalies atsakovės teritorijoje ir surengiamos per dvidešimt (20) dienų nuo prašymo gavimo dienos. Konsultacijos laikomos pasibaigusiomis per šešiasdešimt (60) dienų nuo Šalies atsakovės prašymo gavimo dienos, nebent Šalys susitaria tęsti konsultacijas. Visa per konsultacijas atskleista informacija išlieka konfidenciali.

4.   Skubos atvejais, įskaitant atvejus, susijusius su greitai gendančiomis arba sezoninėmis prekėmis, konsultacijos surengiamos kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per penkiolika (15) dienų nuo prašymo gavimo dienos ir laikomos pasibaigusiomis per trisdešimt (30) dienų nuo prašymo gavimo dienos, nebent Šalys susitaria tęsti konsultacijas.

5.   Jei Šalis, kuriai pateiktas prašymas surengti konsultacijas, per dešimt (10) dienų nuo prašymo gavimo dienos neatsako į tą prašymą, arba jei konsultacijos nesurengiamos per atitinkamai šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus terminus, arba jei konsultacijos užbaigiamos nepasiekus abipusiškai priimtino sprendimo, bet kuri Šalis gali kreiptis dėl ginčo sprendimo arbitražo būdu pagal 112 straipsnį.

6.   Atsižvelgdamos į bet kurios Šalies patirtus sunkumus ar atvejo sudėtingumą, Šalys gali susitarti keisti šio straipsnio 3–5 dalyse nurodytus terminus.

1.   Jei per konsultacijas nepavyksta rasti abipusiškai priimtino sprendimo, Šalys gali susitarti kreiptis į tarpininką. Jei Šalys nesusitaria kitaip, tarpininko įgaliojimai apima prašyme surengti konsultacijas nurodytą klausimą.

2.   Šalis gali nesikreipti į tarpininką ir pagal 112 straipsnį pradėti arbitražo procedūrą.

3.   Jei Šalys nesusitaria dėl tarpininko per penkiolika (15) dienų nuo susitarimo kreiptis į tarpininką dienos, Vyresniųjų pareigūnų komiteto pirmininkas arba jo atstovas tarpininką burtų keliu išrenka iš asmenų, įtrauktų į 125 straipsnyje nurodytą sąrašą ir nesančių nė vienos Šalies piliečiais, sąrašo. Tarpininkas pasirenkamas per dvidešimt penkias (25) dienas nuo susitarimo kreiptis į tarpininką pateikimo dienos, dalyvaujant kiekvienos Šalies atstovams. Tarpininkas ne vėliau kaip per trisdešimt (30) dienų nuo jo išrinkimo sukviečia Šalis į posėdį. Ne vėliau kaip per penkiolika (15) dienų iki posėdžio tarpininkas turi gauti kiekvienos Šalies pareiškimus ir ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias (45) dienas po jo išrinkimo – pranešti savo nuomonę.

4.   Tarpininkas į savo nuomonę gali įtraukti rekomendaciją, kaip išspręsti ginčą pagal šio Susitarimo nuostatas. Į tarpininko nuomonę atsižvelgti neprivaloma.

5.   Šalys gali susitarti keisti šio straipsnio 3 dalyje nurodytus terminus. Tarpininkas taip pat gali nuspręsti keisti minėtus terminus kurios nors iš Šalių prašymu arba savo iniciatyva, atsižvelgdamas į atitinkamos Šalies patiriamus konkrečius sunkumus arba atvejo sudėtingumą.

6.   Su tarpininkavimu susijusios procedūros, visų pirma visa atskleista informacija ir pozicijos, kurių Šalys laikėsi tų procedūrų metu, yra konfidencialios.

1.   Jei Šalims nepavyksta išspręsti ginčo per konsultacijas, kaip numatyta 110 straipsnyje, Šalis ieškovė gali pateikti pranešimą apie arbitražo kolegijos sudarymo procedūros inicijavimą; tokia kolegija turi būti sudaryta pagal 113 straipsnį.

2.   Pranešimas raštu apie arbitražo kolegijos sudarymą pateikiamas Šaliai atsakovei ir Vyresniųjų pareigūnų komitetui. Šalis ieškovė savo pranešime apibūdina konkrečias ginčijamąsias priemones ir paaiškina, kodėl tokiomis priemonėmis pažeidžiamos šio Susitarimo nuostatos.

1.   Arbitražo kolegiją sudaro trys arbitrai.

2.   Per dešimt (10) dienų nuo pranešimo apie arbitražo kolegijos sudarymą pateikimo Vyresniųjų pareigūnų komitetui dienos, Šalys viena su kita konsultuojasi, siekdamos susitarti dėl arbitražo kolegijos sudėties.

3.   Jei per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą Šalys negali susitarti dėl arbitražo kolegijos sudėties, kiekviena Šalis per penkias (5) dienas arbitrą išrenka iš arbitrų sąrašo, sudaryto pagal 125 straipsnį. Jei vienai iš Šalių nepavyksta paskirti savo arbitro, kitos Šalies prašymu tos Šalies arbitrą burtų keliu išrenka Vyresniųjų pareigūnų komiteto pirmininkas arba jo atstovas iš tos Šalies pagal 125 straipsnį sudaryto sąrašo.

4.   Jei per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą Šalys nesusitaria dėl arbitražo kolegijos pirmininko, abu arbitrai per penkias (5) dienas nuo jų paskyrimo savo ruožtu trečią arbitrą kolegijos pirmininku skiria iš sąrašo, sudaryto pagal 125 straipsnį, ir Vyresniųjų pareigūnų komitetui praneša apie paskyrimą. Nepavykus paskirti kolegijos pirmininko bet kuri Šalis gali prašyti Vyresniųjų pareigūnų komiteto pirmininko arba jo atstovo arbitražo kolegijos pirmininką per penkias (5) dienas burtų keliu išrinkti iš pirmininkų sąrašo dalies, kuri yra įtraukta į sąrašą, sudarytą pagal 125 straipsnį.

5.   Arbitražo kolegijos sudarymo diena laikoma diena, kai išrenkami visi trys arbitrai ir jie sutinka su jų paskyrimu, kaip nustatyta pagal 120 straipsnį priimtose darbo tvarkos taisyklėse.

1.   Arbitražo kolegija paprastai ne vėliau kaip per devyniasdešimt (90) dienų nuo jos sudarymo praneša Šalims apie tarpinę ataskaitą, kurią sudaro dėstomoji dalis, nustatytieji faktai ir išvados. Jei, arbitražo kolegijos manymu, šio termino laikytis neįmanoma, arbitražo kolegijos pirmininkas privalo raštu pranešti apie tai Šalims ir Vyresniųjų pareigūnų komitetui, nurodydamas vėlavimo priežastis ir dieną, kurią arbitražo kolegija ketina pateikti tarpinę ataskaitą. Tarpinė ataskaita jokiu būdu neturėtų būti pateikta vėliau kaip per šimtą dvidešimt (120) dienų nuo arbitražo kolegijos sudarymo dienos. Per penkiolika (15) dienų nuo pranešimo apie tarpinę ataskaitą bet kuri Šalis gali pateikti arbitražo kolegijai pastabų dėl konkrečių tarpinės ataskaitos aspektų.

2.   Skubos atvejais, įskaitant atvejus, susijusius su greitai gendančiomis arba sezoninėmis prekėmis, arbitražo kolegija deda visas pastangas, kad tarpinę ataskaitą pateiktų per trisdešimt (30) dienų ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias (45) dienas nuo arbitražo kolegijos sudarymo. Per septynias (7) dienas nuo pranešimo apie tarpinę ataskaitą Šalis gali pateikti arbitražo kolegijai rašytinį prašymą peržiūrėti konkrečius jos aspektus.

3.   Išnagrinėjusi rašytines Šalių pastabas dėl tarpinės ataskaitos arbitražo kolegija gali pataisyti ataskaitą ir nagrinėti klausimą toliau, jei mano, kad to reikia. Galutiniame arbitražo kolegijos sprendime išsamiai aptariami tarpinės peržiūros etapu pateikti argumentai ir aiškiai atsakoma į Šalių pateiktus klausimus ir pastabas.

1.   Arbitražo kolegija apie savo sprendimą praneša Šalims ir Vyresniųjų pareigūnų komitetui per šimtą dvidešimt (120) dienų nuo jos sudarymo dienos.

Nepaisant pirmos pastraipos, jei to termino laikytis neįmanoma, arbitražo kolegijos pirmininkas raštu praneša apie tai Šalims ir Vyresniųjų pareigūnų komitetui, nurodydamas vėlavimo priežastis ir dieną, kurią arbitražo kolegija ketina pateikti savo sprendimą. Sprendimas jokiu būdu nepranešamas vėliau kaip po šimto penkiasdešimties (150) dienų nuo arbitražo kolegijos sudarymo dienos.

2.   Skubos atvejais, įskaitant atvejus, susijusius su greitai gendančiomis arba sezoninėmis prekėmis, arbitražo kolegija:

a)	praneša savo sprendimą per šešiasdešimt (60) dienų nuo jos sudarymo dienos;

b)	gali kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per septynias (7) dienas nuo jos sudarymo pateikti preliminarų sprendimą, ar atvejis vertinamas kaip skubus.

3.   Į arbitražo kolegijos sprendimą įtraukiamos rekomendacijos, kaip Šalis atsakovė galėtų įgyvendinti kolegijos sprendimą.

4.   Nepaisant šio straipsnio 6–10 dalių dėl pagrįsto laikotarpio, Šalis atsakovė imasi visų reikiamų priemonių, kad galėtų nedelsdama ir gera valia įgyvendinti arbitražo kolegijos sprendimą.

5.   Jei sprendimo neįmanoma įgyvendinti iš karto, Šalys stengiasi susitarti dėl jo įgyvendinimo termino. Tokiu atveju ne vėliau kaip per dvidešimt vieną (21) dieną nuo pranešimo Šalims apie arbitražo kolegijos sprendimą, Šalis atsakovė Šaliai ieškovei ir Vyresniųjų pareigūnų komitetui praneša apie terminą, kurio jai reikės sprendimui įgyvendinti.

6.   Jei Šalys nesutaria dėl pagrįstos trukmės laikotarpio arbitražo kolegijos sprendimui įgyvendinti, Šalis ieškovė per keturiolika (14) dienų nuo pranešimo pagal šio straipsnio 1 dalį raštu paprašo arbitražo kolegijos nustatyti pagrįstą laikotarpį. Apie tokį prašymą tuo pačiu metu pranešama Šaliai atsakovei ir Vyresniųjų pareigūnų komitetui. Arbitražo kolegija praneša savo sprendimą Šalims ir Vyresniųjų pareigūnų komitetui per dvidešimt vieną (21) dieną nuo prašymo pateikimo dienos.

7.   Jei pirmoji arbitražo kolegija arba kai kurie jos nariai negali iš naujo susirinkti į posėdį, taikoma 113 straipsnyje nustatyta tvarka. Terminas sprendimui pranešti yra trisdešimt penkios (35) dienos nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodyto prašymo pateikimo dienos.

8.   Nustatydama pagrįstą laikotarpį arbitražo kolegija atsižvelgia į laikotarpį, kurio paprastai reikia Šaliai atsakovei priimti teisines arba administracines priemones, panašias į priemones, kurias ta Šalis nurodo kaip reikalingas sprendimo įgyvendinimui užtikrinti, ir kolegija visų pirma atsižvelgia į sunkumus, kurių gali kilti RAB valstybei (-ėms) partnerei (-ėms) dėl reikiamų pajėgumų trūkumo.

9.   Pagrįstas laikotarpis gali būti pratęstas Šalių susitarimu.

1.   Iki pagrįsto laikotarpio pabaigos Šalis atsakovė praneša Šaliai ieškovei ir Vyresniųjų pareigūnų komitetui apie priemones, kurių ji ėmėsi arbitražo kolegijos sprendimui įgyvendinti.

2.   Jei Šalis atsakovė iki pagrįsto laikotarpio pabaigos neįgyvendina šio straipsnio 1 dalies, Šalis ieškovė, pranešusi Šaliai atsakovei ir Vyresniųjų pareigūnų komitetui, gali imtis tinkamų priemonių pagal 118 straipsnio 2 dalį.

3.   Jei Šalys nesusitaria dėl to, ar Šalis atsakovė įgyvendino šio Susitarimo nuostatas, bet kuri Šalis gali pateikti arbitražo kolegijai rašytinį prašymą priimti sprendimą šiuo klausimu. Tokiame prašyme nurodoma konkreti ginčijamoji priemonė ir aiškiai išdėstoma, kodėl tokia priemonė neatitinka šio Susitarimo nuostatų ir arbitražo kolegijos sprendimo arba kodėl juos atitinka.

4.   Arbitražo kolegija stengiasi pranešti savo sprendimą per keturiasdešimt penkias (45) dienas nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto prašymo pateikimo dienos. Skubos atvejais, įskaitant atvejus, susijusius su greitai gendančiomis arba sezoninėmis prekėmis, arbitražo kolegija praneša savo sprendimą per trisdešimt (30) dienų nuo prašymo pateikimo dienos.

5.   Jei pirmoji arbitražo kolegija arba kai kurie jos nariai negali iš naujo susirinkti į posėdį per penkiolika (15) dienų, taikoma 113 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiais atvejais terminas sprendimui pranešti yra aštuoniasdešimt (80) dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto prašymo pateikimo dienos.

1.   Jei Šalis atsakovė iki pagrįsto laikotarpio pabaigos nepraneša apie jokią priemonę, kurios imtasi arbitražo kolegijos sprendimui įgyvendinti, arba jei arbitražo kolegija nusprendžia, kad priemonė, apie kurią pranešta pagal 116 straipsnio 1 dalį, neatitinka Šalies atsakovės pareigų pagal šio Susitarimo nuostatas, Šalis ieškovė turi teisę priimti tinkamas priemones apie tai pranešusi Šaliai atsakovei.

2.   Priimdama tokias priemones Šalis ieškovė stengiasi rinktis tokias priemones, kurių poveikis šio Susitarimo tikslų įgyvendinimui būtų mažiausias, ir atsižvelgia į jų poveikį Šalies atsakovės ekonomikai. Be to, jei teisę priimti tokias priemones įgyja ES, ji renkasi priemones, kuriomis konkrečiai siekiama, kad RAB valstybė partnerė, kurios priemonėmis, kaip nustatyta, pažeidžiamas šis Susitarimas, įgyvendintų sprendimą.

3.   Pasibaigus pagrįstam laikotarpiui Šalis ieškovė gali bet kuriuo metu prašyti Šalies atsakovės pateikti pasiūlymą dėl laikinos kompensacijos ir Šalis atsakovė tokį pasiūlymą pateikia.

4.   Kompensacija ar atsakomosios priemonės taikomos laikinai, kol šio Susitarimo nuostatas pažeidžianti priemonė yra atšaukiama arba iš dalies pakeičiama taip, kad atitiktų tas nuostatas, arba kol Šalys susitaria išspręsti ginčą.

1.   Šalis atsakovė praneša kitai Šaliai ir Vyresniųjų pareigūnų komitetui apie bet kokią priemonę, kurios ji ėmėsi arbitražo kolegijos sprendimui įgyvendinti, ir apie savo prašymą nutraukti Šalies ieškovės taikomas atitinkamas priemones.

2.   Jei Šalys per trisdešimt (30) dienų nuo pranešimo pateikimo dienos nesusitaria dėl priemonės, apie kurią pranešta, atitikties šio Susitarimo nuostatoms, Šalis ieškovė pateikia arbitražo kolegijai rašytinį prašymą priimti sprendimą šiuo klausimu. Apie tokį prašymą pranešama Šaliai atsakovei ir Vyresniųjų pareigūnų komitetui. Apie arbitražo kolegijos sprendimą Šalims ir Vyresniųjų pareigūnų komitetui pranešama per keturiasdešimt penkias (45) dienas nuo prašymo pateikimo dienos.

3.   Jei arbitražo kolegija nustato, kad jokia priemonė, kurios imtasi sprendimui įgyvendinti, neatitinka šio Susitarimo nuostatų, ji sprendžia, ar Šalis ieškovė gali toliau taikyti atitinkamas priemones. Jei arbitražo kolegija nustato, kad visos priemonės, kurių imtasi sprendimui įgyvendinti, atitinka šio Susitarimo nuostatas, atitinkamos priemonės nebetaikomos nuo sprendimo priėmimo dienos.

4.   Jei pirmoji arbitražo kolegija arba kai kurie jos nariai negali iš naujo susirinkti į posėdį, taikoma 113 straipsnyje nustatyta tvarka. Terminas sprendimui pranešti yra šešiasdešimt (60) dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo pateikimo dienos.

1.   Šalių informacija raštu ir žodžiu teikiama bet kuria oficialiąja tų Šalių kalba.

2.   Šalys stengiasi susitarti dėl bendros darbo kalbos bet kurioms konkrečioms šioje Susitarimo dalyje nurodytoms procedūroms. Jei toms Šalims nepavyksta susitarti dėl bendros darbo kalbos, kiekviena Šalis pasirūpina vertimu ir apmoka raštu pateiktos informacijos vertimo ir klausymų vertimo žodžiu į Šalies atsakovės pasirinktą kalbą išlaidas, išskyrus atvejus, kai ta kalba yra oficialioji tos Šalies kalba (5).

1.   Arbitražo kolegija aiškina šio Susitarimo nuostatas pagal įprastas tarptautinės viešosios teisės aiškinimo taisykles, įskaitant nustatytas 1969 m. gegužės 23 d. Vienoje pasirašytoje Vienos konvencijoje dėl tarptautinių sutarčių teisės.

2.   Arbitražo kolegijos aiškinimais ir sprendimais negali būti papildomos ar sumažinamos Šalių teisės ir pareigos, nustatytos šiame Susitarime.

1.   Arbitražo kolegija deda visas pastangas, kad visi jos sprendimai būtų priimami bendru sutarimu. Jeigu sprendimo dėl svarstomo klausimo nepavyksta priimti bendru sutarimu, jis priimamas balsų dauguma.

2.   Arbitražo kolegijos sprendime išdėstomi nustatyti faktai ir susijusių šio Susitarimo nuostatų taikomumas, taip pat pagrindžiami kolegijos nustatyti faktai, rekomendacijos ir išvados. Vyresniųjų pareigūnų komitetas arbitražo kolegijos sprendimus skelbia viešai.

3.   Arbitražo kolegijos sprendimai yra galutiniai ir Šalims privalomi.

1.   Vyresniųjų pareigūnų komitetas ne vėliau kaip per šešis (6) mėnesius nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos sudaro bent penkiolikos (15) asmenų, pageidaujančių ir galinčių būti arbitrais, sąrašą. Sąrašą sudaro trys dalys: po vieną kiekvienos Šalies arbitrų sąrašo dalį ir viena asmenų, kurie nėra nė vienos Šalies piliečiai ir gali būti arbitražo kolegijos pirmininkai, sąrašo dalis. Į kiekvieną šią dalį įtraukiami bent penki (5) asmenys. Vyresniųjų pareigūnų komitetas užtikrina, kad pagal 120 straipsnyje priimtas darbo tvarkos taisykles sąraše visuomet būtų tiek asmenų, kiek nurodyta.

2.   Jei tuo metu, kai pagal 113 straipsnio 2 dalį yra pateikiamas pranešimas, kuri nors tokia sąrašo dalis dar nėra sudaryta arba į ją neįtraukta pakankamai asmenų, arbitrai burtų keliu renkami iš asmenų, kuriuos viena arba abi Šalys oficialiai pasiūlė įtraukti į atitinkamą sąrašo dalį. Jei arbitrus pasiūlo tik viena Šalis, visi trys arbitrai burtų keliu renkami iš tų pasiūlytų arbitrų.

3.   Jei pagal šio straipsnio 1 dalį sudaryto arbitrų sąrašo nėra arba jei nepateiktos pagal 2 dalį pasiūlytų arbitrų pavardės, arbitražo procedūrą inicijuojanti Šalis prašo Nuolatinio arbitražo teismo generalinio sekretoriaus vykdyti paskyrimo institucijos funkcijas.

4.   Arbitrai turi turėti specialiųjų teisės ir tarptautinės prekybos žinių arba patirties. Jie turi būti nepriklausomi, pareigas vykdyti kaip individualūs asmenys, nevykdyti jokios organizacijos ar vyriausybės nurodymų, neturėti ryšių su nė vienos iš Šalių vyriausybe ir laikytis pagal 120 straipsnį priimtų darbo tvarkos taisyklių.

1.   Pagal šį Susitarimą sudarytos arbitražo kolegijos nesprendžia ginčų, susijusių su kurios nors Šalies teisėmis ar pareigomis, kurias ji turi pagal PPO susitarimus.

2.   Šio Susitarimo ginčų sprendimo nuostatos taikomos nedarant poveikio jokiems veiksmams, susijusiems su PPO, įskaitant ginčų sprendimo veiksmus. Tačiau jei Šalis inicijavo ginčo dėl tam tikros priemonės sprendimo procedūrą pagal šią antraštinę dalį arba PPO steigimo sutartį, ji negali pradėti ginčo sprendimo procedūros dėl tos pačios priemonės kitoje instancijoje, kol nebus baigta pirmoji procedūra. Be to, Šalis nesikreipia į dvi instancijas žalai dėl pareigos, kuri tokia pati ir pagal šį Susitarimą, ir pagal PPO steigimo sutartį, pažeidimo atlyginti. Tokiu atveju, inicijavus ginčų sprendimo procedūrą, Šalis neteikia kitai instancijai prašymo atlyginti žalą dėl tapačios pareigos, nustatytos kitame susitarime, pažeidimo, nebent pasirinktai instancijai dėl procedūrinių ar jurisdikcijos priežasčių nepavyktų priimti sprendimo dėl prašymo atlyginti žalą dėl minėtos pareigos pažeidimo..

3.   Šalis gali pradėti ginčo sprendimo procedūrą dėl konkrečios priemonės pagal šią Susitarimo dalį arba pagal PPO steigimo sutartį:

a)

ginčų sprendimo procedūros pagal šią Susitarimo dalį laikomos inicijuotomis Šaliai pateikus prašymą sudaryti arbitražo kolegiją pagal 112 straipsnį ir laikomos baigtomis, kai arbitražo kolegija paskelbia savo sprendimą Šalims ir Vyresniųjų pareigūnų komitetui pagal 115 straipsnį arba kai priimamas abipusiškai priimtinas sprendimas pagal 119 straipsnį;

b)

ginčų sprendimo procedūros pagal PPO steigimo sutartį laikomos inicijuotomis Šaliai pateikus prašymą sudaryti kolegiją pagal PPO susitarimo dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos 6 straipsnį ir laikomos baigtomis, kai PPO ginčų sprendimo institucija priima PPO kolegijos ataskaitą ar, jei taikoma, apeliacinio komiteto ataskaitą pagal Susitarimo dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos 16 straipsnį ir 17 straipsnio 14 dalį.

4.   Nė viena šio Susitarimo nuostata netrukdo Šaliai sustabdyti pareigų vykdymo PPO ginčų sprendimo institucijai leidus. PPO steigimo sutartis netrukdo Šaliai sustabdyti pareigų vykdymo pagal šį Susitarimą.

1.   Visi šioje Susitarimo dalyje nustatyti terminai, įskaitant terminą, per kurį arbitražo kolegija turi pranešti savo sprendimus, skaičiuojami kalendorinėmis dienomis nuo kitos dienos po veiksmo ar fakto, kuriam jie taikomi.

2.   Kiekvienas šioje Susitarimo dalyje nurodytas terminas gali būti pratęstas Šalių abipusiu sutarimu.