<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-510/19</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62019CC0510</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:494">EU:C:2020:494</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>14</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>14</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC">Generalinio advokato M. Campos Sánchez-Bordona išvada – Byla C-510/19</HT></P><P><HT TYPE="SC">Openbaar Ministerie</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Manuel Campos Sánchez-Bordona Išvada,</HT></P><P>pateikta <DATE ISO="20200625">2020 m. birželio 25 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: ispanų.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Byla C‑510/19</HT></P><P>Openbaar Ministerie,</P><P>YU,</P><P>ZV</P><P>prieš</P><P>AZ</P><P><HT TYPE="NORMAL">(<HT TYPE="ITALIC">Hof van beroep te Brussel</HT> (Briuselio apeliacinis teismas, Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Policijos ir teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose</KEYWORD><KEYWORD>Europos arešto orderis</KEYWORD><KEYWORD>Pagrindų sprendimas 2002/584/TVR</KEYWORD><KEYWORD>6 straipsnio 2 dalis</KEYWORD><KEYWORD>Sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>vykdančioji teisminė institucija<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/></KEYWORD><KEYWORD>27 straipsnio 3 dalies g punktas ir 4 dalis</KEYWORD><KEYWORD>Papildomas prašymas duoti sutikimą, patenkintas vykdančiosios valstybės narės prokuratūros</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><CONTENTS.CONCLUSION><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs dėl sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>teisminė institucija<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/>, kaip ji suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P><DATE ISO="20020613">2002 m. birželio 13 d.</DATE> Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="190" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2002">OL L 190, 2002, p. 1</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 34) su pakeitimais, padarytais <DATE ISO="20090226">2009 m. vasario 26 d.</DATE> Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="081" PAGE.FIRST="24" DATE.PUB="2009">OL L 81, 2009, p. 24</REF.DOC.OJ>); toliau – Pagrindų sprendimas.</P></NOTE> 6 straipsnio 1 dalį, ir patikslinęs sąlygas, kurias turi atitikti Europos arešto orderį <HT TYPE="ITALIC">išduodanti</HT> institucija<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P>Pavyzdžiui, žr. <DATE ISO="20191212">2019 m. gruodžio 12 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Parquet général du Grand-Duché de Luxembourg ir Openbaar Ministerie (Liono ir Tūro prokurorai)</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑566/19 PPU ir C‑626/19 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:1077">EU:C:2019:1077</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>; toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Liono ir Tūro prokurorai</HT>) ir jame nurodytą jurisprudenciją.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismui suteikia progą išaiškinti tą pačią sąvoką, tačiau dabar atsižvelgiant į Pagrindų sprendimo 6 straipsnio 2 dalį, siejamą su jo 27 straipsniu. To prašo Belgijos teismas; iš esmės jis klausia, ar Nyderlandų prokuratūra gali būti laikoma <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>teismine institucija<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/>, <HT TYPE="ITALIC">duodančia sutikimą</HT> išplėsti ankstesniame jau įvykdytame Europos arešto orderyje nurodytas nusikalstamas veikas.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė. Pagrindų sprendimas 2002/584</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>5, 6 ir 8 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><CONSID><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>(5)</NO.P><TXT>Sąjungos siekis tapti laisvės, saugumo ir teisingumo erdve reikalauja panaikinti ekstradiciją tarp valstybių narių ir pakeisti ją perdavimo sistema tarp teisminių institucijų. Be to, pradėjus taikyti naują nuteistų ar įtariamų asmenų perdavimo sistemą vykdant baudžiamuosius nuosprendžius ar<?PAGE NO="2"?> traukiant baudžiamojon atsakomybėn, galima panaikinti dabartinės ekstradicijos tvarkos sudėtingumą ir jai būdingas vilkinimo tendencijas. Tradiciniai iki šiol egzistavę valstybių narių bendradarbiavimo santykiai laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje turėtų būti pakeisti teismo sprendimų baudžiamosiose bylose laisvo judėjimo sistema, taikoma ir ikiteisminiams [tarpiniams], ir galutiniams sprendimams.</TXT></NP></CONSID><CONSID><NP><NO.P>(6)</NO.P><TXT>Šiame pagrindų sprendime numatytas Europos arešto orderis baudžiamosios teisės srityje yra pirmoji konkreti priemonė, įgyvendinanti abipusio pripažinimo principą, kurį Europos Vadovų Taryba pavadino teisminio bendradarbiavimo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>kertiniu akmeniu<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/>.</TXT></NP></CONSID><P>&lt;…&gt;</P><CONSID><NP><NO.P>(8)</NO.P><TXT>Sprendimams dėl Europos arešto orderio vykdymo turi būti taikoma pakankama kontrolė, o tai reiškia, kad valstybės narės, kurioje prašomas perduoti asmuo buvo areštuotas [suimtas], teisminė institucija turi priimti sprendimą dėl jo (jos) perdavimo.<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/></TXT></NP></CONSID></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>1 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>Europos arešto orderio apibrėžimas ir įpareigojimas jį vykdyti<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/> įtvirtinta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="001.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Europos arešto orderis yra teisminis sprendimas, kurį išduoda [priima] valstybė narė, kad kita valstybė narė areštuotų [suimtų] ir perduotų prašomą perduoti asmenį, siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba vykdyti laisvės atėmimo bausmę [vykdyti baudžiamąjį persekiojimą arba laisvės atėmimo bausmę], arba sprendimą dėl įkalinimo.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="001.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Valstybės narės vykdo Europos arešto orderį, remdamosi tarpusavio pripažinimo principu ir vadovaudamosi šio pagrindų sprendimo nuostatomis.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="001.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Šis pagrindų sprendimas nekeičia pareigos gerbti pagrindines teises ir pagrindinius teisinius principus, įtvirtintus Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje.<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>6 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>Kompetentingų teisminių institucijų nustatymas<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="006.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Išduodančioji teisminė institucija – tai išduodančiosios valstybės narės teisminė institucija, kuri pagal tos valstybės teisę yra kompetentinga išduoti Europos arešto orderį.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="006.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Vykdančioji teisminė institucija ‐ tai vykdančiosios valstybės narės teisminė institucija, kuri pagal tos valstybės teisę yra kompetentinga vykdyti Europos arešto orderį.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="006.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Kiekviena valstybė narė Tarybos Generaliniam sekretoriatui praneša [apie] kompetentingą pagal jos teisę teisminę instituciją.<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT>14 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>Prašomo perduoti asmens apklausa<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/> numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>Kai areštuotasis [suimtas] asmuo nesutinka būti perduotas, kaip nurodyta 13 straipsnyje, jis turi teisę būti išklausytas vykdančiosios teisminės institucijos pagal vykdančiosios valstybės narės įstatymus.<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT>15 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>Perdavimo sprendimas<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="015.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Vykdančioji teisminė institucija, laikydamasi šiame pamatiniame sprendime nustatytų terminų ir sąlygų, nusprendžia, ar asmuo turi būti perduotas.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="3"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT>19 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>Asmens išklausymas iki sprendimo priėmimo<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/> įtvirtinta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="019.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Teisminė institucija prašomą perduoti asmenį išklauso kartu su jam padedančiu asmeniu, paskirtu pagal prašančio perduoti teismo valstybės narės įstatymus.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="019.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Prašomas perduoti asmuo išklausomas pagal vykdančiosios valstybės įstatymus, laikantis išduodančiosios ir vykdančiosios teisminių institucijų abipusio susitarimo nustatytų sąlygų.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="019.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Kompetentinga vykdančioji teisminė institucija, siekdama užtikrinti tinkamą šio straipsnio ir nustatytų reikalavimų taikymą, gali paskirti kurią nors kitą savo valstybės narės teisminę instituciją dalyvauti prašomo perduoti asmens išklausyme.<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT>27 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>Galimas patraukimas baudžiamojon atsakomybėn [baudžiamasis persekiojimas] už kitas nusikalstamas veikas<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/> numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="027.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Kiekviena valstybė narė Tarybos Generaliniam sekretoriatui gali pranešti, kad jos santykiuose su kitomis valstybėmis narėmis, kurios yra padariusios tokį pat pranešimą, leidimas patraukti baudžiamojon atsakomybėn [vykdyti asmens baudžiamąjį persekiojimą], nuteisimui ar įkalinimui [nuteisti ar įkalinti], siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę ar sprendimą dėl įkalinimo už kitą nusikalstamą veiką, t. y. ne tą[,] dėl kurios asmuo yra perduotas, įvykdytą prieš jo perdavimą, yra laikomas duotu, jei kuriuo nors konkrečiu atveju vykdančioji teisminė institucija savo sprendime dėl perdavimo nenurodo kitaip.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="027.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Išskyrus atvejus, minėtus šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, perduotam asmeniui negali būti iškelta baudžiamoji atsakomybė [negalima vykdyti perduoto asmens baudžiamojo persekiojimo], jis negali būti nuteistas ir jam negali būti atimta laisvė už kitą nusikalstamą veiką, t. y. ne tą nusikalstamą veiką, dėl kurios jis yra perduotas, padarytą prieš jo perdavimą.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="027.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA><P>Šio straipsnio 2 dalis netaikoma šiais atvejais:</P><P>&lt;…&gt;</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>g)</NO.P><TXT>kai asmenį perdavusi vykdančioji teisminė institucija duoda savo sutikimą pagal šio straipsnio 4 dalį.</TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="027.004"><NO.PARAG>4.</NO.PARAG><ALINEA>Prašymas duoti sutikimą pateikiamas vykdančiajai teisminei institucijai kartu pateikiant 8 straipsnio 1 dalyje minėtą informaciją ir jos vertimą, kaip nurodyta 8 straipsnio 2 dalyje. Sutikimas duodamas, kai dėl tos pačios nusikalstamos veikos, dėl kurios prašoma sutikimo, taikomas perdavimas pagal šio pamatinio [pagrindų] sprendimo nuostatas. Sutikimą atsisakoma duoti tik dėl 3 straipsnyje minėtų priežasčių, o kitais atvejais gali būti atsisakyta jį duoti tik dėl 4 straipsnyje nurodytų priežasčių. Sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo gavimo.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="4"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Nacionalinė teisė</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Belgijos teisė. Įstatymas dėl Europos arešto orderio<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P><DATE ISO="20031219">2003 m. gruodžio 19 d.</DATE> Wet betreffende het Europees aanhoudingsbevel (Belgisch Staatsblad, <DATE ISO="20031222">2003 m. gruodžio 22 d.</DATE>, p. 60075).</P></NOTE></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT>37 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="037.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Negalima vykdyti asmens, kuris buvo perduotas pagal Belgijos teisminės institucijos išduotą Europos arešto orderį, baudžiamojo persekiojimo, jo nuteisti ir atimti jo laisvės dėl nusikalstamos veikos, padarytos prieš jį perduodant ir nesusijusios su veika, dėl kurios jis perduotas.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="037.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA><P>1 dalis netaikoma šiais atvejais:</P><P>&lt;…&gt;</P></ALINEA><ALINEA>Jeigu 1 dalyje nenumatytais atvejais ikiteisminio tyrimo teisėjas, prokuroras ar teismas konkrečiu atveju nori vykdyti perduoto asmens baudžiamąjį persekiojimą, jį nuteisti ar atimti jo laisvę dėl nusikalstamos veikos, padarytos prieš jį perduodant ir nesusijusios su veika, dėl kurios jis perduotas, jis turi vykdančiajai teisminei institucijai pateikti prašymą duoti sutikimą, taip pat 2 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją ir prireikus vertimą.<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Nyderlandų teisė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">a)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC"><DATE ISO="20040429">2004 m. balandžio 29 d.</DATE> Įstatymas dėl Pagrindų sprendimo perkėlimo į nacionalinę teisę<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P>Wet van <DATE ISO="20040429">29 april 2004</DATE> tot implementatie van het kaderbesluit van de Raad van de Europese Unie betreffende det Europees aanhoudingsbevel en de procedures van overlevering tussen de lidstaten van de Europese Unie (Stb. 2004, Nr. 195; toliau – Olw). <DATE ISO="20190713">2019 m. liepos 13 d.</DATE> jis buvo iš dalies pakeistas.</P></NOTE></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT>14 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="014.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>1.</NO.PARAG><ALINEA><P>Prašomą perduoti asmenį leidžiama perduoti tik jeigu nebus vykdomas jo baudžiamasis persekiojimas, jis nebus baudžiamas arba kitaip nebus apribota jo asmeninė laisvė dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš jį perduodant ir nesusijusių su veikomis, dėl kurių jis buvo perduotas, išskyrus kai:</P><P>&lt;…&gt;</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>f)</NO.P><TXT>dėl to buvo kreiptasi į prokurorą, kad jis duotų išankstinį sutikimą, ir pastarasis jį davė.</TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="014.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Išduodančiosios teisminės institucijos prašymu prokuroras, vadovaudamasis perduotu Europos arešto orderiu su pridėtu vertimu, duoda 1 dalies f punkte &lt;…&gt; nurodytą sutikimą dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių būtų galima leisti vykdyti perdavimą pagal šį įstatymą &lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT>35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>Priėmus sprendimą visiškai arba iš dalies sutikti vykdyti perdavimą, prašomas perduoti asmuo perduodamas kuo greičiau. Prokuroras, suderinęs su išduodančiąja teismine institucija, nustato perdavimo laiką ir vietą.<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT>Iki <DATE ISO="20190713">2019 m. liepos 13 d.</DATE> galiojusios redakcijos 44 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>Prokuroras gali veikti kaip išduodančioji teisminė institucija.<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT>Nuo <DATE ISO="20190713">2019 m. liepos 13 d.</DATE> galiojančios redakcijos 44 straipsnis suformuluotas taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>Įgaliotas teisėjas [<HT TYPE="ITALIC">rechter-commissaris</HT>] gali veikti kaip išduodančioji teisminė institucija.<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">b)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Teismų sistemos įstatymas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P><DATE ISO="18270418">1827 m. balandžio 18 d.</DATE> Wet op de Rechterlijke Organisatie (Teismų sistemos įstatymas; toliau – Wet RO).</P></NOTE></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT>Pagal 127 straipsnį teisingumo ir saugumo ministras gali duoti bendrų ir konkrečių nurodymų dėl prokuratūros funkcijų ir įgaliojimų vykdymo.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Faktinės bylos aplinkybės ir prejudiciniai klausimai</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Rechtbank van eerste aanleg te Leuven</HT> (Leveno pirmosios instancijos teismas, Belgija) ikiteisminio tyrimo teisėjas <DATE ISO="20170926">2017 m. rugsėjo 26 d.</DATE> išdavė Europos arešto orderį dėl Belgijos piliečio AZ, kad būtų vykdomas baudžiamasis persekiojimas dėl 2017 m. Belgijoje įvykdytų nusikaltimų – dokumentų klastojimo ir sukčiavimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT>Vykdant šį Europos arešto orderį AZ buvo suimtas Nyderlanduose ir <HT TYPE="ITALIC">Rechtbank Amsterdam</HT> (Amsterdamo apylinkės teismas, Nyderlandai) sprendimu <DATE ISO="20171213">2017 m. gruodžio 13 d.</DATE> perduotas Belgijos institucijoms.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT><DATE ISO="20180126">2018 m. sausio 26 d.</DATE> tas pats Leveno ikiteisminio tyrimo teisėjas išdavė (antrą) Europos arešto orderį, kuriame prašyta perduoti AZ dėl nusikaltimų (dokumentų klastojimo ir sukčiavimo), nesusijusių su nurodytais pirmajame orderyje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT><DATE ISO="20180213">2018 m. vasario 13 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Arrondissementsparket Amsterdam</HT> (Amsterdamo apylinkės prokuratūra, Nyderlandai) <HT TYPE="ITALIC">officier van Justitie</HT> (prokuroras) davė sutikimą vykdyti AZ baudžiamąjį persekiojimą dėl visų abiejuose Europos arešto orderiuose nurodytų nusikalstamų veikų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT>Galiausiai AZ buvo nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT>Apkaltinamąjį nuosprendį AZ apskundė <HT TYPE="ITALIC">Hof van beroep te Brussel</HT> (Briuselio apeliacinis teismas, Belgija); jis neigia, kad Nyderlandų prokuratūrą galima laikyti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>teismine institucija<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/>, kaip ji suprantama pagal Pagrindų sprendimo 6 straipsnio 2 dalį, 27 straipsnio 3 dalies g punktą ir 4 dalį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Hof van beroep te Brussel</HT> (Briuselio apeliacinis teismas) pateikė Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>1.1. Ar sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>teisminė institucija<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/>, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 6 straipsnio 2 dalį, yra savarankiška Sąjungos teisės sąvoka?</P><P>1.2. Jeigu į 1.1 klausimą būtų atsakyta teigiamai, pagal kokius kriterijus galima nustatyti, ar vykdančiosios valstybės narės institucija yra tokia teisminė institucija, o jos vykdomas Europos arešto orderis yra teisminis sprendimas?</P><?PAGE NO="6"?><P>1.3. Jeigu į 1.1 klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar Nyderlandų prokuratūra, tiksliau sakant <HT TYPE="ITALIC">Officier van Justitie</HT> (prokuroras), patenka į sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>teisminė institucija<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/> taikymo sritį, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 6 straipsnio 2 dalį, o šios institucijos vykdomas Europos arešto orderis yra teisminis sprendimas?</P><P>1.4. Jeigu į 1.3 klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar leidžiama, kad teisminė institucija, tiksliau sakant <HT TYPE="ITALIC">Overleveringskamer te Amsterdam</HT> (Amsterdamo perdavimo kolegija), patikrintų pirminį perdavimą pagal Pagrindų sprendimo 15 straipsnį, užtikrindama, be kita ko, asmens, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, teisę būti išklausytam ir teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kai už tolesnį perdavimą pagal Pagrindų sprendimo 27 straipsnį yra atsakinga kita institucija, t. y. prokuratūra, neužtikrinanti asmens, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis, teisės būti išklausytam ir kreiptis į teismą teisminės gynybos, o dėl to be pateisinamos priežasties atsiranda akivaizdus nenuoseklumas tarp Pagrindų sprendimo nuostatų?</P><P>1.5. Jeigu į 1.3 ir 1.4 klausimus būtų atsakyta teigiamai, ar Pagrindų sprendimo 14, 19 ir 27 straipsnius reikia aiškinti taip, kad prokuratūra, veikianti kaip vykdančioji teisminė institucija, ypač turi užtikrinti asmens, dėl kurio išduotas Europos Sąjungos arešto orderis, teisę būti išklausytam ir kreiptis į teismą prieš išduodama sutikimą dėl asmens baudžiamojo persekiojimo, nuteisimo arba suėmimo, kiek tai susiję su laisvės atėmimo bausmės arba sprendimo dėl įkalinimo dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta iki jo perdavimo pagal Europos arešto orderį ir kurios perdavimo prašymas neapima?</P><P>2. Ar <HT TYPE="ITALIC">Amsterdamo Arrondissementsparket</HT> (Amsterdamo apylinkės prokuratūra) prokuroras, įgyvendinantis [<HT TYPE="ITALIC">Olw</HT>] 14 straipsnį, yra vykdančioji teisminė institucija, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 6 straipsnio 2 dalį, kuri perdavė ieškomą asmenį ir kuri gali duoti sutikimą, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 27 straipsnio 3 dalies g punktą ir 4 dalį?<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/></P></QUOT.S></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Procesas Teisingumo Teisme</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas prašymą priimti prejudicinį sprendimą gavo <DATE ISO="20190704">2019 m. liepos 4 d.</DATE></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT>Rašytines pastabas pateikė AZ, <HT TYPE="ITALIC">Openbaar Ministerie</HT>, Vokietijos, Ispanijos, Vengrijos ir Nyderlandų vyriausybės, taip pat Komisija.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>Nuspręsta, kad teismo posėdžio rengti nereikia.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Analizė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>Vokietijos vyriausybė abejoja dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą tinkamumo (nors oficialiai neprieštarauja tam, kad jis būtų pripažintas priimtinu), nes, jos nuomone, pateikti klausimai yra nereikšmingi siekiant priimti sprendimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Šie klausimai veikiau susiję su Nyderlanduose priimtais galutiniais teisės aktais (dėl AZ perdavimo ir Nyderlandų prokuroro sutikimo vykdyti AZ baudžiamąjį persekiojimą dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų prieš jį perduodant), o ne su prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame Belgijos teisme vykstančiu procesu. Šis teismas negali peržiūrėti Nyderlandų (t. y. Europos arešto orderį vykdančios valstybės) teismo priimto sprendimo dėl perdavimo.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Žinoma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas negali nuspręsti dėl Nyderlandų institucijų sprendimų galiojimo; tai, ar šie sprendimai galioja, turi nustatyti vykdančiosios valstybės narės (Nyderlandų) teismai pagal šios šalies nacionalinę teisę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi jurisdikciją vertinti poveikį, kurį pagal Belgijos teisę turėtų Nyderlandų institucijų sprendimai, priimti įgyvendinant Belgijos institucijų išduotą Europos arešto orderį. Kartoju, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, remdamasis tuo, kad šie sprendimai galioja (tokia prielaida turi būti daroma dėl tarpusavio pasitikėjimo principo), gali įvertinti šių sprendimų poveikį pagal nacionalinę teisę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Asmuo, kurio baudžiamasis persekiojimas vykdomas Belgijos teismuose, turi Pagrindų sprendimo 27 straipsnyje jam pripažįstamą teisę į tai, kad būtų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nuteistas ar kad jam &lt;…&gt; būt[ų] atimta laisvė tik už perdavimą pagrindusią nusikalstamą veiką<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/>, išskyrus toje nuostatoje numatytus atvejus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P><DATE ISO="20081201">2008 m. gruodžio 1 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Leymann ir Pustovarov</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑388/08 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:669">EU:C:2008:669</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>; toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Leymann ir Pustovarov</HT>) 44 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Remiantis šia prielaida Belgijoje nebūtų galima AZ nuteisti ar atimti jo laisvės dėl veikų, kurios nenumatytos Amsterdamo teismo vykdomame (pirmajame) Europos arešto orderyje, nebent Nyderlandų institucijos sutiktų išplėsti veikas taip, kad jos apimtų (antrajame) Europos arešto orderyje nurodytas veikas, kaip prašė Belgijos institucijos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>AZ, turėdamas šią Pagrindų sprendime pripažįstamą teisę, gali ja remtis Belgijos teismuose, turinčiuose jurisdikciją vykdyti jo baudžiamąjį persekiojimą, nuteisti jį ar atimti jo laisvę. Taigi jis gali remtis galbūt neteisėto vykdančiosios valstybės sprendimo, kuriuo leista išplėsti Europos arešto orderyje nurodytas nusikalstamas veikas, poveikiu pagal Belgijos teisę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>AZ šį sprendimą neabejotinai galėtų užginčyti Nyderlandų institucijose, kurios davė nagrinėjamą sutikimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P>Vartodamas sąvoką <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>sutikimas<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/> paprastai darau nuorodą į sutikimą, kurį vykdančiosios valstybės institucija duoda pagal Pagrindų sprendimo 27 straipsnį, kad būtų vykdomas jau perduoto asmens baudžiamasis persekiojimas, šis asmuo būtų nuteistas ar jo laisvė būtų atimta dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos prieš jį perduodant ir nesusijusios su perdavimą pagrindusia nusikalstama veika.</P></NOTE>, taigi pačios gali jį panaikinti. Vis dėlto, kadangi AZ jau buvo perduotas Belgijos institucijoms, įpareigojus jį užginčyti sutikimą vykdančiosios valstybės narės (Nyderlandų), iš kurios jis jau išvykęs, teisme galėtų kilti sunkumų įgyvendinti savo teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir ilgiau truktų baudžiamasis procesas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Belgijos teismai neturi nagrinėti, ar Nyderlandų institucijų sutikimas galioja; jeigu kiltų abejonių, jie gali tai įvertinti, atsižvelgdami į Sąjungos teisę ir bendradarbiaudami su Teisingumo Teismu. Kitaip tariant, jie gali nagrinėti su šiuo sutikimu susijusius klausimus, apimančius tik Pagrindų sprendimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Konkrečiai kalbant, kiek tai aktualu nagrinėjamu atveju, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas gali patikrinti, ar sutikimą davė <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>teisminė institucija<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/>, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 6 straipsnio 2 dalį ir 27 straipsnį, nes, kaip nurodysiu toliau, ši sąvoka atitinka savarankišką Sąjungos teisės sąvoką.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Jeigu atlikus šį patikrinimą nebūtų pripažinta, kad Nyderlandų prokuroras gali veikti kaip vykdančioji teisminė institucija pagal Pagrindų sprendimo 6 straipsnio 2 dalį ir 27 straipsnį, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galėtų nuspręsti dėl atitinkamų pasekmių pagal Belgijos teisę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Apibendrindamas galiu pasakyti, kad jei diskusijos apsiriboja klausimu, ar Belgijos institucijų prašymu sutikimą davusi Nyderlandų institucija pagal Sąjungos teisę gali būti laikoma <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>teismine<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/> Europos arešto orderio kontekste, manau, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="8"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl esmės</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Savarankiška sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0031" REF.END="QE0031"/>teisminė institucija<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/> (pirmoji prejudicinio klausimo dalis)</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Procese dėl prejudicinio sprendimo priėmimo dalyvavę subjektai (išskyrus Vengrijos vyriausybę, kuri neišdėstė aiškios pozicijos šiuo klausimu) sutinka, kad Pagrindų sprendimo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0032" REF.END="QE0032"/>teisminė institucija<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/> yra savarankiška Sąjungos teisės sąvoka.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Be išlygų pritariu šiam argumentui. Nors Teisingumo Teismas iki šiol yra priėmęs sprendimų dėl tos sąvokos, vartojamos Pagrindų sprendimo 6 straipsnio 1 dalies taikymo srityje (išduodančioji institucija), manau, kad jo argumentus galima pritaikyti aiškinant minėto straipsnio 2 dalį (vykdančioji institucija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją valstybės narės, nors remdamosi procesinės autonomijos principu gali pagal savo nacionalinę teisę paskirti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0033" REF.END="QE0033"/>teisminę instituciją<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/>, kompetentingą išduoti Europos arešto orderį, neturi nustatyti šios sąvokos prasmės ir apimties, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0034" REF.END="QE0034"/>nes minėta sąvoka visoje Sąjungoje turi būti aiškinama savarankiškai ir vienodai, o tai turi būti daroma atsižvelgiant į Pagrindų sprendimo &lt;…&gt; 6 straipsnio 1 dalies formuluotę, kontekstą ir šiuo pagrindų sprendimu siekiamą tikslą<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P>Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Liono ir Tūro prokurorai</HT> 51 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Tie patys argumentai galioja sąvokai <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0035" REF.END="QE0035"/>teisminė institucija<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/>, turinti kompetenciją vykdyti Europos arešto orderį ir (platesniu mastu) pagal Pagrindų sprendimo 27 straipsnio 3 dalies g punktą ir 4 dalį duoti sutikimą, nurodytą šiose nuostatose.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Taigi į pirmąją prejudicinio klausimo dalį reikia atsakyti teigiamai, todėl galima nagrinėti likusias klausimo dalis (jas analizuosiu kartu).</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Prokuratūra, kaip vykdančioji institucija pagal Pagrindų sprendimo 6 straipsnio 2 dalį</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">a)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Prokuratūra, kaip išduodančioji teisminė institucija pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas jau yra nustatęs sąlygas, kurias turi atitikti teisminė institucija, įgaliota išduoti Europos arešto orderį. Šios sąlygos nustatytos remiantis aiškinimu, grindžiamu trimis veiksniais: a) Pagrindų sprendimo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos formuluote; b) šios nuostatos kontekstu; ir c) tikslu, kurio siekiama pačiu Pagrindų sprendimu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P>Pavyzdžiui, žr. <DATE ISO="20190527">2019 m. gegužės 27 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">PF</HT> <HT TYPE="ITALIC">(Lietuvos generalinis prokuroras)</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑509/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:457">EU:C:2019:457</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>; toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Lietuvos generalinis prokuroras</HT>) 28 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Remdamasis tuo, kad išdėstyta, Teisingumo Teismas pripažino, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0036" REF.END="QE0036"/>teisminė institucija<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/> <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0037" REF.END="QE0037"/>taikoma ne tik valstybės narės teisėjams ar teismams, bet yra platesnė ir apima institucijas, kurios turi dalyvauti vykdant teisingumą atitinkamoje teisinėje sistemoje<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P><DATE ISO="20161110">2016 m. lapkričio 10 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Poltorak</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑452/16 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:858">EU:C:2016:858</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>; toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Poltorak</HT>) 33 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Siekdamas patikslinti, kuriuos vykdant teisingumą dalyvaujančius subjektus verta laikyti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0038" REF.END="QE0038"/>teismine institucija<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/>, Teisingumo Teismas atsižvelgė į tai, kad Pagrindų sprendimas yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0039" REF.END="QE0039"/>teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose priemonė, susijusi ne tik su baudžiamąsias bylas nagrinėjančių teismų priimtų galutinių sprendimų, bet ir su <HT TYPE="ITALIC">valstybių narių teisminių institucijų priimtų baudžiamojo proceso</HT>, įskaitant šio proceso stadiją, susijusią su baudžiamuoju persekiojimu, <HT TYPE="ITALIC">sprendimų</HT> tarpusavio pripažinimu<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P><DATE ISO="20190527">2019 m. gegužės 27 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">OG ir PI</HT> <HT TYPE="ITALIC">(Liubeko ir Cvikau prokuratūros)</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑508/18 ir C‑82/19 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:456">EU:C:2019:456</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>; toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Liubeko ir Cvikau prokuratūros</HT>) 52 punktas; pasviruoju šriftu išskirta mano.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Konkrečiai toliau nurodoma, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0040" REF.END="QE0040"/>plačiai suprantama sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0041" REF.END="QE0041"/>procesas<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/> gali apimti visą baudžiamąjį procesą, t. y. ikiteisminę stadiją, patį baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir baudžiamojo teismo galutinio sprendimo nuteisti asmenį už padarytą nusikalstamą veiką vykdymo stadiją<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P>Ten pat, 54 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Kadangi Europos arešto orderiai yra priemonė, naudojama vykdant teisminį bendradarbiavimą, juos galima išduoti vykstant baudžiamiesiems procesams plačiąja prasme, taip pat baudžiamiesiems procesams, dėl kurių prokuratūros <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0042" REF.END="QE0042"/>privalo atlikti parengiamąjį darbą, kad &lt;…&gt; baudžiamieji teismai galėtų vykdyti teismines funkcijas<QUOT.END REF.START="QS0042" CODE="201C" ID="QE0042"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P>Ten pat, 62 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Taigi sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0043" REF.END="QE0043"/>teisminė institucija<QUOT.END REF.START="QS0043" CODE="201C" ID="QE0043"/>, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 6 straipsnio 1 dalį, iš esmės apima prokuratūrą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Vis dėlto, kadangi tarpusavio pasitikėjimas ir tarpusavio pripažinimas yra svarbiausi Pagrindų sprendimo sistemos aspektai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P><DATE ISO="20161110">2016 m. lapkričio 10 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kovalkovas</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑477/16 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:861">EU:C:2016:861</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>; toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Kovalkovas</HT>) 27 punkte nustatyta, kad tarpusavio pasitikėjimas ir tarpusavio pripažinimas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0044" REF.END="QE0044"/>leidžia sukurti ir išlaikyti erdvę be vidaus sienų. Kalbant konkrečiau, tarpusavio pasitikėjimo principas, be kita ko, reikalauja, kad, kiek tai susiję su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, kiekviena valstybė manytų, jog, išskyrus atvejus, kai yra išimtinių aplinkybių, visos kitos valstybės narės paiso Sąjungos teisės ir ypač šioje teisėje įtvirtintų pagrindinių teisių<QUOT.END REF.START="QS0044" CODE="201C" ID="QE0044"/>.</P></NOTE>, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0045" REF.END="QE0045"/>išduodančioji teisminė institucija turi turėti galimybę vykdančiajai teisminei institucijai pateikti patikinimą, jog, atsižvelgiant į garantijas, teikiamas pagal išduodančiosios valstybės narės teisės sistemą, <HT TYPE="ITALIC">vykdydama Europos arešto orderio išdavimo funkcijas ji veikia nepriklausomai</HT><QUOT.END REF.START="QS0045" CODE="201C" ID="QE0045"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P>Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Liubeko ir Cvikau prokuratūros</HT> 74 punktas; pasviruoju šriftu išskirta mano.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Taigi siekiant išduoti Europos arešto orderį prokuratūra gali būti laikoma <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0046" REF.END="QE0046"/>teismine institucija<QUOT.END REF.START="QS0046" CODE="201C" ID="QE0046"/>, jeigu turi nepriklausomumą užtikrinantį statusą, nors, kaip teigia Teisingumo Teismas, šis nepriklausomumas nebūtinai turi sutapti su <HT TYPE="ITALIC">teismų nepriklausomumu</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Šiuo požiūriu užtenka, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0047" REF.END="QE0047"/>jos veiklos nuostatuose būtų nustatytos organizacinio pobūdžio taisyklės, pagal kurias, priimant sprendimą išduoti tokį arešto orderį, išduodančiajai teisminei institucijai nekiltų jokios rizikos, kad, be kita ko, gali būti duoti konkretūs vykdomosios valdžios nurodymai<QUOT.END REF.START="QS0047" CODE="201C" ID="QE0047"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Ten pat, 74 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Dvi pirma nurodytas sąlygas (dalyvavimas vykdant teisingumą ir nepriklausomumas, įtvirtintas nustačius draudimą duoti konkrečius vykdomosios valdžios nurodymus) Teisingumo Teismas papildo trečia sąlyga, susijusia su procedūra, per kurią prokuratūra gali išduoti Europos arešto orderį: turi būti numatyta galimybė atlikti teisminę prokuroro išduoto Europos arešto orderio išdavimo kontrolę<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P>Šis reikalavimas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0048" REF.END="QE0048"/>nėra sąlyga, būtina tam, kad ši institucija galėtų būti pripažinta išduodančiąja teismine institucija, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo &lt;…&gt; 6 straipsnio 1 dalį. Toks reikalavimas nekyla iš minėtos institucijos veiklos nuostatų ar organizacinio pobūdžio taisyklių, o yra susijęs su tokio orderio išdavimo procedūra<QUOT.END REF.START="QS0048" CODE="201C" ID="QE0048"/>. Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Liono ir Tūro prokurorai</HT> 48 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Taigi vykdant teisingumą dalyvaujanti prokuratūra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0049" REF.END="QE0049"/>išduodančiąja teismine institucija<QUOT.END REF.START="QS0049" CODE="201C" ID="QE0049"/> laikoma tik tuo atveju, jeigu turi organizacinį statusą, dėl kurio negali gauti konkrečių vykdomosios valdžios nurodymų. Būdama tokia institucija, ji gali išduoti Europos arešto orderį, jeigu jos sprendimą galima užginčyti teisme<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P>Būtent taip yra tuo atveju, kai išduodamas Europos arešto orderis, kurio tikslas – vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Teisingumo Teismas paneigė, kad tuo atveju, kai Europos arešto orderis išduodamas siekiant vykdyti bausmę, reikia užtikrinti, kad būtų galima atlikti teisminę prokuratūros sprendimo kontrolę. <DATE ISO="20191212">2019 m. gruodžio 12 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Openbaar Ministerie (Briuselio prokuroras)</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑627/19 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:1079">EU:C:2019:1079</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>; toliau – Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Briuselio prokuroras</HT>) 39 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="10"?><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">b)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Šios jurisprudencijos taikymas prokuratūrai, kaip Europos arešto orderį vykdančiai institucijai</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Ar iki šiol aprašytos sąlygos, susijusios su išduodančiosios institucijos pobūdžiu, taip pat taikomos prokuratūrai, siekiant laikyti ją Europos arešto orderį <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0050" REF.END="QE0050"/>vykdančia teismine institucija<QUOT.END REF.START="QS0050" CODE="201C" ID="QE0050"/>?</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>AZ ir Vokietijos bei Ispanijos vyriausybės į šį klausimą atsako teigiamai, o Nyderlandų vyriausybė yra linkusi manyti, kad su nepriklausomumu ir teisminės kontrolės vykdymu susijusios sąlygos taikomos švelniau.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Priminsiu, kad pagal nutartį dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>AZ buvo perduotas pagal Amsterdamo teismo, veikusio kaip Pagrindų sprendimo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0051" REF.END="QE0051"/>vykdančioji teisminė institucija<QUOT.END REF.START="QS0051" CODE="201C" ID="QE0051"/>, sprendimą,</P></ITEM><ITEM><P>vis dėlto Pagrindų sprendimo 27 straipsnyje numatytą sutikimą davė prokuroras (taip pat Amsterdamo) ir jo tinkamumas duoti tokį sutikimą nagrinėjamas pagrindinėje byloje.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į šias faktines aplinkybes prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konkrečiai klausia, ar Nyderlandų prokuratūra gali vykdyti Europos arešto orderį, t. y. veikti kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0052" REF.END="QE0052"/>teisminė institucija<QUOT.END REF.START="QS0052" CODE="201C" ID="QE0052"/>, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 6 straipsnio 2 dalį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Šis klausimas yra logiškas atsižvelgiant į prielaidą, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0053" REF.END="QE0053"/>sutikimą duodanti teisminė institucija<QUOT.END REF.START="QS0053" CODE="201C" ID="QE0053"/> (Pagrindų sprendimo 27 straipsnis) sutampa su <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0054" REF.END="QE0054"/>vykdančiąja teismine institucija<QUOT.END REF.START="QS0054" CODE="201C" ID="QE0054"/> (Pagrindų sprendimo 6 straipsnio 2 dalis). Jau nurodžiau, kad nagrinėjamu atveju vykdyti Europos arešto orderį leido Nyderlandų teismas, o Nyderlandų prokuratūra vėliau tik davė Belgijos institucijų prašytą sutikimą išplėsti AZ inkriminuojamas nusikalstamas veikas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Taigi nagrinėjamu atveju svarbu yra ne tai, ar Nyderlandų prokuratūra apskritai turėjo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0055" REF.END="QE0055"/>vykdančiosios teisminės institucijos<QUOT.END REF.START="QS0055" CODE="201C" ID="QE0055"/> statusą, o tai, ar pagal Pagrindų sprendimo 27 straipsnio 3 dalies g punktą ji galėjo duoti sutikimą išplėsti šias nusikalstamas veikas, už kurias baudžiama.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Pažodžiui aiškinant Pagrindų sprendimo 27 straipsnio 2 dalies g punktą darytina išvada, kad <HT TYPE="ITALIC">sutikimą</HT> gali duoti tik Europos arešto orderį <HT TYPE="ITALIC">vykdęs</HT> subjektas. Šioje nuostatoje teisės aktų leidėjo nurodytą sutikimą duoda būtent <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0056" REF.END="QE0056"/>asmenį perdavusi vykdančioji teisminė institucija<QUOT.END REF.START="QS0056" CODE="201C" ID="QE0056"/>. Manau, kad formuluotė yra aiški, todėl daugiau diskutuoti nereikia.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>Taigi pagal Pagrindų sprendimo 27 straipsnį atsižvelgdamas į bylos aplinkybes prokuroras negalėjo duoti sutikimo išplėsti nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo perduotas AZ. Pagal šią nuostatą sutikimą turėjo duoti Nyderlandų vykdančioji institucija (šiuo atveju – Amsterdamo teismas), kuri jau perdavė tą asmenį Belgijos institucijoms.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Jeigu taip yra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimas nesusijęs su konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Apskritai nesvarbu, kokia yra prokuratūros, kaip vykdančiosios teisminės institucijos, pozicija; kadangi nagrinėjamu atveju prašomą perduoti asmenį perdavė Nyderlandų teismas, Amsterdamo prokuroras negalėjo duoti sutikimo, nurodyto Pagrindų sprendimo 27 straipsnio 2 dalies g punkte.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Openbaar Ministerie</HT> (prokuratūra), priešingai, teigia, kad žvelgiant platesniu mastu, t. y. atsižvelgiant ne vien į Pagrindų sprendimo 27 straipsnio 2 dalies g punkto formuluotę, valstybės narės pagal procesinės autonomijos principą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0057" REF.END="QE0057"/>sutikimą duodančia teismine institucija<QUOT.END REF.START="QS0057" CODE="201C" ID="QE0057"/> gali paskirti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0058" REF.END="QE0058"/>teisminę instituciją<QUOT.END REF.START="QS0058" CODE="201C" ID="QE0058"/>, kuri nėra vykdančioji institucija.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64.</NO.P><TXT>Manau, kad remiantis minėta nuostata negalima pateikti tokio aiškinimo – jį veikiau reikėtų atmesti.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="11"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65.</NO.P><TXT>Žinoma, valstybės narės gali savo nuožiūra teisės aktuose nustatyti, kuri teisminė institucija yra atsakinga už Europos arešto orderio vykdymą. Vis dėlto išsprendus šį klausimą ryšys (nustatytas Pagrindų sprendimo 27 straipsnio 2 dalies g punkte), kuris šią instituciją sieja su sutikimą išplėsti Europos arešto orderį duodančia institucija, negali būti nutrauktas remiantis procesinės autonomijos principu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66.</NO.P><TXT>Nacionalinės teisės aktų leidėjai negali spręsti dėl Pagrindų sprendime įtvirtinto ryšio, kuriuo užtikrinamas abiejų institucijų tapatumas. Šių teisės aktų leidėjų autonomija apima vykdančiosios teisminės institucijos paskyrimą, tačiau ji nėra tokia plati, kad būtų galima nesilaikyti Pagrindų sprendimą įgyvendinančios taisyklės (vykdančioji institucija turi būti taip pat ir sutikimą duodanti institucija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67.</NO.P><TXT>Be to, šis tapatumo ryšys nustatytas remiantis pagrįstomis priežastimis:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>pirma, Europos arešto orderį jau įvykdžiusi institucija geriausiai gali įvertinti, ar reikia išplėsti šį orderį, nes turėjo progą susipažinti su jame pateikta informacija,</P></ITEM><ITEM><P>antra, jeigu sutikimą duodanti institucija būtų ne Europos arešto orderį jau įvykdžiusi institucija, jos sprendimui priimti reikėtų laiko, o per šį laiką Europos arešto orderis galėtų būti panaikintas, jau susipažinus su byla. Kadangi reikėtų daugiau laiko, tikriausiai pailgėtų veikų išplėtimo procedūra, taip pat ilgiau truktų tokia perduoto asmens teisinė padėtis – paprastai, atsižvelgiant į veiksmingą naudojimąsi savo teisėmis, tai nėra įprasta<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P><DATE ISO="20191009">2019 m. spalio 9 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">NJ (Vienos prokuroras)</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑489/19 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:849">EU:C:2019:849</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) Teisingumo Teismas pripažino, kad teismas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0059" REF.END="QE0059"/>patvirtina<QUOT.END REF.START="QS0059" CODE="201C" ID="QE0059"/> Europos arešto orderį, išduotą vykdomajai valdžiai pavaldžios prokuratūros. Vis dėlto tai nereiškia, kad kompetenciją išduoti Europos arešto orderį valstybės narės gali <HT TYPE="ITALIC">padalyti</HT> dviem institucijoms. Tai reiškia vien tai, kad išduodančioji institucija yra tik ta institucija, kuri <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0060" REF.END="QE0060"/>patvirtino<QUOT.END REF.START="QS0060" CODE="201C" ID="QE0060"/> prokuratūros sprendimą. Valstybės narės taip pat gali leisti institucijai, kuri nėra Europos arešto orderį vykdanti institucija, dalyvauti Pagrindų sprendimo 27 straipsnyje numatyto sutikimo išdavimo procedūroje, tačiau oficialiai sutikimą turi duoti pastaroji institucija.</P></NOTE>.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68.</NO.P><TXT>Galiausiai, nors nepritariu prielaidai, kuria remiasi <HT TYPE="ITALIC">Openbaar Ministerie</HT> (prokuratūra), papildomai išnagrinėsiu jos argumentą; pradėsiu nuo sąlygų, kurios turėtų būti patenkintos siekiant vykdyti Europos arešto orderį, ir toliau analizuosiu sąlygas, įgyvendintinas norint duoti sutikimą išplėsti nusikalstamas veikas, nurodytas jau įvykdytame Europos arešto orderyje.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">c)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Europos arešto orderiui vykdyti reikalingos sąlygos ir prokuratūros statusas Nyderlanduose</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69.</NO.P><TXT>Manau, kad pirma nurodytas tris sąlygas, taikomas tam, kad prokuratūra galėtų išduoti Europos arešto orderį (t. y. dalyvavimas vykdant teisingumą, nepriklausomumas ir galimybė vykdyti teisminę kontrolę)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P>Žr. šios išvados 43–53 punktus.</P></NOTE>, galima taikyti ir Europos arešto orderio vykdymui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70.</NO.P><TXT>Priminsiu, kad Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0061" REF.END="QE0061"/>kalbant apie priemonę, kuri, kaip Europos arešto orderis, gali pažeisti atitinkamo asmens teisę į laisvę, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 6 straipsnyje, pažymėtina, jog ši gynyba reiškia, kad [turėtų būti priimtas] sprendimas, atitinkantis veiksmingos teisminės gynybos reikalavimus<QUOT.END REF.START="QS0061" CODE="201C" ID="QE0061"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P>Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Liubeko ir Cvikau prokuratūros</HT> 68 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71.</NO.P><TXT>Tas pats kriterijus turi būti taikomas siekiant vykdyti Europos arešto orderį, nes įgyvendinant šį orderį taip pat gali būti atimta atitinkamo subjekto teisė į asmens laisvę. Žinoma, laisvė atimama, kai vykdant orderį pasibaigus procesui, vykdytam dėl perduoto asmens, laisvės atėmimo bausmė skiriama iš karto. Vis dėlto ji taip pat atimama (net anksčiau) dėl to, kad vykdančioji teisminė institucija gali duoti leidimą (laikinai) atimti laisvę, kol bus nuspręsta dėl perdavimo, kaip nustatyta Pagrindų sprendimo 12 straipsnyje.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="12"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72.</NO.P><TXT>Kitaip nei tuo atveju, kai išduodamas Europos arešto orderis, asmens, dėl kurio išduotas orderis yra vykdomas, teisminės gynybos apsauga nėra dviejų lygių: per Europos arešto orderio vykdymo procedūrą neįgyvendinama lygiavertė nacionalinės nutarties skirti suėmimą priėmimo procedūra<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P><DATE ISO="20160601">2016 m. birželio 1 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bob-Dogi</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑241/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:385">EU:C:2016:385</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0057">57</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>. Iš tiesų būtų galima manyti, kad Europos arešto orderio vykdymo procedūra apima trijų lygių apsaugą: dviejų lygių apsauga užtikrinama vykdant Europos arešto orderio išdavimo procedūrą, o trečio lygio apsauga – įgyvendinant vykdymo procedūrą.</P></NOTE>. Vis dėlto per dabartinę vieno lygio procedūrą (sprendimo dėl vykdymo priėmimo procedūrą) turi būti užtikrinama teisė į veiksmingą teisinę gynybą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73.</NO.P><TXT>Taigi <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0062" REF.END="QE0062"/>vykdančioji teisminė institucija<QUOT.END REF.START="QS0062" CODE="201C" ID="QE0062"/>, kaip ji suprantama pagal Pagrindų sprendimo 6 straipsnio 2 dalį, privalo turėti galimybę šią funkciją vykdyti objektyviai ir savarankiškai. Ji negali (kaip negalėjo ir išduodančioji teisminė institucija) patirti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0063" REF.END="QE0063"/>[rizikos], kad jos sprendimų priėmimo įgaliojimams būtų daroma, be kita ko, vykdomosios valdžios įtaka gaunant pavedimus ar nurodymus iš išorės &lt;…&gt; taip, kad nekiltų abejonių dėl aplinkybės, jog priimti sprendimą [vykdyti] Europos arešto orderį turi ta institucija, o ne galiausiai minėta valdžia<QUOT.END REF.START="QS0063" CODE="201C" ID="QE0063"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P>Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Liubeko ir Cvikau prokuratūros</HT> 73 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vykdyti Europos arešto orderį pagal Sąjungos teisę prokuratūra gali tik tuo atveju, jeigu jai negali būti duodama vykdomosios valdžios pavedimų ar nurodymų. Nyderlanduose galimybė duoti tokių pavedimų klostantis šios bylos faktinėms aplinkybėms buvo, nes pagal <HT TYPE="ITALIC">Wet RO</HT> 127 straipsnį Nyderlandų prokuratūra galėjo gauti konkrečių vykdomosios valdžios nurodymų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75.</NO.P><TXT>Šiuo etapu nereikėtų tikrinti taip pat ir to, ar per Europos arešto orderio vykdymo procedūrą, už kurią atsakinga Nyderlandų prokuratūra, buvo numatyta pasinaudoti teisminės gynybos priemone, lygiaverte reikalaujamai Teisingumo Teismo, tuo atveju, kai tokia institucija galėtų išduoti Europos arešto orderius, jeigu būtų nepriklausoma nuo vykdomosios valdžios<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P>Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Liono ir Tūro prokurorai</HT> 62 punkte nustatyta: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0064" REF.END="QE0064"/>jei pagal išduodančiosios valstybės narės teisę kompetencija išduoti Europos arešto orderį patikėta institucijai, kuri, dalyvaudama vykdant tos valstybės narės teisingumą, vis dėlto nėra teismas, dėl sprendimo išduoti tokį arešto orderį, visų pirma dėl tokio sprendimo proporcingumo, šioje valstybėje narėje turi būti galima pasinaudoti teisminės gynybos priemone, visiškai atitinkančia veiksmingos teisminės gynybos reikalavimus<QUOT.END REF.START="QS0064" CODE="201C" ID="QE0064"/>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76.</NO.P><TXT>Darant tokią prielaidą tas pats reikalavimas būtų taikomas prokuratūrai vykdant Europos arešto orderį. Prokuratūros sprendimus apskundus teisme taip pat būtų siekiama <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0065" REF.END="QE0065"/>užtikrinti, kad [Europos arešto orderio] [vykdymo] &lt;…&gt; reikalavimų &lt;…&gt; kontrolė [būtų] atliekama laikantis procedūros, kuri atitinka su veiksminga teismine gynyba susijusius reikalavimus<QUOT.END REF.START="QS0065" CODE="201C" ID="QE0065"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P>Ten pat, 63 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">d)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Sąlygos, taikomos tam, kad Nyderlandų prokuratūra galėtų duoti sutikimą išplėsti nusikalstamas veikas, nurodytas jau įvykdytame Europos arešto orderyje</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77.</NO.P><TXT>Dėl Pagrindų sprendimo 27 straipsnio 3 dalies g punkte numatyto sutikimo manau, kad turi galioti tos pačios sąlygos kaip taikomos Europos arešto orderio vykdymui; Nyderlandų prokuratūra neatitinka antrosios iš šių sąlygų (visiškas nepriklausomumas nuo vykdomosios valdžios).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0078"><NO.P>78.</NO.P><TXT>Taigi Nyderlandų prokuratūra taip pat negali duoti tokio sutikimo, nes nepriklausomumo sąlyga negali būti laikoma santykine platesniu mastu, nei jau nustatyta Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, susijusioje su Pagrindų sprendimo 6 straipsnio 1 dalimi<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P>Kitaip būtų iškreiptas Pagrindų sprendime įtvirtintas modelis, kaip perdavimo sistema, pagal kurią viena teisminė institucija perduoda asmenį kitai teisminei institucijai nedalyvaujant vyriausybei (išskyrus vien dalyvavimą parūpinant priemonių ir atliekant administracinius veiksmus) (<DATE ISO="20120628">2012 m. birželio 28 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">West</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑192/12 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:404">EU:C:2012:404</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0054">54</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0079"><NO.P>79.</NO.P><TXT>Taip pat negalima nepaisyti su teisminės gynybos priemone susijusio reikalavimo, taikomo tuo atveju, kai sutikimą duoda nuo vykdomosios valdžios nepriklausoma prokuratūra.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="13"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0080"><NO.P>80.</NO.P><TXT>Iš tiesų pateikus vykdančiajai teisminei institucijai skirtą prašymą duoti sutikimą vykdyti jau perduoto asmens baudžiamąjį persekiojimą, jį nuteisti ar atimti jo laisvę dėl nusikalstamos veikos, kuri nenurodyta Europos arešto orderyje ir dėl kurios asmuo perduotas, išduodančioji teisminė institucija išduoda materialiniu požiūriu <HT TYPE="ITALIC">naują</HT> Europos arešto orderį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0081"><NO.P>81.</NO.P><TXT>Šio sutikimo prašoma dėl <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0066" REF.END="QE0066"/>kitos nusikalstamos veikos<QUOT.END REF.START="QS0066" CODE="201C" ID="QE0066"/> (t. y. nusikalstamos veikos, nenurodytos (nesvarbu, dėl kokios priežasties) Europos arešto orderyje, pagal kurį prašomas perduoti asmuo buvo perduotas), todėl sutikimas oficialiai gali būti duotas vykdant procedūrą, lygiavertę tai, kurią atlikus įvykdytas tas Europos arešto orderis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0082"><NO.P>82.</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis sutikimą iš tiesų leidžiama duoti tada, kai tam asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo išplėstos (materialiniu požiūriu)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P>Šio prašymo nereikia painioti su prašymu, leidžiančiu padaryti vien aprašomojo pobūdžio ar papildomus nusikalstamų veikų, aprašytų jau įvykdytame Europos arešto orderyje, pakeitimus. Teisingumo Teismas pripažįsta, kad galima daryti pakeitimus, kuriais nepakeičiamas pirminės nusikalstamos veikos pobūdis ir kurie nelemia nevykdymo pagrindų atsiradimo (Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Leymann ir Pustovarov</HT> 57 punktas).</P></NOTE>. Taigi logiška, kad norėdama duoti sutikimą prokuratūra turi atitikti tas pačias sąlygas, kurias būtų turėjusi atitikti pagal pirminį Europos arešto orderį, įskaitant galimybę užginčyti jos sprendimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P>Nyderlandų vyriausybė nurodė, kad ši teisminės gynybos priemonė nacionalinėje teisėje yra numatyta, nors AZ ja nepasinaudojo.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0083"><NO.P>83.</NO.P><TXT>Taigi, nors Nyderlandų prokuratūra dalyvauja vykdant teisingumą ir jos sprendimai gali būti pateikiami teisminei kontrolei atlikti, dėl rizikos, kad vykdomoji valdžia gali duoti jai konkrečių pavedimų ar nurodymų, jos negalima laikyti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0067" REF.END="QE0067"/>teismine institucija<QUOT.END REF.START="QS0067" CODE="201C" ID="QE0067"/>, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 6 straipsnio 2 dalį, ir ji negali duoti šio sprendimo 27 straipsnio 3 dalies g punkte nurodyto sutikimo.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">3.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Teisė būti išklausytam per Pagrindų sprendimo 27 straipsnio 3 dalies g punkte numatytą sutikimo davimo procedūrą</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0084"><NO.P>84.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į mano siūlomą atsakymą į pirmesnius klausimus, atsakyti į šį klausimą nereikia. Vis dėlto siekdamas išsamumo taip pat pateiksiu savo poziciją dėl paskutinės problemos, iškeltos prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0085"><NO.P>85.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Openbaar Ministerie</HT> (prokuratūra) ir Nyderlandų vyriausybė teigia, kad Pagrindų sprendime nepripažįstama jau perduoto asmens teisė būti vykdančiosios institucijos išklausytam prieš jai nusprendžiant, ar duoti sutikimą išplėsti nusikalstamas veikas, dėl kurių tą asmenį bus galima teisti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0086"><NO.P>86.</NO.P><TXT>Pagrindų sprendimo 14 straipsnyje numatyta <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0068" REF.END="QE0068"/>asm[ens] [kuris] nesutinka būti perduotas<QUOT.END REF.START="QS0068" CODE="201C" ID="QE0068"/>, teisė būti išklausytam; šiuo tikslu 19 straipsnyje nustatyta išklausymo procedūra. Vis dėlto nėra jokios nuostatos dėl jau perduoto asmens pritarimo prašymui išplėsti nusikalstamas veikas. Kadangi šis prašymas skirtas vykdančiajai teisminei institucijai, būtų galima manyti, kad reikia tik šios institucijos sutikimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0087"><NO.P>87.</NO.P><TXT>Manau, kad dėl to, jog Pagrindų sprendime šis klausimas nereglamentuojamas, negalima iš perduoto asmens atimti teisę būti išklausytam (ji yra teisės į gynybą, susijusios su teise gauti veiksmingą teisinę gynybą, dalis) prieš išplečiant pirminiame Europos arešto orderyje nurodytas nusikalstamas veikas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0088"><NO.P>88.</NO.P><TXT>Jeigu būtų pritarta šiam išplėtimui, dėl jo būtų galima vykdyti atitinkamo asmens baudžiamąjį persekiojimą, jį nuteisti ar atimti jo laisvę dėl nusikalstamos veikos, nesusijusios su ta, dėl kurios jis anksčiau galėjo naudotis gynybos priemonėmis. Taigi nuo to, kaip bus išspręstas ginčas dėl šių klausimų, priklausys nusikalstamų veikų, dėl kurių tas asmuo galiausiai gali būti nuteistas, apibrėžimas, todėl akivaizdu, kad reikia užtikrinti jo teisę į veiksmingą teisinę gynybą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="14"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0089"><NO.P>89.</NO.P><TXT>Nematau priežasčių, dėl kurių šią teisę į gynybą būtų galima panaikinti per antrąją procedūrą; kartoju, šios procedūros pasekmės gali būti tokios pat nepalankios ar dar nepalankesnės nei pirmosios procedūros (t. y. procedūros, dėl kurios išduotas pirminis Europos arešto orderis).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0090"><NO.P>90.</NO.P><TXT>Vykdant nusikalstamų veikų išplėtimo procedūrą teisės į gynybą būtų galima paisyti taikant vieną iš šių taisyklių:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>susitarti išklausyti asmenį per Pagrindų sprendimo 27 straipsnyje numatytą procedūrą, kaip siūlo Vokietijos vyriausybė, arba</P></ITEM><ITEM><P>suteikti galimybę jau perduotam asmeniui išduodančiojoje institucijoje prieštarauti tokiam išplėtimui; tai būtų išankstinė procedūra, vykdoma šiai institucijai siekiant išsiųsti prašymą vykdančiajai institucijai.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">C.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Teisingumo Teismo sprendimo galiojimo apribojimas laiko atžvilgiu</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0091"><NO.P>91.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Openbaar Ministerie</HT> (prokuratūra) prašė, kad tuo atveju, jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, jog ji negali būti laikoma <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0069" REF.END="QE0069"/>teismine institucija<QUOT.END REF.START="QS0069" CODE="201C" ID="QE0069"/>, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 6 straipsnio 2 dalį, sprendimas, kuriuo būtų baigtas šis procesas dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, įsigaliotų ne iš karto.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0092"><NO.P>92.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas tik išimtiniais atvejais ir taikydamas bendrąjį teisinio saugumo principą, kuris yra Sąjungos teisės sistemos dalis, gali apriboti visų suinteresuotųjų asmenų galimybę remtis jo išaiškinta norma ginčijant sąžiningumu grindžiamus teisinius santykius. Tam, kad būtų galima leisti taikyti tokį apribojimą, suinteresuotieji asmenys turi būti sąžiningi ir turi kilti rizika patirti didelių sunkumų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P>Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Kovalkovas</HT> 52 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0093"><NO.P>93.</NO.P><TXT>Darytina išvada, kad Nyderlandų institucijos yra sąžiningos; jos nevengė laiku suderinti savo teisės aktų su Teisingumo Teismo jurisprudencija dėl Pagrindų sprendimo 6 straipsnio 1 dalies. Vis dėlto rizika patirti didelių sunkumų nekyla: nėra priežasties, dėl kurios tokių sunkumų galėtų kilti šioje išvadoje siūlomą Pagrindų sprendimo 6 straipsnio 2 dalies aiškinimą taikant iš karto; be to, <HT TYPE="ITALIC">Openbaar Ministerie</HT> (prokuratūra) tokių sunkumų taip pat tiksliai nenurodė.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">V.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0094"><NO.P>94.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui pateikti <HT TYPE="ITALIC">Hof van beroep te Brussel</HT> (Briuselio apeliacinis teismas, Belgija) šį atsakymą:</TXT><P><DATE ISO="20020613">2002 m. birželio 13 d.</DATE> Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, iš dalies pakeisto <DATE ISO="20090226">2009 m. vasario 26 d.</DATE> Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, 6 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0070" REF.END="QE0070"/>vykdančioji teisminė institucija<QUOT.END REF.START="QS0070" CODE="201C" ID="QE0070"/>, kaip savarankiška Sąjungos teisės sąvoka, neapima valstybės narės prokuratūros, patiriančios riziką iš vykdomosios valdžios tiesiogiai ar netiesiogiai gauti konkrečių pavedimų ar nurodymų.</P><P>Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 27 straipsnio 3 dalies g punktas ir 4 dalis turi būti aiškinami taip, kad valstybės narės prokuratūra, patirianti riziką iš vykdomosios valdžios tiesiogiai ar netiesiogiai gauti konkrečių pavedimų ar nurodymų, negali duoti toje nuostatoje nurodyto sutikimo.</P></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>