Laikina versija

TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija) NUTARTIS

2026 m. spalio 6 d.(*)

„ Teisingumo Teismo procedūros reglamento 155 straipsnis – Sprendimo nepriėmimas tam tikru klausimu – Nebuvimas “

Byloje C‑111/24 P-OST

dėl 2026 m. balandžio 23 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 155 straipsnį pateikto prašymo

German Khan, gyvenantis Londone (Jungtinė Karalystė), atstovaujamas avocats A. Bass ir T. Marembert,

apeliantas,

dalyvaujant kitai proceso šaliai:

Europos Sąjungos Tarybai, atstovaujamai P. Pecheux ir J. Rurarz,

atsakovei pirmojoje instancijoje,

TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas K. Lenaerts, kolegijų pirmininkai C. Lycourgos, I. Jarukaitis, M. L. Arastey Sahún (pranešėja), I. Ziemele, J. Passer, O. Spineanu-Matei, M. Condinanzi ir F. Schalin, teisėjai E. Regan, N. Piçarra, A. Kumin, B. Smulders, S. Gervasoni ir N. Fenger,

generalinė advokatė L. Medina,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išklausęs generalinę advokatę

priima šią

Nutartį

1        Dokumentu (jį Teisingumo Teismo kanceliarija gavo 2026 m. balandžio 23 d.) apeliantas, remdamasis Teisingumo Teismo procedūros reglamento 155 straipsnio 1 dalimi, taikoma apeliacinėse bylose pagal šio reglamento 190 straipsnio 1 dalį, pateikė prašymą ištaisyti tai, kad Teisingumo Teismas 2026 m. kovo 26 d. Sprendime Pumpyanskiy ir kt. / Taryba (C‑696/23 P, C‑704/23 P, C‑711/23 P, C‑35/24 P ir C‑111/24 P, EU:C:2026:245) nepriėmė sprendimo dėl dviejų klausimų.

2        Tuo sprendimu Teisingumo Teismas, be kita ko, atmetė apelianto apeliacinį skundą dėl 2023 m. lapkričio 29 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimo Khan / Taryba (T‑333/22, EU:T:2023:758, toliau – Bendrojo Teismo sprendimas); juo šis teismas atmetė apelianto ieškinį iš esmės dėl kelių Europos Sąjungos Tarybos aktų, kuriais jam nustatytos ir toliau taikomos ribojamosios priemonės dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, panaikinimo.

3        Grįsdamas apeliacinį skundą apeliantas, kaip matyti iš 2026 m. kovo 26 d. Sprendimo Pumpyanskiy ir kt. / Taryba (C‑696/23 P, C‑704/23 P, C‑711/23 P, C‑35/24 P ir C‑111/24 P, EU:C:2026:245) 68 punkto (tas punktas šioje byloje neginčijamas), buvo pateikęs keturis reikalavimus, jais Teisingumo Teismo prašė, pirma, panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą, antra, išnagrinėti ieškinį iš esmės ir panaikinti minėtus Tarybos aktus, trečia, nepatenkinus šių reikalavimų, panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir, ketvirta, bet kuriuo atveju priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

4        Grįsdamas šiuos reikalavimus ieškovas buvo pateikęs aštuonis pagrindus, jie buvo atmesti atitinkamai 2026 m. kovo 26 d. Sprendimo Pumpyanskiy ir kt. / Taryba (C‑696/23 P, C‑704/23 P, C‑711/23 P, C‑35/24 P ir C‑111/24 P, EU:C:2026:245) 142, 202, 258, 277, 383, 409 ir 441 punktuose.

5        Grįsdamas Procedūros reglamento 155 straipsniu grindžiamą prašymą apeliantas teigia, kad, pirma, 2026 m. kovo 26 d. Sprendimo Pumpyanskiy ir kt. / Taryba (C‑696/23 P, C‑704/23 P, C‑711/23 P, C‑35/24 P ir C‑111/24 P, EU:C:2026:245) 187–192 punktuose kartu su kito apelianto atskirame apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nagrinėdamas jo apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo pirmą dalį, grindžiamą tuo, kad Bendrasis Teismas pažeidė teisinio saugumo principą, ir nesureagavęs į šią dalį, nes tuose 187–192 punktuose atsakyta tik į kito apelianto argumentus, Teisingumo Teismas nepriėmė sprendimo dėl reikalavimo panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą dėl teisinio saugumo principo pažeidimo.

6        Antra, apeliantas teigia, kad 2026 m. kovo 26 d. Sprendimo Pumpyanskiy ir kt. / Taryba (C‑696/23 P, C‑704/23 P, C‑711/23 P, C‑35/24 P ir C‑111/24 P, EU:C:2026:245) 408 ir 409 punktuose Teisingumo Teismas neatsakė į apeliacinio skundo aštuntojo pagrindo antrą dalį, grindžiamą tuo, kad Bendrasis Teismas pažeidė procesinio lygiateisiškumo principą. Taigi Teisingumo Teismas nepriėmė sprendimo dėl reikalavimo panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą dėl šio principo pažeidimo.

7        Manydama, kad apelianto prašymas turi būti atmestas kaip nepriimtinas, nes jame tvirtinama, jog Teisingumo Teismas nepriėmė sprendimo ne dėl vieno reikalavimo, o dėl apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, Taryba teigia, kad apelianto argumentai yra nepagrįsti.

8        Procedūros reglamento 155 straipsnio 1 dalyje, taikomoje apeliaciniame procese pagal šio reglamento 190 straipsnio 1 dalį, nustatyta, kad, jeigu Teisingumo Teismas nepriėmė sprendimo dėl vieno iš reikalavimų arba dėl bylinėjimosi išlaidų, bet kuri šalis, kuri ketina tuo remtis, gali per mėnesį nuo sprendimo ar nutarties įteikimo pateikti Teisingumo Teismui prašymą papildyti savo sprendimą ar nutartį.

9        Iš šios nuostatos matyti, kad sprendimo nepriėmimas yra tada, kai Teisingumo Teismas pažeidžia savo pareigą priimti sprendimą dėl vieno ar kelių reikalavimų, įskaitant su bylinėjimosi išlaidomis susijusius reikalavimus. Vis dėlto prašymas pagal šią nuostatą negali būti pateiktas Teisingumo Teismui tvirtinant, kad nebuvo priimtas sprendimas dėl vieno ar kelių jam pateiktų argumentų (šiuo klausimu žr. 2026 m. kovo 19 d. Nutarties Giuliani / EUIPO, C‑365/25 P-OST, EU:C:2026:236, 5 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

10      Šiuo klausimu primintina, kad, kaip matyti iš Procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d ir e punktų, „reikalavimai“, taip pat „pagrindai ir teisiniai argumentai, kuriais remiamasi“, yra atskiros apeliacinio skundo dalys.

11      Pagal šio reglamento 169 straipsnio 1 dalį ir 170 straipsnio 1 dalį apeliaciniu skundu turi būti reikalaujama visiškai arba iš dalies panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą, koks jis yra rezoliucinėje dalyje, o jei apeliacinis skundas būtų pripažintas pagrįstu, patenkinti pirmojoje instancijoje pareikštus reikalavimus, ir negalima reikšti jokių naujų reikalavimų. Dėl pagrindų ir teisinių argumentų, kuriais remiamasi, pažymėtina, kad pagal minėto reglamento 169 straipsnio 2 dalį juose turi būti tiksliai nurodyti ginčijami Bendrojo Teismo sprendimo ar nutarties motyvuojamosios dalies punktai ir Bendrojo Teismo sprendime ar nutartyje, dėl kurių pateiktas apeliacinis skundas, padarytos teisės klaidos, pateisinančios šiais pagrindais ir argumentais grindžiamų reikalavimų tenkinimą (šiuo klausimu žr. 2015 m. birželio 18 d. Sprendimo Ipatau / Taryba, C‑535/14 P, EU:C:2015:407, 56 ir 57 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją; taip pat 2017 m. vasario 16 d. Sprendimo Brandconcern / EUIPO ir Scooters India, C‑577/14 P, EU:C:2017:122, 37 punktą).

12      Nepaisant šio atskyrimo, siekiant pernelyg neapriboti Procedūros reglamento 155 straipsnio 1 dalies veiksmingumo, manytina, kad Teisingumo Teismas nepriima sprendimo dėl reikalavimo visiškai ar iš dalies panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą, jeigu nepriima sprendimo dėl pagrindo, kurio patenkinimas būtų leidęs tokį sprendimą visiškai arba iš dalies panaikinti.

13      Pirma, kalbant apie argumentą, grindžiamą tuo, kad Teisingumo Teismas nepriėmė sprendimo dėl tam tikrų klausimų, kaip apibendrinta šios nutarties 5 punkte, pažymėtina, kad reikia suprasti, jog tam pagrįsti pateiktais argumentais apeliantas tvirtina, kad Teisingumo Teismas nepriėmė sprendimo dėl reikalavimo panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą, motyvuodamas tuo, jog 2026 m. kovo 26 d. Sprendime Pumpyanskiy ir kt. / Taryba (C‑696/23 P, C‑704/23 P, C‑711/23 P, C‑35/24 P ir C‑111/24 P, EU:C:2026:245) Teisingumo Teismas nepriėmė sprendimo dėl apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo pirmos dalies, kurią patenkinus būtų buvę galima panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą, todėl, atsižvelgiant į šios nutarties 12 punkte nustatytą kriterijų, šis argumentas yra priimtinas.

14      Dėl esmės pažymėtina, kad vienintelį argumentą, kuriuo grindžiama apelianto apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo pirma dalis, Teisingumo Teismas apibendrino 2026 m. kovo 26 d. Sprendimo Pumpyanskiy ir kt. / Taryba (C‑696/23 P, C‑704/23 P, C‑711/23 P, C‑35/24 P ir C‑111/24 P, EU:C:2026:245) 154 punkte ir į jį atsakė to sprendimo 202 punkte, prieš tai to sprendimo 190–192 punktuose atlikęs Bendrojo Teismo sprendimo 91 punkto, kurį apeliantas kritikuoja minėto pagrindo pirmoje dalyje, analizę, atsižvelgdamas į teisinio saugumo principą.

15      Tai, kad šiuose 190–192 punktuose Teisingumo Teismas taip pat nagrinėjo kitą Bendrojo Teismo sprendimą, susijusį su kitu ieškovu, neturi reikšmės. Be to, aplinkybė, kad apeliantas kritikuoja tai, kaip Teisingumo Teismas atsakė į jo apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo pirmą dalį, negali būti vertinama kaip sprendimo dėl vieno iš reikalavimų nepriėmimas, kaip tai suprantama pagal Procedūros reglamento 155 straipsnio 1 dalį.

16      Taigi negalima teigti, kad Teisingumo Teismas nepriėmė sprendimo dėl reikalavimo panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą dėl to, kad nepriėmė sprendimo dėl apelianto apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo pirmos dalies, grindžiamos teisinio saugumo principo pažeidimu. Darytina išvada, kad pirmasis argumentas, grindžiamas sprendimo dėl tam tikrų klausimų nepriėmimu, yra nepagrįstas.

17      Antra, dėl argumento, grindžiamo tuo, kad Teisingumo Teismas nepriėmė sprendimo, kaip apibendrinta šios nutarties 6 punkte, pažymėtina, kad reikia suprasti, jog tam pagrįsti pateiktais argumentais apeliantas tvirtina, kad 2026 m. kovo 26 d. Sprendime Pumpyanskiy ir kt. / Taryba (C‑696/23 P, C‑704/23 P, C‑711/23 P, C‑35/24 P ir C‑111/24 P, EU:C:2026:245) Teisingumo Teismas nepriėmė sprendimo dėl apeliacinio skundo aštuntojo pagrindo antros dalies, kuri grindžiama procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimu ir kurią patenkinus Bendrojo Teismo sprendimas galbūt būtų buvęs panaikintas. Atsižvelgiant į šios nutarties 12 punkte nustatytą kriterijų, šis argumentas yra priimtinas.

18      Dėl esmės pažymėtina, kad šis aštuntasis pagrindas, kiek tai susiję su visais priimtinais argumentais, kuriais jis grindžiamas, buvo teisiškai išanalizuotas 2026 m. kovo 26 d. Sprendimo Pumpyanskiy ir kt. / Taryba (C‑696/23 P, C‑704/23 P, C‑711/23 P, C‑35/24 P ir C‑111/24 P, EU:C:2026:245) 408 punkte ir to sprendimo 409 punkte atmestas. Primintina, kad Teisingumo Teismui tenkanti pareiga motyvuoti nereiškia, kad jis privalo pateikti paaiškinimą, kuriame išsamiai vienas po kito būtų aptarti visi ginčo šalių suformuluoti argumentai, taigi šie motyvai gali būti numanomi, jeigu leidžia šioms šalims suprasti priežastis, dėl kurių Teisingumo Teismas atmetė jų argumentus (šiuo klausimu žr. 2026 m. kovo 26 d. Sprendimo Pumpyanskiy ir kt. / Taryba, C‑696/23 P, C‑704/23 P, C‑711/23 P, C‑35/24 P ir C‑111/24 P, EU:C:2026:245, 101 punktą). To sprendimo 408 punkte pateiktas atsakymas į aštuntąjį pagrindą leidžia apeliantui suprasti, dėl kokių priežasčių visi priimtini argumentai, kuriais grindžiamas šis pagrindas, įskaitant argumentus, susijusius su procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimu, kurie sudaro aštuntojo pagrindo antrą dalį, buvo atmesti. Darytina išvada, kad antrasis argumentas, grindžiamas sprendimo dėl tam tikrų klausimų nepriėmimu, yra nepagrįstas.

19      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visas apelianto prašymas ištaisyti tai, kad Teisingumo Teismas 2026 m. kovo 26 d. Sprendime Pumpyanskiy ir kt. / Taryba (C‑696/23 P, C‑704/23 P, C‑711/23 P, C‑35/24 P ir C‑111/24 P, EU:C:2026:245) nepriėmė sprendimo dėl tam tikrų klausimų, turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

20      Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Taryba reikalavo priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, o šis pralaimėjo bylą, iš apelianto turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nutaria:

1.      Atmesti 2026 m. balandžio 23 d. German Khan pagal Teisingumo Teismo proceso reglamento 155 straipsnio 1 dalį pateiktą prašymą.

2.      Priteisti iš German Khan bylinėjimosi išlaidas.

Parašai.


*      Proceso kalba: prancūzų.