European flag

Europos Sąjungos
oficialusis leidinys

LT

C serija


C/2025/6751

2025 12 19

Geografine nuoroda žymimo produkto specifikacijos patvirtinto standartinio pakeitimo paskelbimas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2025/27 (1) 5 straipsnio 4 dalį

(C/2025/6751)

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

(Reglamento (ES) 2024/1143 24 straipsnis)

„Côtes de Gascogne“

ES nuorodos numeris: PGI-FR-A1162-AM01 – 2025 9 22

1.   Produkto pavadinimas

„Côtes de Gascogne“

2.   Geografinės nuorodos tipas

☐

SKVN

☑

SGN

☐

GN

3.   Sektorius

☐

Žemės ūkio produktai

☑

Vynai

☐

Spiritiniai gėrimai

4.   Šalis, kuriai priklauso geografinė vietovė

Prancūzija

5.   Valstybės narės institucija, pranešanti apie standartinį pakeitimą

Pavadinimas

Ministère de l’agriculture, de l’agroalimentaire et de la forêt (Žemės ūkio, žemės ūkio maisto produktų ir miškų ministerija), Direction Générale de la performance économique et environnementale des entreprises (Įmonių ekonominės ir aplinkosauginės veiklos rezultatų generalinis direktoratas)

6.   Priskyrimas prie standartinių pakeitimų

Prancūzijos valdžios institucijos teigimu, pateikta paraiška atitinka reglamentų (ES) Nr. 1308/2013 ir 2024/1143 reikalavimus.

Šios specifikacijos pakeitimai yra standartiniai pakeitimai pagal Reglamento (ES) 2024/1143 24 straipsnio 4 dalyje pateiktą apibrėžtį.

SGN „Côtes de Gascogne“ pakeitimo paraiška nesusijusi nė su vienu iš trijų Sąjungos lygmens pakeitimo atvejų. Konkrečiai, ji nesusijusi su:

a)

pakeitimu, kuriuo keičiamas vyno pavadinimas ar pavadinimo naudojimas arba geografine nuoroda žymimo produkto ar produktų kategorija;

b)

pakeitimu, dėl kurio kyla rizika, kad bus panaikintas ryšys su geografine vietove;

c)

pakeitimu, dėl kurio nustatomi papildomi prekybos produktu apribojimai.

Todėl Prancūzijos valdžios institucijos mano, kad prašomas pakeitimas traktuotinas kaip standartinis.

7.   Patvirtinto standartinio pakeitimo (-ų) aprašymas

Pavadinimas

Išplečiamas vynuogių veislių sąrašas

Aprašymas

Vynų „Côtes de Gascogne“ gamintojų grupė paprašė iš dalies pakeisti naudojamas vynuogių veisles, į jų sąrašą įtraukiant šešias atsparias veisles, t. y.:

—

„Floreal B“,

—

„Voltis B“,

—

„Artaban N“,

—

„Vidoc N“,

—

„Souvignier Gris B“

—

„Sauvignac B“.

Įvedus atsparias veisles, atsižvelgiama į aplinkosaugos klausimus, kuriuos iškėlė vynuogių auginimo suinteresuotieji subjektai pietvakarių Prancūzijoje. Šių veislių, kurios yra atsparios miltligei ir netikrajai miltligei, įvedimas leis rečiau ir mažesniais kiekiais naudoti kenksmingus apdorojimo produktus, taigi bus atsižvelgiama į minėtus klausimus, nes naudojant mažiau produktų, reikalingų veislių apsaugai užtikrinti, bus sumažintas anglies dioksido kiekis. Naudojant šias veisles sumažės poveikis biologinei įvairovei, taip pat bus patenkinti didėjantys visuomenės lūkesčiai.

Atliekant kiekvienos atsparios veislės bandymus, buvo aprašytos atitinkamo vyno kvapo savybės.

Gauti duomenys neleidžia teigti, kad šios vynuogių veislės būtų agronominiu ar enologiniu požiūriu netinkamos naudoti pagal šių dviejų SKVN specifikacijose nustatytas gamybos sąlygas.

Atsižvelgiant į degustavimo rezultatus ir juslinius aprašymus, iš šių atsparių veislių pagaminti vynai atitinka SGN specifikacijoje pateiktą produkto aprašymą.

☑

Šis pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui.

Pavadinimas

Atnaujinama geografinė vietovė ir arčiausiai esanti vietovė

Aprašymas

Geografinė vietovė ir arčiausiai esanti vietovė atnaujinamos siekiant pašalinti visas nuorodas į rajonus bei kantonus ir pakeisti jas komunų sąrašu.

Atnaujinus informaciją geografinė vietovė ir arčiausiai esanti vietovė lieka nepakitusios.

☑

Šis pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui.

BENDRASIS DOKUMENTAS

Vynų kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos

„Côtes de Gascogne“

ES nuorodos numeris: PGI-FR-A1162-AM01 – 2025 9 22

1.   Pavadinimas (-ai)

„Côtes de Gascogne“

2.   Geografinės nuorodos tipas

☐

SKVN

☑

SGN

☐

GN

3.   Šalis, kuriai priklauso nustatyta geografinė vietovė

Prancūzija

4.   Žemės ūkio produkto klasifikacija remiantis Kombinuotosios nomenklatūros pozicija ir kodu, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2024/1143 6 straipsnio 1 dalyje

2204 – Vynas iš šviežių vynuogių, įskaitant spirituotus vynus; vynuogių misa, išskyrus priskiriamą 2009 pozicijai

5.   Vynuogių produktų kategorijos, nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalyje

1.

Vynas

16.

Pernokusių vynuogių vynas

6.   Vyno (-ų) aprašymas

Vynuogių produktas

Neputojantys raudonieji vynai

Juslinės savybės

Išvaizda

Raudonieji vynai paprastai būna raudonųjų ir juodųjų vaisių aromato.

Kvapas

Pagaminti vynai būna gaiviai aromatingi, daugiausia juntami vaisių ir (arba) gėlių pokvapiai.

Skonis

Vis dėlto jų intensyvumas ir pobūdis gali skirtis priklausomai nuo naudojamų vynuogių veislių ir technologijų.

Papildoma informacija apie juslines savybes

-

Analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

-

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

-

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

-

Mažiausio bendrojo rūgštingumo matavimo vienetas

–

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

-

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

-

Papildoma informacija apie analitines savybes

Neputojantiems vynams su saugoma geografine nuoroda „Côtes de Gascogne“ būdingos šios savybės:

—

mažiausia faktinė alkoholio koncentracija spirituotuose vynuose – 10,0 tūrio proc., o nepastiprintuose vynuose – 9,0 tūrio proc.,

—

didžiausias lakusis rūgštingumas raudonuosiuose vynuose – 15,30 meq/l (0,75 g/l H2SO4),

—

didžiausias sieros dioksido kiekis raudonuosiuose vynuose, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 5 g/l fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės), – 150 mg/l.

Saugoma geografinė nuoroda „Côtes de Gascogne“ žymimų neputojančių raudonųjų vynų, išskyrus vynus su žymomis „primeur“ (ankstyvas) arba „nouveau“ (jaunas), pieniarūgščio rūgimas turi būti baigtas (obuolių rūgšties kiekis < 0,40 g/l) tuo metu, kai jiems suteikiama SKVN.

☑

Visos šiame skirsnyje nenurodytos analitinės savybės atitinka taikomuose ES teisės aktuose nustatytas ribas.

Vynuogių produktas

Neputojantys baltieji ir rožiniai vynai ir baltieji pernokusių vynuogių vynai

Juslinės savybės

Išvaizda

Baltieji vynai paprastai būna labai gaivaus ir vaisinio aromato, kuriame vyrauja citrusinių ir egzotinių vaisių kvapai.

Patobulėję vynuogininkystės ir vynininkystės metodai (derliaus nuėmimas pasiekus norimą brandą, misos oksidacijos prevencijos būdai) dabar leidžia geriau išsaugoti pirminius aromatus, kuriuos dėl to galima geriau pajusti gatavame produkte.

Kvapas

Pagaminti vynai būna gaiviai aromatingi, daugiausia juntami vaisių ir (arba) gėlių pokvapiai.

Skonis

Vis dėlto jų intensyvumas ir pobūdis gali skirtis priklausomai nuo naudojamų vynuogių veislių ir technologijų.

Vynai, kuriuose yra liekamojo cukraus, ir pernokusių baltųjų vynuogių vynai pasižymi labiau išreikštais prinokusių vaisių aromatais.

Papildoma informacija apie juslines savybes

-

Analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)

-

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)

-

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

-

Mažiausio bendrojo rūgštingumo matavimo vienetas

-

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

-

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

-

Papildoma informacija apie analitines savybes

Neputojantiems vynams su saugoma geografine nuoroda „Côtes de Gascogne“ būdingos šios savybės:

—

mažiausia faktinė alkoholio koncentracija spirituotuose vynuose – 10,0 tūrio proc., o nepastiprintuose vynuose – 9,0 tūrio proc.,

—

didžiausias lakusis rūgštingumas

—

baltuosiuose ir rožiniuose vynuose, kurių sudėtyje yra mažiau kaip 20 g/l fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės), – 12,24 meq/l (0,60 g/l H2SO4),

—

baltuosiuose ir rožiniuose vynuose, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 20 g/l fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės), – 14,28 meq/l (0,70 g/l H2SO4),

—

didžiausias sieros dioksido kiekis

—

baltuosiuose ir rožiniuose vynuose, kurių sudėtyje yra mažiau kaip 5 g/l fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės), – 175 mg/l,

—

baltuosiuose ir rožiniuose vynuose, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 5 g/l fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės), – 200 mg/l.

Baltųjų vynų, kurių fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis yra ne mažesnis kaip 45 g/l, didžiausias lakusis rūgštingumas išimties tvarka nustatomas bendru už vartojimą ir žemės ūkį atsakingų ministrų nutarimu.

☑

Visos šiame skirsnyje nenurodytos analitinės savybės atitinka taikomuose ES teisės aktuose nustatytas ribas.

7.   Vynininkystės metodai

7.1.   Konkretūs vynininkystės metodai, naudojami vynui ar vynams gaminti, atitinkami jų gamybos apribojimai

Vynininkystės metodai

-

Vynininkystės metodo rūšis

Specifinis vynininkystės metodas

Aprašymas

Saldinant neputojančius vynus, jų visuminė alkoholio koncentracija negali padidėti daugiau kaip 1,0 tūrio proc. Be pirmiau minėtos nuostatos, vynai turi atitikti vynininkystės metodus, atsižvelgiant į reikalavimus, nustatytus Europos Sąjungos lygmeniu ir Žemės ūkio kodekse.

7.2.   Didžiausia išeiga

Visi vynai / kategorija / veislė / tipas

Vynai ir pernokusių vynuogių vynai

Didžiausia išeiga:

Didžiausia išeiga:

120

Didžiausio derliaus matavimo vienetas

hektolitrai iš hektaro

8.   Nuoroda į vyninių vynuogių veislę arba veisles, iš kurios (-ių) gaminamas vynas arba vynai

—

„Arrufiac B“ – „Arrufiat“

—

„Artaban N“

—

„Baroque B“

—

„Cabernet franc N“

—

„Cabernet-Sauvignon N“

—

„Chardonnay B“

—

„Chasan B“

—

„Chenin B“

—

„Clairette B“

—

„Clairette rose Rs“

—

„Colombard B“

—

„Cot N“ – „Malbec“

—

„Courbu noir N“

—

„Egiodola N“

—

„Fer N“ – „Fer Servadou“, „Braucol“, „Mansois“, „Pinenc“

—

„Floreal B“

—

„Folle blanche B“

—

„Gamay N“

—

„Gamay de Bouze N“

—

„Gamay de Chaudenay N“

—

„Gros Manseng B“

—

„Jurançon noir N“ – „Dame noire“

—

„Listan B“ – „Palomino“

—

„Manseng noir N“

—

„Marselan N“

—

„Mauzac B“

—

„Mauzac rose Rs“

—

„Merlot N“

—

„Muscadelle B“

—

„Ondenc B“

—

„Perdea B“

—

„Petit Courbu B“

—

„Petit Manseng B“

—

„Pinot gris G“

—

„Pinot noir N“

—

„Raffiat de Moncade B“

—

„Sauvignac B“

—

„Sauvignon B“ – „Sauvignon blanc“

—

„Sauvignon gris G“ – „Fié gris“

—

„Semillon B“

—

„Souvignier gris B“

—

„Syrah N“ ir „Shiraz“

—

„Tannat N“

—

„Ugni blanc B“

—

„Vidoc N“

—

„Viognier B“

—

„Voltis B“

9.   Glaustas nustatytų ribų geografinės vietovės apibrėžimas

Vynuogių derlius nuimamas, geografine nuoroda „Côtes de Gascogne“ žymimi vynai ir pernokusių vynuogių vynai gaminami ir brandinami šių komunų teritorijoje:

—

Žero departamento komunos: visos.

—

Landų departamento komunos: Aire-sur-l’Adour (Adūro upės dešiniajame krante esanti dalis), Arthez d’Armagnac, Betbezer d’Armagnac, Bourdalat, Castandet, Cazères-sur-l’Adour, Créon d’Armagnac, Escalans, Le Frêche, Gabarret, Hontanx, Labastide d’Armagnac, Lacquy (kelio iš Bordo į Po rytinėje pusėje esanti dalis), Lagrange, Lussagnet, Mauvezin d’Armagnac, Montégut, Parleboscq, Perquie, Sainte-Foy (kelio iš Bordo į Po rytinėje pusėje esanti dalis), Saint-Gein, SaintJulien d’Armagnac, Saint-Justin, Le Vignau, Villeneuve-de-Marsan (kelio iš Bordo į Po rytinėje pusėje esanti dalis).

—

Lo ir Garonos departamento komunos: Andiran, Fieux, Francescas, Fréchou, Lannes, Lasserre, Mézin, Moncrabeau, Nérac, Poudenas, Réaup-Lisse, Sainte-Maure-de-Peyriac, Saint-Pé-Saint-Simon, Sos.

Vynuogių derlius nuimamas, geografine nuoroda „Côtes de Gascogne“, po kurios nurodomas geografinis vienetas „Condomois“, žymimi vynai ir pernokusių vynuogių vynai gaminami ir brandinami šių komunų teritorijoje:

—

Žero departamento komunos: Ayguetinte, Beaucaire, Beaumont, Béraut, Blaziert, Cassaigne, Castelnau-sur-l’Auvignon, Caussens, Condom, Fourcès, Gazaupouy, Gondrin, Lagraulet-du-Gers, Larressingle, Larroque-Saint-Sernin, Larroque-sur-l’Osse, Lauraët, Maignaut-Tauzia, Mansencôme, Marsolan, Mas-d’Auvignon, Montréal, Mouchan,La Romieu, Roquepine, Saint-Orens-Pouy-Petit, Saint-Puy, La Sauvetat, Valence-sur-Baïse.

—

Lo ir Garonos departamento komunos: Francescas, Lannes, Lasserre, Moncrabeau.

10.   Ryšys su geografine vietove

Priežastinis ryšys su geografine kilme grindžiamas

☑

geru vardu

☑

tam tikra ypatybe

☑

kitomis savybėmis

Vynuogių produkto kategorija

1.

Vynas

Ryšio santrauka

Geografinė vietovė yra Gaskonėje, istorinėje pietvakarių Prancūzijos provincijoje, esančioje tarp Garonos šiaurėje, Landų miško vakaruose ir Pirėnų pietuose. Akvitanijos ir Pietų-Pirėnų regionuose įsikūrusi vietovė apima Žero departamentą bei dalį Landų bei Lo ir Garonos departamentų. Vietovei būdingas vidutinis jūrinis klimatas, labai tolygiai besikeičiantis nuo stiprios vandenyno įtakos vakaruose iki rytinėje pusėje vyraujančio žemyninio klimato. Vakarinėje vietovės dalyje lyja reguliariai ir gausiai – vasarą visiškai nebūna sausringų laikotarpių, tačiau rytinei vietovės daliai būdingos vasarinės sausros, kurios tęsiasi iki vasaros pabaigos audrų. Vietovei būdinga geologinio substrato įvairovė. Vakaruose vietovės dirvožemį daugiausia sudaro laukiniai smėlynai (sables fauves) – jūrinis darinys, paprastai padengtas lioso sąnašomis, jam būdingas išplautas, rūgštus priemolis ar rišlaus smėlio dirvožemis, vietinių vadinamas boulbènes. Judant į rytus laukinius smėlynus keičia molasa – molingas žemyninis, kurio kietųjų klinčių klodai akivaizdžiai būdingi visam kraštovaizdžiui. Šie dirvožemiai yra arba molingi ir gilūs (terreforts), arba paviršiniai, akmeningi ir kalkingi (peyrusquets). Nuo laukinių smėlynų iki molasos pereinama palaipsniui – vietovės centre randama abiejų tipų darinių. Todėl judant iš vakarų į rytus gerėja dirvožemio geba išlaikyti vandenį, kuri priklauso nuo molingumo. Rytinėje srityje, kur vasarą iškrenta mažiausiai kritulių, vyrauja terreforts, t. y. geriausiai vandenį išlaikyti gebantis dirvožemis. Kraštovaizdį sudaro nedidelės kalvos vakaruose ir kiek reljefiškesni rytiniai slėniai, kuriuose vyrauja klinčių klodai. Kraštovaizdžiui labai būdingi miškingi plotai, taip pat įvairus žemės ūkis, visų pirma susijęs su SKVN ir SKG vynų gamyba („Armagnac“ ir „Floc de Gascogne“) arba paukštininkystės ir plėvaletenių paukščių auginimu. Kondomua yra nedidelis regionas aplink Kondono miestą abipus Baizo upės. Tai šilčiausia ir sausiausia „Côtes de Gascogne“ geografinės vietovės sritis. Čia dirvožemį daugiausia sudaro molingos klintys, susiformavusios ant melasos ir klinčių klodų. Kondomua geografinė vietovė daugiausia apima Kondono kantoną ir kelių kaimyninių Žero bei Lo ir Garonos departamentų komunų teritoriją. Gaskonėje vynmedžiai pradėti sodinti dar galų-romėnų laikais, o vynuogininkystė vystėsi visą viduramžių laikotarpį. Įvairiuose XIV a. kartuliarijuose patvirtinama, kad čia būta didelio vynuogyno. Gaskonės vynai klestėte klestėjo XIII a., o ypač XIV a. sparčiai plėtojantis prekybai su Anglija ir Šiaurės jūros regiono šalimis. 1373 m. Bordo privilegija buvo uždrausta iki Kalėdų į Bordo uostą įvežti vynus iš Aukštutinio krašto, kuriam priklausė ir Gaskonė, todėl prekyba šiais vynais gerokai sumažėjo. Tačiau per Bajonos uostą prekybą pavyko tęsti su olandais. Dėl to XVII–XVIII a. gamyba išaugo. Per Prancūzijos revoliucijos ir Napoleono karus, kai buvo blokuojama jūrų prekyba, vynuogynai vėl ėmė trauktis, o vėliau padėtį dar labiau suprastino filokserų ir grybelinių ligų antplūdis. XX a. buvo atstatyti daugiausia distiliavimui naudoti vynuogynai. Sumažėjus alkoholio vartojimui, vynuogynai savaime persiorientavo gaminti neputojančius vynus. 1979 m. gegužės 15 d. įsteigta krašto vyno (vin de pays) „Côtes de Gascogne“ gamintojų asociacija. Krašto vynai (vins de pays) „Côtes de Gascogne“ ir „Côtes du Condomois“ buvo pripažinti 1982 m. sausio 25 d. dekretu. Prie šių vynų gamybos šiuo metu prisideda septyni vyno kooperatyvai arba vyno kooperatyvų asociacijos, atstovaujančios daugiau nei tūkstančiui gamintojų, daugiau nei 200 privačių vyno daryklų ir keliolikai vyno gamintojų (prekybininkų). Vynai „Côtes de Gascogne“ gaminami iš Pirėnų papėdėse įprastai auginamų vietinių vynuogių veislių (visų pirma „Arrufiac B“, „Baroque B“, „Clairette B“, „Courbu B“, „Petit Courbu B“, „Gros manseng B“, „Petit manseng B“, „Raffiat de Moncade B“, „Courbu noir N“, „Jurançon noir N“, „Manseng noir N“ ir „Tannat N“), prie kurių pridėtos ir regioninės veislės („Colombard B“, „Mauzac B“, „Ondenc B“, „Sauvignon B“, „Sémillon B“, „Cabernet franc N“, „Cabernet sauvignon N“, „Cot N“, „Merlot N“ ir „Fer N“). Kai kurios visame pasaulyje žinomos vynuogių veislės („Chardonnay B“, „Chenin B“, „Ugni blanc B“, „Pinot gris G“, „Viognier B“, „Gamay N“, „Pinot noir N“, „Syrah N“) ir vietinių veislių hibridai gerai prisitaikė prie aplinkos sąlygų ir puikiai papildė vynuogynų asortimentą. Pusė produktų parduodama nurodant vieną ar daugiau vynuogių veislių. Mišiniai paprastai atspindi, kaip vietinė vynuogių veislė papildo plačiau žinomas veisles, kurios Gaskonėje auginamos jau apie 15 metų. Sumaniai derinant tradicijas ir naujausias technologijas, galima pasiekti optimalų derliaus potencialą. Baltieji vynai paprastai būna labai gaivaus ir vaisinio aromato, kuriame vyrauja citrusinių ir egzotinių vaisių kvapai. Raudonieji vynai paprastai būna raudonųjų ir juodųjų uogų aromato. Vynai „Côtes de Gascogne“ tarptautiniu mastu garsėja baltaisiais vynais (90 proc. produkcijos), kurie daugiausia yra sausi, nors raudonieji vynai (50 000 hl) taip pat yra įgiję gerą vardą regione, o rožinių vynų (30 000 hl) kiekis pastaraisiais metais labai išaugo. Per beveik 30 metų produkcijos metinis prekybinis potencialas išaugo iki 100 milijonų butelių (750 000 hektolitrų). Fizinės aplinkos ypatybės leidžia nuolat ir gausiai aprūpinti vynmedžius vandeniu, nes vakarinėje vietovės dalyje iškrenta daug kritulių, o rytinėje dalyje dirvožemis pasižymi didele vandens išlaikymo geba. Švelnus klimatas užtikrina, kad vynuogės gerai sunoktų, o tai yra svarbiausias veiksnys norint išgauti pageidaujamus pirminius aromatus. Ši iš esmės kaimo ir žemės ūkio vietovė pritraukia gausų ir vis didėjantį būrį turistų, nes čia žmonės mielai leidžia atostogas, be to, ši vietovė garsėja savo kulinarinėmis tradicijomis, kurios iš dalies grindžiamos daugybe produktų, kuriems suteiktas SKVN arba SGN statusas. SGN „Côtes de Gascogne“ žymimi vynai yra neatsiejama šių kulinarinių tradicijų dalis. Per šimtmečius šios vietovės vynai įgijo labai gerą vardą, ypač Šiaurės Europoje. Gero vardo šis vynas neprarado iki šiol, nes gaminant jį remiamasi tradicinių vietinių vynuogių veislių ir kelių tarptautinių veislių tarpusavio derėjimu. Taikant šiuolaikines technologijas ir remiantis ilgamete vynininkystės tradicija gaminami aromatingi, gaivūs ir švelnūs vynai, kurie puikiai atitinka anglakalbių šalių skonį ir vartojimo įpročius. Šiandien eksportuojama 75 proc. vyno, daugiausia į Šiaurės Europos šalis, o Šiaurės Amerikos ir Azijos rinkos nuolat auga.

Vynuogių produkto kategorija

16.

Pernokusių vynuogių vynas

Ryšio santrauka

Naudodami vynuogių veisles, suteikiančias vynams didelę alkoholio koncentraciją, visų pirma „Gros manseng B“ ir „Petit manseng B“, gamintojai ėmė gaminti baltąjį pernokusių vynuogių vyną.

Pastaraisiais metais prekyba SGN „Côtes de Gascogne“ žymimais pusiau saldžiais ir saldžiais baltaisiais pernokusių vynuogių (iš veislių „Petit manseng“ ir „Gros manseng“) vynais vykdoma labai sėkmingai. „Côtes de Gascogne“ vietovėje taip pat gaminamas vienas iš nedaugelio Prancūzijos baltųjų vynų su žyma „primeur“, kurio kasmet parduodama daugiau nei milijonas butelių.

Patobulėję vynuogininkystės ir vynininkystės metodai (derliaus nuėmimas pasiekus norimą brandą, misos oksidacijos prevencijos būdai) dabar leidžia geriau išsaugoti pirminius aromatus, kuriuos dėl to galima geriau pajusti gatavame produkte. Naudodami vynuogių veisles, suteikiančias vynams didelę alkoholio koncentraciją, visų pirma „Gros manseng B“ ir „Petit manseng B“, gamintojai ėmė gaminti baltąjį pernokusių vynuogių vyną.

Dėl labai įvairaus dirvožemio, reljefo ir klimato sąlygų vynuogių augintojai gali rasti tinkamą aplinką savo auginamoms veislėms. Kadangi ankstyvą rudenį paprastai vyrauja šiltas ir sausas klimatas, baltųjų vynuogių veislės pernoksta ir įgyja didelės alkoholio koncentracijos potencialą, todėl iš pernokusių vynuogių galima gaminti baltuosius vynus.

11.   Kiti taikytini reikalavimai

Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos pavadinimas

1.

Su gamyba geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomo reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos rūšis

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos aprašymas

Pritaikius nukrypti leidžiančią nuostatą nustatyta arčiausiai esanti saugoma geografine nuoroda „Côtes de Gascogne“ žymimų vynų vyndarystės ir gaminimo vietovė apima šias komunas: – Atlanto Pirėnų departamente: – Garleno kantono komunos: visos. – Lembėjaus kantono komunos: visos. – Aukštutinių Pirėnų departamente: – Žemupio Kastelno kantono komunos: visos. – Moburgė kantono komunos: visos. – Landų departamente: – Ero prie Adūro kantono komunos: Aire-sur-l’Adour (Adūro upės kairiajame krante esanti dalis), Bahus-Soubiran, Buanes, Classun, Duhort-Bachen, Eugénie-les-Bains, Latrille, Renung, Saint-Agnet, Saint-Loubouer, Sarron et Vielle-Tursan. – Gabarė kantono komunos: Arx, Baudignan, Estigarde, Herré, Losse, Rimbez-et-Baudiets. – Žono kantono komunos: visos. – Grenado prie Adūro kantono komunos: Artassenx, Bascons, Bordères-et-Lamensans, Grenade-sur-l’Adour, Larrivière-Saint-Savin, Maurrin, Saint-Maurice-sur-Adour. – Rokforo kantono komunos: Arue, Bourriot-Bergonce, Cachen, Lencouacq, Maillas, Pouydesseaux, Retjons, Roquefort, Saint-Gor, Sarbazan, Vielle-Soubiran. – Marsano Vilnevo kantono komunos: Pujo-le-Plan, Saint-Cricq-Villeneuve, Sainte-Foy (kelio iš Bordo į Po vakarinėje pusėje esanti dalis), Villeneuve-de-Marsan (kelio iš Bordo į Po vakarinėje pusėje esanti dalis). – Lo ir Garonos departamente: – Huejeso kantono komunos: Boussès, Durance. – Lavardako kantono komunos: Barbaste, Bruch, Feugarolles, Lavardac, Montesquieu. – Astaforo kantono komunos: visos. – Franseskaso kantono komunos: Lamontjoie, Nomdieu, Saint-Vincent-de-Lamontjoie. – Lapliumo kantono komunos: visos. – Nerako kantono komunos: Calignac, Espiens, Moncaut, Montagnac-sur-Auvignon, Saumont. – Tarno ir Garonos departamente: – Ovilaro kantono komunos: visos.

Vadovaujantis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 5 straipsnio 1 dalimi, arčiausiai esanti vietovė atitinka atitinkamą nustatytų ribų vietovę.

Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos pavadinimas

2.

Su gamyba geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomo reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos rūšis

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos aprašymas

Kai žyma „Indication géographique protégée“ (saugoma geografinė nuoroda) pakeičiama tradicine žyma „Vin de pays“ (krašto vynas), etiketėje pateikiamas Europos Sąjungos SGN logotipas. Saugoma geografinė nuoroda „Côtes de Gascogne“ gali būti papildoma platesnio geografinio vieneto pavadinimu „Sud-ouest“ (Pietvakariai). Atsižvelgiant į specifikacijoje nustatytas taisykles, su saugomos geografinės nuorodos „Côtes de Gascogne“ pavadinimu gali būti nurodomas mažesnės geografinės vietovės pavadinimas „Condomois“. Saugoma geografinė nuoroda „Côtes de Gascogne“ gali būti nurodoma kartu su vienos arba kelių vynuogių veislių pavadinimais. Ženklinant neputojančius vynus, prie saugomos geografinės nuorodos „Côtes de Gascogne“ gali būti nurodomos žymos „primeur“ arba „nouveau“.

Elektroninė nuoroda (URL) į paskelbtą specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/boagri/document_administratif-72ef82d0-3baf-4cc9-b5d7-f8559309f96e


(1)   2024 m. spalio 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2025/27, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1143 papildomas geografinių nuorodų, garantuotų tradicinių gaminių ir neprivalomų kokybės terminų registravimo ir apsaugos taisyklėmis ir panaikinamas Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 664/2014, (OL L, 2025/27, 2025 1 15, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2025/27/oj).


ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/6751/oj

ISSN 1977-0960 (electronic edition)