C-126/0462004J01260010.0001333134412CJ2005 M. SAUSIO 13 D. SPRENDIMAS — BYLA C-126/04HEINEKEN BROUWERIJEN<TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo Teismo</HT> (ketvirtoji kolegija) <HT TYPE="ITALIC">sprendimas</HT></P><P><DATE ISO="20050113">2005 m. sausio 13 d.</DATE><NOTE NOTE.ID="E0001" NUMBERING="STAR"><P>Proceso kalba: olandų.</P></NOTE></P></TI>

Byloje C-126/04

dėl College van Beroep voor het bedrijfsleven (Nyderlandai) 2004 m. vasario 18 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2004 m. kovo 8 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Heineken Brouwerijen BV

prieš

Hoofdproductschap Akkerbouw,

TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas K. Lenaerts (pranešėjas), teisėjai E. Juhász ir M. Ilešič,

generalinė advokatė C. Stix-Hackl,

kancleris R. Grass,

išnagrinėjęs rašytines pastabas, pateiktas:

Heineken Brouwerijen BV, atstovaujamos advokato H. Bronkhorst,

Graikijos vyriausybės, atstovaujamos V. Kontolaimos ir E. Svolopoulou,

Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos M. Balta ir K. Michoel,

Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos F. Clotuche-Duvieusart ir D. W. V. Zijlstra,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinės advokatės nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

<TI><P>Sprendimą</P></TI>1Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1999 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1269/1999 ir dėl 2001 m. balandžio 24 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 822/2001 dėl Bendrijos tarifinių kvotų KN 100300 kodo salykliniams miežiams atidarymo (atitinkamai OL L 151, p. 1 ir OL L 120, p. 1) galiojimo, taip pat dėl 1992 m. birželio 30 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (OL L 181, p. 21), iš dalies pakeisto 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3290/94 dėl žemės ūkio sektoriuje būtinų pritaikomųjų pataisų ir pereinamojo laikotarpio priemonių, kad būtų įgyvendintos daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde sudarytos sutartys (OL L 349, p. 105, toliau - Reglamentas Nr. 1766/92), 10 straipsnio išaiškinimo ir dėl 2001 m. spalio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2023/2001, nustatančio importo muitus grūdų sektoriuje (OL L 273, p. 18), nuostatų išaiškinimo.2Šis prašymas pateiktas byloje Heineken Brouwerijen BV (toliau - Heineken) prieš centrinį žemės ūkio produktų pardavimų biurą (Hoofdproductschap Akkerbouw, toliau - HPA) dėl importo muitų salykliniams miežiams, kuriuos Heineken importavo į Bendriją.<TI><P>Teisinis pagrindas</P></TI>3Reglamento Nr. 1766/92 1 straipsnyje miežiai, pažymėti KN 100300 kodu, priskiriami prie produktų, kuriems taikomos nuostatos dėl bendro grūdų rinkos organizavimo.4Reglamento Nr. 1766/92 10 straipsnis numato:

1.Jei šiame reglamente nenurodyta kitaip, Bendrajame muitų tarife nurodytos muito normos taikomos 1 straipsnyje išvardytiems produktams.2.Nepaisant 1 dalies, muitas, nustatytas importuojamiems produktams, kurių KN kodai yra >...< 1003 >...< yra lygus intervencinei kainai, galiojančiai tokiems produktams importavimo metu ir padidintai 55 %, atėmus tokioms prekių siuntoms taikomą CIF importo kainą. Tačiau šis muitas neturi viršyti Bendrajame muitų tarife numatytos muito normos.

>...<

5Reglamentas Nr. 2023/2001 nustato importo muitus grūdų sektoriuje.61996 m. birželio 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1249/96 dėl Reglamento Nr. 1766/92 taikymo taisyklių (grūdų sektoriaus importo muitų srityje) (OL L 161, p. 125) redakcijos, kuri galiojo iki 2003 m. liepos 1 d., 2 straipsnio 5 dalis numato:

Importo muitai sumažinami vienodu dydžiu, kuris yra >...<

8 (eurai) už toną salykliniams miežiams >...<,

jeigu importuotojas pateikia patvirtinimą, kad įprasta produkto kaina buvo padidinta priemoka už kokybę.

>...<

7Reglamento Nr. 1269/1999 1 straipsnis nurodo:

1.50000 tonų Bendrijos metinė tariflnė kvota aukščiausios rūšies miežiams, kurių kodas yra KN 100300, skirtiems salyklui, naudojamam tam tikro ąžuolinėse statinėse bręstančio alaus gamybai, atidaroma 1999 ir 2000 metams.2.Nustatomas Bendrojo muitu tarifo mokestis lygus 50 % viso galiojančio mokesčio dydžio, be mokesčių sumažinimo, taikomo salyklinių miežių importui importo dieną. (Neoficialus vertimas)

8Reglamento Nr. 822/2001 1 straipsnis taip pat atidaro tą pačią 50000 tonų Bendrijos metinę tariflnę kvotą aukščiausios rūšies miežiams, kurių kodas yra KN 100300, skirtiems salyklui, naudojamam tam tikro ąžuolinėse statinėse bręstančio alaus gamybai 2001 ir 2002 metams.9Reglamentų Nr. 1269/1999 ir Nr. 822/2001 pirma ir antra konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

1)atsižvelgiant į tai, kad užbaigusi derybas dėl GATT (bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos) XXIV straipsnio 6 punkto, Bendrija įsipareigojo išnagrinėti problemas, atsiradusias tais atvejais, kai grūdų tipinių kainų sistemos veikimas sudarė kliūčių prekybai; ir kad tam tikros salyklinių miežių siuntos sukėlė sunkumų;2)atsižvelgiant į tai, kad siekiant panaikinti tokias kliūtis reikėtų atidaryti >...< Bendrijos tarifinę kvotą KN 100300 kodo salykliniams miežiams. (Neoficialus vertimas)

<TI><P>Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai</P></TI>10Heineken yra tarptautiniu mastu alaus gamybos ir pardavimo sektoriuje veikianti įmonė.11HPA 2001 m. spalio 25 d. sprendimu pareikalavo iš Heineken sumokėti 254,82 euro importo muitą už šios įmonės 15177 kg salyklinių miežių importą. 2002 m. spalio 28 d. sprendimu HPA atmetė Heineken pareikštą skundą dėl šio sprendimo.12Heineken šį sprendimą apskundė College van Beroep voor het bedrijfsleven. Kadangi tokie gamintojai, šiuo atveju Heineken, kurie negamina ąžuolinėse statinėse bręstančio alaus, negalėjo pasinaudoti Reglamentuose Nr. 1269/1999 ir Nr. 822/2001 numatytomis tariflnėmis kvotomis 1999 ir 2000 metams, prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikęs teismas klausia, ar šie Bendrijos teisės aktai nėra diskriminaciniai.13Šiomis aplinkybėmis College van Beroep voor het bedrijfsleven nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

1)Ar Reglamentas Nr. 1269/1999 >...< ir Reglamentas Nr. 822/2001 >...<, numatantys Bendrijos tarifines kvotas tik miežių, skirtų ąžuolinėse statinėse bręstančio alaus gamybai, importui, yra suderinami su EB 34 straipsnio 2 dalies antrojoje pastraipoje numatytu bet kokios gamintojų diskriminacijos draudimu?2)Tuo atveju, jei šie reglamentai negalioja, ar susijusios Reglamento >...< Nr. 1766/92 >...< 10 straipsnio 2 dalies ir Reglamento >...< Nr. 2023/2001 >...< nuostatos bet kuriuo atveju reikalauja sumokėti importo muitą už aukščiausios rūšies alaus salyklo gamybai skirtus miežius, kurių kodas yra KN 100300?

<TI><P>Prejudiciniai klausimai</P></TI><TI><P>Pirmas klausimas</P></TI>14Heineken tvirtina, kad nuo 1999 iki 2002 metų Reglamentai Nr. 1269/1999 ir Nr. 822/2001 atidarė tarifines kvotas tik aukščiausios rūšies miežiams, kurių kodas yra KN 100300, skirtiems tam tikros rūšies alaus gamybai. Nagrinėjami reglamentai pažeidė EB 34 straipsnio 2 dalies antrąją pastraipą, nes dėl jų atsirado nepateisinamų skirtumų tarp ąžuolinėse statinėse bręstančio alaus gamybai skirtų miežių ir alaus gamybai kitokiais būdais skirtų miežių.15Atvirkščiai, Graikijos vyriausybė, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Bendrijų Komisija teigia, kad Reglamentai Nr. 1269/1999 ir Nr. 822/2001 nepažeidžia nediskriminavimo principo. Pirma, miežių, skirtų salyklui, naudojamam ąžuolinėse statinėse bręstančio alaus gamybai, tarifinių kvotų atidarymas buvo atliktas atsižvelgiant į Bendrijos rinkos aprūpinimo poreikius ir būtinybę išlaikyti jos pusiausvyrą. Antra, skirtingas požiūris į miežius, skirtus skirtingų rūšių alaus gamybai, yra objektyviai pateisinamas.16Primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką EB 34 straipsnio 2 dalies antroji pastraipa, draudžianti bet kokią diskriminaciją bendros žemės ūkio politikoje, yra tik konkreti bendrojo lygybės principo, reikalaujančio, kad panašios situacijos nebūtų traktuojamos skirtingai, o skirtingos situacijos - vienodai, nebent skirtingas elgesys yra objektyviai pateisinamas, išraiška (žr. 1988 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Ispanija prieš Tarybą, 203/86, Rink. p. 4563, 25 punktą; 1997 m. balandžio 17 d. Sprendimo EARL de Kerlast, C-15/95, Rink. p. I-1961, 35 punktą; 2000 m. balandžio 13 d. Sprendimo Karlsson ir kt, C-292/97, Rink. p. I-2737, 39 punktą ir 2003 m. kovo 6 d. Sprendimo Niemann, C-14/01, Rink. p. I-2279, 49 punktą).17Šiuo atveju, vadovaujantis Reglamento Nr. 1766/92 10 straipsnio 2 dalimi, grūdų importo muitai apskaičiuojami atsižvelgiant, pirma, j intervencinę kainą ir, antra, į importo tipinę kainą, nustatomą remiantis biržos kaina pasaulinėje rinkoje.18Tačiau Reglamentų Nr. 1269/1999 ir Nr. 822/2001 pirma ir antra konstatuojamosios dalys parodo, kad tipinių kainų sistema stabdė prekybą.19Taryba ir Komisija šiuo klausimu teigia, kad pašarinių bei salyklinių miežių importo muitai, jeigu neįmanoma pateikti atskirų pastarųjų miežių biržos kainų, yra apskaičiuojami atsižvelgiant į pašarinių miežių kainą Mineapolio (Jungtinės Amerikos Valstijos) grūdų biržoje. Kadangi salyklinių miežių kaina yra daug aukštesnė nei pašarinių miežių kaina, taikant Reglamento Nr. 1766/92 10 straipsnio 2 dalyje numatytą apskaičiavimą, salyklinių miežių praktiškai neįmanoma importuoti. Reglamento Nr. 1249/96 2 straipsnio 5 dalyje numatytas muitų sumažinimas nėra pakankamas miežių importą veikiančioms prekybos kliūtims pašalinti.20Todėl iš Reglamentų Nr. 1269/1999 ir Nr. 822/2001 pirmos ir antros konstatuojamųjų dalių išplaukia, kad tarifinės kvotos buvo atidarytos būtent siekiant atlyginti už Jungtinių Amerikos Valstijų ginčijamas Bendrijos įsipareigojimų GATT atžvilgiu atsiradusias kliūtis.21Dėl Bendrijos tarifinių kvotų, atidarytų Reglamentais Nr. 1269/1999 ir Nr. 822/2001, taikymo srities apribojimo Taryba ir Komisija nurodo, kad salyklinių miežių Bendrijoje pakanka, tačiau alaus ąžuolinėse statinėse gamybai naudojamų miežių būtina importuoti iš Jungtinių Valstijų. Taigi ąžuolinėse statinėse bręstančio alaus gamintojai priklauso nuo salyklinių miežių importo iš trečiųjų šalių, o kiti Bendrijos gamintojai nesunkiai randa jų alaus gamybai reikalingų miežių Bendrijoje. Kadangi importo muitų mokesčiai buvo per dideli tęsti ąžuolinėse statinėse bręstančio alaus gamybą Bendrijoje, o Reglamento Nr. 1249/96 2 straipsnio 5 dalyje numatyto muitų sumažinimo nepakako prekybos kliūtims, darančioms įtaką ąžuolinėse statinėse bręstančio alaus gamybai naudojamų miežių importui, pašalinti, tarifinių kvotų tik miežiams, naudojamiems tokio alaus gamybai, atidarymas buvo objektyviai pateisinamas. Taip Reglamentai Nr. 1269/1999 ir Reglamentas Nr. 822/2001 sukuria pusiausvyrą tarp Bendrijos įpareigojimų pagal GATT ir įpareigojimų pagal bendro grūdų sektoriaus organizavimą, užtikrindami Bendrijos rinkoje negaminamų miežių aprūpinimą Bendrijoje, kurių kaina, neatidarius tam tikrų kvotų, būtų per didelė.22Iš to išplaukia, kad Bendrijos tariflnių kvotų pagal Reglamentus Nr. 1269/1999 ir Nr. 822/2001 taikymo srities apribojimas yra objektyviai pateisinamas dėl skirtumų tarp, pirma, miežių, skirtų salyklui, naudojamam ąžuolinėse statinėse bręstančio alaus gamyboje, ir, antra, miežių, skirtų kitų rūšių alaus gamybai.23Iš to kas pasakyta, išplaukia, kad pirmo klausimo nagrinėjimas neatskleidė jokių faktų ar aplinkybių, galinčių paveikti Reglamentų Nr. 1269/1999 ir Nr. 822/2001 galiojimą.<TI><P>Antras klausimas</P></TI>24Antras klausimas pateiktas dėl kartu nagrinėjamų Reglamento Nr. 1766/92 10 straipsnio 2 dalies ir Reglamento >...< Nr. 2023/2001 >...< nuostatų, išaiškinimo, tuo atveju, jei Reglamentai Nr. 1269/1999 ir Nr. 822/2001 negaliotų.25Atsižvelgiant į atsakymą į pirmą klausimą, nėra būtina atsakyti į antrą klausimą.<TI><P>Dėl bylos išlaidų</P></TI>26Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti pastarasis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija), nusprendžia:

Pateiktų klausimų nagrinėjimas neatskleidė jokio esminio elemento, galinčio paveikti 1999 m birželio 14 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1269/1999 ir 2001 m balandžio 24 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 822/2001 dėl Bendrijos tarifinių kvotų atidarymo salykliniams miežiams, kurių kodas yra KN 100300, galiojimą.

Parašai.