(1)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES (2) Komisija persvarstė tos direktyvos taikymą bei taikymo sritį ir padarė išvadą, kad tikslai integruoti Sąjungos alternatyvaus investavimo fondų (AIF) rinką, užtikrinti aukštą investuotojų apsaugos lygį ir apsaugoti finansinį stabilumą didžiąja dalimi buvo pasiekti. Tačiau savo peržiūroje Komisija taip pat padarė išvadą, kad reikia suderinti alternatyvaus investavimo fondų valdytojams (AIFV), valdantiems paskolas išduodančius AIF, taikomas taisykles, taip pat patikslinti standartus, taikomus AIFV, kurie perduoda savo funkcijas trečiosioms šalims, užtikrinti vienodą požiūrį į subjektus, teikiančius saugojimo paslaugas (toliau – saugotojai), pagerinti tarpvalstybinę prieigą prie depozitoriumo paslaugų, optimizuoti priežiūros duomenų rinkimą ir palengvinti likvidumo valdymo priemonių naudojimą visoje Sąjungoje. Todėl, siekiant pagerinti Direktyvos 2011/61/ES veikimą ir patenkinti tuos poreikius, būtina atlikti dalinius pakeitimus;

(2)

patikima funkcijų perdavimo tvarka, vienodas požiūris į saugotojus, nuosekliai teikiamos priežiūros ataskaitos, visų pirma panaikinant dubliavimąsi ir nereikalingus reikalavimus, ir suderintas požiūris į likvidumo valdymo priemonių naudojimą taip pat yra būtini kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektams (KIPVPS) valdyti. Todėl taip pat tikslinga iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/65/EB (3), kuria nustatomos KIPVPS ir jų valdymo įmonių leidimų išdavimo ir veiklos taisyklės funkcijų perdavimo, turto saugojimo, priežiūros ataskaitų teikimo ir likvidumo rizikos valdymo srityse;

(3)

2022 m. pabaigoje Sąjungos AIF rinkos grynoji turto vertė siekė 6,8 trln. EUR. Profesionalūs investuotojai Sąjungoje sudaro apie 86 % AIF, kuriuos valdo arba kurių investicinius vienetus ar akcijas platina veiklos leidimą turintys AIFV, ir nustatytos ribos nesiekiantys AIFV, t. y. AIFV, nurodyti Direktyvos 2011/61/ES 3 straipsnio 2 dalyje, grynosios turto vertės sandorių. Sąjungos AIF rinka Sąjungos įmonėms suteikia daugiau kaip 250 mlrd. EUR privačių kreditų, o Sąjungos investuotojams tenka 30 % viso sektoriaus kapitalo. Bendra Sąjungos AIF rinkos apimtis toliau augo ir 2020–2022 m. padidėjo daugiau kaip 15 %, o 2020 m. pabaigoje AIF sudarė trečdalį Europos ekonominės erdvės fondų sektoriaus. Nepaisant to, sektoriui vis dar yra erdvės augti, ir jis gali suteikti instituciniams investuotojams didesnį pasirinkimą bei padidinti kapitalo rinkų sąjungos konkurencingumą;

(4)

siekiant padidinti AIFV veiklos efektyvumą, Direktyvos 2011/61/ES 6 straipsnio 4 dalyje pateiktas papildomų paslaugų sąrašas turėtų būti išplėstas įtraukiant administratoriaus vykdomas užduotis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1011 (4) (toliau – lyginamųjų indeksų administravimas) ir kredito administravimo veiklą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2021/2167 (5). Siekiant išsamumo turėtų būti paaiškinta, kad AIFV, kai jie vykdo tokio administratoriaus užduotis arba teikia kredito paslaugas, atitinkamai turėtų būti taikomi Reglamentas (ES) 2016/1011 ir Direktyva (ES) 2021/2167;

(5)

siekiant padidinti teisinį tikrumą, reikėtų paaiškinti, kad AIF valdymas taip pat gali apimti veiklą, susijusią su paskolų išdavimu AIF vardu ir specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektų administravimu;

(6)

siekiant padidinti teisinį tikrumą AIFV ir KIPVPS valdymo įmonėms dėl paslaugų, kurias jie gali teikti trečiosioms šalims, turėtų būti paaiškinta, kad AIFV ir KIPVPS valdymo įmonėms trečiųjų šalių naudai leidžiama vykdyti tas pačias funkcijas ir veiklą, kurias jie jau vykdo savo valdomų AIF ir KIPVPS atžvilgiu, jei yra tinkamai valdomas bet koks galimas interesų konfliktas, atsiradęs dėl tos funkcijos ar veiklos vykdymo trečiosioms šalims. Tokios funkcijos ir veikla apima, pavyzdžiui, palaikomąsias paslaugas, kaip antai žmogiškuosius išteklius ir informacines technologijas (IT), taip pat portfelio valdymo ir rizikos valdymo paslaugas. Ta galimybė taip pat prisidėtų prie ES AIFV ir KIPVPS valdymo įmonių tarptautinio konkurencingumo, nes būtų sudarytos sąlygos masto ekonomijai ir padedama įvairinti pajamų šaltinius;

(7)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų paaiškinti, kad AIFV, teikiantiems papildomas paslaugas, susijusias su finansinėmis priemonėmis, taikomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/65/ES (6) nustatytos taisyklės. Kalbant apie turtą, kuris nėra finansinės priemonės, turėtų būti reikalaujama, kad AIFV laikytųsi Direktyvos 2011/61/ES reikalavimų;

(8)

siekiant užtikrinti, kad Direktyvoje 2011/61/ES nustatyti reikalavimai, susiję su reikiamais AIFV žmogiškaisiais ištekliais, būtų taikomi vienodai, būtina paaiškinti, kad AIFV, kreipdamasis dėl veiklos leidimo, turėtų kompetentingoms institucijoms pateikti informaciją apie žmogiškuosius ir techninius išteklius, kuriuos jis naudoja savo funkcijoms vykdyti ir, kai taikoma, funkcijų perėmėjams prižiūrėti. AIFV veiklai vykdyti turėtų būti paskirti mažiausiai du fiziniai asmenys, kurie visą darbo dieną dirba AIFV arba yra AIFV vykdomieji nariai arba valdymo organo nariai ir kurių nuolatinė gyvenamoji vieta, t. y. įprastinė gyvenamoji vieta, yra Sąjungoje. Nepaisant to teisės aktais nustatyto minimumo, atsižvelgiant į AIFV dydį bei sudėtingumą ir jo valdomus AIF, gali prireikti daugiau išteklių;

(9)

kai kuriose valstybėse narėse nacionalinėje teisėje arba sektoriaus standartuose nustatyti reikalavimai, susiję su vieno ar kelių AIFV arba KIPVPS valdymo įmonės arba investicinės bendrovės valdymo organo narių nepriklausomumo laipsniu. Tikslinga skatinti AIFV, valdančius AIF, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami neprofesionaliesiems investuotojams, KIPVPS valdymo įmones ir investicines bendroves savo valdymo organo nariu paskirti bent vieną nepriklausomą arba nevykdomąjį direktorių, jei tai įmanoma pagal nacionalinę teisę arba AIFV, KIPVPS valdymo įmonės arba investicinės bendrovės buveinės valstybės narės sektoriaus standartus, siekiant apsaugoti AIF ir KIPVPS bei AIFV valdomų AIF arba KIPVPS investuotojų interesus. Skirdami į tas pareigas, AIFV, KIPVPS valdymo įmonė arba investicinė bendrovė turi užtikrinti, kad tas direktorius savo charakterio ir sprendimų priėmimo aspektais būtų nepriklausomas ir turėtų pakankamai žinių ir patirties, kad galėtų įvertinti, ar AIFV, KIPVPS valdymo įmonė arba investicinė bendrovė valdo tuos AIF arba KIPVPS paisydami geriausių investuotojų interesų;

(10)

AIF investicinius vienetus ar akcijas ne visada tiesiogiai platina AIFV – tai daro vienas ar keli platintojai AIFV vardu arba savo vardu. Ypatingais atvejais gali pasitaikyti, kad nepriklausomas finansų patarėjas platina fondo investicinius vienetus be AIFV žinios. Daugumai fondų platintojų taikomi reguliavimo reikalavimai pagal Direktyvą 2014/65/ES arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/97 (7), kuriais apibrėžiama jų atsakomybės klientų atžvilgiu aprėptis ir mastas. Todėl Direktyvoje 2011/61/ES turėtų būti pripažįstama platinimo susitarimų įvairovė ir atskiriami susitarimai, viena vertus, pagal kuriuos platintojas veikia AIFV vardu (tai turėtų būti laikoma funkcijų perdavimo susitarimu), nuo susitarimų, pagal kuriuos, kita vertus, platintojas veikia savo vardu, kai platina AIF investicinius produktus pagal Direktyvą 2014/65/ES arba naudodamasis gyvybės draudimu pagrįstais investiciniais produktais pagal Direktyvą (ES) 2016/97 – tokiu atveju Direktyvos 2011/61/ES nuostatos dėl funkcijų perdavimo neturėtų būti taikomos, nepriklausomai nuo jokio platinimo susitarimo tarp AIFV ir platintojo;

(11)

funkcijų perdavimas gali sudaryti sąlygas veiksmingai valdyti investicijų portfelius ir įgyti reikiamos patirties konkrečioje geografinėje rinkoje ar turto klasėje. Tačiau svarbu, kad priežiūros institucijos gautų aktualią informaciją apie pagrindinius funkcijų perdavimo tvarkos elementus. Kad būtų galima susidaryti patikimą Sąjungoje vykdomos funkcijų perdavimo veiklos vaizdą, AIFV dėl kiekvieno jų valdomo AIF turėtų reguliariai teikti kompetentingoms institucijoms informaciją apie funkcijų perdavimo susitarimus, pagal kuriuos perduodamos kolektyvinio portfelio valdymo funkcijos, valdytojo nuožiūra vykdomo portfelio valdymo funkcijos arba rizikos valdymo funkcijos. Todėl AIFV turėtų pateikti informaciją apie funkcijų perėmėjus, perduotos veiklos sąrašą ir aprašymą, valdomo AIF turto, kuriam taikomi su portfelio valdymo funkcija susiję perdavimo susitarimai, sumą ir procentinę dalį, aprašymą, kaip AIFV prižiūri, stebi ir kontroliuoja funkcijų perėmėją, informaciją apie perduotų funkcijų perdavimo susitarimus ir funkcijų perdavimo bei perduotų funkcijų perdavimo susitarimų įsigaliojimo ir galiojimo pabaigos datas. Siekiant aiškumo turėtų būti nurodyta, kad duomenys apie valdomų AIF, kuriems taikomi su portfelio valdymo funkcija susiję funkcijų perdavimo susitarimai, turto dydį ir procentinę dalį yra renkami tam, kad būtų susidarytas išsamesnis vaizdas apie funkcijų perdavimą, ir patys savaime šie duomenys nėra įrodomasis rodiklis, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti esminį ar rizikos valdymo veiklos tinkamumą arba priežiūros ar kontrolės priemonių veiksmingumą valdytojo lygmeniu. Tokia informacija turėtų būti perduodama kompetentingoms institucijoms kaip priežiūros ataskaitų teikimo tvarkos, reglamentuojamos Direktyva 2011/61/ES, dalis;

(12)

siekiant užtikrinti vienodą Direktyvos 2011/61/ES taikymą, reikėtų paaiškinti, kad joje nustatytos funkcijų perdavimo taisyklės taikomos visoms tos direktyvos I priede išvardytoms funkcijoms ir tos direktyvos 6 straipsnio 4 dalyje nustatytam papildomų paslaugų sąrašui;

(13)

paskolas teikiantys investiciniai fondai gali būti alternatyvaus realiosios ekonomikos finansavimo šaltinis. Tokie fondai gali suteikti labai svarbų finansavimą Sąjungos mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurioms sunkiau naudotis tradiciniais skolinimo šaltiniais. Tačiau dėl skirtingų nacionalinių reguliavimo metodų atsiranda reglamentavimo arbitražas ir skiriasi investuotojų apsaugos lygis, o tai trukdo sukurti veiksmingą AIF paskolų išdavimo vidaus rinką. Direktyvoje 2011/61/ES turėtų būti pripažįstama AIF teisė išduoti paskolas. Taip pat turėtų būti nustatytos bendros taisyklės, kuriomis būtų siekiama sukurti veiksmingą AIF paskolų išdavimo vidaus rinką, užtikrinti vienodą investuotojų apsaugos lygį Sąjungoje, sudaryti sąlygas AIF plėtoti savo veiklą išduodant paskolas visose valstybėse narėse ir sudaryti palankesnes sąlygas Sąjungos bendrovėms gauti finansavimą – tai pagrindinis 2020 m. rugsėjo 24 d. Komisijos komunikate „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms. Naujas veiksmų planas“ nustatytas kapitalo rinkų sąjungos tikslas. Tačiau, atsižvelgiant į sparčiai augančią neviešo kreditavimo rinką, būtina spręsti galimos mikroprudencinės ir makroprudencinės rizikos, kurią AIF paskolų išdavimas galėtų kelti ir kuri dėl jų galėtų išplisti į platesnę finansų sistemą, problemą. Siekiant pagerinti rizikos valdymą visoje finansų rinkoje ir padidinti skaidrumą investuotojams, reikėtų suderinti taisykles, taikomas AIFV, valdantiems paskolas išduodančius AIF. Siekiant aiškumo šios direktyvos nuostatos, taikomos AIFV, kurie valdo paskolas išduodančius AIF, neturėtų užkirsti kelio valstybėms narėms parengti nacionalinių produktų sistemų, pagal kurias nustatomos tam tikros AIF kategorijos, kurioms taikomos griežtesnės taisyklės;

(14)

paskolų išdavimą ne visada tiesiogiai vykdo AIF. Gali būti atvejų, kai AIF, prieš įgydami poziciją dėl paskolos, suteikia paskolą netiesiogiai per trečiąją šalį arba per specialiosios paskirties subjektą, kuris išduoda paskolą AIF ar AIF vardu arba AIFV arba AIFV vardu AIF atžvilgiu. Siekiant užkirsti kelią Direktyvos 2011/61/ES nuostatų apėjimui, kai tas AIF arba AIFV dalyvauja struktūrizuojant paskolą arba apibrėžiant jos ypatybes ar iš anksto dėl jų susitariant, tai turėtų būti laikoma paskolų išdavimo veikla ir jai turėtų būti taikoma ta direktyva;

(15)

paskolas vartotojams teikiantiems AIF taikomi kitų Sąjungos teisės aktų, taikomų skolinimui vartotojams, reikalavimai, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/48/EB (8) ir Direktyvą (ES) 2021/2167. Tais Sąjungos teisės aktais nustatoma bazinė skolininkų apsauga Sąjungos lygmeniu. Tačiau dėl svarbių viešojo intereso priežasčių valstybės narės turėtų turėti galimybę uždrausti AIF išduoti paskolas vartotojams savo teritorijoje;

(16)

siekiant remti profesionalų AIF valdymą ir sumažinti riziką finansiniam stabilumui, AIFV, valdantys AIF, kurie vykdo paskolų išdavimo veiklą, nepriklausomai nuo to, ar tie AIF atitinka paskolas išduodančių AIF apibrėžtį, turėtų turėti veiksmingą paskolų teikimo politiką, procedūras ir procesus. Jie taip pat turėtų įgyvendinti veiksmingą kredito rizikos vertinimo ir jų kredito portfelio administravimo bei stebėsenos politiką, procedūras ir procesus, jei jų valdomi AIF vykdo paskolų išdavimo veiklą, įskaitant atvejus, kai tie AIF įgyja paskolų poziciją per trečiąsias šalis. Ta politika, procedūros ir procesai turėtų būti proporcingi paskolos suteikimo mastui ir turėtų būti reguliariai peržiūrimi;

(17)

siekiant sumažinti paskolas išduodančių AIF ir kitų finansų rinkų dalyvių tarpusavio sąsajų riziką, turėtų būti reikalaujama, kad tų AIF valdytojai, kai paskolos gavėjas yra finansų įstaiga, diversifikuotų savo riziką ir nustatytų konkrečius rizikos apribojimus;

(18)

siekiant užtikrinti finansų sistemos stabilumą ir vientisumą ir nustatyti proporcingas apsaugos priemones, paskolas išduodantiems AIF turėtų būti taikoma finansinio sverto riba, kuri skirtųsi priklausomai nuo to, ar tie AIF yra atvirojo, ar uždarojo tipo. Atvirojo tipo AIF yra didesnė finansinio stabilumo rizika, nes jų atžvilgiu gali būti taikomas didelio masto išpirkimas. Atsižvelgiant į tikslą išsaugoti finansinį stabilumą, finansinio sverto riba neturėtų priklausyti nuo to, ar paskolas išduodančio AIF investiciniai vienetai ar akcijos platinami profesionaliesiems ir neprofesionaliesiems, ar tik profesionaliesiems investuotojams. Įsipareigojimų metodas užtikrina išsamią ir patikimą sistemą, pagal kurią, vadovaujantis tarptautiniais standartais, apskaičiuojamas finansinis svertas, visų pirma atsižvelgiant į išvestinių finansinių priemonių sukurtą sintetinį svertą. Tie finansinio sverto apribojimai neturėtų trukdyti AIFV buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms nustatyti griežtesnių finansinio sverto ribų, kai manoma, jog tai būtina finansų sistemos stabilumui ir vientisumui užtikrinti;

(19)

siekiant apriboti interesų konfliktus, AIFV ir jų darbuotojai neturėtų gauti paskolų iš jokių AIF, kuriuos jie valdo. Taip pat AIF depozitoriumui ir jo funkcijų perėmėjui, AIFV funkcijų perėmėjui ir jo darbuotojams ir tos pačios grupės kaip AIFV subjektams turėtų būti draudžiama gauti paskolas iš susijusių AIF;

(20)

siekiant išvengti neatsakingo elgesio rizikos ir išlaikyti bendrą AIF išduodamų paskolų kredito kokybę, tokioms paskoloms, kai jos perleidžiamos trečiosioms šalims, turėtų būti taikomi rizikos išlaikymo reikalavimai. Siekiant to paties tikslo, AIFV turėtų būti draudžiama valdyti AIF, kuris teikia paskolas tik tam, kad jas parduotų trečiosioms šalims (toliau – leidimo ir platinimo strategija), neatsižvelgiant į tai, ar tas AIF atitinka paskolas išduodančio AIF apibrėžtį. Paskolos turėtų būti suteikiamos vieninteliu tikslu: siekiant investuoti AIF pritrauktą kapitalą pagal jo investavimo strategiją ir reguliavimo apribojimus. Tačiau AIFV turėtų galėti įgyvendinti tą investavimo strategiją vadovaudamasis AIF investuotojų interesais. Tai reiškia, kad būtinos nukrypti nuo rizikos išlaikymo taisyklių leidžiančios nuostatos, kurios apimtų atvejus, kai dalies paskolos išlaikymas yra nesuderinamas su AIF investavimo strategijos įgyvendinimu arba su AIF ir jo AIFV taikomais reguliavimo reikalavimais, įskaitant produktų reikalavimus. Tie atvejai apima situacijas, kai išlaikydamas dalį paskolos AIF viršytų savo investicijų ar diversifikavimo ribas arba pažeistų reguliavimo reikalavimus, pavyzdžiui, ribojamąsias priemones, priimtas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 215 straipsnį, arba kai pradedamas AIF likvidavimas, arba kai pasikeitė skolininko padėtis, pavyzdžiui, susijungimo arba skolininko įsipareigojimų neįvykdymo atveju, jei AIF investavimo strategija neapima sunkumų paveikto turto valdymo, arba kai pakeičiamas AIF turto paskirstymas ir dėl to AIF nebeturi pozicijų konkrečiame sektoriuje arba konkrečioje turto klasėje. AIFV savo buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų prašymu turėtų pagrįsti savo sprendimą pasinaudoti tokia nuo rizikos išlaikymo taisyklių nukrypti leidžiančia nuostata ir turėtų būti reikalaujama, kad jis nuolat laikytųsi bendrojo principo netaikyti leidimo ir platinimo strategijos;

(21)

dėl AIF turimų ilgalaikių nelikvidžių paskolų gali atsirasti likvidumo neatitikimų, jei AIF atvirojo tipo struktūra suteikia galimybę investuotojams dažnai išpirkti savo investicinius vienetus ar akcijas. Todėl būtina sumažinti riziką, susijusią su terminų keitimu, paskolas išduodantiems AIF nustatant reikalavimą turėti uždarojo tipo struktūrą. Tačiau paskolas išduodantys AIF turėtų galėti veikti kaip atvirojo tipo fondai, jei jie laikosi tam tikrų reikalavimų, įskaitant likvidumo valdymo sistemą, kuria kuo labiau sumažinami likvidumo neatitikimai, užtikrinamas sąžiningas elgesys su investuotojais ir juos prižiūri AIFV buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos. Siekiant užtikrinti nuoseklius kriterijus, pagal kuriuos kompetentingos institucijos nustato, ar paskolas išduodantis AIF gali išlaikyti atvirojo tipo struktūrą, Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (ESMA), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (9), turėtų parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose būtų nustatyti tie kriterijai, tinkamai atsižvelgdama į paskolas išduodančių AIF pobūdį, likvidumo profilį ir pozicijas;

(22)

turėtų būti paaiškinta, kad tais atvejais, kai paskolas išduodantiems AIF arba AIFV, jo valdomo AIF skolinimo veiklos atžvilgiu, taikomi Direktyvoje 2011/61/ES nustatyti reikalavimai ir reikalavimai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (ES) Nr. 345/2013 (10), (ES) Nr. 346/2013 (11) ir (ES) 2015/760 (12), Reglamento (ES) Nr. 345/2013 II skyriuje, Reglamento (ES) Nr. 346/2013 ir Reglamento (ES) 2015/760 II skyriuje nustatyti konkretiems produktams taikomi reikalavimai turėtų būti viršesni už Direktyvoje 2011/61/ES nustatytas bendresnes taisykles;

(23)

dėl galimo paskolas išduodančių AIF turto nelikvidumo ir ilgalaikio pobūdžio AIFV gali būti sunku laikytis pakeistų reguliavimo reikalavimų, nustatytų per jų valdomų AIF gyvavimo ciklą, nedarant poveikio jų investuotojų pasitikėjimui. Todėl tam tikriems reikalavimams, kurie taikomi prieš priimant šią direktyvą įsteigtiems AIF, būtina taikyti pereinamojo laikotarpio nuostatas. Tačiau tokie AIF ir AIFV taip pat turėtų turėti galimybę pasirinkti laikytis tų taisyklių, jei apie tai atitinkamai pranešama AIFV buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Be to, paskolų išdavimui ir paskolas išduodantiems AIF taikomos taisyklės, išskyrus finansinio sverto ir investavimo apribojimus ir reikalavimą paskolas išduodantiems AIF veikti kaip uždarojo tipo fondams, turėtų būti taikomos tik paskoloms, suteiktoms po šios direktyvos įsigaliojimo;

(24)

siekiant remti priežiūros institucijų vykdomą rinkos stebėseną, reikėtų pagerinti informacijos rinkimą ir dalijimąsi ja teikiant priežiūros ataskaitas. Siekiant padidinti veiksmingumą ir sumažinti AIFV administracinę naštą, Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (ES) Nr. 600/2014 (13) ir (ES) 2019/834 (14), ir Europos Centrinio Banko reglamentuose (ES) Nr. 1011/2012 (15) ir (ES) Nr. 1073/2013 (16), galėtų būti panaikinti besidubliuojantys ataskaitų teikimo reikalavimai. Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (EBI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (17), Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (18), ESMA (toliau visos drauge vadinamos Europos priežiūros institucijomis arba EPI) ir Europos Centrinis Bankas (ECB), prireikus padedant kompetentingoms institucijoms, turėtų įvertinti įvairių priežiūros institucijų duomenų poreikius, kad AIFV skirto priežiūros ataskaitų šablono pakeitimai būtų veiksmingi;

(25)

siekiant sumažinti AIFV besidubliuojančius ataskaitų teikimo reikalavimus ir su jais susijusią ataskaitų teikimo naštą bei užtikrinti, kad institucijos veiksmingai pakartotinai naudotų duomenis, AIFV kompetentingoms institucijoms teikiami duomenys turėtų būti prieinami kitoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, EPI ir Europos sisteminės rizikos valdybai (toliau – ESRV), kaip nustatyta 2017 m. gruodžio 7 d. Europos sisteminės rizikos valdybos rekomendacijoje (19), kai tai būtina jų pareigoms vykdyti, taip pat Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nariams tik statistikos tikslais;

(26)

rengiantis būsimiems priežiūros ataskaitų teikimo pareigų pakeitimams, duomenų, kurių gali būti reikalaujama iš AIFV, aprėptis turėtų būti išplėsta pašalinant tos aprėpties apribojimus, daugiausia susijusius su pagrindiniais sandoriais ir pozicijomis arba sandorio šalimis, ir pridedant kitų kategorijų duomenis, kurie turi būti teikiami kompetentingoms institucijoms. Jei ESMA nustato, kad yra pagrindo periodiškai atskleisti visą portfelio informaciją priežiūros institucijoms, Direktyvos 2011/61/ES nuostatomis turėtų būti atsižvelgta į būtiną informacijos teikimo aprėpties išplėtimą;

(27)

siekiant užtikrinti nuoseklų priežiūros ataskaitų teikimo pareigų suderinimą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai deleguotaisiais aktais priimti techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius, kad būtų nustatytas AIFV priežiūros ataskaitų teikimo proceso standartizavimo turinys, formos ir procedūros, taip pakeičiant pagal Direktyvos 2011/61/ES 24 straipsnį priimtame deleguotajame akte nustatytą informacijos teikimo šabloną, taip pat ataskaitų teikimo dažnumą ir laiką. Kiek tai susiję su privaloma pateikti informacija apie funkcijų perdavimo tvarką, techniniuose reguliavimo standartuose ir toliau turėtų būti nustatytas tik tinkamas tokios teiktinos informacijos standartizacijos lygis. Į tuos techninius reguliavimo standartus neturėtų būti įtraukti jokie elementai, kurie nėra numatyti Direktyvoje 2011/61/ES;

(28)

siekiant standartizuoti priežiūros ataskaitų teikimo procesą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti ESMA parengtus techninius įgyvendinimo standartus, susijusius su AIFV ataskaitų formatu, duomenų standartais ir metodais bei tvarka. Komisija turėtų priimti tuos techninius įgyvendinimo standartus pasitelkdama įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį;

(29)

siekiant užtikrinti veiksmingesnį reagavimą į likvidumo problemas nepalankiausiomis rinkos sąlygomis ir geriau apsaugoti investuotojus, Direktyvoje 2011/61/ES turėtų būti nustatytos taisyklės 2017 m. gruodžio 7 d. ESRV rekomendacijai įgyvendinti;

(30)

kad bet kurioje valstybėje narėje įsisteigę atvirojo tipo AIF AIFV galėtų susidoroti su investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo paraiškų keliamu spaudimu nepalankiausiomis rinkos sąlygomis, AIFV turėtų laikytis reikalavimo iš Direktyvos 2011/61/ES V priedo 2–8 punktuose pateikto suderinto sąrašo pasirinkti ir į AIF taisykles arba steigimo dokumentus įtraukti bent dvi likvidumo valdymo priemones. Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, kai AIFV valdo AIF, kuriam yra išduotas pinigų rinkos fondo veiklos leidimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1131 (20), AIFV turėtų galėti nuspręsti iš to sąrašo pasirinkti tik vieną likvidumo valdymo priemonę. Tos likvidumo valdymo priemonės turėtų atitikti AIF investavimo strategiją, likvidumo profilį ir išpirkimo politiką. AIFV turėtų aktyvuoti tokias likvidumo valdymo priemones, kai to reikia AIF investuotojų interesams apsaugoti. Be to, atvirojo tipo AIF AIFV išskirtinėmis aplinkybėmis ir kai tai pateisinama atsižvelgiant į AIF investuotojų interesus, visada turėtų turėti galimybę laikinai sustabdyti pasirašymą, atpirkimą ir išpirkimą arba aktyvuoti atskirtines sąskaitas. Kai AIFV priima sprendimą sustabdyti pasirašymą, atpirkimą ir išpirkimą ir pasirašymą, jis turėtų nepagrįstai nedelsdamas apie tai pranešti savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Jei AIFV nusprendžia aktyvuoti arba deaktyvuoti atskirtines sąskaitas, jis per pagrįstą laikotarpį prieš aktyvuodamas arba deaktyvuodamas tą likvidumo valdymo priemonę turėtų apie tai pranešti savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms. AIFV taip pat turėtų pranešti savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms, jei jis aktyvuoja arba deaktyvuoja kurią nors kitą likvidumo valdymo priemonę tokiu būdu, kuris nėra įprastas veiklos būdas, numatytas AIF taisyklėse arba steigimo dokumentuose. Tai leistų priežiūros institucijoms geriau valdyti galimą likvidumo įtampos šalutinį poveikį platesnei rinkai;

(31)

visų pirma, ir siekiant sustiprinti investuotojų apsaugą, turėtų būti nurodyta, kad išpirkimas natūra neprofesionaliesiems investuotojams nėra tinkamas ir todėl turėtų būti aktyvuojamas tik siekiant patenkinti profesionaliųjų investuotojų išpirkimo prašymus. Sykiu reikėtų spręsti nevienodų sąlygų taikymo išperkantiems investuotojams ir kitiems investicinių vienetų savininkams ar akcininkams rizikos klausimą;

(32)

kad investuotojai galėtų priimti sprendimą dėl investavimo atsižvelgdami į jiems priimtiną riziką ir likvidumo poreikius, jie turėtų būti informuojami apie likvidumo valdymo priemonių naudojimo sąlygas;

(33)

siekiant užtikrinti nuoseklų atvirojo tipo fondų AIFV vykdomo likvidumo rizikos valdymo suderinimą ir sudaryti palankesnes sąlygas rinkos ir priežiūros konvergencijai, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai deleguotaisiais aktais priimti techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius, kad būtų nustatytos Direktyvos 2011/61/ES V priede nurodytų likvidumo valdymo priemonių ypatybės, deramai atsižvelgiant į investavimo strategijų ir AIF pagrindinio turto įvairovę. Tie techniniai reguliavimo standartai turėtų būti priimami remiantis ESMA parengtu projektu ir jais turėtų būti neribojama AIFV galimybė naudoti bet kokią tinkamą likvidumo valdymo priemonę visoms turto klasėms, jurisdikcijoms ir rinkos sąlygoms. Siekiant Sąjungoje užtikrinti vienodą investuotojų apsaugos lygį, ESMA turėtų parengti AIFV vykdomo likvidumo valdymo priemonių pasirinkimo ir kalibravimo gaires. Tose gairėse turėtų būti pripažįstama, kad pagrindinė atsakomybė už likvidumo rizikos valdymą ir toliau tenka AIFV;

(34)

depozitoriumai atlieka svarbų vaidmenį apsaugant investuotojų interesus ir turėtų turėti galimybę vykdyti savo pareigas nepriklausomai nuo saugotojo, kuris saugo AIF turtą, tipo. Todėl, kai jie AIF teikia saugojimo paslaugas, centrinius vertybinių popierių depozitoriumus (CVPD) būtina įtraukti į saugojimo grandinę, siekiant užtikrinti, kad visais atvejais tarp AIF turto saugotojo ir depozitoriumo būtų stabilus informacijos srautas. Siekiant išvengti bereikalingo darbo, depozitoriumai neturėtų atlikti ex ante išsamaus patikrinimo tais atvejais, kai jie ketina perduoti saugojimą CVPD;

(35)

siekiant pagerinti bendradarbiavimą priežiūros srityje ir veiksmingumą, AIFV priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta galimybė to AIFV buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikti pagrįstą prašymą imtis priežiūros veiksmų prieš jį;

(36)

siekiant pagerinti bendradarbiavimą priežiūros srityje, ESMA turėtų turėti galimybę prašyti, kad kompetentinga institucija ESMA pristatytų atvejį, kai tas atvejis turi tarpvalstybinį poveikį ir galėtų daryti poveikį investuotojų apsaugai arba finansiniam stabilumui. ESMA atliekama tokių atvejų analizė suteiktų galimybę kitoms kompetentingoms institucijoms geriau suprasti aptartus klausimus, padėtų ateityje užkirsti kelią panašiems atvejams bei apsaugoti AIF rinkos vientisumą;

(37)

siekiant remti priežiūros konvergenciją funkcijų perdavimo srityje, ESMA turėtų gauti išsamesnę informaciją, kaip visose valstybėse narėse taikoma ši direktyva, be kita ko, tinkamos funkcijų perdavimo tvarkos priežiūros ir kontrolės srityje. Tuo tikslu prieš kitas direktyvų 2009/65/EB ir 2011/61/ES peržiūras ji turėtų remtis ataskaitų teikimo kompetentingoms institucijoms pareigomis ir naudotis savo priežiūros konvergencijos įgaliojimais funkcijų perdavimo srityje. ESMA turėtų pateikti ataskaitą, kurioje analizuojama rinkos praktika, susijusi su funkcijų perdavimu ir funkcijų perdavimo taisyklių laikymusi, taip pat esminiais reikalavimais, pvz., su žmogiškaisiais ir techniniais ištekliais susijusiais reikalavimais, kuriuos AIFV, valdymo įmonės ir jų funkcijų perėmėjai naudoja savo funkcijoms vykdyti;

(38)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/2088 (21) nustatomos suderintos skaidrumo taisyklės, kurias turi taikyti finansų rinkos dalyviai ir finansų patarėjai, kiek tai susiję su tvarumo rizikos integravimu, neigiamo poveikio tvarumui jų procesuose paisymu ir su tvarumu susijusios informacijos apie finansinius produktus teikimu. Finansų rinkų dalyviams ir finansų patarėjams svarbu laikytis horizontaliojo požiūrio į skaidrumo taisykles tvarumo srityje. AIF ir KIPVPS gali svariai prisidėti prie kapitalo rinkų sąjungos kūrimo. AIF ir KIPVPS rinkos augimas taip pat turi derėti su kitais Sąjungos tikslais, todėl turėtų būti orientuojamasi į tvaraus augimo skatinimą. AIFV ir KIPVPS valdymo įmonės turėtų sugebėti įrodyti, kad nuolat laikosi savo įsipareigojimų pagal Reglamentą (ES) 2019/2088. Todėl AIFV ir KIPVPS valdymo įmonės turėtų įtraukti aplinkos, socialinius ir valdymo (ASV) parametrus į valdymo ir rizikos valdymo taisykles, naudojamas jų investiciniams sprendimams pagrįsti. AIFV ir KIPVPS valdymo įmonės priimdamos savo investicinius sprendimus ir vertindamos atitinkamą riziką, įskaitant aplinkos, socialinę ir valdymo riziką, taip pat turėtų taikyti valdymo ir rizikos valdymo taisykles. Tai dar svarbiau tais atvejais, kai AIFV ir KIPVPS valdymo įmonės įsipareigoja taikyti jų valdomų AIF ir KIPVPS tvarių investicijų politiką. Tie investavimo sprendimai turėtų būti priimami ir rizikos vertinimai turėtų būti vykdomi paisant geriausių AIF ir KIPVPS investuotojų interesų. ESMA turėtų atnaujinti savo gaires dėl patikimos atlyginimų nustatymo politikos pagal Direktyvą 2011/61/ES ir Direktyvą 2009/65/EB, kiek tai susiję su paskatų derinimu su ASV rizika atlyginimų nustatymo politikoje;

(39)

KIPVPS investicinius vienetus ar akcijas ne visada tiesiogiai platina valdymo įmonė – tai daro vienas ar keli platintojai valdymo įmonės vardu arba savo vardu. Ypatingais atvejais gali pasitaikyti, kad nepriklausomas finansų patarėjas platina KIPVPS investicinius vienetus be valdymo įmonės žinios. Daugumai fondų platintojų taikomi reguliavimo reikalavimai pagal Direktyvą 2014/65/ES arba Direktyvą (ES) 2016/97, kuriais apibrėžiama jų atsakomybės klientų atžvilgiu aprėptis ir mastas. Todėl Direktyvoje 2009/65/EB turėtų būti pripažįstama platinimo susitarimų įvairovė ir atskiriami susitarimai, viena vertus, pagal kuriuos platintojas veikia valdymo įmonės vardu (tai turėtų būti laikoma funkcijų perdavimo susitarimu), nuo susitarimų, pagal kuriuos, kita vertus, platintojas veikia savo vardu, kai platina KIPVPS investicinius vienetus pagal Direktyvą 2014/65/ES arba naudodamasis gyvybės draudimu pagrįstais investiciniais produktais pagal Direktyvą (ES) 2016/97 – tokiu atveju Direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl funkcijų perdavimo neturėtų būti taikomos, nepriklausomai nuo jokio platinimo susitarimo tarp valdymo įmonės ir platintojo;

(40)

kai kuriose koncentruotose rinkose konkurencinga depozitoriumų paslaugų pasiūla yra nepakankama. Siekiant pašalinti tą trūkumą, dėl kurio gali padidėti AIFV išlaidos ir sumažėti AIF rinkos veiksmingumas, valstybės narės turėtų turėti galimybę leisti savo kompetentingoms institucijoms paskirti depozitoriumą, įsteigtą kitoje valstybėje narėje. Ta galimybe turėtų būti naudojamasi tik įvykdžius šioje direktyvoje nustatytas sąlygas ir gavus išankstinį AIF kompetentingų institucijų pritarimą. Kadangi sprendimas leisti paskirti kitoje valstybėje narėje įsteigtą depozitoriumą neturėtų būti automatinis, net kai tos sąlygos tenkinamos, kompetentingos institucijos turėtų priimti tą sprendimą tik kiekvienu konkrečiu atveju įvertinusios atitinkamų depozitoriumo paslaugų trūkumą AIF buveinės valstybėje narėje, atsižvelgdamos į to AIF investavimo strategiją;

(41)

vykdydama Direktyvos 2011/61/ES peržiūrą Komisija sykiu turėtų atlikti nukrypti leidžiančios nuostatos, pagal kurią galima paskirti kitoje valstybėje narėje įsteigtą depozitoriumą, vertinimą, ir tos nukrypti leidžiančios nuostatos aprėpties dalinio keitimo, atsižvelgiant į kapitalo rinkų sąjungos tikslus, galimą naudą ir riziką, įskaitant poveikį investuotojų apsaugai, finansiniam stabilumui, priežiūros veiksmingumui ir rinkos pasirinkimo galimybėms;

(42)

suteikiant galimybę paskirti depozitoriumą, įsteigtą kitoje valstybėje narėje, turėtų būti užtikrinta didesnė priežiūros aprėptis. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad depozitoriumas bendradarbiautų ne tik su savo kompetentingomis institucijomis, bet ir su AIF, kuriam paskirtas depozitoriumas, kompetentingomis institucijomis ir tą AIF valdančio AIFV buveinės valstybės narės kompetentingomis institucijomis, jei tos kompetentingos institucijos yra kitoje valstybėje narėje nei depozitoriumo valstybė narė;

(43)

siekiant geriau apsaugoti investuotojus, turėtų būti padidintas AIFV teikiamos informacijos srautas AIF investuotojams. Kad AIF investuotojai galėtų geriau stebėti AIF sąnaudas, AIFV turėtų nurodyti mokesčius, rinkliavas ir išlaidas, kuriuos padengia AIFV ir kurie vėliau tiesiogiai ar netiesiogiai priskiriami AIF arba bet kuriai iš jo investicijų. AIFV turėtų periodiškai teikti informaciją apie visus tokius mokesčius, rinkliavas ir išlaidas. Taip pat turėtų būti reikalaujama, kad AIFV praneštų investuotojams apie jiems išduotų paskolų portfelio sudėtį;

(44)

siekiant padidinti rinkos skaidrumą ir veiksmingai panaudoti turimus AIF rinkos duomenis, ESMA turėtų būti leidžiama atskleisti turimus rinkos duomenis apibendrinta arba suvestinės forma, ir dėl tos priežasties konfidencialumo standartas turėtų būti sušvelnintas, kad tokius duomenis būtų galima naudoti;

(45)

reikalavimai trečiųjų valstybių subjektams, galintiems patekti į vidaus rinką, turėtų būti suderinti su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/849 (22) nustatytais standartais. Jie taip pat turėtų būti suderinti su standartais, nustatytais bendruose veiksmuose, kurių valstybės narės imasi dėl mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų, kaip nurodyta Tarybos išvadose dėl atnaujinto mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo. Visų pirma ne ES AIF, pavienėse valstybėse narėse veikiantys ne ES AIFV ir trečiojoje valstybėje įsteigti depozitoriumai neturėtų būti įsikūrę nei didelės rizikos trečiojoje valstybėje, kaip nurodyta Direktyvoje (ES) 2015/849, nei trečiojoje valstybėje, kuri laikoma nebendradarbiaujančia mokesčių klausimais; tam tikrais atvejais jiems turėtų būti taikomas lengvatinis laikotarpis, jei pagal tą direktyvą valstybė vėliau nustatoma kaip didelės rizikos trečioji valstybė arba įtraukiama į mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą. Reikalavimais taip pat turėtų būti užtikrintas tinkamas ir veiksmingas keitimasis informacija mokesčių klausimais vadovaujantis tarptautiniais standartais, pavyzdžiui, standartais, nustatytais EBPO pavyzdinės sutarties dėl pajamų ir kapitalo apmokestinimo 26 straipsnyje;

(46)

Direktyva 2009/65/EB turėtų būti užtikrinama, kad KIPVPS valdymo įmonėms būtų taikomos panašios sąlygos kaip AIFV, kai nėra pagrindo išlaikyti KIPVPS ir AIFV reguliavimo skirtumų. Taip būtų funkcijų perdavimo tvarkos, saugotojų reguliavimo tvarkos, priežiūros ataskaitų teikimo reikalavimų ir likvidumo valdymo priemonių prieinamumo bei naudojimo atvejais;

(47)

siekiant užtikrinti vienodą esminių reikalavimų KIPVPS valdymo įmonėms taikymą, turėtų būti paaiškinta, kad valdymo įmonė, kreipdamasi dėl leidimo, kompetentingoms institucijoms turėtų pateikti informaciją apie žmogiškuosius ir techninius išteklius, kuriuos ji naudoja savo funkcijoms vykdyti ir, kai taikoma, savo funkcijų perėmėjams prižiūrėti. Valdymo įmonės veiklai vykdyti turėtų būti paskirti mažiausiai du fiziniai asmenys, kurie visą darbo dieną dirba valdymo įmonėje arba yra valdymo įmonės vykdomieji nariai arba valdymo organo nariai ir kurių nuolatinė gyvenamoji vieta, t. y. įprastinė gyvenamoji vieta, yra Sąjungoje. Nepaisant to teisės aktais nustatyto minimumo, atsižvelgiant į valdymo įmonės ir KIPVPS, kurį ji valdo, dydį ir sudėtingumą, gali prireikti daugiau išteklių;

(48)

siekiant suderinti direktyvų 2009/65/EB ir 2011/61/ES teisines sistemas, susijusias su funkcijų perdavimu, turėtų būti reikalaujama, kad KIPVPS valdymo įmonės kompetentingoms institucijoms pagrįstų savo funkcijų perdavimą ir pateiktų objektyvias to perdavimo priežastis;

(49)

funkcijų perdavimas gali sudaryti sąlygas veiksmingai valdyti investicijų portfelius ir įgyti reikiamos patirties konkrečioje geografinėje rinkoje ar turto klasėje. Tačiau svarbu, kad priežiūros institucijos gautų aktualią informaciją apie pagrindinius funkcijų perdavimo tvarkos elementus. Kad būtų galima susidaryti patikimą funkcijų perdavimo veiklos Sąjungoje vaizdą, valdymo įmonės turėtų reguliariai teikti kompetentingoms institucijoms informaciją apie funkcijų perdavimo susitarimus, pagal kuriuos perduodamos kolektyvinio portfelio valdymo funkcijos, valdytojo nuožiūra vykdomo portfelio valdymo funkcijos arba rizikos valdymo funkcijos. Todėl valdymo įmonės kiekvieno jų valdomo KIPVPS atveju turėtų pateikti informaciją apie funkcijų perėmėjus, perduotos veiklos sąrašą ir aprašymą, valdomo KIPVPS turto, kuriam taikoma su portfelio valdymo funkcija susijusi funkcijų perdavimo tvarka, sumą ir procentinę dalį, aprašymą, kaip valdymo įmonė prižiūri, stebi ir kontroliuoja funkcijų perėmėją, informaciją apie tolesnio funkcijų perdavimo tvarką ir funkcijų perdavimo bei tolesnio funkcijų perdavimo tvarkos įsigaliojimo ir galiojimo pabaigos datas. Siekiant aiškumo turėtų būti nurodyta, kad duomenys apie valdomų AIF, kuriems taikomi su portfelio valdymo funkcija susiję funkcijų perdavimo susitarimai, turto dydį ir procentinę dalį yra renkami tam, kad būtų susidarytas išsamesnis vaizdas apie funkcijų perdavimą, ir patys savaime šie duomenys nėra įrodomasis rodiklis, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti esminį ar rizikos valdymo veiklos tinkamumą arba priežiūros ar kontrolės priemonių veiksmingumą valdytojo lygmeniu. Tokia informacija turėtų būti perduodama kompetentingoms institucijoms kaip priežiūros ataskaitų teikimo tvarkos, reglamentuojamos Direktyva 2009/65/EB, dalis;

(50)

siekiant užtikrinti vienodą Direktyvos 2009/65/EB taikymą, turėtų būti paaiškinta, kad joje nustatytos funkcijų perdavimo taisyklės taikomos visoms tos direktyvos II priede išvardytoms funkcijoms ir tos direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje nustatytam papildomų paslaugų sąrašui;

(51)

siekiant dar labiau suderinti AIFV ir KIPVPS taikomas funkcijų perdavimo taisykles ir užtikrinti vienodesnį direktyvų 2011/61/ES ir 2009/65/EB taikymą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais nustatomos KIPVPS valdymo įmonės funkcijų perdavimo trečiajai šaliai sąlygos ir sąlygos, kuriomis KIPVPS valdymo įmonė gali būti laikoma pašto dėžutės funkcijas atliekančiu subjektu ir todėl nebegali būti laikoma KIPVPS valdytoja. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (23) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(52)

šia direktyva turėtų būti įgyvendinama 2017 m. gruodžio 7 d. ESRV rekomendacija, kuria siekiama suderinti likvidumo valdymo priemones ir atvirojo tipo fondų, kurie apima ir KIPVPS, valdytojų naudojimąsi jomis, kad būtų galima veiksmingiau reaguoti į likvidumo problemas nepalankiausiomis rinkos sąlygomis ir geriau apsaugoti investuotojus;

(53)

siekiant, kad bet kurioje valstybėje narėje įsisteigę KIPVPS galėtų susidoroti su investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo paraiškų keliamu spaudimu nepalankiausiomis rinkos sąlygomis, jie turėtų laikytis reikalavimo iš Direktyvos 2009/65/EB IIA priedo 2–8 punktuose pateikto suderinto sąrašo pasirinkti ir į savo taisykles arba steigimo dokumentus įtraukti bent dvi likvidumo valdymo priemones. Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, KIPVPS, kuriam yra išduotas pinigų rinkos fondo veiklos leidimas pagal Reglamentą (ES) 2017/1131, turėtų galėti nuspręsti iš to sąrašo pasirinkti tik vieną likvidumo valdymo priemonę. Tos likvidumo valdymo priemonės turėtų atitikti KIPVPS investavimo strategiją, likvidumo profilį ir išpirkimo politiką. KIPVPS turėtų aktyvuoti tokias likvidumo valdymo priemones, kai to reikia jo investuotojų interesams apsaugoti. Be to, KIPVPS išskirtinėmis aplinkybėmis ir kai tai pateisinama atsižvelgiant į KIPVPS investuotojų interesus, visada turėtų turėti galimybę laikinai sustabdyti pasirašymą, atpirkimą ir išpirkimą arba aktyvuoti atskirtines sąskaitas. Kai KIPVPS priima sprendimą sustabdyti pasirašymą, atpirkimą ir išpirkimą, jis turėtų nepagrįstai nedelsdamas apie tai pranešti savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Jei KIPVPS nusprendžia aktyvuoti arba deaktyvuoti atskirtines sąskaitas, jis per pagrįstą laikotarpį prieš aktyvuodamas arba deaktyvuodamas tą likvidumo valdymo priemonę turėtų apie tai pranešti savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms. KIPVPS taip pat turėtų pranešti savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms, jei jis aktyvuoja arba deaktyvuoja kurią nors kitą likvidumo valdymo priemonę tokiu būdu, kuris nėra įprastas veiklos būdas, numatytas fondo taisyklėse arba KIPVPS steigimo dokumentuose. Tai leistų priežiūros institucijoms geriau valdyti galimą likvidumo įtampos šalutinį poveikį platesnei rinkai;

(54)

visų pirma, ir siekiant sustiprinti investuotojų apsaugą, turėtų būti nurodyta, kad išpirkimas natūra neprofesionaliesiems investuotojams nėra tinkamas ir todėl turėtų būti aktyvuojamas tik siekiant patenkinti profesionaliųjų investuotojų išpirkimo prašymus. Sykiu turėtų būti sprendžiamas nevienodų sąlygų taikymo išperkantiems investuotojams ir kitiems investicinių vienetų savininkams rizikos klausimas;

(55)

kad KIPVPS investuotojai galėtų priimti sprendimą dėl investavimo atsižvelgdami į jiems priimtiną riziką ir likvidumo poreikius, jie turėtų būti informuojami apie likvidumo valdymo priemonių naudojimo sąlygas;

(56)

siekiant užtikrinti nuoseklų KIPVPS vykdomo likvidumo rizikos valdymo suderinimą ir sudaryti palankesnes sąlygas rinkos ir priežiūros konvergencijai, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai deleguotaisiais aktais priimti techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius, kad būtų nustatytos Direktyvos 2009/65/EB IIA priede nurodytų likvidumo valdymo priemonių ypatybės, deramai atsižvelgiant į investavimo strategijų ir KIPVPS pagrindinio turto įvairovę. Tie techniniai reguliavimo standartai turėtų būti priimami remiantis ESMA parengtu projektu ir jais turėtų būti neribojama KIPVPS galimybė naudoti bet kokią tinkamą likvidumo valdymo priemonę visoms turto klasėms, jurisdikcijoms ir rinkos sąlygoms. Siekiant Sąjungoje užtikrinti vienodą investuotojų apsaugos lygį, ESMA turėtų parengti valdymo įmonių vykdomo likvidumo valdymo priemonių pasirinkimo ir kalibravimo gaires. Tose gairėse turėtų būti pripažįstama, kad pagrindinė atsakomybė už likvidumo rizikos valdymą ir toliau tenka KIPVPS;

(57)

siekiant remti priežiūros institucijų vykdomą rinkos stebėseną, turėtų būti pagerintas informacijos rinkimas ir dalijimasis ja teikiant priežiūros ataskaitas nustatant KIPVPS priežiūros ataskaitų teikimo pareigas. Siekiant padidinti veiksmingumą ir sumažinti valdymo įmonių administracinę naštą, Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, visų pirma reglamentuose (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) 2019/834, taip pat reglamentuose (ES) Nr. 1011/2012 ir (ES) Nr. 1073/2013, galėtų būti panaikinti besidubliuojantys ataskaitų teikimo reikalavimai. EPI ir ECB, prireikus padedant nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, turėtų įvertinti įvairių priežiūros institucijų duomenų poreikius, kad būtų užtikrinta, jog informacija, kurią reikia pateikti pagal KIPVPS priežiūros ataskaitų šabloną, būtų pakankama;

(58)

siekiant sumažinti KIPVPS besidubliuojančius ataskaitų teikimo reikalavimus ir su jais susijusią ataskaitų teikimo naštą bei užtikrinti, kad institucijos veiksmingai pakartotinai naudotų duomenis, KIPVPS kompetentingoms institucijoms teikiami duomenys turėtų būti prieinami kitoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, ESMA, kitoms EPI ir ESRV, kai tai būtina jų pareigoms vykdyti, taip pat ECBS nariams tik statistikos tikslais;

(59)

siekiant užtikrinti nuoseklų priežiūros ataskaitų teikimo pareigų suderinimą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai deleguotaisiais aktais priimti techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius ir 15 straipsnį, kad būtų nustatytas valdymo įmonių priežiūros ataskaitų teikimo proceso standartizavimo turinys, formos ir procedūros, taip pat ataskaitų teikimo dažnumas ir laikas. Kiek tai susiję su privaloma pateikti informacija apie funkcijų perdavimo tvarką, techniniuose reguliavimo standartuose ir toliau turėtų būti nustatytas tik tinkamas tokios teiktinos informacijos standartizacijos lygis. Tie techniniai reguliavimo standartai turėtų būti priimami remiantis ESMA parengtu projektu. Į tuos techninius reguliavimo standartus neturėtų būti įtraukti jokie elementai, kurie nėra numatyti Direktyvoje 2009/65/EB;

(60)

siekiant standartizuoti priežiūros ataskaitų teikimo procesą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti ESMA parengtus techninius įgyvendinimo standartus, susijusius su valdymo įmonių ataskaitų formatu, duomenų standartais ir metodais bei tvarka. Komisija turėtų priimti tuos techninius įgyvendinimo standartus pasitelkdama įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį;

(61)

siekiant užtikrinti investuotojų apsaugą ir visų pirma užtikrinti, kad visais atvejais tarp KIPVPS turto saugotojo ir depozitoriumo būtų stabilus informacijos srautas, depozitoriumo tvarka turėtų būti išplėsta, kad į saugojimo grandinę būtų įtraukti CVPD, jei jie teikia saugojimo paslaugas KIPVPS. Siekiant išvengti bereikalingo darbo, depozitoriumai neturėtų atlikti ex ante išsamaus patikrinimo tais atvejais, kai jie ketina perduoti saugojimą CVPD;

(62)

siekiant pagerinti bendradarbiavimą priežiūros srityje ir veiksmingumą, KIPVPS priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta galimybė KIPVPS buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai pateikti pagrįstą prašymą imtis priežiūros veiksmų prieš tą KIPVPS;

(63)

siekiant pagerinti bendradarbiavimą priežiūros srityje, ESMA turėtų turėti galimybę prašyti, kad kompetentinga institucija ESMA pristatytų atvejį, kai tas atvejis turi tarpvalstybinį poveikį ir galėtų daryti poveikį investuotojų apsaugai arba finansiniam stabilumui. ESMA atliekama tokių atvejų analizė suteiktų galimybę kitoms kompetentingoms institucijoms geriau suprasti aptartus klausimus, padėtų ateityje užkirsti kelią panašiems atvejams ir apsaugoti KIPVPS rinkos vientisumą;

(64)

nepaisant šiuo metu taikomų slaptumo taisyklių, reikėtų tobulinti kompetentingų institucijų ir mokesčių administratorių keitimąsi informacija. Toks keitimasis informacija turėtų atitikti nacionalinę teisę ir, jei informacija gaunama iš kitos valstybės narės, ji turėtų būti atskleidžiama tik gavus aiškų ją atskleidusios kompetentingos institucijos sutikimą;

(65)

direktyvose 2011/61/ES ir 2009/65/EB reikalaujama, kad AIFV ir KIPVPS valdymo įmonės veiktų deramai profesionaliai, apdairiai ir stropiai, atsižvelgdami į savo valdomų investicinių fondų ir jų investuotojų interesus. Todėl valstybės narės turėtų reikalauti, kad AIFV ir KIPVPS valdymo įmonės veiktų dorai ir sąžiningai, kai tai susiję su mokesčiais ir išlaidomis, kuriuos turi padengti investuotojai. 2020 m. ESMA parengė priežiūros instrukcijas, kuriomis siekiama skatinti AIF ir KIPVPS išlaidų priežiūros konvergenciją ir parengti kriterijų rinkinį, kuris padėtų kompetentingoms institucijoms įvertinti nepagrįstų išlaidų sąvoką ir prižiūrėti, kaip laikomasi pareigos investuotojams netaikyti nepagrįstų išlaidų. Tais kriterijais siekiama pateikti gaires kompetentingoms institucijoms, sykiu skatinant priežiūros konvergenciją kapitalo rinkų sąjungos kontekste. Tačiau šiuo metu, nesant aiškios nepagrįstų išlaidų apibrėžties, taikoma skirtinga rinkos ir priežiūros praktika, kurias išlaidas sektoriaus atstovai ir priežiūros institucijos laiko tinkamomis, ir kurias nepagrįstomis, taip pat įrodymais patvirtinta, kad skirtingose valstybėse narėse reikalaujama padengti skirtingas išlaidas ir kad neprofesionalieji ir profesionalieji investuotojai dengia skirtingas išlaidas. Siūlomais direktyvų 2011/61/ES ir 2009/65/EB daliniais pakeitimais, susijusiais su Sąjungos mažmeninių investicijų strategija, siekiama spręsti tą problemą reikalaujant, kad fondų valdytojai taikytų patikimą kainodaros procesą, kuris apimtų tiesiogiai ar netiesiogiai investiciniams fondams ar jų investicinių vienetų savininkams tenkančių išlaidų nustatymą, analizę ir peržiūrą, taip pat nustatant reikalavimą kompensuoti investuotojams, jei iš jų buvo reikalaujama nepagrįstai didelių išlaidų. ESMA Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai turėtų pateikti ataskaitą, kurioje būtų įvertintas neprofesionaliesiems investuotojams taikomų išlaidų lygis, tų išlaidų priežastys ir skirtumai, įskaitant skirtumus, atsirandančius dėl atitinkamų AIF ir KIPVPS pobūdžio, ir analizuojama, ar reikia papildyti jos priežiūros instrukcijose nustatytus kriterijus, susijusius su nepagrįstų išlaidų sąvoka. Siekdamos padėti kompetentingoms institucijoms prižiūrėti išlaidas, o ESMA – analizuoti su išlaidomis susijusius klausimus, kompetentingos institucijos turėtų surinkti sąnaudų duomenis ir vieną kartą pasidalyti jais su ESMA. Toks duomenų rinkimas suteiktų ESMA ekspertinių žinių išlaidų ataskaitų teikimo srityje teikiant Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir kompetentingoms institucijoms technines rekomendacijas dėl sąnaudų duomenų rinkimo įgyvendinant Sąjungos mažmeninių investicijų strategiją. Remdamasi ta ataskaita, ESMA turėtų vykdyti veiklą pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 29 straipsnį, siekdama padėti suformuoti bendrą supratimą nepagrįstų išlaidų sąvokos klausimu;

(66)

AIF ir KIPVPS pavadinimai yra išskirtinis elementas, darantis įtaką investuotojų pasirinkimui ir sudarantis pirmą įspūdį apie fondo investavimo strategiją ir tikslus. Nors AIF ir KIPVPS pavadinimai jau yra investuotojams prieš sudarant sutartį teikiamos informacijos dalis, naudinga pabrėžti pavadinimo svarbą konkrečiai pažymint, jog jis yra labai svarbi dalis informacijos, prieš sudarant sutartį KIPVPS investuotojams teikiamos pagrindinės informacijos dokumente ir prospekte, kurie turi būti pateikti investuotojams prieš jiems investuojant į tą KIPVPS. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2021/2261 (24) nuo 2023 m. sausio 1 d. KIPVPS, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami neprofesionaliesiems investuotojams, taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1286/2014 (25) reikalavimai. Nuo tos dienos KIPVPS valdymo įmonės arba investicinės bendrovės pareiga parengti pagrindinės informacijos investuotojams dokumentą buvo pakeista pareiga parengti pagrindinės informacijos dokumentą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1286/2014. Be to, AIFV, valdantiems AIF, kurių investiciniai vienetai ar akcijos platinami neprofesionaliesiems investuotojams, taip pat taikomi to reglamento reikalavimai. Atitinkamai, jeigu AIF ir KIPVPS platinami neprofesionaliems investuotojams, reikalaujama, kad AIFV ir KIPVPS į pagrindinės informacijos dokumentą įtrauktų fondo pavadinimą ir užtikrintų, kad ta informacija būtų tiksli, teisinga ir aiški ir nesudarytų klaidingo ar apgaulingo vaizdo siekiant netinkamu būdu patraukti investuotojų dėmesį. Todėl labai svarbu pabrėžti, kad AIF arba KIPVPS pavadinimas laikomas tokiu pat svarbiu kaip ir bet kuris kitas prieš sudarant sutartį pateikiamas dokumentas ir kad jam taikomi tokie patys sąžiningumo ir skaidrumo standartai. Kad būtų užtikrintas aukštas ir vienodas investuotojų apsaugos lygis Sąjungoje, ESMA turėtų parengti gaires, kuriose būtų nurodyti atvejai, kada AIF arba KIPVPS pavadinimas investuotojui gali būti netinkamas, neaiškus ar klaidinantis. Sektorių teisės aktai, kuriais nustatomi fondų pavadinimų ar investicinių vienetų ar akcijų platinimo standartai, yra viršesni už tas gaires;

(67)

vykdydama savo funkcijas pagal direktyvas 2009/65/EB ir 2011/61/ES, ESMA turėtų laikytis rizika grindžiamo požiūrio;

(68)

2022 m. rugpjūčio 9 d. ECB pateikė savo nuomonę (26),

1)

4 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

2)

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

8 straipsnio 1 dalies c punktas pakeičiamas taip:

5)

12 straipsnis papildomas šia dalimi:

6)

14 straipsnyje įterpiama ši dalis:

7)

15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

8)

16 straipsnyje įterpiamos šios dalys:

(*11)   2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1131 dėl pinigų rinkos fondų (OL L 169, 2017 6 30, p. 8)."

(*12)   2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (OL L 331, 2010 12 15, p. 1).“;"

9)

20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

10)

21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

11)

23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

12)

24 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

13)

25 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

(*15)   2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).“;"

14)

35 straipsnio 2 dalies b ir c punktai pakeičiami taip:

15)

36 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

16)

37 straipsnio 7 dalis iš dalies keičiama taip:

17)

40 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b ir c punktai pakeičiami taip:

18)

42 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktas pakeičiamas taip:

19)

43 straipsnis papildomas šia dalimi:

20)

46 straipsnio 2 dalies j punktas pakeičiamas taip:

21)

47 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

22)

50 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

23)

60 straipsnis pakeičiamas taip:

24)

61 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

25)

įterpiamas šis straipsnis:

26)

I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos I priedą;

27)

šios direktyvos II priede pateiktas tekstas pridedamas kaip V priedas.

1)

2 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

(*16)   2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1).“;"

2)

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5)

14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

įterpiamas šis straipsnis:

(*19)   2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1131 dėl pinigų rinkos fondų (OL L 169, 2017 6 30, p. 8).“;"

7)

įterpiami šie punktai:

(*20)   2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).“;"

8)

22a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

9)

29 straipsnio 1 dalies antros pastraipos b punktas pakeičiamas taip:

10)

57 straipsnis papildomas šia dalimi:

11)

69 straipsnis papildomas šia dalimi:

12)

79 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

13)

84 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

14)

98 straipsnis papildomas šia dalimi:

15)

101 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

16)

102 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

17)

įterpiamas šis straipsnis:

18)

112a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

19)

I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos III priedą;

20)

šios direktyvos IV priede išdėstytas tekstas įterpiamas kaip IIA priedas.