(1)

siekiant įtraukti naujas Sąjungos mokesčių skaidrumo iniciatyvas, per kelerius praėjusius metus Tarybos direktyva 2011/16/ES (21) buvo keliskart iš dalies pakeista. Šiais pakeitimais daugiausia nustatytos duomenų teikimo prievolės, vykdomos teikiant informaciją kitoms valstybėms narėms, susijusios su finansinėmis sąskaitomis, išankstiniais tarpvalstybiniais sprendimais ir išankstine kainodaros tvarka, ataskaitomis pagal šalis ir praneštinais tarpvalstybiniai susitarimais. Todėl šiais pakeitimais išplėsta automatinių informacijos mainų taikymo sritis. Dabar, siekdami nustatyti mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo bei vengimo atvejus ir užkirsti jiems kelią, mokesčių administratoriai gali naudotis platesniu bendradarbiavimo priemonių rinkiniu;

(1)

siekiant įtraukti naujas Sąjungos mokesčių skaidrumo iniciatyvas, per kelerius praėjusius metus Tarybos direktyva 2011/16/ES (21) buvo keliskart iš dalies pakeista. Šiais pakeitimais daugiausia nustatytos duomenų teikimo prievolės, vykdomos teikiant informaciją kitoms valstybėms narėms, susijusios su finansinėmis sąskaitomis, išankstiniais tarpvalstybiniais sprendimais ir išankstine kainodaros tvarka, ataskaitomis pagal šalis ir praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais. Todėl šiais pakeitimais išplėsta automatinių informacijos mainų taikymo sritis. Dabar, siekdami nustatyti mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo bei vengimo atvejus ir užkirsti jiems kelią, mokesčių administratoriai gali naudotis platesniu bendradarbiavimo priemonių rinkiniu , kad apsaugotų mokestines pajamas ir užtikrintų sąžiningą apmokestinimą ;

(1a)

siekiant nustatyti platesnį bendradarbiavimo priemonių rinkinį, vykdyti skaitmeninę pertvarką ir siekti gerinti nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą, reikia kvalifikuotų darbuotojų ir atitinkamų finansinių išteklių. Tuo tikslu kartu su siūlomais pakeitimais turi būti užtikrintas tinkamas investicijų lygis, daugiausia susijęs su informatikos ir skaitmeninės infrastruktūros bei profesinio mokymo pritaikymu. Galiausiai turėtų būti padidinti valstybių narių pajėgumai gaunamam finansinės informacijos kiekiui apdoroti, taip pat padidinti mokesčių administratorių finansiniai, žmogiškieji ir IT ištekliai;

(2)

pastaraisiais metais Komisija stebėjo Direktyvos 2011/16/ES taikymą ir 2019 m. baigė ją vertinti (22). Nors automatinių informacijos mainų srityje padaryta didelė pažanga, dar reikia tobulinti esamas nuostatas, susijusias su visų formų informacijos mainais ir administraciniu bendradarbiavimu;

(2)

pastaraisiais metais Komisija stebėjo Direktyvos 2011/16/ES taikymą ir 2019 m. baigė ją vertinti (22). Nors automatinių informacijos mainų srityje padaryta didelė pažanga, dar reikia tobulinti esamas nuostatas, susijusias su visų formų informacijos mainais ir administraciniu bendradarbiavimu . Tą direktyvą gali prireikti reguliariai atnaujinti, kad būtų atsižvelgiama į besikeičiančią padėtį mokesčių skaidrumo srityje;

(3)

Direktyvos 2011/16/ES 5 straipsnyje nustatyta, kad, gavusi besikreipiančiosios institucijos prašymą, institucija, į kurią kreipiamasi, privalo pateikti besikreipiančiajai institucijai visą turimą arba atliekant administracinius tyrimus gautą informaciją, kuri, kaip galima numatyti, gali būti reikalinga administruojant valstybių narių nacionalinius įstatymus, susijusius su į šios direktyvos taikymo sritį patenkančiais mokesčiais, ir užtikrinant jų vykdymą. Siekiant užtikrinti informacijos mainų veiksmingumą ir išvengti nepagrįsto prašymų atmetimo, taip pat užtikrinti mokesčių administratoriams ir mokesčių mokėtojams teisinį aiškumą bei tikrumą, reikėtų aiškiai apibrėžti numatomo reikalingumo standartą. Šiuo atžvilgiu taip pat reikėtų paaiškinti, kad numatomo reikalingumo standartas neturėtų būti taikomas prašymams suteikti papildomą informaciją pasikeitus informacija pagal Direktyvos 2011/16/ES 8a straipsnį dėl išankstinių tarpvalstybinių sprendimų arba išankstinės kainodaros tvarkos;

(3)

Direktyvos 2011/16/ES 5 straipsnyje nustatyta, kad, gavusi besikreipiančiosios institucijos prašymą, institucija, į kurią kreipiamasi, privalo pateikti besikreipiančiajai institucijai visą turimą arba atliekant administracinius tyrimus gautą informaciją, kuri, kaip galima numatyti, gali būti reikalinga administruojant valstybių narių nacionalinius įstatymus, susijusius su į šios direktyvos taikymo sritį patenkančiais mokesčiais, ir užtikrinant jų vykdymą. Siekiant užtikrinti informacijos mainų veiksmingumą ir išvengti nepagrįsto prašymų atmetimo, taip pat užtikrinti mokesčių administratoriams ir mokesčių mokėtojams teisinį aiškumą bei tikrumą, reikėtų aiškiai apibrėžti numatomo reikalingumo standartą , laikantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, pagal kurią nustatyta, kad naudojant terminą „numatomas reikalingumas“ siekiama suteikti galimybę kuo didesniu mastu keistis informacija mokesčių srityje . Šiuo atžvilgiu taip pat reikėtų paaiškinti, kad numatomo reikalingumo standartas neturėtų būti taikomas prašymams suteikti papildomą informaciją pasikeitus informacija pagal Direktyvos 2011/16/ES 8a straipsnį dėl išankstinių tarpvalstybinių sprendimų arba išankstinės kainodaros tvarkos;

(3a)

Sąjunga ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų taikoma suderinta nuobaudų ir sankcijų sistema, siekiant užkirsti kelią platformų operatorių naudojimuisi valstybių narių mokesčių sistemų spragomis ir skirtumais. Jeigu taisyklės pažeidžiamos, reikėtų svarstyti galimybę skirti finansines nuobaudas arba neleisti dalyvauti viešojo pirkimo konkursuose. Kraštutiniais ir besikartojančiais atvejais turėtų būti įmanoma atšaukti platformos operatoriaus verslo leidimą;

(4a)

siekiant, kad mokesčių mokėtojai būtų tinkamai ir visapusiškai informuoti, valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų atskleisti pajamų kategorijas, kurių informacija automatiškai dalijamasi su kitų valstybių narių ir trečiųjų šalių ar jurisdikcijų valdžios institucijomis;

(4b)

visa su tarpvalstybinėmis sistemomis, darančiomis poveikį trečiosioms šalims, susijusi informacija taip pat turėtų būti atskleista šių šalių mokesčių institucijoms. Tas reikalavimas visų pirma taikytinas besivystančioms šalims, kurios dažnai turi ribotas galimybes naudotis tarptautinėmis keitimosi informacija apie mokesčius sistemomis;

(6a)

kad mokesčių administratoriai galėtų veiksmingai keistis informacija, būtina tinkamai identifikuoti mokesčių mokėtojus. Mokesčių mokėtojo identifikavimo numeris (MMIN) visada turėtų būti pateikiamas, kai to reikalaujama pagal Direktyvą 2011/16/ES, taip pat turėtų būti sukurtas Europos MMIN, kad tokiam identifikavimui būtų suteiktos geriausios galimybės. Europos MMIN suteiktų galimybę bet kuriai trečiajai šaliai greitai, lengvai ir teisingai identifikuoti ir įrašyti MMIN vykdant tarptautinę veiklą, ir ši sistema galėtų būti veiksmingo automatinio valstybių narių mokesčių administracijų keitimosi informacija pagrindas;

(7)

mokesčių administratoriai dažnai prašo informacijos iš skaitmeninių platformų operatorių. Todėl platformų operatoriai patiria dideles administracines ir reikalavimų vykdymo išlaidas. Be to, kai kurios valstybės narės yra nustačiusios vienašalę duomenų teikimo prievolę, kuri platformų operatoriams uždeda papildomą administracinę naštą, nes jie turi laikytis daugybės nacionalinių duomenų teikimo standartų. Todėl visoje vidaus rinkoje būtų labai svarbu taikyti standartizuotą duomenų teikimo prievolę;

(7)

mokesčių administratoriai dažnai prašo informacijos iš skaitmeninių platformų operatorių. Todėl platformų operatoriai patiria dideles administracines ir reikalavimų vykdymo išlaidas. Be to, kai kurios valstybės narės yra nustačiusios vienašalę duomenų teikimo prievolę, kuri platformų operatoriams uždeda papildomą administracinę naštą, nes jie turi laikytis daugybės nacionalinių duomenų teikimo standartų. Todėl visoje vidaus rinkoje būtų labai svarbu taikyti standartizuotą duomenų teikimo prievolę . Tokia standartizacija būtų labai svarbi siekiant trijų pagrindinių tikslų: kuo labiau sumažinti operatorių reikalavimų vykdymo išlaidas, padidinti nacionalinių valdžios institucijų veiksmingumą ir sumažinti biurokratizmą tiek mokesčių mokėtojams, tiek mokesčių administratoriams;

(7a)

ekonomikos skaitmeninimas yra vienas iš kertinių Sąjungos būsimos ekonomikos ir augimo strategijos elementų. Sąjunga turėtų būti patraukli teritorija skaitmeninėms įmonėms, visų pirma jų komerciniam, inovacijų ir užimtumo potencialui plėtoti. Tačiau skaitmeninės prekės ir paslaugos dažnai yra itin judžios ir nematerialios, todėl jos gali labiau nukentėti nuo agresyvaus mokesčių planavimo praktikos, nes daugeliui verslo modelių nebūtina fizinė infrastruktūra sandoriams su klientais vykdyti ir pelnui gauti. Tai kelia klausimų dėl Sąjungos pelno mokesčio modelių, skirtų fiziniams sektoriams, tinkamumo, įskaitant klausimą dėl to, kokiu mastu vertinimo ir apskaičiavimo kriterijai gali būti persvarstyti, kad atitiktų XXI a. komercinę veiklą. Be to, taip susidaro padėtis, kai internete ir platformose veiklą vykdantys pardavėjai turi galimybę gauti pajamų, apie kurias deramai nepranešama, todėl kyla pavojus, kad jos bus nepakankamai apmokestinamos arba visai neapmokestinamos;

(13)

atsižvelgiant į skaitmeninių platformų skaitmeninį pobūdį ir lankstumą, duomenų teikimo prievolė taip pat turėtų būti taikoma tiems platformų operatoriams, kurie vykdo komercinę veiklą Sąjungoje, bet valstybėje narėje nėra nei rezidentai mokesčių tikslais, nei įsisteigę, joje nėra nei jų administracijos centro, nei nuolatinės buveinės. Taip būtų užtikrinamos vienodos sąlygos platformoms ir užkertamas kelias nesąžiningai konkurencijai. Kad būtų lengviau tai įgyvendinti, turėtų būti reikalaujama, kad vidaus rinkoje ketinančios veikti užsienio platformos užsiregistruotų ir teiktų duomenis vienoje valstybėje narėje;

(13)

atsižvelgiant į skaitmeninių platformų skaitmeninį pobūdį ir lankstumą, duomenų teikimo prievolė taip pat turėtų būti taikoma tiems platformų operatoriams, kurie vykdo komercinę veiklą Sąjungoje, bet valstybėje narėje nėra nei rezidentai mokesčių tikslais, nei įsisteigę, joje nėra nei jų administracijos centro, nei nuolatinės buveinės. Taip būtų užtikrinamos vienodos sąlygos platformoms ir užkertamas kelias nesąžiningai konkurencijai. Kad būtų lengviau tai įgyvendinti, turėtų būti reikalaujama, kad vidaus rinkoje ketinančios veikti užsienio platformos užsiregistruotų ir teiktų duomenis vienoje valstybėje narėje , atsižvelgiant į jų pasaulinės ar regioninės būstinės vietą, pagrindinį administracijos centrą, taip pat svarbios ekonominės veiklos vykdymą toje pasirinktoje valstybėje narėje ;

(14a)

atsižvelgiant į tai, kad vis labiau skaitmenizuotoje ir globalizuotoje ekonomikoje atsiranda sudėtingų ir sunkumų keliančių aspektų, pvz., kriptoturto naudojimas, svarbu stiprinti nacionalinių mokesčių administratorių bendradarbiavimą toje srityje. Svarbu nustatyti aiškią kriptoturto apibrėžtį, atsižvelgiant į šiuo metu vykdomą EBPO ir FATF darbą, siekiant kovoti su mokesčių slėpimu ir skatinti sąžiningą apmokestinimą. FATF priėmė plačią virtualiosios valiutos apibrėžtį ir rekomendavo į kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu įpareigojimų taikymo sritį įtraukti fizinius ir juridinius asmenis, kurių veikla yra susijusi su kriptoturto mainais, kriptoturto perdavimu ir dalyvavimu teikiant finansines paslaugas, susijusias su pradiniu kriptomonetų platinimu, ar šių paslaugų teikimu. Kriptovaliutų platinimas yra svarbus klausimas ir į jį turėtų būti atsižvelgiama visais atvejais, kai siekiama stiprinti administracinį bendradarbiavimą, pagrįstą subsidiarumo ir proporcingumo principais. Atsižvelgiant į visuotinę technologijų pažangą reikia nustatyti pažangius priežiūros mechanizmus, kurie būtų glaudžiai susiję su atitinkamomis kovos su nusikaltimų finansavimu įstaigomis;

(15)

tikslo užkirsti kelią mokesčių vengimui ir slėpimui būtų galima pasiekti reikalaujant iš skaitmeninių platformų operatorių pranešti naudojantis platformomis gautas pajamas ankstyvame etape, prieš nacionaliniams mokesčių administratoriams atliekant kasmetinius mokesčių apskaičiavimus . Siekiant palengvinti valstybių narių mokesčių administratorių darbą, pateikta informacija turėtų būti pasikeičiama per mėnesį nuo jos pateikimo. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas automatiniams informacijos mainams ir efektyviau naudoti išteklius, mainai turėtų būti vykdomi elektroniniu būdu per esamą Sąjungos sukurtą bendrąjį ryšių tinklą (CCN);

(15)

tikslo užkirsti kelią mokesčių vengimui ir slėpimui būtų galima pasiekti reikalaujant iš skaitmeninių platformų operatorių pranešti naudojantis platformomis gautas pajamas ankstyvame etape, prieš nacionaliniams mokesčių administratoriams atliekant kasmetinius mokesčių skaičiavimus . Siekiant palengvinti valstybių narių mokesčių administratorių darbą, pateikta informacija turėtų būti pasikeičiama nedelsiant ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo jos pateikimo. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas automatiniams informacijos mainams ir efektyviau naudoti išteklius, mainai turėtų būti vykdomi elektroniniu būdu per esamą Sąjungos sukurtą bendrąjį ryšių tinklą (CCN) . Skaitmeninė infrastruktūra turėtų būtų atspari ir joje turėtų būti užtikrinti aukščiausi saugumo standartai;

(15a)

šia direktyva turėtų būti užtikrinama, kad kompetentingos institucijos galėtų gauti duomenis apie nuomos sutarčių, pagal kurias trumpalaikė pastatų nuoma trunka ribotą laiką, trukmę, kad būtų supaprastintas tų apribojimų įgyvendinimas ir Sąjungoje būtų vykdoma griežtesnė nuomos kainų didėjimo kontrolė;

(15b)

asmenys, kurie turi galimybę susipažinti su informacija, susijusia su platformos operatorių ir tarptautinių korporacijų neskelbtina informacija apie mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo praktiką, turėtų būti skatinami bendradarbiauti su kompetentingomis visuomenės interesų labui dirbančiomis valdžios institucijomis ir jie turėtų būti visapusiškai apsaugoti, jei nusprendžia tai daryti;

(16)

Komisijai atlikus Direktyvos 2011/16/ES vertinimą nustatyta, kad reikia nuosekliai stebėti šios direktyvos taikymo ir nacionalinių nuostatų, kuriomis ji perkeliama į nacionalinę teisę ir sudaromos sąlygos šiam taikymui, veiksmingumą. Kad Komisija galėtų toliau tinkamai stebėti ir vertinti automatinių informacijos mainų pagal Direktyvą 2011/16/ES veiksmingumą, valstybės turėtų būti įpareigojamos Komisijai kasmet teikti statistinius šių mainų duomenis;

(16)

Komisijai atlikus Direktyvos 2011/16/ES vertinimą nustatyta, kad reikia nuosekliai stebėti šios direktyvos taikymo ir nacionalinių nuostatų, kuriomis ji perkeliama į nacionalinę teisę ir sudaromos sąlygos šiam taikymui, veiksmingumą. Kad Komisija galėtų toliau tinkamai stebėti ir vertinti automatinių informacijos mainų pagal Direktyvą 2011/16/ES veiksmingumą, valstybės turėtų būti įpareigojamos Komisijai kasmet teikti statistinius šių mainų duomenis . Jos taip pat turėtų kasmet Komisijai pateikti visą aktualią informaciją, susijusią su tinkamam tos direktyvos įgyvendinimui kylančiomis kliūtimis ;

(16a)

per dvejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos Komisija turėtų pateikti nuostatų, kurios pagal šią direktyvą įtraukiamos į Direktyvą 2011/16/ES, įgyvendinimo ir veiksmingumo ataskaitą ir turėtų pateikti konkrečių pasiūlymų, įskaitant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kaip ją patobulinti. Ta ataskaita skelbiama viešai;

(19)

daugiašalė kontrolė, vykdoma naudojantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1286/2013 (5) nustatyta programa „Fiscalis 2020“, parodė koordinuotos vieno arba daugiau mokesčių mokėtojų, dėl kurių dviejų arba daugiau Sąjungos mokesčių administratorių turi bendrų arba vienas kitą papildančių interesų, kontrolės naudą. Kadangi nėra aiškiai nustatyto bendrų auditų teisinio pagrindo, šie bendri veiksmai šiuo metu vykdomi remiantis kartu aiškinant Direktyvos 2011/16/ES nuostatas dėl užsienio pareigūnų buvimo kitos valstybės narės teritorijoje ir vienalaikių patikrinimų. Vis dėlto daugeliu atvejų ši praktika pasirodė esanti nepakankama ir jai trūko teisinio aiškumo bei tikrumo;

(19)

daugiašalė kontrolė, vykdoma naudojantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1286/2013 (5) nustatyta programa „Fiscalis 2020“, parodė koordinuotos vieno arba daugiau mokesčių mokėtojų, dėl kurių dviejų arba daugiau Sąjungos mokesčių administratorių turi bendrų arba vienas kitą papildančių interesų, kontrolės naudą. Todėl patikrinimai vietoje ir bendri auditai turėtų būti Sąjungos mokesčių administratorių bendradarbiavimo dalis. Kadangi nėra aiškiai nustatyto bendrų auditų teisinio pagrindo, šie bendri veiksmai šiuo metu vykdomi remiantis kartu aiškinant Direktyvos 2011/16/ES nuostatas dėl užsienio pareigūnų buvimo kitos valstybės narės teritorijoje ir vienalaikių patikrinimų. Vis dėlto daugeliu atvejų ši praktika pasirodė esanti nepakankama ir jai trūko teisinio aiškumo bei tikrumo . Todėl svarbu panaikinti tą teisinį netikrumą ir užtikrinti, kad, vykdant administracinį bendradarbiavimą, tokios kontrolės priemonės turėtų teisinį pagrindą;

(20)

valstybės narės turėtų nustatyti aiškią ir veiksmingą teisinę sistemą, kad jų mokesčių administratoriai galėtų atlikti bendrus tarpvalstybinę veiklą vykdančių asmenų auditus. Bendri auditai yra administraciniai tyrimai, kuriuos kartu atlieka dviejų arba daugiau valstybių narių kompetentingos institucijos, siekdamos išnagrinėti su vienu arba keliais asmenimis, dėl kurių jos turi bendrų arba vienas kitą papildančių interesų, susijusį atvejį. Bendri auditai gali atlikti svarbų vaidmenį gerinant vidaus rinkos veikimą. Bendri auditai turėtų būti tokie, kad užtikrintų mokesčių mokėtojams teisinį tikrumą, nes būtų taikomos aiškios procedūrinės taisyklės, įskaitant dvigubo apmokestinimo mažinimo riziką;

(20)

valstybės narės turėtų nustatyti aiškią ir veiksmingą teisinę sistemą, kad jų mokesčių administratoriai galėtų atlikti bendrus tarpvalstybinę veiklą vykdančių asmenų auditus. Bendri auditai yra administraciniai tyrimai, kuriuos kartu atlieka dviejų arba daugiau valstybių narių kompetentingos institucijos, siekdamos išnagrinėti su vienu arba keliais asmenimis, dėl kurių jos turi bendrų arba vienas kitą papildančių interesų, susijusį atvejį. Bendri auditai gali atlikti svarbų vaidmenį gerinant vidaus rinkos veikimą. Bendri auditai turėtų būti tokie, kad užtikrintų mokesčių mokėtojams teisinį tikrumą, nes būtų taikomos aiškios procedūrinės taisyklės, įskaitant dvigubo apmokestinimo mažinimo riziką . Greta reikiamos teisinės sistemos valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas bendriems auditams rengti veiklos lygmeniu, visų pirma remiant bendrus auditus veikiausiai atliksiančių darbuotojų mokymus, įskaitant kalbų mokymus. Primenama, kad pagal programą „Fiscalis“ šioje srityje gali būti teikiama finansinė parama;

(21)

kad būtų galima užtikrinti proceso veiksmingumą, atsakymai į prašymus dėl bendrų auditų turėtų būti pateikiami per nustatytą laikotarpį. Prašymų atmetimas turėtų būti tinkamai pagrindžiamas. Bendriems auditams turėtų būti taikoma tos valstybės narės, kurioje vykdomi atitinkami audito veiksmai, procedūrinė tvarka. Atitinkamai ir atliekant bendrą auditą surinktus įrodymus turėtų tarpusavyje pripažinti dalyvaujančios valstybės narės. Taip pat svarbu, kad kompetentingos institucijos sutartų dėl atvejo faktų bei aplinkybių ir stengtųsi sutarti dėl to, kaip aiškinti audituojamo (-ų) asmens (-ų) mokesčių mokėtojo statusą. Siekiant užtikrinti galimybę įgyvendinti bendro audito rezultatą dalyvaujančiosiose valstybėse narėse, galutinės ataskaitos teisinė vertė turėtų prilygti atitinkamų nacionalinių dokumentų, kurie parengiami atlikus auditą dalyvaujančiosiose valstybėse narėse, teisinei vertei. Prireikus valstybės narės turėtų užtikrinti teisinį atitinkamo koregavimo pagrindą;

(21)

kad būtų galima užtikrinti proceso veiksmingumą, atsakymai į prašymus dėl bendrų auditų turėtų būti pateikiami per nustatytą laikotarpį. Prašymų atmetimas turėtų būti tinkamai pagrindžiamas , jis turėtų būti vykdomas tik dėl direktyvoje nurodytų priežasčių, o besikreipiančiajai institucijai turėtų būti suteikta teisė gauti atsakymą . Bendriems auditams turėtų būti taikoma tos valstybės narės, kurioje vykdomi atitinkami audito veiksmai, procedūrinė tvarka. Atitinkamai ir atliekant bendrą auditą surinktus įrodymus turėtų tarpusavyje pripažinti dalyvaujančios valstybės narės. Taip pat svarbu, kad kompetentingos institucijos sutartų dėl atvejo faktų bei aplinkybių ir stengtųsi sutarti dėl to, kaip aiškinti audituojamo (-ų) asmens (-ų) mokesčių mokėtojo statusą. Siekiant užtikrinti galimybę įgyvendinti bendro audito rezultatą dalyvaujančiosiose valstybėse narėse, galutinės ataskaitos teisinė vertė turėtų prilygti atitinkamų nacionalinių dokumentų, kurie parengiami atlikus auditą dalyvaujančiosiose valstybėse narėse, teisinei vertei. Prireikus valstybės narės turėtų užtikrinti teisinį atitinkamo koregavimo pagrindą;

(24a)

ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ne tik mokesčių administratorių informacijos mainai, bet ir jų dalijimasis geriausia patirtimi prisideda prie veiksmingesnio mokesčių surinkimo. Valstybės narės, laikydamosi programos „Fiscalis 2020“, turėtų teikti pirmenybę mokesčių administratorių dalijimuisi geriausia patirtimi;

(26)

siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2011/16/ES, visų pirma nuostatų dėl automatinių informacijos mainų tarp mokesčių administratorių, įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai patvirtinti standartinę formą su ribotu skaičiumi komponentų, įskaitant lingvistines nuostatas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (25);

(26)

siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2011/16/ES, visų pirma nuostatų dėl automatinių informacijos mainų tarp mokesčių administratorių, įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai patvirtinti standartinę formą su ribotu skaičiumi komponentų, įskaitant lingvistines nuostatas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (25) . Komisija turi teisę rengti ataskaitas ir dokumentus, naudodamasi informacija, kuria pasidalyta anonimiškai, kad būtų atsižvelgta į mokesčių mokėtojų teisę į konfidencialumą, ir laikantis Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais;

(26a)

bet koks asmens duomenų tvarkymas pagal Direktyvą 2011/16/ES turėtų ir toliau atitikti reglamentus (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725. Direktyvoje 2011/16/ES duomenų tvarkymas numatytas vien siekiant tarnauti bendram viešajam interesui, visų pirma apmokestinimo srityje, būtent kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu, mokestinių pajamų užtikrinimo ir teisingo apmokestinimo skatinimo srityse, o tai stiprina socialinės, politinės ir ekonominės įtraukties valstybėse narėse galimybes. Todėl Direktyvoje 2011/16/ES nuorodos į atitinkamus Sąjungos teisės aktus dėl duomenų apsaugos turėtų būti atnaujintos ir papildytos šioje direktyvoje nustatytomis taisyklėmis;

a)

8 straipsnio 1 dalyje, 8a, 8aa, 8ab ir 8ac straipsniuose – sistemingas iš anksto nustatytos informacijos teikimas kitai valstybei narei iš anksto nustatytais reguliariais intervalais be išankstinio prašymo.“;

a)

8 straipsnio 1 dalyje, 8a, 8aa, 8ab ir 8ac straipsniuose – sistemingas iš anksto nustatytos ir naujos informacijos teikimas kitai valstybei narei iš anksto nustatytais reguliariais intervalais be išankstinio prašymo.

1a)

14.

išankstinis tarpvalstybinis sprendimas – bet koks susitarimas, pranešimas arba bet kuri kita panašaus poveikio priemonė ar veiksmas, įskaitant tuos, kurie priimami, iš dalies keičiami arba atnaujinami atliekant mokesčių auditą, atitinkantis šias sąlygas:

„14.

išankstinis sprendimas – bet koks susitarimas, pranešimas arba bet kuri kita panašaus poveikio priemonė ar veiksmas, įskaitant tuos, kurie priimami, iš dalies keičiami arba atnaujinami atliekant mokesčių auditą , ir, nepriklausomai nuo to, ar jis priimtas formaliai ar neformaliai, yra teisiškai privalomo ar neprivalomo pobūdžio , atitinkantis šias sąlygas:

a)

jį priima, iš dalies pakeičia ar atnaujina valstybės narės Vyriausybė ar mokesčių administratorius arba valstybės narės teritoriniai ar administraciniai padaliniai, įskaitant vietos valdžios institucijas, arba jis priimamas, iš dalies pakeičiamas ar atnaujinamas jų vardu, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra veiksmingai naudojamas;

a)

jį priima, iš dalies pakeičia ar atnaujina valstybės narės Vyriausybė ar mokesčių administratorius arba valstybės narės teritoriniai ar administraciniai padaliniai, įskaitant vietos valdžios institucijas, arba jis priimamas, iš dalies pakeičiamas ar atnaujinamas jų vardu, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra veiksmingai naudojamas;

b)

jis priimamas, iš dalies pakeičiamas ar atnaujinamas konkrečiam asmeniui ar asmenų grupei ir kuriuo tas asmuo ar asmenų grupė turi teisę remtis;

b)

jis priimamas, iš dalies pakeičiamas ar atnaujinamas konkrečiam asmeniui ar asmenų grupei ir kuriuo tas asmuo ar asmenų grupė turi teisę remtis;

c)

jis susijęs su valstybės narės ar valstybės narės teritorinių arba administracinių padalinių, įskaitant vietos valdžios institucijas, teisinių ar administracinių nuostatų, susijusių su mokesčiams taikytinų nacionalinių įstatymų vykdymu ar vykdymo užtikrinimu, aiškinimu ar taikymu;

c)

jis susijęs su valstybės narės ar valstybės narės teritorinių arba administracinių padalinių, įskaitant vietos valdžios institucijas, teisinių ar administracinių nuostatų, susijusių su mokesčiams taikytinų nacionalinių įstatymų vykdymu ar vykdymo užtikrinimu, aiškinimu ar taikymu;

d)

jis susijęs su tarpvalstybiniu sandoriu arba su klausimu, ar dėl asmens kitoje jurisdikcijoje vykdomos veiklos įsteigiama nuolatinė buveinė, ar ne; ir

e)

jis priimamas iki kitoje jurisdikcijoje sudaromų sandorių ar pradedamos veiklos, dėl kurios gali būti įsteigta nuolatinė buveinė, arba iki mokesčių deklaracijos, apimančios laikotarpį, per kurį įvykdytas vienas ar keli sandoriai arba veikla, pateikimo. Tarpvalstybinis sandoris gali būti susijęs su investavimu, prekių tiekimu, paslaugų teikimu, finansavimu arba materialiojo ar nematerialiojo turto naudojimu, tuo neapsiribojant, ir neprivalo būti tiesiogiai susijęs su asmeniu, kuriam skirtas išankstinis tarpvalstybinis sprendimas;

e)

jis priimamas iki kitoje jurisdikcijoje sudaromų sandorių ar pradedamos veiklos, dėl kurios gali būti įsteigta nuolatinė buveinė, arba iki mokesčių deklaracijos, apimančios laikotarpį, per kurį įvykdytas vienas ar keli sandoriai arba veikla, pateikimo. Sandoris gali būti susijęs su investavimu, prekių tiekimu, paslaugų teikimu, finansavimu arba materialiojo ar nematerialiojo turto naudojimu, tuo neapsiribojant, ir neprivalo būti tiesiogiai susijęs su asmeniu, kuriam skirtas išankstinis sprendimas;“

1b)

3a)

3b)

aa)

3 dalies pirma pastraipa išbraukiama.

ba)

3a dalies antros pastraipos a punktas pakeičiamas taip:

a)

kiekvieno praneštino asmens, kuris yra sąskaitos turėtojas, vardą, pavardę, adresą, mokesčių mokėtojo identifikavimo numerį (-ius) (MMIN), gimimo datą ir vietą (fizinio asmens atveju), o kai tai susiję su subjektu, kuris yra sąskaitos turėtojas ir kuris pritaikius išsamaus patikrinimo taisykles, atitinkančias prieduose išdėstytas taisykles, pripažintas turinčiu vieną ar kelis kontroliuojančiuosius asmenis, kurie yra praneštini asmenys, tokio subjekto pavadinimą, adresą, MMIN ir kiekvieno praneštino asmens vardą, pavardę, adresą, MMIN ir gimimo datą bei vietą;

a)

kiekvieno praneštino asmens, kuris yra tikrasis sąskaitos turėtojas, vardą, pavardę, adresą, mokesčių mokėtojo identifikavimo numerį (-ius) (MMIN), gimimo datą ir vietą (fizinio asmens atveju), o kai tai susiję su subjektu, kuris yra sąskaitos turėtojas ir kuris, pritaikius išsamaus patikrinimo taisykles, atitinkančias prieduose išdėstytas taisykles, pripažintas turinčiu vieną ar kelis kontroliuojančiuosius asmenis, kurie yra praneštini asmenys, tokio subjekto pavadinimą, adresą, MMIN ir kiekvieno praneštino asmens vardą, pavardę, adresą, MMIN ir gimimo datą bei vietą;

-a)

-aa)

-ab)

-ac)

aa)

6 dalies a punktas pakeičiamas taip:

a )

asmens, išskyrus fizinį asmenį , ir prireikus asmenų grupės, kuriai jis priklauso, identifikavimo duomenis;

„a )

asmens, įskaitant fizinius asmenis , ir prireikus asmenų grupės, kuriai jis priklauso, identifikavimo duomenis;“

b)

išankstinio tarpvalstybinio sprendimo arba išankstinės kainodaros tvarkos santrauką, įskaitant atitinkamos verslo veiklos arba sandorio ar sandorių aprašymą ir visą kitą informaciją, kuria remiantis kompetentingai institucijai gali būti lengviau įvertinti galimą su mokesčiais susijusią riziką, neatskleidžiant komercinės , pramoninės ar profesinės paslapties , komercinio proceso arba informacijos , kurią atskleidus būtų pažeista viešoji tvarka;

b)

išankstinio tarpvalstybinio sprendimo arba išankstinės kainodaros tvarkos santrauką, įskaitant atitinkamos verslo veiklos arba sandorio ar sandorių aprašymą , visą susijusį tiesioginį ir netiesioginį poveikį mokesčiams, pvz., galiojančius mokesčių tarifus, ir visą kitą informaciją, kuria remiantis kompetentingai institucijai gali būti lengviau įvertinti galimą su mokesčiais susijusią riziką, bet neįtraukiant informacijos, kuri leistų atskleisti komercinę , pramoninę ar profesinę paslaptį , komercinį procesą arba informaciją , kurią atskleidus būtų pažeista viešoji tvarka;

5a)

5b)

„ha)

pagalbos gavėjų sąrašas, kuris yra kasmet atnaujinamas.“;

h)

finansinės sąskaitos, į kurią įmokamas arba įskaitomas atlygis, identifikatorių, jei duomenis teikiantis platformos operatorius jį turi, ir valstybės narės, kurioje pardavėjas yra rezidentas, kompetentinga institucija nėra pranešusi visų kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie tai, kad neketina naudoti finansinės sąskaitos identifikatoriaus šiuo tikslu ;

h)

finansinės sąskaitos, į kurią įmokamas arba įskaitomas atlygis, identifikatorių, kuris pateikiamas duomenis teikiančiam platformos operatoriui ;

b)

2 dalis išbraukiama;

ba)

2 dalis pakeičiama taip:

a)

kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija automatinių mainų būdu pateiktų kitos valstybės narės kompetentingai institucijai informaciją apie mokestinius laikotarpius nuo 2019 m. sausio 1 d., susijusią su rezidentais toje kitoje valstybėje narėje, apie visas 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas pajamų ir kapitalo kategorijas, kurios turi būti pripažįstamos pagal informaciją pateikiančios valstybės narės nacionalinės teisės aktus, ir

a)

valstybės narės teiktų pajamų ir kapitalo kategorijų sąrašus, išdėstytus 8 straipsnio 1 dalyje, ir jie būtų prieinami, net jeigu šiuo metu jie nėra prieinami, taip pat būtų vykdomi atitinkami jų mainai;

b)

į 8 straipsnio 1 ir 3a dalyse pateiktus kategorijų ir punktų sąrašus dar būtų įtraukta kitų kategorijų ir punktų, įskaitant autorinius atlyginimus.

b)

būtų išplėstos 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos pajamų kategorijos į jas įtraukiant nefinansinį turtą, pvz., nekilnojamąjį turtą, meno kūrinius ar juvelyrinius dirbinius bei naujas turto saugojimo formas, kaip antai laisvąsias ekonomines zonas ir saugyklas;

ba)

8 straipsnio 3a dalyje išdėstytų punktų sąrašai būtų išplėsti į juos įtraukiant tikrosios nuosavybės duomenis ir siekiant kovoti su taisyklių apėjimu nustatant antrą arba kelias mokesčių mokėtojo rezidavimo vietas;

bb)

valstybėms narėms paprastai būtų leidžiama gautą informaciją naudoti kitais nei 16 straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais;

bc)

veiksmingas duomenų naudojimas būtų tinkamai įvertintas.“;

a)

būti tose patalpose, kuriose valstybės narės, į kurią kreipiamasi, administracinės institucijos atlieka savo pareigas;

a)

būti tose patalpose, kuriose valstybės narės, į kurią kreipiamasi, administracinės institucijos atlieka savo pareigas;

b)

būti vietoje per valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teritorijoje atliekamus administracinius tyrimus;

b)

būti vietoje per valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teritorijoje atliekamus administracinius tyrimus;

c)

tinkamais atvejais dalyvauti valstybės narės, į kurią kreipiamasi, atliekamuose administraciniuose tyrimuose naudojantis elektroninėmis ryšio priemonėmis.

c)

tinkamais atvejais dalyvauti valstybės narės, į kurią kreipiamasi, atliekamuose administraciniuose tyrimuose naudojantis elektroninėmis ryšio priemonėmis.

ba)

4 dalis išbraukiama.

13a)

17a)

17b)

20a)

3a.

4a.

b)

finansinės sąskaitos identifikatorių, jei šią informaciją turi duomenis teikiantis platformos operatorius ir valstybės narės, kurioje praneštinas pardavėjas yra rezidentas, kompetentinga institucija nėra pranešusi visų kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kad neketina naudoti finansinės sąskaitos identifikatoriaus šiuo tikslu;

b)

finansinės sąskaitos identifikatorių, jei informaciją apie jį renka duomenis teikiantis platformos operatorius ir jeigu valstybės narės, kurioje praneštinas pardavėjas yra rezidentas, kompetentinga institucija nėra pranešusi visų kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kad neketina naudoti finansinės sąskaitos identifikatoriaus šiuo tikslu;

b)

finansinės sąskaitos identifikatorių, jei šią informaciją turi duomenis teikiantis platformos operatorius ir valstybės narės, kurioje praneštinas pardavėjas yra rezidentas, kompetentinga institucija nėra pranešusi visų kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kad neketina naudoti finansinės sąskaitos identifikatoriaus šiuo tikslu;

b)

finansinės sąskaitos identifikatorių, jei informaciją apie jį renka duomenis teikiantis platformos operatorius ir jeigu valstybės narės, kurioje praneštinas pardavėjas yra rezidentas, kompetentinga institucija nėra pranešusi visų kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kad neketina naudoti finansinės sąskaitos identifikatoriaus šiuo tikslu;

Fa.