KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

ES ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo metinė įgyvendinimo ataskaita

1.           Įvadas

2013 m. liepos 1 d. suėjo dveji metai nuo ES bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos (toliau – Korėja) laisvosios prekybos susitarimo (LPS), kuris laikinai taikomas nuo 2011 m. liepos mėn.[1], pasirašymo. Tai pirmasis iš plataus užmojo ir visapusių naujosios kartos LPS. Be to, tai pirmasis ES prekybos susitarimas su Azijos šalimi.

Tai jau antroji LPS metinė įgyvendinimo ataskaita laikantis 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 511/2011, kuriuo įgyvendinama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo[2] dvišalė apsaugos sąlyga, nuostatų. Pagal šio reglamento 13 straipsnio 1 dalį kiekvienais metais Komisija skelbia Susitarimo taikymo ir įgyvendinimo ataskaitą. Be to, 3 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikia metines stebėjimo ataskaitas, kuriose pateikiami naujausi statistiniai duomenys apie produktus, kurie importuojami iš Korėjos į jautrius sektorius ir sektorius, kuriuose pradėtas vykdyti stebėjimas. Taigi šioje ataskaitoje laikomasi abiejų ataskaitos teikimo reikalavimų.

2.           Bendras įvertinimas. prekybos raida ir iš muitų sutaupomos lėšos

2.1.        Analizės metodai

Toliau pateikta ES ir Korėjos dvišalės prekybos srautų analizė grindžiama antrųjų LPS įgyvendinimo metų (2012 m. liepos mėn. – 2013 m. liepos mėn.) ir paskutinių metų prieš laikiną LPS taikymą (2010 m. liepos mėn. – 2011 m. liepos mėn.) duomenų palyginimu.

Reikia pažymėti, kad prekybos srautų pokyčių negalima priskirti tik LPS veikimui, nes šiuos srautus veikia ir kiti veiksniai. Vis dėlto iš toliau pateikiamų skaičių galima spręsti apie ligšiolinį LPS poveikį; visų pirma lengvatų naudojimo lygio didėjimo tendencija rodo, kad ES verslo įmonės vis labiau naudojasi LPS, nors šioje srityje dar galima nemažai pasiekti.

2.2.        Bendrųjų prekybos srautų raida (prekyba prekėmis)

Palyginus su metais prieš pradedant laikinai taikyti LPS, antraisiais LPS įgyvendinimo metais ES prekių eksportas į Korėją išaugo 24 proc. arba 7 mlrd. EUR. Tiesa, antraisiais LPS metais eksportas išaugo mažiau (8 proc.) negu pirmaisiais LPS metais (15 proc.)[3].

Palyginus su prekių eksportu į likusias pasaulio šalis, kuris per tą patį laikotarpį padidėjo 17 proc., matyti, kad prekybos su Korėja tendencija yra daug pozityvesnė negu prekybos su daugeliu kitų šalių tendencijos.

Priešingai, importas iš Korėjos antraisiais LPS įgyvendinimo metais sumažėjo 6 proc. palyginus su metais prieš pradedant taikyti LPS; mažėjimo tendencija stebėta beveik tik antraisiais LPS metais. Skaičiuojant importo vertę, ji sumažėjo nuo 38 mlrd. EUR iki 35,7 mlrd. EUR. Užtat importas iš likusių pasaulio šalių per tą patį laikotarpį padidėjo 4 proc., o tai reiškia, kad prastų Korėjos eksporto rezultatų negalima paaiškinti tik sumažėjusia bendra Europos paklausa. Ši tendencija susijusi su kitomis priežastimis, kaip antai dėl pasaulinių perteklinių pajėgumų ir perteklinės pasiūlos sumažėjęs laivų eksportas iš Korėjos. LPS nebuvo naudingas laivų eksportui, nes dar prieš pradedant jį taikyti, ES laivams taikė nulinį muitų tarifą. Dar viena priežastis, kuria galima paaiškinti prastesnius Korėjos eksporto rezultatus, yra elektronikos gamybos perkėlimas iš Korėjos į Pietryčių Aziją: tai reiškia, kad šie visame pasaulyje ir ES labai paklausūs gaminiai eksportuojami ne iš Korėjos, taikant LPS lengvatas, bet iš kitų Azijos šalių.

Dėl to prekybos su Korėja balansui, lyginant metus prieš pradedant laikinai taikyti LPS su antraisiais jo metais, vietoje 20 proc. arba 7,4 mlrd. EUR deficito būdingas 6 proc. arba 2,3 mlrd. EUR perteklius. Pirmą kartą per 15 metų ES turi prekybos su Korėja perteklių.

2.3.        Prekybos prekėmis, kurioms taikomos liberalizavimo nuostatos, raida

Dar prieš pradedant taikyti LPS buvo daug prekių, kurioms netaikytas muito mokestis, o kitoms prekėms net pagal LPS ne iš karto pradėtos taikyti liberalizavimo nuostatos. Todėl norint susidaryti geresnį galimo LPS poveikio vaizdą, reikėtų nagrinėti ne bendruosius prekybos srautus, bet suskirstyti prekybos srautus į grupes pagal taikomų tarifų pokyčius.

ES prekių, kurioms pagal LPS taikomos visos liberalizavimo nuostatos, eksportas į Korėją padidėjo 37 proc. arba 4,5 mlrd. EUR palyginus su metais prieš pradedant laikinai taikyti LPS.  Tai galima palyginti su tų pačių prekių eksporto į kitas pasaulio šalis 18 proc. padidėjimu. Tai, kad šių prekių eksportas į Korėją padidėjo daugiau, negu jų eksportas į kitas pasaulio šalis, o taip pat tai, kad prekių, kurioms taikomos lengvatos, Korėjoje padaugėjo labiau, negu bendras eksportas, rodo teigiamą LPS poveikį. Jei eksporto į Korėją raida būtų tokia pati, kaip eksporto į kitas pasaulio šalis, pirmojo apimtis būtų 2,3 mlrd. EUR mažesnė.

Prekių, kurioms tik iš dalies taikomos liberalizavimo nuostatos[4], eksporto rezultatai ne tokie įspūdingi (+24 proc.); jie tik nedaug geresni už tų pačių prekių eksporto į kitas pasaulio šalis rezultatus (+19 proc.). Tačiau šioje grupėje prekių, kurioms taikomi smarkiai sumažinti tarifai, eksporto rezultatai geresni (31 proc.) negu prekių, kurioms taikomi saikingiau sumažinti tarifai, kurių eksportas padidėjo 20 proc.

Kalbant apie importą iš Korėjos, jo bendra apimtis sumažėjo, tačiau nesumažėjo importas prekių, kurioms pagal LPS taikomos lengvatos. Sumažėjimą galima veikiau aiškinti ES sumažėjusia prekių, kurioms taikomi nuliniai didžiausio palankumo statuso (DPS) tarifai – pavyzdžiui, laivų, kaip paaiškinta pirmiau, – paklausa.  Prekių, kurioms taikomos visos liberalizavimo nuostatos, importas iš Korėjos padidėjo 21 proc., o prekių, kurioms taikomos ne visos liberalizavimo nuostatos, importas padidėjo 23 proc. (prekyba prekėmis, kurioms visai netaikomos liberalizavimo nuostatos, yra nedidelės apimties). Šiuo laikotarpiu bendras šių produktų importas iš visų pasaulio šalių nesikeitė, taigi panašu, kad LPS padarė teigiamą poveikį ir Korėjos eksportui į ES.

2.4.        Iš muitų sutaupomos lėšos ir lengvatų naudojimas

Dar prieš pradedant įgyvendinti visas LPS nuostatas jau buvo numatoma sutaupyti nemažai muitų. Lėšos, kurias galima sutaupyti iš ES eksporto į Korėją, antraisiais LPS  metais padidėjo apie 1,4 mlrd. EUR palyginus su lėšomis, kurios būtų sumokėtos esant tokiems pat prekybos srautams, bet taikant iki LPS buvusius tarifus. Tai reiškia, kad iki LPS buvę tarifai sumažinami 77 proc.

 

Tikrovėje eksportuotojai ne visada naudojasi LPS lengvatomis. ES eksporto į Korėją lengvatų naudojimo lygis, arba praktikoje verslo įmonių taikomų lengvatų apimtis, 2013 m. kovo–birželio mėn. buvo 66 proc. Tai reiškia, kad jis šiek tiek išaugo palyginus su laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. vasario mėn., kai jis buvo 64 proc.[5]

2012 m. Korėjos naudojimosi lengvatomis ES rinkoje lygis yra 77 proc.; tai rodo, kad Korėjos eksportuotojai geriau už ES eksportuotojus naudojasi LPS sąlygomis.  Taip yra dėl daugelio priežasčių; viena iš jų – Korėjos eksportuotojai dažnai yra stambūs, į eksportą orientuoti verslo konglomeratai (chaebol), o ES verslo įmonės labiau susiskaidžiusios.

2.5.        Poveikis sektoriams, įskaitant automobilių sektorių

Palyginus su  metais prieš pradedant laikinai taikyti LPS, ES automobilių eksporto į Korėją vertė padidėjo 40 proc., o apimtis – 38 proc. Pirmaisiais LPS metais eksportas padidėjo nedaug, tik 4 proc., užtat antraisiais metais daug daugiau: skaičiuojant verte – 34 proc., o skaičiuojant vienetais – 29 proc.  Automobilių eksporto į Korėją tendencija yra daug pozityvesnė, negu eksporto į kitas pasaulio šalis: pastarasis padidėjo 24 proc. skaičiuojant verte ir 25 proc. skaičiuojant vienetais.

Automobilių importas iš Korėjos (HS8703) skaičiuojant verte padidėjo 53 proc., skaičiuojant vienetais – 36 proc. Padidėjimas ypač didelis pirmaisiais LPS metais, o antraisiais metais padėtis mažai keitėsi.

Matyti, kad Korėjos automobiliai, palyginus su iš kitų pasaulio šalių importuotais automobiliais, įsitvirtino ES rinkoje. Automobilių importas iš kitų pasaulio šalių sumažėjo 7 proc. skaičiuojant verte ir 14 proc. skaičiuojant vienetais. Iš to galima spręsti, kad skaičiuojant ir verte, ir vienetais ES padaugėjo iš Korėjos importuojamų automobilių.

Antraisiais LPS metais ES automobilių eksportas į Korėją siekė 2,8 mlrd. EUR, Korėjos eksportas į ES tuo pačiu laikotarpiu sudarė 4 mlrd. EUR, tad prekybos deficitas buvo 1,2 mlrd. EUR.

Kalbant apie poveikį kitiems sektoriams, didžiausias ES eksporto į Korėjos rinką augimas matyti mineralų sektoriuje (HS27). Jis sudaro 2,6 mlrd. EUR, nors neatrodo, kad būtų susijęs su LPS. Užtat mašinų ir mechaninių įrenginių sektoriuje (HS84), kuriam visapusiškai taikomos liberalizavimo nuostatos, užfiksuotas didelis augimas: eksportas padidėjo 1 mlrd. EUR. Tik keliuose sektoriuose užfiksuotas eksporto į Korėją mažėjimas. Antraisiais LPS metais palyginus su metais prieš pradedant laikinai taikyti LPS labiausiai (317 mln. EUR) sumažėjo geležies ir plieno sektoriaus (HS73) eksportas.

Kalbant apie importą iš Korėjos verta pažymėti, kad gerokai (abiem atvejais daugiau kaip po 3 mlrd. EUR) sumažėjo elektrinių įrengimų (HS85) ir laivų (HS89) sektorių importas.  Laivų sektoriuje tai reiškia, kad importo vertė sumažėjo 53 proc. palyginus su metais prieš pradedant laikinai taikyti LPS. Išskyrus padidėjusį variklinių transporto priemonių importą, kituose importo sektoriuose didesnio augimo neužfiksuota.

2.6.        Paslaugos

Duomenys apie prekybą paslaugomis pateikiami daug vėliau, suvestinių pavidalu, todėl jų neįmanoma taip laiku ir nuodugniai palyginti, kaip duomenų apie prekybą prekėmis. Todėl pasirinkti 2011 kalendoriniai metai lyginti su 2010 m., t. y., metais, kai „įpusėtas“ LPS įgyvendinimas palyginus su kalendoriniais metais prieš pradedant laikinai taikyti LPS.

Taip skaičiuojant, ES paslaugų eksportas (Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (angl. GATS) 1 ir 2 būdai) į Korėją 2011 m. padidėjo 9 proc. palyginus su 2010 m. Tuo pačiu laikotarpiu paslaugų importas iš Korėjos sumažėjo 2 proc., ir tai paskatino didesnį prekybos paslaugomis perteklių ES naudai.

3.           LPS įsteigtų įgyvendinimo institucijų veikla

LPS institucinėse nuostatose numatyta įsteigti septynis specialiuosius komitetus, septynias darbo grupes ir plėtoti dialogą intelektinės nuosavybės (IN) klausimais. Metinis ES ir Korėjos LPS Prekybos komitetas ministerijų lygmeniu atlieka priežiūros vaidmenį ir yra skirtas užtikrinti tinkamą LPS veikimą.

2013 m. dėl Korėjos vyriausybės reorganizavimo išrinkus prezidente Park Geun-hye dauguma įvairių komitetų ir darbo grupių posėdžių vyko antrąjį metų pusmetį. Dėl šio reorganizavimo prekybos klausimai iš buvusios Užsienio reikalų ir prekybos ministerijos perduoti naujai sukurtai Prekybos, pramonės ir energetikos ministerijai. 

Po antrojo Prekybos komiteto posėdžio, įvykusio 2012 m. spalio 16 d. Briuselyje, iki 2013 m. pabaigos posėdžius surengė dar 7 specialieji komitetai ir 6 darbo grupės.

2012 m. lapkričio 26 d. Briuselyje Muitinių komitetas surengė antrą posėdį. Jame buvo priimtos darbo tvarkos taisyklės, aptarti įvairūs LPS įgyvendinimo aspektai, įskaitant tiesioginio transportavimo nuostatą, tekstilės gaminius ir drabužius, galimybę sudaryti abipusio įgaliotųjų ekonominių operacijų vykdytojų (ĮEOV) pripažinimo susitarimą ir ženklinimą „Pagaminta ES“.  Toliau diskutuota dėl konkrečių surimių kilmės taisyklių, stengiantis pasiekti susitarimą.

 

2012 m. lapkričio 27 d. Briuselyje pirmą kartą susirinko Darbo grupė bendradarbiavimo prekybos teisės gynimo priemonių klausimais. Posėdyje abi šalys pasikeitė informacija apie kiekvienos veiklą ir antidempingo muito ir kompensuojamojo muito įvedimo teisinį pagrindą.

Prekybos paslaugomis, įsisteigimo teisės ir elektroninės prekybos komitetas antrą posėdį surengė Briuselyje 2013 m. birželio 12 d. Šalys aptarė platų spektrą klausimų, susijusių su pašto ir pristatymo tarnybomis, transportavimo, finansinėmis, platinimo ir teisinėmis paslaugomis. Kalbant apie pašto paslaugas reikia pažymėti, kad iki 2014 m. birželio mėn. turi būti baigti rengti pašto reformos principai.  Komitete dar svarstyti klausimai, susiję su internetine prekyba ir įsisteigimu.

Tą pačią dieną, 2013 m. birželio 12 d., Briuselyje irgi antrą kartą posėdžiavo Paslaugų abipusio pripažinimo susitarimų (TPS) klausimų darbo grupė. Abi šalys išreiškė bendrą susidomėjimą skatinti TPS architektūros ir inžinerijos srityse ir susitarė, kad susiję suinteresuotieji subjektai ir verslo asociacijos kuo greičiau aptars turinio aspektus.

2013 m. rugsėjo 11 d. Korėjoje, Seule įvyko antras Prekybos ir darnaus vystymosi komiteto posėdis. Posėdyje abi šalys pateikė komitetui informaciją apie atitinkamų vietos patarėjų grupių (VPG) veiklą ir pasikeitė nuomonėmis apie kitos šalies aplinkos ir darbo politiką, įskaitant klimato kaitos sritį (prekybą taršos leidimais), tausų vartojimą ir gamybą, prekybos ekologiškomis prekėmis liberalizavimą, darbo rinkos politiką po ekonominės krizės, sveikatą ir saugą darbo vietoje, taip pat Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų ratifikavimą. Be to, ES atstovai pristatė naujausias kovos su neteisėta medienos ruoša ir su ja susijusia prekyba iniciatyvas.  Dar abi šalys aptarė bendradarbiavimą pagal LPS 13 priedo nuostatas. Be to, 2013 m. rugsėjo mėn. Korėjos ir ES VPG surengė seminarą darbo klausimais ir Pilietinės visuomenės forumą.

2013 m. rugsėjo 12 d. Seule antrą kartą susirinko Prekybos prekėmis komitetas. Komitetas sutarė dėl daugumos tarifinės normos kvotos (TNK) administravimo elementų, taigi abi šalys gali pradėti Prekybos prekėmis komiteto sprendimo rengimo procedūras. Komitete aptarti įvairūs įgyvendinimo klausimai, susiję su tokiomis sritimis, kaip naujų taisyklių įvedimo skaidrumas, alkoholiniai gėrimai, ekologiškumo ekvivalentas, kosmetika, elektronikos ir elektros gaminiai, įrengimai ir fotovoltinės įrangos pramonė.

Antras Sanitarijos ir fitosanitarijos priemonių komiteto posėdis irgi įvyko 2013 m. rugsėjo 12 d. Sejongo mieste. Komitete aptarti tokie klausimai, kaip komiteto darbo tvarka, bendradarbiavimas gyvūnų gerovės klausimais, jautiena, kivių ir apelsinų eksportas, ženklinimas etiketėmis ir skaidrumas įvedant SFP bei sriuba Samgyetang. Be to, rugsėjo 11 d. buvo papildomai surengtas vienos dienos pasitikėjimo skatinimo seminaras. Korėjos atstovai pateikė importo rizikos analizę ir gyvūninės kilmės produktų karantino procedūras, o ES atstovai, be kita ko, pristatė priemones, kuriomis siekiama užtikrinti gyvūninės kilmės produktų saugą kilus gyvūnų ligų epidemijoms.

2013 m. rugsėjo 13 d. Seule antrą kartą susitiko Laikinojo išvežimo perdirbti zonų (LIPZ) Korėjos pusiasalyje komitetas. Korėja pateikė naujos informacijos apie padėtį, susijusią su Gaeseongo pramonės kompleksu – abiejų Korėjų fabrikų parku, esančiu Šiaurės Korėjoje. Korėja pateikė Gaeseongo pertvarkymo į LIPZ sąlygų kriterijus ir didžiausią ribą. Abi šalys pripažino, kad tai sudėtingas politinis klausimas, bet aptardamos techninius jo aspektus sutarė laikytis praktinio požiūrio.

2013 m. rugsėjo 25–26 d. Briuselyje surengti pirmieji trijų ES ir Korėjos LPS darbo grupių – variklinių transporto priemonių ir jų dalių klausimų, farmacijos produktų ir medicinos prietaisų klausimų ir cheminių medžiagų klausimų – susitikimai.

 

Variklinių transporto priemonių ir jų dalių klausimų darbo grupė aptarė tam tikrus LPS įgyvendinimo klausimus ir kitus su automobilių sektoriumi susijusius pateikimo rinkai klausimus, tokius kaip transporto priemonių su EURO 6 TPĮD sistemomis pardavimas Korėjos rinkoje, išmetamųjų dujų garavimo standartai, ES planuojamos naujos išmetamo CO2 kiekio reguliavimo taisyklės, padangų ženklinimo taisyklės, naujos dyzelinių transporto priemonių išmetamųjų teršalų reguliavimo taisyklės, netinkamų eksploatuoti transporto priemonių direktyva, kuro efektyvumas, padangų ženklinimo pagal sunaudojamos energijos lygį efektyvumas, reglamentų ir JT EEK WP 29 derinimas, automobilių dalių ženklinimas, transporto priemonių klasifikacija ir puspriekabių traktoriai vilkikai.

Farmacijos produktų ir medicinos prietaisų klausimų darbo grupė aptarė Korėjos farmacijos produktų kainos kompensavimo reformą, medicinos prietaisų kainos įvertinimą, sprendimų dėl farmacijos produktų kompensavimo pastabų pateikimo laikotarpio keitimą ir farmacijos produktų kokybės tikrinimą. Korėja pateikė prašymą sukurti darbo programą siekiant užbaigti Geros gamybos praktikos (GGP) TPS.  Abi šalys sutarė ieškoti būdų, kaip plėsti bendradarbiavimą šioje srityje.

Cheminių medžiagų klausimų darbo grupėje pasikeista informacija apie šalių taikomus REACH reglamentus. Korėja paaiškino ketinimus pradėti taikyti įgyvendinimo pakopas ir užtikrinti viso proceso skaidrumą. ES pateikė savo požiūrį į savo REACH įgyvendinimą. Abi šalys preliminariai sutarė pasikeisti informacija ryšiams, siekdamos palengvinti techninį bendradarbiavimą.

2013 m. spalio 25 d. Seule pirmą kartą susirinko Geografinių nuorodų (GN) klausimų darbo grupė. Aptartos, bet nepatvirtintos darbo tvarkos taisyklės. Pagrindinė šio posėdžio tema buvo ES pasiūlymas įtraukti į LPS 10-A priedą naujas ES GN. ES pabrėžė ES valstybių narių interesą dėl GN ir svarbą įtraukti į GN sąrašą kuo daugiau pozicijų.  Korėja irgi paskelbė ketinanti pasiūlyti įtraukti į minėtą priedą Korėjos GN.

2013 m. gruodžio 5 d. Briuselyje pirmą kartą susirinko Bendradarbiavimo kultūros srityje komitetas. Tai buvo proga pasikeisti informacija apie ES ir Korėjos politikos strategijas kultūros ir audiovizualinių menų srityje. Komitetas taip pat patvirtino darbotvarkę ir pateikė Protokolo dėl bendradarbiavimo kultūros srityje 5 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių (dėl teisės taikyti rėmimo programas bendrai produkcijai) įgyvendinimo vertinimą. Verta atkreipti dėmesį, kad pagal Protokolą dėl bendradarbiavimo kultūros srityje to protokolo įgyvendinimas nepriklauso Prekybos komiteto kompetencijai, tad Bendradarbiavimo kultūros srityje komitetas šio protokolo atžvilgiu atlieka Prekybos komiteto funkcijas.

Trečias Prekybos komiteto posėdis įvyko Seule, 2013 m. spalio 15 d. Jam bendrai pirmininkavo Komisijos narys Karelas de Guchtas ir Korėjos prekybos, pramonės ir energetikos ministras Yoon Sang-jickas. Komitetas įvertino dvišalės prekybos raidą per dvejus LPS įgyvendinimo metus ir padarė išvadą, kad LPS buvo naudingas abiem šalims, ypač vertinant prekybą prekėmis ir paslaugomis, kurioms taikomos visapusiškai ar iš dalies liberalizuotos nuostatos: šios srities abiejų šalių eksportas padidėjo. Kiekviena iš šalių kėlė atitinkamus įgyvendinimo klausimus, įskaitant automobilių dalių žymėjimą, LPS prievoles paslaugų sektoriuje, laikinojo išvežimo perdirbti zonas ir LPS vykdymo užtikrinimą. Abi šalys pasidžiaugė pažanga, padaryta iš dalies keičiant LPS dėl Kroatijos įstojimo į ES, ir aptarė kitų ES reikalaujamų LPS pataisų, tarp jų tiesioginio transportavimo nuostatos, sutaisytų prekių grąžinimo nuostatos, traktorių vilkikų įtraukimo ir kai kurių pasenusių automobilių sektoriaus standartų panaikinimo, padėtį.

Galiausiai lapkričio 8 d. Briuselyje įvyko ES ir Korėjos aukščiausiojo lygio susitikimas.  ES atstovavo Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Hermanas Van Rompuy ir Europos Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barroso. Korėjai atstovavo šalies prezidentė Park Geun-hye. Abi šalys palaikė požiūrį, kad svarbu visapusiškai įgyvendinti LPS, ir skatino savo prekybos pareigūnus tęsti diskusijas, stengiantis surasti LPS komitetų ir darbo grupių, įskaitant ES ir Korėjos LPS Prekybos komitetą, nustatytų įgyvendinimo problemų sprendimus, siekiant duoti naudos abiejų šalių visų lygmenų suinteresuotiesiems ekonominiams subjektams. Abi šalys pasidžiaugė, kad sutarta dėl LPS Papildomo protokolo teksto, kuriame atsižvelgiama į Kroatijos įstojimą į ES 2013 m. liepos 1 d., ir susitarė paspartinti procesą, kuris baigsis Protokolo pasirašymu ir laikinuoju taikymu. Be to, jos sutarė ir toliau drauge stengtis užtikrinti LPS veikimą strateginės partnerystės dvasia.

4.           LPS 13 skyriuje išdėstytų prievolių dėl prekybos ir darnaus vystymosi vykdymas

Antras Prekybos ir darnaus vystymosi klausimų komiteto (PDVKK) posėdis įvyko Seule 2013 m. rugsėjo 11 d. Posėdyje abi šalys pasidžiaugė atvira ir konstruktyvia diskusija dėl su prekyba susijusių aplinkos ir darbo politikos klausimų kaip geru tolesnio dialogo pagrindu. Komitetas preliminariai nutarė surengti kitą posėdį pirmą 2015 m. pusmetį.

Papildomai rugsėjo 12 d. dar buvo surengtas seminaras darbo klausimais. Jame dalyvavo Pilietinės visuomenės forumo (PVF) – jungtinio Korėjos ir ES vietos patarėjų grupių (VPG) forumo – nariai. Komisijai ir ES VPG prašant, seminare dalyvavo ir kiti suinteresuotieji subjektai, nepriklausantys nė vienai iš atitinkamų VPG. Dirbtuvėse pateikta VPG nuomonių apie Tarptautinės darbo organizacijos pagrindinių darbo standartų, susijusių su prievartiniu darbu ir susirinkimų laisve teisinį ir praktinį įgyvendinimą ir Korėjoje dar neratifikuotą teisę į kolektyvines derybas apžvalga. Kalbėdami apie susirinkimų laisvę ir teisę į kolektyvines derybas, kai kurie dalyviai rėmėsi TDO priežiūros institucijų, ypač Susirinkimų laisvės klausimų komiteto, Korėjai pateiktomis rekomendacijomis. Po pranešimų įvyko atviros VPG ir kitų suinteresuotųjų subjektų diskusijos.

Galiausiai Komiteto posėdžio pirmininkai pateikė naujausią informaciją apie Komiteto diskusijas Pilietinės visuomenės forumui, kuris susirinko rugsėjo 13 d. Ši nauja informacija pateikta taip pat Tarybai ir Europos Parlamentui. Pilietinės visuomenės forumas aptarė darbo tvarkos taisykles, seminarų išvadas, ekologišką tvarų augimą ir tarptautinę prekybą.

5.           Reglamento (ES) Nr. 511/2011 įgyvendinimas

Reglamentas (ES) Nr. 511/2011 yra ES vidaus teisės aktas, kuriuo įgyvendinama ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimo dvišalė apsaugos sąlyga.

Laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 511/2011 3 ir 11 straipsnių Komisija stebėjo Korėjos produktų importo ir eksporto raidą jautriuose sektoriuose, kuriuos gali paveikti sąlyginis apmokestinimas muitu, kaip antai automobilių, automobilių dalių, tekstilės ir vartotojams skirtų elektronikos gaminių. 2011 m. liepos mėn. pradėjus laikinai taikyti LPS Komisija kas du mėnesius stebėjimo duomenis pateikia valstybėms narėms, Europos Parlamentui ir atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams.

Minėtu reglamentu taip pat numatoma galimybė tam tikromis Reglamente apibrėžtomis sąlygomis pradėti apsaugos priemonių tyrimą arba taikyti išankstinės priežiūros priemones. Per antruosius LPS įgyvendinimo metus Komisija negavo nė vieno prašymo pradėti apsaugos priemonių tyrimą arba taikyti išankstinės priežiūros priemones.

5.1.        Korėjos importo į ES raida stebimuose sektoriuose

Žemiau pateikiama antrųjų LPS įgyvendinimo metų stebėjimo rezultatų santrauka ir juos atitinkantys grafikai. Svarbu nepamiršti, kad stebėjimo tikslais lyginti kasmetiniai prekybos duomenys, todėl kai kurie skaičiai gali skirtis nuo pirmiau, 2 dalyje pateikiamos bendrosios prekybos analizės, kuriai buvo naudotas kitoks lyginimo metodas.

Taip pat reikia pažymėti, kad stebėjimo veiksmai lyginami remiantis importo iš Korėjos į ES kiekybine išraiška, t. y., automobiliai skaičiuojami vienetais, o automobilių dalys, audiniai ir elektronikos gaminiai – tūkstančiais kilogramų.

i) Automobilių sektorius

Pirmaisiais LPS metais (2011 m. liepos mėn. – 2012 m. liepos mėn.) automobilių importas iš Korėjos į ES padidėjo 41 proc. palyginus su metais prieš pradedant laikinai taikyti LPS (2010 m. liepos mėn. – 2011 m. liepos mėn.). Po šio padidėjimo ir palyginus su ankstesniais metais, antraisiais LPS metais (2012 m. liepos mėn. – 2013 m. liepos mėn.) importas 13 proc. sumažėjo. Mažėjimo tendencija būdinga ir automobilių su mažo galingumo varikliais, ir automobilių su vidutinio galingumo varikliais importui. Vertinant ilgojo laikotarpio tendencijas, atrodo, kad automobilių importas stabilizavosi, pasiekęs daug žemesnį lygį, negu buvo 2007 m. liepos mėn. – 2008 m. liepos mėn. laikotarpiu.

Kalbant apie automobilių dalių importą, jis pirmaisiais LPS metais gerokai (47 proc.) padidėjo palyginus su metais prieš pradedant laikinai taikyti LPS. Šis padidėjimas patvirtina augimo tendenciją, prasidėjusią dar 2008 m. liepos mėn. – 2009 m. liepos mėn. laikotarpiu. Tačiau antraisiais LPS metais automobilių dalių importas padidėjo vos 2 proc. palyginus su pirmaisiais LPS metais; tai rodo, kad importo lygis stabilizavosi.

ii) Audinių sektorius

Korėjos audinių importas pirmaisiais LPS metais sumažėjo 16 proc. palyginus su metais prieš pradedant laikinai taikyti LPS. Ši tendencija buvo stebima ir toliau. Antraisiais LPS metais importas sumažėjo dar 6 proc. palyginus su ankstesniais metais.

iii) Elektronikos sektorius

Korėjos elektronikos gaminių importas pirmaisiais LPS metais padidėjo 8 proc. palyginus su metais prieš pradedant laikinai taikyti LPS. Vėliau didėjimą pakeitė mažėjimas. Antraisiais LPS metais importas sumažėjo 13 proc. palyginus su pirmaisiais metais.

5.2.        Muito sąlyginis apmokestinimas

Pagal Reglamento (ES) Nr. 511/2011 11 straipsnio 1 dalį Komisija vykdė konkretų sąlyginio apmokestinimo muitu stebėseną, siekdama nustatyti užsienio sudedamąją dalį Korėjos gamybos procese ir tuo pačiu Korėjos galutinių produktų eksporte į ES.

Analizuotas 2013 m. pirmus šešis mėnesius stebėtų produktų kiekio skirtumas palyginus su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu.

Korėjos elektronikos sektoriaus importo į ES raida daugiausiai susijusi su produktais, kurių kodai yra: 8519.81, 8521.90, 8526.92, 8527.21, 8528.51, 852871 ir 8528.72. Kai kurių šiais kodais žymimų produktų importas metams bėgant svyravo, tačiau nebuvo pastebėta didelio bendro didėjimo arba mažėjimo. Sumažėjo šių produktų dalių importas į Korėją: iš Kinijos (-20 proc.) ir Japonijos (-52 proc.) – S 8522 kodu žymimų produktų importas, o produktų, žymimų kodu HS 8529, importas šiek tiek sumažėjo iš Kinijos (-0,29 proc.) ir kiek daugiau – iš Japonijos (-6,9 proc.).

Kalbant apie audinius, vienintelis reikšmingesnis importo iš Korėjos į ES padidėjimas susijęs su HS kodu 5205 žymimais produktais (+37 proc.). Pagal šių produktų kilmės taisykles leidžiama importuoti natūralaus medvilnės pluošto gaminius. Produktų, žymimų HS kodu 5509, importas, priešingai, sumažėjo 67 proc. 

Kalbant apie automobilius, HS kodu 8703 žymimų produktų importas iš Korėjos į ES, apskritai imant, padidėjo (vidutiniškai +4,9 proc.), nors šis didėjimas susijęs ne su visų tipų automobiliais, o priklauso nuo jų variklio dydžio.  Tuo metu panašiai, 6 proc., padidėjo automobilių sudedamųjų dalių, žymimų HS kodu 8708, importas iš Kinijos į Korėją. Panašių dalių importas iš Japonijos tuo pačiu metu sumažėjo 27 proc.

Remiantis tuo, kas pasakyta pirmiau, galima daryti išvadą, kad iki šiol sąlyginio apmokestinimo muitu muitų grąžinimo už konkrečiais stebimus objektus patikslinimas nepadarė didesnio poveikio Korėjos gamybos modeliui. Visų pirma jis nepaskatino sudedamųjų dalių importo iš Korėjos kaimyninių šalių didėjimo.

6.           Išvada

Remiantis LPS įgyvendinimo dvejų metų duomenimis aišku, kad vertinant dvišalės prekybos raidos požiūriu LPS buvo labai naudingas apskritai ir ES konkrečiai. Antraisiais LPS metais, palyginus su metais prieš pradedant laikinai taikyti LPS,  prekių eksportas padidėjo 24 proc. arba 7 mlrd. EUR. Palyginimui: tuo pačiu laikotarpiu ES eksportas į kitas pasaulio šalis padidėjo 17 proc. Importas iš Korėjos sumažėjo 6 proc. daugiausiai dėl su LPS tiesiogiai nesusijusių priežasčių, tačiau prekių, kurioms visapusiškai ar iš dalies taikomos liberalizavimo nuostatos, importo raidos tendencija ir ES, ir Korėjoje buvo teigiama; bendrai importas didėjo daugiau už eksportą. Be to, eksportuotojai vis dažniau naudojasi lengvatiniais tarifais, ir lengvatų naudojimo lygis, ypač ES, didėja, nors šioje srityje dar galima nemažai pasiekti.

Kad eksportuotojai galėtų gauti iš LPS naudą, kurios tikėjosi, reikia ir toliau skirti pagrindinį dėmesį tinkamam susitarimo įgyvendinimui. Iki šiol išlieka įgyvendinimo sunkumų, ypač variklinių transporto priemonių ir jų dalių sektoriuje. Šie klausimai ir toliau bus aptariami tolesniuose įvairių LPS įkurtų komitetų ir darbo grupių susitikimuose, siekiant rasti pasiekiamus ir abiem šalims priimtinus sprendimus, atitinkančius LPS raidę ir dvasią.

ES ir Korėja 2013 m. lapkričio mėn. aukščiausiojo lygio ES ir Korėjos susitikime paskelbė iniciatyvą dėl Papildomo protokolo, kuriuo dėl Kroatijos įstojimo į ES iš dalies keičiamas LPS. Siekiant LPS labiau skatinti prekybą, bus tęsiamos diskusijos dėl tolesnių dalinių jo pakeitimų. Šie pakeitimai atitinka abiejų šalių interesus ir galiausiai bus naudingi ir ES, ir Korėjos eksportuotojams ir vartotojams.

[1]               LPS laikinai taikomas ES, kol visos ES valstybės narės jį ratifikuos. Ratifikavimo eigą galima patikrinti Tarybos susitarimų interneto svetainėje: http://www.consilium.europa.eu/policies/agreements/search-the-agreements-database?command=details&id=&lang=en&aid=2010036&doclang=EN.

[2]               OL L 145, 2011 5 31, p. 19.

[3]               Nurodyti procentai – tai 15 proc padidėjimas pirmaisiais LPS metais palyginus su metais prieš pradedant taikyti LPS, ir 8 proc. padidėjimas antraisiais LPS metais palyginus su pirmaisiais LPS  metais.

[4]               Yra grupė prekių, kurioms liberalizavimo nuostatos visai netaikomos, bet šią grupę sudaro tik 2 proc. visų eksportuojamų ir 1 proc. visų prekių prekybos apimties.

[5]               Kadangi nėra informacijos apie tai, kokios rūšies importui galėjo būti taikomos lengvatos, iš patekimo į rinką duomenų bazės pridėta papildomų duomenų apie Korėjos DPS tarifus ir ES tarifų lengvatas.