|
Europos Sąjungos |
LT C serija |
|
C/2024/7056 |
2024 12 4 |
Europos regionų komiteto rezoliucija – dėl ES regionų ir miestų padėties ir 2024–2029 m. Europos Komisijos politinių gairių
(C/2024/7056)
ATSIŽVELGDAMAS Į:
|
— |
savo 2024 m. metinį pranešimą apie ES regionų ir miestų padėtį, kuriame Europos, nacionalinio, regionų ir vietos lygmens politinius sprendimus priimantiems asmenims pateikiama įrodymų ir svarbių rekomendacijų dėl aktualiausių uždavinių, kurie turės būti sprendžiami 2024–2029 m. ES teisėkūros ciklo laikotarpiu, |
|
— |
2024 m. kovo 19 d. vykusiame 10-ajame Europos regionų ir miestų aukščiausiojo lygio susitikime priimtą Monso deklaraciją „Regionai ir miestai gali kurti stipresnę, teisingesnę ir atsparesnę ateitį Europai“, |
|
— |
2024 m. birželio 6–9 d. vykusių Europos Parlamento rinkimų rezultatus, |
|
— |
2024 m. birželio 27 d. Europos Vadovų Tarybos priimtą 2024 m. strateginę darbotvarkę, |
|
— |
išrinktosios Europos Komisijos pirmininkės 2024 m. liepos 18 d. pristatytas 2024–2029 m. politines gaires, |
|
— |
2024 m. balandžio 4 d. atnaujintą Europos Komisijos ir Europos regionų komiteto bendradarbiavimo protokolą, ypač jo 3 punktą, kuriame teigiama, kad RK prisideda rezoliucija, apibrėžiančia svarbiausias Komiteto pozicijas dėl Komisijos ateinančių metų darbo programos; |
KADANGI 2024 m. metiniame pranešime apie ES regionų ir miestų padėtį pabrėžiami šie pagrindiniai aspektai:
|
— |
1. 2024 m. piliečių pasitikėjimas regionų ir vietos valdžios institucijomis pasiekė aukščiausią lygį – pasitikėjimą jomis išreiškė 60 proc. piliečių; tai didžiausias pasitikėjimas iš visų valdžios lygmenų; |
|
— |
2. regionai ir miestai yra atsakingi už 70 proc. ES teisės aktų įgyvendinimą, 50 proc. viešųjų investicijų ir 30 proc. viešųjų išlaidų. Jie taip pat vykdo iki 70 proc. klimato kaitos švelninimo veiksmų ir 90 proc. prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų; |
|
— |
3. klimato kaitos poveikis bus labai nevienodas, o prisitaikymo prie klimato kaitos išlaidos padidės iki 120 mlrd. EUR per metus, jei vidutinė temperatūra pakils 2 °C, ir iki 200 mlrd. EUR per metus, jei ji pakils 3–4 °C. 70 proc. ES gyventojų patiria sezoninį vandens stygių, o 30 proc. gyvena vietovėse, kuriose vandens stinga nuolat; |
|
— |
4. norint įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, į aplinkos apsaugą papildomai reikės investuoti 130 mlrd. EUR per metus, o tam, kad iki 2030 m. ŠESD kiekis būtų sumažintas 55 proc. – 350 mlrd. EUR per metus; regionams, kuriuose veikia energijai imlūs pramonės sektoriai, reikės milžiniškų investicijų, kad būtų sumažintas sunkiosios pramonės sektorių išmetamas ŠESD kiekis, sudarantis 45 proc. viso išmetamo ŠESD kiekio, ir sumažintos energijos gamybos sąnaudos; |
|
— |
5. kaip pabrėžiama M. Draghi parengtoje Europos ateities konkurencingumo ataskaitoje, tam, kad laikantis Europos švarios pramonės kurso, būtų užtikrintas pramonės konkurencingumas ir kuriamos kokybiškos darbo vietos, reikės novatoriškų investicijų, be kita ko, į viešąsias paslaugas, pavyzdžiui, švietimą, sveikatos priežiūrą, būstą ir socialines paslaugas, taip pat institucinių reformų; |
|
— |
6. demografiniai pokyčiai kelia pavojų ES socialinės ir ekonominės struktūros atsparumui, nes prognozuojama, kad 2040 m. Europos regionuose darbingo amžiaus žmonių bus 17 mln. mažiau nei 2023 m. Daugeliui regionų vis sunkiau pritraukti specialistų ir juos išlaikyti; |
|
— |
7. itin smarkiai kenčia kaimo vietovės: kaimo gyventojų skaičius kasmet sumažėja maždaug 1 mln. ir kasdien išnyksta 800 ūkių, todėl apleidžiami žemės plotai ir didėja gaisrų tikimybė; |
|
— |
8. sanglaudos politika yra pagrindinė ES investicijų politika, kuriai tenka 13 proc. visų ES viešųjų investicijų. Dabartinėmis programomis siekiama išmokėti beveik 378 mlrd. EUR investicijoms į įvairius sektorius, įskaitant paramą verslui, darbo vietų kūrimą ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą, kartu sukuriant 1,3 mln. darbo vietų ir 0,5 proc. padidinant ES BVP; |
EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK),
Tvarus Europos klestėjimas ir konkurencingumas
|
1. |
sutinka, kad geresnė teisėkūra yra būtina siekiant padidinti Sąjungos konkurencingumą ir klestėjimą; pabrėžia, kad aktyvus subsidiarumas ir visapusiškas vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas užtikrina reikiamą demokratinį atstovavimą ir patirtį, kad būtų galima patobulinti ES reglamentavimo sistemą; |
|
2. |
pritaria M. Draghi parengtoje Europos ateities konkurencingumo ataskaitoje pateiktiems pasiūlymams subsidiarumo principą taikyti pažangiai ir aktyviai, t. y., mažinti ES įmonėms ir, kai kuriose vietovėse, valdžios institucijoms tenkančią reglamentavimo naštą ir stiprinti ES lygmens valdymą kitose vietovėse. Tai taip pat reiškia, kad būtina stiprinti administracinius pajėgumus nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis; |
|
3. |
mano, kad siekiant tinkamai taikyti aktyvaus subsidiarumo principą, atliekant teritorinius poveikio vertinimus ir analizuojant Europos Sąjungos teisės aktus reikėtų sistemingai vertinti poveikį SESV 174 straipsnyje minimoms teritorijoms; |
|
4. |
ragina naujajame tarpinstituciniame susitarime dėl supaprastinimo ir geresnės teisėkūros tokiose jautriose srityse kaip BŽŪP atsižvelgti į tai, kad ES reglamentavimo procesas ir valdymas yra daugiapakopio pobūdžio; prašo suteikti jam galimybę aktyviai dalyvauti derybose dėl naujojo susitarimo ir jį įgyvendinant; |
|
5. |
ragina iš esmės pagerinti sąlygas užsiimti verslu ES. Konkurencingumo patikros ir poveikio MVĮ tyrimai galėtų padėti sumažinti MVĮ tenkančią reglamentavimo naštą; |
|
6. |
laikosi nuomonės, kad regionai turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį įgyvendinant ES skaitmeninės pertvarkos politiką. Regionų vyriausybėms reikėtų suteikti geresnių galimybių dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose vykdant skaitmeninės infrastruktūros projektus, kurie joms leidžia pritaikyti politiką prie vietos poreikių ir užtikrinti teisingą skaitmeninę pertvarką miesto ir kaimo vietovėse; |
|
7. |
tvirtai remia tikslą skatinti investicijas siekiant finansuoti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir tenkinti su ja susijusius darbo rinkos ir įgūdžių poreikius; mano, kad reikia geriau panaudoti privačius išteklius; |
|
8. |
pabrėžia, kad svarbu išsaugoti Europos žaliojo kurso užmojus, ir akcentuoja, kad tai turi būti derinama su ekonomikos konkurencingumu; remia spartesnį perėjimą prie švarios, patikimos ir įperkamos energijos, be kita ko, steigiant vieno langelio principu veikiančias regionines ir vietos tarnybas, kurios padėtų namų ūkiams ir MVĮ pereinamuoju laikotarpiu; be to, regionų valdžios institucijos turėtų turėti didesnių sprendimų priėmimo pajėgumų ir joms reikėtų suteikti prieigą prie tiesioginio finansavimo atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams, užtikrinant galimybę juos pritaikyti prie konkrečių poreikių teritorijose. Lanksti reglamentavimo sistema suteiktų dar daugiau galių regionams vadovauti žaliajai pertvarkai; |
|
9. |
primena ES vadovams, kad regionai ir miestai gali klestėti tik gerai veikiančioje bendrojoje rinkoje, kurioje inovacijos užtikrinamos per sąžiningą konkurenciją, o tai taip pat priklauso nuo visapusiškos judėjimo laisvės be vidaus sienų Šengeno erdvėje; ragina naująją Europos Komisiją remtis neseniai parengtomis E. Letta ir M. Draghi ataskaitomis ir pasiūlyti priemonių, kuriomis būtų stiprinama bendroji rinka ir taip didinamas ES konkurencingumas vykdant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kad ji būtų teisinga visiems ES regionams; |
|
10. |
pažymi, kad tarpvalstybinio judėjimo, paslaugų ir infrastruktūros projektų rėmimas bendrojoje rinkoje yra ekonomikos augimo ir konkurencingumo pagrindas, o tai taip pat reiškia, kad reikia padidini biudžetą Europos teritoriniam bendradarbiavimui ateityje; Visų pirma pirmenybę reikėtų teikti svarbiausiems TEN-T koridoriams ir projektams, kurie yra ypač svarbūs regionų ekonominiam vystymuisi ir žaliajai pertvarkai užbaigti; |
|
11. |
palankiai vertina paskelbtą žiedinės ekonomikos aktą, kurio tikslas – sukurti antrinių svarbiausiųjų žaliavų paklausą ir bendrąją atliekų rinką; ragina visapusiškai įtraukti regionus ir miestus, ypač vykdant viešuosius pirkimus ir remiantis miestų ir regionų vaidmeniu atliekų kiekio mažinimo, atliekų tvarkymo, vietos įmonių stiprinimo ir elgsenos pokyčių srityse; |
|
12. |
ragina skubiai baigti kurti Europos sveikatos sąjungą, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą sveikatos priežiūros srityje; pakartoja savo raginimą atlikti sveikatos priežiūros sistemų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, taip pat parengti pasienio regionų parengties ir prevencijos planą; |
|
13. |
ragina sukurti visiškai integruotą ir junglią Europos energetikos sąjungą, siekiant padidinti ES prieigą prie švarios, patikimos ir įperkamos energijos, sumažinti energijos suvartojimą, geriau reaguoti į vietos poreikius ir užtikrinti prieinamas kainas piliečiams ir įmonėms; |
|
14. |
pabrėžia, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam viešųjų paslaugų teikimui ir plėtrai tokiose svarbiose srityse kaip sąveikumas ir elektroninių dokumentų paslaugos, taip pat tarpregioninis bendradarbiavimas, lyginamasis mokymasis ir keitimasis duomenimis e. valdžios srityje; |
|
15. |
pritaria tam, kad Europos Komisija sutelktų dėmesį į saugų ir patikimą dirbtinį intelektą (DI), grindžiamą aiškia etikos reikalavimų sistema, ir ragina miestus ir regionus visapusiškai dalyvauti tai taikant; pabrėžia, kad reikia šalinti galimo dirbtinio intelekto atotrūkio padarinius; |
Europos gynyba ir saugumas
|
16. |
pritaria tam, kad būtų sukurta Europos gynybos bendroji rinka, nes gynybos pramonė svariai prisideda prie tam tikrų Europos regionų ekonominio vystymosi; |
|
17. |
atkreipia dėmesį į tai, kad saugumui ir gynybai itin svarbi atspari transporto infrastruktūra; ragina prisiimti tvirtą politinį ir finansinį įsipareigojimą panaikinti trūkstamas tarpvalstybines jungtis Europos, nacionaliniu ir regionų lygmenimis, kad transeuropinį transporto tinklą (TEN-T) būtų galima naudoti dvejopai – civiliniais ir kariniais tikslais; |
|
18. |
pritaria pasiūlymui dėl Europos vidaus saugumo strategijos; pabrėžia, kad regionai ir miestai yra pagrindiniai veikėjai, susiejantys ES teisės aktus su vietos ir nacionaline saugumo politika, įskaitant priemones, skirtas kovoti su organizuotu nusikalstamumu, prekyba narkotikais bei žmonėmis ir kitomis grėsmėmis saugumui; |
Parama žmonėms, ES socialinio ir ekonominio modelio stiprinimas
|
19. |
mano, kad sustiprinta ir patobulinta sanglaudos politika po 2027 m., prieinama visiems regionams, yra esminis elementas, padėsiantis Europos miestams ir regionams spręsti žaliosios, skaitmeninės ir demografinės pertvarkos problemas, nė vieno nepaliekant nuošalyje ir užtikrinant ES konkurencingumą; |
|
20. |
ragina parengti paprastesnę, tikslingesnę ir matomesnę sanglaudos politiką ir griežtai atmeta bet kokius bandymus ją centralizuoti. Norint pasiekti socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos tikslus, būtinas vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas formuojant ir įgyvendinant šią politiką. Todėl sanglaudos politika po 2027 m. turi būti grindžiama nustatytais pasidalijamojo valdymo, daugiapakopio valdymo, partnerystės ir regiono ar vietos poreikiais grindžiamo požiūrio principais;- |
|
21. |
ragina pagal DFP po 2027 m. įgyvendinant būsimą sanglaudos politiką toliau siekti Teisingos pertvarkos fondo tikslų; pažymi, kad siekiant teisingos pertvarkos sėkmės, reikia laikytis teritoriniu požiūriu atžvalgaus, partneryste grindžiamo požiūrio, deramai atsižvelgiant į regionines pramonės ekosistemas; |
|
22. |
pabrėžia, koks svarbus ES ekonomikai yra automobilių pramonės sektorius, kuriame dirba 13,8 mln. europiečių ir kuris sukuria 7 proc. ES BVP, ir ragina parengti išsamią sąžiningos ir tvarios pertvarkos strategiją, skirtą automobilių pramonės regionams ir anglių pramonės regionams, taip pat regionams, kurie yra priklausomi nuo kitų intensyviai energiją vartojančių sektorių, kuriems ir toliau reikės ES paramos, kad jie galėtų vykdyti transformaciją; pažymi, kad dėl įvairių gamybos ir rinkos iššūkių Europos automobilių gamintojams gali būti sunku pasiekti 2026 m. įsigaliosiančias griežtesnes automobilių parkų išmetamo CO2 normas, ir ragina Europos Komisiją apsvarstyti galimybę taikyti laipsniškesnį metodą ir anksčiau, dar 2025 m., peržiūrėti atitinkamus teisės aktus, kad Europos automobilių gamintojai turėtų pakankamai laiko prisitaikyti; taip pat pabrėžia tvarios transporto infrastruktūros svarbą ir įsipareigoja stiprinti klimatui palankų judumą apskritai;- |
|
23. |
pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dažnai teikia esmines judumo ir transporto paslaugas, kurios užtikrina susisiekimą su visomis teritorijomis, kad miesto, periferinės ir kaimo vietovės turėtų vienodą prieigą prie bendrosios rinkos, ir suteikia įperkamų ir tvarių judumo sprendimų; |
|
24. |
pabrėžia, kad turizmo sektorius yra svarbi Europos Sąjungos ekonominė veikla, kuriai tenka 10 proc. jos BVP ir kuri daro didelį poveikį ekonomikos augimui, užimtumui ir socialiniam vystymuisi. Turizmas turi tapti tvarus, todėl būtina Europos Sąjungos paramos strategija; |
|
25. |
atkreipia dėmesį į atnaujintą politinį įsipareigojimą įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį ir skatinti lygybę, taip pat pažadus spręsti energijos vartojimo efektyvumo ir būsto įperkamumo klausimus įgyvendinant Prieinamų energijos kainų veiksmų planą ir siūlomą Europos investicijų į įperkamą ir tvarų būstą planą; |
|
26. |
pabrėžia, kad demografinių pokyčių, gyventojų skaičiaus mažėjimo, senėjimo ir protų nutekėjimo problemas reikia spręsti vykdant viešąją politiką, kuria būtų remiama teisė pasilikti išlaikant specialistus ir pritraukiant kvalifikuotos darbo jėgos; remia iniciatyvas, kuriomis siekiama gerinti teisėtos migracijos kanalus, nes tai yra vienas iš būdų vietos bendruomenių įgūdžių poreikiams patenkinti; ragina parengti išsamias ir visapusiškas strategijas ir skirti pakankamai išteklių migrantų įtraukčiai ir integracijai į Europos visuomenę; |
|
27. |
ragina labiau remti piliečių skaitmeninių įgūdžių ugdymą ir teikti finansinę paramą miestams ir regionams viešųjų paslaugų skaitmeninimui, kad piliečiai turėtų vienodas galimybes naudotis naujomis ekonominio vystymosi ir socialinės įtraukties priemonėmis; |
|
28. |
ragina, siekiant įperkamo ir tvaraus būsto, supaprastinti administracines procedūras, kad būtų galima gauti ES paramą energinei renovacijai; |
Gyvenimo kokybės palaikymas: apsirūpinimo maistu saugumas, vanduo ir gamta
|
29. |
atkreipia dėmesį į tai, kad miestai ir regionai yra svarbūs partneriai skatinant sveikas ir tvarias maisto sistemas, ir pakartoja savo raginimą nedelsiant paskelbti pagrindų teisės aktą dėl tvarių maisto sistemų; |
|
30. |
palankiai vertina įsipareigojimą remti šeimos ūkius ir kartų kaitą, atlyginti ūkininkams už biologinės įvairovės ir natūralių ekosistemų išsaugojimą, stiprinti ūkininkų konkurencingumą ir juos apsaugoti nuo nesąžiningos prekybos praktikos. Teisingos ūkininkų pajamos yra lemiamas veiksnys siekiant sulėtinti kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimą bei žemės apleidimą ir užtikrinti, kad kaimo vietovės būtų gyvybingos ir patrauklios ir kad būtų įgyvendinti Darbotvarkės iki 2030 m. tikslai; ypatingą dėmesį reikėtų skirti žemės ūkio regionams, kurie dėl vandens trūkumo ir klimato kaitos susiduria su specifiniais iššūkiais, skiriant tikslinę paramą sausrai atsparių kultūrinių augalų ir veiksmingų drėkinimo technologijų moksliniams tyrimams; |
|
31. |
mano, kad kitoje būsimos Bendrijos žemės ūkio politikos reformos finansinėje programoje reikėtų padidinti žemės ūkio fondų EŽŪGF ir EŽŪFKP biudžetus; taip pat reikėtų panaikinti BŽŪP paramai taikomas socialines sąlygas, sumažinti ir supaprastinti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus ir panaikinti ekologines schemas, kurios sudaro 23 proc. BŽŪP pirmojo ramsčio lėšų, įtraukiant šią sumą į tiesioginę paramą be papildomų reikalavimų jai gauti; |
|
32. |
ragina regionams suteikti svarbesnį vaidmenį valdant būsimą bendrą žemės ūkio politiką, atsižvelgiant į konkrečius teritorinius ir sektorių ypatumus, siekiant taikyti konkrečioms teritorijoms pritaikytą politiką ir paramą; |
|
33. |
ragina pasinaudoti paskelbtu Žuvininkystės ir vandenynų paktu siekiant pagerinti bendros žuvininkystės politikos įgyvendinimą ir labiau įtraukti regionus į jūrų išteklių, žuvininkystės ir akvakultūros išsaugojimą ir valdymą; |
|
34. |
pabrėžia mėlynosios ekonomikos vaidmenį sprendžiant klimato kaitos, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir konkurencingumo problemas ir palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą parengti jūrų pramonės strategiją ir ES uostų strategiją; |
|
35. |
palankiai vertina paskelbtą Europos hidrologinio atsparumo strategiją ir prašo labiau remti regionus ir miestus sprendžiant vandens trūkumo ir apsirūpinimo vandeniu saugumo problemas, kovojant su žalą darančiais potvyniais ir atkuriant natūralius vandens ciklus, atsižvelgiant į vietos geografiją, klimatą ir socialinę bei ekonominę struktūrą; |
|
36. |
ragina į būsimą sanglaudos politiką įtraukti pažeidžiamumo rodiklių suvestinę, nes regionų poreikiai prisitaikant prie klimato kaitos poveikio, daromo gamtos ištekliams ir pastatams, ekonominei veiklai, piliečių sveikatai ir socialiniam gyvenimui, yra labai nevienodi, kaip yra, pavyzdžiui, didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčių vietovių atveju, kaip nustatyta SESV 174 straipsnyje; |
ES demokratijos apsauga, mūsų vertybių puoselėjimas
|
37. |
reiškia paramą pastangoms užtikrinti lygybę visiems ir siūlo savo indėlį į naują lyčių lygybės strategiją; pakartoja savo įsipareigojimą toliau puoselėti Europos demokratiją piliečių lygmeniu, be kita ko, įtraukiant jaunimą; ragina glaudžiau bendradarbiauti su Europos Komisija organizuojant vietos dialogus su piliečiais, be kita ko, per ES vietos ir regionų tarybų narių ir Jaunųjų išrinktų politikų tinklus; |
|
38. |
pabrėžia, kad regionams ir miestams tenka svarbus vaidmuo užtikrinant ir prižiūrint teisinės valstybės principo laikymąsi, nes tai yra svarbus vietos ir nacionalinės demokratijos ramstis, kuriuo grindžiama Europos Sąjunga ir kuriuo užtikrinamas valstybių narių stabilumas ir Europos Sąjungos piliečių lygybė; |
|
39. |
prašo suteikti jam galimybę aktyviai dalyvauti įgyvendinant pasiūlytą Europos demokratijos skydą, nes regionai ir miestai gali padėti aptikti dezinformaciją ir manipuliavimą informacija ir proaktyviai su tuo kovoti; |
Globali Europa
|
40. |
pabrėžia, kad tvirtai remia Ukrainą ir jos vietos ir regionų valdžios institucijas, ypač vykdydamas veiklą Miestų ir regionų aljanse Ukrainos atstatymui; |
|
41. |
pabrėžia, kad plėtra yra reformų katalizatorius ir turi būti toliau grindžiama nuopelnais. ES turi remti regionų ir vietos valdžios lygmenis stiprinant demokratiją, teisinę valstybę, pagarbą žmogaus teisėms, decentralizaciją ir kovą su korupcija, be kita ko, per RK jungtinius konsultacinius komitetus ir darbo grupes; prašo skirti pakankamai ES išteklių, kad plėtros šalys būtų pasirengusios vykdyti būtinas reformas siekdamos narystės ES, ypatingą dėmesį skiriant vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimų stiprinimui ir tarpusavio mokymuisi; |
|
42. |
pabrėžia, kad reikia stiprinti Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių bendradarbiavimo teritorinį aspektą, be kita ko, per Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių vietos ir regionų valdžios institucijų asamblėją (ARLEM); |
|
43. |
toliau propaguos pasaulinį regionų ir miestų vaidmenį klimato ir biologinės įvairovės politikos srityse, imdamasis subnacionalinių klimato diplomatijos veiksmų ir veikdamas atitinkamuose Jungtinių Tautų organuose ir sistemose; |
Bendros pastangos ir Sąjungos parengimas ateičiai
|
44. |
pabrėžia, kad reikia pritaikyti ES valdymo struktūras ir procesus, kad būtų galima įveikti būsimus iššūkius, ypač susijusius su būsimos plėtros perspektyva, ir padidinti ES konkurencingumą; yra įsitikinęs, kad ES Sutarčių pakeitimai yra neišvengiami, kad ES būtų pritaikyta ateities poreikiams, ir prašo būti visapusiškai įtrauktas, jeigu ateityje būtų keičiamos ES sutartys; iki to laiko įsipareigoja optimizuoti dabartinę sistemą, kad regionai ir miestai būtų labiau įtraukti į ES teisėkūros procesą; |
|
45. |
palankiai vertina įsipareigojimą kurti šiuolaikišką ES biudžetą, grindžiamą orientavimu, paprastumu, poveikiu, teisinės valstybės principo laikymusi ir tinkamais ištekliais, todėl prašo Europos Komisijos atsižvelgti į regionų ir miestų pasiūlymus dėl DFP po 2027 m.; pakartoja, kad ES biudžeto lėšomis turi būti remiama vietos poreikiais grindžiama politika, ir pabrėžia, kad nacionaliniuose planuose turi būti laikomasi daugiapakopio valdymo ir partnerystės principo; |
|
46. |
todėl prašo visų Europos institucijų bendradarbiauti kuriant tokią Europos Sąjungą, kuri būtų ARTIMESNĖ piliečiams, STIPRESNĖ – valdydama pramonės pertvarką ir didindama ES konkurencingumą, DARNESNĖ – nė vieno asmens ir nė vienos vietovės nepalikdama nuošalyje, ir RYŽTINGESNĖ – užtikrindama, kad būsimas ES biudžetas atitiktų savo paskirtį. |
Briuselis, 2024 m. spalio 9 d.
Europos regionų komiteto
pirmininkas
Vasco ALVES CORDEIRO
ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/7056/oj
ISSN 1977-0960 (electronic edition)