(1)

2024 m. balandžio 30 d. įsigaliojo reformuota ES ekonomikos valdymo sistema. Pagrindiniai reformuotos ES ekonomikos valdymo sistemos elementai yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1263 dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros (1) kartu su iš dalies pakeistu Reglamentu (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo (2) ir iš dalies pakeista Tarybos direktyva 2011/85/ES dėl valstybių narių biudžeto sistemų (3). Šia sistema siekiama skatinti patikimus ir tvarius viešuosius finansus, tvarų ir integracinį augimą bei atsparumą įgyvendinant reformas bei pasitelkiant investicijas ir užkirsti kelią perviršiniam valdžios sektoriaus deficitui. Be to, ja valstybės narės skatinamos prisiimti atsakomybę ir skiriamas didesnis dėmesys vidutinės trukmės laikotarpiui ir veiksmingesniam bei nuoseklesniam taisyklių laikymosi užtikrinimui;

(2)

naujosios ekonomikos valdymo sistemos pagrindas yra nacionaliniai vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniai struktūriniai planai, kuriuos valstybės narės pateikia Tarybai ir Komisijai. Šiais planais siekiama dviejų tikslų: i) užtikrinti, kad, inter alia, iki koregavimo laikotarpio pabaigos valdžios sektoriaus bendroji skola imtų patikimai mažėti arba liktų apdairaus lygio, ir kad valdžios sektoriaus deficitas vidutinės trukmės laikotarpiu būtų sumažintas ir išliktų mažesnis už 3 % BVP pamatinę vertę, ir ii) užtikrinti, kad būtų įgyvendintos reformos ir investicijos, kuriomis reaguojama į pagrindinius Europos semestro kontekste nustatytus iššūkius ir atsižvelgiama į bendrus ES prioritetus. Tuo tikslu kiekviename plane turi būti pateiktas vidutinės trukmės laikotarpio įsipareigojimas laikytis grynųjų išlaidų (4) plano, kuriuo veiksmingai nustatomas biudžeto apribojimas plano įgyvendinimo laikotarpiu, apimančiu ketverius ar penkerius metus (priklausomai nuo įprastos valstybės narės teisėkūros institucijos kadencijos trukmės). Be to, plane turi būti paaiškinta, kaip valstybė narė užtikrins, kad būtų įgyvendintos reformos ir investicijos, kuriomis reaguojama į pagrindinius Europos semestro kontekste, visų pirma šaliai skirtose rekomendacijose (jei taikytina, įskaitant rekomendacijas, susijusias su makroekonominio disbalanso procedūra (MDP)), nustatytus iššūkius, ir kaip valstybė narė atsižvelgs į bendrus Sąjungos prioritetus. Fiskalinio koregavimo laikotarpis apima ketverių metų laikotarpį ir gali būti pratęstas ne ilgiau kaip trejais metais, jeigu valstybė narė įsipareigoja vykdyti atitinkamas reformas ir investicijas, atitinkančias Reglamente (ES) 2024/1263 nustatytus kriterijus;

(3)

pateikus planą, Komisija turi įvertinti, ar jis atitinka Reglamento (ES) 2024/1263 reikalavimus;

(4)

remdamasi Komisijos rekomendacija, Taryba tuomet turi priimti rekomendaciją, kurioje nustatomas atitinkamos valstybės narės grynųjų išlaidų planas ir, kai taikytina, pritaria reformų ir investicijų įsipareigojimams, kuriais grindžiamas fiskalinio koregavimo laikotarpio pratęsimas;

(5)

2024 m. spalio 16 d. Čekija Tarybai ir Komisijai pateikė savo nacionalinį vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą. Planas pateiktas pratęsus Reglamento (ES) 2024/1263 36 straipsnyje nustatytą terminą, kaip susitarta su Komisija rugsėjo 24 d., atsižvelgiant į Čekijos nurodytas priežastis;

(6)

prieš pateikdama savo planą Čekija paprašė techninės informacijos (5); ją Komisija pateikė 2024 m. birželio 21 d. ir paskelbė 2024 m. spalio 16 d. (6) Pagal Reglamento (ES) 2024/1263 9 straipsnio 1 dalies c punktą, 9 straipsnio 2 dalį ir 16 straipsnio 2 dalį techninė informacija rodo 2028 m. struktūrinio pirminio balanso lygį, kuris yra būtinas siekiant užtikrinti, kad valdžios sektoriaus deficitas vidutinės trukmės laikotarpiu išliktų mažesnis nei 3 % BVP, o valdžios sektoriaus bendroji skola vidutinės trukmės laikotarpiu išliktų mažesnė nei 60 % BVP, net jei po 4 metų koregavimo laikotarpio nebus imtasi tolesnių biudžeto priemonių. Vidutinės trukmės laikotarpis apibrėžiamas kaip dešimties metų laikotarpis po koregavimo laikotarpio pabaigos.

Techninė informacija buvo parengta ir valstybei narei perduota pagal du scenarijus: scenarijų, apimantį suderinamumą su atsparumo deficitui apsaugos priemone (7) pagal Reglamento (ES) 2024/1263 9 straipsnio 3 dalį, ir scenarijų be šios apsaugos priemonės. Čekijai skirtoje techninėje informacijoje nustatyta, kad, siekiant laikytis taikytinų fiskalinių taisyklių per 4 metų koregavimo laikotarpį ir remiantis Komisijos prielaidomis, kuriomis grindžiamos 2024 m. birželio mėn. perduotos išankstinės gairės, struktūrinis pirminis balansas koregavimo laikotarpio pabaigoje (2028 m.; scenarijus be atsparumo deficitui apsaugos priemonės) turėtų sudaryti ne mažiau kaip 0,4 % BVP, kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje. Įtraukus atsparumo deficitui apsaugos priemonę, struktūrinis pirminis balansas koregavimo laikotarpio pabaigoje (2028 m.) turėtų sudaryti ne mažiau kaip 0,4 % BVP. Tačiau Čekijai, kuriai gali būti teikiama techninė informacija, atsparumo deficitui apsaugos priemonė nėra privaloma.

1 lentelė. Komisijos Čekijai pateikta techninė informacija

(7)

pagal Reglamento (ES) 2024/1263 12 straipsnį 2024 m. birželio–rugsėjo mėn. vyko Čekijos ir Komisijos techninis dialogas. Dialoge daugiausia dėmesio skirta Čekijos numatytam grynųjų išlaidų planui ir jo pagrindinėms prielaidoms (visų pirma potencialiojo BVP augimo projekcijoms), taip pat numatomam reformų ir investicijų, kuriomis reaguojama į pagrindinius Europos semestro kontekste nustatytus iššūkius ir bendrus Sąjungos prioritetus, kurie apima sąžiningą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, socialinį ir ekonominį atsparumą, energetinį saugumą ir gynybos pajėgumų stiprinimą, įgyvendinimui;

(8)

remiantis Čekijos plane pateikta informacija, 2024 m. rugsėjo ir spalio mėn. pagal Reglamento (ES) 2024/1263 11 straipsnio 3 dalį ir 36 straipsnio 1 dalies c punktą Čekija konsultavosi su pilietine visuomene, socialiniais partneriais, regionų valdžios institucijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Remiantis Čekijos plane pateikta informacija, šis procesas apėmė tinkamas konsultacijas ministerijų lygmeniu, kuriose dalyvavo ekonominiai ir socialiniai partneriai. Taip pat dėl plano projekto buvo surengta apskritojo stalo diskusija su ekonominių ir socialinių partnerių, ne pelno sektoriaus, regionų, abiejų Parlamento rūmų ir kitų atitinkamų institucijų, įskaitant Čekijos fiskalinę tarybą, atstovais. Be to, plano projektas buvo pateiktas Vyriausybės tvaraus vystymosi tarybai ir Vyriausybės nevyriausybinių organizacijų tarybai. Planas taip pat buvo aptartas dviejuose Parlamento komitetuose. Galiausiai ekonominių ir socialinių partnerių atstovai savo nuomonę galėjo pareikšti Ekonominio ir socialinio susitarimo tarybos darbo grupėje;

(9)

(9) biudžeto prognozių komitetas, kuriam pavesta įvertinti makroekonomines ir biudžeto prognozes, pateikė nuomonę dėl makroekonominės prognozės, kuria grindžiamas daugiametis grynųjų išlaidų planas. Komitetas makroekonominę prognozę įvertino kaip realistišką;

(10)

2024 m. spalio 8 d. planas buvo aptartas nacionaliniame parlamente; 2024 m. spalio 16 d. jį priėmė vyriausybė;

(11)

2024 m. spalio 21 d. Taryba Čekijai Europos semestro kontekste pateikė įvairių konkrečiai jai skirtų rekomendacijų (8);

(12)

pagal Reglamento (ES) 2024/1263 16 straipsnį Komisija planą įvertino taip:

(13)

2023 m. ekonominė veikla Čekijoje sumažėjo 0,1 %, nes dėl didelės infliacijos sumažėjo perkamoji galia ir namų ūkių vartojimas. Europos Komisijos 2024 m. rudens prognozėje numatoma, kad 2024 m. dėl laipsniško vidaus paklausos atsigavimo, kurį skatina realiojo darbo užmokesčio augimas ir mažėjanti infliacija, poveikio ekonomika išaugs 1,0 %. Numatoma, kad 2025 m. dėl spartėjančio namų ūkių vartojimo ir investicijų augimo, nors grynojo eksporto poveikis bus neigiamas, realusis BVP padidės 2,4 %. 2026 m. realusis BVP turėtų padidėti 2,7 % dėl namų ūkių vartojimo ir bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo augimo, taip pat dėl eksporto atsigavimo. Numatoma, kad prognozės laikotarpiu (t. y. 2024–2026 m.) potencialiojo BVP augimas Čekijoje šiek tiek padidės nuo 1,6 % 2024 m. iki 1,8 % 2026 m. dėl didėjančio našumo ir didesnių kapitalo investicijų; kita vertus, darbo jėgos indėlis mažėja. 2023 m. nedarbo lygis buvo 2,6 % ir Komisija prognozuoja, kad 2024 m. jis sieks 2,6 %, 2025 m. – 2,7 %, o 2026 m. – 2,7 %. Prognozuojama, kad infliacija (BVP defliatorius) sumažės nuo 8,2 % 2023 m. iki 4,0 % 2024 m. ir 2025 m. pasieks 2,4 %, o 2026 m. – 2,4 %;

(14)

kalbant apie fiskalinius pokyčius, 2023 m. Čekijos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,8 % BVP. Pagal Europos Komisijos 2024 m. rudens prognozę jis turėtų pasiekti 2,5 % BVP 2024 m. ir dar sumažėti iki 2,3 % BVP 2025 m. ir, remiantis nesikeičiančios politikos prielaida, iki 1,9 % 2026 m. Europos Komisijos 2024 m. rudens prognozė apima Čekijos 2025 m. biudžeto projektą, kurio pasiūlymą rugsėjo mėn. Vyriausybė pateikė nacionaliniam parlamentui. 2023 m. pabaigoje valdžios sektoriaus bendroji skola buvo 42,4 % BVP. Pagal Europos Komisijos 2024 m. rudens prognozę numatoma, kad skolos santykis 2024 m. pabaigoje padidės iki 43,4 % BVP. Numatoma, kad jis toliau didės iki 44,4 % BVP 2025 m. pabaigoje ir iki 44,8 % 2026 m. pabaigoje. Komisijos fiskalinėje prognozėje neatsižvelgiama į vidutinės trukmės laikotarpio planuose nustatytus politikos įsipareigojimus, kol jie nebus pagrįsti patikimai paskelbtomis ir pakankamai tiksliomis konkrečiomis politikos priemonėmis;

(15)

Čekijos nacionalinis vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinis struktūrinis planas apima 2025–2028 m. laikotarpį ir jame pateikiamas ketverių metų fiskalinis koregavimas;

(16)

plane pateikiama informacija, kurios reikalaujama pagal Reglamento (ES) 2024/1263 13 straipsnį, išskyrus planuojamas fiskalines struktūrines priemones vėlesniais plano metais;

(17)

plane įsipareigojama laikytis 2 lentelėje nurodyto grynųjų išlaidų plano, atitinkančio 3,1 % vidutinį grynųjų išlaidų augimą 2025–2028 m. Techninė informacija (darant prielaidą, kad taikomas linijinio koregavimo planas) dera su 3,5 % vidutiniu grynųjų išlaidų augimu koregavimo laikotarpiu (2025–2028 m.). Pranešama, kad pagal plane numatytą grynųjų išlaidų planą koregavimo laikotarpio pabaigoje (2028 m.) struktūrinis pirminis balansas sudarys 0,4 % BVP. Šis dydis yra lygus 2024 m. birželio 21 d. Komisijos techninėje informacijoje nurodytam 2028 m. BVP mažiausiam struktūrinio pirminio balanso lygiui, kuris yra 0,4 % (9). Plane daroma prielaida, kad potencialiojo BVP augimas sumažės nuo 2,0 % 2024 m. iki 1,4 % 2025 m., o paskui šiek tiek padidės ir pasieks vidutiniškai 1,6 % koregavimo laikotarpiu (2025–2028 m.). Be to, plane numatoma, kad BVP defliatoriaus augimo tempas sumažės nuo 3,4 % 2024 m. iki 2,7 % 2025 m. ir toliau palaipsniui mažės iki 2,0 % 2028 m.

2 lentelė. Čekijos plane pateiktas grynųjų išlaidų planas ir pagrindinės prielaidos

(18)

jei plane numatytas grynųjų išlaidų planas ir pagrindinės prielaidos pasitvirtintų, valdžios sektoriaus bendroji skola pagal planą padidėtų nuo 44,1 % 2024 m. iki 45,3 % BVP 2026 m. ir vėliau sumažėtų iki 44,2 % BVP koregavimo laikotarpio pabaigoje (2028 m.), kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje. Prognozuojama, kad vidutinės trukmės laikotarpiu (t. y. iki 2038 m.) skolos santykis pagal planą turėtų iš esmės nusistovėti iki 2033 m. ir vėliau padidėti iki 47,5 % BVP 2038 m.

3 lentelė. Čekijos plane pateikti valdžios sektoriaus bendrosios skolos ir balanso pokyčiai

Taigi, pagal planą valdžios sektoriaus bendroji skola vidutinės trukmės laikotarpiu liktų mažesnė už Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę. Todėl, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, plane pateiktas grynųjų išlaidų planas dera su skolos reikalavimu, nustatytu Reglamento (ES) 2024/1263 16 straipsnio 2 dalyje;

(19)

remiantis plane pateiktu grynųjų išlaidų planu ir prielaidomis, valdžios sektoriaus deficitas palaipsniui sumažėtų nuo 2,8 % BVP 2024 m. iki 0,5 % BVP koregavimo laikotarpio pabaigoje (2028 m.). Taigi, pagal planą valdžios sektoriaus deficitas koregavimo laikotarpio pabaigoje (2028 m.) neviršytų 3 % BVP pamatinės vertės. Be to, per dešimt metų po koregavimo laikotarpio (t. y. iki 2038 m.) valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 3 % BVP. Todėl, remiantis plano politikos įsipareigojimais ir makroekonominėmis prielaidomis, plane pateiktas grynųjų išlaidų planas dera su deficito reikalavimu, nustatytu Reglamento (ES) 2024/1263 16 straipsnio 2 dalyje;

(20)

planas grindžiamas prielaidomis, kurios skiriasi nuo 2024 m. birželio 21 d. Čekijai perduotų Komisijos prielaidų. Visų pirma plane naudojamos skirtingos prielaidos dėl aštuonių kintamųjų, t. y. pradinės būklės (2024 m. struktūrinio pirminio balanso), potencialiojo BVP augimo, realiojo BVP augimo, BVP defliatoriaus augimo, nominaliosios (numanomos) palūkanų normos, fiskalinio daugiklio, atsargų ir srautų koregavimo ir su pajamomis susijusių prielaidų (t. y. numatomo elastingumo). Toliau pateikiamas šių skirtingų prielaidų vertinimas;

(21)

prielaidų skirtumai, turintys didžiausią poveikį vidutiniam grynųjų išlaidų augimui, išvardyti toliau kartu su kiekvieno atskirai vertinamo skirtumo įvertinimu.

Likę prielaidų skirtumai nedaro didelio poveikio vidutiniam grynųjų išlaidų augimui, palyginti su Europos Komisijos prielaidomis. Apskritai, atsižvelgus į visus skirtumus, vidutinis grynųjų išlaidų augimas plane yra mažesnis nei techninėje informacijoje nurodytas vidutinis grynųjų išlaidų augimas. Be to, savo plane Čekija įsipareigoja laikytis grynųjų išlaidų plano, kuris yra net mažesnis už šią viršutinę ribą. Europos Komisija į pirmiau pateiktą plano prielaidų vertinimą atsižvelgs ateityje vertindama, ar laikomasi šios rekomendacijos;

(22)

į planą neįtraukta orientacinė fiskalinė strategija, kaip įgyvendinti plane numatytą grynųjų išlaidų planą, nes pastarasis nustatytas tik kaip techninė viršutinė riba, kurios Čekija įsipareigoja neviršyti. Metiniuose biudžetuose turi būti patvirtinamas arba koreguojamas tikslus atitinkamų politikos priemonių apibrėžimas ir pateikiama jų kiekybinė išraiška;

(23)

plane aprašomi politikos ketinimai, susiję su reformomis ir investicijomis, kuriomis siekiama reaguoti į pagrindinius Europos semestro kontekste, visų pirma šaliai skirtose rekomendacijose, nustatytus iššūkius ir atsižvelgti į bendrus ES prioritetus. Į planą įtrauktos 128 reformos ir investicijos, iš kurių 78 yra finansiškai remiamos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, o 85 – iš sanglaudos politikos fondų lėšų;

(24)

kalbant apie bendrą sąžiningos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, įskaitant Reglamente (ES) 2021/1119 išdėstytus klimato srities tikslus, prioritetą, į planą įtrauktos 63 priemonės, iš kurių 52 remiamos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP). Reagavimo į žaliosios pertvarkos iššūkius priemonės įtrauktos į Čekijos nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą. Svarbiausios priemonės yra LEX RES I ir II reformos, kuriomis supaprastinamas leidimų išdavimas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginių statyba, kuriamos energetikos bendrijos ir įsteigiamas Energetikos duomenų centras. Netrukus dėl LEX RES III bus sudarytos sąlygos užtikrinti lankstesnę elektros energijos sistemą. Kalbant apie energijos vartojimo efektyvumą, Nauja žaliojo taupymo (New Green Savings) programa ir Nauja supaprastinta žaliojo taupymo (New Green Savings Light) programa remiama esminė pastatų renovacija. Kitos svarbios priemonės apima geležinkelio linijų elektrifikavimą ir transporto priemonių pakeitimą mažiau taršiomis transporto priemonėmis. Šiomis priemonėmis ketinama atsižvelgti į šaliai skirtas rekomendacijas atsinaujinančiųjų išteklių energijos, energetikos infrastruktūros ir tinklų, energijos vartojimo efektyvumo (Čekijai skirtas 2019 m., 2020 m., 2022 m. ir 2023 m.) ir darniojo transporto (Čekijai skirtas 2019 m., 2020 m. ir 2023 m.) srityse. Kalbant apie skaitmeninės pertvarkos iššūkius, svarbiausios priemonės apima reformas ir investicijas, kuriomis siekiama plėtoti 5G ryšio infrastruktūrą kaimo ir didelio poreikio vietovėse, plėsti 5G signalo aprėptį, be kita ko, transporto koridoriuose ir traukiniuose, ir remti pramonės mokslinių tyrimų ir plėtros projektus, kuriuose naudojamas 5G ryšys. Šios priemonės yra susijusios su (2019 m. ir 2020 m.) šaliai skirtomis rekomendacijomis skaitmeninio junglumo ir infrastruktūros politikos srityje;

(25)

kalbant apie bendrą socialinio ir ekonominio atsparumo, įskaitant Europos socialinių teisių ramstį, prioritetą, į planą įtrauktos 48 priemonės, iš kurių 23 remiamos pagal EGADP. Kalbant apie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo iššūkius, svarbiausios priemonės yra įstatymo dėl mokslinių tyrimų, plėtros, inovacijų ir žinių perdavimo projektas, investicijos į įmonių skaitmenizaciją ir Nacionalinė viešųjų pirkimų strategija. Šiomis priemonėmis ketinama atsižvelgti į 2019 m., 2020 m. ir 2024 m. šaliai skirtas rekomendacijas verslo aplinkos, įskaitant MVĮ politiką, ir mokslinių tyrimų bei inovacijų politikos srityje ir 2019 m. šaliai skirta rekomendacija dėl kokybe grindžiamos konkurencijos viešųjų pirkimų srityje. Kalbant apie iššūkius socialinei ir teritorinei sanglaudai, svarbiausios priemonės yra pirmosios pensijų sistemos pakopos pakeitimas, naujos priemonės, susijusios su integracine darbo vieta, bandomasis taikymas, ikimokyklinio ugdymo paslaugų pajėgumų didinimas, perkvalifikavimas skaitmeninių įgūdžių srityje ir skaitmeninio švietimo plėtojimas. Kitos svarbios priemonės yra iš dalies pakeistas Statybos įstatymas ir Paramos būstui įstatymo projektas. Šios priemonės yra susijusios su (2019 m., 2022 m., 2023 m. ir 2024 m.) šaliai skirtomis rekomendacijomis užtikrinti ilgalaikį pensijų sistemos fiskalinį tvarumą, 2020 m. šaliai skirta rekomendacija aktyvios darbo rinkos politikos ir socialinės įtraukties srityse, 2019 m. šaliai skirta rekomendacija pagerinti galimybes naudotis įperkamomis vaikų priežiūros paslaugomis, 2019 m. ir 2020 m. šaliai skirtomis rekomendacijomis skatinti įgyti skaitmeninių įgūdžių ir prieigą prie skaitmeninio mokymosi, 2022 m. ir 2023 m. šaliai skirtomis rekomendacijomis dėl socialinio ir įperkamo būsto teikimo, taip pat 2024 m. šaliai skirta rekomendacija dėl aktyvesnio moterų dalyvavimo darbo rinkoje skatinimo mažinant mokesčius ir pašalinant išmokas tėvams nedirbti, kad ji grįžtų į darbą. Kalbant apie iššūkius, susijusius su sveikata ir ekonominiu, socialiniu bei instituciniu atsparumu, svarbiausios priemonės yra Pranešėjų apsaugos įstatymas ir Lobizmo reglamentavimo įstatymo projektas, centrinės valdžios institucijoms skirtas žmogiškųjų išteklių veiksmų planas ir nekilnojamojo turto periodinių mokesčių padidinimas ir indeksavimas. Šiomis priemonėmis atsižvelgiama į 2019 m. šaliai skirtą rekomendaciją priimti dar nepatvirtintas kovos su korupcija priemones, 2024 m. šaliai skirtą rekomendaciją stiprinti Čekijos viešosios administracijos gebėjimus pritraukti, išlaikyti ir ugdyti talentingus darbuotojus ir 2024 m. šaliai skirtą rekomendaciją padidinti pajamas iš periodinių nekilnojamojo turto mokesčių. Kalbant apie naujai kartai skirtas politikos priemones, svarbiausios priemonės apima ikimokyklinio ugdymo kokybės ir prieinamumo didinimą, paramą trečiųjų valstybių piliečių vaikų integracijai, vykdomą mokytojų rengimo reformą ir įtraukties švietimo sistemoje stiprinimą. Šiomis priemonėmis įgyvendinama 2019 m. šaliai skirta rekomendacija pagerinti švietimo kokybę ir įtraukumą;

(26)

kalbant apie bendrą energetinio saugumo prioritetą, į planą įtraukta priemonių, kuriomis ketinama įgyvendinti šį bendrą prioritetą ir nė viena iš jų nėra remiama pagal EGADP. Svarbiausios priemonės yra SGD terminalų pajėgumų nuoma ir TAL+ projekto užbaigimas siekiant laipsniškai atsisakyti Rusijos iškastinio kuro. Šiomis priemonėmis turėtų būti atsižvelgta į 2022 m. šaliai skirtą rekomendaciją įvairinti iškastinio kuro importą. Be to, Vyriausybė imasi veiksmų siekdama pakeisti esamus Dukovanų branduolinės elektrinės reaktorius;

(27)

kalbant apie bendrą gynybos pajėgumų prioritetą, plane numatyta, kad, laikantis NATO įsipareigojimų, gynybos išlaidos 2024 m. bus padidintos iki maždaug 2 % BVP;

(28)

plane pateikiama informacija apie suderinamumą ir, kai tinkama, papildomumą su sanglaudos politikos fondais ir Čekijos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu. Dominuojanti plane numatytų priemonių dalis finansuojama EGADP lėšomis. Plane ir plano priede išsamiai apžvelgiamos sanglaudos politikos fondų ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano reformos ir investicijos;

(29)

plane pateikiama Čekijos viešųjų investicijų poreikių, susijusių su bendrais ES prioritetais, apžvalga. Kalbant apie bendrą sąžiningos žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, įskaitant derėjimą su Europos klimato teisės aktu, prioritetą, investicijų poreikiai apima energetikos sektoriaus pertvarką, atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą, pastatų energijos suvartojimo ir išmetamų teršalų kiekio mažinimą, 5G judriojo ryšio tinklo infrastruktūros plėtrą ir prieigos prie skaitmeninių viešųjų paslaugų supaprastinimą. Siekdama užtikrinti socialinį ir ekonominį atsparumą, Čekija planuoja investuoti į novatoriškus startuolius ir augančias įmones, sudaryti palankesnes sąlygas perkvalifikavimui ir tęstiniam švietimui bei didinti vaikų priežiūros pajėgumus. Siekdama padidinti energetinį saugumą, Čekija ketina remti energetikos srities taikomuosius mokslinius tyrimus;

(30)

apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad Čekijos planas atitinka Reglamento (ES) 2024/1263 reikalavimus;

(31)

Taryba palankiai vertina Čekijos vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą ir mano, kad jo visapusiškas įgyvendinimas padėtų užtikrinti patikimus viešuosius finansus ir remti valstybės skolos tvarumą, taip pat tvarų ir integracinį augimą;

(32)

Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos atliktą plano vertinimą. Tačiau Taryba prašo Komisijos pateikti būsimų planų vertinimą atskirame dokumente, o ne Komisijos rekomendacijose dėl Tarybos rekomendacijų;

(33)

Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos atliktą grynųjų išlaidų plano vertinimą ir pagrindines plane pateiktas makroekonomines prielaidas, be kita ko, susijusias su išankstinėmis Komisijos gairėmis, taip pat į plano grynųjų išlaidų plano poveikį valdžios sektoriaus deficitui ir skolai. Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos vertinimą, kad makroekonominės ir fiskalinės prielaidos, nors kai kuriais atvejais skiriasi nuo Komisijos prielaidų, be kita ko, siekiant atsižvelgti į atnaujintus makroekonominius ir fiskalinius duomenis, iš esmės yra tinkamai pagrįstos ir paremtos patikimais ekonominiais argumentais. Taryba atkreipia dėmesį į plano plačią fiskalinę strategiją ir perspektyvai kylančią riziką, kuri galėtų turėti įtakos makroekonominio scenarijaus realizavimui ir pagrindinėms prielaidoms bei plano grynųjų išlaidų plano įgyvendinimui. Be to, Taryba visų pirma palankiai vertina tai, kad su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais bendradarbiauta nacionaliniu lygmeniu prieš pateikiant planą. Taryba taip pat pažymi, kad geopolitinė rizika gali daryti spaudimą gynybos išlaidoms;

(34)

Taryba tikisi, kad Čekija bus pasirengusi prireikus pakoreguoti savo fiskalinę strategiją, kad užtikrintų savo grynųjų išlaidų plano įgyvendinimą. Taryba yra pasiryžusi atidžiai stebėti ekonominius ir fiskalinius pokyčius, įskaitant pokyčius, kuriais grindžiamas plano scenarijus;

(35)

Taryba mano, kad būtina laiku iki kito fiskalinės priežiūros etapo surengti tolesnes diskusijas siekiant bendro sutarimo dėl bendrų grynųjų išlaidų augimo tempų poveikio metinei priežiūrai;

(36)

Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktą reformų ir investicijų poreikių bei ketinimų, kuriais reaguojama į pagrindinius Europos semestro kontekste nustatytus iššūkius, aprašymą ir pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tokių reformų ir investicijų įgyvendinimą. Remdamasi Komisijos pateiktomis ataskaitomis Taryba įvertins tokias reformas bei investicijas ir stebės jų įgyvendinimą Europos semestro kontekste;

(37)

Taryba laukia Čekijos parengtų metinių pažangos ataskaitų, kuriose visų pirma būtų pateikta informacija apie pažangą įgyvendinant Tarybos nustatytą grynųjų išlaidų planą ir platesnio masto reformų bei investicijų įgyvendinimą Europos semestro kontekste;

(38)

pagal Reglamento (ES) 2024/1263 17 straipsnį Taryba Čekijai turėtų rekomenduoti plane nustatytą grynųjų išlaidų planą,

1.