(1)

2005 m. kovo 5 d. raštu, Komisijos užregistruotu 2005 m. gruodžio 13 d. ir papildytu 2006 m. sausio 9 d. raštu, užregistruotu 2006 m. sausio 12 d., Italija pranešė Komisijai apie nurodytą priemonę pagal Susitarimo 88 straipsnio 3 dalį. 2006 m. kovo 6 d. raštu Komisija paprašė pateikti papildomą informaciją, minėtą 2006 m. balandžio 6 d. Italijos valdžios institucijų rašte.

(2)

2006 m. birželio 7 d. raštu Komisija pranešė Italijai, kad ji nusprendė inicijuoti procedūrą, numatytą EB Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje, dėl pranešime nurodytos priemonės.

(3)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti susijusias pastabas.

(4)

Komisija iš suinteresuotųjų šalių gavo pastabas šiuo klausimu. Ji persiuntė jas Italijai, suteikdama galimybę pastaboms pateikti ir gavo atsakymą 2006 m. rugsėjo 13 d. ir 2006 m. rugsėjo 29 d. raštais.

(5)

Emulsinis kuras yra mišinys, sudarytas iš apytikriai 15 % vandens ir 85 % mazuto arba gazolio, darantis mažesnį poveikį aplinkai nei tradicinis kuras. Naujausi tyrimai (3) patvirtina, kad didesnis vandens kiekis pagerina degimo kokybę, ypač išmetamųjų dujų kiekį. Degimo metu garuojantis vanduo padidina degalų dispersiją, tuo pačiu padidindamas kontaktinio paviršiaus tarp kuro ir oro plotą. Tai 59 % sumažina išmetamųjų kietųjų dalelių (PM) kiekį. Garuojantis vanduo tuo pačiu sumažina degimo temperatūrą ir 6 % – azoto oksidų (NOx) susidarymą. Efektyvus degimo procesas 32 % sumažina anglies monoksido (CO) kiekį (4).

(6)

Vis dėlto emulsijų gamyba ir laikymas brangiai kainuoja, todėl galutinio mišinio kaina yra didesnė nei iškastinio kuro rinkos kaina. Emulsinių produktų energijos kiekis yra 10 % mažesnis nei tradicinio kuro. Naujodant emulsijas atsiranda papildomos veiklos sąnaudos, pavyzdžiui, siekiant išvengti dviejų komponentų atsiskyrimo periodiškai kartojamas tas pats procesas, valomos talpyklos ir atliekama produkto sistemos cirkuliacija.

(7)

Italijoje emulsijos buvo pritaikytos naudojimui visuomeniniame transporte, šiukšlių rinkimo sunkvežimiuose ir prekių pervežimo transporte (apie 9 000 transporto priemonių) daugiau nei 80 savivaldybių (5). Emulsijos taip pat naudojamos gyvenamųjų namų (apie 100) ir valdiškų pastatų, pvz., muziejų, mokyklų ir universitetų (apie 300 pastatų) šildymui.

(8)

Italijos rinkoje esančios emulsijos yra mišinys, sudarytas iš mažai sieros ir vandens turinčio gazolio, kuris naudojamas transportui ir apšildymui. 2005 m. visų kurui naudojamų emulsijų sudėtyje buvo gazolio, bet apšildymui naudojamų emulsijų sudėtyje buvo ir gazolio bei sunkiojo, mažai sieros turinčio mazuto. Kitų pranešime išvardintų sunkiojo mazuto emulsijų, turinčių daug ir mažai sieros ir naudojamų pramonėje bei sieringų, naudojamų apšildymui emulsijų 2005 m. rinkoje nebuvo. Palyginus su tradiciniu kuru emulsijos Italijoje naudojamas ganėtinai retai. Toliau nurodomas 2005 m. suvartotas emulsijų ir tradicinio kuro kiekis tonomis:

(9)

Bendrijoje emulsijos daugiausia yra vartojamos Italijoje. Vis dėlto, šios technologijos pritaikymas valdiškame transporte dar yra tik bandomojoje stadijoje kai kuriose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Čekijoje.

(10)

Šia priemone siekiama skatinti emulsinio kuro naudojimą užtikrinant, kad jį būtų galima įsigyti už prieinamą kainą. Pagalba atlyginamas kainų skirtumas tarp tradicinio kuro ir emulsijų, taip užkertamas kelias rinkos nepakankamumui, kai emulsijų poveikis aplinkai neatsispindi tradicinio kuro rinkos kainoje.

(11)

Ši priemonė yra taikoma nuo 2006 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., numatytas 8,9 mln. EUR biudžetas. Pagal schemą pagalbos gavėjais bus tarp 11 ir 50 emulsijų gamintojų.

(12)

2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/96/EB, pakeičiančios Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą („Energijos mokesčių direktyva“) (6), 18 straipsnio 1 dalis, tiksliau II priedo 8 dalies ketvirtoji įtrauka leido Italijai iki 2005 metų pabaigos taikyti vandens ir gazolio emulsijoms ir vandens ir mazuto emulsijoms sumažintą akcizo normą. Italija pranešė apie priemonę, numatytą laikotarpiui nuo 2006 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., kurio metu pagalbos schema galios pagal bendrąsias Energijos mokesčių direktyvos nuostatas.

(13)

Palyginus su Italijoje taikomais iškastinio kuro tarifais, lentelėje pateikiami priemonės privalumai sumažinus akcizo normą emulsijoms (sumažinimas paskaičiuotas emulsinio gazolio litrui ir sunkiojo mazuto kilogramui):

Pranešime taip pat minimos sumažintos kainos rinkoje neegzistuojančioms emulsijoms: vandens ir sunkiojo mazuto emulsijoms ir mažai sieringoms pramonėje naudojamoms emulsijoms (atitinkamai 41,6 EUR ir 20,8 EUR ir vandens bei sunkiojo mazuto sieringoms emulsijoms, vartojamoms apšildymui (99,3 EUR)).

(14)

2006 m. kovo 6 d. raštu Komisija kreipėsi į Italiją, prašydama nutraukti pagal šią schemą numatytos pagalbos teikimą, kol nebus atlyginta neteisėta pagalba, kuri buvo suteikta įmonėms po neigiamo sprendimo dėl valstybės pagalbos, ypač 1999 m. gegužės 11 d. Komisijos sprendimo Nr. 2000/128/EB dėl Italijai skiriamos pagalbos schemos užimtumui (OL L 42, 2000, p. 1), Komisijos sprendimo Nr. 2003/193/EB dėl Italijos viešųjų paslaugų įmonėms skiriamų atleidimų nuo mokesčių ir lengvatinių paskolų (7), 2004 m. kovo 30 d. Komisijos sprendimo Nr. 2004/800/EB dėl Italijos taikomos valstybės pagalbos schemos, susijusios su skubiomis priemonėmis užimtumui remti (8) ir 2004 m. spalio 20 d. Komisijos sprendimo Nr. 2005/315/EB dėl pagalbos schemos, kurią Italija taikė įmonėms, investavusioms į komunas, nukentėjusias per 2002 m. gamtines nelaimes (9).

(15)

Vandens–gazolio kurui naudojamoms emulsijoms Italija minimalų tarifą (302 EUR) taiko tik iškastinio kuro daliai mišinyje. Taigi galutinis emulsijos apmokestinimo lygis yra 256,7 EUR. Komisija abejojo, ar atleidimas nuo mokesčių kurui naudojamoms emulsijoms suderinamas su Energijos mokesčių direktyvoje taikomu mokesčių lygiu ir ar tai nedaro įtakos prekybos sąlygoms ir neiškraipo konkurencijos taip, kad būtų prieštaraujama bendriems interesams.

(16)

Italijos valdžios institucijos atsisakė nemokėti naujos pagalbos įmonėms, kurios neatlygino pagalbos, nesuderintos su ankstesniu sprendimu dėl išieškojimo. Vis dėlto, Komisija negalėjo įvertinti bendro senos ir naujos pagalbos iškraipymo poveikio.

(17)

Suinteresuotosios šalys – Naftininkų sąjunga ir Europos emulsinių degalų gamintojų asociacija (EEFMA) – perdavė savo pastabas atitinkamai 2006 m. rugpjūčio 3 d. ir 2006 m. rugpjūčio 7 d.

(18)

EEFMA pabrėžė, kad emulsijos yra vienintelis, tuo pat metu sumažinantis iš dyzelinių variklių išmetamus azoto oksidus, kietąsias daleles ir anglies dioksidą kuras, neatliekant mechaninių pakeitimų.

(19)

EEFMA išsamiai paaiškino, kaip į gazolį įpilamas vanduo pakeičia kuro savybes. Vanduo emulsijoms esant kambario temperatūrai suteikia į pieną panašią spalvą, kol gazolis netampa tyru ir skaidriu. Emulsijos skiriamoji savybė – patvarumas centrifuguojant. Emulsijos matuotinas intervalas (842–870 kg/m3) yra daug didesnis nei gazolio (820–845 kg/m3). Tas pats būdinga ir klampumo intervalui 40° C temperatūroje. Vidutinė gazolio energetinė vertė yra apie 10 500 kcal/kg, o emulsijų – 9 300 kcal/kg. Šis skirtumas įrodo, kodėl vidutiniškai kilometrui suvartojama daugiau emulsijų nei gazolio.

(20)

Naftininkų sąjunga patikslino, kad minimi valstybės pagalbos gavėjai skiriasi nuo pagalbos, kuri remiantis 14 punkte minėtais sprendimais buvo pripažinta neteisėta, gavėjų.

(21)

2006 m. liepos 11 d. Italija pateikė savo pastabas, susijusias su suinteresuotųjų trečiųjų šalių 2006 m. rugsėjo 13 d. ir 2006 m. rugsėjo 28 d. raštuose pateiktomis pastabomis.

(22)

Italijos valdžios institucijos išsamiai aprašė ypatingas emulsijų savybes. Taip pat jos patikslino, kad pagal fizinę emulsijų struktūrą emulsijos tarsi būtų sudarytos iš dviejų dalių: „aktyviosios“, kurios sudėtyje yra angliavandenių (gazolio arba mazuto), sugebančios kaitimo ar degimo procese sukurti energiją, ir „pasyviosios“, kurios sudėtyje yra vandens, sumažinančio išmetamųjų teršalų kiekį, palyginti su naudojamais grynais gazoliu ir mazutu. Be to, emulsijų sudedamoji dalis – vanduo – šiluminio proceso metu sugeria energiją ir virsta garais. Taigi emulsijų su ypatingomis savybėmis paruošimo būdas yra kitoks nei tradicinio kuro.

(23)

Italijos valdžios institucijos pabrėžė, kad vanduo paruošimo procese yra laikinas ir gerina degimo kokybę, tuo pat metu sumažindamas išmetamųjų teršalų kiekį ir darydamas teigiamą poveikį aplinkai.

(24)

Remiantis Naftininkų sąjungos Komisijai pateiktomis pastabomis dėl minimos pagalbos gavėjo Italijos valdžios institucijos nutraukė pagalbos sumos išmokėjimą, kad ja nepasinaudotų neatlyginusi įmonė arba nepervestų neteisėtos ir nesuderintos pagalbos sumos į įšaldytą sąskaitą pagal Komisijos minimas pagalbos priemones.

(25)

Italija Komisijai pranešė apie priemonę ir pridėjo savo pareiškimą prie išankstinio Komisijos pritarimo, laikydamasi Sutarties 88 straipsnio 3 dalies nuostatų. Italija pranešė apie nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. galiojančią pagalbą; šis vertinimas galioja tik minėtam laikotarpiui ir nepažeidžia anksčiau Italijos taikytos priemonės.

(26)

Pagal Sutarties 87 straipsnį valstybės pagalba gali būti: a) valstybės narės arba iš valstybinių išteklių suteikta pagalba, b) iškraipanti konkurenciją, c) palaikanti tam tikras įmones, d) tiek, kiek ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(27)

Minima priemone numatoma padengti dalį emulsijų gamintojų patirtų gamybos išlaidų; tuo pačiu priemone remiamos tokios įmonės ar gamintojai. Akcizo mokestis sumažinamas iš valstybės lėšų, nes mažinant mokesčių naštą produktams valstybė atsisako papildomų pajamų.

(28)

Tai yra atrankinė priemonė, nes emulsijų gamyboje reikalingos specialios techninės žinios ir technologija, produktas parduodamas tik ribotam klientų skaičiui. Todėl norint pradėti su emulsijomis susijusią veiklą rinkoje, sąnaudos yra didelės. Emulsijoms taikomas mokesčių mažinimas yra naudingas tik ribotam gamintojų skaičiui.

(29)

Įdiegus mokesčių lengvatas galima sumažinti emulsijų kainas iki konkurencinio lygio su iškastiniu kuru. Emulsijos gali pakeisti iškastinį kurą, taigi šis pranašumas gali iškreipti ES vidaus rinkos konkurenciją. Kadangi kuru prekiaujama tarptautiniu mastu, priemonė gali daryti įtaką prekybai tarp valstybių narių ir todėl pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį yra valstybės pagalba.

(30)

EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte numatoma išimtis iš bendrosios nesuderinamumo su bendrąja rinka taisyklės, nurodytos to paties straipsnio 1 dalyje, taikomoje pagalbai, skirtai tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, taikoma tik tada, jei neiškraipomos prekybos sąlygos, kurios prieštarautų bendriems interesams.

(31)

Siūlomos pagalbos priemonės tikslas – skatinti ekologinio kuro vartojimą, išmetamųjų teršalų sumažinimą, įskaitant kietąsias daleles, bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Komisija primena, kad minėtų dujų ir išmetamųjų teršalų sumažinimas buvo skatinamas nuo 1985 m. įvairiomis Bendrijos priemonėmis (10); naujausia – Oro taršos strategijos bendrasis planas (11). Šios schemos tikslai atitinka ES politiką šiame sektoriuje.

(32)

Emulsiniai degalai nėra įtraukti į atsinaujinančių energijos išteklių apibrėžimą pagal 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje (12); jie pagal 2003 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/30/EB dėl skatinimo naudoti biokurą ir kitą atsinaujinantį kurą transporte (13) nėra laikomi biokuru. Vis dėlto, minėtų emulsijų vartojimas lemia išmetamųjų teršalų sumažėjimą bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Todėl, kaip patvirtina Auto/Oil II programa (14), ši priemonė daro teigiamą poveikį aplinkai. Komisija primena, kad buvo įrodyta, jog naudojant emulsinį kurą, kietųjų dalelių kiekis sumažėja 59 %, azoto oksidų (NOx) – 6 %, o anglies monoksido (CO) kiekis sumažėja 32 % (efektyvus sumažėjimas priklauso nuo vandens ir gazolio santykio). Kiti bandymai ir tyrimai įrodė mažesnį išmetamųjų teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimą. Toks teigiamas poveikis visiškai atitinka Bendrijos aplinkosaugos politiką.

(33)

Pagal Bendrijos valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gairių (15) („pagalbos aplinkos apsaugai gairės“) E 3.3 skirsnį leidžiama teikti pagalbą atsinaujinančios energijos gamybos veiklai. Komisija laikosi nuomonės, kad tokio pobūdžio pagalbai gali būti taikomos specialios taisyklės, atsižvelgiant į ypatingus sunkumus, su kuriais susiduriama tokios rūšies energijos ir tradicinių atsinaujinančių energijos šaltinių veiksmingos konkurencijos atvejais.

(34)

Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gairių 6 dalyje atsinaujinanti energija apibrėžta taip pat, kaip ir Direktyvoje 2001/77/EB. Kaip paaiškinta pirmiau, emulsijos neatitinka šios apibrėžties. Vis dėlto Komisija mano, kad dėl šių priežasčių pagalbą, apie kurią pranešta, galima vertinti pagal analogiją su gairių E 3.3 skirsniu:

(35)

Pagal pagalbos aplinkos apsaugai gairių 56 punktą pagalbą galima skirti atsinaujinančios energijos gamybai. Tame punkte numatyta, kad pagalba turi padengti skirtumą tarp energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos kainos (šiuo atveju, emulsijų) ir energijos rinkos kainos. Tai reiškia, kad atsižvelgus į pagalbą, emulsijų gamybos sąnaudos negali būti kompensuojamos per daug, t. y. kainos negali būti žemesnės nei panašios energijos, išgautos iš iškastinių energijos šaltinių, kuriems pagalba neskiriama, rinkos kaina.

(36)

Remdamasi 2006 m. duomenimis Italija pateikė numatomas gamybos kainas. Pagrindinis veiksnys, lemiantis emulsijų gamybos kainas, yra žaliava (pavyzdžiui, aktyviosios paviršiaus medžiagos ir aušinamasis skystis), kurią reikia pilti į iškastinį kurą ir vandenį. Kitos išlaidos susijusios su logistika, t. y. sandėliavimu specialiose talpyklose bei pervežimu specialiais sunkvežimiais. Be gamybos kainų reikia atsižvelgti į tai, kad dėl mažos, palyginti su iškastiniu kuru, energetinės emulsijų vertės, manoma, kad emulsijų vartojimas pakiltų 10 %. Be to, naudodami emulsijas vartotojai susiduria su papildomomis veiklos sąnaudomis (pavyzdžiui, talpyklų valymu ir pakartotiniu cirkuliacijos procesu). Į bendrų emulsijų gamybos kaštų apskaičiavimą įtraukiama vidutinė 5 % pelno marža. Italijos pateikta iškastinio kuro, palyginti su gazolio emulsijomis, rinkos kaina yra vidutinė gazolio kaina pirmosiomis penkiolika 2006 m. kovo mėn. dienų (16).

(37)

Toliau esanti lentelė, grindžiama Italijos pateiktais duomenimis, rodo, kad pagalba leidžia gamintojams parduoti emulsijas tokia kaina, kurios vos pakanka konkuruoti su iškastiniu kuru.

(38)

Italija, siekdama išvengti per didelės kompensacijos visu pagalbos schemos taikymo laikotarpiu įsipareigojo kas šešis mėnesius tikrinti iškastinio kuro ir emulsijų gamybos kainas. Jei emulsijų gamybos kainų ir iškastino kuro kainų skirtumas viršys sumažintą sumą, Italija, siekdama išvengti per didelės kompensacijos, sumažins akcizą.

(39)

Todėl Komisija nusprendė, kad pagalba tik padengia skirtumą tarp energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos kainos ir šios energijos rinkos kainos, todėl pagal pagalbos aplinkos apsaugai gaires kompensacijos perviršio nėra.

(40)

Kadangi kalbama apie akcizo normos sumažinimą energetikos produktui, Komisija taip pat įvertino minimą priemonę pagal Energijos mokesčių direktyvą.

(41)

Energijos mokesčių direktyva nustato žemiausią energijos produktų apmokestinimo lygį. Kuro mišinių atveju žemiausias lygis yra taikomas galutiniam produktui. Siekiant įgyvendinti politiką tinkamai atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, Energijos mokesčių direktyvoje valstybėms narėms leidžiama taikyti išimtis ir mažinti apmokestinimo normas, jei dėl to nekenkiama tinkamam vidaus rinkos veikimui ir neiškraipoma konkurencija.

(42)

Iš esmės pagal Energijos mokesčių direktyvos 5 straipsnį valstybės narės gali sumažinti galutiniams produktams taikomą mokesčių normą iki lygio, ne žemesnio nei mažiausias apmokestinimo lygis, tačiau tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, jei pagerėja kuro kokybė. Pagal 16 straipsnį valstybės narės gali taikyti išimtis atsinaujinantiems komponentams ir vandeniui, kuris yra mišinių sudedamoji dalis, arba sumažinti jų apmokestinimo lygį.

(43)

Siekiant pateisinti 5 straipsnio taikymą dėl apmokestinimo lygio sumažinimo, emulsijų kokybė turi būti aukštesnė nei iškastinio kuro. Italijos pateikta informacija ir suinteresuotųjų šalių pastabos patvirtina, kad į iškastinį kurą įpylus vandens, kinta jo fizinės savybės ir aplinkai daromas teigiamas poveikis.

(44)

Įpylus vandens kinta kuro savybės: tankis, klampumas ir šiluminė vertė. Nuo vandens pagerėja degimo kokybė, o išmetamosios kietosios dalelės (PM), azoto oksidas ir anglies dioksidas ne taip kenkia aplinkai. Todėl emulsijos gali būti laikomos geresniu iškastinio kuro produktu. Pagal 5 straipsnį galima sumažinti akcizo normą emulsijoms iki mažiausio Energijos mokesčių direktyvoje numatyto lygio.

(45)

Jei kurui naudojamas vandens ir gazolio mišinys, Italija taiko 16 straipsnį ir, atsižvelgiant į minimalų Bendrijos 302 EUR apmokestinimo lygį, neapmokestina vandens – sudedamosios mišinio dalies. Todėl minimalus emulsijų apmokestinimo tarifas sumažėja 15 % ir yra 256,7 EUR.

(46)

Komisija mano, kad emulsijų atveju tokį požiūrį galima pateisinti kartu taikant Energijos mokesčių direktyvos 5 ir 16 straipsnius. Į iškastinį kurą įpylus vandens pasikeičia produkto savybės, pagerėja degimas ir daroma teigiama įtaka aplinkai. Dėl to taikoma direktyvos 5 straipsnio pirmoji įtrauka. Tuo pačiu galutiniame produkte yra 15 % vandens, todėl pagal 16 straipsnį galima taikyti mokesčių lengvatas.

(47)

Dėl jau minėtų priežasčių Italijos pasiūlytas emulsijų apmokestinimo lygio sumažinimas atitinka Energijos mokesčių direktyvą.

(48)

Be to, Komisija pabrėžė galimą iškraipymo kumuliaciją, atsiradusią dėl pagalbos taikant sumažintą akcizo normą, taip pat kitus dėl neteisėtos ir nesuderinamos pagalbos atsiradusius iškraipymus, ypač pagal 14 punkte nurodytas pagalbos schemas, už kurias dar neatsiskaityta. 1997 m. gegužės 15 d. (17) Teisingumo Teismo sprendimu naujos pagalbos suderinamumas gali priklausyti nuo anksčiau egzistavusios, dar nesugrąžintos neteisėtos pagalbos, nes pagalbos kumuliacija gali smarkiai iškraipyti konkurenciją bendrojoje rinkoje.

(49)

Komisija pabrėžia, kad kalbant apie Degendorfo sprendimo taikymą, Italijos valdžios institucijos nurodė Komisijai pateiktas Naftininkų sąjungos pastabas, kur teigiama, kad: „aptariamos valstybės pagalbos gavėjai nėra taip vadinamos neteisėtos pagalbos gavėjai“. Atsižvelgdamos į tai, Italijos valdžios institucijos dėl aptariamos priemonės įsipareigojo nebeteikti pagalbos, jei pagalbos gavėjas yra įmonė, kuri dar neatlygino arba nepervedė į įšaldytą sąskaitą neteisėtos ir nesuderinamos pagalbos, gautos pagal Komisijos sprendime pradėti procedūrą išvardytas pagalbos priemones, sumos.

(50)

Taip pat Komisija primena, kad pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį jai nebuvo pateiktos suinteresuotųjų šalių pastabos, pagal kurias siūloma pagalba gali turėti poveikio prekybos ir konkurencijos sąlygoms ir dėl to prieštarauti bendriems interesams.

(51)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija nusprendė, kad priemonė atitinka pagal analogiją taikytas atitinkamas aplinkos apsaugos gairių normas ir atitinkamas Energijos mokesčių direktyvos nuostatas. Be to, Italija įsipareigojo neteikti naujos pagalbos įmonėms, kurios dar negrąžino nesuderinamos pagalbos pagal atitinkamą ankstesnį sprendimą susigrąžinti išmokas. Todėl aptariamą priemonę galima laikyti suderinama su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą,